Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams (a. b., t. 2, 1 d., b. l. 7-44, 70-117, 122-155).

(duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), o bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) nustatė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą 2/3 bausmės dalį nuteistasis R. M. atliko (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) – 3 metai 8 mėnesiai 3 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas netenkintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad 2024 m. vasario 12 d. (atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, interviu metu gautą informaciją) nustatyta (išliekanti) R. M. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taikyta OASys metodika (a. b. t. 3, 1 d., b. l. 39-54). Aptariant nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos, R. M. 2018 m. liepos 31 d. ir 2023 m. vasario 10 d. buvo vertinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bei 2023 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus kalėjime, o minėtų vertinimų metu pastarajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. l. t. 2, 1 d., b. l. 171-183, a. b. l. t. 3, 1 d., b. l. 4-17). Tai reiškia, kad nepaisant nuteistojo akcentuojamo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tapati ir pastangos ją mažinti yra pastebimos tik pakankamai neseniai.

Teismas neturi pagrindo sutikti, kad Komisija skundžiamame Nutarime nevertino nuteistąjį R. M. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir jas sumenkino neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Matyti jog Komisija vertino tiek teigiamas, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas ir dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse ir po paskutinio pakartotinio įvertinimo metu iš tiesų nustatyti pozityvūs nuteistojo aspektai išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų bei ryšių srityse. Taip pat, vertinant vykdomų intervencinių priemonių poveikio aspektus, pastebėti teigiami R. M. pokyčiai mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse, t. y. eigoje stebimas didėjantis mąstymo lankstumas, stiprėjantis gebėjimas įvertinti platesnį galimų pasirinkimų spektrą analizuojamų problemų kontekste, be to, nuteistasis tinkamai įsisavina programos metu taikomų metodikų specifiką, gali jas kryptingai pritaikyti kasdienėse situacijose, ieškant optimaliausių sprendimų bei nustatant jų įgyvendinimui reikalingus žingsnius. Taip pat bausmės atlikimo eigoje buvo pastebėta nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu pozityvesnė dinamika, o R. M. formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Be kita ko, nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri 2023 m. prilyginta darbinei veiklai. R. M. rodo asmenines iniciatyvas siekdamas valdyti finansinius sunkumus, atlygino priteistus ieškinius. Bausmės atlikimo eigoje tęsia bendravimą su artimaisiais ir su sutuoktine. Tęsia individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir įsitraukia į resocializacijos procesą. R. M. sugeba išskirti turimas problemas, numato teisingus jų sprendimo būdus. Paskutiniais metais yra stebimas nuteistojo disciplinuotesnis elgesys, įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastangos vykdyti jam rekomenduojamas priemones ir motyvacija įtvirtinant pro-socialių, bausmės atlikimo metu formuojamų įgūdžių pokyčius. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. M. iš tiesų vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, iš kurių paskutinius kartus – nuo 2023 m. balandžio 21 d. dalyvavo ir 2023 m. gruodžio 6 d. baigė kognityvinę elgesio pataisos programą „(duomenys neskelbtini)“ (2023 m. gruodžio 6 d. nuteistajam įteiktas „Diplomas“ už sėkmingą elgesio pataisos programos „(duomenys neskelbtini)“ orientuotos į pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimą ir pro-socialių įgūdžių ugdymą, baigimą), o po programos pabaigimo įstaigos psichologas pastebėjo, kad R. M. nuostatos šiuo metu nėra palaikančios nusikalstamą elgesį; nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. dalyvavo 2 akademinių valandų trukmės socialinių įgūdžių „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose ir „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose; 2023 m. gruodžio 18 d. dalyvavo savanorės psichologės asistentės vestuose 2 valandų trukmės „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose; 2023 m. gruodžio 18 d. dalyvavo minėtos savanorės psichologės asistentės vestuose 2 valandų trukmės „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose.

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Juo labiau, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nuteistojo akcentuojamas teigiamas jo elgesys pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo stabilia, teigiama dinamika.

