Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-20-574/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-02-22
Bylos Nr.: 1-20-574/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00255-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurgita Mačionytė
Kaltinamasis: G. B., R. G.
Advokatai: Darius Novikas, Kęstutis Petrauskas

Kategorijos

1.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.17.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.18.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-20-574/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00255-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4; 1.2.17.7;1.1.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Dariui Novikui,kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

- Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį; paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 6 dalį ir paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 120 MGL (6000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4000 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) asociacijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB ir (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), padarymu;

Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., veikdamas bendrai su R. G., kaip padėjėju, UAB „R.“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9331 Eur mokesčių, t. y.:

G. B. einant UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) pareigas, jam pavaldžiam, UAB „R.“ informaciją iš pirminių šaltinių į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam UAB „R.“ darbuotojui V. P. laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-10 UAB „R.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendrovės apskaitoje dėl G. B. kaltės apskaičius realiai neįvykusias ūkines operacijas:

- ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų pirkimą iš UAB „N.“ už 6691,30 Eur pagal suklastotą PVM sąskaitą- faktūrą 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), ir už 3240 Eur sumą pagal suklastotą sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini);

- skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų pirkimą iš UAB „P.“ už bendrą 26 825,70 Eur sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini)ir neva už atliktus darbus pagal šias sąskaitas įvykusį 26825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „P.“ pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini),2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini),2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A.“ buhalterės L. P. ir V. J., nesuvokdamos G. B. ir R. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2015-10-23 iki 2016-05-12 UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), remdamasis buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suvestais nieko nežinančio apie G. B. daromą nusikalstamą veiką AB „R.“ darbuotojo V. P., atitinkamai surašė PVM deklaracijas:

2015-11-23 už mokestinį laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30,2015-11-24 už mokestinį laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31,2015-01-25 už mokestinį laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30,2016-05-12 už mokestinį laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31,

kuriose dėl(G. B.)ir R. G. veiksmų, pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX- 751 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai), nurodė G. B. žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R.“ įsigytų prekių ir paslaugų PVM, padidinant 5817 Eur pirkimo PVM ir PVM atskaitą, mažinančią mokėtiną į biudžetą PVM, po ko buhalterės L. P. ir V. J. atitinkamai 2015-10-23, 2015-11-24, 2016-01-25, 2016-05-12 elektroniniu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilnius, kurioje dėl G. B. ir R. G. kaltės įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtiną G. B. vadovaujamos bendrovės PVM už 2015 metų balandžio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesius, kai tuo tarpu į nusikaltimą padedančio vykdyti R. G. faktiškai vadovaujamos UAB „N.“ 2015-05-22 PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04- 30, 2015-05-28 pateiktą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilnius, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas kaip pardavimo PVM — 1161,30 Eur, nurodytas suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), bei į UAB „P.“, faktiškai per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G. vadovaujamos R. G., PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31, ir už nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31, pateiktas atitinkamai 2015-10-26, 2015-11-25 ir 2016-01-25 Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilnius, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas pardavimo PVM - 4655,70 Eur, nurodytas suklastotose sąskaitose faktūrose 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl šių veiksmų apgaule G. B. tyčia, padedamas R. G., UAB „R.“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 5817 Eur PVM;

be to UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „A.“ buhalterė V. J., nesuvokdama G. B. ir R. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016-05-26 UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), remdamasis buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suvestais nieko nežinančio apie G. B. daromą nusikalstamą veiką AB „R.“ darbuotojo V. P., surašė Metinę pelno deklaraciją, kurioje dėl G. B. ir R. G. veiksmų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX- 675 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“; 4 dalies reikalavimus: „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, nurodė G. B. žinomai neteisingus duomenis apie sąnaudas, mažinančias UAB „R.“ apmokestinamąjį pelną, ir buhalterė V. J. 2016-05-26 elektroniniu būdu VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka, šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė VĮ „Registrų centras“, esančiam V. Kudirkos g. 18-3, Vilnius kurioje dėl G. B. ir R. G. veiksmų remiantis sąskaitomis faktūromis 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitomis-faktūromis 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtiną G. B. vadovaujamos bendrovės apmokestinamąjį pelną, ir dėl šių veiksmų apgaule, G. B.) tyčia, padedamas R. G. UAB „R.“ naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 3514 Eur Eur pelno mokesčio, tokiu būdu, G. B., padedamas R. G. viso UAB „R.“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9331 Eur mokesčių.

R. G. laikotarpiu nuo 2011-09-07 iki 2021-01-21 būdamas UAB „N.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi (laikotarpiu nuo 2011-09-07 iki 2015-11-02 oficialiai ėjo direktoriaus pareigas, o nuo 2015-11-02 iki 2021-01-21 bendrovei faktiškai vadovavo, nes 2014-12-22, 2014-12-29, 2017-02-03 akcijų perleidimas ir 2015-11-02, 2017-03-01 direktorių paskyrimai buvo fiktyvūs), nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015-04-01 tikslu padėti išvengti G. B. vadovaujamos bendrovės UAB „R.“ naudai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos bendrovės UAB „N.“ realiai nesuteiktus darbus ir nepateiktas prekes UAB „R.“, ir jis, pagal išankstinį susitarimą su G. B. veikdamas bendrininkų grupėje, bei žinodamas, kad UAB „N.“ 2015 m. balandžio ir rugsėjo mėn. nebuvo pardavusi UAB „R.“ ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų, taip pat, skardinimo darbų, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-09-16 pagamino tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras:

- ne vėliau kaip 2015-04-01 nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino ir taip suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „N.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas už 6691,30 Eur, tame tarpe 1161,30 Eur PVM,

- ne vėliau kaip 2015-09-16 nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino ir taip suklastojo Sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „N.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardinimo darbus už 3240 Eur sumą,

po ko, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, jis (R. G.), organizuodamas UAB „N.“ veiklą bei jai vadovaudamas, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB „N.“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001-11- 06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už UAB „N.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 str. 2 d. būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą,

- 78 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“,

ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė visus UAB „N.“ laikotarpio nuo 2011-09-07 iki 2021-01-21 buhalterinės apskaitos dokumentus, tame tarpe ir suklastotas PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „N.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.

Be to jis laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2018-02-06 būdamas UAB „P.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi (laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2017-01-12 realiai vadovavo per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G., kuriam 2015-09-09 - 2017-01-11 formaliai priklausė ir akcijos, nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, o nuo 2017-01-12 iki 2018- 02-06 bendrovei faktiškai vadovavo ir toliau, nes 2017-01-11, 2017-02-03 akcijų perleidimas ir 2017-01-12, 2017-03-01 direktorių paskyrimai buvo fiktyvūs), nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015-09-29 tikslu padėti išvengti G. B. vadovaujamos bendrovės UAB „R.“ naudai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos bendrovės UAB „P.“ realiai nesuteiktus darbus UAB „R.“, po ko, jis, pagal išankstinį susitarimą su G. B. veikdamas bendrininkų grupėje, ir žinodamas, kad UAB „P.“ 2015 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. nebuvo pardavusi UAB „R.“ skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų, laikotarpiu nuo 2015-09-29 iki 2015-12-10 pagamino ir vienas ar su G. B. suklastojo Sąskaitas faktūras bei Kasos pajamų orderius:

- ne vėliau kaip 2015-09-29 nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino PVM sąskaitą- faktūrą 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardinimo darbus už 8772,50 Eur, tame tarpe 1522,50 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB „P.“ direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, G. B. pasirašius UAB „R.“ vardu, tokiu būdu bendrais su G. B. veiksmais suklastojo šią sąskaitą;

- po ko jis nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015-10-02 pagamino UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8772,50 Eur suma UAB „R.“ sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui šiuose orderiuose pasirašius kasininko UAB „P.“ formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, G. B. UAB „R.“ vardu kaip sumokėjusiam pinigus už darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašius kvituose 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (R. G.) bendrais su G. B. veiksmais suklastojo kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis suklastojo kvitą 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini);

- ne vėliau kaip 2015-10-30 nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino PVM sąskaitą- faktūrą 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardos lankstymo darbus už 8796,70 Eur, tame tarpe 1526,70 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB „P.“ direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, o UAB „R.“ vardu nenustatytomis aplinkybėmis dėl G. B. veiksmų pasirašius UAB „R.“ vadybininkui D. K., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, jis (R. G.) bendrais su G. B. veiksmais suklastojo šią sąskaitą;

- po ko jis nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015-10-30 pagamino UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8796,70 Eur suma UAB „R.“ sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui pasirašius kasininko UAB „P.“ formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, jis (R. G.) suklastojo kvitus 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini);

- ne vėliau kaip 2015-12-10 nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino PVM sąskaitą- faktūrą 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus už 9256,50 Eur, tame tarpe 1606,50 Eur PVM, jis (R. G.) įrašė, kad sąskaitą išrašė UAB „P.“ direktorius G. G., tik formaliai ėjęs šias pareigas ir nežinantis apie nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui pasirašius G. G. vardu, G. B. pasirašius UAB „R.“ vardu, tokiu būdu bendrais su G. B. veiksmais suklastojo šią sąskaitą; po ko, jis nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015-12-10 pagamino UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 9256,50 Eur suma UAB „R.“ sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui pasirašius kasininko UAB „P.“ formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, G. B. UAB „R.“ vardu kaip sumokėjęs pinigus už darbus pagal Sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašius kvituose 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12- 21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (R. G.) bendrais su G. B. veiksmais suklastojo ir šiuos kvitus.

Be to, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, jis (R. G.), organizuodamas UAB „P.“ veiklą bei jai vadovaudamas per direktoriaus pareigas formaliai einantį G. G., nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „P.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o sutinkamai 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.14, 10.15, 10.19, 10.29 nuostatomis (Žin. 2011, Nr. 32-1534, i. k. 1115O8AISAKO00V-1O0), kasos ir banko apskaitos dokumentai, kasos operacijų apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai, materialinės atsakomybės sutartys, materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai, įgaliojimai, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentai, finansinės apskaitos registrai, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentai privalomi saugoti 10 metų, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“,

- ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė visus UAB „P.“ laikotarpio 2015-09-08 iki 2018-02-06 buhalterinės apskaitos dokumentus, tame tarpe ir suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą-faktūrą 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą-faktūrą 2015-12- 10 Nr. (duomenys neskelbtini), bei kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.

Jis, laikotarpiu nuo 2011-09-07 iki 2021-01-21 būdamas UAB „N.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi ir nuo 2011-09-19 iki 2021-01-21 vienintelis faktinis akcininku, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką bei siekdamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB „N.“ akcijų pardavimą iš jo paties M. Š., iš M. Š. Ukrainos piliečiui V. P. bei iš V. P. Sirijos piliečiui M. G., nieko nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, bei melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB „N.“ valdymo klausimais:

- ne vėliau kaip 2015-09-07 nenustatytomis aplinkybėmis j VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo formą JAR-l-E įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad 2014-12-22 R. G. neteko UAB „N.“ akcijų ir jas įsigijo M. Š., kurią patvirtino pasirašydamas savo (R. G.) elektroniniu parašu, suklastojo UAB „N.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre, kurį jis (R. G.) elektroniniu būdu 2015-09-07 pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, panaudojo;

- ne vėliau kaip 2015-09-23 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo formą JAR-l-E, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad 2014-12-29 M. Š. neteko UAB „N.“ akcijų ir jas įsigijo V. P., kurį patvirtino pasirašydamas savo (R. G.) elektroniniu parašu, suklastojo UAB „N.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre, kurį jis (R. G.) elektroniniu būdu 2015-09-23 pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, panaudojo;

- ne vėliau 2015-11-03 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2015-11-02 vienintelio UAB „N.“ akcininko V. P., sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. nusprendė nuo 2015-11-02 atleisti R. G. iš UAB „N.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ „Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB „N.“ akcininko sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2015-11-03 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, panaudojo;

- ne vėliau kaip 2015-11-03 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-VO-V įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2015-11-02 UAB „N.“ direktoriaus pareigas eina V. P., o nenustatytam asmeniui pasirašius VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1, suklastojo UAB „N.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2015-11-03 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-02-07 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-02-06 UAB „N.“ direktoriaus V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. iki 2017-02- 28 įgalioja R. K. pateikti ir atsiimti VĮ Registrų centras dokumentus, susijusius su įmonės akcininko keitimu, kurį pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, pagamino netikrą UAB „N.“ direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-07 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-02-07 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-AF įrašydamas į žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017- 02-03 UAB „N.“ akcininkas yra M. G., bei ranka VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 įrašydamas, kad dokumentą užpildė V. P. ir pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, suklastojo UAB „N.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-02-07 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant ne vėliau kaip 2017-03-01 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-03-01 vienintelio UAB „N.“ akcininko M. G., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad M. G. nusprendė nuo 2017-03-01 atleisti iš UAB „N.“ direktoriaus pareigų V. P. ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G., kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, pagamino netikrą UAB „N.“ direktoriaus sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-03-01 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-03-01 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-03-01 UAB „N.“ direktoriaus M. G., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad M. G. iki 2017-03-31 įgalioja R. K. pateikti ir atsiimti VĮ Registrų centro dokumentus, susijusius su įmonės akcininko ir kontaktų keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB „N.“ direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-03-01 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-03-01 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-VO-V įrašydamas į žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017-03-01 UAB „N.“ direktoriaus pareigas eina M. G., bei VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 nenustatytam asmeniui pasirašius, suklastojo UAB „N.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis bet ne vėliau kaip 2017-03-01 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

o remiantis pateiktais duomenimis, VĮ „Registrų centras“ savo duomenų bazėje 2015-09-08 naujuoju UAB „N.“ akcininku įregistravo M. S., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2015-09-29 naujuoju UAB „N.“ akcininku ir 2015-11-05 direktoriumi įregistravo V. P., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei 2017-02-13 naujuoju UAB „N.“ akcininku ir 2017-03-06 direktoriumi įregistravo M. G., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką.

Be to jis laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2018-02-06 būdamas UAB „P.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi (laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2017-01-12 realiai vadovavo per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G., nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, o nuo 2017-01-12 vadovavo toliau), ir nuo 2015-09-09 iki 2018-02-06 būdamas faktiniu akcininku (laikotarpiu nuo 2015-09-09 iki 2017-01-11 akcijos priklausė jam, nors buvo registruotos G. G., nieko nežinančio apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu, o vėliau akcijos ir toliau priklausė jam), siekdamas paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką bei siekdamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB „P.“ akcijų pardavimą iš G. G. (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P. bei iš V. P. Sirijos piliečiui M. G., nieko nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, bei melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB „P.“ valdymo klausimais:

- ne vėliau kaip 2017-01-11 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-AF įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017-01-11 UAB „P.“ akcininkas yra V. P., bei VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 nenustatytam asmeniui pasirašius, suklastojo UAB „P.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis bet ne vėliau kaip 2017-01-11 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-01-16 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-01-12 vienintelio UAB „P.“ akcininko V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. nusprendė nuo 2017-01-12 atleisti G. G. iš UAB „P.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ „Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB „P.“ akcininko sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-01-16 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-01-16 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-01-12 UAB „P.“ direktoriaus V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. iki 2017-01- 30 įgalioja R. G. pateikti VĮ „Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB „P.“ direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-01-16 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-01-16 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-VO-V įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad, nuo 2017-01-12 UAB „P.“ direktoriaus pareigas eina V. P., ir pats savo (R. G.) vardu pasirašydamas VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1, suklastojo UAB „P.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-01-16 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V.Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-02-07 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-02-06 UAB „P.“ direktoriaus V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. iki 2017-02- 28 įgalioja R. K. pateikti VĮ „Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, jis pagamino netikrą UAB „P.“ direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip 2017-02-07 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-02-07 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-AF įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017-02-03 UAB „P.“ akcininkas yra M. G., bei ranka VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 įrašydamas, kad dokumentą užpildė V. P., kurį pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, suklastojo UAB „P.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-02-07 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

- ne vėliau kaip 2017-03-01 nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017-03-01 UAB „P.“ akcininko M. G., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog M. G. nusprendė nuo 2017-03-01 atleisti V. P. iš UAB „P.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G., kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB „P.“ akcininko sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017- 03-01 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017-03-01 nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ „Registrų centras“ nustatytą šio prašymo JAR-1 formą JAR-VO-V įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017-03- 01 UAB „P.“ direktoriaus pareigas eina M. G., bei VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 nenustatytam asmeniui pasirašius, suklastojo UAB „P.“ prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017-03-01 jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, reg. V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

o remiantis jo pateiktais duomenimis, VĮ „Registrų centras“ savo duomenų bazėje 2017-01- 12 naujuoju UAB „P.“ akcininku ir 2017-01-19 direktoriumi įregistravo V. P., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei 2017-02-13 naujuoju UAB „P.“ akcininku ir 2017-03-06 direktoriumi įregistravo M. G., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką.

G. B. nuo 2015-01-21 iki 2016-12-16 būdamas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tikslu išvengti jo vadovaujamos bendrovės naudai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015-04-01 susitarė su R. G., kad R. G. pagamins jo realiai vadovaujamos bendrovės - UAB „N.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras už šios bendrovės realiai nesuteiktus darbus ir nepateiktas prekes UAB „R.“, bei nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015-09-29 susitarė su R. G., kad R. G. pagamins jo realiai vadovaujamos bendrovės - UAB „P.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras už šios bendrovės realiai nesuteiktus darbus UAB „R.“, po ko R. G., pagal išankstinį susitarimą su juo veikiant bendrininkų grupėje, ir žinant, kad UAB „N.“ 2015 m. balandžio ir rugsėjo mėn. nebuvo pardavusi UAB „R.“ ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų, taip pat, skardinimo darbų, bei žinant, kad UAB „P.“ 2015 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. nebuvo pardavusi UAB „R.“ skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų, laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-10 pagaminus ir su juo ar vienam suklastojus Sąskaitas faktūras bei Kasos pajamų orderius:

- ne vėliau kaip 2015-04-01 nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus ir taip suklastojus PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „N.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas už 6691,30 Eur, tame tarpe 1161,30 Eur PVM,

- ne vėliau kaip 2015-09-16 nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus ir taip suklastojus Sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „N.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardinimo darbus už 3240 Eur sumą,

- ne vėliau kaip 2015-09-29 nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus PVM sąskaitą-faktūrą 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardinimo darbus už 8772,50 Eur, tame tarpe 1522,50 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB „P.“ direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, jis (G. B.) pasirašė UAB „R.“ vardu, tokiu būdu bendrais su R. G. veiksmais suklastojo šią sąskaitą; po ko R. G. nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015-10-02 pagaminus UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8772,50 Eur suma UAB „R.“ sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui šiuose orderiuose pasirašius kasininko UAB „P.“ formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, jis (G. B.) UAB „R.“ vardu kaip sumokėjęs pinigus už darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašė kvituose 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (G. B.) bendrais su R. G. veiksmais suklastojo kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), o R. G. suklastojo kvitą 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini);

- ne vėliau kaip 2015-10-30 nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus PVM sąskaitą-faktūrą 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ skardos lankstymo darbus už 8796,70 Eur, tame tarpe 1526,70 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB „P.“ direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, o UAB „R.“ vardu nenustatytomis aplinkybėmis dėl jo (G. B.) veiksmų pasirašius UAB „R.“ vadybininkui D. K., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, jis (G. B.) bendrais su R. G. veiksmais suklastojo šią sąskaitą; po ko R. G. nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015-10-30 pagaminus UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8796,70 Eur suma UAB „R.“ sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui pasirašius kasininko UAB „P.“ formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, R. G. suklastojo kvitus 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini),2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais su R. G. veiksmais suklastojo ir šiuos kvitus;

po ko jis (G. B.) organizuodamas UAB „R.“ veiklą bei jai vadovaudamas, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB „R.“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, žinodamas, jog bendrovės deklaracijos pildomos pagal jo (G. B.) pateiktus dokumentus bei informaciją, bei pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už UAB „R.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 str. 2 d. būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, siekdamas iškreipti duomenis apie tikrąją UAB „R.“ veiklą ir ūkinę-finansinę būklę ir išvengti jo vadovaujamos bendrovės naudai PVM ir pelno mokesčių, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574:

- 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“,

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

- 13 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“,

- 13 straipsnio 3 dalies nuostatą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą- faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą-faktūrą 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą-faktūrą 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą-faktūrą 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), bei kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-04- 01 iki 2015-12-10 UAB „R.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė jam (G. B.) pavaldžiam, UAB „R.“ informaciją iš pirminių šaltinių į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam, AB „R.“ darbuotojui V. P., nieko nežinančiam apie jo (G. B.) daromą nusikalstamą veiką, kuris nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl jo (G. B.) kaltės, buhalterinėje apskaitoje, remiantis jo (G. B.) pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas:

- skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų pirkimą iš UAB „P.“ už bendrą 26 825,70 Eur sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini)ir neva už atliktus darbus pagal šias sąskaitas įvykusį 26825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „P.“ pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko negalima nustatyti dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.;

Be to, jis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-10 UAB „R.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jam (G. B.) pavaldžiam, UAB „R.“ informaciją iš pirminių šaltinių į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam, AB „R.“ darbuotojui V. P. bendrovės apskaitoje dėl jo (G. B.) kaltės apskaičius realiai neįvykusias ūkines operacijas:

- kardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų pirkimą iš UAB „P.“ už bendrą 26 825,70 Eur sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini)ir neva už atliktus darbus pagal šias sąskaitas įvykusį 26825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB „P.“ pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini),

jis, būdamas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą ir būdamas faktinis kasininkas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, už neįvykusiais operacijas pagal minėtas sąskaitas laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-12-28 nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste, iš UAB „R.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais padarydamas 9931,30 Eur perlaidas į UAB „N.“ banko sąskaitas ir išmokėdamas 26825,7 Eur grynais pinigais UAB „P.“ nenustatytam asmeniui, t. y.:

- jis, atlikdamas apmokėjimus į UAB „N.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank ir SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini): 2015-04-30 - 1970 Eur; 2015-06-10 - 5000 Eur; 2015-09-18 - 1550 Eur; 2015-11-20 - 1245 Eur; 2015-09-18 - 450 Eur, iš kurių 9931,30 Eur suma buvo sumokėta pagal suklastotas sąskaitas-faktūras 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16Nr.(duomenys neskelbtini);

- jis nenustatytam UAB „P.“ asmeniui iš pinigų, buvusių pas jį kaip atskaitingą asmenį, 2015 metų spalio mėnesį pagal kvitus 2015-10-02 Nr. 151002/01 ir 2015-10-09 Nr.151009/01 išmokėdamas 5800 Eur; 2015 metų lapkričio mėnesį pagal kvitą 2015-11-20 Nr.15112001 išmokėdamas 2996,70 Eur; 2015 metų gruodžio mėnesį išmokėdamas 9256,50 Eur pagal kvitus 2015-12-10 Nr. 151210/01, 2015-12-21 Nr.l51121/01, 2015-12-28 Nr. 151228/01, jis (G. B.) pats nenustatytam UAB „P.“ asmeniui 2015 metų spalio mėnesį išmokėdamas 5972,50 Eur bendrovei „P.“ pagal kvitus 2015-10-15 Nr.151009/01 ir 2015-10- 30 Nr.15103001, nurodė į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam AB „R.“ darbuotojui V. P., nieko nežinančiam apie jo (G. B.) daromą nusikalstamą veiką, apskaityti kaip pinigus išmokėtus UAB „R.“ vadybininko D. K., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, vardu šią sumą fiksuojant kaip bendrovės skolą atskaitingam asmeniui, po ko V. P. 2015-10-31 apyskaitoje užfiksavus šią ūkinę operaciją, jis (G. B.), iš kasos 2015-11-25 išsimokėjęs sau 15377,36 Eur grynais pinigais, o V. P. šiuos pinigus jo (G. B.) nurodymu įforminus kaip pagal kasos išlaidų orderį 2015-11-25 Nr.15027 išmokėtus D. K., jis (G. B.) pasidengė savo realiai išmokėtus 5972,50 Eur bendrovei „P.“ bei, gavęs papildomai pinigų iš UAB „R.“ kasos, išmokėjo 2800 Eur bendrovei „P.“ nenustatytam asmeniui pagal kvitą 2015-11-06 Nr. 15110301, t. y., tyčia išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „R.“ turtą – pinigus 36 757 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad darbai, dėl kurių buvo išrašytos kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros, buvo atlikti, skardos gaminiai ir kiti darbai buvo pirkti iš UAB „P.“ ir UAB „N.“. Buvo rašomos sąskaitos faktūros, apmokėta, tai įprasta praktika. Šioje situacijoje yra asmeninis interesų konfliktas su akcininkais M. P., J. K. ir T. Ž., kad jis išėjo iš UAB „R.“ ir todėl jie parašė pareiškimą policijai. UAB „R.“ užsiėmė ne tik lankstinių gamyba, bet ir statybinių medžiagų prekyba. Buvo internetinė prekyba, sąmatų sudarymas, vykimas į objektus. Stengėsi surasti kuo daugiau klientų, kad užsidirbtų algoms ir kad įmonė vykdytų veiklą. Buvo atliekami skardinimo, montavimo darbai, t. y. darbai, susiję su skarda. Fasadų tinkavimu neužsiėmė. Kiekių įvardinti negali, nes ataskaitos kiek per savaitę ar mėnesį pagamindavo ar sumontuodavo, nevedė. Ateidavo klientas, klausdavo ar įmonė gali padaryti, jie sutikdavo, nes galėjo uždirbti papildomai. Montuotojų neturėjo, bet galėdavo paskambinti R. G., kuris turėjo skardininkų. Klientas nežinodavo ar jų įmonė („R.“) atlieka darbus, ar yra samdomas subrangovas. Tiesiog įmonė gali turėti papildomą pelną – parduoti ne tik darbus, bet ir skardos gaminius. Jis pats apie skardas ir jų gaminius, gamybos technologijas žino viską, kadangi su jomis ilgą laiką dirba, todėl gali parduoti ne tiki gaminį, bet ir žinias. Kaltinime nurodytose sąskaitose faktūrose visi darbai buvo atlikti. Kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini), atsiskaityti pagal šias sąskaitas faktūras galėjo tik jis. Jie su R. G. pažįstami apie 15 metų, juos siejo skardų gamyba, montavimas, yra bičiuliai ir tarp jų buvo pasitikėjimas. Jeigu UAB „R.“ pajėgumai būdavo nepakankami, jis dar samdydavo subrangovus, nes buvo įvairių objektų. Buvo ir daugiabučių, ir privačių namų. Tarp jo ir R. G. buvo susitarimas dėl apmokėjimo už darbą, už lankstymus, koks koeficientas taikomas užsirašydavo ir pagal kiekvieną užsakymą suvesdavo kokia suma ir kiek jis (G. B.) tuo metu kasoje turi, pasako, kad turi tik tiek pinigų ir jis išrašo tai sumai kasos pajamų orderį kai mokama grynais pinigais. Buvo atsiskaitoma įvairiai, nes nebuvo vienkartinis darbas, ėjo eilė užsakymų, jis rašydavo užsakymus į juodraštį ir žinojo kokia suma už juos bus gauta. R. G. turbūt irgi vedė apskaitą pas save, nes skaičiai sutapdavo. Buvo pasitikėjimas ir dėl kiekvieno užsakymo ar lankstinių padaryto kiekio nesusitikinėdavo, kai susikaupdavo, tuomet skambindavo, susitikdavo mieste ar R. G. atvažiuodavo į ofisą. Kas yra kasas pajamų orderis ir kasos išlaidų orderis nežino. Visuomet samdomi buhalteriai arba apskaitininkai ir jie už tai yra atsakingi Jis žino, kad išrašo orderį klientui, o jam dar išrašo kvitą ir yra dar išlaidų, kai iš kasos paima vadybininkas. Jei būdavo paimami pinigai iš kasos ir kažkam sumokama, tuomet jis pasakydavo V. P., kad paėmė iš kasos tokią sumą ir jis turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderį jis grąžindavo V. P. ir jis tada įformindavo, kad pinigai „ant jo“ ir vėliau juos nurašydavo. Kasos išlaidų orderyje yra nurodoma suma išimama iš kasos, asmuo, kuris paėmė pinigus, data ir turbūt įmonė. Pasirašo asmuo, kad gavo pinigus, kam tie pinigai perduoti, o kas išmokėjo – jis (G. B.) pasirašė (kasininkas). Kaip yra su kasos pajamų orderiu nežino. Orderis pasiliekamas sau kai klientas sumoka, o klientui atiduodamas kvitas, kitas orderis.

Kaltinamajam parodžius t. 2, b. l. 8 esantį kasos pajamų orderį, parodė, kad pagal orderį, gavo pinigus kasininkas G. G. ir yra išrašytas V. kvitas. Šiuo kvitu patvirtinama, kad jis (G. B.), kaip kasininkas, sumokėjo G. G. tokią sumą. Jis tos pinigų sumos G. G. nesumokėjo. Reiškia, padavė pinigus R. G., o jis atvežė jam tą kvitą jau su G. G. parašais. Kadangi tarp jo ir R. G. buvo pasitikėjimas, jis drąsiai galėjo jam paduoti tuos pinigus. Įmonėje buvo įprasta, kad dokumentus pasirašo V. P., o vadybininkas nuveža tas medžiagas ir paduoda klientui jau su V. P. parašu, nors iš tikrųjų turėtų būti to vadybininko pardavimų parašai. Pas juos taip buvo priimta ir niekas nereiškė pretenzijų. Kaip direktorius, jis turėjo sužiūrėti kasą, kad nebūtų trūkumų ir, kad medžiagų trūkumų nebūtų. Jis buvo statytinis direktorius. Faktiškai už buhalteriją visiškai nebuvo atsakingas. Tai kas buvo įrašyta ir jo parašu patvirtinta, dokumentuose atitinka tikrovę. Tai, kad įrašyta, jog pinigus gavo kasininkas G. G., esmės nekeičia, tai skirta įmonei.

Prie kasos pajamų orderio būdavo išrašomas ir kasos išlaidų orderis, kuris patvirtindavo, kad jis (G. B.) išėmė atitinkamą pinigų sumą iš kasos. Šiuo atveju reiškia jie buvo išrašyti. Buvo buhalterinė programa „Rivilė“ ir jis (G. B.) tik pasakydavo savo veiksmus ir viską sutvarkydavo V. P., todėl, jų darbo vietos buvo šalia. kad mes sėdėjome šalia.

Šiuo atveju jis V. P. pasakė, kad išrašytų kasos išlaidų orderį, pasakė kokią pinigų sumą paėmė, nes taip pat žinojo kiek yra kasoje pinigų. Faktiškai dokumentuose kasininkas buvo jis, bet jis stebėjo, kontroliavo kiek elektroniniame banke yra pinigų ir kiek pinigų yra seife.

G. G. parašai atsiranda – reiškia R. G. po to jam (G. B.) atveža, jis atiduoda pinigus su dokumentais, bet nepasirašytus. Jis visus santykius palaikė su R. G.. Nežino kodėl R. G. nepasirašė, kad gavo tuos pinigus pagal kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, reikia klausti R. G.. Viskas priklauso nuo jų vidinių taisyklių. Pas juos pagrinde visus dokumentus pasirašinėdavo V. P.. Gali būti, kad buvo tokių kasos pajamų orderių, kurie buvo išrašyti ne jo (G. B.), kaip išdavusio asmens. Jo darbas nebuvo apibrėžtas buvimu ofise. Jeigu R. G. atvažiuodavo ir jo (G. B.) nebūdavo, o reikėdavo parašo, tai galėjo pasirašyti kažkas kitas. Tas kitas asmuo jam paskambindavo, kad atvažiavo R. G. ir klausdavo ką daryti. Tuomet jis pasakydavo, kad sumokėtų tokią pinigų sumą ir pasirašytų. Pinigai buvo seife. Raktus nuo seifo turėjo jis. M. P. nebuvo UAB „R.“ darbuotojas, jis buvo akcininkas, o jis (G. B.) – statytinis direktorius. Čia ir yra visiška kontrolė. Jie žiūrėjo sąskaitas kokias jis (G. B.) išrašydavo, jie žinojo kiek kasoje yra pinigų, jie viską žinojo. Jie netgi turėjo priėjimą prie elektroninės bankininkystės. M. P. negalėjo iš seifo paimti pinigus ir sumokėti kažkam, o V. P. galėjo. Galėjo tai padaryti su UAB „N.“ ir UAB „P.“, jeigu tuo metu nebuvo jo (G. B.) ofise. Sąskaitos, kurios pateiktos kaltinime ir pagal jas išrašytuose kvituose kas išmokėjo pinigus reikia žiūrėti į parašus. Pirmąjį, kurį teismas parodė, turėjo pagal visą logiką išmokėti jis. Jeigu jo parašas, reiškia jis išmokėjo. Žino, kad buvo pasirašęs D. K. – reiškia jo tuo metu ofise nebuvo.

Parodžius t. 2, b. l. 6 esančią spalio 30 d. sąskaitą faktūrą, kaltinamasis nurodė, kad ji pasirašyta D. K.. Jeigu jo tuo metu nebuvo, o visas kolektyvas žinojo apie jų santykius su R. G., todėl jis ir pasirašė. D. yra toks žmogus, kad tokiai didelei sumai jis nepasirašytų, jei ji būtų „iš oro“ paimta. Atvažiavo R. su sąskaita, jis pasakė, kad pasirašytų, todėl, kad D. K. žinojo ir jis tuos pačius lankstinius vežiojo klientams.

Parodžius t. 2, b. l. 9 esantį spalio 2015-10-30 kasos pajamų orderį ir kas išmokėjo 3000 Eur, kaltinamasis parodė, kad reiškia, kad R. buvo atvažiavęs, kadangi jo tuo metu nebuvo, todėl tiesiog V. P. priėmė šį kvitą. Pinigus, tikriausiai, jis (G. B.) buvo iš anksto sumokėjęs. Pinigai buvo sumokėti ir buvo išrašytas kvitas, pateisinti kur padėti pinigai. O V., matyt, nenorėjo pasirašyti, nes jis galbūt neturėjo tam teisės.

Pagal atliktą UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą konstatuota, kad tuo metu kai buvo įforminti dokumentai, kad D. K. išmoka pinigus iš kasos, kasoje pinigų nebuvo, t. y. buvo atvaizduota, kas D. K. moka iš savo pinigų ir po to D. K. yra grąžinami pinigai, tai turbūt čia buhalteriškai kažką padarė V. P.. D. K. prie savęs tokių pinigų neturėjo. Įmonėje prekyba buvo vykdoma kasdien. Tuo metu beveik visi klientai mokėjo grynaisiais ir tai buvo normalu. Gali būti, kad iš kitų klientų būtų buvę paimti pinigai ir kasoje jie būtų padėti, bet nebūtų įformintas kasos pajamų orderis. Taip galėtų būti tik dėl vienos priežasties, kad matyt V. P. nebuvo vietoje arba jis tuo metu darė kažkokią ataskaitą, ar tvarkė kažkokius kitus dokumentus. Jis (G. B.) jam pinigų gavimo orderį duoda, pinigus padedu į kasą ir tada jis dienos pabaigoje ar kitą dieną įformina jų atsiradimą kasoje. Jis, kaip direktorius, pažeidimų neįžvelgia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-08 įtariamasis G. B. nurodė, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos prisipažįsta kaltu ir parodė, kad 2015 metais, tikslios datos neprisimena, R. G. pasiūlė nupirkti iš jo atstovaujamų UAB „N.“ ir UAB „P.“ įvairių statybinių medžiagų, kuriomis tuo metu prekiavo UAB „R.“. Pasiūlytų medžiagų kaina buvo gera, todėl jis sutiko jas pirkti. Medžiagos buvo pristatytos su UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitomis faktūromis, nurodytomis įtarime, kuriose buvo nurodyta, kad parduodami darbai. Sumokėtų pinigų suma atitiko PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose nurodytoms pinigų sumoms, o medžiagų kaina buvo geresnė, nei jis ją galėjo gauti iš kitų tiekėjų (t. 9, b. l. 32-34).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad parodymai neteisingi. Jis sužinojo iš advokato kokie yra R. G. parodymai, kadangi jam tyrėjas pasiūlė sumažinti bausmę 1/3 baudžiamuoju įsakymu. R. G. davė jam nenaudingumus parodymus. Todėl jis buvo priverstas pripažinti savo kaltę, nes jeigu būtų nepripažinęs, reikštų, kad R. G. jį apkalbėjo ir jis galėtų įsivelti į ilgą teismo procesą, kuris jam finansiškai daug kainuotų ir mažai tikėtina, kad galima būtų kažką įrodyti kai esi vienas. Bet kai R. G. parodymai pasikeitė, jis nusprendė kovoti dėl savo tiesos.

Pagal UAB „N.“ sąskaitą faktūrą, esančią 1 tome, b. l. 7 – ar statybinės medžiagos buvo parduotos, neprisimena. Ši sąskaita faktūra yra UAB „F.“, kuriai buvo atlikti darbai ir medžiagos. R. G. jam išrašė šią sąskaitą, o jis, savo ruožtu, išrašė sąskaitą UAB „N.“. Buvo serviso darbai. Tai buvo vienkartinis sandoris. Tai R. G. rastas objektas. Nežino kokių kriterijų jis neatitiko, bet jis negalėjo tiesiogiai atlikti tų darbų, o UAB „R.“ praėjo visus kriterijus ir todėl darbus realiai atliko UAB „N.“, o pagal dokumentus atliko UAB „R.“ darbus UAB „F.“. Pinigai suvaikščiojo, mokesčiai sumokėti. Jeigu atsirastų brokas, UAB „F.“ kreiptųsi į jį, o jis kreiptųsi į R. G.. Pretenzijų dėl darbų nebuvo. Jam nebuvo skirtumo iš kurios bendrovės pirkti iš UAB „P.“ ar UAB „ N.“. Jis paskambindavo, po to gaudavo faktūrą, o kokios įmonės, jam nebuvo svarbu. UAB „N.“ mokėjimas į sąskaitą, o UAB „P.“ – arba R. G. paprašė, arba tiesiog jis toje įmonėje neturėjo grynųjų, padarė pavedimą arba jis (G. B.) padarė pavedimą. Viskas priklauso kaip būdavo tuo metu susitariama. Padarė didelę klaidą, kad mokėjo grynaisiais ir iš kasos. Reikėjo įnešti į sąskaitą ir tada daryti pavedimą. Iš sąskaitos pavedimus, kurie buvo padaryti UAB „N., techniškai UAB „R.“ darė tik jis, nes jis kasininkas ir buvo jo atsakomybė. V. P. galėjo prisijungti prie banko, nuimti kažkokią ataskaitą, bet jokių operacijų kas susiję su finansais, negalėjo atlikti.

Skardos lankstinius pirko iš R. G., nors patys turėjo skardos lankstymo stakles. Darbas su skarda yra sudėtingas – turi įtaką kliento poreikis ar jie lankstydavo ar lankstydavo ir darbus atlikinėjo R. G. atstovaujamos įmonės. UAB „R.“ staklės buvo 2 m ilgio, o užsakymų iš skardos turėjo nemažai. Pas jį ankščiau buvo įmonė, kuri bankrutavo ir buvo stambių klientų, kurių buvo skirtingi poreikiai. Skarda turi tokią ypatybę, kad partijos nuo partijos atspalviai skiriasi. Jei mato, kad bent 2 ar 3 gaminai yra ilgesni, pvz. 2,20 m. ar 2.80 m., automatiškai daro R. G..

Tokia įmonė kaip „S.“ aptarnavo visą senamiestį, buvo jo (G. B. „R.“) klientas. Jiems reikėdavo apvalių vamzdžių, nestandartinių, alkūnių. Jis tokių staklių neturi. Užsakydavo gaminius pas R. G.. Klientai nežinodavo, kad ne UAB „R.“ gamina, o perparduoda. Skardos kodas ir spalva ta pati, o atspalviai skirtingi. Jei savo dalį padarytų pas save įmonėje, o kitą dalį kitur, tai skirsis atspalviai klientas tiesiog nepriims užsakymo. Jie ne visada spėdavo lankstyti skardos lankstinius. Aš išmokė kaip reikia lankstyti ir kas turėdavo laisvo laiko, visada lankstydavo, bet atsirado skubių užsakymų ir buvo sprendimas paimti P. Č. kaip etatinį lankstytoją ir nestandartinius gaminius darė R. G.. tai buvo jo sprendimas, kad įmonė nestovėtų vietoje ir nestrigtų tiekimas. UAB „R.“ tikslas pardavinėti, o ne tiesiogiai nukreipti pirkėjus pas R. G. ar kitą gamintoją, buvo finansai. Jei klientui suteikia visą paslaugų paketą, kodėl konkurentui reikia savo pelno dalį atiduoti. Čia yra įdirbis, žinios. Geriau jis uždės tam tikrą procentą sau ir nereikės vargti. Tai normalus verslo procesas.

UAB „R.“ PVM sąskaitose-faktūrose nebuvo nurodoma kokio ilgio parduodami skardos lankstiniai, tiesiog buvo parašyta metrais arba komplektais. Jei P. turėdavo laiko, jis įrašydavo metrais, bet jei jam reikia per dieną išrašyti 15 faktūrų, tai rašydavo komplektą. UAB „R.“ atstovai ar buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys neprieštaraudavo, kad PVM sąskaitoje faktūroje parduodamų prekių ar paslaugų būtų nurodytas ne konkretus pardavimas. Tai buvo jų pasiūlymas.

