Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-27 nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, E. S. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prieš tai arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, E. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme, E. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, įskaityta ir atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. S. į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024-02-23 iki 2024-04-19. Tuo pačiu nuosprendžiu D. J., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota. Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių bei kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl įrodymų vertinimo ir E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

9. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. S. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) E. S., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nukentėjusiuosius V. D., E. R., M. B., A. L., liudytojus G. K., P. M., L. M., K. J., O. J., D. G., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek E. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. S. teisinančius – įrodymus (paties E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus), padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo E. S. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

11. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. S. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nusikalstamas veikas padarė ne jis, nes jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pardavė savo ,,Facebook“ paskyrą kitam nuteistajam T. M., kuris pasiūlė D. J. užsidirbti. Per jo ,,Facebook“ paskyrą T. M. bendravo su D. J.. (11 t., b. l. 33-34) Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. S. parodė, kad jis D. J. banko sąskaitos niekada nėra prašęs, jokių skelbimų į jokius skelbimo portalus apie parduodamus automobilius, nėra talpinęs, su jokiais asmenimis dėl parduodamų automobilių nėra bendravęs. Be to, būdamas įkalinimo įstaigose jis kartu su T. M. naudojosi vienu mobiliojo ryšio telefonu, leido jam naudotis ,,Facebook“ paskyra, tačiau su jo draugais T. M. nebendravo. Be to, būnant įkalinimo įstaigoje kažkas pakeitė jo paskyros slaptažodį, o vėliau ta paskyra buvo užblokuota (7 t., b. l. 66-69, 90-94, 95-98). Šie nuteistojo E. S. parodymai buvo nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė juos ir vadovavosi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nukentėjusiųjų V. D., E. R., M. B., A. L., liudytojų G. K., P. M., L. M., K. J., O. J., D. G. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė nuteistojo E. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje.

13. Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nurodytas aplinkybes apie jo pagalbą išsiunčiant pinigus per kelis kartus per ,,Perlo“ terminalą. Minėtos piniginės perlaidos buvo siunčiamos asmeniui, kurį nurodė D. J. (2 t., b. l. 25-28, 10 t., b. l. 61).

14. Liudytojas O. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pinigų siuntas per ,,Perlo“ terminalą, jam siuntė K. J. (2 t., b. l. 190-193, 3 t., b. l. 5-8, 10 t., b. l. 125-126). Minėtas pinigų perlaidas per ,,Perlo“ terminalą patvirtina 2021-09-27 UAB ,,Perlo Finance“ pateikta informacija (2 t., b. l. 40-47).

16. Nukentėjusieji A. L., V. D., E. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad susidomėję (duomenys neskelbtini) parduodamo automobilio Audi A4 skelbimu, pervedė pinigus į D. J. banko sąskaitą, tačiau atvykę į automobilio buvimo vietą, nieko nerado (1 t., 161, 177-189, 2 t., b. l. 13-15, 90, 128-130, 9 t., 165-166, 10 t., b. l. 60) Pinigų pervedimo faktą patvirtina AB ,,Swedbank“ pateikta informacija, kuriose nurodyta kokiomis sumomis nukentėjusieji pervedė tariamą avansą už automobilį D. J. (3 t., b. l. 148-186, 4 t., b. l. 1-5, 12-14) Nukentėjusieji A. L., V. D., E. R. nurodė, kad su tariamu automobilio pardavėju bendravo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nukentėjusysis A. L. pokalbį su automobilio tariamu pardavėju įrašė. Siekiant identifikuoti asmenis, kurie kalbėjosi su nukentėjusiuoju A. L., ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė. Iš Fonoskopinių ekspertizės išvadų matyti, kad tikėtina, kad tiriamajame garso įraše Nr. 1 yra užfiksuotas E. S. balsas ir kalba, ir tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose: Nr. 2 ir Nr. 3 yra užfiksuotas T. M. balsas ir kalba. Buvo duodama tikėtina išvada, remiantis tik audityvine analize. (4 t., b. l. 124-127, 138-141)

