Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2024 m. gegužės 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4862-1056/2023 pagal ieškovo D. B. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui P. G., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. B. ir V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo P. G. (toliau – ir atsakovas) 10 647,93 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. Ieškovas nurodė, kad jo tėvai tretieji asmenys L. B. ir V. B. nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys neatlyginai perleido gyvenamąjį namą ieškovui, kad jis galėtų šiame name gyventi su savo šeima. Namas buvo daug metų neremontuotas. Ieškovas iš anksčiau pažinojo atsakovą, atsakovas ieškovo tėvų namuose buvo suremontavęs vieną kambarį, juos darbų kokybė tenkino, todėl ieškovas kreipėsi į jį dėl viso namo sienų ir lubų išlyginimo bei jų paruošimo dažymui. 2022 m. pradžioje sutartu laiku į namą atvyko atsakovas ir D. B.. Kartu su ieškovu buvo jo sutuoktinė S. B.. Atsakovas apžiūrėjęs namą ir įvertinęs darbų apimtis, nurodė, kad sienų ir lubų išlyginimo kaina su paruošimu jų dažymui bus 24 Eur / kv. m. Ieškovas su tokia kaina sutiko. Ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad darbai bus atlikti per vieną mėnesį, visas reikalingas medžiagas nupirks atsakovas, o ieškovas už jas vėliau grąžins pinigus. 2022 m. vasario 13 d. buvo pradėti namo remonto darbai. Ieškovui yra žinoma, kad remonto darbus atliko atsakovas kartu su D. B.. Ieškovas darbų eigoje jų kokybės nematė, nes remonto metu buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje. Nuo 2022 m. vasario 13 d. ieškovo sutuoktinė S. B. atsakovui per du kartus sumokėjo 7 976 Eur už darbus (2022 m. vasario – kovo mėn.) bei 1 300 Eur už medžiagas. S. B. atsakovui sumokėjo grynaisiais pinigais, kurie buvo paimti iš ieškovo asmeninės sąskaitos, esančios banke. Ieškovo užsakymu atvykęs meistras A. Z. pradėjo klausinėti, kas atliko apdailos darbus, nes jie atlikti nekokybiškai ir jis negali tinkamai atlikti laiptų montavimo darbų. Ieškovas pats apie statybos ir remonto darbus žinių neturi, todėl anksčiau negalėjo tinkamai įvertinti darbų kokybės. Ieškovas asmeniškai darbų nepriėmė, nes atsakovas baigė darbus, kol ieškovas buvo komandiruotėje ir jis darbų rezultato nėra priėmęs, darbų trūkumai paaiškėjo iš karto, kai ieškovas grįžo iš komandiruotės. Ieškovas išsikvietė atsakovą ir D. B., su netinkamai atliktais darbai atsakovas sutiko ir žadėjo juos ištaisyti arba sumokėti už patirtus nuostolius, tačiau vėliau jokių veiksmų neatliko. Kvalifikuotas specialistas A. J. apžiūrėjo ir užfiksavo name atsakovo atliktus darbus bei 2022 m. sausio 12 d. surašė defektinį aktą (toliau – ir defektinis aktas), atliko fotofiksaciją, defektus smulkiai aptarė. Name iki šiol jokie atsakovo padaryti remonto darbų defektai nėra šalinami, todėl namas yra remonto stadijoje, remontas yra nekokybiškas, darbai neatlikti iki galo, visą atsakovo padarytą remontą reikia perdaryti iš naujo. Ieškovas patiria nepatogumus, nes namas netinkamas gyventi, kol nebus ištaisyti trūkumai, iš esmės šiuo metu negali būti gyvenamas, jis stovi tuščias, ieškovas savo sąskaita veltui jį privalo šildyti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški, o ištaisymo kaštai sudaro 9 847,93 Eur, taip pat dėl atsakovo kaltės ieškovas yra patyręs 800 Eur išlaidų už defektinio akto parengimą. Bendroje sumoje ieškovas patyrė 10 647,93 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo D. B. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo P. G. 10 647,93 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 821 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai, taip pat 53,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2022 m. pradžioje žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Ieškovas įsipareigojo atlikti namo remonto darbus, pirkti reikalingas medžiagas, o atsakovas – atsiskaityti už atliktus darbus ir medžiagas.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti atsakovo atliktų remonto darbų trūkumų faktą ir patirtų nuostolių dydį, o atsakovas turėjo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Teismas taip pat vertino, jog kadangi pagal ieškovo fizinio asmens ir atsakovo fizinio asmens sudarytą žodinę statybos rangos sutartį namo remonto darbai buvo atliekami fizinio asmens ieškovo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, ši sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojo (ieškovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovo, kaip vartotojo) naudai.

