- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2-1284-743/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- R. J., V. K., B. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vygaudas Molis
- Kategorijos
- 2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
- 2.6.16.6Nebaigtos statybos nuoma
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
trečiajam asmeniui R. J., jos ir trečiųjų asmenų V. K., B. K., L. K. atstovui advokatui Vygaudui Moliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, R. J., V. K., B. K., L. K. dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo ir žemės sklypo perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos (ir jos padalinio Lazdijų skyriaus) atsisakymą suformuoti 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės plotą po ieškovės nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nepagrįstu; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės sklypą ir sudaryti su ieškove 1,14 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 3) perkelti išpirktą 1,14 ha valstybinės žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) prie pietinio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), krašto (t. 1, el. b. l. 10–16; t. 1, b. l. 3–8).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 1993 m. M. M. vienkartinėmis įmokomis įmokėjo už 1,14 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta. (duomenys neskelbtini) M. M. mirė, jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus V. M., o po jo mirties – V. M. sutuoktinė ieškovė D. M.. 1997 m., ieškovės vaikams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę: 9,95 ha atkurta natūra ir šis žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui ieškovės dukrai R. J.; 6,80 ha buvo atkurta ekvivalentine natūra ir žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno M. M. bei ieškovė su sutuoktiniu V. M.. 6,80 ha atkurta ekvivalentine natūra, nes tuo metu ieškovės sutuoktinis ūkininkavo, jam reikėjo žemės, todėl, ieškovės vaikams sutikus, 6,80 ha žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) , M. M. sodyboje. Tuo metu apie tai, kad M. M. yra sumokėjusi už 1,14 ha namų valdą ieškovė nežinojo, ji sužinojo tik sutuoktinio V. M. vardu tvarkydama paveldėjimo dokumentus po jo motinos M. M. mirties, maždaug 2005 m. pradžioje. Tokiu būdu, nors už namų valdą buvo sumokėjusi M. M., tačiau namų valda jai nebuvo suformuota ir parduota. Ieškovė, paveldėdama turtą po sutuoktinio V. M. mirties, be kita ko, paveldėjo ir turtinę teisę į šią 63,90 Lt įmoką už namų valdą, todėl siekia, kad šis 1,14 ha žemes sklypas būtų suformuotas (duomenys neskelbtini), pietinėje R. J. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kadangi ten yra pakankamo dydžio valstybinio fondo žemės ir su ja būtų sudaryta šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Reikalavimai grindžiami 1999 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.1.3., 2.2., 2.6. ir 2.7. punktų nuostatomis, kurios NŽT prie ŽŪM nustato pareigą pagal asmens prašymą, esant sumokėtai įmokai už žemės sklypą, sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei suformuoti išpirktą valstybinės žemės sklypą. Susidarė situacija, kai ji, tapusi statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , savininke neturėjo ten žemės sklypo ir negalėjo tinkamai disponuoti turtu. Nuosavybės teisę į 9/50 dalis šio žemės sklypo įgijo tik paveldėjusi dukros R. K. dalį po jos mirties. Po sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini), ji paveldėjo jo turtą ir 2010 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl 1,14 ha žemės sklypo suformavimo, tuomet jai buvo nurodyta, kad būtini bendrasavininkų sutikimai. Bendrasavininkai pateikė sutikimus, tačiau NŽT prie ŽŪM jai žemės sklypo iki šiol nesuformavo ir nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties. Atsižvelgusi į tai, prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per trisdešimt dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Įsakymas ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovės vaikams minėtų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nėra apskųsti ir nuginčyti, todėl Nekilnojamojo turto registre įrašyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra išsamūs ir teisingi. Įsakymams ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčyti yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir ši aplinkybė konstatuota 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-883-580/2018. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtas žemės sklypas yra privatus, Lietuvos Respublika nėra šio žemės sklypo savininkė, todėl jame negali išskirti dalies – 1,14 ha ploto valstybinės žemės sklypo ir jo parduoti ieškovei kaip namų valdos. Galiojantys teisės aktai žemės nuosavybės valdymo ir naudojimo, žemės tvarkymo ir administravimo Lietuvos Respublikoje srityse nenumato ir galimybės valstybinę žemę mainyti į privačią. Atsižvelgus į tai, žemės sklypas, šiuo metu esantis privačiame žemės sklype, negali būti iškeistas į valstybinę žemė kitoje vietoje. Nurodo ir tai, kad namų valdos žemės sklypas gali būti suformuotas tik prie konkretaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , kurio tinkamam naudojimui jis ir buvo išskirtas. Ieškovė nuosavybės teise valdo dalį šio žemės sklypo, todėl turi realią galimybę suformuoti namų valdą inicijuodama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Remdamasis šiais argumentais prašo ieškinį atmesti (t. 1, el. b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 1993 m. vasario 11 d. Seirijų apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 22 M. M. išskirtas 11 400 kv. m žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 1993 m. birželio 9 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. 