18. Iš UAB „Vertikal media“ pateiktos informacijos matyti, kad gauti 5 parduodamų automobilių skelbimai: „Audi A4“, skelbimo ID (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Multivan“, skelbimo ID (duomenys neskelbtini), „Voklswagen Cady“, skelbimo ID (duomenys neskelbtini), „Audi A4 TDI“, skelbimo ID (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 B7“, skelbimo ID (duomenys neskelbtini). Skelbimai yra patalpinti to paties vartotojo, kurio kliento vardas pažymoje nurodytas (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono numeriu bendravo visi nukentėjusieji - A. L., V. D., E. R. ir M. B.. Skelbimai, kurių ID (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini), yra apmokėti SMS žinute iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skelbimas, kurio ID (duomenys neskelbtini), apmokėtas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skelbimas, kurio ID (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Multivan“, apmokėtas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Visuose minėtuose skelbimuose nurodytas tas pats pardavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini). Skelbime, kurio ID (duomenys neskelbtini), yra patalpintas „Audi A4“ automobilis, kaina nurodyta 1050 Eur, automobilio pardavėjo vartotojo vardas (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), miestas, kuriame yra minėtas automobilis, yra Klaipėda. Skelbimo, kurio ID (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Multivan“, kaina nurodyta 7500 Eur, miestas Vilnius. Skelbimuose yra nuotraukos. Skelbimo, kurio ID (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Multivan“, įvedimo laikas 2021-08-06 9.26 val., skelbimo aktyvavimo laikas 2021-08-07 10.01 val. Skelbimas paskutinį kartą atnaujintas 2021-08-08 14.03 val. 2021-08-06 minėtą skelbimą talpinęs vartotojas, mokėdamas už paslaugas jungėsi 2021-08-08 13:24 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Skelbimo, kurio ID (duomenys neskelbtini) „Audi A4“, įvedimo laikas 2021-08-06 9.26 val., skelbimo aktyvavimo laikas 2021-08-06 10.04 val. Skelbimas paskutinį kartą atnaujintas buvo 2021-08-07 2.05 val., skelbimas galiojo iki 2021-08-08 3.00 val. 2021-08-06 minėtą skelbimą talpinęs vartotojas, mokėdamas už paslaugas jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą vartotojas (duomenys neskelbtini) prie savo paskyros (duomenys neskelbtini) jungėsi 2021-08-10 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (4 tomas, b. l. 23–32, 35–48, 52–63, 64–66).

19. Iš 2021-12-21 (duomenys neskelbtini) -atviroji kolonija raštu su priedais Nr. 14-13480 pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei VNS-L31“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto 2021-08-10 protokolo Nr. 41-8888 dėl atliktos neplaninės kratos gyvenamoje zonoje matyti, kad 2021-08-10, apie 13 val. 50 min. buvo atlikta neplaninė krata 1-o būrio 1-oje patalpoje. Kratos metu, po lova, surasti ir paimti šie nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai: 1) mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ modelis: VNS-L31, IMEI (duomenys neskelbtini); 2) mobiliojo ryšio telefono SIM kortelė „Labas“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t, b. l. 72–74). Apžiūrėjus minėtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ modelis: VNS-L31, IMEI (duomenys neskelbtini) bei mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę „Labas“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad SIM kortelės numeris yra tas pats numeris (duomenys neskelbtini), kaip ir skambinusio nukentėjusiesiems, be to, peržiūrėjus mobiliajame telefone rastus SMS susirašinėjimus ir el. pašto laiškus, buvo rasta ir atrinkta 12 SMS žinučių susirašinėjimų ir 6 el. pašto „Gmail“ (vartotojo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“) laiškai, taip pat buvo rasta prijungta ir naudojama elektroninio pašto „Gmail“ vartotojo paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai apie šios paskyros naudojimą objekte MB buvo rasti 2 paveikslėliai ir 3 slapukai. Viso objekte rasti 283 naudojamų vartotojo paskyrų („(duomenys neskelbtini)“ aktyvi paskyra, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) laiškai. (4 t., b. l. 85–90).