Kontrolė pasireiškė tuo, kad V. P. ir M. P. žinojo kiek yra pinigų kasoje. V. P. visada žiūrėjo ką jis (G. B.) pasirašo, žinojo jo visus pasiūlymus, kartą į savaitę duodavo prekybos ataskaitą kuris vadybininkas kiek ir ko pardavė. Jis turėjo su jais pasitarti ir paaiškinti kodėl būtent tas ar anas tiekėjas. Tai buvo kontrolė, jis negalėjo laisvai veikti. V. P. jis prieš tai nepažinojo, jo į darbą nepriėmė. Jam buvo pasakyta, kad apskaitininkas bus M. P. brolis, o buhalterė – M. P. mama. Neklausė R. G. ar jis moka mokesčius. V. P. tvarkė visą apskaitą, t. y. orderių išrašymas, pajamavimas, krovinių važtaraščių išrašymas, inventorizacija. Kiek žino, metinę inventorizaciją irgi atliko, jis (G. B.) nedalyvavo. Viskas, kas susiję su šia įmonės veikla, užsiėmė V. P.. Jo (G. B.) sritis buvo pardavimai. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis apeidavo prekybos salę ir cechą, pažiūrėdavo ką turi, suderindavo likučius kas yra bazėje ir tokiu būdu jis atlikdavo inventorizaciją, atlikdavo metinę inventorizaciją. Atlikus mėnesinę inventorizaciją, nei vieno karto neturėjo priekaištų dėl trūkumo. Neduodavo nurodymų V. P. ar kitam UAB „R.“ apskaitą tvarkančiam asmeniui į kokią klasę reikia įtraukti prekių ir paslaugų įsigijimo sąskaitą PVM faktūra, nes net nežino kas yra tos klasės. Programa „Rivilė“ nemokėjo naudotis. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo V. P. ir pagrinde jis jas pasirašydavo. Kieno yra parašas tas turi būti atsakingas už tas parduotas medžiagas. Realiai nei vienas vadybininkas, nei lankstytojas, nei jis prieigos prie „Rivilė“ neturėjo. 2015 m. buvo atlikta inventorizacija. Akcininkai pripažino, kad viskas gerai ir dokumentai buvo priduoti į Registrų centrą. Prekių ar paslaugų trūkumas nebuvo nustatytas. Kaip parodė D. K., kad vienas lenkimas kainuoja 0,15 cnt, tai nėra teisinga. Jei taip būtų, žmogus savo algai neuždirbtų, jau nekalbant apie pelną, Sodrą. Imama skarda, išklotinė, žinant kokia yra atraiža iš tos išklotinės ir dauginama iš koeficiento. Kiek yra skarda dauginama iš dviejų. Kainas žiūrėdavo pagal klientą ir pagal gaminį. Stengėsi kuo brangiau parduoti. Jei skarda kainuoja 10 Eur kvadratas, tai koeficientas daugini iš 20. Galėjo kaina būti 60-90 cnt., nepamena. Per dieną vienas skardininkas gali padaryti daugiausia 200 bėginių metrų. Jei gaminiai nestandartiniai, tai gali būti ir 60, ir 90 metrų. Skardininko atlyginimas, atrodo, buvo minimumas, nepamena, gal 600 Eur į rankas. 25 cm pločio palangė kainuotų 1 metras 6,20 Eur. 100 metrų - 600 Eur. Jei su užabortavimu, tai 1 metro palangė kainuotų 10,20 Eur. Jei 200 m. su užabortavimais klientas sumokėtų 1506 Eur. Per 10 dienų 15 Eur įmonė gautų neatskaičius mokesčių. Didelių užsakymų retai būna. Nebūdavo, kad išrašo sąskaitą, o po to ją patikslina, sunaikina ir kitą išrašo, neperrašinėdavo niekada.

Kasos inventorizacija buvo daroma kasdien. Jis skaičiuodavo ir pasakydavo V. P. kiek yra pinigų, jis perskaičiuodavo. Jei būtų neatitikimų, tai jam būtų kas nors pasakęs. Kontrolė buvo aptarta prieš įsidarbinant ir buvo pasakyta, kad bus M. P. brolis, mama, ir jis bus tose patalpose. M. P. visada girdėjo jo visus pokalbius su klientais, V. P. matė visus ateinančius dokumentus, mama matė ataskaitas. UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus gaudavo ir kitoje vietoje nei ofise. Jie su R. G. susitikdavo lauke prie ofiso arba ofise.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-29 apklaustas G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dokumentų neklastojo, pasirašydamas juos, manė, kad jie tikri, kadangi buvo gauti darbai ir sumokėti pinigai R. G.. Teigė, kad jam nėra nesuprantama, kuo remiantis jis įtariamas, kad jis nesumokėjo pinigų R. G.. Jam nesuprantama, kodėl įtarime teigiama, kad UAB „N.“ 2015-04-01 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) suklastota, kai pagal šią PVM sąskaitą faktūrą įsigyti darbai ir statybinės medžiagos buvo parduotos UAB „F.“, pardavimo PVM UAB „R.“ deklaravo, turimais duomenimis, pajamas iš UAB „F.“ taip pat gavo. Todėl UAB „N.“ 2015-04-01 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) įtraukimas į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą PVM deklaracijas, balansą įtakos PVM, pelnui neturėjo ir 6 691,30 Eur negalėjo būti pasisavinti. Jis su R. G. neturėjo tikslo nemokėti UAB „R.“ PVM ir pelno mokesčio, nes jis nebuvo UAB „R.“ akcininku, todėl jam visai buvo nesvarbu sukčiauti UAB „R.“ naudai; jis neturėjo jokios motyvacijos mažinti UAB „R.“ mokamus mokesčius. Be to, jei būtų tikslas nemokėti PVM, tai ir būtų išrašomos visos PVM sąskaitos faktūros, o UAB „N.“ išrašė 2015-09-16 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje PVM neišskirtas. Visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros atitiko tikrovę, nes visas paslaugas ir prekes nurodytas šiuose dokumentuose UAB „R.“ gavo. Atliekant 2015 metų UAB „R.“ inventorizaciją prekių ir paslaugų trūkumo nebuvo nustatyta, o specialistei nebuvo užduoti klausimai siekiant nustatyti, ar UAB "R." pardavė prekes ir paslaugas įsigytas iš UAB „N.“ ir UAB „P.“. UAB „R.“ pardavinėjo prekes ir paslaugas tų pačių akcininkų valdovai UAB „I.“, galimas atvejis, kad ir prekės bei paslaugos įsigytos iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ buvo parduotos (dalis ar visos) taip pat UAB „I.“. Ankstesnės apklausos metu nurodydamas, kad pagal sąskaitą faktūrą 2015-09-16 (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini)vietoj jose nurodytų darbų buvo parduotos statybinės medžiagos, tačiau realiai buvo nupirkti darbai, jis melavo. To priežastis yra ta, jog jis iš 2020-03-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00255-17 dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., žinojo R. G. parodymus, kuriuose jis teigė, kad vietoj darbų buvo parduotos medžiagos. Jam tyrėjęs buvo paaiškinęs, jog jei jis prisipažins, kad vietoj darbų pirko medžiagas, tai byla gali būti užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta bausmė bus sumažinta 1/3. Nenorėdamas veltis į ilgą laiką trunkančius ir daug kainuojančius teisminius procesus, jis savo parodymus priderino prie R. G. parodymų ir sutiko su siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to jis nesutinka, kad V. P. buvo apgautas pateikus jam sąskaitas faktūras su neįsigytais darbais ir prekėmis, nes V. P. yra UAB „R.“ akcininko M. P. brolis, o jų motina L. P. tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir iš karto būtų pastebėję, jog jis teikia netikras sąskaitas faktūras. Be to, kiekvieną mėnesį V. P. apibendrindavo UAB „R.“ veiklos rezultatus, t. y. jis patikrindavo, kas ir už kiek nupirkta, kas ir už kiek parduota, ir koks yra prekių likutis sandėlyje, ir kiekvieną mėnesį nurašydavo sunaudotas medžiagas, todėl įsigyti neegzistuojančių prekių ir paslaugų už 7-12 tūkstančius Eur per mėnesį ir taip apgauti Pūrus buvo neįmanoma (t. 9, b. l. 55-57).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Pas jį (G. B.) buvo stambesni klientai, kurie žinojo, kad bet ką gali užsakyti ir žinojo, kad jis tai padarys. Nors jis pats negamina, bet žino kur tai galima užsakyti ir pas ką. Vienas iš stambesnių užsakovų buvo „E.“, „G.“, „S.“. Tuo metu UAB „I.“ statė daugiabučius ir jie tikrai nemažai užsakinėjo iš UAB „R.“ skardos gaminių (t. 10, b. l. 233-241).

Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodė, kad visi darbai visa apimti buvo atlikti, įmonės specializacija atitiko visus atliktus ir visus nupirktus darbus. Jis akcininkams padėjo įsteigti įmonę. Nurodyti darbai vyko ir jis būdavo ofise, veikė nesislapstydami, pasiimdavo medžiagas. Tyrimo medžiagoje nėra paminėta, kad daug pirkdavo iš UAB „R.“. Patys iš UAB“ R.“ pirkdavo ir skardos lankstinių, ir lygios skardos, ir vatos, bet niekada nebuvo į tai atsižvelgta. Tiek UAB „N.“ ir UAB „P.“ pirkimai iš UAB R.“ netgi yra didesnėmis sumomis negu jiems buvo parduoti šie lankstiniai. Jie bendradarbiavo ir tos pardavimo sąskaitos paimtos iš konteksto. Visuomet atsiskaitinėdavo pavedimu. Mažesnė suma būdavo ir grynais, bet to niekur nėra paminėta. Nebuvo vienkartinis atvejis, kad jie pardavė. Su G. B. pažįstami senai, tai buvo verslo reikalai. G. B. žinojo, kad jis gamina skardinius lankstinius. Ankščiau dirbo, šalia įmonės buvo. Jie turėjo ilgesnes stakles negu G. B. įmonė. Paimti tik pardavimai, bet nepaimta ir netirta, kad iš G. B. labai daug taip pat ir pirkdavo. Yra išvardintos sąskaitos faktūros kaip nebūtos, kad nepardavė skardos lankstinių. Jo (R. G.) įmonė tuo metu turėjo ilgesnes stakles ir turėjo stakles, kurioms pridėjus tam tikrą priedą, lankstydavo ovaliai. Priimdavo G. B. ir kitų užsakymus. Jei žiūrėti visas sąskaitas, netgi viena kaltinime nurodyta sąskaita irgi yra parašyta kaip nebuvusi kur jie servise atlikinėjo rekonstrukcinius darbus, vamzdžių valymo, kosmetinio remonto, tai pasirinko UAB „R.“ kaip tarpininkę, nes joje tuo metu buvo daugiau įdarbinta žmonių oficialiai negu pas juos ir užsakovui ji labiau tiko. Tie pinigai buvo gauti iš užsakovo ir UAB „R.“ pervedė UAB „N.“ ar UAB „P.“, šiuo metu nepamena, bet tai yra ta sąskaita kur buvo tyrimo metu akcentuota, kad šie darbai atlikti. Visos kitos sąskaitos buvo skardos lanktiniai, skardinimo darbai, tai kuo jie užsiėmė, nėra nusikalstama. Bendradarbiavimas vyko pastoviai. Tarkime ta sąskaita faktūra, tai praktiškai po įmonės įkūrimo, jau balandžio mėn., kur yra ventiliacijos vamzdžių valymo, remonto darbai, tai būtent kalbama apie tą servisą, iš kurio UAB „R.“ gavo pinigus – 2015 m. balandžio 1 d. Turbūt apie vasario mėn., jam padedant, buvo įkurta UAB „R.“, todėl tas kaltinimas išvis yra nepagristas. Žinant tai, kad buhalteriją tvarkė akcininkų mama, o sąskaitas suvedinėjo akcininkų brolis, jie kaltinami, kad padarė tokias sumas. Tai yra nemažos sumos ir kad tokias sumas būtų galima nuslėpti, ypač pačioje pradžioje, kai įmonė pradeda veiklą, tai neįmanoma. Nuolat bendradarbiavo ir tai nebuvo vienintelė įmonė. Labai svarbu, jog niekur nepaminėta, kad jie labai daug pirko iš UAB“ R.“, nes kai pirko tyrėjui tiko, o kai pardavė tyrėjui netiko. Buvo tos pačios sąskaitos faktūros – skaros lankstiniai. Yra skaičiuojamas bendras užsakymas ir todėl rašo bendrą užsakymą-skardos lakstinius, ne kad viena palangė 20 cm pločio, kita 30 cm ar tokio lygio, ar tokio, nes tai užimtų pakankamai daug resursų. Jis bendravo su G. B., D. K., su UAB „R.“ akcininkais mažiau bendravo, nes jie užsakymų neduodavo. Buvo V. P. kartais užsakydavo ar atsiųsdavo kokią sąskaitą apmokėti, nes buvo apskaitininkais. Jis kreipdavosi į G. B., prašydavo kokių jam reikia ar stogo dalių, ar šiltinimo medžiagų, ar statybinių varžtų ir jis (G. B.) atsiųsdavo sąskaitą, jie apsimokėdavo. Iš G. B. sulaukdavo elektroniniu paštu prašymo arba atsiųsdavo per kažkokią programėlę kur buvo nurašyti gaminių-lakstinių matmenys ir kiek reikia padaryti. Buvo tik skirtumas ar jie gamindavo iš savo skardos ar iš G. B. pateiktos skardos. Jeigu iš jo skardos, tai pagrinde atveždavo ir iš tos skardos išlankstydavo. Ir tada gale mėnesio ar per dvi savaites žiūrėdavo pagal sumas, kad maždaug sumos neviršytų 10 000, nes vis tiek tai yra apyvartiniai pinigai, išstatydavome už tuos kelis užsakymus sąskaitą. Nurodytos sąskaitos ką pardavė. Būdavo UAB „R.“ ten atvažiuodavo ir smulkesnių daiktų pasiimti, ir pats atvažiuodavo, ir atvažiuodavo darbininkai paimti. Tokia praktika būdavo, kad jis paprašydavo, duodavo užsakymą arba paskambindavo ir pasiteiraudavo ar gali padaryti labai greitai, pvz., kažkoks skubus užsakymas. Jei skubus užsakymas, tada būdavo truputį brangiau. Jis nežino kam G. B. parduodavo, jis su tais klientais nebendraudavo, atiduodavo lakstinius G. B. ir nežino už kiek jis parduodavo, bet mano, kadangi matė buhalterinius ir UAB „R.“ dokumentus, tai UAB „R.“ perparduodavo ir kitiems, taip pat UAB „I.“, rašydamas nekonkretizuodamas, kad skardos lankstiniai. Nes praktiškai nei vieno užsakymo jis nematė sąskaitos faktūros, kad būtų įvardinti matmenys. Būdavo parašyta arba palangė, arba kraikas, arba parafetas ir būdavo bėginiais metrais, o jie skaičiuodavo pagal užsakymus, kiek buvo užsakymų ir kiek būdavo tų bėginių metrų. Rašydavo skardos lankstiniai ir ne bėginiai metrai, o vienetai. Galėjo būti ir 100, ir 200, ir 300 metrų. Tarkim užsako vieną dieną, kitą dieną, nes užsakymai nebūna taip, kad pvz., pirmą savaitę užsako ir viską gamina. Jeigu nebūdavo darbo, tai praktiškai iš karto darbuotojai gamindavo tuos gaminius. Tada pasiskaičiuodavo skardos išeigą ir išrašydavo sąskaitą kaip skardos lankstiniai vienetas. G. B. duodavo kartais padaryti stogą kažkokiam klientui ar užsakymą užskardinti stogą ar vien tik lietaus sistemą padaryti, ar padaryti skardinius darbus. Kiek žino, pats UAB „R.“ neturėjo tokių darbininkų, jie turėjo tik vadybininkus-lankstytojus. Dėl buhalterinių dokumentų, kad paslėpė – dokumentų jis nepaslėpė. Kaip ir sakė, kadangi pardavė tą įmonę, buhalteriniai dokumentai perduoti V. P..

Dėl įmonių pardavimo – visuose dokumentuose kur buvo pirkimo – pardavimo, tai kiek matė patikslintame kaltinime, yra vienas dokumentas kur su teismo ekspertizės išvada kur pasirašyta už V. P.. Tai 2017 m. epizodas ir jis atnešė tuos dokumentus ir įmonė buvo parduota. Jis sakė, kad tą įmonę parduoda draugui. Vėliau jis pateikė tuos dokumentus, buvo parašęs jam įgaliojimą. Jis prašė, nes jis daugiau žinojo kaip patekti dokumentus, kaip sutvarkyti. Jis (V. P.) jo buvo paprašęs, kad juos pateiktų. Jis padavė V. P. dokumentus, o V. P. atnešė jam su parašais, bet 2017 metais kažkaip buvo įrašyta ne ta data ir Registrų centras grąžino. Jis V. P. paskambino, kad Registrų centrui reikalingas parašas, jis pasakė, kad yra Vokietijoje ir kad ką nors sugalvotų. Tuomet pardavime kur JAR 1, jis pasirašė už V. P. pagal tą pirminį dokumentą, kurį turėjo. Pasirašė dokumente JAR 1 forma 2017 m. vasario 7 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre. V. P. paprašė sutvarkyti ir, turėdamas originalą jis (kaltinamasis) paėmė nuo originalo ir pasirašė savo ranka. Įkas nunešė į Registrų centrą registruoti, neprisimena. Kam buvo perleista bendrovė, nežino. Žino, kad V. P. bendrovę norėjo parduoti būtent M. G., kokiu tikslu, nežino. Žino, kad įmonė buvo perduota. M. G., kadangi jam buvo atnešti dokumentai su parašais, su M. G. parašu, kad jis yra naujas savininkas. Buvo atnešta, nes jis (kaltinamasis) jiems padėdavo. UAB „P.“ buvo įsteigtas su jo pagalba.

Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paskutinių parodymų – tyrėjas buvo susitarę su prokuroru, kad jis bus atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, jeigu prisipažins padarę visus inkriminuojamus nusikaltimus. Tie parodymai buvo prie to „pritempti“, tiesiog buvo surašyti pagal kaltinimą ir pasirašyti. Tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo atleisti. Po to yra užfiksuoti faktai kad prokuroras ir tyrėjas išėjo iš darbo.

Vėliau po minėtų UAB „N.“ ir UAB „P.“ su UAB „R.“ sandorių įforminimo jis suprato, kad blogai pasielgė klastodamas UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras ir UAB „P.“ kasos pajamų orderius ir juos pateikdamas G. B.. Pabijojo, kad VMI gali atlikti patikrinimą ir pastebėti klastotes, todėl jis nusprendė atsikratyti UAB „N.“ ir UAB „P.“ įforminant fiktyvius jų pardavimus. Kaip šių įmonių pirkėją pasirinko jam nepažįstamą (duomenys neskelbtini) pilietį V. P.. Jis iš seniau, tačiau iš kur, jau neatsimena, turėjo šio asmens paso kopiją. Galimai pastarasis ankščiau dirbo kurioje nors iš jo ar kokių jo pažįstamų valdomoje įmonėje, ir taip galimai per jo darbovietę buvo gavęs jo paso kopiją. Ar teko jam šį asmenį kada nors matyti gyvai, negali pasakyti. Kadangi VĮ „Registrų centras“ tuo metu nereikalaudavo pateikti pačių įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, tai jis tokių sutarčių net nerengė. Tačiau jis parengė visus kitus VĮ „Registrų centras“ reikalaujamus dokumentus, t. y., 2015-11-02 ir 2017-02- 07 prašymus registruoti UAB „N.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017-02-06 prašymą registruoti UAB „P.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017-02-06 UAB „N.“ įgaliojimą, 2017-01-12 ir 2017-02-06 UAB „P.“ įgaliojimus, 2015-11-02 UAB „N.“ vienintelio akcininko sprendimą ir 2017-01-12 UAB „P.“ vienintelio akcininko sprendimą. Kadangi šiuos dokumentus turėjo pasirašyti naujuoju UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcininku ir direktoriumi registruotas jai asmeniškai nepažįstamas V. P., žinodamas, kad visi šie dokumentai yra susiję su fiktyviais UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimais, pats suklastojo visuose šiuose dokumentuose esančius V. P. parašus ir kai kuriuose iš jų savo ranka parašė pastarojo pavardę. Kadangi V. P. apie minėtas UAB „N.“ ir UAB „P.“ tariamų pardavimų aplinkybes nieko nežinojo ir tame nedalyvavo ir negalėjo pateikti VĮ „Registrų centras“ šių dokumentų, tai šiuos jo prašymu remiantis suklastotais neva V. P. išrašytais 2017-02-06 UAB „N.“ ir UAB „P.“ įgaliojimais VĮ „Registrų centras“ jo prašymu pateikė jo pažįstamas R. K.. Iškart po šių fiktyvių UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimų V. P., visus turimus UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus, tarp kurių, kiek prisimena, buvo įmonių registravimo dokumentai, įvairūs pirminiai dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, kasos orderiai, sutartys), įvairios suvestinės, kuriose buvo suvedami įmonių duomenys apie jų vykdytas komercines ir finansines operacijas, banko sąskaitų išrašai, kuriuos, nesant buhalterių, tvarkė pats, kaip sugebėjo, jis asmeniškai vienas sudegino miške už Vilniaus miesto, tačiau tikslios vietos šiuo metu nurodyti negali, nes neatsimena. Nors UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus sunaikino, fiktyvūs šių įmonių pardavimai nesibaigė. Bijodamas, kad kada nors (duomenys neskelbtini) pilietį V. P. bus galima surasti ir sužinoti tiesą apie tai, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimai pastarajam buvo fiktyvūs, nusprendė dar kartą fiktyviai perparduoti minėtas įmones iš V. P. kitam užsieniečiui. Tokiu paskutiniu UAB „N.“ ir UAB „P.“ fiktyviu pirkėju tapo jam visiškai nepažįstamas ir nei karto nematytas (duomenys neskelbtini) pilietis M. G.. Pasirinko būtent pastarąjį, nes turėjo pastarojo paso kopiją ir pagalvojo, kad pastarojo tikrai niekas nesuras. Iš kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis ši paso kopija pas ją atsirado, nepamena. Tuomet, ji vėl parengė visus VĮ „Registrų centras“ reikalingus dokumentus, susijusius su UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimais iš V. P. minėtam (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.. Minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis nieko apie šiuos fiktyvius UAB „N.“ ir UAB „P.“ pirkimus iš pastarajam visiškai nepažįstamo (duomenys neskelbtini) piliečio nieko nežinojo ir tame niekaip nedalyvavo. Visus VĮ „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) piliečio M. G. vardu pasirašė jis pats, suklastodamas pastarojo parašą. Kiek prisimena, visus minėtus fiktyvius dokumentus VĮ „Registrų centras“ jo prašymu pagal suklastotą M. G. vardu išrašytą įgaliojimą pateikė tas pats R. K., nieko nežinodamas, kad tie dokumentai yra suklastoti (t. 7, b. l. 170-176).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis R. G. parodė, kad viskas buvo surašyta ir pagal visus kaltinimus prisiėmė kaltę pagal tai, kas buvo surašyta. Jis apkalbėjo ir G. B., ir save, prisiimdamas kaltę už visus neįvykdytus nusikaltimus. Šie parodymai neteisingi. Tyrėjas S. V. buvo surašęs parodymus. Visos aplinkybės yra parašytos tyrėjo, ne iš jo žodžių. Buvo susitarimas kad prisipažins visas aplinkybes, nieko nekeičiant. Jam tiesiog reikėjo ateiti ir pasirašyti. Parodymai jau buvo surašyti. Dėl 2019 m. kovo 14 d. apklausos protokole nurodytos apklausos trukmės negali pakomentuoti. Raštas buvo perskaitytas ir advokato, jis (kaltinamasis) tiesiog pasirašė. Dar klausė ar teisingai daro, jam buvo pasakyta, kad toks susitarimas ir viskas bus gerai. Buvo susitarimas su tyrėju S. V.. Jis pasakė, kad jei pripažįsta visas aplinkybes, byla bus atskirta jo, atskirai G. B., bus panaikinti sunkūs kaltinimai ir bus prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sekantį kartą kai juos iškvietė, jau pas kitą tyrėją, kuris pasakė, kad tas tyrėjas nebedirba ir prokuroras išėjo iš darbo. Buvo išskaidyta byla, jam panaikinti kaltinimai sunkiais nusikaltimai ir buvo palikti kurie inkriminuojami šioje byloje. Pagal šiuos nusikaltimus buvo galima prašyti laidavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. G. parodė, kad 2019-08-19 apklaustas papildomai įtariamuoju R. G. parodė, kad UAB „F.“ jam yra žinoma, nes su šia įmone UAB „N.“ kažkada tai ankščiau, tačiau kada, tiksliai nepamena, buvo sudariusi sandorį, pagal kurį UAB „N.“ buvo atlikusi realius remonto darbus UAB „F.“ objekte, (duomenys neskelbtini). Kada, kaip ir per ką UAB „N.“ ir UAB „F.“ susikontaktavo tarpusavyje dėl šio sandorio, nepamena. Dėl UAB „R.“ išrašytos 2015-05-20 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ paaiškino, kad darbai, nurodyti oje buvo atlikti pilna apimtimi, tačiau šiuos darbus ir šiems darbams reikalingas statybines medžiagas UAB – ei „F.“ atliko ne UAB „R.“ ir ne UAB „N.“, o jo neoficialiai pasamdyti darbuotojai, kurių šiai dienai įvardinti negali, nes jų nepamena. Nei jis, nei, kiek žino, G. B. UAB „F.“ darbuotojams apie tai nepasakojo. Taip įvyko dėl to, kad tuo metu UAB „N.“ norint atlikti darbus UAB –ės „F.“ objekte, (duomenys neskelbtini), reikėjo laimėti konkursą. Jo paprašytas G. B. tame konkurse sudalyvavo ir UAB „R.“ jį laimėjo. Susitarimas su G. B. buvo toks, kad dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose) bus įforminta, kad tokius darbus UAB „N.“ pardavė UAB „R.“, o pastaroji toliau juos perpardavė UAB „F.“. Dėl to ir buvo įformintos visiškai identiškos (net tai pačiai sumai) ir tarpusavyje susijusios tikrovę neatitinkančios 2015-04-01 UAB „N.“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-05-20 UAB „R.“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias nei UAB „N.“ realiai jokių darbų ir statybinių medžiagų UAB „R.“ nepardavė, o UAB „R.“ realiai tų pačių darbų ir statybinių medžiagų UAB „F.“ irgi pardavusi nebuvo. Nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose įrašytus darbus UAB „F.“ objekte, (duomenys neskelbtini), buvo atlikę jo asmeniškai neoficialiai samdyti asmenys, su kuriais jis atsiskaitė išsigryninęs pinigus pervestus į UAB „N.“ banko sąskaitą iš UAB „F.“ per UAB „R.“ (t. 7, b. l. 177-179).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis dalį jų patvirtino. Parodė, kad su UAB „F.“ darbus atliko jie ir G. B. buvo paprašyta sudalyvauti būtent tame konkurse, nes pas jį (G. B.) buvo daugiau darbuotojų ir užsakovas pasirinko būtent tą įmonę per kurią vykdyti darbus. Jie tuos darbus atliko, o G. B. gavo sąskaitą ir lygiai tokią pačią sumą jis pervedė UAB „R.“ už tuos pačius atliktus darbus. Patvirtina dalį pagarsintų parodymų dėl sandorio su UAB „F.“, o visi kiti parodymai neteisingi, save apkalbėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-03 apklausos metu R. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir parodė, kad jis 2015 metų sausio mėn. padėjo įsteigti UAB „R.“, tik nepamena kieno prašymu. Faktiniai vadovai buvo akcininkai M. P., T. Ž., J. K.. V. P. buvo įdarbintas kaip akcininko patikėtinis asmuo tikslu neoficialiai vykdyti įmonės priežiūrą, kontroliuoti sąskaitas, prekių judėjimą, piniginius srautus. Buhalterė buvo pasirinkta M. P. ir V. P. mama L. P.. G. B., D. K. atlikdavo vadybinį darbą. Su G. B., D. K. ir V. P. jo nesiejo jokie asmeniniai reikalai, išskyrus darbo. 2015 m.- 2016 m. UAB „N.“ ir UAB „P.“ veikla buvo statybinių medžiagų prekyba, statybos darbai. UAB „P.“ turėjo skardos lankstymo stakles, su kuriais galėjo lankstyti lankstinius iki 3 m. ilgio. Tokio dydžio staklių neturėjo UAB „R.“. Be to UAB „N.“ dar platino draudimo polisus, dažnai UAB „R.“ prašydavo apdrausti jų transporto priemones. 2015-2016 metais UAB „N.“ ir UAB „P.“ bendradarbiavo su UAB „R.“. Kiek ir kokių darbų atliko, kokių statybinių medžiagų pardavė, tiksliai nepamena. Dažniausiai UAB „R.“, užsakydavo iš AB „N.“ ir UAB „P.“ pagaminti skardines detales, atlikti skardos lankstymo darbus. Kartais UAB „R.“ darbuotojai, kas tiksliai nepamena, pasiūlydavo atlikti darbus kokiam nors medžiagas iš jų perkančiam klientui. Po darbų atlikimo kartais UAB „R.“ prašydavo išrašyti sąskaitą faktūra už atliktus darbus jiems, kad vėliau galėtų juos perparduoti brangiau savo klientams. UAB „N.“ ir UAB „P.“ daugiausia atlikdavo skardos lankstymo darbus iš nuosavų medžiagų, labai nedidelė dalis (kokie 5 procentai) buvo ir šių skardos gaminių montavimo paslaugos UAB „R.“ nurodytuose objektuose. Tarpusavio PVM sąskaitas dažnai siųsdavo elektroniniu paštu, apmokėjimai būdavo banko pavedimu arba grynais. Jeigu sąskaitos nebuvo siunčiamos paštu, jas paimdavo (arba užveždavo) į UAB „R.“ ofisą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, darbo metu. Įprastai UAB „N.“ ir UAB „P.“ už suteiktas paslaugas ar iš jų pirktas medžiagas, sąskaitą UAB „R.“ įprastai rašydavo mėnesio gale, už visas per tą kalendorinį mėnesį (ar porą mėnesių) pirktas medžiagas ar atliktus darbus. Sąskaitas jis perduodavo arba paimdavo iš G. B., D. K., V. P.. V. P. būdavo atsakingas už sąskaitų išrašymą, pajamavimą, siusdavo sąskaitas paštu. Grynus pinigus, reikalui esant pinigus paimdavo ar paduodavo, kiek pamena visi trys, ne vien tik G. B.. UAB „R.“ dažnai vėluodavo su atsiskaitymu, todėl jei delsdavo, jis važiuodavo ir paprašydavo bent dalinio atsiskaitymo. G. B. dažnai minėdavo, kad, tų pačių akcininkų valdoma UAB „I.“ vengia atsiskaityti su UAB „R.“, dėl to stringa įmonės veikla ir atsiskaitymai. Jam buvo susidaręs įspūdis, kad UAB „R.“ ir UAB „I veikia išvien, jos abi buvo valdomos M. P.. Kiek atsimena, Pranešime apie įtarimą nurodytus skardinimo, skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus iš UAB „P.“ užsakė netgi ne G. B., bet UAB „I.“ direktorius M. P.. Pranešime apie įtarime nurodytas PVM sąskaitas-faktūras – 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „N.“ ir UAB „P.“ tikrai pardavė UAB „R.“ jose nurodytus darbus, kadangi, duodamas parodymus R. G. prisiminė, jog M. P. nurodė, kad sąskaitas už darbus reikia išrašyti UAB „R.“, o šiuos darbus UAB „R.“ perparduos UAB „I.“ jau su savo sąskaita. M. P. nesakė, kad to reikėjo, o jis neklausė, kadangi jam buvo svarbiausia gauti pinigus, nes jis kažkiek užsidėdavo perparduodamas medžiagas UAB „R.“.

Pačioje UAB „R.“ verslo pradžioje – 2015 metų sausio-kovo mėnesiais UAB „P.“ medžiagas nupirkdavo ir parduodavo asmeniškai G. B., o jis asmeniškai ir atsiskaitydavo ir kartais buvo įrašoma, kad parduodami darbai. Taip buvo daroma tik dėl to, kad UAB „R.“ niekas neduodavo atidėjimų, nes ji buvo nauja įmonė, o pati įmonė tuo metu neturėjo pinigų iš karto susimokėti už šias medžiagas. Tuo tarpu UAB „P.“ buvo ne nauja įmonė, be to, turėjo užsitarnavusi gerą reputaciją prieš tiekėjus, todėl gaudavo statybines medžiagas su atidėjimu. Tokie kartai buvo gal keli ir tokiais atvejais, UAB „R.“ realiai būdavo parduodamos medžiagas, o įrašomi darbai, tačiau šias medžiagas jis būdavo pirkęs su visais tai pagrindžiančiais dokumentais iš oficialių tiekėjų ir parduotuvių. Jam išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras su išskirtu PVM, o jis taip pat išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras su išskirtu PVM UAB „R.“. Visą mokėtiną ir gautiną PVM jis deklaruodavo ir sumokėdavo, jeigu buvo mokėtinas PVM. Nuo 2015 metų balandžio mėnesio UAB „R.“ pats jau galėjo parodyti apyvartas ir pats jau gaudavo medžiagas su atidėjimu. Todėl nuo 2015 metų balandžio mėnesio UAB „P.“ ir UAB „N.“ į PVM sąskaitas-faktūras jau rašė realius darbus, kuriuos atlikdavo UAB R.. Dėl ko į PVM sąskaitas-faktūras – 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įrašyti visiškai tikrovę atitinkantys duomenys apie atliktus skardinimo, skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus. UAB „P.“ iš savo medžiagų pagal UAB „R.“ užsakymus pagamindavo konkrečius skardos lankstinius, kuriuos parduodavo UAB „R.“, todėl faktiškai UAB „P.“ parduodavo UAB „R.“ ne darbus, bet gatavus skardos gaminius. Sutinka, kad PVM sąskaitose-faktūrose padaryti įrašai apie parduodamas prekes ir paslaugas buvo ydingi, nes nebuvo pakankamai konkretizuota, kokios prekės ir paslaugos buvo parduotos UAB „R.“. 2015-09-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „P.“ pardavė išlankstytus skardos gaminius, kurių kažkokia nedidelė dalis buvo sumontuota UAB „R.“ nurodytame objekte, tačiau gaminių montavimo darbai galėjo sudaryti tik nedidelę PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą kainos dalį (iki 5 procentų), pagrindinę dalį sudarė būtent skardos gaminiai. 2015-10-30 PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „P.“ pardavė išlansktytus skardos gaminius, be jokių montavimo darbų. Darbai pagal UAB „N.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atlikti kaip subrangovo UAB „F.“ servise. Kiek žino, UAB „R.“ gavo apmokėjimą už šiuos darbus ir sumokėjo pavedimu UAB „N.“ už atliktus darbus šiame objekte. Visus pinigus pagal UAB „N.“ ir UAB „P.“ išrašytus Kasos pajamų orderius, nurodytus Pranešime apie įtarimą, jis gavo. Kaip minėjo anksčiau, sumos KPO gal ir ne visada sutapdavo (dažniausiai būdavo mažesnės, negu nurodytos KPO), tačiau vėliau jam pinigus dar duodavo iki KPO nurodytos sumos. Jis neklastojo G. G. parašų.

Į pranešime apie įtarimą nurodytas UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM deklaracijas ir Pelno (nuostolių) ataskaitas jis įrašė neteisingus duomenis apie šių bendrovių pajamas ir pelną, nurodydamas mažesnes pajamas ir pelną, negu iš tikrųjų. To pasėkoje UAB „N.“ ir UAB „P.“ sumokėjo mažiau PVM ir pelno mokesčio. Tuo metu, kiek atsimena, abiem šioms įmonėms buvo skolingi užsakovai, kurie žadėjo atsiskaityti vėliau, nes buvo kilę ginčų dėl darbų kokybės. Tam, kad susimažinti mokėtiną PVM ir pelno mokestį jis į PVM deklaracijas ir Pelno (nuostolių) ataskaitas įrašė tik dalį iš UAB „R.“ gautų pajamų, o kita dalis iš UAB „R.“ gautų pajamų ir PVM tikrai buvo įtraukta į PVM deklaracijas ir Pelno (nuostolių) ataskaitas. Jis pasiskaičiavo ir gali tvirtai teigti, kad į UAB „P.“ PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį įrašė 506,50 Eur mažesnį mokėtiną PVM, į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį įrašė 1 526,70 Eur mažesnį mokėtiną PVM, į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį įrašė 602,50 Eur mažesnį mokėtiną PVM, į UAB „N.“ PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį įrašė 632,30 Eur mažesnį mokėtiną PVM. Iš viso į PVM deklaracijas jis įrašė 3 268 Eur mažesnį mokėtiną PVM. Jis taip pat pasiskaičiavo ir gali tvirtai teigti, kad į UAB „P.“ Pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 metus jis įrašė 12 550 Eur mažesnes apmokestinamąsias pajamas. Atėmus 285 Eur nuostolį, gaunasi, kad už 2015 metus jis įrašė 12 265 Eur mažesnes apmokestinamąsias pajamas, todėl už 2015 metus jis įrašė 610 Eur mažesnį mokėtiną pelno mokestį, kadangi UAB „P.“ pelno mokestis buvo 5 proc. Šias deklaracijas ir pelno (nuostolių) ataskaitas jis pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ „Registrų centras“. Pripažįsta, kad įrašė neteisingus duomenis dėl to, kad tuo metu siekė nuslėpti mokesčius. Jis, vėliau atgavęs skolas iš užsakovų, planavo patikslinti PVM deklaracijas ir Pelno (nuostolių) ataskaitas ir deklaruoti teisingus duomenis apie abiejų įmonių pajamas, pelną, mokėtiną PVM ir pelno mokestį, tačiau pamiršo tai padaryti.

V. P. iš jo tikrai nupirko UAB „N.“ ir UAB „P.“ ir tikrai tapo jų direktoriumi. Pardavus V. P. UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcijas ir paskyrus jį šių įmonių direktoriumi, jis V. P. perdavė visus bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus. Nors visus pirkimo-pardavimo ir direktoriaus paskyrimo dokumentus surašė jis, tačiau V. P. realiai pirko šias dvi įmones ir tokia buvo jo valia. V. P. jas pirko dėl to, kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) piliečiui, reikėjo gauti Laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Pagal Migracijos departamento reikalavimus, jis turėjo turėti savo įmonę Lietuvoje ir turėjo būti jos direktoriumi. Kiek jis jam sakė, vieną įmonę jis pirko sau, o kitą savo draugui, tačiau laikinai ją reikėjo įforminti V. P. vardu, o po to tą įmonę jis būtų brangiau pardavęs tam savo draugui. Jis pasirašė už V. P. kažkokiuose dokumentuose dėl V. P. įregistravimo UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcininku ir direktoriumi, tačiau tai padarė paprašytas V. P., kuris paskambinęs jam paaiškino, kad pasirašyti negali, nes, neturėdamas darbo vizos, negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, o kad ją gauti reikėjo, kad jis Lietuvoje turėtų savo įmonę ir būtų jos direktoriumi. Siuntinėtis dokumentais iš Lietuvos į Ukrainą ir atvirkščiai, kaip aiškino, V. P., nėra laiko, kadangi jam reikia labai greitai sutvarkyti darbo vizą kad galėtų atlikti darbus Lietuvoje pagal prisiimtą didelį užsakymą. Pasirašęs UAB „N.“ ir UAB „P.“ minėtuose dokumentuose, juos pateikė VĮ „Registrų centras“ ir apie tai pranešė V. P.. Daugiau su V. P. nebendravo ir nežino kaip jis toliau tvarkėsi darbo vizos dokumentus, o taip pat ir UAB „N.“ ir UAB „P.“. Kas, kaip, kam ir kokiomis aplinkybėmis toliau pardavė UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcijas ir buvo paskirti šių įmonių direktoriais, jis nežino, kadangi tuose veiksmuose nedalyvavo. Jis nežino, kodėl V. P. meluoja, kad jo nepažįsta. Jis anksčiau pas jį dirbo, jis buvo V. P. darbdavys. Prie apklausos pateikė, kaip teigė tai patvirtinančius dokumentus ir nuotraukas.

Ankstesnėse apklausose jis buvo melagingai nurodęs, kad jis fiktyviai perrašė UAB „N.“ ir UAB „P.“ V. P. vardu ir kad paslėpė šių įmonių dokumentus, o taip pat ir tai, kad į PVM sąskaitas-faktūras įrašė duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas tik dėl to, kad tyrėjas jam buvo pažadėjęs, jog tokiu atveju, jeigu prisipažins, jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis sutiko su jo pasiūlytu bylos išsprendimu „paprastuoju būdu“ ir tik dėl to davė melagingus parodymus. Be to jis bijojo M. P. grasinimų, kad jie turi draugų iš Slaptųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros, kurie neva padės išspręsti šią situaciją. Šie teiginiai kartu su faktu, jog tarp UAB „R.“ akcininkų ir G. B. yra kilęs kažkoks konfliktas M. P. jam buvo išsakyti 2016 metų gale, gruodžio mėn. pradžioje. Suprato, kad ši byla yra užsakyta M. P., todėl nežinojo, kaip ji baigsis netgi tuo atveju, kai nieko nusikalstamo nepadarė. Visi šie veiksniai ir faktoriai, o taip pat viliojantis pasiūlymas pabaigti bylą „greitai ir neskausmingai“ ir nulėmė jo apsisprendimą duoti melagingus parodymus ir apkalbėti save ir G. B. (t. 9, b. l. 20-26).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino, patikslino, jog su medžiagomis, kur įvardinti 5 procentai, kur tuos darbus atlikinėjo ar dar kažką, nelabai galėtų dabar įvardinti tų procentų. Buvo pagal sąskaitą kažkokia dalis, o dėl 5 procentų negali pasakyti. Gal tada skaičiavo, kad tada darbų atlikta už 5 procentus pagal sąskaitas. UAB „N.“ sąskaitas faktūras, nurodytas kaltinime, sudarė jis pats. UAB „N.“ buhalterija buvo tvarkoma – pagrindinius dalykus susidėdavo patys, o šiaip N. I. padėdavo. Sodrą tvarkė buhalterė. Pagal jo pateiktas sąskaitas ji pajamuodavo pirkimus-paravimus. Tiek kiek jis patekdavo sąskaitų, tiek pajamuodavo. Ar 2015 m. balandžio 1 d. UAB „N.“ PVM sąskaita –faktūra ar buvo pateikta N. I., negali atsakyti. UAB „N.“ pagal šią sąskaitą faktūrą dalį tikrai įtraukė. N. I. paimdavo sąskaitas, jas pajamuodavo. Nebūtinai šiuo konkrečiu atveju, bet tarkim būdavo taip, kad statybinis darbas vykdavo 3-6 mėnesius. Rašydavo dalines sąskaitas, kad neva atsiskaityta, užsakovas pasirašydavo ir buvo toks simbolinis priėmimo-perdavimo aktas. Kadangi ji užsakovo yra pasirašyta, o visų darbų apimtimi jo neįvykdyta, tai galbūt kartais būdavo taip, kad išrašydavo užsakovai sąskaitą už tam tikrą dalį medžiagų už tam tikrą mėnesį ir tuomet taip užsipajamuodavo. O šiaip visas sąskaitas N. I. suvesdavo pagal jo pateikimą. Ar pateikė šias sąskaitas N. I., neprisimena. Ar su N. I. buvo sudaryta sutartis ar ji jam savanoriškai padėdavo, neprisimena. Mokesčių inspekcijoje buvo oficialiai N. I.. Turbūt turėjo kažkokią sutartį, dabar nepamena.