254-V leista M. M. sumokėti pinigus už orientacinį žemės sklypą privatinės nuosavybės teise namų valdai (duomenys neskelbtini) 6 390 talonų, kuriuos M. M. sumokėjo, tačiau namų valdos žemės sklypas jai nebuvo suformuotas ir parduotas. Šią įmoką po M. M. mirties paveldėjo jos sūnus V. M., o po jo mirties – jo sutuoktinė ieškovė D. M.. 1997 m. sausio 15 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 33 ieškovės vaikams – R. J., A. K., V. K., R. K., B. K. ir L. K. atstatytos nuosavybės teisės į žemę natūra (9,95 ha) ir ekvivalentine natūra (6,80 ha) ir suteikti naudotis žemės sklypai: 6,80 ha (duomenys neskelbtini) tuometinėje M. M. sodyboje ir 9,95 ha (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, ieškovės dukros R. J. sodyboje. Po M. M. ir V. M. mirties sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso D. M., kuri siekia, kad 1,14 ha žemės sklypas, už kurį M. M. yra įmokėjusi 63,90 Lt, būtų suformuotas ir perduotas jai nuosavybėn kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
1993 m. vasario 11 d. Seirijų apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 22 M. M. išskirtas 11 400 kv. m žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 50; t. 1, b. l. 27). 1993 m. birželio 9 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. 254-V leista M. M. sumokėti pinigus už orientacinį žemės sklypą privatinės nuosavybės teise namų valdai (duomenys neskelbtini) 6 390 talonų (t. 1, el. b. l. 50; t. 1, b. l.28). Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 14 patvirtina, kad M. M. už 1,14 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 63,90 Lt investicinių čekių (t. 1, el. b. l. 5). 1997 m. sausio 15 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 33, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, atstatytos nuosavybės teisės į žemę natūra (9,95 ha) ir ekvivalentine natūra (6,80 ha) bei suteikti naudotis žemės sklypai 6,80 ha (duomenys neskelbtini) ir 9,95 ha (duomenys neskelbtini). R. J., A. K., V. K., R. K., B. K. ir L. K. (t. 1, b. l. 5). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo jos sūnus V. M., paveldėdamas, be kita ko, ir sodybą statinius (duomenys neskelbtini) bei 63,90 Lt įmoką, sumokėtą Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui už 1,14 ha namų valdos žemės sklypo išpirkimą (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 5). Po V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, viraline, garažu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) bei šią 63,90 Lt įmoką, paveldėjo V. M. sutuoktinė D. M. (t. 1, el. b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro išrašas–pažymėjimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančių statinių – gyvenamojo namo, viralinės, vienuolikos ūkinių pastatų, garažo, kiemo statinių (šuliniai, lauko tualetas) savininkė yra D. M. pagal 2010 m. kovo 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą; pirma šių statinių kadastro duomenų nustatymo data – 2000 m. lapkričio 2 d. (t. 1, el. b. l. 17, 24). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 6,8000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 14/50 dalys R. J. ir po 9/50 dalis D. M., V. K., B. K. ir L. K.; D. M. nuosavybės teise į 9/50 dalis šio žemės sklypo įgijo 2014 m. sausio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (mirus dukrai R. K.) (t. 1, el. b. l. 5, 17). 2010 m. rugsėjo 16 d. D. M. pateikė prašymą NŽT prie ŽŪM prašydama atstatyti 1,14 ha namų valdą, išpirktą investiciniais čekiais (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. 149-2, kuris yra (duomenys neskelbtini); nurodė, kad neturėdama namų valdos, negali vykdyti jokių veiksmų su turtu (t. 1, el. b. l. 17). 2010 m. lapkričio 29 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius informavo D. M., kad jos norimas privatizuoti namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra privačioje žemėje, todėl dėl šio žemės sklypo ribų patikslinimo reikalingi žemės sklypų savininkų sutikimai. Jiems sutikus patikslinti žemės sklypo ribas, bus galima privatizuoti namų valdą, nesutikus, pasiūlyta kreiptis į teismą (t. 1, el. b. l. 17). 2010 m. gruodžio 11 d. bendrasavininkai sutiko, kad būtų patikslintas Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 59-6124 žemės sklype projektinis Nr. 149-2, esančiame (duomenys neskelbtini); patikslinimas turėtų būti atliktas R. J. vardu jai priklausančio žemės sklypo dalyje (t. 1, el. b. l. 17). 2019 m. spalio 3 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrius, atsakydamas į D. M. prašymą, nurodė, kad 1993 m. vasario 11 d. Lazdijų rajono Seirijų apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 22 M. M. buvo išskirtas 1,14 ha ploto namų valdos žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir 1993 m. birželio 9 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. 254-V leista sumokėti M. M. pinigus už žemės sklypą. 1997 m. sausio 15 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 33 atkurtos nuosavybės teisės D. M. vaikams. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 15.6. papunktį žemės sklypo savininkas turi teisę užsakyti atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu gali būti suformuotas žemės sklypas po statiniais. Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas NŽT prie ŽŪM teritoriniam padaliniui pateikia prašymą kompensuoti žemės sklypo ploto skirtumą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme numatytu būdu – pinigais. Nuostata, anksčiau leidusi ploto skirtumą kompensuoti perduodant žemės ar miško sklypą, nebegalioja. Atsižvelgus į tai nurodo, kad D. M. prašymas dėl 1,14 ha ploto pamatavimo kitoje vietoje negali būti patenkintas (t. 1, el. b. l. 5; t. 1, b. l. 10–13). Šį teritorinio padalinio atsakymą 2019 m. spalio 31 d. D. M. apskundė pavaldumo tvarka NŽT prie ŽŪM (t. 1, el. b. l. 5). 2019 m. gruodžio 10 d. raštu NŽT prie ŽŪM nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, NŽT prie ŽŪM išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja asmenų paduotus skundus tik dėl NŽT teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, todėl šis skundas nepatenka į šia tvarka nagrinėtinų skundų sąrašą. Nurodė ir tai, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, reguliuojantys žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje nenumato valstybinės žemės mainų į privačią žemę, todėl nėra pagrindo spręsti, kad 2019 m. spalio 3 d. NŽT teritorinio padalinio raštas yra nepagrįstas ir D. M. prašymą patenkinti jame nurodytais argumentais (t. 1, el. b. l. 5; t. 1, b. l. 13–15). 2020 m. sausio 8 d. skundu D. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl ginčo nagrinėjimo teisme. 2020 m. sausio 16 d. nutartimi teismas atsisakė priimti D. M. skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės sklypo pardavimu (perkėlimu), kuriuose atitinkamos valstybės institucijos veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, jis, pagal žemės buvimo vietą, teismingas Alytaus apylinkės teismui (t. 1, el. b. l. 5; t. 1, b. l. 16). 2020 m. sausio 25 d. sutikimais bendrasavininkai – D. M., L. K., V. K., B. K., R. J. sutiko, kad būtų patikslinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), matavimai, o 1,14 ha būtų pamatuotas kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 17). Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantys gyvenamasis namas, viralinė, šeši ūkiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) priklauso R. J. pagal 1993 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartį; 9,9500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šiems savininkams: 23/50 R. J. ir po 9/50 V. K., B. K., D. M. (t. 1, el. b. l. 24; t. 1, b. l. 37–42). Iš laikino žemės sklypo plano (projektinis Nr. 149-1), žemės sklypų (38 399 kv. m ir 56 117 kv. m) planų matyti, kad 9,9500 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 149-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), abejose kelio Alytus–Seirijai pusėse; vakarinėje kelio Alytus–Seirijai pusėje esantis 38 399 kv. m žemės sklypas (projektinis Nr. 149-1-1), pietinėje pusėje ribojasi su valstybinės žemės fondo žeme (t. 1, el. b. l. 17, 19). Iš NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus pateiktos informacijos, kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų žemėlapio ištraukos matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su Valstybės žemės fondo žeme (1,45 ha plotas) (t. 1, el. b. l. 23). 2018 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą ir pareiškėjos NŽT prie ŽŪM skundą atmetė. Byloje NŽT prie ŽŪM prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ginti viešąjį interesą ir pateikti teismui pareiškimą dėl 1997 m. sausio 15 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimų Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiams L. K., R. K., B. K., V. K., R. J. ir pripažinus negaliojančiais dėl to sudarytus sandorius, taikyti restituciją natūra ir žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (9,9500 ha ploto) bei žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (6,8000 ha ploto) grąžinti valstybės nuosavybėn. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad šiems asmenims nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės. Teismas sprendė, kad yra praleistas bendrasis dešimties metų ieškinio senatis terminas (t. 1, el. b. l. 50; t. 1, b. l. 29–35).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų
Principines namų valdos formavimo taisykles kalbamuoju laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija). Taigi, šiai nuostatai realizuoti ir tiksliam namų valdos plotui nustatyti, reikėjo atlikti sodybos pastatų kadastrinius matavimus. Nors 1993 m. vasario 11 d. potvarkiu M. M. orientacinis 1,14 ha žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buvo išskirtas ir leista už jį sumokėti 6 390 talonų, kuriuos M. M. sumokėjo (63,90 Lt), tačiau M. M. sodybos statinių kadastriniai duomenys nebuvo nustatyti, nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl realiai namų valdai būtinas, Žemė reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje apibrėžto dydžio žemės sklypas namų valdai nebuvo suformuotas ir parduotas. M. M. statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , kadastriniai duomenys nustatyti ir statiniai įregistruoti tik 2000 m. lapkričio 2 d., t. y. tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini) mirus M. M., turtą paveldėjo jos sūnus V. M. ir tik tuomet atsirado galimybė suformuoti namų valdą.