6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad šalys namo remonto rangos sutartį sudarė ieškovui paprašius atlikti jo naudojamo gyvenamojo namo sienų remonto darbus, kad atsakovas su šeima galėtų name gyventi. Ieškovas ne kartą pabrėžė, kad neturi žinių apie remonto darbus ir pasitikėjo atsakovu, nes šis buvo jo pažįstamas ir jau buvo remontavęs jo tėvų namų vieną kambarį. Ieškovas pasitikėjo atsakovo kvalifikacija ir įgūdžiais, sutarė, kad už atliktus darbus ir medžiagas bus atsilyginta pabaigus darbus. Pats ieškovas darbų vykdyme nedalyvavo ir jų neprižiūrėjo, mokėjimai buvo atliekami per sutuoktinę liudytoją S. B., nes ieškovas dirbo užsienyje. Prieš sudarant sutartį atsakovas lankėsi senos statybos remontuotiname name ir jį apžiūrėjo, išklausė ieškovo pageidavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovui, kaip verslininkui, užsiimančiam remonto veikla, turinčiam atitinkamą apdailininko išsilavinimą, turėjo būti aišku, jog iš esmės tariamasi ne dėl kosmetinio, o sudėtingesnio namo remonto, kuris apima ne tik sienų kosmetinę apdailą, bet ir tinkamą jų paruošimą dažymui, taip pat ir – lyginimą. Teismas konstatavo, kad šie darbai atsakovui buvo žinomi iš pat pradžių.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad asmenims, neturintiems specialaus statybinio išsilavinimo ir nedirbantiems šio darbo, nėra galimybės numatyti ir aptarti su rangovu, kuris užsiima šia veikla, darbų atlikimo technologijų ir būdų. Todėl, įvertinus tai, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju buvo fizinis asmuo (vartotojas), jam nebuvo žinomi sienų lyginimo (tiesinimo) būdai, atsakovas, įsipareigodamas darbus užsakovui atlikti patenkinant užsakovo lūkesčius, privalėjo paaiškinti ieškovui sienų lyginimo būdus ir aiškiai įvardyti, ar darbų atlikimo kainą, lyginant (tiesinant) sienas, apima šalių sutarta kaina ar ne. Teismas sprendė, kad to atsakovui nepadarius, atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų lyginant sienas tenka būtent atsakovui.

8. Teismas vertino, kad ginčo nėra, jog darbai buvo atlikti per maždaug mėnesį laiko ir už juos buvo atsiskaityta. Teismas nurodė, jog pagal ieškovo paaiškinimus atsakovui buvo sumokėta 7 976 Eur už darbą, 1 300 –1 400 Eur už medžiagas. Nors atsakovas tvirtino, kad darbų kaina buvo 4 500 Eur, medžiagos kainavo 1 300 Eur ir būtent ši suma jam buvo atlyginta, tačiau teismas tokius atsakovo paaiškinimus vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius, kaip pasirinktą gynybos versiją.

9. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog darbai name negalėjo būti užbaigti dėl netinkamai atlikto sienų remonto darbų (apdailos meistras liudytojas A. Z. paaiškino, kad sienos neparuoštos dažymui, dėl to sudėtinga atlikti kitus darbus (įrengti laiptus, statyti duris)). Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto garso įrašo teismas nustatė, kad ieškovas prašė atsakovą pašalinti atliktų darbų defektus, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovo pretenzijų dėl netinkamos kokybės sienų remonto darbų nereiškė. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovas pagrįstai nepriėmė atsakovo atliktų namo remonto darbų. Teismas taip pat darė išvadą, kad ieškovas šalių sudarytą statybos rangos sutartį nutraukė ne be priežasties, o dėl atsakovo nekokybiškai atliktų namo remonto darbų ir nereagavimo į pastabas, t. y. vengimo šalinti atliktų darbų trūkumus ar įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir užbaigti sutartus darbus.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, šių išlaidų dydį grindžia defektiniu aktu ir lokaline sąmata. Defektiniame akte numatyta, kad pagrindiniai defektai yra: užfiksuoti sienos plokštumo nuokrypiai: - 5÷9 mm gylio įdubos, matuojant 2 m ruože, neteisingai privesta apdaila iki pat lango vyrio, trukdo lango varstymui, užfiksuoti angokraščio plokštumos apdailos nuokrypiai, angokraščiai aptaisyti neatsparia drėgmei gipso kartono plokšte, nukritęs tinkas, nekokybiškai atlikti tinkavimo darbai, prieš įrengiant palanges, neatlikti sandarinimo darbai. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kokie darbai yra reikalingi defektų ištaisymui: vidaus angokraščių paviršių aptaisymo gipskartonio plokštėmis demontavimas k1=0.5, k2=0.5, k3=0.0, nišų po palangėmis paviršių aptaisymo gipskartonio plokštėmis demontavimas, seno tinko nudaužymas nuo angokraščių paviršių, kai nudaužomų vietų plotas iki 5 m², sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas drėgmę atstumiančiais gruntais voleliu/angokraščių, langų angokraščių šiltinimas, kai putų polistireno sluoksnio storis 20.00 mm k9=1.15, vidaus tinkuojamų paviršių armavimas sintetiniu tinkleliu (vidinių sienų) / angokraščių, sienų tinkuojamų paviršių išorinių kampų ir angokraščių papildomas sutvirtinimas armuojančiais kampuočiais k9=1.15, keičiamų langų vidaus angokraščių aptaisymas, tinkuojant (angokraščių plotis 25.00 cm), sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu, sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis)/angokraščių, sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis) / angokraščių, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu, vidaus paviršių viensluoksnis tinkavimas rankiniu būdu, ruošiant skiedinius (sluoksnis 10 mm, vidinės sienos) / išlyginimas k8=1.12, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu, sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis), sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis).