20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog D. J. galėjo apkalbėti nuteistąjį E. S., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus, kadangi iš ištirtų įrodymų matyti, kad būtent nuteistasis E. S. disponavo įkalinimo įstaigoje kratos metu rastu mobilaus ryšio telefonu, su kuriuo buvo bendrauta tiek su nukentėjusiaisiais, tiek su D. J., be to, minėta telefone buvo rasta ne tik vartotojo paskyra - (duomenys neskelbtini), kurios pagalba buvo patalpinti fiktyvus skelbimai dėl parduodamų automobilių, bet ir kitos vartotojo paskyros - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini), o be to, atlikus fonoskopinę ekspertizę buvo gautos tikėtinos išvados dėl nuteistojo E. S. ir T. M. balsų ir kalbos. Nors šios išvados nėra kategoriškos, o tik tikėtinos, tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad būtent nuteistasis E. S. organizavo minėtų fiktyvių skelbimų talpinimą į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), pats kartu su T. M. bendravo su nukentėjusiuoju A. L., susirašinėjo ir bendravo su kitais nukentėjusiaisias, bei gautas pinigines lėšas į D. J. banko sąskaitą, organizavo jų tolimesnį perdavimą kitiems asmenims.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo E. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

22. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė dėl E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Įvertinus E. S. nusikalstamos veikos pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog E. S. veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad E. S. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. S. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas E. S. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam E. S. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. S. išteisinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės

24. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį E. S. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

25. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

26. Kaip minėta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymu Nr. IX-2314, redakcija nuo 2004-07-13), baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, redakcija nuo 2023-06-01) baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaudė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Skirdamas bausmes E. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas 8 kartus teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, bausmės vykdymo metu, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi jo atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalies pagal 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį, 2021 m. vasario 18 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, 2021 m. gegužės 10 d. atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės į (duomenys neskelbtini) - atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių. Vėliau teistas dar 6 kartus ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tai yra sistemingai darė nusikalstamas veikas po to, kai 2022-06-02 buvo paleistas iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę. Prieš paskutiniuoju 2024 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą laisvės atėmimo 3 metams bausme, kuri subendrinta su 2023 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 5 metai realaus laisvės atėmimo. Be to, LITEKO duomenimis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, kaltinamojo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dar kelios baudžiamosios bylos. Per paskutinius penkerius metus kaltinamasis administracine tvarka baustas ne kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (7 tomas, b. l. 32–43). Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Pirmos instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu pripažino tai, kad nusikalstamas veikas asmuo padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesunkaus nusikaltimo atžvilgiu sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, parenkant jo dydį didesnį nei vidurkis.

28. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. S. už nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė bei arešto bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. S. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtos ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį E. S. charakterizuojančius duomenis - E. S. teistas 14 kartų, prieš paskutiniu 2024 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta realia laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, anksčiau jo atžvilgiu taikytos bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo nuostatos savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas, šiuo metu E. S. pareikšti kaltinimai dar keliose baudžiamosiose bylose, kuriose vyksta teisminiai procesai, pagrįstai nuteistajam E. S. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

29. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį E. S. paskirta bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, ir E. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2024 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, ir E. S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Į paskirtos bausmės laiką pagrįstai įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2024 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.

30. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. S. atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, A. S. kaltės klausimas nespręstas, todėl teismas nepagrįstai, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad veika padaryta kartu su A. S. Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, nustatomojoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kad nusikalstama veika padaryta veikiant su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą (kadangi šio asmens amžius pakankamas baudžiamajai atsakomybei, dėl gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus abejonių nėra). Pažymėtina, kad, nors nuosprendyje teismas įvardijo asmenį, su kuriuo nuteistieji padarė nusikalstamas veikas, tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tikslintina pašalinant iš šios dalies A. S. vardą ir pavardę, nurodant, jog tai yra asmuo, kuriam byla yra išskirta į atskirą procesą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

32. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistajam E. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. P. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11 punktu, prašoma iš E. S. valstybės naudai priteisti 275 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

34. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. S. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš E. S. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis jau šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis dirba, byloje nėra. Taip pat byloje nėra aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš E. S. valstybės naudai 275 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. APD-2024-10983.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-27 nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje yra išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pašalinant iš jos aplinkybę, kad D. J. bei E. S. veikė su A. S., nustatant, jog buvo veikiama su asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą procesą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.