Ar 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje UAB „N.“ buvo įtraukta į deklaraciją UAB „N.“ išrašyta UAB „R.“ sąskaitoje nurodyta PVM dalis, kokia dalis, negali atsakyti. Turbūt tokia, kuri buvo teikta deklaracijoje. 2015 m. balandžio mėn. daugiau niekam nesuteikė jokių paslaugų, nes jau statybų verslo pelningumas buvo mažas. Kada buvo padaryti bankiniai pavedimai iš UAB „R.“ į UAB „N.“ pagal abi sąskaitas – tada, kada baigė darbus, atsiskaitė UAB „F.“, bet datos tiksliai negali pasakyti. Visa suma buvo pervesta ar dalimis, ar visa po darbų atlikimo. Tai nebuvo tą pačią dieną. 2015 m. balandžio 30 d. padaryta 1970 Eur pavedimas ir kiti pavedimai birželio mėn., rugsėjo mėn., lapkričio mėn. ir vėlesnė sąskaita – tai nėra mokestiniai pinigai, o pinigai skirti kažkokių medžiagų pirkimui, sumokėti darbuotojams ir šiuo metu negali pasakyti ar balandžio mėn. tikrai buvo atsiskaityta už šitą, nes jokio avansinio mokėjimo iš UAB „F.“ net nebuvo numatyta. Tikriausiai, gal buvo mokėjimas už kažką kitą, nes kaip minėjo su UAB „R.“ bendradarbiavo ir tai galėjo būti už kažkokią kitą sąskaitą, kur tyrimo metu net nebuvo vertinta. 2015 metais UAB „P.“ faktinis direktorius ir akcininkas buvo jis. Akcijos buvo registruotos ir direktoriumi paskirtas G. G., nes turėjo vieną objektą (duomenys neskelbtini) kur dirbo ir V. P. su savo komanda ir sutartis buvo pasirašyta su UAB „P.“ ir, kadangi jis buvo kaip darbų vadovas atsakingas už tą objektą, kad pasidalinti atsakomybę, kad jis dirbtų ir neštų atsakomybę už atliktus darbus, buvo sutarę, kad jis bus akcininkas ir vadovas. G. G. nurodė, kad jis dirbo bendrame objekte su ukrainiečiai ir netgi atpažino. UAB „P.“ buhalterija buvo tvarkoma tokiu pačiu principu kaip UAB „N.“. Tvarkė N. I. ir jis. N. I. tvarkydavo Sodrą, pagal jo pateiktas sąskaitas suformuodavo ataskaitas ir jas deklaruodavo. N. I. pateikdavo sumas. Dokumentai buvo saugomi pas jį.

UAB „P.“ sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kurių suklastojimu jis kaltinamas, išrašė ir atsispausdino jis. Kas pasirašė, neprisimena. Rankraštinis įrašas „G. G.“ – galėjo būti kad jis (kaltinamasis) įrašė ir galėjo būti, kad pasirašė oficialaus vadovo parašu, todėl kad jis nedirbo toje įmonėje, o vežti jam sąskaitas tada atrodė nenaudinga, nebuvo prasmės, nes visos sumos buvo mažos. Pinigus imdavo jis. Už tuos pinigus ir pirkdavo medžiagas. Kasos knygoje, kad būtų užfiksuota, kad gauti pinigai, tai turėjo N. I. padaryti. Ar jis pateikė jai šiuos kasos pajamų orderius, neprisimena. Žino, kad pinigai buvo panaudoti išskirtinai įmonės veiklai, tai nebuvo didelės sumos. PVM deklaracijose įrašyti dydžiai buvo dalis rašoma, dalis galbūt nebuvo rašoma, dabar tiksliai neprisimena. Deklaruotose sumose nėra pardavimo PVM iš kitų įmonių, nes jau praktiškai 2015 metais mažai vyko statybinių darbų, pagrindinis buvo galbūt G. B. ir pagrindinis jų tiekėjas buvo UAB „R.“ ir pagrindinis jų klientas kas liečia statybinius darbus. Yra deklaruota dalis tos sąskaitos. Toje sumoje, kuri yra deklaruota kaip pardavimo PVM, nėra iš kitų įmonių gautos pajamos. Nors dabar nežino, bet mano, kad ne. Ar visa suma pardavimo PVM, kuri deklaruota, yra iš pajamų gautų iš UAB „R.“, neprisimena. Teisingi yra paskutiniai pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai. Buvo tas pavedimas ar ne apie kurį minėjo prokurorė, pavedimo nemato. Tokio pavedimo nebuvo ir specialisto išvadoje, ir tokio pavedimo nėra dokumentuose. Tokio pavedimo matyt ir nebuvo, kažkokia klaida.

Apie sąskaitas faktūras ir pardavimo PVM kas liečia deklaracijas – pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita išskirtas PVM 1522, 50 UAB „F.“ mokėjo tiesiogiai UAB „P.“ – jeigu nebuvo įtarime, negali paaiškinti.

Parodžius kaltinamajam R. G. bylos 5 tomas 57 lapas – 59 eilutėje yra fiksuotas 500 Eur mokėjimas iš UAB „F.“ pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 63 eilutė – yra fiksuotas 2015-11-23 įeinantis mokėjimas suma 1203,95 Eur pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB „N.“; 75 eilutė – yra fiksuotas 2015 m. gruodžio 2 d. 1500 Eur įeinantis mokėjimas iš UAB „F.“ pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini); 81 eilutė – apmokėjimas 2015 m. gruodžio 9 d. pagal tą pačią sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB „F.“; 57 lapas kitoje pusėje 98 numeris – 2016-01-22 pavedimas 3424,30 Eur. sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)ir pavedimas padarytas iš UAB „T.“, parodė, kad visos PVM dalis, kuri buvo įtraukta į šių mėnesių deklaracijas, buvo ji kitokia ar šios sąskaitos buvo įtrauktos – negali pasakyti, nes jis tų sąskaitų nemato nei datų, nieko, čia yra tik pavedimai, kuriuose galėjo būti klaida padaryta numeracijoje. Šių sąskaitų nebuvo nei kaltinime, nei ikiteisminiam tyrime.

PVM įtraukimas į PVM deklaracijas vykdavo sekančiai – jis pasakydavo N. I., tuo metu nereikėjo registruoti kiekvienos sąskaitos, tai pasakydavo sumą pirkimo-pardavimo ir ji tą sudėdavo. Jis jai pateikdavo duomenis. Jie montuodavo skardą. Skardą montuodavo M. F., S. K. arba samdydavo kažką iš šalies jei didesnės apimties objektas. M. F. tikrai lankstydavo ir montuodavo.

2015 m. rugsėjo 9 d. JAR-1-E prašymas pasirašytas jo vardu elektroniniu parašu – tokio nepamena, bet jei taip yra, reiškia pasirašytas. Tame prašyme prie eilutės visų akcijų įgijimo data nurodyta 2014 m. gruodžio 22 d., prašymas pasirašytas 2015 m. rugsėjo 9 d. – toks didelis skirtumas, nes jie turėjo būti tos įmonės akcininkais ankščiau, matyt dėl to, tiksliai aplinkybių nepamena. Pamena, buvo pavėlinta data, nes V. P. turėjo tą įmonę ar du metus, ar metus išlaikyti, tiksliai neprisimena, buvo laikotarpis nurodytas Darbo biržoje ir Migracijos departamente, tai matyt dėl to laikotarpio taip ir buvo padaryta. Neatsimena kada buvo faktinė akcijų pardavimo diena. Nerado akcijų pardavimo sutarčių byloje. Neprisimena kuria data pardavė, tai buvo tam, kad išlaikytų akcininkas tam tikrą laikotarpį ir būtų savininkas verslo pagal tuos galiojančius reikalavimus.

Buhalterinius dokumentus UAB „P.“ ir UAB „N.“ perdavė atskirai. Tikslios datos neprisimena. Tai buvo 2015 m. rugsėjo mėn. Pasirašė perdavimo aktą, kurį, atrodo, teikė ir tyrėjai. Kai pardavinėjo UAB „P.“ ir UAB „N.“, dokumentus naujiesiems įgijėjams buvo išvardinta kokius dokumentus perduoda. 2015 metais su V. P. bendravo jis pas juos dirbo, bendravo ir dėl akcijų Dėl akcijų perdavimo bendravo.

Kaltinime nurodyto, kad „Tikslu padėti išvengti G. B. vadovaujamos bendrovės UAB „R.“ naudai Pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos bendrovės UAB „P.“ realiai nesuteiktus darbus UAB „R.“ – tokio susitarimo nebuvo. Kaip ir minėjo, buvo prisipažinimas ir susitarimas su tyrėju. UAB „P.“ ir UAB „N.“ pardavė paslaugas ir prekes UAB „R.“ pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras. UAB „R.“ sumokėjo UAB „P.“ ir UAB „N.“ už visas išrašytas sąskaitas.

Ar UAB „N.“ pardavė prekes ir paslaugas UAB „R.“ Pagal 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „F.“ sąskaitą, kur atliko darbus UAB „F.“, darbai buvo atlikti, o UAB „R.“ buvo tarpininkas ir jis pats darbų neatlikinėjo. UAB „R.“ buvo reikalingas kaip tarpininkas parduodant prekes ir paslaugas UAB „F.“, kaip ir minėjo, kad buvo konkursas ir tuo metu ar UAB „P.“, ar UAB „N.“ neturėjo tiek darbuotojų ir užsakovas pasirinko sutartį sudaryti su UAB „R.“, nes buvo daugiau darbuotojų. Kad UAB „F.“ darbus atliks ne UAB „N.“, o jo (R. G.) surasti darbuotojai su G. B. nebuvo derinama. Buvo tiesiog paprašyta, kad jie atliks tuos darbus ir jis labai nesigilino į situaciją.

UAB „R.“ prekes ir paslaugas pirko iš UAB „P.“ ir UAB „N.“, pvz. skardos lankstymo darbus, nors pati turėjo lankstymo stakles, tačiau jų staklės buvo 2 metrų. Jeigu dalį darbų atlikdavo UAB „P.“ ar UAB „N.“, kas kitą dalį atlikdavo, nežino. Ne visada skardos lanstinius lankstydavo iš savo skardos. Kartais G. B. vairuotojas užveždavo rulonus skardos. Per dieną galima išlankstyti skardos lankstinių standartiškai apie 8 rulonus, gal mažiau. Vienas žmogus apie 200 metrų, priklauso nuo lankstinio sudėtingumo. G. B. nežinojo, kad jie (R. G.) nedeklaruodavo dalies mokesčių. Čia įmonės vidinis reikalas.

Dėl V. P. atpažinimo iš fotonuotraukos bylos 7 tomas, tai tyrėjas rekomendavo, kad jis jo nepažintų, ir jam sakė jo neatpažinti. Tyrėjas sakė, kad parašė, kad V. P. jo (R. G.) nepažįsta, tai ir jam pasakė taip parašyti. Tyrėjas jam taip rekomendavo. Tuo metu jis buvo liudytojas.

M. Š. akcininkas buvo tik apie 20 dienų. Galimai tai buvo padaryta dėl ukrainiečių patogumo, galbūt buvo viskas daroma, kad jie gautų darbo vizas, bet tokių duomenų, kad M. Š. daugiau nei metus būtų akcininkas jis neturi. Prašymus pasirašė jis , bet ar pildė, neprisimena. Nesupranta kaip čia tos datos, gal čia klaida. Pagal registrų duomenis, jis nuo 2015 metų akcininkas. Nežino ar šie prašymai buvo registruoti ar atmesti. Buvo kažkokios klaidos, kurias reikėjo patikslinti. Gal buvo pateikti kiti variantai arba papildomi dokumentai pateikti.

Bylą nagrinėjant teisme pateikta sąskaita įrodo, kad tą sąskaitą sukūrė ne G. B., o V. P., kuris buvo apskaitininkas, visus dokumentus išrašinėjo, suvedinėjo į programą. Tas laiškas parodo, kad bendravimas su UAB „ R.“ vyko ne tik su G. B., bet ir su V. P.. Kaip matosi iš laiško, sąskaitą suformavo V. P., kuris persiuntė G. B., o G. B. – jam. Su V. P. buvo pažįstami ir jis dirbo (duomenys neskelbtini) g. objekte, bendravimas vyko. Pateiktos dokumento fotonuotraukos taip pat buvo padarytos V. P., o kitų dviejų ukrainiečių darytos iš jo telefono. Netiesa, kad V. P. jo nepažinojo. Jis siuntė ir savo paso kopiją, pažymėjimą, bet to laiško neturi išsaugojęs. Gal jam tyrėjas apklausos metu nurodė jo (R. G.) neatpažinti.

Dėl prokūros – tomas 11, lapai 70-71, tai V. P. pirko įmonę, kad galėtų gauti pastovų leidimą nes jis turėjo vizą, kuri jam suteikė tik 300 dienų buvimą Šengeno erdvėje. Tuo metu galiojo toks įstatymas, kad turi būti įmonė veikianti kelis metus ir pasiekusi tam tikrą apyvartą. Tokiu atveju, jis tada galėtų gauti leidimą pastoviai gyventi Lietuvoje. Jis tada turėjo išvykti, nupirko įmonę ir prokūra buvo surašyta, tam, nes pas juos buvo nepabaigtas objektas (duomenys neskelbtini) g., vyko teismas ir tam, kad įmonė būtų atstovaujama teisme, buvo sudaręs prokūrą. Kas surašė teismui pateiktą prokūros, kuria V. P. įgalioja jį atstovauti UAB „N.“ tekstą, neprisimena, tačiau ne jis. Jis iš UAB „R.“ bendradarbiavo ne tik su G. B., bet ir V. P. jam siuntė sąskaitas tiesiogiai, kaip UAB „P.“ ir tai nebuvo kažkoks slaptas bendradarbiavimas.

(t. 11, b. l. 34-36, 45-48, 66-74, 83-89)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, asmeniškai nebendravo. Apie R. G. ir G. B. žino nes įmonei „R.“ jos atstovaujama įmonė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Tuo metu G. B. buvo UAB „R.“ direktorius. Visos paslaugos buvo atliekamos nuotoliniu būdu. Buvo apskaitomas darbo užmokestis, pateikiamos ataskaitos mokesčių inspekcijai, ataskaitos elektroniniu būdu direktoriui. Įmonė turėjo įsigijusi apskaitos programą „Rivilė“, į kurią buvo suvedami apskaitos duomenys ir jos įmonė nuotoliniu būdu prisijungusi prie tos apskaitos programos nuotoliniu būdu suvesdavo galutinius apskaitos duomenis. Jie skaičiuodavo atlyginimus, mokesčių inspekcijai pateikdavome PVM deklaracijas, su mokesčiais susijusiais GPM, „Sodrai“ ataskaitas. Teikė visas ataskaitas, kurias tuo metu reikėjo teikti valstybinėms institucijoms. Teikė viską pagal elektroninę sistemą. Pirminių, popierinių dokumentų buvo tie kurie ateidavo elektroniniu paštu, pvz. telekomunikacijų paslaugų, suvesdavo į programą. Daugiau kitų dokumentų nepateikdavo. Dažniausiai į sistemą dokumentus suvedinėjo V. P., bet galėjo būti ir kiti darbuotojai. Dokumentų tikrumo netikrino. Neatsimena iki kurio laiko teikė paslaugas. Nepamena kaip nutrūko santykiai su UAB „R.“, gal pradėjo nebemokėti ir pradėjo paslaugų nebeteikti bet tiksliai pasakyti negali. Jai žinoma apie programos „Rivilė“ duomenų dingimą įmonėje. Vieną rytą pabandė prisijungti prie „Rivilės“ ir pamatė, kad programoje visiškai nėra duomenų nuo tam tikro laiko, kada buvo padarytos atsarginės kopijos. Tai buvo turbūt pusmečio duomenys. Po to pagal tuos spausdintinius duomenis, kurie buvo teikiami prie deklaracijų Mokesčių inspekcijai iš tų Registrų atstatė visus duomenis „Rivilėje“, tiesiog rankiniu būdu suvedė dar kartą į „Rivilės“ programą. Jų apskaitos įmonė turi tokią tvarką, kad atsispausdina sąskaitų-faktūrų registrus. Įvesti duomenys maksimaliai sutapo su tais duomenimis, kurie buvo anksčiau pateikti su apyskaitomis, ataskaitomis, todėl, kad pagal deklaracijas, kurias turėjo ir registrai tokie kokie buvo. Bandė aiškintis dėl kokių priežasčių dingo duomenys, bet „Rivilės“ darbuotojai negalėjo atsakyti, neaišku dėl kokių priežasčių. Su „Rivilės“ programa dirba 11-12 metų, tai pirmas atvejis. Iki tol niekada nebuvo ir daugiau niekada tokio atvejo nebuvo. Nežino ar įmanoma rankiniu būdu pačiai įmonei tuos duomenis panaikinti. Ji neturėjo prisijungimo prie įmonės bankinių sąskaitų. Pavedimus darė ne ji. Į „Rivilės“ programą būdavo sukeliami duomenys, kai į ją sukeli duomenis, suformuoja kasos pajamų ir išlaidų orderius. Kasos pajamų ir išlaidų orderius galėjo suformuoti ir jie, galėjo ir patys susiformuoti. Daugiausia buvo su darbo užmokesčiu išmokėjimų, tai suformuodavo jie, o kitus, kiek pamena, suformuodavo UAB „R.“ darbuotojai. Kai būdavo uždedami tam tikri požymiai, programa suformuodavo ataskaitas, kurios būdavo atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos. Jos susiformuodavo automatiškai iš programos ir bet kas galėdavo atsispausdinti. Duomenis į apyskaitas, kad vienam ar kitam asmeniui yra išduota kažkokia pinigų suma, turbūt teikdavo UAB „R.“ darbuotojai, nepamena. Labai daug pastangų nereikėjo, nes gavus sąskaitą ir prie jos kvitą, tas kvitas automatiškai atsižymėdavo „Rivilė“ programoje ir jų apyskaita formuodavosi automatiškai. Kas atspausdindavo negali pasakyti. Atvejo, kad UAB „R.“ darbuotojas išmokėtų kažkokiai kitai bendrovei grynuosius pinigus iš savo pinigų, t. y. neturėdamas jam išduotų pinigų pagal asmens apyskaitą iš UAB „R.“, neprisimena, bet tokie atvejai galimi. Sąskaitų aktyvumo ataskaitos susiformuodavo iš duomenų, kurie suvedami iš pirminių dokumentų. Sutartis dėl darbo buvo pasirašyta su G. B.. Kas priėmė sprendimą negali pasakyti. Jos išsilavinimas aukštasis-ekonominis. „Rivilės“ programoje labai daug sprendimų negali daryti. Toje programoje buvo sudaryti tokie nustatymai, kad automatiškai visos pirkėjų skolos ėjo į 2 klasę, kai sąskaita įvedama, o į sąnaudos klasę eidavo visi įsigijimai žaliavų, atsargų ir metų gale turėjo būti daroma inventorizacija, kurios metu turėjo būti nustatyti likučiai. Jei sąskaita faktūra įtraukta į 6 klasę, tai yra sąnaudų sąskaita ir tuo metu pardavimas galėjo ir neįvykti. Tai yra sąnaudos, o pardavimai yra pardavimai. UAB „R.“ kodas 60001 – tikėtina, kad buvo sąnaudų sąskaita. 2015 metų finansinę atskaitomybę tvarkė UAB „A.“. Ji surašo, pasirašo ir direktorius pasirašo. Jai parodytas elektroninis laiškas buvo išsiųstas iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Tai jos rašytas elektroninis laiškas.

Liudytojai L. P. parodžius segtuvą – priedą Nr. 2 prie bylos – sąskaita faktūra 2015 m. balandžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – pardavėjas UAB „N.“, pirkėjas UAB „R.“, lapas 22, kuri nurodyta kaltinime, liudytoja parodė, kad ši sąskaita faktūra jai, greičiausiai, nematyta, tiksliai negali pasakyti, bet pirminių dokumentų nesuvedinėdavo, tai jos negalėjo matyti. Ir kitų sąskaitų faktūrų jai parodytų nesuvedinėjo. Ar pagal tas sąskaitas faktūras ar buvo nupirktos prekės ar paslaugos, nežino. Šios visos sąskaitos faktūros yra įtrauktos sąskaitos kodas yra 60001 parduotų prekių savikaina todėl, kad buvo, kiek pamena, G. B. pasakyta, kad apskaitą veda principu, jog inventorizaciją atlieka kartą metuose – gruodžio 31 d. Daugiau visos sąskaitos visus metus traukiamos į 6 klasę, t. y. sąnaudas ir metams pasibaigus yra eliminuojama iš tos 6 klasės visos atsargos, kurios liko kaip atsargos. Visus metus įsigyjamos atsargos yra traukiamos į sąnaudų sąskaitą. Tada gruodžio 31 d. yra atliekama metinė inventorizacija, nustatomi atsargų likučiai, kurie gruodžio 31 dienai yra likę sandėlyje ir iš tos 6-os klasės yra perkeliama į 2-ą klasę.

Yra leistini apskaitos būdai periodinis arba nuoseklus. Jie pasirinko periodinį, todėl, kad nematė nieko kas vyksta. Jei visos šios sąskaitos faktūros metams pasibaigus nėra 2 klasėje, negali pasakyti prekės ar paslaugos pagal jas parduotos ar ne, negali pasakyti, bet kad jos pateko į 6 klasę – sąnaudas, jeigu jos buvo įtrauktos į „Rivilės“ programą ir nepaliktos likutyje, tai jos nuėjo į sąnaudas, kas pablogino įmonės rezultatus. Metų gale atliekama inventorizacija, sutikrinama kas yra sandėlyje ir kas neparduota perkeliama į 2 klasę, tai yra sandėlis. Šių sąskaitų faktūrų 2 klasėje, t. y. sandėlyje nėra, bet jos liko pardavimo savikainoje. Jeigu jų nėra sandėlyje, o buvo įtrauktos į savikainą, tai jos ir liko savikainoje, t. y. 6 klasėje, kas pablogino įmonės rezultatus. Visos šios UAB „R.“ gautos iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ yra įtrauktos į sąnaudas. Sąnaudų sandėlyje nėra, bet negali teigti, kad buvo uždirbtos pajamos. Kad jos buvo sąnaudose dėl to, kad sandėlyje neliko, o sąskaita buvo gauta, ji įtraukta į sąnaudas ir tos sąnaudos ir liko sąnaudose. Negali pasakyti ar tos sąnaudos buvo parduotos ar ne. Ji nedalyvavo pardavime ir nežino. Ši sąskaita yra tų metų sąnaudose jeigu nėra atsargose. Nepamena ar buvo atlikta inventorizacija už 2015 metus. 2015 metais ar buvo nustatytas prekių ar paslaugų trūkumas, nežino, neprisimena. Už 2015metus sudaryti balansą neatlikus inventorizacijos teoriškai galima. Visi įsigijimai, kurie nebūtų 2 klasėje, patektų į sąnaudas. Kiekviena įmonė pasirenka savo apskaitos tvarką ir inventorizacija gali būti atliekama vieną kartą per metus – gruodžio 31 dienai, gali būti kiekvieno mėnesio paskutinei dienai. Mano, kad inventorizacija kartą į metus yra privaloma. Ar buvo pateiktas 2015 metų balansas kai dingo „Rivilė“ duomenys, neprisimena. Jei tai buvo 2015 metų antroje pusėje, tai už 2015 metus finansinės ataskaitos teikiamos iki 2016 metų gegužės 31 d. Tai antra pusė buvo sudaryta pagal duomenis, kuriuos pavyko atkurti ir pateiktos finansinės ataskaitos tokios, kokias pavyko sudaryti. Nepamena, bet gali būti, kad jie atkūrė prarastus dokumentus, atstatinėjo programą ir V. P. galėjo vežti dokumentus. Daugiau, mano, niekas negalėjo vežti dokumentų. UAB „R.“ balansus, finansinę atskaitomybę siuntė M. P. „I.“, nes M. P. tuo metu buvo UAB „R.“ akcininkas. V. P. buvo darbuotojas. Siuntė V. P. ir siuntė G. B., kad užsitikrintų, jog gavo visi ir G. B. taip pat. UAB „I.“ jai žinoma. Tuo metu teikė šiai įmonei apskaitos paslaugas. Jei nebuvo atlikta 2015 m. inventorizacija, tai daroma prielaida, kad atsargų sandėlyje nėra ir viskas kas yra įsigyta yra įtraukiama į sąnaudas.

Liudytojai parodžius segtuvas B4-53 puslapį, liudytoja parodė, kad likutis pabaigai – tai nėra 2 klasės likutis. Tai ne 2 klasės išlaidos, ne atsargų išlaidos.19 268,44 Eur – neatlikus inventorizacijos tokios tikslios sumos neįmanoma gauti. Mano, kad turėjo būti atlikta inventorizacija, bet neprisimena. Suskaičiavus visas sąskaitas UAB „N.“ suma be PVM 30 940 Eur – nežino kas su jomis padaryta.

„Rivilė“ programa naudojasi senai. UAB „R.“ buvo pasirinkęs lokalinę versiją. Turėjo savo kompiuteryje į kurį jie galėjo prisijungti. Priėjimą prie „Rivilės“ rakto ji nematė ir nežino, kad jis būna. Prisijungdavo prie „Rivilės“ programos nuotoliniu būdu per kodus. Jei turėjo prisijungimo vardą, slaptažodį, tai galėjo prisijungti ir iš kelių kompiuterių. Pagrindinė serverinė kur saugomi duomenys – dirba su programa „Rivilė“ ir jos duomenų bazėje turi daug įmonių, tai pas juos yra pagrindinis serveris. UAB „R.“ turėjo įsigiję programą, kuri buvo įkelta į jų kompiuterį ir jie (P.), turėdami prisijungimus galėjo prisijungti. Galėjo prie jo prisijungti ir jis nuolat turėjo būti įjungtas. Nežino ar buvo vienas kompiuteris, ar keli kompiuteriai. Nežino ar neturint specialių techninių žinių galima ištrinti kažkokį laikotarpį iš „Rivilės“ programos. Jos praktikoje nebuvo nei karto taip atsitikę, kad būtų dingę duomenys. Kai buvo sugadinta programa, atstatė dalinai, remiantis Mokesčių inspekcijos duomenimis, nes tuo metu buvo teikiamos PVM deklaracijos ir nebuvo teikiami duomenų ir išrašomų sąskaitų-faktūrų registrai. Tuos registrus spausdindavo atskirai kiekvieną kartą prie deklaracijos ir iš to registro maksimaliai atstatė tai kas buvo sunaikinta. V. P. dokumentus tuo tikslu ir vežė, kad atstatyti, nes jie tą darė ir pas ją biure. Atstatė pagal VMI ataskaitas ir pagal savo pirminius dokumentus, nes atstatyti reikėjo įtraukti tam tikrus papildomus duomenis. Vadovaudamiesi viskuo ką turėjo, atstatėme tuos duomenis. Akcininkai turi teisę susipažinti su visa įmonės buhalterija. Paprastai akcininkai susipažįsta tik su finansinėmis ataskaitomis, kurios pateikiamos metams pasibaigus. Tai būna daugeliu atveju. Jai nežinoma tokia praktika, kad akcininkas ateitų tiesiogiai paprašyti pateikti finansinę ataskaitą, kiekvieną sąskaitą be vadovo sutikimo. Kaip M. P. sužinojo, kad tam tikrų sąskaitų nebuvo, negali prisiminti ir žinoti, nes atstatinėjo su V. P.. Kaip suprato V. P. buvo įgaliotas gautas ir išrašomas sąskaitas suvesti. Sąskaitas galėjo suvesti V. P., galėjo suvesti ir kitas asmuo. Buvo pasirinktas toks būdas, kad visos medžiagos traukiamos į sąnaudas. Pagal tokį pasirinktą būdą, negali pasakyti, kurios prekės buvo perparduotos, o kurios buvo sunaudotos įmonės reikmėms. Patikslina savo parodymus – tas, kas parodyta iš Didžiosios knygos detaliojo balanso, tai kiek dabar supranta ir prisimena, gali ir suklysti kaip buvo, bet pirmiausia buvo traukiama į atsargas ir tada ėjo į sąnaudas. 19 000 Eur suma susiformavo iš to, kad kiekviena sąskaita buvo įtraukiama į atsargas ir tada kas iš antros klasės nueidavo į šeštą klasę, t. y. į sąnaudas. Viskas pradžioje ėjo į antrą klasę, o tada į šeštą klasę. Iš atsargų į sąnaudas persikeldavo automatiškai. Daiktas parduodamas ir automatiškai jis paskui save atneša ir iš antros klasės yra perkeliama šeštą. Tais atvejais, kai prekės būdavo įtraukiamos į atsargas ir tos prekės sunaudojamos UAB „R.“ veikloje, „Rivilės“ apskaitoje, kad medžiagos nusirašytų į sąnaudas būdavo automatiškai. Buvo nustatytas toks sąskaitų ryšys, kad , pvz., tualetinis popierius ar pieštukai, automatiškai eidavo į veikos sąnaudas. Jei pvz., UAB „R.“ perka skardinimo darbus, kuriuos sunaudoja savo veikloje, yra įtraukiama tokia sąskaita, kad nuperkami tokie darbai, kad šie darbai yra pirkti ir sunaudoti pačios UAB „R.“, kad ta prekė neparduota, o sunaudota UAB „R.“ veikloje negali atsakyti, nes neprisimena, bet kiek suvokia, kad ryšiai buvo nustatyti taip „Rivilėje“, kad tie darbai automatiškai ateidavo į sąnaudas. Jei žinoma, kad yra neparduodama, yra tiesiog vedama į tam tikrą sąskaitą, kuri automatiškai ateina į sąnaudas. Nežino ar šiai dienai įmanoma apskaičiuoti ir nustatyti kurios konkrečios prekės yra perparduotos, o kurios sunaudotos veikloje. Reikėtų viską iš naujo analizuoti, dabar neprisimena. Jei įgytoms prekėms nėra sąskaitų faktūrų, kad jos perparduotos ir metų gale jų nėra atsargose, tai, mano, tos prekės galėjo būti sunaudotos įmonės veikloje, nes jos neatsirado atsargose. Aplinkybė, kad „R.“ savo būtų pirkęs ir naudojęs savo reikmėms tokius darbus kaip ventiliacijos vamzdžių remontas ir valymas, patalpų vidaus remontas ir apdailos darbai, skardinimo, skardos lankstymo, montavimo darbai, jai nežinoma. Kokia veikla užsiėmė UAB „R.“ jai žinoma bendrais bruožais, t. y. skarda, stogų dangos ir skardinimo darbais. Paslaugos yra ne atsargos ir automatiškai nueidavo į sąnaudas, nes nėra ką apskaityti. Jei UAB „R.“ sąskaitos pažymėtos įtrauktos kaip kodas 6001 – mano, kad toms prekėms ar paslaugoms buvo išrašyta pardavimų sąskaita faktūra. Jei prekė buvo sunaudota įmonės reikmėms, tai teoriškai turėjo būti sąskaitos kodas įrašytas kitas. Inventorizacijos tikslas yra suskaičiuoti tam tikrai datai ir kiek įmanoma teisingiau atvaizduoti apskaitoje visus balanse esančius skaičius, sutikrinti ar faktiniai duomenys atitinka buhalterinę apskaitą. Inventorizacija padeda nustatyti, kad nėra prekių ir paslaugų tai datai. Paslaugos sunaudotos įmonės reikmėms kaip buvo traukiamos į apskaitą, nežino ar jie aplamai naudojo kokias paslaugas savo reikmėms. Pvz., sąskaitos už telekomunikacijų bendrovių paslaugas buvo traukiamos į sąnaudas kažkokią tai sąskaitą. Kaip buvo, šiuo metu neprisimena. Sąskaitos 53 lapas segtuve – likutis 19 264 tai yra antra klasė. Antra klasė yra atsargos (t. 10, b. l. 54- 65).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. G. B. buvo direktorius įmonės kurioje dirbo. R. G. užeidavo į patalpas. 2015-2016 jis dirbo UAB „R.“ vadybininku. G. B. buvo įmonės direktorius. Šiuo metu jokių santykių nepalaiko, kai dirbo konfliktų nebuvo. Bendrovėje jo darbas buvo pirminė buhalterija, t. y. sąskaitų pajamavimas, išrašymas, kasos pajamų orderių išrašymas ir po to, medžiagų išvežimas, lankstinių lankstymas, kažkiek pardavimai. Programa buvo „Rivilė“. Pirkimo sąskaitas gaudavo iš vadybininkų, direktoriaus. Tas pirkimo sąskaitas pajamuodavo su „Rivilė“ programa į sistemą. Užpajamuodavo medžiagas. Tada direktorius arba vienas iš vadybininkų pasakydavo kam tos medžiagos buvo parduotos ir reikėdavo išrašyti pardavimo sąskaitą, kurią irgi atiduodavo vadybininkui arba direktoriui, kuris perduodavo klientui. Jei klientas atsiskaitydavo grynais pinigais, išrašydavo kasos pajamų orderį ir paduodavo dažniausiai direktoriui, kuris paimdavo pinigus ir pasirašydavo. Pirkimo sąskaitas pateikdavo vadybininkai ir direktorius. Vadybininkas, kai nuvažiuodavo medžiagų, jam dažniausiai paduodavo sąskaitą, jis atveždavo medžiagas ir atnešdavo sąskaitą už tas medžiagas ir aš ją užpajamuodavo. Darbų atlikimo sąskaitų nepamena, atrodo nebuvo. Vadybininkų be jo, buvo du. Prie buhalterinės apskaitos tvarkymo, atrodo, daugiau niekas negalėjo prieiti. Atrodo, kad „Rivilė“ buvo įrašyta į du kompiuterius – jo ir direktoriaus. Suvedinėjo tik jis, nematė, kad direktorius suvedinėtų. Programoje „Rivilė“ kažkas buvo atsitikę. Vieną rytą įsijungė kompiuterį ir toks vaizdas, kad kažkoks virusas buvo. Sistemoje nebuvo duomenų, pats kompiuteris neveikė. Buvo atstatinėjami dokumentai. Atstatė „Rivilė“ sistemą ir tada ėmė faktines sąskaitas- faktūras, kurios buvo atspausdintos ir pas juos visada laikomos ir suvedinėjo jas į sistema tiek pirkimo, tiek pardavimo, tiek visus pajamų orderius. Tai darė jis. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė lyg ir nedalyvavo atstatymo procese, tik pateikė dokumentus. Jie faktines sąskaitas faktūras veždavo į (duomenys neskelbtini), nes įmonė ten buvo ir turbūt viską ko reikėjo, pateikė ir iš jų jau jis suvedinėjo. Nepamena kas bendrovėje buvo kasininkas, turbūt G. B.. Grynieji pinigai buvo laikomi pas G. B.. Kas bendrovėje pildydavo asmens apyskaitas nežino, jis išrašydavo kasos pajamų orderius, o kokios apyskaitos neatsimena. Nepamena asmens apyskaitų.

Liudytojui parodžius tome 6, bylos lapuose 67-69 esančias atskaitingų asmenų apyskaitas, liudytojas parodė, kad, jei gerai atsimena, gale mėnesio iš pačios „Rivilės“ išspausdinama ataskaita. „Rivilėje“ iš suvestų kasos pajamų orderių susigeneruojama ataskaita. Automatiškai susigeneruoja. Mėnesinė turbūt ataskaita. Tokių atvejų nepamena, kad pas atskaitingus asmenis pinigai būtų neišmokėjus pagal kasos išlaidų orderius. Nepamenu kaip tada buvo apskaityta ir kas suvesdavo duomenis. Jis pats nepildydavo asmens apyskaitų įrašydamas, kad pas atskaitingą asmenį yra išduoti grynieji pinigai.Priėjimas prie „Rivilės“ programos buvo jo kompiuteryje ir direktoriaus kompiuteryje. Negali atsakyti ar pinigai, kurie buvo atvaizduoti „Rivilės“ programoje pagal Kasos knygą kaip esantys kasoje, buvo kasoje. Buvo tokių atvejų, kad atskaitingas asmuo išmokėtų savo grynuosius pinigus už darbus, paslaugas ir ateidamas sakytų, kad jam reikia išimti iš kasos pinigus, nes jis atsiskaitė savais grynais pinigais. Nepamena su kokiais vadybininkais ar direktoriumi buvo tokie atvejai. Nepamena, kaip tada tokia piniginė operacija buvo įforminama. Netikrino, kad jam pristatomuose dokumentuose, iš kurių vesdavo duomenis į „Rivilę“ būtų tinkama informacija, t. y. už kokias prekes suteikta, išrašiusių ir pasirašiusių asmenų parašai. Jo darbas buvo tik suvesti ką duodavo. Ant pirkimo sąskaitų parašų buvimą ar nebuvimą irgi netikrindavo, dažniausiai parašai būdavo. Įmonės, kai išrašo sąskaitą, visada uždeda parašą, vadybininkas, kuris perka ar pasirašo, neatkreipdavo dėmesio. Bet kurio vadybininko pateiktą sąskaitą jis įtraukdavo. Nepamena tokių atvejų įmonės veikoje, kad būtų kilęs nesusipratimas dėl įtrauktos sąskaitos, pvz. kažkas negavo medžiagų, per daug apmokėta ar kažkokiais kitais klausimais. Kasos pajamų orderius tikrindavo, kad būtų parašai, ne duodavo pasirašinėti, o už pirkimus kasos išlaidų orderių netikrindavo. Jei buvo prašoma apmokėti sąskaitą pavedimu, tai vienintelis direktorius turėjo priėjimą prie banko sąskaitų. Informaciją, kad pagal sąskaitą yra apmokėta, pateikdavo banko išrašą direktorius. Kad sąskaitą reikia apmokėti pavedimu direktoriui nurodydavo, turbūt vadybininkas, jei į jį kreipdavosi pats pardavėjas. Jis niekada nenurodydavo. UAB „R.“ kai pirko medžiagas, „Rivilės“ programoje apskaitymas priklausydavo nuo tai, kokios medžiagos. Jei tai būdavo skarda, būdavo atsargose, jei statybinės medžiagos, iškart išrašydavo pardavimo sąskaitas įmonėms, kurios pirkdavo. Jei skardą „traukdavo į sandėlį“, nes pirkdavo rulonais, visko neišnaudodavo. Kad statybinės medžiagos būtų perkamos UAB „R.“ pačiai sunaudoti kažkokioms reikmėms, o ne pardavimui, tokių atvejų nepamena. Nebuvo kažkokios eilutės traukiant į sąnaudas statybines medžiagas, kurios sunaudotos įmonės veikloje ir tas medžiagas, kurios yra parduotos. Viskas iš pradžių būdavo į sandėlį, o tada iš sandėlio įsirašydavo į paravimus. „Rivilė“ automatiškai veikia – užpajamuoji sąskaitą, tos prekės „nugula“ į sandėlį, kad ir trumpam laikui, t. y. ir statybinės, ir visokios kitos, o kai jas parduodi, tada jos dingsta, o skarda nedingdavo, nes jie jos taip greitai neišnaudodavo, kad iškart parduoti visą ruloną. Jei medžiagos sunaudojamos įmonės reikmėms, tada mano, nieko nebuvo daroma ir tos medžiagos buvo sandėlyje. Tokių atvejų nepamena. Nepamena, kad būtų daromi apdailos darbai. Ventiliacijos darbų UAB „R.“ patalpose nematė. Kad būtų lankstoma skarda bendrovės patalpoms gerinti, taip pat nematė. Nepamena ar buvo atliekama turto inventorizacija. Skardos likučius kartą per mėnesį patikrindavo kiek yra.

Deklaracijas teikdavo „A.“. Šioje bendrovėje jam teko bendrauti su L. P.. V. J. jam žinoma. Ji, atrodo, yra įmonės bendrasavininkė. Jei gerai pamena, kai L. P. nebūdavo, pvz., atostogos ar kažkas panašaus, tai gal kažkurį mėnesį perimdavo tas pareigas V. J.. Sprendimą jį įdarbinti į UAB „R.“ priėmė, atrodo, G. B.. Iki to su G. B. nebuvo pažįstamas. Dirba gal nuo 2015 m. Jį pasiūlė jo brolis M. P.. Jis yra finansų valdymo magistras. UAB „R.“ finansinę atskaitomybę, įmonės balansą, aiškinamuosius raštus rengdavo „A.“ mėnesio pabaigoje. Pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įtraukiami į apskaitą – gaudavo sąskaitą iš vadybininko ar direktoriaus, pagal tuos duomenis suvesdavo į „Rivilę“. Nupirkto prekės dokumentuose būdavo įtraukiamos į sandėlį, nors trumpam laikui. Prekės atsiranda pardavime, kai išrašo sąskaitą faktūrą. Pirma nusiperka tas prekes įsitraukią į sandėlį ir tada išrašo pardavimo sąskaitą faktūrą. Jei pirkimo sąskaita faktūra yra įtraukta į sąskaitą 60001 – parduotų prekių savikaina – negali atsakyti į klausimą ar toms prekėms jau buvo išrašyta sąskaita faktūra. Iš 2 klasės (sandėlis, atsargos) perkeliama į 6 klasę tada kai išrašoma sąskaita faktūra. Jei prekė atsirado 6 klasėje, tai prekei turėjo būti išrašyta pardavimo sąskaita-faktūra.

Liudytojui parodžius 2-me segtuve esančią 2015-04-01 sąskaitą – faktūrą, liudytojas nurodė, kad sąskaitą jam matyta, jis įtraukė į apskaitą. 2015-09-16 „N.“ sąskaitos matytos, bet pagal sumas neatsimena. Ar būtent šią sąskaitą jis įtraukė, nežino. Be jo, niekas kitas negalėjo daugiau įtraukti į apskaitą šias sąskaitas faktūras. Ar pagal tas sąskaitas buvo parduotos prekės nepamena. Jei prekė įtraukta į 60001 – ar ji buvo parduota, nežino. Neatsakys kodėl iš 2 klasės sąskaita-faktūra atsiranda 6 klasėje. Jei pirktos prekės atsidūrė pardavimo sąskaitose - sąnaudose ir ar jos buvo parduotos bei uždirbtos pajamos, nežino. 2015 m. UAB „R.“ pardavimų PVM sąskaitas faktūras išrašydavo jis. Numerius PVM sąskaitoms faktūroms, jei gerai atsimena, „Rivilė“ turi tokį funkcionalumą, kad iš eilės eina numeriai. Kieno yra parašas ant sąskaitos faktūros, tai nebūtinai tas išrašė sąskaitą faktūrą, tas suteikė numerį. Jis išrašinėdavo vienas, bet gali būti, kad paduodavo sąskaitą tarkim direktoriui, kuris bendraudavo su perkančiu žmogumi ir sudėdavo parašus ant tos sąskaitos. Jei parašas pardavimų sąskaitoje faktūroje jo, tai galima teigti, kad jis tą sąskaitą-faktūrą išrašė. Kitų atvejų negali būti, nes jis vienintelis turėjo priėjimą prie išrašymo sistemos ir G. B..