11. Atsižvelgęs į visas nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčytinai įrodė atsakovo atliktų namo remonto darbų trūkumų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindų.

12. Teismas taip pat sprendė, kad tarp šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu atsakovas atliko namo sienų remonto darbus, kurių trūkumų šalinimo išlaidas sudaro 9 847,93 Eur, kurios yra pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su atsakovo tiesioginiu darbu name, atliekant sienų paruošimą dažymui. Todėl remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas ieškovo reikalavimą prisiteisti nuostolius dėl atliktų darbų trūkumo pašalinimo laikė pagrįstu ir ieškovui iš atsakovo priteisė 9 847,93 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, siekdamas nuostolių atlyginimo, prašė priteisti atitinkamą defektų šalinimo išlaidų sumą, kurios dydį grindė būtent sudarytu defektiniu aktu ir lokaline sąmata, todėl ieškovo patirtas 800 Eur išlaidos už defektinio akto parengimą teismas vertino kaip būtinas ir tiesiogiai susijusias su nagrinėjama byla, todėl jas priteisė iš atsakovo.

13. Patenkinęs ieškinį visiškai, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – visas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. B. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

15. Nurodo, kad nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Pažymi, neįregistravusios panaudos sutarties šalys negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais Byloje nėra patikimų duomenų, kad ieškovas teisėtai valdė ne sau nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl teismas turėjo vertinti, kokiu pagrindu buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri pateikta su ieškiniu. Atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys yra artimi giminaičiai (tėvai ir sūnus), tad neatmestina prielaida, kad šią sutartį sudarė teikiant ieškinį ir galimai siekiant imituoti teisėtą valdymą.

16. Pažymi, ir tai, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neištirti visi įrodymai, nepašalintos abejonės ir nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės. Teismas nesiaiškino šalių susitarimo esmės, teismo nurodyta išvada dėl darbų apimties absoliučiai prasilenkia su sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas nepagrindė savo išvadų pridėtais įrodymais, nes byloje nėra patikimų duomenų apie tai, už kokią galimai netinkamai atliktų darbų dalį atsakingas atsakovas. Teismas nevertino to, kad defektinis aktas buvo surašytas tik praėjus daugiau nei vienuolikai mėnesių po atsakovo atliktų darbų. Yra prieštaravimų dėl defektiniame ir lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kiekių, pastarojoje nepasisakyta dėl likusio sienų ploto. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas atliko kreivų sienų lyginimo darbu, nes jis vykdė ieškovo nurodymą glaistyti ir gruntuoti kreivas sienas. Teismas tinkamai neištyrė ieškovo pateiktą garso įrašą, taip pat nevertino atsakovo pateikto policijos rašto, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio mėn. ieškovas pareiškė pretenzijas ir bandė nusikalstamu būdu terorizuoti ir grasinti atsakovui, dėl ko atsakovas buvo oficialiai įspėtas policijos. Teismas netinkamai vertino ir byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, nes iš teismo pateiktų žinučių turinio fragmentų matosi, kad tarp šalių buvo kalba ir dėl kitų apdailos darbų (grindų apvadai, kampai).