Sugretinęs nuteistojo skunde akcentuotas bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, R. M. ryšiai, gyvenimo stilius, elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje aptarti nuteistąjį įvairiose srityse charakterizuojantys duomenys. Analizuojant nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis, pripažinta, kad R. M. stokoja oficialios darbinės patirties. Nors pastarasis pataisos įstaigoje įgijo kelias profesines kvalifikacijas, tačiau pagal profesiją pataisos įstaigoje nedirbo. Šiuo metu yra stebimos tam tikro lygmens teigiamos nuostatų į darbą prielaidos, tačiau pripažinta, kad išsilavinimo ir darbinio užimtumo sritis gali būti tiesiogiai sietina su nuteistojo nusikalstamumu, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai yra būtini. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo ryšius, taip pat pripažinta, kad nuteistojo artimi santykiai gali būti vienas iš veiksnių, įtakojančių resocializacijos procesą, tačiau kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad jo praeityje kurtas partnerystės ryšys ir sūnaus gimimas nuteistajam netapo stimulu koreguoti savo elgesį ir riboti bendravimą su nusikalsti linkusiais asmenimis, vengti neteisėto elgesio raiškos. Nuteistojo asmenybės vertinimo metu analizuojant pastarojo mąstymą ir elgesį, konstatuota, kad pastarojo nepakankama problemų įžvalga, paties problemų sprendimų būdai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikalstamumo racionalizavimas – buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Kartu aptariant šią sritį atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape yra pastebimas nuteistojo pastangos analizuoti savo neteisėtą elgesį ir siekis orientuotis į socialiai priimtiną elgesį. Galiausiai, įvertinus nuteistojo R. M. nuostatų sritį, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad pastarajam buvo būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones, taip pat yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška. Todėl šiuo metu aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės priemonės, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje aptariant paskutinio metu nuteistajam taikytų reabilitacijos priemonių rezultatyvumą, be kita ko, pripažinta, kad R. M. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. dalyvavo kognityvinėje elgesio pataisos programoje „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas dalyvavimas buvo pripažintas sėkmingu, tačiau kartu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis antrame programos etape buvo pastebimas motyvacijos mažėjimas ir pastarasis buvo linkęs jam užduodamus darbus atlikti gan paviršutiniškai (a. b. t. 3, 1 d., b. l. 39-54).

Pabrėžtina, kad vertinant nuteistojo R. M. elgesio atitikimą akivaizdžiai padarytai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu (tai nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje) nustatyti pastarojo 6 statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – didelis teistumų skaičius; nusikalstamas elgesys nesulaukus pilnametystės, kas, teismo vertinimu, iš esmės ir formavo nuteistojo R. M., kaip linkusio nusikalsti, asmenybę; laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje atlikimas ketvirtą kartą, o šios rūšies bausmę atliko ir būdamas nepilnametis; ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas ir netinkamai vykdė teismo įpareigojimus, t. y. kartą jau buvo parodytas pasitikėjimas R. M., tačiau pastarasis jam suteikto pasitikėjimo nesugebėjo preciziškai pateisinti; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėtas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Sutiktina su nuteistojo skunde pateikiama pozicija, kad iš esmės nėra įmanoma panaikinti statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau, kita vertus, nagrinėjamu atveju yra nustatyti net 8 dinaminiai R. M. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai (galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių) – darbinės patirties stokojimas; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas). Vertinimo metu, be kita ko, buvo nustatyti ir 6 nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – R. M. turi išsilavinimą bei specialybes; formaliai patvirtino gyvenamosios vietos bei darbinės veiklos tęstinumą laisvėje; palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais; neturi aktualių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų; išreiškė palankias nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Sugretinus R. M. atžvilgiu priimtą Socialinio tyrimo išvadą su ankstesniais laikotarpiais priimtomis išvadomis, nustatyta, jog pastarojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai per vienerių metų laikotarpį sumažėjo tik viena pozicija – nuo 9 iki 8, o apsauginiai kriminogeniniai veiksniai padidėjo taip pat tik viena pozicija – nuo 5 iki 6 (a. b. t. 2, 1 d., b. l. 171-183, a. b. t. 3, 1 d., b. l. 4-17, 39-54). Tai reiškia, kad ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuteistojo elgesį, mąstymą bei nuostatas apibūdinantys veiksniai, atspindintys pastarojo gebėjimą integruotis į visuomenę bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų, keičiasi itin neženkliai.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka net 34 kartus, iš kurių 9 kartus už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą bei 25 kartus už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, skatintas tik 5 kartus), taip pat tą faktą, kad į lengvąją grupę perkeltas tik 2023 m. gruodžio 20 d., akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo R. M. atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės. Todėl kol nėra išnykusi didžioji dalis paminėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių, tol negalima daryti išvados apie realią asmens pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu stebimas iš tiesų teigiamas nuteistojo R. M. elgesys įkalinimo įstaigoje (tą vertinant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu) leidžia teigti tik apie formalų, bet ne realų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad R. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais. Juo labiau, šios nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant pavojingiausia organizuoto nusikalstamumo forma – veikiant nusikalstamam susivienijimui, kuriame pats kaltinamasis ne buvo eilinis bendrininkas, bet priešingai - šio susivienijimo vadovas bei organizatorius. Kas tik įrodo, kad pastarojo parodytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio ar spontaniško pobūdžio. Priešingai, buvo gerai organizuotos ir trunkamojo pobūdžio. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis iki šio aptariamojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo teistas dešimt kartų ir taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių sudėtys taip pat buvo realizuotos veikiant su kitais asmenimis. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad sistemingas itin sunkių ar labai sunkių nusikaltimų darymas, siekiant turtinės naudos, gana ilgą laiką buvo nuteistojo gyvenimo būdas.

Teismas pažymi ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka pastarojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Dėl pirmiau aptarto, nesutikti su Nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu nėra pagrindo. Įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, teismas pripažįsta, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam R. M. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo R. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.