Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.2.3.1; 3.2.4.1; 3.2.6.1;

2023 m. gruodžio 7 d.

dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovui advokatui Manvydui Šivickui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui P. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. B., V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas D. B. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo P. G. (toliau – atsakovas) 10647,93 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10647,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. Ieškovas ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškovo D. B. tėvai tretieji asmenys L. B. ir V. B. nuosavybės teise valdo pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Tretieji asmenys neatlyginai perleido namą ieškovui, kad jis galėtų šiame name gyventi su savo šeima. Namas buvo daug metų neremontuotas. Ieškovas iš anksčiau pažinojo atsakovą P. G., atsakovas ieškovo tėvų namuose buvo suremontavęs vieną kambarį, juos darbų kokybė tenkino, todėl ieškovas kreipėsi į jį dėl viso namo sienų ir lubų išlyginimo bei jų paruošimo dažymui. 2022 m. pradžioje sutartu laiku į namą atvyko atsakovas P. G. ir D. B.. Kartu su ieškovu buvo jo sutuoktinė S. B.. Atsakovas apžiūrėjęs namą ir įvertinęs darbų apimtis nurodė, kad sienų ir lubų išlyginimo kaina su paruošimu jų dažymui bus 24 Eur/kv.m. Ieškovas su tokia kaina sutiko. Ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad darbai bus atlikti per vieną mėnesį, visas reikalingas medžiagas nupirks atsakovas, o ieškovas už jas vėliau grąžins pinigus. 2022 m. vasario 13 d. buvo pradėti namo remonto darbai. Ieškovui yra žinoma, kad remonto darbus atliko atsakovas kartu su D. B.. Ieškovas darbų eigoje jų kokybės nematė, nes remonto metu buvo išvykęs į komandiruotę į užsienį. Nuo 2022 m. vasario 13 d. ieškovo sutuoktinė S. B. atsakovui per du kartus sumokėjo 7976 Eur už darbus (2022 m. vasario - kovo mėn.) bei 1300 Eur už medžiagas. S. B. Atsakovui sumokėjo pinigais, kurie buvo paimti iš ieškovo asmeninės sąskaitos AB SEB banke. Ieškovo užsakymu atvykęs meistras A. Z. pradėjo klausinėti kas atliko apdailos darbus, nes jie atlikti nekokybiškai ir jis negali tinkamai atlikti laiptų montavimo darbų. Ieškovas pats apie statybos ir remonto darbus žinių neturi, todėl anksčiau negalėjo tinkamai įvertinti darbų kokybės. Ieškovas asmeniškai darbų nepriėmė, nes atsakovas baigė darbus, kol ieškovas buvo komandiruotėje ir jis darbų rezultato nėra priėmęs, darbų trūkumai paaiškėjo iš karto, kai ieškovas grįžo iš komandiruotės. Ieškovas išsikvietė atsakovą ir D. B., su netinkamai atliktais darbai atsakovas sutiko ir žadėjo juos ištaisyti arba sumokėti už patirtus nuostolius, tačiau vėliau jokių veiksmų neatliko. Kvalifikuotas specialistas A. J., apžiūrėjo ir užfiksavo name atsakovo atliktus darbus bei 2022 m. sausio 12 d. surašė defektinį aktą (toliau - aktas), atliko fotofiksaciją, defektus smulkiai aptarė. Name iki šiol jokie atsakovo padaryti remonto darbų defektai nėra šalinami, todėl namas yra remonto stadijoje, remontas yra nekokybiškas, darbai neatlikti iki galo, visą atsakovo padarytą remontą reikia perdaryti iš naujo. Ieškovas patiria nepatogumus, nes namas netinkamas gyventi, kol nebus ištaisyti trūkumai, iš esmės šiuo metu negali būti gyvenamas, jis stovi tuščias, ieškovas savo sąskaita veltui jį privalo šildyti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški, o ištaisymo kaštai sudaro 9847,93 Eur, taip pat kad dėl atsakovo kaltės ieškovas yra patyręs 800,00 Eur išlaidų už defektinio akto parengimą (bendroje sumoje ieškovas patyrė 10647,93 Eur nuostolių). Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su atsakovu buvo tartąsi dėl pilno namo įrengimo – sienų lyginimo, paruošimo dažymui. Sumokėta buvo kovo mėnesį, kai buvo atlikti darbai. Atsakovas dirbo kartu su D. B.. Prieš atliekant darbus buvo tartąsi, kad remontas kainuos 20-26 Eur/m². Atsakovui žmona sumokėjo iš viso 7976 Eur už darbas, 1300 Eur už medžiagas. Sienų nelygumai, angokraščiai buvo pagrindiniai defektai.

3. Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškinį visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atsakovė nurodė, kad ieškovas pateikia 2022-02-01 sudarytą panaudos sutartį, kuria remiantis ieškovas neva įgijo teisę panaudoti teisinius santykius, kylančius iš šios panaudos sutarties prieš trečiuosius asmenis, tačiau 2023-04-13 atnaujintame Nekilnojamojo turto registro išraše, matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo atžvilgiu nėra ir nebuvo registruota jokia panaudos sutartis. Neįregistravusios panaudos sutarties šalys negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais, ieškovas negali panaudoti šios galimai teisėtai sudarytos panaudos sutarties prieš trečiuosius asmenis, t.y. prieš atsakovą. Be to, namas buvo pastatytas 1976 m. ir nebuvo ilgą laiką gyvenamas, buvo apleistas, namo vertė buvo maža, ką rodo ir Registrų centro išrašas, kur namo vertė siekia tik 9290 eurų, tuo tarpu ieškinio suma yra 10647,93 eurų. Ieškovas nuo 2022 m. vasario mėnesio pabaigos prašė padėti su seno namo remontu, atsakovas kelis kartus skaičiavo medžiagas ir darbus, tačiau ieškovas neturėjo pinigų kokybiškiems darbams ir medžiagoms. Ieškovas pasikvietė atsakovą apžiūrėti namo, kuriame reikėjo atlikti įvairios paskirties darbų, darbams atlikti atsakovas samdė ne vieną meistrą, nes atsakovui atliekant dalį darbų name, prie objekto dirbo ir kiti meistrai, buvo ir ieškovo tėvas, kuris atlikinėjo remonto darbus. Atsakovui atvykus apžiūrėti objekto, tiek ieškovas, tiek atsakovas matė sienų ir viso pastato būklę (jos buvo kreivos, sienos akivaizdžiai nelygios). Ieškovas aiškiai nurodė, kad reikia tik nuglaistyti ir nugruntuoti sienas, iš viso 324 kv.m. Ieškovui buvo puikiai žinoma viso pastato būklė ir tai, kad 1976 m. statybos namas nebuvo kokybiškai pastatytas. Atsakovas neneigia fakto, kad atliko keletą apdailos darbų ieškovui, tačiau ne tokiomis apimtimis ir sumomis, kokias nurodo ieškovas. Atsakovas net neatliko tokių darbų, kokie nurodyti defektiniame akte ir ieškinyje. Ieškovas su atsakovu nesitarė dėl sienų lyginimo darbų, buvo tartasi tik dėl sienų glaistymo ir gruntavimo, paruošimo dažymui, atsakovas sienų lyginimo darbų apskritai neatlieka. 2022 m. kovo mėnesį buvo sutarta dėl 324 kv.m. sienų gruntavimo ir glaistymo darbų už 4500 eurų. Jokių kitų darbų, kaip nuodyta ieškinyje, atsakovas neatliko, nes juos atlikinėjo pats ieškovas su savo tėvu bei kiti jo pažįstami. Atsakovas atliko sutartus darbus 2022 m, kovo mėnesį ir jokių pretenzijų nesulaukė. Ieškovas teigia kad sumokėjo virš 7000 eurų, tačiau iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu 2022-01-01 iki 2023-03-31 buvo gauta 11 477 eurų ir išleista 11478 eurų, kas absoliučiai nesutampa su ieškovo dėstomais teiginiais ir turi būti vertintina atsakovo naudai. Akivaizdu, kad ieškovas samdėsi kitus darbuotojus ir mokėjo jiems, atliko kitas banko operacijas, be to ieškovas teigia, kad jo sutuoktinė naudojosi jo asmenine banko kortele, kuri galimai ir nuiminėjo pinigines lėšas savo reikmėms. Taigi nėra jokių įrodymų, kad ieškovas tokias sumas perdavė ieškovui. Teismo posėdžio metu atsakovas pabrėžė, kad buvo kalbėta dėl glaistymo ir dažymo darbų, nebuvo tartasi dėl sienų lyginimo. Apie idealų sienų lyginimą nebuvo kalbėta. Jam vienu kartu buvo sumokėta 4500 Eur už darbą, 1300 Eur už medžiagas. Darbų kaina buvo tartąsi 14 Eur/m². Jeigu su sienų lyginimu, kaina padidėtų 8 Eur/m². Sumokėjo ieškovo žmona. Atsakovas nurodė, kad yra įgijęs apdailininko specialybę, dirba nuo 2000 m. D. B. padėjo jam dirbant su gipsu.

4. Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad yra ieškovo tėvas. Atvažiuodavo į namą jo pakūrenti, pasižiūrėti. Atsakovas dirbo apie 4 savaites. Į atsakovą kreipėsi ieškovo mama, nes vieną kambarį buvo tvarkę – glaistė, dažė sienas. Atvažiavo, apžiūrėjo, sutarė dėl paruošimo dažymui sienų. Kai atvažiavo meistras daryti laiptų, užkliuvo už kampo, nukrito kampas. A. Z. darė laiptus, anksčiau jo nepažinojo. Palangės kambaryje pradėjo drėkti. Kelis kartus skambino, kad atvyktų susitikti, nesutiko. Vėliau atvyko ir buvo sutarę dėl perdarymo.

5. Liudytoja teisme apklausta S. B. teisme nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Paaiškino, kad atsakovas apžiūrėjo sienas ir pasakė, kad nereikia gipso, nėra sienos tokios nelygios, išlygins ir taip. Nieko nesitarė, kokiu būdu bus lyginamos sienos. Ji nurodė atsakovui, kad nieko nesupranta, apie šiuos darbus. 2 kartus davė atsakovui pinigus: 4500 Eur ir likusius 5000 Eur kitą kartą. Atsakovas paskambindavo ir pasakydavo sumą, kokią reikia mokėti. Jie per maždaug mėnesį padarė remontą, tai atrodė keista, kad taip greitai. Kaina buvo apie 12 Eur/m², vyras tą sumą nurodė, tai už nulyginimą, o už glaistymą dar 12 Eur/m², iš viso 24 Eur/m². Kai pasikvietė kitą meistrą dėl plytelių klijavimo ir laiptų, nuo palangės atšoko medžiagos. Tą meistrą jiems rekomendavo per pažįstamus.

6. Liudytojas A. Z. teisme parodė, kad ieškovas paprašė įsivertinti dėl plytelių išklijavimo, paprašė ir laiptus išbetonuoti. Ardant laiptų klojinius, nugriuvo meistrų dėtas gipsas, matėsi, kad labai netvirtai priklijuota. Jis yra baigėsi statybą ir dirba 20 m. Plytelių neklijavo, nes prasidėjo teisminiai procesai. Jo manymu, ten yra duobės, vidiniai kampai gyvatės principu, plokštės neprivestos iki krašto, nepripūsta montažinės putos, sienos neparuoštos dažymui. Pilnas tinkavimas su profiliukais 7-10 Eur/m², paruošimas dažymui 5-8 Eur/m². Tame name buvo galima lyginti sienas ir tinkuojant, o ne dėti gipsą. Su atsakovu buvo susitikę objekte, atsakovas P. G. nurodė, kad perdarys, ar grąžins sumas.

7. 2023 m. sausio 12 d. Defektiniame akte nurodoma, kad: 1) beveik visų sienų tinkavimo ir aptaisymo gipso kartono plokštėmis darbai atlikti nekokybiškai, kreivai, nėra estetinio vaizdo, matomi žymiai didesni paviršiaus nelygumai, negu tai leidžia Lietuvos Respublikoje galiojantys 3 normatyvai Glaistymo darbai atlikti ant tinkamai neparuošto, neišlyginto paviršiaus; 2) angokraščiai apklijuoti gipso kartono plokštėmis, prieš tai nenuardžius esamo seno tinko sluoksnio. Gipso kartono plokštės priklijuotos nelygiai, ties langais privestos per arti stiklo arba varstomos dalies. Angokraščių aptaisymui panaudotos neatsparios drėgmei (baltos) gipso kartono plokštės. Kadangi angokraščiai yra vieta, kur gali atsirasti kondensatas, jų aptaisymui turi būti naudojamos atsparios drėgmei gipso kartono plokštės; 3) sienų ir angokraščių paviršių paruošimas netinkamas dažymo darbų vykdymui. Turi būti išlygintos ir tinkamai nuglaistytos sienos, nudaužius esamą seną tinką, perdarytas angokraščių aptaisymas gipso kartono plokštėmis, tvarkingai priklijuojant drėgmei atsparias gipso kartono plokštes.