17. Ieškovas D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo P. G. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

18. Nurodo, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį, jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo P. G. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Ieškovas D. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. G. 10 647,93 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš nustatytų 9 847,93 Eur dydžio darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 800 Eur išlaidų, patirtų dėl atliktų remonto darbų defektų nustatymo ir ištaisymo kaštų nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas ir atsakovas 2022 m. pradžioje žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidaus remonto darbų. Ieškovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo vidaus remonto darbus, pirkti reikalingas medžiagas, o atsakovas – atsiskaityti už atliktus darbus ir medžiagas. Nebuvo ginčo ir dėl to, kad už atsakovo atliktus darbus buvo pilnai atsiskaityta. Tačiau šalys skirtingai aiškino šalių susitarimą dėl remonto darbų apimties, kokybės ir darbų kainos: ieškovas nurodė, kad buvo susitarta dėl gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų lyginimo ir paruošimo dažymui ir jo sutuoktinė atsakovui už atliktus darbus sumokėjo iš viso 7 976 Eur, tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad buvo tartasi dėl gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų glaistymo ir gruntavimo darbų ir darbų kaina buvo 4 500 Eur.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčytinai įrodė atsakovo atliktų gyvenamojo namo remonto darbų trūkumų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindų, todėl ieškovo ieškinį tenkino pilna apimtimi.

23. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo vertinimu, tvirtina, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas nenustačius esminių bylos aplinkybių, netinkamai taikant sutarčių aiškinimo taisykles, neištyrus visų įrodymų, nepašalinus abejonių ir nepaneigus atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Dėl susitarimo sąlygų aiškinimo ir teismo pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą

24. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas šalių susitarimo sąlygų aiškinimas dėl remonto darbų apimties ir kokybės absoliučiai prasilenkia su bet kokiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalys buvo susitarę dėl remonto darbų, tačiau jų nedetalizavo, nesiaiškino ir nenustatė šalių susitarimo esmės. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui nepagrįstai primetė atsakomybę už darbus (sienų lyginimą), kurių jis net neatliko, kadangi jis vykdė ieškovo nurodymą glaistyti ir gruntuoti kreivas sienas. Teisėju kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą teisės normą, yra nurodęs, kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžingumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį reikia vadovautis ir bendraisiais teisės principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

26. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aptariama sutarčių aiškinimo taisyklė taikytina galiojančioms sutartims (atskiroms jos sąlygoms), kai yra neaiškių, dviprasmiškų tokios sutarties sąlygų, kilus abejonių dėl jų turinio prasmės ir reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

28. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties tikslą bei kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad šalys žodinę gyvenamojo namo remonto rangos sutartį sudarė ieškovui paprašius atlikti jo naudojamo gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų remonto darbus, kad atsakovas su šeima galėtų name gyventi. Ieškovas ne kartą pabrėžė, kad neturi žinių apie remonto darbus, pasitikėjo atsakovu, nes šis buvo jo pažįstamas ir jau buvo remontavęs jo tėvų vieną namo kambarį, pasitikėjo atsakovo kvalifikacija ir įgūdžiais bei darbų vykdyme nedalyvavo ir jų neprižiūrėjo, nes dirbo užsienyje. Prieš sudarant sutartį atsakovas lankėsi senos statybos remontuotiname name ir jį apžiūrėjo, išklausė ieškovo pageidavimus. Atsižvelgęs šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovui, užsiimančiam remonto veikla verslininkui ir turinčiam atitinkamą apdailininko išsilavinimą, turėjo būti aišku, jog iš esmės tariamasi ne dėl kosmetinio gyvenamojo namo vidaus remonto, kaip teigė atsakovas, o dėl sudėtingesnio, kuris apima ne tik gyvenamojo namo vidaus patalpų sienų kosmetinę apdailą, bet ir tinkamą jų paruošimą dažymui, taip pat ir – lyginimą.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių žodinio susitarimo turinį dėl gyvenamojo namo remonto darbų apimties ir kokybės, nesilaikė įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir nemotyvavo savo padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio susitarimo sąlygas aiškinamo ieškovo – vartotojo – naudai.

30. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis.