Segtuvą B8-175 lapas, PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2015-08-21 3570, 10 Eur išrašė jis, yra jo parašas. Šią sąskaitą faktūrą išrašė direktoriaus G. B. nurodymu. Kad direktorius nurodė, o ne vadybininkas, tai su B. dažniausiai direktorius bendraudavo, čia buvo jo klientas. 179 lapas, 2015-08-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašė jis, yra jo parašas. Išrašė direktoriaus G. B. nurodymu, nes buvo jo klientas. Daro prielaidą, kad direktoriaus nurodymu, nes jo klientas buvo. Tiek pagal pirmą, tiek pagal šią sąskaitą faktūrą. Neatsimena ar galėjo kas nors kitas pasakyti. Negali pasakyti kodėl abiejų sąskaitų faktūrų numeriai vienodi, datos skirtingos. 179 lapas – „G.“ kodėl negavo sąskaitos faktūros, nežino. Iki šiol jam šios aplinkybės nebuvo žinomos, kad negavo. Ar buvo UAB „R.“ už 2015 metus atlikta inventorizacija, neprisimena. 2015 m. nepamena ar buvo prekių ar paslaugų trūkumas. 19 268, 44 Eur gruodžio 31 d. ar įmanoma nustatyti tokį prekių likutį be inventorizacijos, tai mano, įmanoma tik iš to, kokią ataskaitą atspausdina „Rivilė“. Mano, kad tai yra šios programos duomenys. Įmonėje inventorizacija atliekama metų gale. Nepamena ar 2015 metais buvo atlikta. Skardos likučių inventorizaciją atlikdavo kartą per mėnesį. Dažniausiai vadybininkas pasižiūrėdavo kiek yra skardų likę ir pagal tai žinodavo kiek turi. Kiekvieną kartą, kai parduodavo skardą lanstiniams, tai jam ar direktorius, ar vadybininkai pateikdavo sąrašą, kad reikia išrašyti kiek metrų tokių lankstinių, kiek metrų kitokių lankstinių ir jis išrašydavo. Ko prašydavo pirkėjas, taip ir parašydavo sąskaitoje faktūroje, t. y. ar vienetai, ar metrai. Būdavo komplektas - skardos lankstiniai. Prie PVM sąskaitų faktūrų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, nepamena, kad būtų. UAB „R.“ skardos lankstymo staklės galėjo išlankstyti atrodo tris metrus, bet tiksliai neprisimena. Nepamena, kas įmonėje rinko stakles kokias pirkti ir iš ko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. dėl staklių parodė, kad <...> retais atvejais būdavo taip, kad klientas atnešdavo savo skardą ir jie ją išlankstydavo pagal jų užsakymą. Šiais atvejais būdavo parduodama lankstymo paslauga. Tai pat retai dar būdavo, kad ir tokie atvejai, kai kliento užsakytos prekės jį staklėmis būdavo neįmanoma išlankstyti (jei būdavo ilgesni bei dėl tam tikros apvalios formos), tai tuomet lankstymo paslaugą pirkdavo iš kitų įmonių, kurios tuo užsiima, ir pagalintą prekę parduodavo savo klientui. Šiais atvejais būdavo parduodama prekė, o ne paslauga <...> (t. 2, b. l. 152-155).

Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai davė parodymus ir galima teigti, kad UAB „R.“ turėjo stakles, kurios galėjo išlankstyti skardą iki 2 metrų. Nepamena kada buvo dingę „Rivilės“ duomenys. Mano 2015 metų gale. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes ir patvirtina, kad 2016 m. buvo sutrikusi „Rivilė“. L. P. veždavo pirminius UAB „R.“ dokumentus, nes padarydavo mėnesines ataskaitas. Nežino kodėl reikėjo būtent tikrų faktinių duomenų. Jis nedirbo toje įmonėje ir negali atsakyti. Ar L. P. turėjo prisijungimą prie „Rivilės“, nežino. Apie UAB „N.“ ir UAB „P.“ vadovus, veiklą, darbuotojus, jam nieko nežinoma, tik matė pirkimo sąskaitas. R. G. jam tik keletą kartų matytas ofise. Jo el. p. (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad siuntė R. G. PVM sąskaitą faktūrą kur pardavėjas yra „R.“, o pirkėjas – mokėtojas UAB „R.“, bet nepamena. Jei yra toks laiškas, tai turbūt siuntė. Šiaip ateinančiam žmogui siuntė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nes turbūt pirko kažkokią prekę. Jis UAB „R.“ nedirbo. UAB „R.“ ar dirbo negali pasakyti. Nežino kuo susijęs R. G. su šiomis įmonėmis. Nepamenu kokiu tikslu siuntė R. G. buhalterinės apskaitos dokumentus. Siųsta iš jo elektroninio pašto. Sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2015-05-20. Tokio siuntimo nepamena. Aplinkybių nei dėl darbų, nei siuntimo, nepamena. Iš jo elektroninio pašto kitas asmuo siųsti negalėjo. Nežino, neprisimena kuo R. G. susijęs su šia ūkine operacija. Nepamena, ar UAB „R.“ pirkdavo iš kitų įmonių darbus ir vėliau perparduodavo. Jam būdavo pateikiamos sąskaitos, jis jas užpajamuodavo, pasakydavo kam išrašyti ir jis išrašydavo, daugiau nesigilino. Nežino kaip įmonės sąnaudos galėjo būti perparduotos. Tai klausimas apskaitos specialistui. Nepamena tokio dalyko, kad pats „R.“ atliko ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus. Tai nebuvo tipiniai darbai pagal įmonės veiklą. Jam nekilo klausimas atliktas darbas ar ne. Ne jo darbas buvo gilintis darbas atliktas, ar ne. Nežino ar galėjo būti, kad pirko šiuos darbus iš UAB „N.“ ir perpardavė tuos darbus UAB „R.“.

UAB „I.“ kokį procentą dalį sudarydavo pardavimai niekada neskaičiavo. Sąskaitų buvo nemažai. Nežino, kad UAB „I.“ dažnai neapmokėdavo UAB „R.“ paslaugų laiku. UAB „I.“ buvo M. P. savininkas ir J. K. turbūt direktorius. Nežino kas buvo UAB „R.“ akcininkai. UAB „I.“ įmonė buvo tose pačiose patalpose kaip UAB „R.“. Buvo pertvara. UAB „I.“ prekės neatkeliaudavo, jos keliaudavo į statybines vietas. Jei gerai pamena, dažniausiai prekės keliaudavo tiesiai iš pirkėjo į objektą. Fiziškai prekės nebuvo matomos ir ar tos prekės buvo suteiktos ar paslaugos gautos jam nėra žinoma. UAB „R.“ perka prekes ar paslaugas iš kažko ir kaip jis perduoda UAB „I.“, tai buvo tiesiai vežama. Tarkim, vadybininkas važiuoja perka prekes, susideda į mašiną ir nuveža į objektą. Objektas UAB „I.“. Dažniausiu atveju, jos į UAB „R.“ sandėlį nebūdavo atvežamos. Nežinojo, kad R. G. iš UAB „R.“ pirko statybines medžiagas. Neatsimena, kad jis būtų atvažiavęs pasiimti kažkokių medžiagų ar atvežtų kažkokias medžiagas. Ofise matydavo, kad kalbėdavo su G. B.. Nematė, kad kalbėtų su kitais asmenimis. Savo iniciatyva kitoms bendrovėms sąskaitų nesiuntė, jam visada pasakydavo išrašyti, nusiųsti, užpajamuoti. UAB „N.“ ir UAB „P.“, jei gerai atsimena, su šiomis bendrovėmis dirbo G. B.. UAB „R.“ jis dirbo apie du metus. Buvo laikas kai atostogaudavo, ar nedarbingumas, bet neatsimena kaip tada vykdavo, turbūt kai jis grįždavo, tada išrašydavo visas prekes, t. y. suvesdavau pagal pirminius dokumentus. Pamena, kad taip darydavo.

Liudytojui parodžius 6 tomą, b. l. 67, liudytojas nurodė, kad suma minus 10 428,20 Eur – čia turbūt kai važiuodavo pirkti prekes už grynus pinigus. Negali pasakyti kokia čia suma. Šios grafos jis nepildė, suformuodavo programa. Remiantis kokiais duomenimis atsirado šis skaičius, nežino. Minusas, nes turbūt įmonė skolinga darbuotojui D. K.. Duomenys, kad galbūt bendrovė skolinga D. K., susiformuodavo iš to, kad jeigu vadybininkas važiuodavo mokėti grynais pinigais, jis pasirašydavo kitoje įmonėje kasos pajamų orderį ir pagal tai gaudavosi, kad jis yra sumokėjęs pinigus. Jis atveždavo kasos pajamų orderį, jis įtraukdavo į apskaitą ir tada automatiškai „Rivilė“ suformuodavo sumą.

Liudytojui parodžius 6 tomas, 68 lapas – plius 40 979, 53 Eur - nežino kas per suma. Mato, kad yra daug prierašų atsakingo asmens – įnešti pinigai G. B.. Plius 40 979,53 Eur – negali atsakyti kodėl suma pliusinė ir ką reiškia pinigų suma. Jei tokia pinigų suma buvo, kas ją galėjo suvesti, neprisimena. Tokių atvejų, kad direktorius nurodytų, kad iš kasos išsiėmė pinigus, bet dabar neturi pateisinančių dokumentų ir pateiks kažkada vėliau, buvo. Neatsimena, ar kažkaip apskaitydavo apskaitoje, kad pinigai išimti iš kasos.

Ar UAB „R.“ pirkdavo už žymiai mažesnes sumas ir perparduodavo už žymiai didesnes sumas skardos lankstymo darbus, skardinimo ir skardos montavimo darbus, ventiliacijos vamzdžių remontą ir valymo darbus, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus, neatsimena, bet turbūt viskas turi matytis pirkimo-pardavimo sąskaitose.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad UAB „R.“ jis dirbo nuo 2015-03-02 iki 2017-01-31. Beveik visą jo darbo laiką įmonėje direktoriumi buvo G. B., tik jau 2016 metų pabaigoje įmonės direktoriumi tapo jo brolis M. P., kai įmonės akcininkams iškilo neaiškumų, įtarimų dėl G. B. neteisėtų veiksmų įmonės veikloje ir šis išėjo iš darbo. Visą laiką įmonėje UAB „R.“ jis dirbo vadybininku, tačiau pradžioje, kol įmonėje dirbo dar du vadybininkai D. K. ir A. M., jis daugiau dirbo ne vadybininko, o apskaitininko darbą. Visus UAB „R.“ pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, kasos orderius ir kt.) įformindavo jis. Tai darydavo dažniausiai UAB „R.“ direktoriaus G. B. nurodymu, rečiau kas nors iš UAB „R.“ vadybininkų nurodydavo, kokių UAB „R.“ dokumentų reikia. Būtent, pastarieji nurodydavo jam kiek ir kokių dokumentų, kokiems darbams ar prekėms ir kokioms sumoms reikia išrašyti, o jis, atlikdamas grynai techninį darbą, įformindavo atitinkamus dokumentus UAB „R.“ vardu ir atiduodavo juos arba direktoriui G. B., arba atitinkamiems UAB „R.“ vadybininkams. UAB „R.“ darbuotojai, kuriems atiduodavo jo paruoštus UAB „R.“ dokumentus, turėdavo juos pasirašyti, tačiau tai padarydavo ne visada, žadėdami pasirašyti vėliau. Kai kurie iš dokumentų taip ir liko nepasirašyti. Kitų įmonių (UAB „R.“ verslo partnerių) pirminius buhalterinius dokumentus jam dažniausia pateikdavo G. B., rečiau UAB „R.“ vadybininkai. Dažniausia tie dokumentai būdavo pasirašyti, tačiau ne visada ir ne visi. Kokius jam dokumentus pateikdavo, tokius jis ir sudėdavo į segtuvus, o jų duomenis įtraukdavo į tą pačią „Rivilės“ programą. Ar jam buvo pateikiami visi su UAB „R.‘ sandoriais susiję dokumentai, nežino. Už UAB „R.“ pinigus ir banko sąskaitose, ir grynųjų pinigų kasoje, buvo atsakingas G. B., kuris be direktoriaus pareigų ėjo ir kasininko pareigas. Būtent, pastarasis turėjo visus prisijungimus prie UAB „R.“ banko sąskaitų ir būtent šis vykdydavo pinigų pervedimus per banką. Jam tame dalyvauti neteko. UAB „R.“ grynųjų pinigų kasa buvo įrengta įmonės ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini), atskirame rakinamame kambariuke. Priėjimą prie šios kasos turėjo tik du žmonės, t. y. G. B. ir jis. Jis galėjo prieiti prie grynųjų pinigų kasos ir pasinaudoti grynais pinigais tik direktoriaus G. B. leidimu, kai pastarojo nebūdavo darbe. Dėl iš UAB „R.“ kasos paimamų pinigų jis visą laiką išrašydavo atitinkamus kasos išlaidų orderius. Kada ir kiek pinigų iš šios kasos paimdavo G. B., jis nekontroliuodavo, todėl tiksliai pasakyti negali. G. B. tik jam pasakydavo, kad paėmė iš kasos vienokią ar kitokią pinigų sumą ir tokiai sumai jis išrašydavo atitinkamus kasos išlaidų orderius. Dažniausiai atskaitingu asmeniu, kuriam iš kasos išmokėti pinigai, buvo nurodomas G. B.. Tais atvejais, kai G. B. nebūdavo darbe, o pinigus iš kasos reikėjo paimti, kad atsiskaityti su UAB „R.“ verslo partneriais, G. B. leidimu atitinkamas pinigų sumas, kurios siekė vos kelis šimtus eurų (ne daugiau) iš kasos paimdavo jis ir perduodavo juos vienam ar kitam UAB „R.“ vadybininkui. Kiek prisimena, tuomet kasos išlaidų orderiuose atskaitingais asmenimis buvo nurodyti tie vadybininkai, kuriems jis ir išduodavo pinigus. Kai grynieji pinigai buvo mokami UAB „R.“, tokius pinigus dažniausia iš UAB „R.“ verslo klientų surinkdavo tas pats G. B.. Net buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad UAB „R.“ vadybininkai nukreipdavo pas G. B. dėl atsiskaitymo grynais ir savo surastus klientus. Tuomet G. B. nurodymu jis įformindavo atitinkamus kasos pajamų orderius. Kai G. B. nebūdavo darbe, visi grynieji pinigai, kuriuos UAB „R.“ sumokėdavo vienas ar kitas įmonės klientas, eidavo per jį patį. Taip buvo suderinta su G. B.. Tuomet jis ir įformindavo atitinkamus kasos pajamų orderius, ir pats padėdavo gautus grynuosius pinigus į UAB „R.“ grynųjų pinigų kasą, esančią atskirame rakinamame kambariuke. Visi jo tvarkomi UAB „R.“ pirminiai apskaitos dokumentai visą laiką tvarkingai gulėdavo UAB „R.“ ofise ir buvo įtraukti „Rivilės“ programoje. Įtraukdamas duomenis apie šiuose dokumentuose nurodytas pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo operacijas į „Rivilės‘ programą, jis į šias operacijas nesigilindavo, kaip nesigilindavo ir į kituose dokumentuose nurodytas operacijas, bei jų tikrumo netikrino. Kiek žino, įtarimai dėl šiuose UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentuose nurodytų operacijų kilo vėliau UAB „R.“ akcininkams. UAB ,,R.“ sunaudotas medžiagas skardos lankstiniams nurašydavo į sąnaudas, bet jų kiekių ir iš kokių įmonių jos buvo pirktos pasakyti negali. Nurodymus dėl sąnaudų nurašymo gaudavo iš vadovo G. B.. Jis taip pat atlikdavo įmonės atsargų likučių inventorizaciją ir programoje „Rivilė“ nurašydavo jau prekių gamybai panaudotas medžiagas (skardas). UAB „A.“, konkrečiai šios įmonės vadovė jo mama L. P., remiantis programoje „Rivilė“ jo suvestais ir programos apdorotais duomenimis, tvarkė įmonės finansinę atskaitomybę ir deklaracijas. Ji įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė nuotoliniu būdu ((duomenys neskelbtini)), dirbo su programa „Rivilė“. Tam tikrais laikotarpiais jis ar jo brolis M. P. nuveždavo pastarajai jų turimus pirminius UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, kasos dokumentus), o po to atsiveždavo atgal, kur jie buvo laikomi įmonės nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini).

Be D. K. ir A. M. dirbo P. Č., tačiau šis dažniausiai lankstydavo skardas, dar dirbo vadybininkas L. K., tačiau neilgai, nes išėjo ir ilgai buvo vaiko priežiūros atostogose. Su S. R., R. L. nedirbo, jų nepažįsta. 2016 m. spalio mėn. įmonės kompiuteryje dingo į programą „Rivilė“ suvesti UAB „R.“ 2016 metų buhalterinės apskaitos duomenys (pirminių dokumentų, registrų). Visus tuos duomenis atstatinėjo ir atstatymas vyko apie 2 mėnesius. Apie UAB „N.“, UAB „P.“, jos veiklą, vadovus, atstovus, darbuotojus ir pan. nieko konkretaus nežino. Jam tik žinomi šių įmonių pavadinimai, nes jų dokumentai: PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitai buvo UAB „R.“. Juos jam buvo pateikęs direktorius G. B., kad suvestų jų duomenis į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Tą jis ir padarė. Jam apklausos metu parodytų dokumentų: UAB “N.” (įm.k. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas-faktūras: 2015-04-01 (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini); UAB “P.” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas-faktūras: 2015-09-29 (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini); UAB “P.”' (įm.k. (duomenys neskelbtini)) kasos pajamų orderių kvitus: 2015-10-02 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 (duomenys neskelbtini), duomenis jis suvedė (įtraukė) į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą direktoriaus G. B. nurodymu jam juos jam perdavus. PVM sąskaitų-faktūrų ir tų įmonių kasos pajamų orderių kvitų duomenis suvedė į buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“. Kada tiksliai įvedė į įmonės buhalterinę apskaitą šių dokumentų duomenis, negali nurodyti, neprisimena, tai galėjo būti nebūtinai tą mėnesį (ar dieną), kuris nurodytas juose, o ir vėliau. Tačiau tai buvo laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio mėn. pradžios iki 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos. Ar šiuose dokumentuose nurodyti sandoriai vyko faktiškai ar ne, jis nežino. Jis nėra dalyvavęs tų sandorių vykdyme, ar kas nors iš įmonės darbuotojų dirbo pagal juos, ar ne, kas galėjo dirbti, nežino. Jo nuomone, tų sandorių faktiškai nebuvo, nes įmonė retai pirkdavo skardos lankstymo darbus ir už žymiai mažesnes sumas, nėra pirkusi skardinimo ir skardos montavimo darbų, ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų. Be to, įmonės patalpose tokie darbai (ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos) nevyko. Nurodė, kad R. G. pažįsta kaip G. B. pažįstamą, kuris kartais ateidavo pas pastarąjį į UAB „R.“ patalpas (t. 2 b .l. 152-155, 156-158, 161-163).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad Jis sakė, kad sąskaitos buvo pateiktos už ventiliacijos vamzdžių remontą. Buvo pateiktos pirkimo sąskaitos. Jis išrašinėdavo sąskaitas ir pajamuodavo sąskaitas, kurias gaudavo, ne jam klausimas kaip galėjo būti, kad pardavė UAB „R.“ nenupirktus darbus. Kad UAB „R.“ nepirko ventiliacijos vamzdžių remonto valymo darbų, nepirko patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų, statybinių medžiagų, tai jis matė tik pirkimo sąskaitas ir viskas. Jo žiniomis, nebuvo tokio darbo nupirkta. Yra išrašyta sąskaita ir viskas. UAB „R.“ šiuos nenupirktus darbus ir medžiagas pardavė kam nors vėliau ar ne, tai jam buvo pasakyta išrašyti sąskaitą šiems dalykams ir jis išrašė. Ką jam sakydavo, jis išrašydavo. Netikrindavo nei pirkimo, nei pardavimo sąskaitų. Jis nematė, kad būtų atlikti šie darbai UAB „R.“ patalpose. Nematė, kad šie darbai buvo atlikti UAB „R.“. Nežino, negali atsakyti ar tvirtinti, kad UAB „R.“ nepirko iki šiol. Jo nuomone, sandorio faktiškai nebuvo. Neprisimena, ar sąskaitą faktūrą spausdino paprasto redagavimo programoje ar prekė „išsiimdavo“ iš sandėlio ir ji atsiduria sąskaitoje faktūroje. Sąskaitą-faktūrą medžiagoms ar darbams išrašydavo - įsijungdavo programą „Rivilė“, atsidarydavo sąskaitos išrašymo langą, suvesdavo prekes iš „Rivilės“. Žingsnio imti iš sandėlio, imti iš kišenės nebūdavo, būdavo, kad atsidarai, paspaudi mygtuką, pvz. betonas ir tas betonas įeina į sąskaitą. Jis suveda tiktai kiekį. Jei tarkim, betono yra 0, tai parduoti negali. Negaliu patvirtinti ar sandoris įvyko.

Parodžius segtuvą B4, lapą 394 – sąskaitų aktyvavimo ataskaitos – UAB „N.“ 2015 m. balandžio 1 d. sąskaita, nurodė, kad negali atsakyti ar buvo parduotos, ar ne, pirktos prekės. Kaip atsiranda debetas, kreditas ir vėliau 0, negali atsakyti. Sandoriai keisti, faktiškai neįvykę apklausoje sakė, nes niekada nepirkdavo ventiliacijos valymo paslaugų. Keista dėl pačios paslaugos. Tai nuomonė. Tokių atvejų, kad UAB „R.“ nespėdavo atlikti darbų ir pirkdavo paslaugas iš kitų, nepamena. G. B. nenurodydavo į kokias klasę reikia įtraukti sąskaitas. Sandoriai jam pasirodė keisti, kai suvedinėjo į apskaitą. Niekam apie tai nesakė. Nepamena, ar ne vienas sandoris buvo keistas, gali būti. Nepamena kada pradėjo dirbti UAB „R.“. Suprato per kelis mėnesius, kad sandoriai keisti, nes pagrinde įmonė užsiėmė skardos gaminiais. Kiek matė, medžiagos buvo statybinės, skaros lankstiniai ir stogai (t. 10, b. l. 54- 65).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. G. B. pažįsta apie 10 metų. Jų įmonė pirko iš jo vadovaujamos įmonės statybines medžiagas. R. G. pažįsta nuo tada kai, viskas prasidėjo, t. y. dėl ko nagrinėjama byla. Su kolegomis akcininkais įsteigė statybinių medžiagų pardavimo įmonę „R.“, G. B. paskyrė direktoriumi. Buhalterines paslaugas įmonei teikė UAB „A.“. UAB „R.“ veikė gal 3 metus. Pirmus metus pelno rezultatų nebuvo. Kai pradėjo tikėtis rezultatų, pradėjo labiau kontroliuoti įmonę ir vieną dieną vadovas dingo. Jis kelias dienas į darbą neatėjo, bandė jo ieškoti, tada jis kažkokiu būdu, dabar nepamena, pranešė, kad palieka įmonę ir daugiau nebedirba, pasiėmė su savimi įmonės spaudą. Jie pasikonsultavo su teisininkais, surinko reikalingus įmonės dokumentus. Visi pirminiai dokumentai buvo įmonės biure, parodė savo teisininkams ir jie patarė kreiptis į institucijas. Jie pradėjo žiūrėti pirminius dokumentus ir pastebėjo, kad yra išrašyta sąskaitų faktūrų, kurios, jų nuomone, neatitinka tikroves ir už jas buvo apmokėta. Surinko pirminius dokumentus, sąskaitų išrašus, kasos orderius ir visus dokumentus atidavė FNTT. Įmonių, kurioms buvo išrašytos sąskaitos faktūros, neprisimena, bet turi tų sąskaitų faktūrų kopijas. Buvo dvi įmonės ir buvo latakų valymo darbai ar kažkas tokio, ką tu turi parduoti arba turi turėti kur tuos latakus išvalyti, taip ir kilo tas įtarimas. Tada atsirado R. G.. Jis tų abiejų įmonių vadovas. Jis tas sąskaitas faktūras išrašė, G. B. jas priėmė ir už jas apmokėjo. Nors jie, kaip akcininkai galvoja, kad negalėjo taip įvykti. Tarkim, latako valymo darbai, tai turi būti toliau ta paslauga parduodama arba tu turi pats turėti kur išvalyti, bet kai neturi latakų ir nieko, nelabai turi ką valyti. Čia kaip pavyzdys. Tos sąskaitos faktūros kelios buvo, dabar neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kai jį apklausinėjo, tai jis sąskaitų faktūrų kopijas turėjau. Nepamena ar konkrečiai apklausos metu parodė. Detaliai nepamena aplinkybių dėl tų sąskaitų kokius parodymus daviau. Negali žinoti apie tų sąskaitų išrašymo aplinkybes, nes kai G. B. dingo, jie atsivertė pirminius dokumentus, pradėjo juos tikrinti ir tada rado tas sąskaitas faktūras ir jos senai buvo išrašytos bei apmokėtos. Aplinkybių nežino. Nepamena ar kas pasakojo apie tų sąskaitų išrašymo aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad yra UAB „R.” vadovas ir vienas iš akcininkų (33 proc.). Nuo UAB „R.” įsteigimo 2015-01-30 iki 2016-12-16 įmonės vadovas buvo G. B., nuo 2016-12-19 direktorius yra jis. 2016 m. lapkričio mėn. UAB „R.“ pradėjo dirbti nuostolingai, todėl akcininkai T. Ž. (34 proc. akcijų), J. K. (33 proc. akcijų) ir jis, kreipėsi į bendrovės direktorių G. B. prašydami paaiškinti, kodėl bendrovėje yra susidariusi sunki finansinė padėtis ir paprašytas pateikti ataskaitą apie bendrovės finansinę padėtį. Pastarasis informavo akcininkus, kad 2016 m. spalio mėn. UAB „R.“ įvyko incidentas ir sutriko kompiuterinė programa „Rivilė“, todėl bendrovės kompiuteryje buvo prarasti (nebenuskaitomi) buhalterinės apskaitos duomenys. Iš įmonėje laikomų popierinių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat gavus duomenis iš bendrovių, su kuriomis UAB „R.“ turėjo sandorių bei remiantis VMI esančiais duomenimis, buhalterinė apskaita buvo atstatyta. Šio proceso metu G. B. paprašė atleisti jį iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų. Peržiūrėjus atstatytą UAB „R.” buhalteriją UAB „R.” akcininkui J. K. kilo įtarimų, kad pagal kai kurias UAB „R.” sąskaitas darbai yra neatlikti. UAB „N.“ 2015-04-01 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– 6691,30 Eur sumai (1161,30 Eur PVM), kuri buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ir apmokėta bankiniu pavedimu. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai bei tiektos statybinės medžiagas. Jo teigimu, UAB „R.“ iš UAB „N.“ tokių paslaugų ar statybinių medžiagų niekada neužsakinėjo. UAB „N.“ 2015-09-16 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– 3240 Eur sumai be PVM, kuri buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir apmokėta bankiniu pavedimu. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti „skardinimo darbai“. UAB „R.“ iš UAB „N.“ tokių paslaugų niekada neužsakinėjo. UAB „P.“ 2015-09-29 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)– 8772,50 EUR sumai (1522,50 Eur) PVM, kuri buvo įtraukta buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta pagal 2015-10-02 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 2000 Eur sumai, 2015-10-09 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 3800 Eur sumai ir 2015-10-15 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 2972,50 Eur sumai. Pirmus du kasos pajamų orderius yra pasirašęs UAB „R.“ direktorius G. B., o paskutinių dviejų kasos pajamų orderių numeriai sutampa. Jo teigimu, ši minėta ūkinė operacija nėra įvykusi, nes PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti „skardinimo darbai“, tačiau UAB „ R. “ tokių paslaugų niekada neužsakinėjo ir UAB „P.“ tokių paslaugų neteikė. UAB „P.“ 2015-10-30 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)- 8796,70 Eur sumai (1526,70 Eur PVM), kuri buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta pagal: 2015-10-30 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 3000 Eur sumai, 2015-11-06 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 2800 Eur sumai ir 2015-11-20 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 2996,70 Eur sumai. Jo teigimu, ši minėta ūkinė operacija nėra įvykusi, nes PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „P.“ suteikė UAB „R.“ „skardos lankstymo darbai“, tačiau UAB „R.“ tokių paslaugų neužsakinėjo, kadangi pati teikia tokias paslaugas. UAB „P.“ 2015-12-10 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9256,50 Eur sumai (1606,50 Eur PVM), kuri buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta pagal: 2015-12-10 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)– 5000 Eur sumai; 2015-12-21 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)- 2500 Eur sumai ir 2015-12-28 UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini)- 1756,50 Eur sumai. Jo teigimu, ši minėta ūkinė operacija nėra įvykusi, nes PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti „skardos lankstymo ir skardos montavimo darbai“, tačiau UAB „R.“ tokių paslaugų niekada neužsakinėjo ir UAB „P.“ tokių paslaugų neteikė. G. B. UAB „N.“ ir UAB „P.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras perdavė buhalterinei įmonei, kuri įtraukė šias PVM sąskaitas-faktūras į UAB „R.“ buhalterinės apskaitos registrus. Faktines aplinkybes, kad išvardyti sandoriai yra neįvykę, jis gali pagrįsti tuo, kad prie sąskaitų nėra pridėta darbų atlikimą patvirtinančių aktų. UAB „R.“ apskaitos dokumentų surašymą ir tvarkymą organizuodavo taip, kad prie sąskaitos visada būdavo prisegamas darbų atlikimo aktas. Taip pat įmonės apskaitoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad G. B. būtų paslaugas perpardavęs (panaudojęs ir gavęs pinigines lėšas) kitoms įmonėms ir taip pateisintų atliktų darbų aktų nebuvimą. Apie UAB „N.“, UAB „P.“, jos veiklą, vadovus, atstovus, darbuotojus ir pan. nieko konkretaus nežino (t. 2, b. l. 134-137). Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai surašyti teisingai.

Liudytojui parodžius bylos tomo 1, bylos lapą 7, PVM sąskaitą-faktūrą, nurodė, kad kalba tikriausiai eina apie šią sąskaitą faktūrą. Turėtų būti pridėta prie jo pareiškimo. Šie darbai nebuvo pirkti. Pagal šias sąskaitas faktūras darbai nebuvo pirkti, nebuvo pirkti ir skardos lankstymo darbai. Kad nebuvo pirkta tokio dydžio pirkimo, aišku reikia peržiūrėti pirminius dokumentus, ir klausimas ar dar buvo tokio dydžio pirkimų, nes visos sąskaitos-faktūros buvo nedidelės, o ši buvo didelė. Peržiūrėjus dokumentus, tai akivaizdžiai matosi. Tuo labiau, kad prie to būna prisegtas ir kasos išlaidų ar kitos įmonės pajamų orderis ir tiesiog dokumentai yra sudėti į segtuvą. Kasos pajamų orderiai tokiomis didelėmis sumomis buvo pridėti prie tokių faktūrų. Iš kitų įmonių „R.“ tokių pirkimų nedarydavo. Prekių-paslaugų inventorizacijos jis, kaip akcininkas UAB „R.“ nedarė. Kodėl parduodamas UAB „R.“ nepridėdavo darbų akto, tai klausimas ne jam, o žmogui, kuris tuos dalykus organizuoja. Apskaitą tvarkė „A.“. Jame dirbo jo mama. Apskaitą UAB „R.“ tvarkė jo brolis, broliu pasitikėjo. Atrodo, kad kalbėjo su vadovu ir pasiūlė jo brolį, kaip asmenį, kuris dirbtų atsakingai ir būtų patikimas. Reikia klausti vadovo kaip organizavo darbus ir kodėl nepridėjo atliktų darbų aktų. Kaip vadovas liepė asmeniui organizuoti dokumentų tvarkymą, taip ir tvarkė. Ar yra susipažinęs su UAB „R.“ 2015 m. finansine atskaitomybe, dabar negali pasakyti.

Parodžius liudytojui teismui pateiktą 2016 m. gegužės 17 d. elektroninį laišką – 1 lapas, liudytojas nurodė, kad turbūt matė šį laišką. Motina persiunčia ataskaitas, kurias reikia perduoti Registrų centrui. Jas reikia pasirašyti direktoriui ir akcininkams. Tikėtina, kad buvo teikiama 2015 m. finansinė atskaitomybė registrui ir jis galėjo matyti. Jie detaliai nenagrinėjo kiekvienos eilutės apskaitoje, balanse. Kad negalėjo už tokią sumą parduoti, kai buvo tyrimas ir peržiūrėjo tolimesnius visus dokumentus. Kai nusiperki kažką pvz. už devynis tūkstančius eurų, turi parduoti už devynis tūkstančius vieną eurą, kad įmonė pelningai veiktų. Reikia rasti tuos dokumentus, kurie įrodo tos paslaugos pardavimą, kitu atveju, turi nusipirkti sau. Turi arba parduoti arba panaudoti sau. Kai nusiperki iš vienos įmonės kažkokių skardinimo paslaugų už trisdešimt tūkstančių ir t. t., tu turi jas parduoti, nes kitaip, jos įmonei didina nuostolį. O kas toje eilutėje yra parašyta, negali pasakyti, nes neanalizavo. Kas yra inventorizacija šiek tie suvokia. Yra suskaičiuojama, pvz. kiek yra dėžučių ir tas skaičius turi atitikti kas yra įmonės dokumentuose. Kaip galima sakyti, kad jos turėjo būti, jeigu jos neatsispindi balanse kaip 2015 m. likutyje, tai vėl gi reikia klausti vadovo kaip tai galėjo būti. Jam, kaip akcininkui nelabai rūpi kaip jis jas pardavė. Jis turi jas parduoti, kitu atveju, turime tokią situaciją kokią turime. 2015-04-01 pardavimo PVM sąskaitos faktūros nematė, matė tik pirkimo. Teigdamas, kad apskaitoje nėra duomenų, aš pats asmeniškai netikrino, juos turėjo iš naujo suvesti į programą, nes buvo dingę. Patikslina, 2015 metų dokumentų kopija buvo, 2016 m. visi dokumentai buvo dingę.

Liudytojui parodžius bylos tomo 5, bylos lapą 97 ir 1 tomą, bylos lapą 7, nurodė, kad su tuo sutinka, o visi kiti pardavimai – jie gal kažko nepastebėjo. Pati įmonė „R.“ tokių darbų, kaip patalpų vidaus apdailos ir remonto darbų nedarė, bet matosi, kad jie samdė kažkokią įmonę, kuri tuos darbus padarė. Statybines medžiagas parduodavo. Ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų irgi neatlikdavo. Statybines medžiagas parduodavo įvairias. Galėjo būti blokeliai, vidaus apdailos medžiagos. „R.“ tiesioginėje veikloje nedalyvavo. Nežinojo kiekvieno sandorio. Statybinės medžiagos galėjo būti ir platus spektras, tikrai pirkdavo tas medžiagas. UAB „R.“ kokio ilgio skardą galėjo lankstyti tiksliai nepasakys, bet gal kokie trys metai, bet tikslaus ilgio nežino. Kada skardos lankstymo darbus pirkdavo iš kitų įmonių, detalių nežino. Gal kai ilgesnė skarda būdavo, o gal apvalios reikėdavo. Galėjo būti, kad UAB „R.“ nupirkdavo ir perparduodavo lankstymo darbus. Jis pats neorganizavo nei vieno pirkimo, nei vieno pardavimo. Mano, kad jo atstovaujama įmonė pirko skardos lankstymo paslaugas iš „R.“. Tai galėjo būti įmonės UAB „I.“ arba UAB „P.“. Šios įmonės yra pagrinde statybos darbus atliekančios įmonės. Jei reikėjo kažkokio lankstinio prie stogo dangos, tai pirko. Nepamena ar iš kitur pirkdavo skardos lankstinius. Gali būti, kad UAB „R.“ turėtos staklės galėjo išlankstyti skardą iki 2 metrų. Statant namus „P.“ buvo naudojami skardos lankstiniai, pirko turbūt iš UAB „R.“, bet nepamena. Gal galėjo būti ilgesnių nei du metrai irgi negali atsakyti. Jie teigė, kad nėra perpardavimo paslaugų, kurios yra nupirktos iš „N.“ ir „P.“. Netikrino ar išrašytoje sąskaitoje yra nurodyti skardos lankstiniai ilgesni. Sąskaitos netikrino, pareiškimą parašė, nes tiki, kad nėra duomenų. Ar UAB „R.“ išrašomose sąskaitose buvo tiksliai nurodoma kiek ir kokių skardos lankstinių buvo parduodama, nežino. Įsteigus įmonę 2015 metais, apyvartinėms lėšoms kiek buvo duota pinigų, neprisimena. Jei UAB „R.“ būtų turėjusi36 000 Eur, nebūtų bankrutavusi. 2015 m. jis buvo UAB „I.“ direktorius. 2015 m. UAB „R.“ ar parduodavo „I.“ skardos lankstinius, reikia žiūrėti sąskaitas, nežino. „P.“ kas parduodavo skardos lankstinius, neprisimena, neprisimena nei vieno sandorio. UAB „I.“ kažkiek pirkdavo skardos lankstinių, bet labai mažai, tai apdailos darbus atliekanti įmonė. Kai pirkdavo skardos lankstinius, ar „I.“ būdavo duodamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, neprisimena. M. Ž. dirba įmonėje „I.“.

Kaip 2015 m. buvo įsteigta UAB „R.“, nepamena. Pas notarą turbūt ėjo. Reikia žiūrėti iš ko jis pirko akcijas, neprisimena. Su R. G. ir dabar nėra labai pažįstamas. Žinojo, kad jis toks yra ir yra kelis kartus matęs prie UAB „R.“ biuro ar UAB „R.“ biure. Jis jam nepažįstamas žmogus ir su juo nebendravo. Susipažino su R. G. tuomet, kai G. B. dingo. R. G. anksčiau buvo matęs. Apie UAB „P.“ ir „N.“ sužinojo kai susipažino su pirminiais dokumentais. Kad reikia eiti pas notarą, jis sužinojo iš G. B.. Jis buvo paskirtas direktoriumi. G. B. pasakė R. G. jo duomenis. Kam mokėjo pinigus už akcijas, neprisimena. „N.“ jam negirdėta įmonė. Jei ir girdėjo, neatkreipė dėmesio. „J.“ nėra žinoma. J. G. nepažįsta. Dėl UAB „R.“ steigimo, jei gerai prisimena, visus steigimo reikalus tvarkė G. B.. Jų, kaip akcininkų ir vadovo klausimus sprendė G. B.. Kodėl nurodė, kad reikalus tvarkė kažkokia įmonė, „V.“ dabar nepamena. Tai įvardijo per apklausą. Tuomet geriau viską prisiminė. Akcininkai su G. B. sutarė, kad jis pasirūpins įmonės įsteigimo klausimais. Ir jis ar pasamdė „V.“, negali atsakyti. Tiesiog jis atvažiavo į tam tikrą vietą, nusiuntė savo duomenis, kuriuos reikia nusiųsti, norint tapti įmonės akcininku, tikriausiai atvažiavo į tą vietą kur reikėjo pasirašyti dokumentus ir tą padarė. Asmeninius duomenis jis nusiuntė G. B.. Iki tol jis, tikriausiai, jo asmens duomenų nežinojo. Pavadinimą „R. sugalvojo G. B.. Nepamena kaip įgijo įmonę pas notarą. Ar ėjo pas notarą į kontorą nepamena, neužfiksavo. Neprisimena, kad su R. G. pėsčiomis eitų pas notarą Konstitucijos prospekte, važiuotų liftu, būtų kalbėjęsi. Jie veikė vienose patalpose su UAB „R.“. Už bendrą patalpų nuomą mokėjo UAB „I.“, subnuoma išrašydavo UAB „R.“ už atitinkamą dalį pagal kvadratūrą. Turbūt yra tai patvirtinantys dokumentai. Kai dingo G. B., jis atsistatydino iš direktoriau pareigų ir jį (liudytoją) akcininkai paskyrė direktoriumi. R. G. matydavo patalpose, bendravo bendromis temomis. Apskaitą tvarkė, sąskaitas išrašinėjo, pajamavo jo brolis V. P., mama tvarkė buhalterinę apskaitą. Kol G. B. buvo direktorius, jis nežinojo visų „R.“ pirkimų-pardavimų. Jis (liudytojas) nebuvo UAB „R.“ faktinis vadovas. Kad sandoriai neįvyko, suprato, kai G. B. dingo ir pasikėlė visus tuos dokumentus. Suprato, kad jie neįvykę. Kai dingo G. B., jis R. G. neskambino. Nežino iš kur R. G. žinojo apie tą situaciją, gal G. B. pasakė. R. G. papasakojo, kad G. B. jam taip pat yra skolingas. G. B. jiems skolingas, jis kaip įmonės vadovas, skolingas įmonei ir akcininkams. Nepamena, kad būtų prašęs R. G., kad paprašytų G. B., kad jis grąžintų jiems skolą. Neprisimena, kad būtų kalbėję, kad jei G. B. negrąžins skolos, kreipsis į prokuratūrą, FNTT. Jis R. G. jokio turto nepardavinėjo ir nesiūlė parduoti. Nežinojo kokia veikla užsiima R. G.. Nepamena, kad būtų R. G. prašęs parduoti jam statybines medžiagas, o įrašyti statybinius darbus, nes, neva, jam reikia tų statybinių darbų jo įmonei „I.“. UAB „R.“ veikla domėjosi pas vadovą ir su broliu vieną ar kitą klausimą aptardavo. Nežino, ar jo brolis atlikdavo inventorizacijas kas mėnesį. Jis nedalyvavo tiesiogiai darbų skirstyme ir jų priežiūroje. UAB „R.“ atvejai, kaip pirkdavo, o po to perparduodavo, kaip būdavo surašomos sąskaitos faktūros, kada gaudavo sąskaitas faktūras iš tos įmonės iš kurios nupirko, ir kada išrašydavo sąskaitas faktūras tai įmonei kuriai pardavė, jam nėra žinoma. Sąskaita faktūra turi būti išrašoma tuo momentu kai suteikiama paslauga, pvz., jeigu atvažiavo asmuo, nusipirko skardos gaminį iš UAB „R.“, tai jam turėjo būti išrašoma sąskaita. Jeigu nusipirko UAB „R.“ iš kokios nors įmonės skardą Šiauliuose ir jis ją atsivežė ir kitą dieną pardavė Vilniuje tai sąskaitos ir turi būti Šiauliuose kada pirko, Vilniuje kada pardavė kitą dieną. Jeigu atvažiavo UAB „N.“ valytojas latakų valyti į kažkokį užsakytą įmonės B objektą arba remontuoti, tada turi priduoti darbus ir parašyti pridavimo aktą bei išvažiuoti jau perdavus visus dokumentus. Taip turėtų būti, o kaip būdavo, negali atsakyti (t. 10, b. l. 114-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, G. B. buvo UAB „R.“ vadovas, o R. G. turbūt klientas. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje. UAB „R.“ jis dirbo vadybininku. Įmonėje darbo principas buvo nuo paprastų užduočių vykdymo, transportavimo iki sąmatų sudarymo, pasiūlymų rengimo. Dirbdavo su klientais, ratas buvo gan platus. Įmonė užsiėmė statybinių medžiagų prekyba bei gamyba. Didžiausia dalis tai viskas susiję su stogo dangomis ir fasadu. Įmonė gamino stogo dangos priedus. Buvo skardos lankstymo staklės. Jomis dirbo tiek jis, tiek kiti kolegos. Neturėjo konkrečių pareigų, tiesiog dirbo tai, ką tuo metu reikėjo dirbti tikslui pasiekti, uždirbti pinigus. Iš skardos gamino standartinius skardos gaminius, bet buvo užsakymų, kurie neturėjo konkretaus pavadinimo ir buvo nestandartinių skardos gaminių. Standartiniai gaminiai – tai kraigas, vėjalentė, plaštakis ir kiti gaminiai. Tai kas reikalinga stogo konstrukcijai. Įmonės staklėmis buvo galima gaminti gaminius iki 2 metrų, tokio ilgio gaminius ir gamino. Praktiškai 2,06 cm galima buvo pagamini gaminius tomis staklėmis, kurias turėjo. Jo darbo pareigos įmonėje apsiribodavo ties komercinių pasiūlymų sudarymu. Netekdavo dalyvauti tolimesnėje veikoje. Iš klientų, kiek pamena, paimdavo avansus. Su sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais dirbdavo vadovas ir apskaitininkas. G. B. buvo vadovas. Jis (liudytojas) jokių sąskaitų faktūrų, paprastai, nepasirašinėjo. 2015 m. spalio 30 d. sąskaita faktūra pasirašyta jo, tačiau negali paaiškinti, kaip jo parašas atsirado šioje sąskaitoje. Liudytojui parodžius 1 tome, bylos lapas 8 kitoje pusėje – esanti 2015 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą nurodė, kad parašas ir vardas pavardė jo. Nežino kokiomis aplinkybėmis ją pasirašė. Paprastai, jam nereikėjo tokių dokumentų pasirašyti.