8. Lentelėje P1.1. Vizualios apžiūros metu nustatytų defektų identifikavimas nurodyti defektų lokalizacija, apibūdinimai, fotofiksacija ir komentarai.

9. Iš Lokalinės sąmatos, nustatyta, kad defektų ištaisymo kaštai, 2022 m. spalio mėnesio kainomis sudaro: 9847,93 Eur +2068,07 Eur PVM.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovo pagal šalių žodinę statybos rangos sutartį atliktus ieškovo naudojamo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus, jų kokybės ir nuostolių (statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų) atlyginimo.

11. Ieškovas ir atsakovas 2022 m. pradžioje, žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Ieškovas įsipareigojo atlikti namo remonto darbus, pirkti reikalingas medžiagas, o atsakovas – atsiskaityti už atliktus darbus ir medžiagas. Ieškovas nurodo, kad buvo susitarta dėl namo sienų lyginimo ir paruošimo dažymui, atsakovas teigia, kad buvo tartasi dėl sienų glaistymo ir gruntavimo darbų.

12. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis).

13. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

14. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

16. Pažymėtina, kad, esant ginčui dėl statybos darbų trūkumų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra netaikomos. Statybos darbų užsakovas privalo įrodyti tik statybos darbų defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. tai, kad statybos darbų trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018, 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2019 ir kitos).

17. Atsižvelgus į tai ir šalių ginčo esmę, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti atsakovo atliktų remonto darbų trūkumų faktą ir patirtų nuostolių dydį, o atsakovas turėjo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

19. CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

20. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

21. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Rangovas atsako už atliktų darbų kokybę (CK 6.663, 6.695 ir 6.702 straipsniai), jis taip pat atsako už statybai naudojamų medžiagų, įrengimų, detalių ir kitokių konstrukcijų defektus, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria, kad pareiga aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais tenka užsakovui (CK 6.686 straipsnio 1–2 dalys).

22. CK 6.695 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Jis neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (CK 6.695 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), t. y. rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas, veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014 ir kitos).

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

24. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Be to, CK 6.678 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

25. CK 6.648 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu rangovas nepasiekė sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trūkumais, dėl kurių daiktas negali būti naudojamas pagal sutartyje numatytą ar normalią jo paskirtį dėl užsakovo perduotų medžiagų trūkumų, tai rangovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų apmokėta už atliktą darbą, tik su sąlyga, jeigu jis įrodo, kad medžiagų trūkumų nebuvo galima pastebėti jas priimant iš užsakovo. CK 6.686 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis.

26. Pažymėtina, kad statyba yra griežtai reglamentuota, tiksli ir organizuota veikla. Statybos darbai nėra ir negali būti spontaniški ir chaotiški, o yra ir turi būti detaliai planuoti ir atlikti pagal moksliškai/ technologiškai pagristą eiliškumą bei atitikti nustatytus kokybės reikalavimus.

27. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad kadangi pagal ieškovo fizinio asmens ir atsakovo fizinio asmens sudarytą žodinę statybos rangos sutartį namo remonto darbai buvo atliekami fizinio asmens ieškovo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, ši sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojo (ieškovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovo, kaip vartotojo) naudai.

28. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalys namo remonto rangos sutartį sudarė ieškovui paprašius atlikti jo naudojamo gyvenamojo namo sienų remonto darbus, kad atsakovas su šeima galėtų name gyventi. Ieškovas ne kartą pabrėžė, kad neturi žinių apie remonto darbus ir pasitikėjo atsakovu, nes šis buvo jo pažįstamas ir jau buvo remontavęs jo tėvų namų kambarį. Ieškovas pasitikėjo atsakovo kvalifikacija ir įgūdžiais, sutarė, kad už atliktus darbus ir medžiagas bus atsilyginta pabaigus darbus. Pats ieškovas darbų vykdyme nedalyvavo ir jų neprižiūrėjo, mokėjimai buvo atliekami per žmoną liudytoją S. B., nes ieškovas dirbo užsienyje. Prieš sudarant sutartį atsakovas lankėsi senos statybos remontuotiname name ir jį apžiūrėjo, išklausė ieškovo pageidavimus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovui, užsiimančiam remonto veikla verslininkui, turinčiam atitinkamą apdailininko išsilavinimą, turėjo būti aišku, jog iš esmės tariamasi ne dėl kosmetinio, o sudėtingesnio namo remonto, kuris apima ne tik sienų kosmetinę apdailą, bet ir tinkamą jų paruošimą dažymui, taip pat ir – lyginimą. Konstatuotina, kad šie darbai atsakovui buvo žinomi iš pat pradžių.

29. Be to, akivaizdu, kad asmenims, neturintiems specialaus statybinio išsilavinimo ir nedirbantiems šio darbo, nėra galimybės numatyti ir aptarti su rangovu, kuris užsiima šia veikla, darbų atlikimo technologijų ir būdų. Todėl, įvertinus tai, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju buvo fizinis asmuo (vartotojas), jam nebuvo žinomi sienų lyginimo (tiesinimo) būdai, atsakovas, įsipareigodamas darbus užsakovui atlikti patenkinant užsakovo lūkesčius, privalėjo paaiškinti ieškovui sienų lyginimo būdus ir aiškiai įvardyti, ar darbų atlikimo kainą, lyginant (tiesinant) sienas, apima šalių sutarta kaina ar ne. To atsakovui nepadarius, atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų lyginant sienas tenka būtent atsakovui.

30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 36 punktą).

31. Ginčo nėra, kad darbai buvo atlikti per maždaug mėnesį laiko ir už juos buvo atsiskaityta. Ieškovas nurodo atsakovui sumokėjęs 7976 Eur už darbą, 1300-1400 Eur už medžiaga, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad darbų kaina buvo 4500 Eur, medžiagos kainavo 1300 Eur, ir ši suma už medžiagas jam buvo atlyginta. Atsakovas nurodo, kad pinigai jam buvo sumokėti vienu kartu. Ieškovas nurodo, kad buvo mokėta per kelis kartus. Byloje pateiktas susirašinėjimas, kuriame yra tokio pobūdžio žinutės: ieškovas klausia: „kiek liko“, atsakovas nurodo: „2600 Eur už darbą ir 374 Eur už medžiagas“. Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė versiją, kad šios sumos yra dėl būsimo susitarimo dėl kitų galimų remonto darbų, grindų įrengimo, tačiau teismas tokius atsakovo paaiškinimus atmeta kaip nelogiškus, kadangi žinutės esmė yra klausimas, „kiek liko?“, o ne „kokia būtų kaina“ ar panašiai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas atsakovo paaiškinimus vertina kaip prieštaringus ir nenuoseklius, pasirinktą gynybos versiją.

32. Tiek ieškovas, tiek liudytoja jo sutuoktinė ir trečiasis asmuo nurodo, kad namas iki šiol stovi toliau neberemontuojamas, juo naudotis negalima. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad darbai name negalėjo būti užbaigti dėl netinkamai atlikto sienų remonto darbų (apdailos meistras liudytojas A. Z. paaiškino, kad sienos neparuoštos dažymui, dėl to sudėtinga atlikti kitus darbus (įrengti laiptus, statyti duris)). Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto garso įrašo nustatyta, kad ieškovas prašė atsakovą pašalinti atliktų darbų defektus, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovo pretenzijų dėl netinkamos kokybės sienų remonto darbų nereiškė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai nepriėmė atsakovo atliktų namo remonto darbų. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šalių sudarytą statybos rangos sutartį nutraukė ne be priežasties, o dėl atsakovo nekokybiškai atliktų namo remonto darbų ir nereagavimo į pastabas, t. y. vengimo šalinti atliktų darbų trūkumus ar įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir užbaigti sutartus darbus (Lietuvos Respublikos CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Taip pat nustatyta, kad ieškovas, nutraukęs su atsakovu namo remonto rangos sutartį, kreipėsi į specialistą A. J., buvo sudarytas Defektinis aktas, suskaičiuota, keik kainuos defektų šalinimas.

33. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nustatytų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, šių išlaidų dydį grindžia Defektiniu aktu ir lokaline sąmata. Defektiniame akte numatyta, kad pagrindiniai defektai yra: užfiksuoti sienos plokštumo nuokrypiai: - 5÷9 mm gylio įdubos, matuojant 2 m ruože, neteisingai privesta apdaila iki pat lango vyrio, trukdo lango varstymui, užfiksuoti angokraščio plokštumos apdailos nuokrypiai, angokraščiai aptaisyti neatsparia drėgmei gipso kartono plokšte, nukritęs tinkas, nekokybiškai atlikti tinkavimo darbai, prieš įrengiant palanges, neatlikti sandarinimo darbai.

34. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kokie darbai yra reikalingi defektų ištaisymui: vidaus angokraščių paviršių aptaisymo gipskartonio plokštėmis demontavimas k1=0.5, k2=0.5, k3=0.0, nišų po palangėmis paviršių aptaisymo gipskartonio plokštėmis demontavimas, seno tinko nudaužymas nuo angokraščių paviršių, kai nudaužomų vietų plotas iki 5 m², sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas drėgmę atstumiančiais gruntais voleliu/angokraščių, langų angokraščių šiltinimas, kai putų polistireno sluoksnio storis 20.00 mm k9=1.15, vidaus tinkuojamų paviršių armavimas sintetiniu tinkleliu (vidinių sienų)/angokraščių, sienų tinkuojamų paviršių išorinių kampų ir angokraščių papildomas sutvirtinimas armuojančiais kampuočiais k9=1.15, keičiamų langų vidaus angokraščių aptaisymas, tinkuojant (angokraščių plotis 25.00 cm), sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu, sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis)/angokraščių, sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis)/angokraščių, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais voleliu, vidaus paviršių viensluokisnis tinkavimas rankiniu būdu, ruošiant skiedinius (sluoksnis 10 mm, vidinės sienos)/išlyginimas k8=1.12, sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu, sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (pirmasis 1.00 mm storio sluoksnis), sienų vidinių paviršių glaistymas organiniais arba akriliniais glaistais (kartotinis 1.00 mm storio sluoksnis).

35. Atsižvelgus į visas nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčytinai įrodė atsakovo atliktų namo remonto darbų trūkumų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių ir atliktų statybos darbų perdavimo vienašaliu aktu pagrindų. Ieškovas reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliktų namo remonto darbų trūkumų (tiek žodžiu, tiek raštu) ir ne be priežasties atsisakė priimti nebaigtus ar nekokybiškai atliktus darbus, reikalaujant ištaisyti trūkumus.

36. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius darbų trūkumus, vartotojo teisės ginamos CK 6.665 straipsnyje numatytais būdais, suteikiama teisė reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, jog ieškovo teisės gali būti ginamos jo pasirinkimu vienu iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013, kt.).

37. Tarp šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu atsakovas atliko namo sienų remonto darbus, kurių trūkumų šalinimo išlaidas sudaro 9847,93 Eur, kurios yra pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su atsakovu tiesioginiu darbu name, atliekant sienų paruošimą dažymui. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas prisiteisti nuostolius dėl atliktų darbų trūkumo pašalinimo yra pagrįstas ir tenkinamas, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 9847,93 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų.

38. Ieškovas, siekdamas nuostolių atlyginimo, prašė priteisti atitinkamą defektų šalinimo išlaidų sumą, kurios dydį grindė būtent sudarytu Defektiniu aktu ir lokaline sąmata, todėl ieškovo patirtos 800 Eur išlaidos už Defektinio akto parengimą vertintinos kaip būtinosios ir tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir laikytina pagrįstu reikalavimu, todėl tenkinamas.

39. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10647,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Ieškovas byloje patyrė 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti, sumokėjo 221 Eur dydžio žyminį mokestį.

42. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, teiktų procesinių dokumentų apimtį ir skaičių, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose trukmę, ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 53,12 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. G. 10647,93 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 93 centus) nuostolių atlyginimą ieškovui D. B..

Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovo D. B. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovo D. B. naudai 1821 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovo P. G. 53,12 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.