Tačiau 1997 m. sausio 15 d., ieškovės vaikams R. J., A. K., V. K., R. K., B. K., L. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Ieškovės sutuoktiniui V. M. ūkininkaujant ir siekiant turėti žemės (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno, ieškovės vaikams sutikus, 6,80 ha žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) , be kita ko, ir po statiniais, kurie priklausė M. M.. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pretendentui mirus, teisę susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą asmeniniam ūkiui žemę įgyja toje vietovėje gyvenantys asmenys, paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį) (1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija). Šio teisinio reguliavimo kontekste, pagrįstai suformuojant 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įtraukta ir namų valdai skirta žemė, todėl teise gauti žemės sklypą namų valdai pasinaudota, nors ir kitu pagrindu.
Pagal kalbamuoju metu buvusį teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, buvo galima teisinė situacija, kai žemės sklypo, kuriame yra pastatai, savininkas ir šiame žemės sklype esančių pastatų savininkas yra skirtingi asmenys. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad (duomenys neskelbtini) esančiai sodybai, kuri šiuo metu priklauso ieškovei, yra skirta namų valdai būtina žemė, todėl ieškovė negali pretenduoti dar kartą šia teise pasinaudoti.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad ieškovė, kuriai priklauso 9/50 dalys šio žemės sklypo, kas sudaro 1,224 ha (6,8000/50 x 9), parengdama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, gali įteisinti namų valdą prie jai priklausančių pastatų.
Sutiktina, kad M. M., įmokėjusiai 63,90 Lt už orientacinę 1,14 ha namų valdą, namų valda prie statinių suteikta neatlygintinai kitu teisiniu pagrindu, todėl jos teisių perėmėjai turi teisę šią įmoką išsireikalauti kaip nepagrįstai įgytą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnis).
1999 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės leidžia asmenims įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Tačiau ieškovės argumentas, kad NŽT prie ŽŪM privalo jai suformuoti ir parduoti 1,14 ha žemės sklypą vykdydami 1999 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.1.3., 2.2., 2.6. ir 2.7 punktų nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas. Šis teisės aktas apibrėžia valstybinės žemės sklypų pardavimo nuostatas, todėl jis negali būti taikomas tais atvejais, kai ginčas kyla dėl namų valdos, esančios ne valstybinės žemės sklype.
Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės atsisakymą suformuoti jai 1,14 ha išpirktą valstybinės žemės sklypą po ieškovės nuosavybės teise valdomais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) , atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemės reformos įstatymo nuostatos nenumato žemės perkėlimo galimybės. Ieškovės ieškinio antrasis ir trečiasis reikalavimas iš esmės reiškia tai, kad ji siekia, kad atsakovė jai neatlygintinai perduotų 1,14 ha žemės sklypą, kurį suformuotų (duomenys neskelbtini), piečiau žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje, nustatančiame atvejus, kai valstybinė žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, nenumatyta, kad atsakovė ieškovės nurodytu atveju (įmokėjus už namų valdą, tačiau ją įgijus neatlygintinai kitu įstatyme nustatytu pagrindu) galėtų suteikti D. M. neatlygintinai 1,14 ha žemės sklypą valstybinėje žemėje. Suteikti šį žemės sklypą ieškovei kaip namų valdą pagal 1999 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės) taip pat nėra teisinio pagrindo, nes pagal Taisyklių 2.1. papunktį asmenys gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, tačiau laisva valstybinė žemė nėra ieškovės naudojama namų valda.
Atsižvelgus į aukščiau aptarus argumentus, spręstina, kad ir ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo suformuoti 1,14 ha valstybinės žemės sklypą ir sudaryti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei perkelti išpirktą 1,14 ha žemės sklypą į laisvą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepagrįsti, nesant tai leidžiančio atlikti teisinio reguliavimo, šie reikalavimai atmestini.
II. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmetamas, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.