Apklausų ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad jo, kaip vadybininko, darbas UAB „R.“ buvo klientų-pirkėjų paieška, bendravimas su jais, komercinio pasiūlymo pateikimas klientui, prekių šiam pristatymas ir pan. Taip pat dar ir gamino prekes, iš skardos įmonės staklėmis lankstė įvairius gaminius klientų užsakymu. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nei surašydavo, nei juose pasirašydavo. Kaip minėjo, jis tik atspausdindavo komercinius pasiūlymus, kuriuose pasirašydavo. Kiek žino, G. B. ir V. P. išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir pan., o V. P. į kompiuterinę programą suvedinėdavo dokumentų duomenis. Iš klientų gaunamus pinigus už prekes paimdavo G. B., o kai šio nebūdavo V. P.. Apie UAB „N.“ jis žino tai, kad šios įmonės vadovas yra R. G., kuris dažnai būdavo UAB „R.“ patalpose ir bendraudavo su G. B., buvo jo draugas. Žino, kad ši įmonė yra pirkusi iš UAB „R.“ kažkokių prekių, jų įmonė gamino kažką iš skardos (už nedidelę sumą), tačiau tiksliau apie tai nieko paaiškinti negali, nes neprisimena. Jam parodytus dokumentus: UAB “N.” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas-faktūras: 2015-04-01 (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini), mato pirmą kartą ir nieko nežino apie šiuos sandorius. Jo manymu, šių sandorių faktiškai nebuvo, nes UAB „R.“ niekada neturėjo pirkimų tokiomis didelėmis sumomis, jam dirbant UAB „R.“ nevyko jokie ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbai, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai (kurie yra įvardinti nurodytuose UAB „N.“ PVM sąskaitose-faktūrose), įmonė jokių skardinimo darbų nėra pirkusi, tokių paslaugų ir pati neteikė, nurodytų darbų kainos (vertės) yra nerealiai didelės, pagal jas turėtų būti atlikta labai daug darbų, kurių įmonė „R.“ nei pati pirkdavo, nei kitiems atlikdavo. Apie UAB „P.“, jos veiklą, vadovus, atstovus, darbuotojus ir pan. nieko nežino. Su šia įmone nėra susidūręs. Jam parodytus dokumentus: UAB „P.” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas-faktūras: 2015-09-29 (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini); UAB „P.” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) kasos pajamų orderių kvitus: 2015-10-02 (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), 2015-10-30 (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 (duomenys neskelbtini) jis mato pirmą kartą ir apie jose užfiksuotus sandorius nežino. Mano, kad šių sandorių faktiškai nebuvo, tik buvo surašyti dokumentai, nes įmonė „R.“ nėra pirkusi skardos montavimo, skardinimo darbų bei tokius darbus pati dariusi kitiems, šių darbų bei skardos lankstymo darbų kainos (vertės) dokumentuose yra nerealiai didelės, pagal jas turėtų būti atlikta labai daug darbų, kurių įmonė „R.“ nei pati pirkdavo, nei kitiems atlikdavo. Kaip pavyzdį nurodo, kad vieno gaminio apie 1 m. ilgio lankstymas įprastai kainuoja apie 0,15 Eur. Apklausos metu pateikus jam 2015-10-30 sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neneigia, kad ant sąskaitos-faktūros yra jo parašas, pasirašyta, kad 2015-10-30 sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) priėmė iš UAB “P.”, sąskaita pasirašyta ir G. G.. Nurodė, kad įprastai vadybininkai pasirašo ant komercinių pasiūlymų ir pan. dokumentų, prekių užsakymo sutarčių, ant sąskaitų vadybininkai nepasirašinėja. Savo pavardės ir parašo atsiradimą vienoje iš minėtų PVM sąskaitų-faktūrų, o būtent, 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), jis gali paaiškinti kaip jo atsitiktinį pasirašymą kartu su kitų UAB „R.“ panašių dokumentų pasirašymu vienu metu. Dažniausiai, UAB „R.“ dokumentus jam, kaip vadybininkui, pasirašyti pateikdavo G. B.. Minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje, kur yra jo parašas, nurodytų skardos lankstymo darbų jis nepriiminėjo ir netikrino. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma vertinant skardos lankstymo darbų įkainius (1 lenkimas - 0,15 Eur + PVM, suma nurodyta sąskaitoje - 8796,70 Eur + PVM) yra akivaizdžiai per didelė, UAB „R.” klientų, kurie būtų pardavę UAB „R.” prekių arba suteikę paslaugų už tokią pinigų sumą - neturėjo. Iš esmės UAB „R.” arba pirkdavo žaliavą, pagamindavo prekę ir ją parduodavo arba prekę perparduodavo. Nelogiška, kad UAB „R.”, vykdydama veiklą, turėdama žmogiškųjų išteklių ir įdirbį skardos lankstymo darbuose – skardos lankstymo darbus pirko iš UAB „P.” ar kitos įmonės. Taip pat turėjo būti patvirtintas užsakymas iš UAB „P.” pusės, o jis šios įmonės visai nežino. Jo nuomone, sandoris pagal UAB „P.” išrašytą 2015-10-30 sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), pasirašytą jo ir G. G., sumai 8796,70 Eur + PVM - neįvykęs, tačiau to pagrįsti dokumentais ar faktais – jis negali. Ar ši sąskaita-faktūra galėjo būti ar buvo perduota UAB „R.” apskaitininkui V. P., nežino. Prie UAB „R.” kasos priėjimo jis neturėjo, todėl nežino, ar minėta sąskaita-faktūra galėjo būti apmokėta pinigais. Prie įmonės kasos ir banko sąskaitų priėmimą turėjo G. B., tačiau pastarojo žodiniu nurodymu kartais jis grynindavo pinigines lėšas iš UAB „R.“ banko sąskaitos, pirkimams. Apie UAB „R.“ atsiskaitymus su UAB „P.“ pagal jam parodytus UAB „P.“ kasos pajamų orderius 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), nieko pasakyti negali, nes nieko nežino. Jis net nežino, kas toks yra G. G. ir kokiose pareigose šis dirbo UAB „P.“, nežino. Su tokiu asmeniu jam asmeniškai bendrauti neteko. UAB „R.“ atsiskaitymuose su UAB „P.“ jis asmeniškai niekada nedalyvavo, t. y., nei pats tiesiogiai, nei per kokius tarpininkus jokių grynųjų pinigų jokiems UAB „P.‘ atsakingiems asmenims ar kokiems atstovams niekada nemokėjo. To padaryti ir negalėjo, nes tokių pinigų neturėjo. Šiaip, UAB „R.“ jis buvo vienu iš atskaitingu asmeniu, kuriam periodiškai atsiskaitymams su tiekėjais buvo duodami grynieji pinigai, tačiau jam per vieną kartą duodamų pinigų suma vidutiniškai būdavo vos apie kelis šimtus eurų. Pinigų sumų, kurių dydis būtų apie 2000-3000 Eur, jis niekada gavęs nebuvo. Visus grynuosius pinigus jam visą laiką išmokėdavo UAB „R.“ direktorius G. B. ir jis tuos pinigus visada panaudodavo tik atsiskaitymams su G. B. nurodytais tiekėjais. Visais grynais pinigais UAB „R.“ disponavo G. B.. Apie aplinkybę, kad pagal esamas UAB „R.“ avansines apyskaitas atsiskaitymams su UAB „P.“ 2015 m. spalio, lapkričio mėn. per jį, kaip šios įmonės, atskaitingą asmenį, buvo panaudoti 2972,50 Eur, 3000 Eur ir 2800 Eur grynais, jis gali paaiškinti tik tai, kad jis ne tik niekada tokių sumų UAB – ei „P.“ nemokėjo, bet, aplamai niekada nedisponavo tokiomis sumomis ir, kad nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Nurodė, kad niekada UAB ,,R.“ atskaitingo asmens apyskaitų nepildė, kas pildė nežino. Pagal jo vardu išrašytas 2015-10-31 2015-11-30 UAB ,,R.“ atskaitingo asmens apyskaitas niekada jokių pinigų iš G. B. ar kitų asmenų atsiskaitymams su UAB ,,P.“, t. y. 2015-10-31 - 2 972,50 Eur ir 2015-11-30 – 3 000 Eur, 2 800 Eur, grynais pinigais, negavo (t. 2, b. l. 179-180, 181-183, 185-186, 195-198).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino, parodė, kad 2015 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą pasirašė atsitiktinai, kartu su kitais dokumentais. Suma akivaizdžiai yra per didelė. Ar jam buvo parodyti UAB „P.“ dokumentai ikiteisminio tyrimo metu, nepamena. Kaip klientą prisimena, bet kas su juo dirbo ir kaip dirbo, neatsimena. Apklausos metu kur nurodė, kad pirmą kartą mato tas sąskaitas faktūras ir apie tokius sandorius nėra žinoma ir pakomentavo dokumentus, kad mano, jog šių sandorių faktiškai nebuvo, tik buvo surašyti dokumentai, nes UAB „R.“ nėra pirkusi skardos montavimo, skardinimo darbų bei tokius darbus dariusi kitiems ir dėl kainų. Kur jis nedalyvavo, to nežino. Tai ne faktas, o nuomonė. Jis niekada nežinojo, kad buvo vykdomi tokie darbai ir apie juos tiksliau negali pasakyti. Vadovo prašymu, mano, kad buvo nurodymų išgryninti pinigų kortele ir atsiskaityti su prekių tiekėjais. Vykdant užsakymą, reikėdavo tam tikrų žaliavų ir joms įsigyti vadovas duodavo kortelę kažkokią sumą sumokėti prekybininkui, tiekėjui. Tuo metu G. B. buvo vadovu. Jis buvo vienintelis vadovas. Tokių atvejų nepamena, kad duotų išgryninti pinigus atsiskaityti su paslaugų tiekėju, įmone suteikusia tam tikras paslaugas.

Parodžius liudytojui bylos 2 tome bylos lapai 9-10 esančius kvitus – spalio 30 d. ir spalio 15 d., nurodė, kad apie šiuos kvitus nieko negali pasakyti. Jis tokių pinigų nemokėjo. Mato pagal sumas kad jeigu būtų pirktos medžiagos, tai tokios sumos nereikia. Apie 10-me lape esančius pajamų orderius nieko nežino, jis tokių sumų nemokėjo, neturėjo tokių pinigų. Kiek atsimena, UAB „R.“ iš rimčiausių tiekėjų buvo „B.“, iš kurių jie pirkdavo žaliavas, su kuria jam dažniausia teko dirbti. Turbūt tenai buvo mokėjimai didesnėmis sumomis, nes buvo perkama stogo danga. Sumos buvo nuo 1 Eur iki 2000 Eur. Gal pavieniai atvejai galėtų būti didesni, bet tokia suma reali, kad būtų mokama tiekėjui. Grynais pinigais nebuvo didelių sumų. Jam didelė suma kai viršija jo atlyginimą, t. y. 800-900 Eur. Dažniausiai buvo atskaitoma pavedimu. Nepamena tokio atvejo, kad jis sumokėtų tiekėjui iš asmeninių lėšų, o po to „R.“ jam grąžintų. Nebent tai buvo labai maža suma, gal galėtų būti iki šimto eurų, bet nepamena, kad taip būtų buvę. Dokumentas asmens apyskaita – tokio termino nelabai pamena. Kas liečia pasirašomus dokumentus, buvo algų išmokėjimas kas reikia buhalterei. Būdavo mėnesio gale ar mėnesio pradžioje buhalterė kažką atsiunčia ir reikia pasirašyti, tai pasirašinėdavo kažkokius dokumentus. Nepamena kokie dokumentai buvo pildomi kai jis iš kortelės išgrynindavo pinigus ir grynais atsiskaitydavo su tiekėjais.

Parodžius bylos 6-me tome, bylos lape 66 esančią asmens apyskaitą, nurodė, kad nepamena ar jam matytas šis dokumentas. Tiekėjų sąrašas jam žinomas. Nurodyta, kad šią apyskaitą sudarė M. P.. Jis (liudytojas) tokių dokumentų nesudarinėjo. UAB „P.“ 2972,50 Eur – tokių sumų jis negalėjo grynais sumokėti ir 3000 Eur grynais negalėjo sumokėti. Tokių sumų neatsimena. Viršuje nurodyta 10 428,20 Eur – tokios sumos per mėnesį grynais jis nėra gavęs. Sumos 500 ir 400, tai greičiausiai tie pinigai buvo duoti sumokėti už medžiagas ir paimtos medžiagos iš tiekėjo sandėlio. 2900 Eur sumos tikrai nepamena, nes jis nebendravo su UAB „P.“. Dėl „S.“ neatsimena, gal kokią mažą prekę iš jų galėjo pirkti. Tai pažįstamas tiekėjas.

Liudytojui parodžius bylos 6 tome, 67 lape esantį dokumentą, nurodė, kad neprisimena ar yra matęs šį dokumentą. Iš klientų tai „SC“, „P.“, UAB „N.“ – šie klientai jam žinomi.

UAB „P.“ – 2800 Eur nepamena tokios sumos grynais pinigais, neturėjo tokių pinigų. Per mėnesį, kad gautų virš 15 000 Eur grynais pinigais iš „R.“, taip nėra buvę. Tais metais tokių dokumentų nematė. UAB „R.“ dirbo nuo įmonės įsikūrimo iki UAB „R.“ bankroto. V. P. žinojo kaip įmonės apskaitininką. V. P. tvarkė buhalterinės apskaitos reikalus, buvo darbiniai santykiai. Nežino ar G. B. nurodinėjo kaip reikia išrašyti dokumentus apskaitai. Klientai prašydavo ilgesnių lankstinių negu 2-2,06 m. Sutikdavo parduoti ilgesnius, nes kiti galėjo pagaminti. UAB „R.“ užsakydavo ilgesnius lankstinius ir perparduodavo klientui. Skardos lankstiniai, kurie ilgesni nei 2 m – tai galėtų būti palangė. Tai nebuvo jų pagrindinė veikla. Jų pagrindinė veikla buvo stogo dangos ir stogo dangų priedai. Neturėjo techninių galimybių lenkti lenktu lenkimu. Turėjo klientą, kuriam reikėjo specifinių medžiagų. Buvo klientas kuriam perparduodavo. Tuo metu įmonė vadinosi „P.“. Jie pirkdavo spec. produktą. Tai buvo lietaus nuvedimo sistemos.

R. G. jam pažįstamas iš matymo, dažnai matydavo jų įmonėje. Jis bendraudavo su vadovu G. B.. Neteko matyti, kad R. G. bendrautų su M. P.. R. G. turbūt buvo UAB „R.“ klientas. Nežino jis buvo tiekėjas ar pirkėjas. Jis su R. G. nedirbo. Gal galėjo kažką jam paskaičiuoti ar pagaminti, bet tai nebuvo asmuo, su kuriuo jis dirbo. Su juo pastoviai dirbo G. B., bent jau bendravo. G. B. veiklą ar kas kontroliavo, jis tokių žmonių nematė. Nežino ar V. P. atlikdavo inventorizacijas. UAB „R.“ tiekė skardos gaminius UAB „I.“. Objektas buvo „P.“. „P.“ objekte dalyvavo M. P. ir daugiau žmonių ten dalyvavo. Jie turbūt jį statė, buvo jų klientai. Nežino kas užsakinėjo medžiagas tam objektui ar M. P. ar kas kitas. Tiesiog reikėjo tokių medžiagų, jos buvo gaminamos, pristatomos į objektą, jos turbūt buvo ten montuojamos, darbai vyko, o kas tuos užsakymus tvirtino ar ne, nežino. Ar galėjo ten būti skardos lankstinių, ilgesnių nei 3 m, mano, kad ne. Ten standartinis objektas. Galbūt galėjo būti poreikis, nepamena. Nepamena kas buvo atsakingas už visą „I.“ fasadą dėl skardos lankstinių. Mano, kad važiuodavo matuoti vadovas ir jiems užsakymą gamybai duodavo turbūt jie patys. Nepamena kas iš jų galėjo užsakinėti tuos lankstinius. Nežino kas atliko montavimo darbus tame objekte. Objektas „P.“ turbūt yra (duomenys neskelbtini) link Kunigų seminarijos. Nežino ar UAB „R.“ išrašomose sąskaitose faktūrose buvo nurodoma kokio ilgio yra skardos lankstiniai. Jis neišrašinėdavo pardavimų sąskaitų faktūrų. Jas išrašinėjo arba vadovas, arba V. P.. Jis nedalyvavo sąskaitų faktūrų išrašyme ir nežino ar vadovas G. B. nurodydavo kaip reikia išrašyti sąskaitą faktūrą. Ar, tiekdamas skardos lankstinius UAB „I.“ UAB „R.“ išrašydavo priėmimo perdavimo aktą, nežino. Nepamena, kokiais dokumentais buvo vežamos prekės. Buvo poreikis medžiagoms ir jos buvo pristatytos, o visus buhalterinius dalykus ir dokumentus tvarkė vadovas ar V. P.. Tuo metu skardos lenkimo kaina buvo 0.15 cnt. Šią kainą žino, nes jis vadybininkas ir tuo metu vykdė prekybą. Jis tą kainą įskaičiuodavo į produkto savikainą. Jeigu tai būdavo privatus klientas iš gatvės, tai paprastai būna rinkos kaina. 0.15 cnt. už lenkimą paprastai buvo tuo metu vyraujanti kaina už lenkimą kaip paslaugos kaina. Tai yra paslaugos kaina.

Parodžius B2 segtuve 17 lape esančią 2015 m. spalio 1 d. sąskaitą faktūrą, nurodė, kad iš tiekėjų lygią, neišlankstytą skardą pirko labai įvairiomis kainomis. 2015 metais nuo 5,5 iki 9,5 Eur už m² žaliavos. 117 lapas – kaina apie 5eurai , 90 lapas – kampas 80 – tai, mano, kad tai yra skardos gaminys, kurio skardos išklotinė yra 18 cm pločio, juosta 0,18 m². Šis skaičius 80 reiškia, kad kampo kraštinės, gaminio kraštinės yra po 80mm. Visos skardos išklotinė galėtų būti 18 cm. Dar buvo standumo briauna. Lenkimų būtų 3. Metro kaina 1,78 Eur, su PVM – 3 eurai. Šiai medžiagai sunaudota buvo 0,18 kvadrato vienam bėginiam metrui. Čia taip parašyta, kad parduoda gaminio vieną metrą už tris eurus. Šiam gaminiui buvo panaudota 0,18 kvadrato. Čia yra produkto kaina. Parduodami produktą, turėjo uždirbti pinigus. Jis, kaip vadybininkas, gali pasiskaičiuoti kiek jam kainuoja tą produktą pagaminti, užsidėti prekybinį antkainį ir jį parduoti. Skirtumas yra įmonės uždarbis. O tas 0,15 centų už bėginį metrą, tai tiesiog kaip paslaugos buvo tokia vidutinė kaina. Nereikėtų apsiriboti, kad 0,15 centų tokia kaina už bėginio metro lenkimą. Jeigu bus daug metrų, tai realu, kad galima parduoti savo paslaugą už tokį įkainį, bet jeigu klientas ateitų su savo žaliava ir paprašytų padaryti vieną lenkimą, tai kaina būtų didesnė. Kaina priklauso nuo užsakymo ir gaminio sudėtingumo, nuo esamos situacijos rinkoje ar yra tos žaliavos, kiek kainuoja tą žaliavą nupirkti iš tiekėjo. Ši kaina tai dienai buvo tokia, kitą dieną gali būti kitokia. Ar UAB „R.“ atlikdavo skardos lankstinių montavimo darbus, nepamena. M. P. jam žinomas. Jo darbo vieta buvo jų bendrose patalpose, atskirta pertvaromis. Bendroje patalpoje buvo įrengtas atskiras kabinetas. Ten būdavo įmonės „I.“ vadybininkai ar kiti darbuotojai. Jie ten turėjo darbo vietą. Vienokiai ar kitokiai užduočiai įvykdyti reikalingas tam tikras žaliavos kiekis. Ją įsigyja, iš jos pagamina ir atiduoda klientui. Pristatydavo į objektą, jeigu būdavo toks poreikis. Į objektą tekdavo ir vežti ir jam. Be jo, veždavo ir daugiau UAB „R.“ darbuotojų. Po vieną lankstinį nevežiodavo. Buvo sukomplektuotas kažkoks produktų rinkinys, kuris būdavo gaminamas ir jei reikia jį pristatyti, pristatomas į nurodytą vietą Jei nereikėdavo pristatyti, kur iki to jie buvo laikomi, neprisimena.

Kai UAB „R.“ įsigydavo iš kitų ir perparduodavo tuos gaminius, tai jie tiesiai būdavo pristatomi klientams. Jis pristatymo nekontroliavo. Jei reikėjo, galėjo klientui nuvežti. Gal net pats klientas nuvažiuodavo ten, kur gamindavo. Galėjo būti atvejų, kai nežinojo, kaip gaminys iš pardavėjo keliavo iki kliento. 0,15 centų vienas lenkimas vieno bėginio mero gamybos procese. Tai buvo rinkos kaina. Standartinei palangei reikia 3 lenkimų. Kai skaičiuodavo skardą, nuostolis galėjo sudaryti ir daugiau nei 30 procentų. Nuostolį įtraukdavo klientui į kainą. 8000 Eur už skardos lankstinius bendrai su skarda jam nepasirodė, kad yra per daug. Tie skaros lankstiniai kaip produktas apie 9000 Eur sumai, mano, galėjo tilpti į vieną mikroautobusą vienam objektui. Ar toks visas autobusiukas – užsakymas galėjo būti panaudotas objektui „P.“, tai neskaičiavo to objekto. Jis dalyvavo gamyboje, bet apie įkainius nežino. Nežino už kokią sumą buvo parduotas produktas tam klientui. Skardą lakstė jis, dar buvo darbuotojas P. Č.. Jo atlyginimo UAB „R.“ nežino. Jo (liudytojo) atlyginimas koks buvo nepamena, mažas, gal 600 Eur. Realiai, fiziškai kiek per dieną galima išlankstyti bėginių metrų – tai priklauso nuo produkto sudėtingumo. Žinojo per kiek laiko galės padaryti darbą. Fiziškai vienas žmogus paprasto lankstinio du-tris rulonus skardos žaliavos apdirbti turi sugebėti. Kiek bėginių metrų, priklauso nuo gaminio. Gali būti palangė su nuostoliu, gali iš vieno lapo išeiti tik viena, tai bus du bėginiai metrai iš lapo. Jei tarkim, iš rulono gali būti 20 bėginių metrų gaminio. Šiuo metu dirba su skardos lankstinių prekyba. Pats nelanksto. Įmonė, kurioje dirba, turi gamybos cechą ir vykdo gamybą. Fiziškai, turbūt, būtų įmanoma pagaminti per dieną nuo 100 iki 300 bėginių metrų kažkokio produkto. 300 yra daug, o vidutiniškai, negali konkrečiai pasakyti. Iš vieno bėginio metro išeina 5 palangės po vieną metrą. Lankstydavo ir vienas darbuotojas, ir dviese, įvairiai. 3 rulonai, tai daugiausia būtų apie 200 metrų per dieną. Jam nežinoma, kad UAB „R.“ būtų nupirkęs skardos lankstymo darbus iš kitos įmonės ir pardavęs UAB „I.“. Lietaus nuvedimo sistemas pirkdavo paslaugą iš cecho, jo pavadinimo nepamena ir parduodavo vienam klientui. Pardavėjas negalėjo būti UAB „P.“ arba „N.“. Bendrovė „F.“ jam nežinoma. Parodžius bylos 6 tome, 97 bylos lape esantį kasos išlaidų orderį, nurodė, kad jam šis dokumentas nematytas ir tokios pinigų sumos nėra gavęs (t. 10, b. l. 114-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. R. parodė, kad pažįsta G. B.. Tai jo sugyventinės draugės dukros buvęs vyras. R. G. nepažįsta. UAB „R.“ dirbo maždaug 2015 metais. Dirbo konsultantu, ieškojo klientų, jie užsiiminėjo skardos gaminiais ir skardinimo darbais. Pradžioje buvo pilnas etatas, po to puse etato. Įmonėms sąskaitų jis negalėjo išrašinėti, tik surasdavo klientus. Kai susirasdavo klientus, su jais dirbdavo G. B. ir vadybininkas D.. Buvo dar V., kuris jam duodavo pasirašyti lapelį, kad gauna atlyginimą. Dar buvo kažkoks vaikinukas, jo nepamena. Stovėjo staklės, jie užsiiminėjo skardos lankstymu ir pats G. B. užsiiminėjo lankstymais ir dar vienas vaikinukas. Jie turėjo stakles 2 metrų gaminiams. Jei klientui pvz., reikia 2.5 m. ar daugiau, tai jie rasdavo kas jiems pagamins, jie pagamindavo ir atveždavo. Staklės buvo geros, bet tik 2 metrų.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja ar rodė 2015 m. „P.“, „R.“, „N.“ sąskaitas faktūras dėl darbų atlikimo, statybinių medžiagų pardavimo. Jokių sąskaitų faktūrų ir pirkimo dokumentų jis nepasirašinėjo. Jis tik tiekė medžiagas. Darbų aktų jis nebuvo įgaliotas pasirašinėti. Yra tokia praktika, ne visi gali padaryti kažkokį gaminį, užsako pas kitus, kiti padaro, atveža jiems, jie sumoka. Atrodo, kad UAB „R.“ valymo darbų nepirkdavo ir neperparduodavo. Valymo darbų nepamena. Ventiliacijos skardinimas gali būti. Žino, kad buvo tokie darbai, bet sunku prisiminti kokią dieną, kokioje vietoje. Bet tokie darbai buvo perkami ir parduodami. UAB „R.“ laikydavo nedidelius kiekius medžiagų, didelių kiekių nematė. Statybinės medžiagos buvo pristatomos į objektą. Buvo klientų, kuriems reikėjo skardos daugiau nei 2,5 metrų ilgio. Skardas UAB „R.“ klientui lenkdavo kokį užsakydavo, gali būti laštakas, gali būti kraigas, gali būti L formos. Pvz. G. B. važiuoja, matuoja, surašo kiek ant kiek ir jei 2 m., daro pas save, jei ilgesnių tada užsakinėja kitur. Lietvamzdžio neįmanoma pagaminti staklėmis. Lietvamzdis yra specifinis ir gamyklinis gaminys ir dabar niekas nelanksto, jie yra gamykliniai. Firmos, kurios pardavinėja, važiuoja nuperka ir perparduoda. Normaliam namui gali būti 25 metrai lietaus nuvedimo, 60 metrų vamzdžių. Atrodo, jie kažkur Verkiuose kažką darė, tiksliai nepamena. Tenai buvo didelis objektas. UAB „R.“ savo staklėmis galėjo pagaminti seniems pastatams, bet neatsimena. Jei buvo užsakymas, tai nebuvo didelės apimties, vienas kitas objektas. Gali būti ne tik lietvamzdžiai, gali būti ir kepurės kaminams. Čia specifinis darbas, kad gamyklos tokio nedaro ir jie darė šiuos gaminius. Skardos lankstinys yra specifinis. Vienas gaminys gali būti ilgai gaminamas, daug lenkimų, montavimo labai daug, o kitas ne taip ilgai. Galima visą ruloną per dieną sulenkti. 25 m² tai labai daug. UAB „R.“ ne visada spėdavo išlankstyti skardos lankstinius. Kas klientams išrašydavo sąskaitas faktūras, nežino. Dėl atlyginimo, jam duodavo pasirašyti V., atrodo, jo mama buvo buhalterė. V. turėjo brolį. Jis atrodo dirbo UAB „I.“. UAB „R.“ ir UAB „I.“ buvo vienoje patalpoje, tik atskirta. Nežino ar UAB „R.“ buvo atliekama inventorizacija. Pardavinėdavo standartinius ir nestandartinius gaminius. Gamindavo keturkampius vamzdžius. Jis bendravo su klientais-užsakovais. Kai būdavo nestandartinis gaminys, nežino kaip išrašoma sąskaita faktūra klientui. Ir jie montuodavo skardos gaminius. Galėjo ir nupirkti patį gaminį ir UAB „R.“ sumontuoti. Kai jis imdavosi, tai pats ir pastatydavo, pvz. jei privatus klientas, koks nors jo draugas paprašydavo padaryti laštaką, jis nuvažiuodavo į UAB „R.“, paprašydavo padaryti jam laštaką ir nevežus dviese pastatydavo. Jam teko montuoti gaminius ilgesnius nei 2 metrų. Jei reikėdavo ilgesnių lankstinių, jis važiuodavo į cechą ir paimdavo. UAB „P.“ ir UAB „N.“ jam negirdėtos, G. G. nepažįsta (t. 10, b. l. 137-141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta G. B., dirbo pas jį UAB „R.“ vadybininku. Jis buvo direktoriumi. R. G. žino iš matymo. Jo pareigos buvo klientų paieška, prekių užsakymas, pristatymas, gamyba. Sąskaitų jis neišrašinėdavo, tiesiog paruošdavo išankstines sąskaitas. Išrašinėjo V. P.. Jis buvo buhalteris. Kiek pamena jam neteko disponuoti įmonės grynais pinigais. Gal buvo prašoma kelis kartus nuimti nuo įmonės kortelės. Prašė G. B.. Kokiu tikslu nežino, paprašė ir viskas. Jo prašė nuimti grynų pinigų, nežino kodėl, gal buvo laisvas tuo metu. Pinigus perdavė direktoriui. Išrašinėjo preliminarias sąskaitas-faktūras. Vadybininkai atlikdavo darbus klientams. Buvo, kad jis savo klientams veža medžiagas ir kitų vadybininkų klientams gamindavo. Paskirstydavo darbą G. B.. Įmonės gamino skardos lankstinius, stogo detales. Kiek žino, pirko tokius pačius skardos gaminius. Pirkdavo, nes ne visus galėjo pagaminti su savo staklėmis. Kiek pamena, įmonė galėjo pagaminti lankstinius iki 2 metrų. Jei reikėjo ilgesnių, G. B. kreipdavosi į savo partnerius ir užsakinėjo kitur. Įmonė pagrinde gamino viską iš skardos. Objektų buvo daug. Buvo privatūs, ir ne tik. Nepamena pavadinimų kokiose bendrovėse užsakinėjo ilgesnius lankstinius. UAB „P.“ ir UAB „N.“ jam negirdėta. UAB „R.“, kad pirktų valymo, ventiliacijos vamzdžių remontų ir perparduotų kitiems, nėra girdėjęs. Bendrovėje buvo laikomos skardos kaip žaliava lankstiniams. Statybinės medžiagos buvo perkamos iš partnerių ir sandėliuojamos bendrovės patalpose labai retais atvejais ir labai mažais kiekiais. Būdavo laikomos ten pat ofise. Gal būdavo mišiniai ir smulkmenos visokios, pvz., juostelės ir t. t. Direktorius G. B. irgi ieškodavo klientų. G. B. užsiėmė stogų prekyba ir lankstinių prekyba, viskas kas stogams. Nepamena kokiu laikotarpiu dirbo UAB „R.“. Gali būti, kad dirbo UAB „R.“ kaip užrašyta ikiteisminio tyrimo metu parodymuose, nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. kovo 10 d. Skardos lankstinius pagrinde lankstydavo D. K. ir jie (kiti darbuotojai) jam padėdavo. Jis pats lankstydavo skardą. Jo pagrindinės pareigos buvo vadybininkas, klientų paieška, užsakymų sudarymas, pasiūlymai. Kiek skardos metrų per dieną galima sulankstyti, nežino. Už kiek vieną lenkimą parduodavo UAB „R.“ nepamena. Teko skardas lankstyti savo klientams ir jei yra skubus užsakymas tada padėdavo kitiems. Tikslai neatsakys ar UAB „R.“ visada spėdavo išlankstyti skardas pagal terminus. Nebūtinai pirkdavo skardos lankstinius iš kitų įmonių kas būdavo ilgesni negu 2 m. Buvo nestandartiniai skardos gaminiai, pvz. lietaus sistemos apvalios. Tokių užsakymų būdavo ir tokiais užsakymais rūpinosi G. B. ir jis pats užsakinėjo.

UAB „R.“ jo atlyginimas buvo lygtai 600 Eur į rankas. Kokio pločio stogo danga Ruukki Classic, nepamena. UAB „R.“ išrašydavo sąskaitas faktūras V. P.. Jis pagrinde vesdavo buhalteriją. Nežino ar buvo atliekama inventorizacija UAB „R.“.

Nepamena tokio, kad ateidavo V. P. paskaičiuoti kiek liko skardos, kiek pagamindavo per mėnesį. Jei trūkdavo, skardą užsakydavo G. B.. Iš klientų sąskaitas faktūras gaudavo, kas pirkdavo gaudavo iš jų, kas imdavo prekes savo klientams, tas ir gaudavo. Ar kas kontroliavo G. B., nežino. G. B. viską kontroliavo. Kas buvo UAB „R.“ akcininkas, nežino, kažkas iš įmonės UAB „I.“, bet tiksliai nežino. Iš UAB „I.“ žmonės kartais paklausdavo kaip sekasi. Dažniausiai domėjosi J. K.. V. P. turėjo brolį M.. Jis UAB „I.“ direktorius. Ilgesni nei 2 metrų skardos lankstiniai – tai gali būti vėjalentės, kraigai, tai ko klientui reikia. G. B. įmonėje skaičiuodavo kokiomis kainomis parduoti lankstinius. Kiek kainavo vienas lankstinys, neprisimena. UAB „R.“ skardos lankstinius įmonei UAB „I.“, kiek pamena, pardavinėjo. Kokie tai buvo gaminiai, neprisimena. Galėjo būti ilgesni nei 2 metrų, bet ar buvo, nežino. UAB „I.“ ofisas buvo tose pačios patalpose šalia jų. UAB „I.“ galėjo girdėti kas buvo kalbama ofise. R. G. ateidavo pas G., o kokiu tikslu, nežino. Jis aptarnavo klientus, sąskaitų faktūrų neišrašinėdavo. Jei veždavo pristatyti prekes, veždavo sąskaitas faktūras išrašytas. Matydavo kas sąskaitoje parašyta. Buvo įvardinta, koks yra gaminys ir metrais kiek to lankstinio yra ir nurodyta spalva. Kiek pamena, buvo nurodomi ir matmenys.

Būdavo tokių atvejų, kai jam tekdavo nupirkti kažkokių statybinių medžiagų ir atvežti į ofisą. Už tai gaudavo sąskaitą faktūrą ir jas pajamuodavo V. P.. Visas sąskaitas pajamuodavo V. P.. Be skardos gaminių, UAB „R.“ pardavinėjo izoliacines medžiagas, t. y. polistirolą, vatą. Tas medžiagas sandėliuoti galimybės nebuvo. Dažniausiai medžiagas, kurias perparduodavo, iškart veždavo klientui. Polistirolo dideli kiekiai ir jo niekas nesandėliuodavo, veždavo tiesia iš tiekėjų. Vienam namui būdavo vos ne vilkikas.

AB „R.“ prekiavo su UAB „I.“. Iš UAB „R.“ užsakinėjo vadybininkai UAB „I.. Kiek pamena, UAB „I.“ vadybininkai buvo J. K., T. Ž., M. P., P. D., J. I.. Kiek pamena, M. P. neužsakinėjo medžiagų, o visi kiti daugiau ar mažiau užsakydavo. Dažniausia jis (liudytojas) aptarnavo. G. B. nusprendė, kad jis juos aptarnaus. Kai gaudavo užsakymą nestandartinės detalės ar ilgesnės nei 3 metrai, kreipdavosi į G. B.. Dažniausiai prekes važiuodavo patys pasiimti. UAB „R.“ buvo darbuotojas Petras, kuris užsiėmė tik skaros lankstymu. Pavardės neprisimena. Būdavo, kad žmonės norėdavo iš jų atsiimti medžiagas iš ofiso, tai atsiveždavo pas save, kai kurie norėjo su pristatymu, tai pristatydavo. Kai užsakymus dėl skardos lankstymo gaudavo G. B., tai gamino bet kuris, kas buvo laisvesnis. Įmonė „F.“ jam nežinoma. P. pavardė ar Č., nežino ir jo pareigų nežino (t. 10, b. l. 137-141).

Teisiamojo posėdžio meti liudytojas L. K. parodė, kad pažįsta tik G. B., nes dirbo UAB „R.“ vadybininku gal prieš penkis metus apie pusę metų ir jis buvo direktorius, kiek žino. Pagrinde jis važinėjo po objektus, iškraudavo medžiagas objektuose. Buvo įvairios statybinės medžiagos .Ne tik pats veždavo, bet ir iškraudavo. Pats sąskaitų faktūrų neišrašydavo, nepasirašydavo, sandoriuose nedalyvavo. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu jam sąskaitų su UAB „N.“, UAB „P.“ lyg nepateikė, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad apklausos metu jam parodytas UAB „N.“ PVM sąskaitą faktūrą 2015-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl juose nurodytų ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų, skardinimo darbų atlikimo ir statybinių medžiagų pardavimo UAB „R.“ iš UAB „N.“ pusės, taip pat, pagal parodytas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų skardos lankstymo ir montavimo bei skardinimo darbų atlikimo UAB „R.“ iš UAB „P.“ pusės bei pagal parodytus UAB „P.“ kasos pajamų orderius 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl jose nurodytų UAB „P.“ iš UAB „R.“ pusės pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras sumokėtų grynųjų pinigų, jis nieko pasakyti negali, nes jam pačiam šių sandorių sudaryme, jų vykdyme ir apmokėjime niekaip dalyvauti neteko, kaip ir neteko pačiam matyti nurodytų darbų atlikimo, taip pat, iš jokių kitų UAB „R.“ darbuotojų nieko nėra girdėjęs apie šiuos sandorius ir jų vykdymą. Ar nurodytuose dokumentuose išvardinti darbai ir statybinės medžiagos realiai buvo parduotos UAB „R.“ ir ar pastaroji realiai buvo atsiskaičiusi už minėtus darbus su UAB „N.“ ir UAB „P.“, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir kam dalyvaujant tai buvo padaryta, jis pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino (t. 3, b. l. 147-149).

Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad dėl parodytų sąskaitų parodymai užrašyti teisingai. UAB „R.“ pagrinde užsiėmė stogų dangom. Gaminius gamino, nes buvo staklės. Buvo įvairūs skardos lankstiniai, stogų lankstiniai. Stakles matyti teko, gaminti neteko. Kokio ilgio ir kokius kiekius gamino nežino. Nežino ar pirko skardos gaminius ar lankstinius iš kitur. UAB „F.“ jam nežinoma. Įvairias statybines medžiagas paimdavo iš „A.“. Iš kitų bendrovių, kiek pamena, neteko paimti. UAB „R.“ patalpose kažkiek buvo laikoma medžiagų. Kiekių nepasakys. Buvo laikomi skardos gaminiai, lyg dalis stogo dangos. Ar buvo statybinių medžiagų, nepamena. Didelių kiekių sandėliuoti sąlygų nebuvo. Staklės buvo gal apie 2 metrų ilgio galiniams. Ar galėjo lankstyti ovaliai, nežino, gal ir galėjo. Pats su jomis nedirbo. Dabar tiksliai nepamena, bet gal ir buvo ikiteisminio tyrimo metu parodytos paminėtos sąskaitos faktūros, kurios paminėtos jo apklausoje. Nežino ar UAB „R.“ pirko skardos lankstinius iš kitų įmonių. UAB „R,“ patalpose atrodo viena įmonė dirbo. UAB „I.“ jam žinoma. Atrodo, jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini)gatvėje. UAB „R.“ buvo (duomenys neskelbtini), o UAB „I.“ gal kilometras nuo ten. UAB „R.“ akcininkai buvo M. P. ir turbūt J. K.. Jų ofisas buvo turbūt (duomenys neskelbtini) g. Tiksliai neatsimena kuriuo laikotarpiu jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) g. UAB „R.“ patalpose M. P. ir J. K. pačiose patalpose jie nesėdėjo, bet, atrodo, yra ten buvę. Jis tuo metu dirbo ir UAB „I.“ ir UAB „R.“, ofisuose beveik nebūdavo, važinėdavo. Darbo sutartį pasirašė UAB „R.“ ofise, atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „I.“ ofisas buvo kitur (t. 10, b. l. 143-147).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojo P. Č. parodė, kad pažįsta tik G. B.. Jis dirbo UAB „R.“, o G. B. buvo direktorius. Kada dirbo, neprisimena. Buvo darbuotojas, atsakingas už skardos lankstymą ir kartais vairuodavo. Dirbo vadybininko pareigose. Įmonėje buvo skardos lankstymo staklės 2 m ilgio. Kiekvieną dieną lankstydavo. Lankstydavo stogo apdailos lankstinius, t. y., kraigas, plaštakiai ir pan. Jei reikėdavo ilgesnių gaminių, nei 2 metrai, tada kreipdavosi į kitą įmonę. Žalgirio g. įmonėje užsakinėjo. Tokių užsakymų nebuvo daug, tik kai palangės būdavo, tada reikėdavo ilgesnių. Jei paprasti stogo lankstiniai, tai kelis padarydavo, jeigu reikia pagal kiekį. Per dieną padaryti galima apie 200 metrus lankstinių. Nurodymus dėl darbų duodavo G. B.. Visi darbuotojai kartais ateidavo padėti prie staklių. Ateidavo V., D. ir A.. Jei nepavykdavo įmonės staklėmis išlankstyti gaminių, kreipdavosi į įmonę (duomenys neskelbtini) g. Pavadinimo nepamena ir asmenų vardų nepamena. Tos įmonės padarytus didesnius, kitokius skardos gaminius patys važiuodavo pasiimti. Veždavo įvairiai, dažniausiai pas save, kartais į objektą. Kad iš tos įmonės atvežtų patys, kiek atsimena, nebuvo. Buvo atvejų, kad G. B. surasdavo užsakymus lankstiniams, jis (liudytojas) lankstydavo. Jei negalėdavo išlankstyti, direktorius kreipdavosi į įmonę (duomenys neskelbtini) g. Žiemą buvo nedaug darbo, eidavo atostogauti. Vasarą, pavasarį nebuvo tokių mėnesių, kad nebūtų užsakymų. Gruodį nuo oro priklauso. Rugsėjo ir spalio mėnesiais dirbo. UAB „R.“ įmonė pirkdavo statybines medžiagas. Jas turbūt perparduodavo. Skardos buvo sandėliuojamos, o kitos statybinės medžiagos – nebent nedidelis kiekis ir trumpam laikui. Laikė patalpoje kur stovėjo staklės. UAB „F.“ jam nežinoma įmonė. Apie UAB „N.“ ir UAB „P.“ nieko negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Č. parodė, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. jis dirbo UAB „R.“ vadybininko pareigose. Nors jo pareigos buvo vadybininkas, realiai jis vadybininko darbo nedirbo, jis dirbo darbininko darbą, t. y. dirbo su skardos lankstymo staklėmis, lankstydamas skardos lakštus, taip pat, kartais dirbdavo vairuotojo darbą, kai reikėdavo iš dviejų skardos tiekėjų – UAB „B.“ ir UAB „N.“ parvežti į UAB „R.“ patalpas skardą, kurią reikėjo lankstyti. Kai vienam ar kitam darbuotojui reikėdavo grynųjų pinigų darbo reikalams, šiuos jiems išduodavo būtent G. B.. Ar tarp UAB „R.“ skardos ar kitų medžiagų tiekėjų buvo UAB „N.“ ir UAB „P.“, nežino. Jam tokios įmonės nežinomos ir net negirdėtos. Su jokiais tokių įmonių darbuotojais ar atstovais jam bendrauti neteko. Pagal apklausos metu jam parodytas UAB „N.“ PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini)ir sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl juose nurodytų ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų, skardinimo darbų atlikimo ir statybinių medžiagų pardavimo UAB „R.“ iš UAB „N.“ pusės, taip pat, pagal parodytas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų skardos lankstymo ir montavimo bei skardinimo darbų atlikimo UAB „R.“ iš UAB „P.“ pusės bei pagal parodytus UAB „P.“ kasos pajamų orderius 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl jose nurodytų UAB „P.“ iš UAB „R.“ pusės pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras grynųjų pinigų sumokėjimo, jis nieko pasakyti negali, nes, kaip sakė, jam šios įmonės nežinomos ir jam asmeniškai šių sandorių sudaryme, jų vykdyme ir apmokėjime niekaip dalyvauti neteko ir iš jokių kitų UAB „R.“ darbuotojų apie šiuos sandorius jis niekada nieko negirdėjo. Šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Ar nurodytuose dokumentuose išvardinti darbai ir statybinės medžiagos realiai buvo parduotos UAB „R.“ ir ar pastaroji realiai buvo atsiskaičiusi už minėtus darbus su UAB „N.“ ir UAB „P.“, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kam dalyvaujant tai buvo padaryta, jis nežino (t. 3, b. l. 152-155).

Pagarsinus parodymus, liudytojas parodė, kad darbų pikas UAB „R.“ buvo vasara, rugsėjį, spalį mažėdavo darbų. UAB „R.“ visada buvo eilė skardos lankstymo darbams. 200 metrų galėjo ir vienas padaryti, nuo lankstinio priklauso. Reikėtų visą dieną įtemptai neatsitraukus dirbti. Jis kartais pasitardavo su UAB „I.“. UAB „I.“ ir jie dirbo tose pačiose patalpose, tik atskirta buvo. V. P. tvarkė buhalterinę apskaitą, išrašydavo sąskaitas. V. P. atlikinėjo inventorizaciją, nežino kaip dažnai atlikdavo, gal kas mėnesį. Jis jo klausdavo kiek skardos yra likę. Jo klausdavo tik kiek yra likučių. UAB „I.“ atstovai galėjo girdėti kas kalbama UAB „R.“ patalpose, durys buvo stiklinės, patalpos buvo greta. UAB „R.“ staklėmis nebuvo galima lankstyti ovaliai. Ką lankstyti, nurodydavo G. B., kartais D. K.. UAB „I.“ pirkdavo nemažai gaminių. Dažnai pirko, kiek nežino. Iš UAB „I.“ niekas jam neduodavo nurodymų išlankstyti lankstinius. Nežino kokiu principu UAB „I.“ užsakydavo. Kai UAB „I.“ statė „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo daug užsakymų, o šiaip nedaug. Ten buvo kotedžų objektas. R. G. neprisimena (t. 10, b. l. 143-147).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad pažįsta R. G.. Jis – jo direktorius šiuo metu. Dabar dirba „E.“. UAB „P.“ dirbdavo prie statybų ir jis prižiūrėjo darbuotojus, jei reikėdavo nuvežti, atvežti ką nors. Dirbo direktoriumi, bet trumpai. R. G. paprašė, kad pasidalintų pareigas. Gal buvo 2 mėnesius. Kokiu tikslu buvo paprašyta, neprisimena. Jis, kaip direktorius, už nieką nebuvo atsakingas, nieko nepasirašinėjo. Jo paprašė, kad pasiskirstytų darbus, nes jis negalėjo padaryti visų darbų. Jis pasirašė tik dokumentus, kad tapo direktoriumi. Sąskaitų nepasirašinėjo. Priėjimo prie sąskaitos banke neturėjo. Tiksliai neatsimena aplinkybių dėl praėjusio laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis UAB „N.“ ir UAB “P.” dirbo vairuotoju. Nuo 2015 m. iki 2017 m. pradžios (tikslaus laikotarpio nepamena) jis savo seno pažįstamo R. G. prašymu buvo įformintas UAB „P.“ vieninteliu akcininku bei direktoriumi. R. G. jį iškart perspėjo, kad tos pareigos bus formalios, nei įmonės antspaudo, nei įmonės banko sąskaitos valdymo pastarasis jam neperduos, nes realiai šis pats, o ne jis valdys šią įmonę ir organizuos jos verslą ir jam, kaip savininkui ir direktoriui, jokių darbų dirbti nereikės. Jam paklausus, kodėl pastarasis pats negali būti UAB „P.“ savininku ir direktoriumi, šis atsakė kažką tokio, kad negali jo būti, nes dar yra UAB „N.“ vadovas. Jam sutikus su R. G. prašymu, pastarasis vieną dieną, atėjęs pas jį į namus, davė jam pasirašyti krūvą įvairių su UAB „P.“ susijusių dokumentų. Kas tai buvo per dokumentai ir kiek jų iš viso buvo, nepamena, be to, praktiškai jų neskaitė, tačiau prisimena, kad jie buvo persiūti ir užantspauduoti. R. G. jam paaiškino, kad tai dokumentai, susiję su jo paskyrimu UAB „P.“ savininku ir direktoriumi, taip pat, susiję su jo pastarajam suteiktais įgaliojimais veikti šios įmonės vardu. Ar tarp tų dokumentų buvo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įmonės dokumentų perdavimo aktai, kokie įgaliojimai, nepamena. Jeigu panašus dokumentai ir buvo, tai realiai jis jokių UAB „P.“ akcijų nepirko ir niekam už tas akcijas jokių pinigų nemokėjo, taip pat, niekas jam jokių UAB „P.“ dokumentų ar kokių kitų daiktų (pvz. antspaudo) perdavęs niekada nebuvo. Jokių PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių ar tuščių lapų jis tikrai nei tada, nei vėliau nepasirašinėjo. Kokia veikla, apart, jo vykdytos techninės pagalbos veiklos, užsiminėjo UAB „P.“ per 2015-2017 m., kol jis buvo įformintas šios įmonės savininku ir direktoriumi, jis nežino. Kas tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, jis nežino. Kas buvo atsakingas už UAB „P.“ grynųjų pinigų kasą ir kas dirbo su įmonės banko sąskaita, taip pat nežino. Jis nei su grynais pinigais, nei su banko sąskaitose esančiais pinigais UAB „P.“ niekada nedirbo. Pagal apklausos metu jam parodytas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų skardos lankstymo ir montavimo bei skardinimo darbų atlikimo UAB „R.“ iš UAB „P.“ pusės aplinkybių bei pagal parodytus UAB „P.“ kasos pajamų orderius 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jose nurodytų UAB „P.“ iš UAB „R.“ pusės pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras sumokėtų bendrai 26825,70 Eur aplinkybių jis nieko pasakyti negali, nes jam šiuose sandoriuose niekaip dalyvauti neteko. Pirmiausia, kategoriškai ir vienareikšmiškai pareiškia, kad visuose šiuose dokumentuose ties jo pavardę esantys parašai yra ne jo, t. y. šie yra suklastoti. Jis nei vieno iš minėtų UAB „P.“ dokumentų nepasirašė. Taip pat, PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis jo pavardės rankraštinis užrašas taip pat yra suklastotas, nes tai ne jo raštas. Kas vietoje jo pasirašė nurodytus dokumentus jo vardu, ir kodėl tai buvo padaryta, nežino. Visus minėtus dokumentus dabar mato pirmą kartą. Jokių grynųjų pinigų pagal nurodytus UAB „P.“ kasos pajamų orderius jam jokie asmenys niekada nemokėjo. Kaip sakė, nei su grynais, nei su banko sąskaitose esančiais pinigais UAB „P.“ jis niekada nedirbo ir per jį jokie pinigai niekada perduodami nebuvo. UAB „R.“, kuri yra nurodyta minėtuose UAB „P.“ PVM sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderiuose, kaip ir šios įmonės vardu pasirašę G. B. ir D. K., jam visiškai nežinomi ir su pastaraisiais jam nei kontaktuoti, nei bendrauti neteko. Apie UAB „R.“ sandorius su UAB „P.“ ir šių dviejų įmonių tarpusavio atsiskaitymus bei apie šių dviejų įmonių darbuotojų tarpusavio santykius jis nieko pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino ir pats tame niekaip nedalyvavo. UAB „P.“ jis dirbo iki 2017 m. pradžios. Nors R. G. žadėjo, kad jis tik kurį laiką (kaip pastarasis sakė, apie kelis mėnesius, kol parduos UAB „N.“) pabus pagal dokumentus naujos įmonės UAB „P.“ savininku ir direktoriumi, tačiau šio pažado neįvykdė. UAB „P.“ buvo parduota 2017 metų pradžioje ir jis apie tai sužinojo iš Registro centro gavęs žinutę. Šios įmonės pardavime jis niekaip nedalyvavo ir jokių su tuo susijusių dokumentų nepasirašinėjo. Iškart po UAB „P.“ pardavimo jis R. G. pasiūlymu įsidarbino UAB „H.“, kur iki šiol vėl gi dirba (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 107-111).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Parodžius sąskaitas esančias bylos tome 6, lapai 50-51-52-53-54, nurodė, kad ne jo parašai nurodytuose lapuose. Parodžius bylos tome 2, bylos lapai 5,6,7 esančias sąskaitas, nurodė, kas dokumentai pasirašyti ne jo. Jam nėra tekę pasirašinėti jokio finansinio dokumento, nei sąskaitos faktūros, nei orderio. Segtuve B2 lape 21 – kieno parašas nežino, nematė tokio dokumento. Kai dirbo UAB „N.“ ir UAB „P.“ vairuotoju, vežiodavo įvairias statybines prekes. Teko vežti armatūras ir skardos gaminius. Ar UAB „N.“ ir UAB “P.“ gamino skardos gaminius, neprisimena (t. 10, b. l. 143-147).

Parodžius tome 7, bylos lape 126 esančias fotonuotraukas, nurodė į fotografiją Nr. 3, teigdamas, kas labai panašus (fotonuotrauka Nr. 3 yra V. P.). Jis buvo su akiniais. Jis panašiausiais į tą V.. Su juo susipažino, nes jie pas juos užsiėmė statybos darbais (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) prižiūrėjo, atnešdavo instrumentus kokių jiems reikėjo. Jie buvo trise. Panašiausiais iš nuotraukų ten dirbo. Dirbo apie porą mėnesių ir jis su jais bendraudavo. R. G. buvo atvažiavęs į objektą, bendravo su tuo asmeniu taip pat. Jie su R. G. buvo pažįstami. Su juo jis (liudytojas) nebendravo pardavimo klausimais. Apie įmonės valdymą nebendravo nei UAB „N.“, nei UAB „P.“. Jokių dokumentų jis (liudytojas) jam pasirašyti nedavė. Jokių dokumentų jis niekam nedalino. Ukrainiečiai pridarė broko ir pasišalino. Viską blogai padarė. Buvo renovuojamas namas. Sienos buvo polistirolu klijuojamos, viską kreivai padarė, reikėjo perdaryti. Jie paėmę pinigus, pasišalino (t. 10, b. l. 233-241).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. parodė, kad pažįsta R. G., jis buvęs jo darbdavys, o G. B. pažįsta tuo laiku kai dirbo pas R. G.. Dirbo UAB „N.“ ir UAB „P.“ meistru, kokiu laikotarpiu, neprisimena. Atlikinėjo skardos lankstymo ir skardinimo darbus. Apie UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcininkus ir vadovus nieko nežino. Apie paminėtų įmonių produkcijos pardavimus. Skardos lankstymo darbus atlikdavo skardos lankstymo staklėmis. Per dieną išlankstydavo įvairius kiekius skardos, priklausomai nuo užsakymų. Vykdant didelį užsakymą, galima išlankstyti virš 100 iki 200 gaminio. Užduotis formuodavo vadovas R. G.. Jis pasakydavo žodžiu. Jis darydavo parapetus, kraigus, kaminus. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, geriau atsiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“ jis dirbo meistro pareigose. Į abi šias įmones įsidarbino per savo pažįstamą R. G.. Kiek prisimena, UAB „N.“ dirbo nuo 2012 m. iki 2015 m. pabaigos, o UAB „P.“ – nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios. Jis dirbo su specialiu skardos lankstymo įrenginiu, gaminant įvairius skardos gaminius. Kokia veikla be skardos gaminių gamyba ir prekyba, užsiiminėjo UAB „N.“ ir UAB „P.“, jis nežino. Prisimena tik vieną iš skardos tiekėjų, iš kurių R. G. prašymu jam teko imti skardą, t. y. UAB „R.“, tačiau apie šią įmonę, jos veiklą, jos vadovą ir savininkus jis nieko nežino. Apklausos metu apie jam parodytas UAB „N.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos bei skardinimo darbų atlikimo bei statybinių medžiagų pardavimo UAB „R.“ iš UAB „N.“ pusės jis ankščiau nėra matęs. Jam su apskaitos dokumentais dirbti neteko. Ar UAB „N.“ buvo realiai pardavę UAB „R.“ minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus ir kažkokias statybines medžiagas, jis nežino, tačiau nei 2015 m., kaip nurodyta, PVM sąskaitose-faktūrose, nei kokiu kitu laiku jokių ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo bei patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų jis, dirbdamas UAB „N.“ niekada, jokiose objektuose neatlikinėjo. Ar nurodytose UAB „N.“ PVM sąskaitose-faktūrose išvardintus darbus UAB „R.“ galėjo atlikti pats R. G. ar kokie kiti UAB „N.“ darbuotojai, jis nežino. Apie atsiskaitymo pagal minėtas UAB „N.“ PVM sąskaitas-faktūras tarp UAB „N.“ ir UAB „R.“ aplinkybes jam nieko nežinoma. Tame jam niekaip dalyvauti neteko. Pagal apklausos metu jam parodytas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų skardos lankstymo ir montavimo bei skardinimo darbų atlikimo UAB „R.“ iš UAB „P.“ pusės UAB „P.“ tokius darbus UAB „R.“ galėjo parduoti, nes skardos lankstymo ir įvairių gaminių gamybos darbus dirbo būtent jis ir S. K., tačiau, ar dalis tų darbų buvo atliekama būtent UAB „R.“, jam nežinoma.. Apie atsiskaitymo pagal minėtas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras tarp UAB „P.“ ir UAB „R.“ aplinkybes jam nieko nežinoma. Tame jam niekaip dalyvauti neteko (t. 3, b. l. 2-5).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Taip pat parodė, kad G. G. nepažįsta. Apklausos metu parodytose sąskaitose faktūrose buvo nurodyta skardinimo darbų kaina nuo 3000-8000. Per kiek laiko tokios vertės skardinimo darbus jis ir S. K. galėjo padaryti, nežino, nes jis galutinės produkto kainos nežinojo.

Parodžius 2015 m. gruodžio 10 d. sąskaita faktūra – tomas 6, bylos lapas 102 – lankstymo darbai kiekis 1, kaina 2200 Eur , parodė, kad mano, kad visi lankstiniai įtraukti į vieną sąskaitą. Parodžius 2 tome, 25 lape esančią PVM sąskaitą faktūrą, Patikslino, kad 5, 6 ir 7 lapus nurodė, kad kiekis – 1 vienetas ir kaina tai bus tokių pačių gaminių dideli kiekiai. Stakles turėjo vienas, neskaitant rankinių. Jie negalėjo išlankstyti skardos gaminių iki 3 m. Tokių užsakymų dažnai turėdavo. Dirbant UAB „N.“ ir „P.“ ar buvo tokių mėnesių, kad nelankstytų nieko, neprisimena, nes tuo metu dirbo ne vienoje įmonėje, vykdė užsakymus ne tik R. G., bet ir kitose įmonėse. Perėjus iš UAB „N.“ į UAB „P.“, jo darbo apimtys tikriausiai nepasikeitė, nors neprisimena. 3 metrų gaminius paimdavo, priklausomai nuo to ar patys tuos gaminius montuodavo – jei patys, tai patys nusiveždavo, o lankstinius jei pagal užsakymą, netransportuodavo. Patys nusiveždavo automobiliu. Į paprastą keleivinį automobilį galima 5 metrų gaminius sudėti ant stogo. Skardos savikainos nežinojo. Lankstyti skardos gaminius, ilgesnius kaip du metrai, jam tekdavo dažnai. Tai galėjo būti kraigai, kvartetai, įvairios stogui reikalingos detalės. Būdavo palangės, ilgesnės nei du metrai. Kartai būna pačios palangės labai ilgos. Būna palangės ir iki 20 metrų. Bet kokiu atveju, reikėjo durti, bet būdavo mažiau sudūrimų. Kiek išlankstydavo metrų, priklausydavo ir nuo paties gaminio ilgio. 200 metrų čia dviem asmenims. Dviem asmenims greičiau gaunasi išlankstyti. „N.“ ir „P.“ galėjo išlankstyti skardą apvaliai, ovaliai. Gamino ir nestandartinius gaminius, pvz., kaminų kepures. Skardinimo darbai – tai paties gaminio sumontavimas. Dirbant UAB „N.“ ir UAB „P.“, jam teko montuoti skardos gaminius. Montuodavo daugiausia palanges arba stogo elementus, t. y. kraigai, šlaitai. Toks darbas sąlyginai brangiai apmokamas. Jie dirbo dviese su S. K.. Sunku įvertinti, kiek per dieną padarydavo darbų, nes skirtingi darbai. Tai priklauso nuo sudėtingumo. Pvz. gali užtrukti pasiruošimas darbui. Reikia išlankstyti, atsivežti, pasiruošti, kažkokius pastolius pastatyti, pagrindą paruošti, kad jis būtų tinkamas tą lankstinį įdėti. Montuoti skardos gaminius ir atlikti skardinimą – tai lygiavertės sąvokos. Montuojant skaros gaminius buvo naudojamos medžiagos, kurios yra ganėtinai brangios. Tai izoliacinės juostos, putos, nerūdijančio plieno detalės, kurios nėra pigios, nerūdijantys sraigtai. Tos dalys galėjo įeiti į montavimo darbus. Pastolių pastatymas, nuoma įeidavo į montavimo darbus. Pastolių jie jų nesiveždavo, jie buvo, juos susirinkdavo ir tiek. Iš kur jie būdavo, nežino. Kurias jam rodė sąskaitas faktūras – UAB „N.“ ir UAB „P.“ mano, tikrai galėjo atlikti darbų tokioms sumoms. Galutinių sumų nežino. Statybos kaina ne vien tik iš medžiagos ir darbo susideda (t. 10, b. l. 154-158).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad pažįsta R. G., G. B. neatsimena. Su R. G. susipažino kartu dalyvaudami viešuosiuose renginiuose. Žinojo, kad jis padeda kai reikia firmą įkurti ar dar kažką. Jis jam padėjo sutvarkyti dokumentus. Jis kadaise pirko įmonę, o vėliau su R. G. pardavė kažkokiam rusakalbiam asmeniui. Akcijas UAB „N.“ gal ir pirko, bet pavadinimo neatsimena. Kažkokius dokumentus jis pasirašinėjo, ne kartą matėsi, bet pavadinimo neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Š. parodė, kad UAB „N.“ jam yra visiškai nežinoma ir net negirdėta įmonė. Kas tai per įmonė ir kokia veikla su ja buvo ir yra vykdoma, nežino. Jokių šios įmonės akcijų jis niekada pirkęs ir pardavęs nebuvo bei šios įmonės veikloje niekada niekaip nedalyvavo. Apie tai, kad jis VĮ „Registrų centras“ registruotas minėtos jam nežinomos įmonės akcininku nuo 2014-12-22 iki 2014-12-29, jis nieko nežinojo. Apie tai sužinojo tik apklausos metu. Kas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių jį užregistravo UAB „N.“ akcininku, neturi supratimo. Jokie asmenys pirkti ir parduoti minėtos įmonės akcijas jam niekada nesiūlė, jokių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ar kitokių dokumentų dėl UAB „N.“ akcijų pirkimo ir pardavimo jis niekada nepasirašinėjo bei jokių UAB „N.“ dokumentų, antspaudo ar kokio turto iš jokių asmenų gavęs ir jokiems asmens perdavęs nebuvo. Jokių dokumentų, susijusių su jo registravimu UAB „N.“ akcininku, jis asmeniškai į VĮ „Registrų centrą“ niekada pridavęs nebuvo. 2014 m. neaiškiomis aplinkybėmis jis buvo pametęs savo asmens dokumentus (pasą ir asmens tapatybės kortelę), tačiau kada tiksliai, pasakyti negali, nes, kad šie yra dingę, pastebėjo tik 2015 m. sausio mėn., kuomet ruošėsi važiuoti dirbti į Vokietiją. Dėl to 2015 m. sausio mėn. jam teko kreiptis į Migracijos skyrių dėl naujos asmens tapatybės kortelės išdavimo jam. Mano, kad kažkas paprasčiausia pasinaudojo jo pamestais asmens dokumentais ir jam nežinant įformino jį jam nežinomos UAB „N.“ akcininku. Asmuo vardu R. G. jam yra pažįstamas. Su pastaruoju susipažino apie 2013-2014 metus, tačiau kada tiksliai, taip pat, kokiomis tiksliai aplinkybėmis, nepamena. Jų pažintis buvo susijusi su tuo metu vykusiais rinkimais. Šis kreipėsi į jį dėl pagalbos organizuojant pastarojo rinkiminę kompaniją, agituojant žmones balsuoti būtent už R. G.. Ar būtent pastarasis yra susijęs su jo registravimu VĮ „Registrų centras“ minėtos UAB „N.“ akcininku, jis nežino. Bent jau jis asmeniškai iš R. G. nei UAB „N.“, nei kokios kitos įmonės nepirko ir jam R. G. net niekada nesiūlė pirkti kokią nors įmonę. Asmenį vardu V. P. jis nepažįsta ir toks vardas jam net negirdėtas. Apie tai, kad po jo UAB „N.“ akcininku VĮ „Registrų centras“ buvo registruotas būtent šis jam nežinomas V. P., jis nežinojo. Su minėtu V. P. jis niekada nebendravo ir jis asmeniškai jokiam V. P. jokių UAB „N.“ akcijų nepardavinėjo. Kas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių UAB „N.“ akcininku po jo įformino minėtą jam nežinomą V. P., jis nežino. Ar su tuo kaip nors susijęs aukščiau minėtas jam pažįstamas R. G., vėl gi nežino. Ar R. G. ir V. P. pažinojo vienas kitą ir kokie santykiai juos siejo, nežino (t. 3, b. l. 15-16).

Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. UAB „N.“ jis nežino, bet R. G. jam padėjo kažkada įkurti įmonę ir tada pasirašinėjo dokumentus. Su kitais liudytojais, kurie pakviesti šiandien į teismą, nėra pažįstamas. M. R., kuris buvo prieš tai apklaustas ir R. K., kuris laukia už durų, jam nepažįstami (t. 10, b. l. 154-158).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. Š. buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių viena – V. P.. M. Š. nurodė, kad nei vieno iš asmenų, kurio nuotraukos jam pateiktos jis anksčiau nėra matęs (t. 3, b. l. 20-22).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta R. G.. Seniai kažkur dirbo, kaip susipažino, aplinkybių nepamena. Dėl UAB „N.“ ir UAB „P.“, aplinkybes dėl įmonių registravimo, įgaliojimų kažką prisimena. Buvo įgaliotas ir nuvežė dokumentus į Registrų centrą priduoti. Dokumentų jis nenagrinėjo. Paprašė R. G., kad nuvežtų dokumentus. Kokie buvo dokumentai, nežino. Reikėjo, kad jis nuvežtų dokumentus, nes R. G., galbūt pats negalėjo. Atsimena, kad dokumentai buvo susiję su įmonės reikalais ir reikėjo nuvežti į Registrų centrą ir tiek. R. G. sakė, kad įmonės dokumentai ir juos reikia pateikti į Registrų centrą. Dokumentus kiek pamena, vežė vieną kartą, tiksliai neprisimena. 2018 metais balandžio mėn. geriau prisiminė aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad apklausos metu jam pateiktus jam išrašytus UAB „N.“ ir UAB „P.“ įgaliojimus dėl šių įmonių dokumentų, susijusių su įmonių akcininko ir kontaktų keitimu, pateikimo ir atsiėmimo VĮ „Registrų centras“, t. y. 2017-02-06 UAB „N.“ direktoriaus V. P. įgaliojimą, 2017-03-01 UAB „N.“ direktoriaus M. G. įgaliojimą ir 2017-02-06 UAB „P.“ direktoriaus V. P. įgaliojimą, jis ankščiau yra matęs, taip pat, buvo jais pasinaudojęs VĮ „Registrų centras“, kuomet buvo pateikęs ten įvairius su UAB „N.“ ir UAB „P.“ susijusius dokumentus, tai darė jo pažįstamo R. G. prašymu. Kažkur 2017 m. pradžioje, tačiau kada tiksliai, nepamena, R. G. paprašė jo padėti pastarajam dėl dokumentų, susijusių su UAB „N.s“ ir UAB „P.“ duomenų pasikeitimais, pridavimo į VĮ „Registrų centras“. Būtent, pastarasis paprašė, kad jis savo vardu priduotų šių įmonių dokumentus į VĮ „Registrų centras“, Vilniuje. Dėl kokių priežasčių, kada, kaip, kam dalyvaujant ir kokiomis aplinkybėmis R. G. pardavė UAB „N.“ ir UAB „P.“, jis nežino ir tuo nesidomėjo, o pats R. G. jam apie tai nieko nepasakojo. Jis tik vėliau iš pastarojo jam pateiktų aukščiau nurodytų įgaliojimų ir kitų dokumentų, iš kurių prisimena, kelias JAR formas, skirtas VĮ „Registrų centras“, pamatė, kad naujieji UAB „N.“ ir UAB „P.“ vadovai yra jam nežinomi V. P. ir M. G.. Nei V. P., nei M. G. jis nepažįsta ir niekada su tokiais asmenimis nėra bendravęs. R. G. pateikė jam pilnai užpildytus ir V. P. bei M. G. vardu pasirašytus aukščiau nurodytus UAB „N.“ ir UAB „P.“ įgaliojimus bei kitus dokumentus, iš kurių dabar prisimena tik kelias JAR formas, skirtas VĮ „Registrų centras“, kuriuose buvo nurodyti įvairūs UAB „N.“ ir UAB „P.“ duomenys, tačiau kokie tiksliai jau nepamena. Su UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimais ir naujų jam nežinomų šių įmonių vadovu vardu V. P. ir M. G. atsiradimu jis niekaip susijęs nebuvo. Kaip sakė, jis tik pažįstamo R. G. prašymu pagal jam išrašytus UAB „N.“ ir UAB „P.“ įgaliojimus buvo pateikęs su šiomis įmonėmis susijusius dokumentus į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą (t. 3, b. l. 27-28, 29-32).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad gali būti, kad antrą kartą dokumentus vežė. Dabar prisimena, buvo klaidos. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo ofisas sėdėjo kažkoks rusakalbis asmuo. Jis užėjo, pasisveikino, paėmė dokumentus, to asmens nepažįsta. (duomenys neskelbtini) g. buvo patalpos, jis iš ten paėmė dokumentus. Buvo vienas asmuo rusakalbis. Tuo metu daugiau asmenų nebuvo. Iš tenai paimti dokumentus nurodė R. G.. Neatsimena, kas padavė dokumentus ar tas asmuo rusakalbis. Užėjo, dokumentai gulėjo ant stalo ir juos nevežė į Registrų centrą. Neatsimena su kuo antrą kartą derino dokumentų nuvežimą. Prisimena, kad buvo formalios klaidos. Sunku pasakyti ar teko su tuo rusakalbiu asmeniu dar kažkur bendrauti. Gal kažkur matė. Tiksliai neprisimena (t. 10, b. l. 154-158).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. K. atpažino R. G. kaip asmenį, apie kurį 2018-04-26 davė parodymus, tai yra kaip asmenį, kurio prašymu veikdamas pagal jo jam išrašytus UAB „N.“ ir „P.“ įgaliojimus, jis per 2 kartus buvo pateikęs VĮ „Registrų centras“ įvairius dokumentus, susijusius su šiomis įmonėmis. (t. 3, b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. (miręs) parodė, kad darbininko pareigose UAB „N.“ dirbo nuo 2012 m. vidurio iki 2015 m. vidurio, o UAB „P.“ – nuo 2015 m. vidurio iki 2017 m. pradžios (tikslių laikotarpių nepamena). Apie UAB „N.“ ir UAB „P.“ sudarytus sandorius iš viso nieko nežino. Su jokiais UAB „N.“ ir UAB „P.“ verslo partneriais jis niekada nėra bendravęs. Pagal apklausos metu jam parodytas UAB „N.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos bei skardinimo darbų atlikimo bei statybinių medžiagų pardavimo UAB „R.“ iš UAB „N.“ pusės aplinkybių faktiškai nieko pasakyti negali. Apie dokumentuose nurodytą UAB „R.“ jis iš viso nieko pasakyti negali, nes jam ši įmonė nežinoma ir net negirdėtas jos pavadinimas. Jokių šios įmonės atstovų ar darbuotojų jis nepažįsta ir su jais jam bendrauti neteko. Ar minėta įmonė buvo užsakiusi iš UAB „N.“ minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus, nežino. Apie atsiskaitymo pagal minėtas UAB „N.“ PVM sąskaitas-faktūras tarp UAB „N.“ ir UAB „R.“ aplinkybes jis taip pat nieko nežino ir tame jam niekaip dalyvauti neteko. Pagal apklausos metu jam parodytas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB – ei „R.“, dėl jose nurodytų skardos lankstymo ir montavimo bei skardinimo darbų atlikimo UAB „R.“ iš UAB „P.“ pusės aplinkybių jis iš esmės nieko pasakyti negali, nes nežino, ar tokius darbus UAB „P.‘ buvo iš tikrųjų padariusi UAB „R.“ ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta. Šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Apie atsiskaitymo pagal minėtas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras tarp UAB „P.“ ir UAB „R.“ aplinkybes jis taip pat nieko nežino ir tame jam niekaip dalyvauti neteko (t. 3, b. l. 7-9).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. I. parodė, kad pažįsta tik R. G.. Jie buvo klasiokai ir visą laiką bendravo kaip klasiokai, bendravo šeimomis. Konfliktų nėra buvę. Dėl įmonių UAB „N.“ ir UAB „P.“ niekada nebuvo tose įmonėse įdarbinta, neturėjo paslaugų atlikimo sutarties ar dar kažko su R.. Toje įmonėje dirbo kita buhalterė, vardu A Senai buvo, bet dabar prisimena, kad tuomet ji buvo vaiko priežiūros atostogose ir R. paprašė, kad ji peržiūrėtų dokumentus, kuriuos vedė buhalterė A. Tuos dokumentus yra mačiusi, bet kažko konkrečiai įvardinti negali, nes po to ta įmonė buvo parduota. R. buvo prijungęs ją prie EDS, t. y. sistema, kurioje teikiamos deklaracijos. Galima prijungti žinant žmogaus asmens kodą, t. y. gali pats automatiškai prijungti, jos sutikimo tam nereikia. Negali pasakyti ar ji buvo pateikusi deklaracijas, kaip dabar girdėjo, tai reikia pažiūrėti ir prisiminti, nes buvo labai senai. Jeigu buvo pateikusi deklaracijas, tai tikrai ne „iš oro“, o iš dokumentų. Tiksliai pasakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-23 apklausta liudytoja N. I. parodė, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“, kiek žino, jos priklauso R. G., bet kokiu būdu pastarajam priklauso, t.y. ar šis buvo šių įmonių akcininkas ar vadovas, nežino. Prieš kelis metus, tačiau kada tiksliai neprisimena, R. G. kreipėsi į ją, kaip į vyr.finansininkę, pagalbos, bet ji dėl laiko stokos atsisakė. Tuo tarpu R. G., jai neprieštaravus, užregistravo ją VMI EDS sistemoje kaip UAB „N.“ ir „P.“ atstovą, atsakingą už deklaracijų teikimą, nes toks asmuo turėjo būti užregistruotas. Tuo metu, pasak R. G., UAB „N.“ ir UAB „P.“ vyr.finansininkės neturėjo,todėl ji buvo įrašyta tik laikinai, kol suras kito vyr.finansininko. Ji jokių UAB „N.“ deklaracijų VMI niekada taip ir neteikė. Kas ir kaip teikdavo UAB „N.“ mokestines deklaracijas, taip pat, kas ir kaip tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, nežino, nesidomėjo, bet, kiek suprato, tuo kažkaip pasirūpindavo pats R. G.. R. G. prašymu tam tikrą kiekį UAB „P.“ mokestinių deklaracijų ji vis dėl to buvo užpildžiusi ir pateikusi VMI, tačiau kiek tokių deklaracijų buvo ir kokiu laikotarpiu, nepamena. Pačių dokumentų originalų pastarasis jai niekada nepateikdavo ir šių dokumentų ji niekada neturėjo ir nelaikė. Kiek R. G. jai pateikdavo pirminių apskaitos dokumentų, pagal tokį jų kiekį ji ir paruošdavo UAB „P.“ mokestines deklaracijas. Ar pastarasis pateikdavo jai visus pirminius dokumentus, ji jau negali pasakyti, nes nežino. Jai visų UAB „P.“ dokumentų matyti ir jų tvarkyti tikrai neteko. Nors ji ir pildė mokestines deklaracijas, jokių UAB „P.“ apskaitos registrų netvarkė ir finansinės atskaitomybės dokumentų ji niekada nepildė ir nepateikinėjo. Nei UAB „N.“, nei UAB „P.“ ji niekada ir niekaip nebuvo susijusi su šių įmonių atsiskaitymais ir šių įmonių kasa. Pagalbos šiose srityse R. G. jos niekada neprašė. Jokios teisės ir jokių įrenginių ar kodų prisijungti prie abiejų šių įmonių banko sąskaitų ji niekada neturėjo ir to niekada nėra dariusi. Ji taip pat R. G. padėjo užregistruoti UAB „P.“ PVM mokėtoju. Apie UAB „N.“ ir UAB „P.“ veiklą, jos sudarytų sandorių ypatumus ji nelabai ką gali pasakyti, nes jai apie tai nieko nežinoma (t. 3, b. l. 11-13).

Pagarsinus parodymus, juos patvirtino. Liudytojai pateikus deklaracijas, liudytoja nurodė, kad pirminiai dokumentai, kuriais rėmėsi teikdama deklaracijas, tai jei tai buvo PVM deklaracijos, buvo pirkimų –pardavimų PVM sąskaitos faktūros. Visą PVM nurodydavo, kuris buvo įvardintas sąskaitose faktūrose. Pirma teikta deklaracija spalio 26 d. laikotarpiui nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. – gali būti, kad ji teikė šią deklaraciją. Pradavimo PVM šioje deklaracijoje nurodytas 1016 Eur.

Parodžius bylos tome 2, bylos lape 5, 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą faktūrą, nurodė, kad nurodytas didesnis PVM negu teiktoje PVM deklaracijoje – tai galbūt ji tiesiog neturėjo šio dokumento, o turėjo kažkokį kitą dokumentą. Gal neturėjo tos sąskaitos faktūros, o turėjo kitą dokumentą. Jei čia yra tie skaičiai, tai galėjo turėti tik pardavimo PVM sąskaitą faktūrą, jokio kito dokumento negalėjo būti. PVM deklaracija už spalio mėn. pateikta 2015 m. lapkričio 25 d., mėnesį nėra apyvartos, yra tik pirkimo PVM – 12 Eur, tai reiškia, kad pardavimų nebuvo. Gali būti kad ji teikė šią deklaraciją.

Parodžius 2 tome, bylos lape 6 esančią 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, nurodė, kad šis PVM jos nebuvo deklaruotas, bet reikėtų klausti R., tokių dokumentų reiškia tiesiog nebuvo kaip pirminių, nes tuo metu dar nebuvo ISAFo. Dabar yra tokia priemonė kaip ISAFas kur kryžminio sutikrinimo metu matosi ar yra neatitikimai. Tiesiog rengiant finansinę atskaitomybę, galima būtų suderinti skolų likučius su pirkėju „R.“, kur galima būtų matyti, kad tarkim buvo kažkoks neatitikimas. O jei ji to pirminio dokumento neturėjo, tai jo ir nedeklaravo. Kadangi finansinės atskaitomybės nedarė, tai ir nieko negali daugiau pasakyti.

PVM deklaracija teikta 2016 m. sausio 25 d. – laikotarpis – 2015 m. gruodžio mėn., šioje PVM deklaracijoje pardavimo PVM yra 1004 Eur. Galėjo būti, kad ji pateikė.

Parodžius 2 tome 7 lape esančią PVM sąskaitą faktūrą 2015-12-10, nurodė, kad šis PVM nėra deklaruotas PVM deklaracijoje. Tai galėjo būti, nes neturėjo pirminio dokumento, būtent šio - jai parodyto. Pardavėjas yra parašytas G. ir jo reikėtų klausti apie pardavimus. Jei jis tą dokumentą išrašė ir patvirtino, jis yra atsakingas už tą pardavimą. jai toks asmuo G. neteikė dokumentų ir R. G. nesakė, kad kažkas kitas pateiks. Ji bendravo tik su R. G.. Apie pirkėją UAB „R.“ jai niekas nežinoma. Taip suprato, kad R. G. po kurio laiko pats tvarkė ir teikė deklaracijas. Jis prisijungdavo savo kodu, prisijungti jos kodu, neturėjo galimybės. Ji jam niekada nesakė savo slaptažodžių (t. 10, b. l. 233-241).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. R. parodė, kad pažįsta tik G. B.. Kartu dirba gal 9 metus. Buvo įmonė „V.“, po to „R.“. Jie statė daug gyvenamųjų namų, po to pramoninių pastatų ir daug metų ėmė iš jo skardos gaminius. 2015 metais statėme daugiabutį (duomenys neskelbtini) g. ir sandėlius (duomenys neskelbtini) plente. Visos skardos greičiausiai daugiabučių buvo iš „R.“ ir lankstiniai į sandėlius (duomenys neskelbtini). Pirkdamas skardos lankstinius iš „R.“, bendravo su G. B. ir buvo vadybininkas D.. Bet visada, kai reikėjo skardų, skambindavo G. B.. Skardos gaminių ilgesnių kaip du metrai turėjo būti, nes statant pramoninius pastatus, reikia aplink duris, langus. Kur jis dirba, visas skardas gauna po 2,5 -3 metrų ilgio. Ir tada matyt buvo tas pats. Nepramoniniuose namuose skardos gaminių ilgesnių nei 2 metrai praktiškai turi būti. Tai gali būti stogų parapetai, visų karnizų apskardinimai. Sunku viską pasakyti, priklauso nuo projekto. Buvo vitrinos langai, tai irgi ilgesnės skardos reikalingos. Palangės sudurti negalima. Jei yra galimybė daroma iš vieno gabalo. 2015 metais koks kiekis buvo perkamas iš UAB „R.“, nežino. Jis skardos naudoja kilometrais. Šiemet jau sunaudojo apie 8-9 kilometrus. 2015 metais keletą kilometrų skardos garantuotai sunaudojo. Tiems nurodytiems objektams, kuriuos nurodė, reikėjo daug. Vienam 7000-8000 m sandėliui iki 5 km lankstinių ir gali būti daugiau. Gyvenamiesiems namams mažiau, bet šimtais metrų. 2015 metais pagrindinis skaros tiekėjas, matyt, buvo UAB „R.“. Vienu užsakymu skardos lankstinių galėjo būti ir 20 metrų, bet ir 200 ir 300 metrų. 2015 metais iš ko pirko skardą, reikia žiūrėti buhalteriją. Žino, kad prieš tai pirko iš UAB „V.“ kur G. irgi buvo direktoriumi (duomenys neskelbtini) g., po to ši įmonė užsidarė ir tada ėmė iš UAB „R.“. skardas, kai užsidarė UAB „R.“, pradėjome imti iš kitų dviejų įmonių. Jie dirba tik su faktūromis, su privatininkais nedirba. Jis dirbo įmonėje „E.“, yra direktorius ir savininkas.