31. Remiantis minėta teisės norma, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent atsakovui, užsiimančiam remonto veikla verslininkui ir turinčiam atitinkamą apdailininko išsilavinimą, įsipareigojant darbus ieškovui atlikti patenkinant ieškovo lūkesčius, kilo pareiga paaiškinti ieškovui sienų lyginimo būdus ir aiškiai įvardyti, ar sutarta remonto darbų atlikimo kaina apima sienų lyginimo (tiesinimo) darbus ar ne, o to nepadarius, būtent atsakovui tenka atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų lyginant sienas.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra pateikta patikimų duomenų apie tai, už kokią galimai netinkamai atliktų darbų dalį yra atsakingas atsakovas. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neištyrė byloje ieškovo pateikto garso įrašo, nepagrįstai nevertino atsakovo byloje pateiktos policijos pažymos, netinkamai vertino byloje fragmentiškai pateiktą šalių susirašinėjimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

33. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo ir jų atstovų argumentus dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo, įvertino visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, šalių argumentus ir nešališkas išvadas apie ieškovo įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą sudarė pagrįstą pagrindą pripažinti ieškovą įrodžius atsakovo atliktų gyvenamojo namo remonto darbų trūkumų faktą, o atsakovą – neįvykdžius pareigos įrodyti jo atsakomybę šalinančių aplinkybių ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo byloje pateiktą 2022 m. sausio 12 d. defektinį aktą (su priedais) pripažino pakankamu ir patikimu įrodymu atsakovo atliktų gyvenamojo namo remonto darbų trūkumų faktui ir dydžiui pagrįsti. Šį aktą parengė kvalifikuotas specialistas A. J., apžiūrėjęs gyvenamajame name atsakovo atliktus darbus, juos užfiksavęs fotonuotraukose, akte ir jo prieduose nustatyti defektai yra smulkiai aptarti. Atsakovas jokių kitų įrodymų, paneigiančių defektiniame akte nurodytas aplinkybes, nepateikė. Atsakovas apeliaciniame skunde neargumentuoja, dėl kokios priežasties defektinis aktas, surašymas po vienuolikos mėnesių, negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Teisėjų kolegija tokių priežasčių taip pat nenustatė. Nepagrįstai teigiama, kad defektiniame akte nurodytas darbų kiekis yra 50-70 kv. m. Defektiniame akte, be kita ko, konstatuota, kad beveik visi sienų tinkavimo ir aptaisymo gipso kartono plokštėmis darbai atlikti nekokybiškai, kreivai, nėra estetinio vaizdo, matomi žymiai didesni paviršiaus nelygumai nei leidžia normatyvai.

36. Atsakovas taip pat netinkamai vertina ieškovo byloje pateiktos 2023 m. vasario 5 d. lokalinės sąmatos duomenis. Kaip matyti, lokalinėje sąmatoje yra nurodyti darbai, jų mato vienetai (pvz. m²; 100 m²; 100 m), taip pat kiekiai, kuriuos reikalinga ištaisyti. Siekiant nustatyti tai, kokiam plotui kokie darbai yra apskaičiuoti, reikia mato vienetą padauginti iš kiekio. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad lokalinėje sąmatoje nurodytas darbų kiekis yra tik 100 kv. m.

37. Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais ir atsakovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl ieškovo byloje pateikto šalių susirašinėjimo žinutėmis teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu jis sprendė, kad 2 600 Eur ir 374 Eur sumos buvo atitinkamai už darbą ir medžiagas, o atsakovo paaiškinimus, kad tarp šalių vyko pokalbis dėl kitų apdailos darbų (grindų įrengimo), atmetė kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė paaiškinti atsakovo, ką reiškia žinutėje, kurią jis siuntė ieškovui, parašymas „2 600 Eur už darbą ir 374 Eur už medžiagas“, tuo metu atsakovas nurodė, kad čia yra likęs likutis už darbus ir medžiagas. Ieškovo atstovui pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą leisti šią žinutę pateikti į bylą, atsakovo atstovė jau nurodė, kad čia yra atsakovo pateiktas pasiūlymas dėl grindų įrengimo.

Dėl ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo

38. Apeliaciniame skunde kvestionuojama ieškovo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, motyvuojant tuo, kad ieškovo byloje pateikta 2022 m. vasario 1 d. panaudos sutartis, kuria remiantis ieškovas įgijo teisę panaudoti teisinius santykius, kylančius iš šios panaudos sutarties, prieš trečiuosius asmenis, nebuvo ir nėra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovas negalėjo panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

39. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

40. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 1 d. panaudos sutartis buvo sudaryta trumpesniam nei vienerių metų terminui, t. y. iki 2023 m. sausio 2 d., todėl jos nebuvo būtina registruoti viešajame registre ir ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, t. y. atsakovą. Įstatymas nedraudžia sudaryti tokį sandorį tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovą turint reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisę.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą bei motyvuotą teismo sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

43. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio (1,3 × 2 018,20 Eur bruto (2023 m. III ketv.) 8.11 punktas), todėl jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovo D. B. naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.