Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. – K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2728-1160/2023 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovei L. B. – K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Al-131, 2013 m. kovo 18 d. buvo išnuomotas atsakovei, sudarant su ja Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-0442 (toliau – Nuomos sutartis) (el. b. t. 1, l. 12, 13, 14 – 23). Atsakovei L. B. – K. ir jos šeimos nariams sutuoktiniui T. K. ir dukrai E. B. (buvusi E. O.) buvo išnuomotos ginčo patalpos. Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo: išnuomotą ginčo butą naudoti pagal paskirtį (5.1 punktas); teikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas kas treji metai iki gegužės 1 d. (5.9 punktas); Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (5.5 ir 5.6 punktai).

Dėl ginčo esmės

11. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018).

12. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 44 punktas; 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020 56 punktas).

13. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti ginčo buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš ginčo buto, nes atsakovė nereguliariai mokėjo ginčo buto nuomos mokesčius, neteikė asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijos bei nenaudojo ginčo buto pagal paskirtį – negyveno nuolat ginčo bute. Nuomos sutarties 12.4. papunktyje yra numatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas (įskaitant ir namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą ir remontą). Nuomos sutarties 12.8. papunktyje yra numatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama, jei nustatytu laiku nepateikiamos turto ir pajamų deklaracijos. Nuomos sutarties 12.6. papunktyje yra numatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama, jei gyvenamos patalpos naudojamos ne pagal paskirtį.

14. CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos yra bendrosios nuomos teisinių santykių normos, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“), kurio normos CK XXVIII skyriaus atžvilgiu yra specialiosios. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas).

15. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). Nuomininko pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius nustato CK 6.583 straipsnis.

16. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

17. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje C. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje M.prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ć. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir W. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje P. ir W. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11).

19. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo – nutraukė nuomos sutartį ir iškeldino atsakovę iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė L. B.-K. ir jos šeimos narys duktė E. B. yra nemokėjusi nuomos mokesčio daugiau nei už tris mėnesius; neteikė turto, įskaitant gautas pajamas, deklaracijų; nuo 2016 m. gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį – atsakovė nuolat bute negyvena, dėl darbo užsienyje ilgam išvyksta iš gyvenamosios vietos.

22. UAB „Kauno butų ūkis“ Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. 1, l. 40 – 44) patvirtina, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas 2015 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais, 2015 m. spalio-2016 m. gegužės mėnesiais, 2018 m. vasario mėnesį, 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, 2020 m. sausio mėnesį, 2021 m. sausio-gegužės mėnesiais, 2021 m. rugpjūčio mėnesį, 2022 m. vasario-balandžio mėnesiais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuomininkė daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo buto nuompinigių. Aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nėra skolinga už buto nuomą, nėra susijusi su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nuomininkė nesilaikė nuomos sutarties 5.6 papunktyje nustatyto įpareigojimo sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

24. Įstatymo 22 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, ir (ar) asmenys ir šeimos, gaunantys paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti privalo šiame įstatyme numatytais atvejais deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218, 821 straipsnyje numatyta, kad socialinio būsto nuomininkai privalo deklaruoti turtą ir pajamas Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į nuomos sutartyje nurodytą terminą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomoto būsto, įtraukto į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą, nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma (Įstatymo 7 ir 9 straipsniais). Taigi, pareiga nuomininkui teikti Įstatyme numatytais atvejais turimo turto deklaracijas yra imperatyvi, sudaranti prielaidas teisei į socialinio būsto nuomą. Remdamasis teisinio reguliavimo normomis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl deklaracijų nepateikimo yra formali.

26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko nepagrįstu taip pat apeliantės argumentus dėl neinformavimo jos apie įsipareigojimų (nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, deklaracijų nepateikimo) pagal nuomos sutartį nevykdymą. Nuomininkė, pasirašydama nuomos sutartį sutiko su jos sąlygomis, prisiėmė įsipareigojimus ir suprato, kad juos reikia vykdyti. Nuomininkė, nevykdydama įsipareigojimų, negalėjo nesuprasti, kad jų nevykdo. Taigi, perkelti nuomotojui pareigą įrodyti, kad informaciją apie įsipareigojimų nevykdymą atsakovė gavo, nėra jokio teisinio pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad informacija dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo siunčiama atsakovei: Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 53-2-699, 2020 m. spalio 23 d. raštas Nr. 60-6-1353, 2021 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 60-6-716, 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 60-6-118.

27. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl apeliantės galimybės išsipirkti socialinį būstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliantės argumentai yra nesusiję ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovės reikalavimo nutraukti ginčo buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš ginčo buto pagrįstumo, dėl to teisėjų kolegija nepasisako.

28. Apeliantė taip pat nurodo, kad padarė socialiniame būste kapitalinį remontą, kas taip pat turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo proporcingumo (el. b. t. 2, l. 91 – 194).

29. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

30. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal teisinį reguliavimą ieškovės galimą prievolę atlyginti išnuomoto turto pagerinimus turėtų įrodinėti atsakovė reikšdama priešpriešinius reikalavimus. Tokio reikalavimo šioje civilinėje byloje atsakovė nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, tačiau kapitalinio remonto padarymas visos bylos aplinkybių kontekste nėra tas svarbus aspektas, toks kaip pvz., iškeldinamų asmenų sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas yra neproporcingas.

32. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nuolat bute negyvena, dėl darbo užsienyje ilgam išvyksta iš gyvenamosios vielos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė nuo 2016 m. gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį.

33. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1 78 (2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija) patvirtintos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas nustato gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Šiame apraše yra aprašytas naudojimas ne pagal paskirtį kitoms veikloms (komercinei veiklai ir pan.). Tai reiškia, jog naudojimas ne pagal paskirti reiškia buto naudojimą ne gyvenimui, o kitoms veikloms (pvz., prekybai, paslaugoms). Šioje byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog butas būtų naudojamas kitoms veikloms.

34. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jeigu socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą, išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti. Tokia teisėjų kolegijos išvada apibūdina pačios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmę. Taigi, apeliantės nurodomas patalpos naudojimas kitoms, ne apgyvendinimo, veikloms nėra susijęs su socialinis būsto naudojamu ne pagal paskirtį Įstatymo prasme. Socialinio būsto nenaudojimas gyvenimui prilygsta socialinio būsto naudojimui ne pagal paskirtį (CK 6.576 straipsnis).

35. CK 6.591 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

36. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2016 m. išvyksta dirbti į užsienį. Atsakovė įrodinėjo, kad grįžusi į Lietuva gyvena bute po tris mėnesius ir ilgiau ir vėl išvyksta į užsienį. Atsakovės duktė L. B. su nepilnamečiais vaikais 2021 m. birželio 17 d. patikrinimo metu negyveno išnuomotame socialiniame būste. Atsakovės dukters L. B. sutuoktiniui priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas ir kitas turtas (el. b. t. 1, l. 94 – 110). UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. gegužės 19 d. Nr. KA-2370, 2021 m. liepos 12 d. Nr. KA-3179, 2021 m. rugpjūčio 19 d. Nr. KA-3504, 2021 m. rugsėjo 23 d. Nr. KA-3804, 2022 m. vasario 9 d. Nr. KA-4865, 2022 m. rugsėjo 12 d. Nr. KA-6070 apžiūros aktai ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. birželio 17 d. raštas Nr. 2.9-4451 patvirtina, kad atsakovė ir jos dukra L. B. su nepilnamečiais vaikais buvo nerasta patalpose (el. b. t. l. 45 – 50, 51 – 52, 53 – 61, t. 3, l. 7 – 8). 2022 m. vasario 9 d. ginčo patalpų apžiūros akte Nr. KA-4865 nurodoma, kad UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai buvo nuvykę į ginčo patalpas ir jose nerado nuomininkų, uždėjo plombą AO0748. 2022 m. rugsėjo 12 d. ginčo patalpų apžiūros akte Nr. KA-6070 nurodoma, kad UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai buvo nuvykę į ginčo patalpas ir jose nerado nuomininkų, 2022 m. vasario 9 d. plomba AO0748 nepažeista. Tai neginčijamai rodo, kad bute nebuvo gyvenama 7 mėnesius. Taip pat byloje pateikti UAB „Ignitis“, UAB „Kauno vandenys“ duomenys patvirtina, kad elektros, dujų, vandens ištekliai buvo naudojami minimaliai (el. b. t. 1, l. 77, 78 – 80, 83, 84 – 90, 91, 92 – 94, t. 3, l. 10 – 13, 11, 14 – 15). Šie duomenys patvirtina, kad bute nebuvo realiai gyvenama.

37. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d. Lietuvoje nedirbo. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad 2020 m. spalio 17 d. išvyko iš Lietuvos ir grįžo į Lietuvą tik 2021 m. liepos 26 d., išvyko 2021 m. rugpjūčio 7 d. ir grįžo į Lietuvą 2022 m. spalio 5 d. (el. b. t .3, l. 23 – 26). Atsakovė nurodė, kad 2020 m. spalio 17 d. – 2021 m. liepos 26 d. laikotarpiu buvo COVID-19 pandemija dėl to grįžti į Lietuvą negalėjo, laikotarpiais nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2021 m. liepos 26 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. spalio 5 d. atsakovė įrodymų neturi, nes vyko su mikroautobusu.

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas (toliau – Nutarimas Nr. 1226) nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. (22 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Nutarimą Nr. 1226 Lietuvos Respublikos piliečiams nebuvo draudžiama grįžti į savo gyvenamosios vietos valstybę, dėl to atsakovės argumentai dėl negalėjimo grįžti į Lietuvą yra objektyviai nepagrįsti.

39. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra tikrinimo aktų, kurie patvirtintų, jog atsakovė bute nebuvo 6 mėnesius, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ilgiau nei 6 mėnesius gyvenamąją patalpa nesinaudojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismui jokie konkretūs įrodymai neturi išankstinės įrodomosios galios, taigi, faktą laikyti nustatytu galima įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės teiginius, jog išvažiuodavo į užsienį trims ar keturiems mėnesiams, užsienyje būdavo ne ilgiau kaip penkis mėnesius, paneigia byloje esantys įrodymai. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartį, nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, neteikė deklaracijų, ginčo bute negyvena. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino.

40. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir atsižvelgusi į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra įrodyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nustačius, kad apeliantė realiai gyvena ir dirba užsienyje, laikytinas proporcinga priemone nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju neturi būti ginama asmens teisė į būstą, turi būti neleidžiama jam piktnaudžiauti teisėmis (Konvencijos 17 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos įvertino, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.