Ilgesnių negu 3metrai negamino. Lakstymo staklių standartas eina 2,5 metrai. Koks buvo jų staklių ilgis dabar nepamena ar 2,5 ar 3 metrai. 2,5 metro minimumas ilgio. Ar buvo tokių atvejų, kad negalėjo pagal jo užsakymą išlankstyti atitinkamo ilgio skardos gaminių ir būtų užsakęs iš kitos įmonės, nupirkęs ir perpardavęs – ne jo problema. Jis duodavo užsakymą UAB „R.“, o pats lankstė ar užsakinėdavo iš kitų, jam buvo nesvarbu. Išlankstytus skardos gaminius jei imdavo jie, tai imdavo iš (duomenys neskelbtini) arba jie veždavo į objektą. Jei kiekis nedidelis ar skubiai reikėjo, imdavo patys, o jei didesnis kiekis, jie veždavo į objektus savo transportu. Nežino kas veždavo iš darbuotojų. Iš kur veždavo, nežino. Staklės stovėjo (duomenys neskelbtini) g. Už 9 000 Eur lankstinių apie 2 km tuo metu, priklauso nuo lankstinio pločio. Bėginis metras lankstinio apie 2-4 Eur. Turbūt 2015 metais. Dabar viskas pabrango. Sunku pasakyti kokia kaina galėjo būti visam paminėtum sandėliui. 5 km apie 20-30 tūkst. Eur. Sunku pasakyti, nes lankstinys gali būti platus, bet jis pigiau kainuos negu siauras, kur daug lankstymų, ypač aplink langus, durų slenksčius. Kai buvo pristatomi gaminiai, darbų vadovas priima, sutikrina, iškrauna, jie išvažiuoja ir montuoja jų (liudytojo) žmonės. Taip buvo visą laiką. Su UAB „R.“ nebuvo atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais. PVM sąskaitose faktūrose ar krovinio važtaraščiuose ar buvo nurodoma kokio ilgio skardos lankstiniai neatsimena. Gali būti nurodoma, gali nebūti. Būna arba vienetais, arba bendras metražas (t. 11, b. l. 2-9).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad pažįsta iš kaltinamųjų G. B., dirbo gal nuo 2010 metų. Šiuo metu dirba UAB „Š.“. Anksčiau dirbo „S.“, „P.“ ir „Pm“. Su šiomis įmonėmis teko bendrauti su G. B., nes tos įmonės administruoja senamiesčio daugiabučius namus. 2015 metais pirko iš UAB „R.“ skardos lankstinius. Jie iš jų pagrinde pirkdavo lietaus nuleidimo sistemą, nes senamiestyje pagrindiniai darbai yra smulkūs remontai, remontai-restauracijos, tai ten yra nestandartinės lietaus nuvedimo sistemos, t. y. lietaus nuvedimo vamzdžiai, kurių diametras prasideda nuo 125 mm ir didesni, specialios negamyklinės alkūnės, kurias reikėjo daryti pagal specialų užsakymą. Buvo surinkimo indai. „R.“ šiuos gaminius iš kažkur pirkdavo, o iš kur nežino. Jie pateikdavo užsakymą ir dienos bėgyje viskas buvo suorganizuojama. Jie iš kažko pirkdavo, nes su jų turimomis staklėmis nebuvo galimybių sulenkti, apvaliai užvalcuoti sujungimų. Tai specifinis gaminys. Matė jų turimą įrangą ir jų užsakymo su tokiomis staklėmis nėra galimybės padaryti. Tenai reikėdavo apvaliai viską padaryti ir sujungti. Iš kur UAB „R.“ pirko paslaugas, nežino. Būdavo gera kaina, greitai padarydavo. Su UAB „R.“ atsiskaitydavo pavedimu pagal sąskaitas. Gaminius būdavo važiuodavo patys pasiimti, būdavo, kad G. ar kažkas iš jo įmonės pristatydavo. UAB „R.“ turėjo lankstymo stakles iki 2 m. Jiems reikėdavo ir ilgesnių gaminių 2,5 m ir 3 m, be sudūrimų. Būdavo per mėnesį 2 ir 5 karus užsakydavo, būdavo į savaitę du kartus. Sąskaitoje faktūroje ar buvo nurodoma kokio ilgio lankstiniai, tiksliai negali atsakyti. Jeigu neklysta, būdavo, bet su klaustuku. Užsakymai iš UAB „R.“ buvo įvairūs – ir už 1000 Eur, ir už 8000 Eur. Priklausė nuo sezoniškumo. Žiemą būdavo mažai, o vasarą būdavo vienkartinių užsakymų ir po kelis tūkstančius. Rudenį buvo ir mažesnių, ir didesnių sumų. Būdavo, kad ir žiemą reikėdavo atlikti stambesnius darbus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad lyg yra matęs R. G., dėl kito kaltinamojo negali pasakyti ar matęs. UAB „F.“ dirba 12 metų. UAB „R.“ girdėta. Darė kažkokius remonto, statybos darbus. Sąskaitas rado. Kokius konkrečiai darbus, neatsimena. Atrodo, asmeniškai to proceso neprižiūrėjo. Pamena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, kad nuotraukas rodė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad nuo 2014 m. gegužės 21 d. dirba UAB „F.“ generalinio direktoriaus pareigose. Bendrovė užsiima dviem pagrindinėmis veiklomis – automobilių remontu ir autodetalių prekyba. Veikla vykdoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiose vietose yra įrengti ofisai, autoservisai ir sandėliai. Pagrindinis ofisas yra (duomenys neskelbtini). Apie 2015 m. įvykusį UAB „F.“ sandorį su UAB „R.“ pagal kurį UAB „F.“ buvo nupirkusi ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus, patalpų remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas, nieko negali pasakyti, nes neprisimena. Dėl šio sandorio buvo įforminta UAB „R.“ 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kopiją UAB „F.“ pateikė ikiteisminiam tyrimui. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus ir statybines medžiagas UAB „F.“ tikrai buvo nusipirkusi ir tokie darbai tikrai buvo atlikti vienoje iš UAB „F.“ veiklos vietų, tačiau kurioje – neprisimena. Jokių pretenzijų dėl minėtų darbų atlikimo UAB „F.“ UAB „R.“ nebuvo pareiškusi. Kiek ir kokių darbuotojų UAB „R.“ vardu atlikinėjo minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus UAB „F.“ veiklos vietoje, bei kiek laiko truko šie darbai, neprisimena. Ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus bei patalpų remonto ir apdailos darbus, UAB „F.“ per visą savo veiklos laiką yra pirkuri kelis kartus, nes tokie darbai yra periodiškai reikalingi bendrovės autoservisuose. Iš UAB „R.“ bendrovė tokius darbus ir jiems reikalingas medžiagas pirko pirmą ir vienintelį kartą. Kada, kaip, kur ir per ką UAB „F.“ nurodytiems darbams atlikti susirado UAB „R.“, neprisimena. Sudarant minėtą sandorį, UAB „F.“ atstovavo jis, kai įmonės direktorius. UAB „R.“ atstovavo vyras, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Iš trečiųjų asmenų ar iš interneto jam buvo žinoma, kad UAB „R.“ susijusi su remonto darbais ir to pakako. Už atliktus ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus bei patalpų remonto ir apdailos darbus, kurie nurodyti UAB „R.“ 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „F.“ su UAB „R. atsiskaitė pilna apimtimi per 3 kartus banko pavedimais. Kodėl buvo atsiskaityta per 3 kartus, neprisimena. Greičiausiai, UAB „F.“ neturėjo pakankamai pinigų, kad atsiskaitytų iš karto. Ar atsiskaityta buvo tada, kai darbai buvo atlikti pilna apimtimi, ar dalis pinigų buvo sumokėta atlikus dalį darbų, neprisimena. UAB „N.“ jam negirdėta. R. G. ir G. B. nepažįsta, bendrauti neteko. Neatmeta galimybės, kad tokius asmenis kur nors anksčiau buvo matęs, nežinodamas, kad tai yra būtent R. G. ir G. B. (t. 5, b. l. 103-104).

Pagarsinus parodymus, nurodė, kad darbų atlikimo aktas pagal viską turėtų būti, jei yra kažkokie statybos remonto darbai. Darbai detalizuojami arba sąskaitoje arba akte, priklausomai nuo tos įmonės, kuri išrašinėjo. Šiuo atveju kaip buvo, neatsimena sąskaitų. Pateikus bylos tome 5, bylos lape 96 esančią sąskaitą nurodė, kad yra detalizuoti kažkokie darbai, vamzdžiai, kažkoks remontas. Neprisimena ar buvo prie sąskaitos rašomas darbų perdavimo aktas. Bet jei turėjo, būtų pateikę. Paprastai įmonė, kuri teikia paslaugas ar parduoda prekes, ji turi savo politiką kaip jie išrašo (t. 11, b. l. 2-9).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Pažįsta G. iš darbų, o kitas kaltinamasis G. draugas. Buvo UAB „R.“ akcininkas. Funkcijų mažai atlikinėjo. Kartu buvo ofisas UAB „R.“ su „I.“. Buvo vienas bendras įėjimas. Jų ofisas buvo šalia, kaip atskiras kabinetas. „I.“ akcininkai buvo M. P. ir J. K.. Jis gavo informaciją iš kitų įmonių, kad yra susidariusios skolos, kad G. nekelia ragelio. Buvo pasirašytos trišalės sutartys, kur - „I.“ buvo laiduotojas už „R.“ įsipareigojimus, kurių nevykdė ir jie gavo iš įmonės, atrodo, „V.“, tiksliai neprisimena, pavadinimo, kuriai apmokėjo pagal trišalę sutartį 20 000 Eur už UAB „R.“ skolas. Po to jis bandė su G. kalbėti, bet jis dingo ir tada pradėjo žiūrėti visas tas sąskaitas. Dabar jau praėjo daug metų, visko neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkokių lietvamzdžių valymas po 9 000 – nereali kaina. V. P. jam žinomas, jis M. P. brolis. Bendravo su juo kaip ir su visais, kaip su kolega. Jis buvo UAB „R.“ darbuotojas. Jis vesdavo buhalteriją. M. P. mama buvo atsakinga už buhalteriją, o jis buvo, kuris darydavo techninį darbą, t. y. suvesdavo sąskaitas ir pan. Kai kilo įtarimas dėl sąskaitų, tiksliai su kuo bendravo, neprisimena, su visais bendravo. Kilo įtarimas dėl vamzdžių darbų sąskaitos. V. P. tų sąskaitų, dėl kurių kilo įtarimas, nematė. Tas sąskaitas galėjo G. išsirašyti. Nepamena ar jis jo paklausė kas išrašė sąskaitą. Žino, kad atsakingas už sąskaitas G. B.. V. P. tokių sąskaitų negalėjo išrašyti. Tokia sąskaita galėtų būti išrašyta tik su G. B. paliepimu. V. P. atliko tik techninį darbą, jis nespręsdavo kokia sąskaita ar kokia gali būti išrašyta. Bendrovė „I.“ pirko skardas iš UAB „R.“, nes statė daugiabutį. Pirko už kokias sumas nepasakys. Tam objektui buvo tikrai nemažai, bet tikslių sumų neprisimena. UAB „R.“ finansines galimybes atsiskaityti priklausė nuo „I.“ lygiai taip pat kaip ir nuo kiekvieno kito savo pardavėjo. Skardos lankstiniai tikrai nebuvo pagrindinė „I.“ prekė, kurią pirko iš jų. Gali būti, kad paminėtas didelis objektas buvo 2015 metais. Buvo naudojami stogo skardos gaminiais, fasado, kažkiek palangių. UAB „R.“ su kokiomis staklėmis dirbo matė. Iki kiek metrų galėjo lankstyti skardos gaminius, neprisimena. Jis (liudytojas) nedalyvavo tiesiogiai UAB „R.“ valdyme. Nežinojo visų UAB „R.“ klientų. Jam kilo įtarimas, kai pamatėme sąskaitas, neapmokėtas sąskaitas, G. dingo iš darbų, tai pradėjo žiūrėti dokumentus. Pamatė sąskaitas, kaip lietvamzdžių valymai už 9000 eurų, kur įmonė net negalėjo padaryti tokių darbų ir atsirado įtarimas. Visas tas sąskaitas yra atidavę ir viską kas tada buvo, surašė. Dabar visko tiksliai neprisimena. Buvo, atrodo, įmonė „B.“ su kuria buvo pasirašytas kažkoks laidavimas. Sąskaitų buvo visokių įdomių. Nepamena kaip kvietė 2016 metų gale pakalbėti. Užkliuvo tai, kad turėjo apmokėti pagal trišales sutartis sąskaitas.

Parodžius sąskaitą bylos tomas 5, bylos lapas 97, nurodė, kad, kai žiūrėjo sąskaitas ir ar mačiau, kad tie patys darbai buvo perparduoti, nepamena ar čia šita sąskaita apie kurią kalba. UAB „R.“ šių darbų padaryti negalėjo, o perpirkti darbus galėjo. Nežino dėl UAB „R.“ galimybės pasidaryti ventiliacijos vamzdžius su esamomis staklėmis. UAB „R.“ su esamu kiekiu žmonių remonto ir valymo darbų neatlikinėjo. Nežino kas tuos darbus atliko.

Nežiūrėjo UAB „R.“ finansinių rodiklių kiekvieną mėnesį. Finansinius rodiklius pradėjo žiūrėti, kai prasidėjo problemos turbūt 2016 metų pabaigoje. „I.“ gavo, kad už laidavimą reikia apmokėti sąskaitas ir taip paaiškėjo problemos. Nežino ar UAB „R.“ pirko lankstinius iš kitų įmonių, gal pirko. Daugiabutyje „(duomenys neskelbtini)“ kokio ilgio lankstiniai buvo naudojami, nežino. Manau, kad buvo virš 2 metrų. Nežino kaip UAB „R.“ gamino tokio ilgio lankstinius, jei buvo staklės 2 metrų.

Pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota į teismą. Kad pagal tas sąskaitas faktūras, kurios pridėtos prie pareiškimo, darbai ir paslaugos nebuvo pirkti, tai sukėlė įtarimų, nes tokių darbų neatlikinėdavo ir atsiranda viena sąskaita tarp visų kitų, tai sukėlė įtarimų. Buvo tų sąskaitų ir kitų, tiksliai nepamena. Daugiau M. P. aiškinosi. Parašas ant pareiškimo buvo jo ir M. P., turbūt. Įtarimą sukėlė finansai, nes jie turėjo apmokėti sąskaitą, kurios buvo išrašytos UAB „R.“. Tada pradėjo žiūrėti visas sąskaitas, visus dokumentus, nes G. B. darbuose jau nebuvo. Tie dokumentai tikriausia buvo įtraukti, matyt įtraukė direktorius, nežino. Buhalterinę apskaitą UAB „R.“ tvarkė įmonė „Apskaitos biuras“. Buvo dar žmogus V. P.. Nežino kas turėjo įtraukti tas sąskaitas faktūras ar buhalteris, ar apskaitininkas, ar G. B.. Pradėjo kelti įtarimą, kai gauni kažkokių žinių. Kai yra skolos ir, jei neapmokės per tam tikrą laiką, tai užblokuos sąskaitas dėl UAB „R.“, tada žiūrėjo viską kas dar galėtų būti papildomai su tuo susiję. G. B. nuo to laiko neatsakinėjo į klausimą, nesiteikė susitikti. Tai buvo 2015-2016 metai. „(duomenys neskelbtini)“ namą statė „I.“. „I.“ skardos lankstinius ilgesnius nei 2 m, pirkdavo UAB „R.“, o iš kur UAB „R.“ pirkdavo nežino. Tikriausiai būdavo atvejų, kai UAB „R.“ nespėdavo išlankstyti skardos lankstinių. Kas UAB „R.“ išrašydavo sąskaitas faktūras pirkėjams, nežino. G. B. 2015 metais nebuvo kontroliuojamas kaip dirba, kaip vadovauja įmonė. Į UAB „R.“ priimti V. P. nusprendė jis ir M. P., nes reikėjo žmogaus kaip vadybininko ir kuris ofise būtų, sąskaitas galėtų išrašyti. V. P. buvo patikimas žmogus, nes M. P. brolis. Patirties apskaitos tvarkyme neturėjo. Jis buvo prieš tai dirbęs banke ir su buhalterija neturėjo nieko. Jis atliko suvedimą, tai maža buhalterija. Kas jam buvo pasakoma padaryti, tą padarydavo. UAB „R.“ finansinę atskaitomybę, deklaracijas teikdavo, ruošdavo tikriausiai „A.“. „A.“ – M. P. mamos įmonė.

2015 metais UAB „R.“ mano, kad nebuvo atliekama inventorizacija. Nepamena, kad būtų atliekama. UAB „R.“ nebuvo tikrinami skardos likučiai, kiek pagaminama skardos lankstinių per mėnesį. Iš jo pusės, jis nieko nedarė, o ką įmonė pati darė ir ar buvo kažkokios atskaitos, nežino. Jis, kaip akcininkas nesidomėjo. Pradėjo domėtis, kai paaiškėjo problemos. Jie pasiūlė G. B. kurti šią įmonę.

„(duomenys neskelbtini)“ buvo dengiama stogo skarda. Skardos pavadinimo nežino. Atstumo tarp skardos bangų nežino. Jo paminėtos sąskaitos faktūros pareiškime ar buvo įtrauktos į apskaitą, nežino. Domėjosi M. Sąskaitos, kurios buvo įtrauktos į sąnaudas ar pagal jas buvo nupirktos prekės, nežino. Negali atsakyti dėl sąskaitų, įtrauktų į sąnaudas. Neprisimena ar buvo atliekama inventorizacija, nežino kokias atvejais įmonėje atliekama inventorizacija.

Parodžius 4 segtuve 394 lape esančią sąskaitą, nurodė, kad nežino kaip buvo teikiamos sąskaitos ir ką jie padarė. Įtarimai kilo tada, kai paaiškėjo, kad UAB „R.“ yra kažkam skolinga. Pvz., gavo laišką iš UAB „V.“, kad jei UAB „R.“ su ja neatsiskaitys, atsiskaityti turės „I.“. Jei per tam tikras dienas neatsiskaitys, bus užblokuotos sąskaitos. Nepamena kokia forma gavo laišką. Nepamena ar tarp tų įmonių buvo UAB „N.“ ir UAB „ P.“, gal nebuvo. Kad buvo padaryti dideli pardavimai į UAB „N.“ ir UAB „ P.“ iš UAB „R.“, tai, tikriausiai, kėlė įtarimus, neprisimena kas buvo prieš 7 metus. Tikriausi buvo toks įvykis, kad buvo sugedusi buhalterinė programa jei M. P. sakė. Nepamena įvykio dėl dingusios programos. UAB „R.“ kažkiek buvo laikoma skardos lankstinių tose patalpose kur buvo staklės, nes dirbdavo su ja ir lankstydavo gaminius. Statybinėms medžiagoms priskirti skardos gaminį turbūt galima – skarda gaminys.

Parodžius bylos tomo 1, bylos lapą 7 ir 5 tomo, 97 lapą, nurodė, kad surašyta vienodos sumos ir vienodi pavadinimai darbų. Remiantis vienodais pavadinimais ir vienodai įvertintomis darbų kainomis, nebūtinai galima teigti, kad yra parduoti tie patys darbai, t. y. nupirkti iš UAB „N.“ darbai parduoti UAB „R.“. Neatsakys kokia dar situacija galėjo būti. Nepamena ar aiškinosi pagal šią sąskaita kam šie darbai galėjo būti parduoti. UAB „R.“ parduodavo skardos darbus, bet nemontuodavo, bent nepamena. Jei kažką samdytų, tai turėtų būti sąskaitos išrašytos. Patys darbų neatlikdavo. „I.“ nepirko montavimo paslaugų iš UAB „R.“. Ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbai, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai – UAB „R.“ tokių darbų neatlikinėjo (t. 11, b. l. 2-9).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, kad tyrė nagrinėjamą bylą tam tikrą laikotarpį kol išėjo į pensiją. Visų procesinių veiksmų, kuriuos atlikinėjo, neprisimena, bet pirmiausia buvo įtarimų pareiškimai, apklausos kaip įtariamųjų, neprisimena ar prieš tai buvo spec. liudytojų apklausos ir tyrimo veiksmai su liudytojų apklausomis, buvo atliktas parašų tyrimas ir gauta specialisto išvada. Buvo išvada dėl parašų, esančių faktūrose, kasos pajamų orderiuose, Registrų centro dokumentuose dėl įmonių pardavimo. Kaip vyko įtariamojo R. G. apklausos, smulkiai neprisimena, atrodo, pirma apklausa buvo be advokato ir jis atrodo parodymų nedavė. Po to atėjo su advokatu. Prisimena, kad tuo metu pas jį buvo specialisto išvada, gana reta, kur buvo pasakyta, kad suklastota ne tik rašysena vieno liudytojo vardas, pavardė, bet ir parašas ir būtent kad tai padarė įtariamas. Neprisimena ar pateikė specialisto išvadą ar duomenis iš tos specialisto išvados kaip faktines aplinkybes įtariamajam ir ar klausė kaip įtariamasis gali paaiškinti šias aplinkybes. Įtariamasis davė parodymus. Pamena, kad jis prisipažino, bet ar visiškai ar iš dalies, neprisimena.

Dėl G. B., kiek pamena iš apklausų, atrodo jis neprisipažino. Tada buvo pirminis įtarimas ir atrodo buvo apgaulinga apskaita ir dokumentų klastojimas. Dokumentų klastojimas pagal parašus kur nustatė specialistai ir apgaulinga apskaita. Kiek pamena R. G. įmonių buhalterinių dokumentų iš esmės nebuvo. Buvo dvi įmonės, pavadinimų neprisimena. Dokumentų jis nepateikė, gal remiantis tuo jis ir suformulavo įtarimą pagal BK 222 straipsnį. Apklausos metu klausimai buvo užduodami dėl specialisto išvados, kadangi jau turėjo faktines aplinkybes, tai iškart ir pateikė, kad yra suklastoti parašai ir ką žmogus gali paaiškinti dėl šių faktinių aplinkybių, papildomai užduodavo klausimus. R. G. pasakojo, jis kažką paklausdavo, vėl patikslindavo. Apklausos tekstą jis dažniausiai rašydavo vienu tekstu. Nerašydavo atskirai klausimų, atskirtai atsakymų. Apklausa buvo vykdoma pagal tą laiką kaip nurodyta apklausos protokoluose. Tikrai nesurašytus parodymus pasirašė R. G., nebent, tiksliai neprisimena, bet kai kurie įtariamieji atneša savo surašytus parodymus. Tokiu atveju rašytinius parodymus prideda arba tuos parodymus perrašo.

Jei parodymai tiesiog kaip lapas su tekstu, tai jų neprideda. Jei yra nurodyta, kad rašytiniai parodymai, pasirašyta, tai tada prideda. Viena apklausa buvo be advokato ir toje apklausoje jau buvo pateiktas klausimas dėl specialisto išvados. Apklausą atidėjo dėl advokato. Kaip konkrečiau šiuo atveju buvo, nepasakys, bet šiaip pasako dėl galimybės prisipažinus taikyti laidavimą, bet perspėja, kad tai sprendžia prokuroras. Paaiškina, kad tokia galimybė egzistuoja ir laidavimui, ir susitaikymui, kad yra galimybė, jei žmogus prisipažįsta yra pasirinktinas būdas kaip pabaigti ikiteisminį tyrimą. Neprisimena galimybės, kad ir čia buvo paaiškinta. Tai nėra slapta informacija ir būna, kad iš pokalbio išeina arba žmogus paklausa. Paaiškina kokios yra galimybės, kokiu būdu tai taikoma, palygina kas gresia tuo atveju įtariamajam.

Teismas rodo liudytojui S. V. protokolus – bylos tomas 7, bylos lapai 159-160, 170-175, 177-179. Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas parodė, kad dėl antro protokolo – įtariamajam jis parodo apklausos metu dokumentus, todėl yra sąskaitos numeriai apklausos protokole. Nepamena ar rodė specialisto išvadą ar ne, ar tik klausimą suformulavo.Užfiksuotos aplinkybės, kurios nurodomos, tai paties R. G. nurodytos. R. G. davė parodymus. 177 lapas – buvo užduotas klausimas ir buvo duoti parodymai. Kaip buvo vykdoma apklausa nepasakys, bet tikrai žmogus pats davė parodymus, tai ne jo (tyrėjo) sugalvotos aplinkybės. Čia kiek pamena, atsirado naujos aplinkybės ir jas pateikė antrasis įtariamasis G. B.. Gavo tą bylą iš kito tyrėjo. Jei protokole įrašyta, kad dalyvavo gynėjas, tai aišku jis dalyvavo.

Liudytojui rodoma bylos tomas 7, bylos lapai 125-127. Liudytojas nurodė, kad tai jo atliktas atpažinimas su specialiuoju liudytoju R. G.. Jis buvo be advokato. Atpažinimas gal buvo ne vienas. Čia buvo V. P. ukrainietis, tas kurio parašai, kaip įtariama, buvo suklastoti. Protokolas buvo surašytas kaip žmogus pasakė, ką atpažino, ko ne, taip ir surašė. Paskutinė prokurorė, kuri kontroliavo ikiteisminį tyrimą, atrodo, buvo K. prieš jam išeinant, o gal visą laiką ji buvo. Su prokurore gal ir buvo aptariami galimi ikiteisminio tyrimo baigimo scenarijai, nepamena. Su prokurorais dažnai aptaria. Kad V. P. dirbo pas R. G. kurį laiką, jam šios aplinkybės nežinomos.R. G. gynėjo 2020 m. spalio 12 d. pateiktas prašymas atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą – dėl jo nieko negali pasakyti, nes jis jau tuo metu nedirbo nuo 2020 m. liepos mėn. Visus liudytojus apklausinėjo jis. Liudytoją V. P. taip pat jis apklausinėjo, tik nepamena jis buvo liudytoju ar spec. liudytoju. Atrodo atpažinimai buvo su juo, bet tiksliai neprisimena. 2020 m. birželio 5 d. jis dar dirbo. Dėl ko buvo perkvalifikuota R. G. nusikalstama veika iš sunkių nusikaltimų į apysunkius ir nesunkius tiksliai pasakyti negali. Gal ir derino kažką su prokurore, bet priiminėjo sprendimą prokurorė. Matyt įrodymų trūko, nežino. Koks nutraukimo pagrindas buvo dabar nepasakys, nepamenu. Bet ar buvo jo pareikštas galutinis įtarimas, nepamena. Visos apklausos buvo pirminis įtarimas. Kodėl nebuvo sandoriai tarp įmonių vertinami, o tik pardavimas – visų bylos aplinkybių dabar neprisimena. Atrodo buvo dar ir kiti sandoriai. Šie sandoriai buvo vertinami remiantis pradine medžiaga. Kodėl šie sandoriai sukėlė įtarimų, buvo ar pareiškimas ir tyrimas buvo vykdomas pagal konkrečius sandorius. O šiaip iš praktikos dažnai būna, kad įmonės tarpusavyje turi, pvz. 100 sandorių, iš jų 10 gali būti – įtartinų, blogų, o 90 gali būti gerų. Sunku pasakyti kodėl netyrė kitų visų sandorių. Kiek pamena, buvo keletas sandorių, atrodo kitais metais. Nebuvo tokio, kad patartų atpažinimo metu R. G. neatpažinti V. P.. Nepamena R. G. pirmų parodymų. Spec. liudytoju apklaustas neprisipažino iki kol buvo pateikta specialisto išvada. Kiek pamena, R. G. sakė, kad pardavė įmonę asmeniui ir realiai pardavė ukrainiečiui. Atrodo, kad sakė, jog statybose buvo ukrainietis ir R. G. jam pardavė, bet tiksliai neprisimena. Atpažinimo metu pateikė nuotraukas iš duomenų bazės. UAB „R.“ turėjo sandorių, bet ar su UAB „N.“, ar su UAB „P.“, ar su abiem, nepamena. Kažkuriais metais buvo sandoriai. Atlikdamas ikiteisminį tyrimą ar tikrino ar UAB „R. pardavė prekes ir paslaugas įsigytas iš UAB „N.“ ir UAB „P.“, nepamena. Nepamena ar sandoris su UAB „F.“ buvo tų sandorių tęsinys ar buvo atskiras sandoris. Pamena, kad vienoje iš įmonių buvo pardavimas UAB „F.“. Jis iškvietė UAB „F.“ liudytoją iš įmonės, bet ką jis konkrečiai pasakė, nepamena.

Ar UAB „R.“ pardavė prekes UAB „F.“, kurias galėjo įsigyti iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ šito neatsakys, nes reikia įsigilinti į bylą ir prisiminti kas buvo. Ar UAB „R.“ dar iš kažkur įsigijo prekes ir paslaugas, kurias galėjo pardavinėti UAB „F.“ arba buvo pati pagaminusi šias prekes ir paslaugas, negali kategoriškai teigti, nes neprisimena. Ar nagrinėjo kaip buhalterinėje apskaitoje yra atvaizduotas prekių ir paslaugų įsigijimas iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentai buvo paimti, bet ar buvo nagrinėjama nepamena. Atvaizdavimai kažkokie buvo, bet dabar tiksliai nepasakys. Pamena, kad UAB „R.“ buhalterinius dokumentus buvo paėmęs ir iš tų dokumentų matė, kad yra dar kiti sandoriai apie ką R. G. minėjo, kurie nesusiję su įtarimu. Buvo kažkiek atvaizduota, o viskas ar ne, tiksliai nepasakys. Buvo pinigų išmokėjimai atvaizduoti, bet ar viskas ar ne viskas tikrai nepasakys. Buvo paimti PVM registrai, paimta grynų pinigų kasa. Pačioje pradžioje jis (liudytojas) turėjo sąskaitas, buvo išimti originalai, jie jau buvo byloje pateikti. Kodėl buvo būtent šios faktūros, o ne kitos, tai buvo paimti tie dokumentai ir jis dabar neprisimena ar juos pateikė savanoriškai pareiškėjai, ar pagal reikalavimą buvo paimti dokumentai. Turėjo originalus. Pamena, kad išiminėjo originalus iš Registrų centro dėl įmonių perleidimo ukrainiečių vardu. Jis skyrė ekspertizes ir visi Registrų centro dokumentai originalai buvo pateikti ekspertizei. Iš Registrų centro paėmė dokumentus – formas. Paėmė viską kas buvo iš originalių dokumentų. Prašė pateikti visus dokumentus, susijusius su įmonių perleidimų originalais. Neatsimena ar prašė dokumentų kopijų. Ekspertizei buvo reikalingi originalai, nes pagal originalus daro ekspertizę.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė L. N. parodė, kad ji yra buvusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos NTT specialistė, šiuo metu nebedirba. 2020 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadą, esančią tome 6, bylos lape 28-44, patvirtina Atliekant tyrimą, buvo vadovautasi nurodyta užduotimi ir užduotyje buvo nurodyta sąlyginė, tai galėjo padaryti tik tokią išvadą. Jeigu pagal sąskaitas faktūras darbai būtų įgyti, tai įstatymų pažeidimų nebūtų ir nebūtų konstatuoti pažeidimai, tai bendrovės veiklą galima būtų nustatyti. Nenagrinėja liudytojų parodymų, nes jie gali keistis. Kaip nurodyta užduotyje, tuo ir vadovaujasi. Ar savo iniciatyva tyrė ar UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje yra duomenų prekės ar paslaugos įsigytos iš UAB „N.“ pagal 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „P.“ pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotos – kiek prisimena, buvo parduota tiktai UAB „F.“, ten buvo pardavimas, o jai buvo užduotas klausimas tik dėl įtraukimo į apskaitą. Ji specialisto išvadoje atsakinėjo tik į užduotus klausimus, savarankiškai nieko daugiau netyrė.

Ar UAB „R.“ galėjo įtraukinėti nupirktas prekes į savikainą taip kaip jie įtraukinėjo, ji jau nenagrinėjo, jie, atrodo nurašė, kiek pamena, iškart į savikainą, o ne į prekių atsargas. Tai nėra esminis pažeidimas, skaitosi, kad jie iškart sunaudoti. Čia yra kaip bendrovės politika. Toje bendrovėje buvo numatyta ar pajamuoti kaip prekes, o vėliau nurašyti kaip parduotas ar iškart į sąnaudas. Jeigu prekės įsigytos iš UAB „R.“ ir UAB „P.“ jos yra įtrauktos į apskaitą kaip į sąnaudas ir įmonė laikosi tos pozicijos, kad galima įtraukti į sąnaudas tik tada jeigu jomis buvo uždirbamas pelnas ar jos buvo parduotos ar ne UAB „R.“ įsigijo tas prekes ir nurašė iškart į sąnaudas, nepajamavo kaip prekių. Ar jos parduotos ar neparduotos, ji to klausimo nenagrinėjo. Jai aiškiai užduotyje buvo pasakyta, kad galimai neįsigijo ar įsigijo, neprisimena, užduotyje aiškiai suformuluota. Netikrino ir atsakė tiktai į klausimus. Ar UAB „R.“ buhalterinės apskaitos duomenimis buvo prekių ar paslaugų, įsigytų iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ pagal tas sąskaitas faktūras, kurios buvo paminėtos likutis 2015 m. gruodžio 31 d. – jei nurašė į sąnaudas, kokie likučiai gali būti. Jie įsigijo pagal sąskaitą faktūrą ir iškart nurašo į sąnaudas. Jie nepajamuoja į sandėlį, tai jokių likučių ir nėra, bet ji jų net netikrino. Ji rašė apie tai kaip padarė bendrovė pagal savo politiką. Reiškia jie taip skaito ir jie nurašė. Klausimas ne tame ar jie pajamavo į sandėlį ar jie nurašė, o klausimas tame, kad šios operacijos, kaip nurodyta užduotyje, galimai yra neįvykusios. Atlikdami tyrimą vadovaujasi prielaida, netikrina prielaidų tikrumo. Ar UAB „R.“ galėjo, privalėjo įtraukti sąskaitas faktūras gautas iš UAB “N.“ ir iš UAB „P.“ jeigu tos operacijos buvo tikrai įvykusios, tai jie pagal dokumentus turėjo forminti. Nepamena ar buvo UAB „R.“ inventorizacija už 2015 metus, jeigu nepaminėta išvadoje, tai nieko negali atsakyti ar buvo, ar ne. Atrodo, kad nebuvo. Ar buvo nustatytas prekių trūkumas, neprisimena, bet vadovaujantis logika, jei nurašo, tai kokie gali būt trūkumai ar pertekliai. Jei prekes nurašo į sąnaudas, jų nėra.

Įmonėje inventorizacija atliekama prieš metinio balanso sudarymą, turi būti atlikta inventorizacija visų įsipareigojimų, o taip pat atsargų, pinigų. Ar UAB „R.“ privalėjo atlikti inventorizaciją už 2015 metus jei visas prekes įtraukė į sąnaudas ir buvo VMI pateikę balansą, privalėjo, nes įtraukė į sąnaudas, o ne į atsargas, galima inventorizuoti tik įsipareigojimus šioms įmonėms, bet su tomis įmonėmis įforminti atsiskaitymai ir atsiskaityta iki nulio. Kokia yra inventorizacijos tvarka, neatsakys. Direktorius turi pasirašyti įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo, sudaryti komisiją ir atliekant inventorizaciją surašomas inventorizacijos aktas, nurodant trūkumus, perteklius. Ar yra trūkumas, ar perteklius sužino kai nueina į sandėlį perskaičiuoja, pinigus sutikrina kasoje ir pvz. pagal dokumentus. Jeigu yra perteklius, formina kaip perteklių, jei trukumas, formina kai trūkumą. Atsargas lygiai taip pat. Prieš tai iš buhalterinės apskaitos turi ištraukti likučius. Sudaromi inventorizacijos aprašai ir juose įrašomi visis likučiai ką reikia inventorizuoti. Pirma skelbiama inventorizacija, tada skelbiamas trūkumas arba perteklius.

Parodžius specialistei 4 segtuvo 394 lapą, ji paaiškino, kad uždarius 2015 metus 2015 m. gruodžio 31 d., UAB „R.“ kredito suma 2700, 11 Eur – matomai pagal šitą objektą. Sumos sudedamos ir gaunama ši suma. Kompiuteris viską suskaičiuoja, suveda.

Prekės įsigytos iš UAB „N.“ pagal sąskaitą faktūrą 2015 m. balandžio 1 d. Nr. 150401/01 buvo parduotos, realizuotos yra pažymėtas pirkimas, ir uždarymas ir viskas eina ne per atsargas, o per 6 sąskaitą. Viskas nurašyta į sąnaudas. Atrodo yra išmėtę po įvairias sąnaudų sąskaitas. Nežino ar prekės buvo parduotos UAB „F.“, bet įforminta, kad parduota. Pajamos buvo gautos, nes pardavimas ir jie parodė savo pajamas. Kiek pamena, balansas nebuvo įtakojamas, nes už kiek buvo pirkta, už tiek parduota. Ji tokių terminų kaip išvaistymas nenagrinėja. Negali atsakyti, kad prekės, kurios buvo įgytos pagal 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) buvo parduotos „F.“ pagal sąskaitą RU 048 ar yra tos pačios prekės ar ne. Čia tiesiog įforminta ir lygiai tais pačiais žodžiais išvardintos prekės kaip ir tose faktūros, kuriose jos yra pirktos. Nupirktos prekės buvo iškart traukiamos į sąnaudas. Čia nėra esminis pažeidimas, jeigu yra normalūs dokumentai ir operacijos įvykusios ar iškart tą sandėlį nurašo į sąnaudas. Nedidelis pažeidimas. Be abejo pagal visus verslo standartus reikia pajamuoti į sandėlį, po to iš sandėlio nurašyti ir visa kita, bet esmė šioje byloje ne tame. UAB “R.“ iškarto nurašė į sąnaudas. Negali pasakyti, galima atversti ir žiūrėti ar buvo traukiamos į prekes ar nebuvo. Kaip buvo traukiama, aprašyta kiekviena faktūra kaip ji buvo įtraukta. Kiek matė, ji buvo traukiama į sąnaudas. Pagal 2015 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra prekės įsigytos iš UAB „N.“, kiek pamena, buvo įformintas pardavimas. Ar buvo duomenų, kad tas prekes, kurias pardavė UAB „F.“, kad UAB “R.“ būtų įsigijęs ne iš UAB „N.“ – gali pasakyti tik, kad palyginimo būdu buvo nustatyta, kad prekės įformintos tos pačios, kurios buvo nurodytos pirkimo faktūroje (t. 11, b. l. 15-21).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Č. M. parodė, kad palaiko specialisto išvadą. Pagal jam pateiktus dokumentus, UAB „R.“ inventorizacijos dokumentas jam nebuvo pateiktas ir kilo klausimų dėl kitų privalomų dokumentų, kurie nebuvo perduoti. Šiandien specialistės L. N. pasisakyme girdėjo tokį sakinį, kad jeigu pirktų ginčo prekių ir paslaugų apskaitos tvarka buvo numatyta apskaitos politikoje, tai pažeidimų kaip ir nėra, bet tas esminis dokumentas, kuris Buhalterinės apskaitos įstatyme apibrėžtas 9 straipsnyje, kaip apskaitos politika, kuri yra privaloma, nes įstatymo leidėjas negali reglamentuoti visų buhalterinės apskaitos detalių. Todėl įstatyme numatyta, kad vadovas tvirtina apskaitos politiką ir atitinkamai buhalterinės apskaitos padaliniai privalo vadovautis. Jam teko matyti apskaitos politiką ir su tokia apskaitos schema kaip šioje įmonėje ir su kitokia. Kategoriško reikalavimo pajamuoti prekes ar paslaugas pirma į atsargas, po to vėliau nurašyti į sąnaudas nėra. Įmonė pati apsprendžia ir reglamentuoja tai apskaitos politikoje. Jam nebuvo perduota ir visumoje nebuvo perduotas priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio galėtų spręsti ar buvęs vadovas G. B. perdavė ir kokioje apimtyje perdavė dokumentus naujam vadovui. Už tai atsakingas naujas vadovas, kuris turėjo organizuoti tą priėmimą-perdavimą ir tarp tų dokumentų turėjo būti ir inventorizacijos aktai ir apskaitos politika, ir kiti dokumentai, bet tokio priėmimo-peravimo akto nebuvimas, darbo problematišką bet kokį tyrimą. Aptiko, kad yra sąskaitos dviejų redakcijų tos pačios datos. Tai sakoma, kad buvo kažkokie dalykai buvo daromi, galimai po to kai dokumentai buvo perduoti. Inventorizacijos įstatymas, kad inventorizacija yra privaloma prie bet kokios apskaitos politikos ir prie bet kokio apskaitos formato dėl įsigytų paslaugų ir prekių. Ji yra privaloma pagal įstatymą ir nėra pasirinkimo.

Visos inventorizacijos esmė yra sutikrinti. Yra apskaitos duomenys, yra faktiniai likučiai ir jei kalbama apie tas paslaugas, kurios pateko į sąnaudas ir iš paaiškinimo apskaitos specialistė, kuri minėjo prokurorė paaiškinimus teisme, jis tais paaiškinimais vadovavosi savo specialisto išvadoje, kuri pasakė, kad įsigytos prekės ir paslaugos buvo iškart registruojamos parduotų prekių ir paslaugų savikainoje. Nori akcentuoti, kad ne paprastai sąnaudose, o būtent, parduotų prekių ir paslaugų savikainoje. Jau pati sąskaita sako, kad jeigu registruojamos tos įsigytos prekės ar paslaugos, reiškia tos įsigytos prekės ar paslaugos arba parduotos, arba bus parduotos. Iš apskaitos reglamentavimo, kaip paaiškino apskaitos specialistė, jie viską traukė į tą sąskaitą parduotų prekių savikainą. O vėliau inventorizacijos metu metų gale, jeigu jie sandėlyje aptiktų tuo skardos profilius, lankstinius, jie tada iš parduotų prekių savikainos tą likutį atstatytų į atsargas. Toks buvo paaiškinimas iš kurio akivaizdus klausimas kaip buvo organizuota apskaita, organizuota apskaita buvo taip, kad viską į parduotų prekių savikainą metų gale keliauja į sandėlį, nes pagal apskaitos duomenis nėra, sandėlis nulis, viskas pateko į parduotų prekių savikainą. Bet jeigu sandėlyje aptinka skardos profilį dėl lankstymo darbų kur buvo užsakyti, tą skardos profilį su lakstymo darbais atstato atsargose ir jeigu atsargose nebuvo atstatyta, darytina išvada, kad tie darbai ir paslaugos buvo perparduoti. Duomenų apie tai, kad inventorizacijos metu buvo aptikti kažkokie likučiai, nėra. Iš to darytina išvada, kad tie dalykai buvo perparduoti.

Vieną konkretų perpardavimo faktą aptiko – sąskaitą faktūrą, išrašytą UAB „R.“ UAB „F.“ ir jam keista girdėti kai pradeda specialistė blaškytis ar buvo parduota, ar buvo tik įforminta. Jei specialistė tyrė tą sąskaitą, buvo atskiras klausimas užduotyje kaip UAB „F.“ apskaitoje kaip UAB „R.“ apskaitoje, kaip deklaracijoje visur ta sąskaita praėjo, visur ji buvo uždeklaruota ir kažkokių duomenų, kad tas paradavimas yra neįvykęs-fiktyvus nėra byloje. Jeigu dokumentas nenuginčytas, jis tikras. O jei jis tikras, reiškia pardavimas įvyko. Jei mato, kad tos pačios pozicijos, tas pats pardavimas, įmonė patikrinta deklaravimo prasme, visur įtraukta į apskaitas, kitų duomenų, kad galimai neįvyko pardavimas, nėra, kaip gali kalbėti tik apie įforminimą, o ne apie tikrą pardavimą, kuris įformintas šiuo dokumentu. Kol tas dokumentas nenuginčytas ir nepripažintas niekiniu, tas dokumentas byloje ir patvirtina pardavimą. Taip reglamentuoja norminiai aktai. Sąskaita faktūra yra pagrindas. Kalbama, kad įmonė galimai kažko nenupirko, bet kažkodėl pardavė ir sumokėjo mokesčius. Sumokėti mokesčiai gerai, bet pirkimo nebuvo, tai kaip galima parduoti tai kas nebuvo nupirkta. Čia logikos stoka kaip ir akivaizdi,

Lietuvoje buvo pradėjęs veikti IIMAS (išmanioji mokesčių administravimo sistema) ir ISAF (IMAS posistemė – sąskaitų faktūrų registravimas) atrodo nuo 2016 metų. ISAF ir IMAS yra kryžminio sutikrinimo sistema. Tai ką parodo pardavėjas, tą patį turi parodyti pirkėjas. Pirkėjas, pateikdamas pirkimo-pardavimo sąskaitų registrus, turi nurodyti pirkėjo duomenis ir sąskaitos faktūros rekvizitus. Ta įvesta sistema leidžia sukontroliuoti, kad vėliau atbuline data nebūtų perrašomi dokumentai. Kryžminė sistema leidžia užfiksuoti tą faktą. 2015 metais tos sistemos nebuvo ir praktika sako, kad buvo ne vienas faktas, kada atbuline data buvo keičiami ir rekvizitai ir kiti duomenys, nes VMI atėjusi tikrinti, neturėjo kaip patikrinti. Kodėl tarp UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra dokumentų, kurie pagrįstų prekių ar paslaugų įgytų iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimą, specialisto išvadoje pasisakė ir tuo klausimu buvo tyrimas nukreiptas.

Specialistė nustatė, ir jis nustatė, kad iš ginčo sąskaitų faktūrų dvi sąskaitos įmonės UAB „N.“, trys sąskaitos įmonės UAB „P.“. Dėl vienos UAB „N.“ sąskaitos nustatytas pilnas atitikmuo pardavimų. Įmonė UAB „F.“ buvo parduota identiškos paslaugos ir medžiagos. Dėl tos pirmos sąskaitos UAB „N.“ Nr. 150401/01 klausimų visai nekyla, nes jei buvo įsigytas toks dalykas ir toks pats dalykas parduotas, laike mato, kad balandžio mėn. įsigytas, gegužės parduotas, klausimų nekyla jeigu nėra patikimų įrodymų, kad pardavimas neįvyko. Tokių įrodymų jam pateikta nebuvo. Tada lieka keturios sąskaitos dėl kurių reikia aiškintis ir tokį tyrimą atliko. Įsigijimo darbuose mato – skardinimo darbai ir skardos lankstymo darbai. Yra tam tikros paslaugos. Atitinkamai, kad surasti tas paslaugas pardavimuose, naivu tikėtis, kad būtų vienas prie vieno, nupirko kažkokius darbus ir vienas prie vieno juos pardavė. Įmonė kaip užsakovas atlikinėjo tuos skardinimo darbus stambiems objektams ir ta pati įmonė, bendraujant su vadovu išsiaiškina, kad irgi turėjo lankstymo įrangą, bet jų lankstymo įranga neturėjo parametrų lankstyti ilgesnio parametro skardą. Dėl to privalėjo pirkti paslaugas iš kitų subjektų, bet tuos visus ruošinius, lankstinius, jie panaudodavo jau stambiems darbams atlikti. Tai gali pas jį??? įsigyti, sakysim dešimtadalį ar 1 procentą iš būsimo pardavimo objekto ir tada pas jį niekada nesutaps nei sumos, nei pavadinimai, nei pardavimų apimtys. Tai atitinkamai jie paprastai ieškojo galimų pardavimų tam laikotarpiui ir jų nemažai rado. Nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (tai atvaizduota 9 lentelėje) UAB „R.“ per 10 sąskaitų faktūrų galimai pardavė nupirktus anksčiau darbus. Sutapimo ir identiškumo būti negali, nes jei parduodami didesnės apimties darbai nei buvo pirkti iš kažkokio subjekto, kitus darbus atliko savo ceche, tai atitinkamai parduos darbus metalo profilius, kurių darbus dėl metalo profilio galėjo nupirkti iš UAB „N.“ ir iš kitos įmonės. Atitinkamai dvi sąskaitos faktūros rugsėjo 17 d. ir gruodžio 22 d. už stogo dangos komplektą, tai atitinkamai daroma išvada kad UAB „R.“ sukomplektavo, tame tarpe ir iš nupirktų paslaugų iš įmonės UAB „N.“ ir UAB „P.“, ir perpardavė rugsėjo 17 d. pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir gruodžio 22 d. pagal sąskaitą 2034, todėl ir neatsirado tų likučių inventorizacijos metu. Jei tie profiliai buvo perparduoti, tai jų objektyviai negali būti likučiuose. Atitinkamai tokio tyrimo metu galima būtų tiksliai nustatyti ar tie nupirkti dalykai buvo perparduoti ar ne ir tada tas pirkimas galimai fiktyvus ar ne fiktyvus. Neatlikus tokio tyrimo, o specialistė net nebandė tokio tyrimo atlikti, tai tik iš dokumento pavadinimo arba tik iš to fakto, kad sakysim, kad blogai deklaravo pardavėjas, tikrai neseka išvada, kad tas pirkimas fiktyvus. Reikia kruopštaus darbo su pardavimais ir pagal pardavimo sąskaitas faktūras važiuoti į objektus, žiūrėti kokie dalykai buvo parduoti ar galimai pirkti iš tų dviejų ginčo įmonių. Su didele tikimybe tvirtina, kad tie dalykai buvo perparduoti, o įvertinus, kad inventorizacijos metu jie neaptikti, tai tik patvirtina jo išvadą, kad tie dalykai buvo perparduoti. Buvo nustatytas faktas dėl vienos sąskaitos faktūros akivaizdaus klastojimo, bet ne iš tų penkių ginčo sąskaitų faktūrų. Specialisto išvados 9 lape buvo pateiktos UAB „R.“ išrašytos sąskaitos faktūros, aptiktos sąskaita (duomenys neskelbtini) išrašyta tai pačiai įmonei „V.“. Vienos sąskaitos data yra rugpjūčio 21 d. ir suma 3570, o kita rugpjūčio 24 d. ir suma – 1356. Buvo gautas atsakymas iš pirkėjo ir paaiškėjo, kad tikra sąskaita yra rugpjūčio 21 d. Tada kilo klausimas ir kur atsirado rugpjūčio 24 d. sąskaita. Kada ta sąskaita buvo suklastota tos pačios datos, to paties numerio FNTT tyrime iš vis nėra tos informacijos. Jeigu nėra priėmimo-perdavimo akto, kur konkrečiai nurodyta ką perduoda G. B. ir ką priima naujas vadovas, tai galima tik spėlioti kada ir kas tai padarė. Galimai tai padarė tas kas suinteresuotas. Kai nėra to esminio dokumento, nustatyti tiesą byloje bus labai sudėtinga, nes objektyvių duomenų tikrai nėra. Kuomet darė tyrimą ir surašė specialisto išvadą, rėmėsi ne tik buhalterinės apskaitos dokumentais, bet buvo pateikti dokumentai su apklausos protokolais. Mano, kad buvo pateiktos visos apklausos, nes kai paklausė advokato ar tai yra visų, tai pasakė , kad visų. Yra rekomendacijos, kad jeigu tik liudytojų parodymai patvirtina ir rašytines aplinkybes, tada bando jais remtis. Kada liudytojų parodymus negali patvirtinti objektyviais įrodymais, tai parodymais nesiremia, nes jie įneša daugiau painiavos nei aiškumo. Jeigu būtų nuoroda į kažkokį objektyvų dokumentą, suderinimo aktą ar kažkokį rašytinį dokumentą, kurį galėtų vertinti, tada jeigu turi patvirtinimą liudytojų parodymų dokumentais, tada jais remiasi. Jeigu tai yra parodymai be patvirtinimo, tada nesirems. UAB „N.“ buhalterijos netyrė. Jo pateiktoje specialisto išvadoje yra atskira lentelė apie deklaracijų neatitikimus. Gali pasakyti, kad neatitikimai buvo. Lentelėje Nr. 11 kalba apie tai, kad deklaruota suma 2520, o sąskaitoje faktūroje yra suma 5530 ir atitinkamai PVM. Pagal sąskaitas faktūras yra didesnė suma nei uždeklaruota, todėl pasakyti jog visai neuždeklaruota negali, bet uždeklaruota netinkamai. UAB „P.“ 10 lentelėje – trūkumai deklaravime yra ir UAB „P.“, kad galimai nepilnai uždeklaruota. Uždeklaruota buvo, bet ne pilna apimtimi, bet ar būtent sąskaita išrašyta UAB „R.“ buvo pilnai neuždeklaruota, to tvirtinti negali. 2015 m. spalio mėnesį UAB“ P.“ aplamai Atlikdami tyrimus, auditoriai dažnai susiduria su situacija, kad operacijos visos tikros, bet kažkodėl mokesčių įmonės nenori mokėti ir pradeda falsifikuoti deklaracijas, bet nuo to operacija netampa netikra, o tik mokesčiai nesumokėti. Reikia skirti tuos dalykus. Jei įmonė blogai deklaruoja, reiškia ji vengia mokesčių, o ne fiktyvios operacijos atliekamos. UAB „N.“ ir UAB „P.“ nesumokėjo pilnai mokesčių, jeigu netikslino deklaracijų. Vengė mokėti mokesčius UAB „N.“ ir UAB „P.“ jei nepilnai deklaravo mokesčius, ne UAB „R.“ (t. 11, b. l. 15-21).

2015-04-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,N.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas už 6 691,30 Eur, tame tarpe 1 161,30 Eur PVM Sąskaitoje nėra nei ją išrašiusių bei priėmusių asmenų duomenų, nei parašų (t. 1 b. l. 7).

2015-09-16 sąskaitoje faktūroje Nr. 150916/01 atvaizduota, jog ,,N.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardinimo darbus už 3 240 Eur. Sąskaitoje nėra nei ją išrašiusių bei priėmusių asmenų duomenų, nei parašų (t. 1, b. l. 7).

2015-09-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardinimo darbus už 8 772,50 Eur, tame tarpe 1 522,50 Eur PVM. Sąskaitoje atspausdintas tekstas apie tai, kad ji išrašyta G. G., ties eilute „Sąskaita priėmė“ yra ranka darytas įrašas „G. B.“; prie pavardžių yra nurodytų asmenų parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 5), dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 5, 25.

2015-10-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardos lankstymo darbus už 8 796,70 Eur, tame tarpe 1 526,70 Eur PVM. Sąskaitoje atspausdintas tekstas apie tai, kad ji išrašyta G. G., ties eilute „Sąskaita priėmė“ yra ranka darytas įrašas „D. K.“; prie pavardžių yra nurodytų asmenų parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 6, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 24).

2015-12-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus už 9 256,50 Eur, tame tarpe 1 606,50 Eur PVM. Sąskaitoje ties grafa „sąskaitą išrašė“ yra rankraštinis įrašas „G. G.“, grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra rankraštinis įrašas „G. B.“; prie pavardžių yra nurodytų asmenų parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 7, dokumento originalas bylos Nr. 2, b. l. 23).

2015-10-02 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“, atstovaujamos G. B., gavo 2 000 Eur sumą. Kvite yra rankraštinis įrašas „G. B.“ ir G. B. bei G. G. parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 8, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 3).

2015-10-09 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“, atstovaujamos G. B., gavo 3 800 Eur sumą. Kvite yra rankraštinis įrašas „G. B.“ ir G. B. bei G. G. parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 8, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 2).

2015-10-15 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“ gavo 2 972,50 Eur sumą. Kvite yra G. G. parašas (dokumento kopija t. 2, b. l. 9, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 1).

2015-10-30 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“ gavo 3 000 Eur sumą. Kvite yra G. G. parašas (dokumento kopija t. 2, b. l. 9, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 9).

2015-11-06 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“ gavo 2 800 Eur sumą. Kvite yra G. G. parašas (dokumento kopija t. 2, b. l. 10, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 8).

2015-11-20 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“ gavo 2 996,70 Eur sumą. Kvite yra G. G. parašas (dokumento kopija t. 2, b. l. 10, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 7).

2015-12-10 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“, atstovaujamos G. B., gavo 5 000 Eur sumą. Kvite yra rankraštinis įrašas „G. B.“ ir G. B. bei G. G. parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 11, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 6).

2015-12-21 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“, atstovaujamos G. B., gavo 2 500 Eur sumą. Kvite yra rankraštinis įrašas „G. B.“ ir G. B. bei G. G. parašai (dokumento kopija t. 2, b. l. 11, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 25).

2015-12-28 kasos pajamų orderio kvite Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduota, jog UAB ,,P.“, atstovaujama kasininko G. G. iš UAB ,,R.“, atstovaujamos G. B., gavo 1 756,50 Eur sumą. Kvite yra rankraštinis įrašas „G. B.“ ir G. B. bei G. G. parašai. (dokumento kopija t. 2, b. l. 12, dokumento originalas bylos priede Nr. 2, b. l. 5).

Iš valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų matyti, kad:

- 2015-10-23 elektroniniu būdu pateikta UAB ,,R.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30. Deklaracijoje nurodomas 14474 Eur įsigytų prekių ir paslaugų PVM (t. 1, b. l. 163, 182),

- 2015-11-24 elektroniniu būdu pateikta UAB ,,R.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31. Deklaracijoje nurodomas 10945 Eur įsigytų prekių ir paslaugų PVM (t. 1, b. l. 164, 181);

- 2016-01-25 elektroniniu būdu pateikta patikslinta UAB ,,R.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30. Deklaracijoje nurodomas 13161 Eur įsigytų prekių ir paslaugų PVM (t. 1, b. l. 161-162, 183).

- 2016-05-12 elektroniniu būdu pateikta patikslinta UAB ,,R.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31. Deklaracijoje nurodomas 6647 Eur įsigytų prekių ir paslaugų PVM (t. 1, b. l. 160, 180).

- UAB ,,N.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-03 standartinio tarifo pardavimo nurodomas PVM 529 Eur (t. 4, b. l. 80-81).

- UAB ,,P.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 standartinio tarifo pardavimo nurodomas PVM 1016 Eur. (t. 4, b. l. 25).

- UAB ,,P.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-09-31 standartinio tarifo pardavimo nurodomas PVM 0 Eur (t. 4, b. l. 25 antra pusė).

- UAB ,,P.“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 standartinio tarifo pardavimo nurodomas PVM 1004 Eur (t. 4, b. l. 28).

Iš 2018 m. gruodžio 7d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1625(18) matyti, kad:

- UAB „P.” PVM sąskaitose-faktūrose 2015-09-29 (duomenys neskelbtini) , 2015-10-30 (duomenys neskelbtini) , 2015-12-10 (duomenys neskelbtini) eilutėse “Sąskaitą išrašė:”, UAB „P.” kasos pajamų orderių kvituose 2015-10-02 (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 (duomenys neskelbtini) , 2015-10-15 (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 (duomenys neskelbtini), eilutėse „Gavo kasininkas G. G.”, pasirašė ne G. G.. Nustatyti, ar G. G. vardu pasirašė R. G., G. B., ar kitas asmuo, negalima;

- UAB „P.” PVM sąskaitoje-faktūroje 2015-12-10 (duomenys neskelbtini), eilutėse „Sąskaitą išrašė:”, rankraštinį įrašą „G. G.” parašė R. G..

- UAB „P.” PVM sąskaitose-faktūrose 2015-09-29 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini), eilutėse „Sąskaitą priėmė”, UAB „P.” kasos pajamų orderių kvituose: 2015-10-02 (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 (duomenys neskelbtini), 2015-12-28 (duomenys neskelbtini), eilutėse „Priima iš UAB „R.”, rankraštinius įrašus „G. B.” parašė ir pasirašė G. B..

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-2795895-20 matyti, kad pagal UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 26825,70 Eur, išrašytas bendrovei „R.“ buvo įformintas bendrovės „R.“ 26825,70 Eur apmokėjimas bendrovei „P.“ pagal 2015-10-02 - 2015-12-28 UAB „P.“ 9 kasos pajamų orderių kvitus, kurių duomenys užfiksuoti UAB „R.” 2015 m. spalio-gruodžio mėnesių atskaitingų asmenų apyskaitose ir 2015-04-01–2015-12-31 buhalterinės apskaitos ataskaitos Nr.3031/S1019 „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos“, 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“ ir 24351 „Atskaitingas asmuo G. B.“, 24354 „Atskaitingas asmuo D. K.“ buhalterinėse sąskaitose tomis pačiomis dienomis, kurios įrašytos kasos pajamų orderių kvituose: 2015 m. spalio 2, 9, 15, 30, lapkričio 6, 20, gruodžio 10, 21 ir 28 dienomis. Atskaitingų asmenų apyskaitos nepasirašytos atskaitingų asmenų, vadovo.

Atskaitingo asmens G. B. apyskaitose užfiksuotos skolos bendrovei:

-2015-10-31 apyskaitoje užfiksuota 40979,53 Eur atskaitingo asmens skola bendrovei 2015-10-01 dienai, 11473,19 Eur išlaidų (tarp jų 5800 Eur apmokėjimas bendrovei "P." pagal kvitus 2015-10-02 Nr.151002/01 ir 2015-10-09 Nr.151009/01) ir 29506,34 Eur skola 2015-10-31 dienai (t. 6, b. l. 68);

-2015-11-30 apyskaitoje užfiksuota 29506,34 Eur atskaitingo asmens skola bendrovei 2015-11-01 dienai, 377,90 Eur išmokėjimų jam grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį 2015-11-25 Nr. 15028 (t. 6, b. l. 98); 3672,95 Eur išlaidų (tarp jų 2996,70 Eur apmokėjimas bendrovei „P.“ pagal kvitą 2015-11-20 Nr.15112001) ir 26211,29 Eur skola 2015-11-30 dienai (t. 6, b. l. 69).;

-2015-12-31 apyskaitoje užfiksuota 26211,29 Eur atskaitingo asmens skola bendrovei 2015-12-01 dienai, 8206,21 Eur išmokėjimų jam (grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį 2015-12-31 Nr. 15031 - 5986,21 Eur (t. 6, b. l. 99) ir išėmimais iš atsiskaitomosios sąskaitos: 2015-12-17 - 170 Eur; 2015-12-21 - 250 Eur; 2015-12-22 - 350 Eur; 2015-12-23 - 1060 Eur ir 390 Eur); 3672,95 Eur išlaidų (tarp jų 9256,50 Eur bendrovei „P.“ pagal kvitus 2015-12-10 Nr. 151210/01, 2015-12-21 Nr.151121/01, 2015-12-28 Nr.151228/01) ir 21752,46 Eur skola 2015-12-31 dienai (t. 6, b. l. 70);

UAB „R.” 2015-04-01 – 2015-12-31 SAA 24351 „Atskaitingas asmuo G. B.“ buhalterinėje sąskaitoje užfiksuota 105854,43 Eur išmokėjimų atskaitingam asmeniui (grynais pinigais iš kasos pagal kasos išlaidų orderius: 2015-04-15 Nr.1509 - 8000 Eur; 2015-04-30 Nr.15010 - 7871,80 Eur; 2015-05-29 Nr.15015 - 11494,41 Eur; 2015-07-17 Nr. 15019 - 22000 Eur; 2015-07-31 Nr. 15021 - 9675,87 Eur; 2015-08-31 Nr. 15022 - 15281,11 Eur; 2015-09-30 Nr. 15023 - 19947,13 Eur; 2015-11-25 Nr. 15028 - 377,90 Eur ; 2015-12-31 Nr. 15031 - 5986,21 Eur ir iš atsiskaitomosios sąskaitos išimti pinigai: 2015-06-26 Nr. - 1000 Eur ir 2000 Eur; 2015-12-17 - 170 Eur; 2015-12-21 - 250 Eur; 2015-12-22 - 350 Eur; 2015-12-23 - 1060 Eur ir 390 Eur) ir 88844,26 Eur atskaitingo asmens pinigų panaudojimas ūkio reikmėms; 21752,46 Eur atskaitingo asmens skola bendrovei „R.” 2015-12-31 dienai.

Atskaitingo asmens D. K. apyskaitose užfiksuotos bendrovės skolos atskaitingam asmeniui:

-2015-10-31 apyskaitoje užfiksuota 10428,20 Eur išlaidų (tarp jų 5972,50 Eur bendrovei „P.“ pagal kvitus 2015-10-015 Nr.151009/01 ir 2015-10-30 Nr.15103001) ir 10428,20 Eur bendrovės skola 2015-10-31 dienai (t. 6, b. l . 66) ;

-2015-11-30 apyskaitoje užfiksuota 10428,20 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui 2015-11-01 dienai; 15377,36 Eur išmokėjimų jam grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį 2015-11-25 Nr.15027 (t. 6, b. l. 97); 4955,56 Eur išlaidų (tarp jų 2800 Eur bendrovei „P.“ pagal kvitą 2015-11-06 Nr.15110301) ir 6,40 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui 2015-11-30 dienai (t. 6 b. l. 67, 97);

UAB „R.” 2015-04-01 – 2015-12-31 SAA 24354 „Atskaitingas asmuo D. K.“ buhalterinėje sąskaitoje užfiksuota 17497,17 Eur išmokėjimų atskaitingam asmeniui (grynais pinigais iš kasos pagal kasos išlaidų orderius: 2015-07-30 Nr.15020 -2051,56 Eur ir 2015-11-25 Nr.15027 - 15388,36 Eur), 17567,90 Eur atskaitingo asmens pinigų panaudojimas ūkio reikmėms ir 70,73 Eur bendrovės „R.” skola atskaitingam asmeniui 2015-12-31 dienai.

UAB „R.“ kasos išlaidų orderiai, įrašyti atskaitingų asmenų apyskaitose, kuriais įforminti grynųjų pinigų išmokėjimai atskaitingiems asmenims iš bendrovės kasos: 2015-04-15 Nr.1509 – 8000 Eur; 2015-04-30 Nr.15010 – 7871,80 Eur; 2015-05-29 Nr.15015 – 11 494,41 Eur; 2015-07-17 Nr. 15019 – 22 000 Eur; 2015-07-31 Nr. 15021 – 9675,87 Eur; 2015-08-31 Nr. 15022 – 15 281,11 Eur; 2015-09-30 Nr. 15023 – 19 947,13 Eur; 2015-11-25 Nr. 15028 - 377,90 Eur; 2015-12-31 Nr. 15031 – 5986,21 Eur ir 2015-07-30 Nr.15020 – 2051,56 Eur, 2015-11-25 Nr.15027 – 15 377,36 Eur nurodytomis datomis buvo įtraukti į UAB „R.“ 2015 m. kasos knygas ir SAA buhalterines sąskaitas 24351 „Atskaitingas asmuo G. B.“, 24354 „Atskaitingas asmuo D. K.“.

UAB „R.“ kasos išlaidų orderiai, kuriais įformintas bendrovės pinigų išmokėjimas atskaitingiems asmenims grynais pinigais: 2015-07-17 Nr. 15019 – 22 000 Eur, 2015-07-31 Nr. 15021 – 9675,87 Eur, 2015-09-30 Nr. 15023 – 15 847,13 Eur, 2015-12-31 Nr. 15031 – 5986,21 Eur, pinigų gavėju įrašytas G. B.; ir 2015-11-25 Nr.15027 – 15388,36 Eur ir 2015-07-30 Nr. 15020 - 2051,56 Eur pinigų gavėju įrašytas D. K. neturi visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės finansinės operacijos tapatumo, nes yra be vadovo, pinigų gavėjų parašų, patvirtinančių pinigų gavimą, nenurodyta gauta suma.

UAB „R.” 2015-04-01 – 2015-12-31 buhalterinės apskaitos ataskaitos Nr.3031/S1019 „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos“ 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“, 243111 „Pirkimo PVM“ ir 60001 „Parduotų prekių savikaina“ buhalterinėse sąskaitose pagal bendrovės „P.“ PVM sąskaitas faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti: 26825,70 Eur skola tiekėjui, 22170 Eur pirkimo savikaina ir 4655,7 Eur pirkimo PVM.

UAB „R.” 2015-04-01 – 2015-12-31 buhalterinės apskaitos ataskaitoje Nr.3031/S1019 „Sąskaitų aktyvumo ataskaita“ 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“ ir 24351 „Atskaitingas asmuo G. B.“, 24354 „Atskaitingas asmuo D. K.“ buhalterinėse sąskaitose buvo užfiksuoti bendrovės „R.“ atskaitingų asmenų 26 825,70 Eur apmokėjimai bendrovei „P.“ pagal 2015-10-02 - 2015-12-28 UAB „P.“ 9 kasos pajamų orderių kvitus už PVM sąskaitas faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „R.“ apskaitoje iš bendrovės „P.“ gautos skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo paslaugos užfiksuotos SAA sąnaudų buhalterinėje sąskaitoje 60001 „Parduotų prekių savikaina“.

UAB „R.“ PVM deklaracijose deklaravo pirkimo PVM nuo UAB „P.“ pirkimo sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini):

- 1522,50 Eur už 2015 m. rugsėjo mėnesį, VMI pateiktoje 2015-10-23;

- 1526,70 Eur už 2015 m. spalio mėnesį, VMI pateiktoje 2015-11-24;

- 1606,50 Eur už 2015 m. gruodžio mėnesį, VMI pateiktoje patikslintoje 2016-05-12 ir pirminėse deklaracijose, teiktose 2016-01-25, 2016-02-23.

Bendrovė „P.“ PVM deklaracijose, teiktose VMI už 2015 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesius nedeklaravo pardavimo PVM nuo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytų bendrovei „R.“. Tyrimui nepateikti UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Tyrimui pateiktos FNTT prie LR VRM centrinės informacinės sistemos pažymos „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ ir iš šios sistemos paimtos nuo 2015 m. rugsėjo mėn. VMI pateiktos UAB „P.“ PVM deklaracijos už 2015 m. rugsėjo - gruodžio mėnesius. Tyrimo metu palyginti UAB „P.“ pardavimų sumų ir pardavimų PVM deklaruoti duomenys su UAB „P.“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytose bendrovei „R.“, įrašytais duomenimis: pardavimų sumomis ir pardavimų PVM (kurios tuo pačiu yra „R.“ pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kuriose įrašytos pirkimų sumos ir pirkimų PVM). UAB „P.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. rugsėjo mėn., VMI teiktoje 2015-10-26, įrašyti 4840 Eur pardavimų ir 1016 Eur pardavimo PVM dydžiai nesutampa (yra mažesni) su įrašytais UAB „P.“ 2015-09-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) – 7250 Eur pardavimo suma, 1522,50 Eur pardavimo PVM. UAB „P.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. spalio mėn., VMI teiktoje 2015-11-25, nurodyti 0 Eur pardavimo ir 0 Eur pardavimo PVM nesutampa su įrašytais UAB „P.“ PVM sąskaitoje – faktūroje 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 7270 Eur pardavimo suma ir 1526,70 Eur pardavimo PVM. UAB „P.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. gruodžio mėn., VMI teiktoje 2016-01-25, nurodyti 4780 Eur pardavimo ir 1004 Eur pardavimo PVM dydžiai nesutampa (yra mažesni) su įrašytais UAB „P.“ PVM sąskaitoje-faktūroje 2015-12-10 Nr. 151210/01 - 7650 Eur pardavimo suma ir 1606,50 Eur pardavimo PVM.

Tyrimui pateikta bendrovės „F.“ 2015-05-20 pirkimo PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įformintas ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų bei patalpų remonto ir apdailos darbų, statybinių medžiagų, skardinimo darbų pirkimas iš UAB „R.“ už 9931,30 Eur (8770 Eur darbų savikaina ir 1161,30 Eur pirkimo PVM), bendrovės „F.“ PVM deklaracija už 2015 m. gegužės mėnesį, „Vietinių pirkimų žurnalas nuo 2015.05.01 iki 2015.05.31" ir buhalterinės apskaitos registrai (tiekėjų, sąnaudų ir pirkimo PVM).

Bendrovės „F.“ buhalterinėje apskaitoje 2015-05-20 yra apskaityti pirkimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuri tuo pačiu yra UAB „R.“ pardavimo PVM sąskaita faktūra, ir UAB „F.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. gegužės mėnesį, teiktoje VMI 2015-06-25, įrašyta 22189 Eur pirkimo PVM suma sutampa su UAB „F.“ apskaitos registre „Pirkimo PVM“ apskaityta 22 189 Eur pirkimo PVM suma, įskaitant 1161,30 Eur pirkimo PVM pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „R.” 2015-04-01-2015-12-31 buhalterinės apskaitos ataskaitos Nr.3031/S1019 „Sąskaitų aktyvumo ataskaita“ 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“, 243111 „Pirkimo PVM“ ir 6101 „Pardavimo paslaugų sąnaudos“, 60001 Parduotų prekių savikaina" buhalterinėse sąskaitose buvo užfiksuoti 9931,30 Eur skola tiekėjui „N.“, 8770 Eur pirkimo savikaina ir 1161,30 Eur pirkimo PVM pagal bendrovės „N.“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) – 6691,30 Eur (sąnaudos 5530 Eur ir pirkimo PVM 1161,30 Eur) ir 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3240 Eur (sąnaudos 3240 Eur ir skola tiekėjui 3240 Eur).

UAB „R.” ataskaitoje Nr. 2061/P10 „Pirkimo operacijos“ 2015-04-01 ir 2015-09-16 užfiksuotos pirkimo operacijos pagal bendrovės „N.“ PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini): 2015-04-01 - suma 5530 Eur ir pardavimo PVM 1161,30 Eur; 2015-09-16 suma 3240 Eur.

UAB „R.” 2015-04-01 – 2015-12-31 buhalterinės apskaitos ataskaitos Nr.3031/S1019 „Sąskaitų aktyvumo ataskaita“ 2015-05-20 užfiksuota ūkinė finansinė operacija pagal UAB „R.“ 2015-05-20 pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta bendrovei „F.“ už 6691,30 Eur (suma 5530 Eur ir pardavimo PVM 1161,30 Eur): 2411 sąskaitoje „Pirkėjų įsiskolinimas“ užfiksuota 6691,30 Eur pirkėjo „F.“ skola, 50001 „Parduotų prekių pajamos“ sąskaitoje užfiksuota 5530,01 Eur pajamų, 448411 „Pardavimo PVM“ sąskaitoje užfiksuota 1161,30 Eur .

UAB „R.” ataskaitoje Nr. 2062/S143 „Pardavimo operacijos“ 2015-05-20 užfiksuota pardavimo operacija pagal UAB „R.“ 2015-05-20 pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5530,01 Eur pardavimo suma ir 1161,30 Eur PVM.

UAB „R.“ PVM deklaracijose, VMI pateiktose 2016-01-25 už 2015 m. balandžio mėnesį (patikslinta deklaracija, teikta 2015-05-13), 2015-06-10 už 2015 m. gegužės mėnesį ir 2015-10-23 už 2015 m. rugsėjo mėnesį, pagal ataskaitoje Nr. 2061/P10 „Pirkimo operacijos“ ir SAA 243111 „Pirkimo PVM“ sąskaitoje užfiksuotus duomenis deklaravo pirkimo PVM: 13161 Eur už 2015 m. balandžio mėnesį, 14474 Eur už 2015 m. rugsėjo mėnesį; pagal ataskaitoje Nr. 2062/S143 „Pardavimo operacijos“ ir SAA 448411 „Pardavimo PVM“ sąskaitoje užfiksuotus duomenis deklaravo 15077 Eur pardavimo PVM už 2015 m. gegužės mėnesį, tame skaičiuje pirkimo PVM 1161,30 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą 2015-04-01 Nr. 150401/01 už 2015 m. balandžio mėnesį ir 1161,30 Eur pardavimo PVM pagal 2015-05-20 pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2015 m. gegužės mėnesį.

UAB „R.“ atliko bankinius pavedimus pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į bendrovės „N.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbanke ir SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) mažinant įsiskolinimą tiekėjui „N.“ 10215 Eur: 2015-04-30 – 1970 Eur; 2015-06-10 – 5000 Eur; 2015-09-18 – 1550 Eur; 2015-11-20 – 1245 Eur; 2015-09-18 – 450 Eur.

Bendrovė „N.“ PVM deklaracijoje, teiktoje VMI už 2015 m. balandžio mėnesį nedeklaravo pardavimo PVM nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos bendrovei „R.“. Tyrimui nepateikti UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Tyrimui pateiktos FNTT prie LR VRM centrinės informacinės sistemos pažymos „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ ir iš šios sistemos paimta VMI pateikta viena UAB „N.“ PVM deklaracija už 2015 m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu palyginti UAB „N.“ pardavimų sumų ir pardavimų PVM deklaruoti duomenys su UAB „N.“ 2015-04-01 pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytoje bendrovei „R.“, įrašytais duomenimis: pardavimų suma ir pardavimų PVM (kuri tuo pačiu yra „R.“ pirkimo PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašyta pirkimų suma ir pirkimų PVM). UAB „N.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. balandžio mėnesį įrašyti 2520 Eur pardavimų ir 529 Eur pardavimo PVM dydžiai, nesutampa (yra mažesni) su įrašytais UAB „N.“ 2015-04-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) - 5530 Eur pardavimo suma, 1161,30 Eur pardavimo PVM.

Jeigu UAB „P.“ dokumentuose (PVM sąskaitos faktūros 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų: 22170 Eur pirkimo savikaina, 4655,70 Eur pirkimo PVM) ir UAB „N.“ dokumentuose (PVM sąskaitos faktūros 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini), iš jų: 8770 Eur sąnaudos ir 1161,30 Eur pirkimo PVM), iš viso už 36757 Eur (iš jų: 30940 Eur sąnaudų ir 5817 Eur pirkimo PVM), išrašytose bendrovei „R.“, nurodytų skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų bei ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų bei patalpų remonto ir apdailos darbų UAB „R.“ iš UAB „P." ir UAB „N.“ realiai nepirko, tačiau minėtų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukė į apskaitą ir į valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktas PVM deklaracijas (forma FR600) ir metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis apie įmonės pirkimus ir įmonės apmokestinamąjį 285 Eur nuostolį, tame skaičiuje nepagrįstai padidino:

-5817 Eur pirkimo PVM ir PVM atskaitą, mažinančią mokėtiną į biudžetą PVM (FR600);

-30940 Eur sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną (PLN204).

Dėl minėtų norminių aktų nesilaikymo UAB „R." buvo išvengta 5817 Eur mokėtino PVM sumokėjimo ir įvertinus 15% pelno mokesčio tarifą, 4598 Eur ((30940 Eur – 285 Eur)x15%) mokėtino pelno mokesčio sumokėjimo.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatą - „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys: <...>“ minėti UAB „P." dokumentai (PVM sąskaitos faktūros 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderio kvitai 2015-10- 02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015- 10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „N.“ dokumentai (PVM sąskaitos faktūros 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini)) turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau jeigu minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų bei ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų bei patalpų remonto ir apdailos darbų UAB „R.“ iš UAB „P.“ ir UAB „N.“ realiai nepirko bei minėtose kasos pajamų orderio kvituose nurodytų grynųjų pinigų konkrečiai už minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus UAB „P." nemokėjo, šios aplinkybės dėl realiai neįvykusių sandorių tarp UAB „P." bei UAB „N.“ ir UAB „R.“ paneigia minėtų UAB „P.“ ir UAB „N.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015- 10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini) bei UAB „P." kasos pajamų orderių kvitų (2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini),2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015- 12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriomis buvo įforminti darbų įsigijimai iš UAB „P." ir UAB „N.“ ir atsiskaitymai už juos, operacijų tūrinį, kaip dokumento rekvizitą, nes pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas minėtų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių turinys neatitinka tikrovės dėl juose atvaizduotų neįvykusių operacijų, t. y. neturi vieno iš privalomo rekvizito (ūkines operacijos turinys neatitinka tikrovės). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.“ visos minėtos UAB „P.“ ir UAB „N.“ PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai yra apskaityti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos registruose (SAA). Tokių dokumentų, kuriuose atvaizduotos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, panaudojimas UAB „R.“ apskaitoje negali būti siejamas su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Jeigu UAB „R.“ pagal įformintas UAB „P." ir UAB „N.“ PVM sąskaitas-faktūras darbų neįsigijo, o buvo tik įformintos pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo operacijos tarp UAB „R." ir UAB „P.“ bei UAB „N.“, t. y. neįvykusioms operacijoms pagrįsti panaudojo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (UAB „P.“ ir UAB „N.“ PVM sąskaitas faktūras ir UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus), tai UAB „R.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. nuostatų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus". Tokiu atveju dėl minėto norminio akto nuostatų nesilaikymo būtų iškreipti duomenis apie UAB „R.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir dėl to būtų negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 6, b. l. 28-44).

Iš 2019-04-11 UAB ,,N.“ dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint ir ištyrus UAB ,,N.“ dokumentus, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistei M. Š., ji nurodė, kad ši bendrovė 2015-2017 m. vykdė veiklą, nes per pastarosios banko sąskaitas buvo vykdomos finansinės operacijos, taip pat, buvo teikiamos šios bendrovės mokestinės deklaracijos, tačiau tyrimui nepateikti visi pirminiai minėtas ūkines finansines operacijas pagrindžiantys apskaitos dokumentai bei visi privalomi apskaitos registrai (kasos operacijų, pirkimų, pardavimų, skolų, registrai), kuriuose būtų užfiksuotos UAB ,,N.“ ūkinės finansinės operacijos, susijusios su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Jeigu UAB ,,N.“ apskaitos dokumentai buvo sunaikinti ar kitaip neišsaugoti, buvo nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostata – „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 19 str. 1, 2 d. nuostatomis – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 p. nuostatomis – „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatomis – „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“. Dėl minėtų norminių aktų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „N.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatą – „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys: <...>“. UAB „N.“ dokumentai (PVM sąskaita-faktūra 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita-faktūra 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios gautos iš UAB „R.“, turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau jeigu UAB „N.“ PVM sąskaitoje-faktūroje 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje-faktūroje 2015-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos ūkinės (pardavimo) operacijos bendrai už 9931,30 Eur sumą realiai tarp UAB „N.“ ir UAB „R.“ neįvyko, tai, UAB „N.“ vardu UAB ei „R.“ nurodytų dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros ir sąskaitos-faktūros), kuriuose įformintas ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos bei skardinimo darbų, taip pat, statybinių medžiagų pardavimas, turinys neatitinka tikrovės dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų, tokių dokumentų įforminimas ir panaudojimas UAB „N.“ apskaitoje negali būti siejami su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Dėl to būtų nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatomis – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Dėl minėto norminio akto nesilaikymo būtų iškreipti duomenis apie UAB „N.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir dėl to būtų negalima iš dalies nustatyti UAB „N.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. (t. 4, b. l. 171-174).

Iš 2019-04-11 UAB ,,P.” dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint ir ištyrus UAB ,,P.” dokumentus, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistei M. Š., ji nurodė, kad ši bendrovė 2015-2017 m. vykdė veiklą, nes per pastarosios banko sąskaitas buvo vykdomos finansinės operacijos, taip pat, buvo teikiamos šios bendrovės mokestinės deklaracijos, tačiau tyrimui nepateikti visi pirminiai minėtas ūkines finansines operacijas pagrindžiantys apskaitos dokumentai bei visi privalomi apskaitos registrai (kasos operacijų, pirkimų, pardavimų, skolų, registrai), kuriuose būtų užfiksuotos UAB „P.“ ūkinės finansinės operacijos, susijusios su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Jeigu UAB „P.“ apskaitos dokumentai buvo sunaikinti ar kitaip neišsaugoti, buvo nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio nuostata – „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatomis – „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatomis – „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“. Dėl minėtų norminių aktų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn.

Apžiūrai jokie UAB „P.“ apskaitos dokumentai, išskyrus PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „P.“ kasos pajamų orderio kvitus 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), kurios gautos iš UAB „R.“, nepateikti. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatą – „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys: <...>“. minėti UAB „P.“ dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderio kvitai 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)) turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau jeigu minėtuose UAB „P.“ dokumentuose nurodytos ūkinės (pardavimo) ir finansinės (grynųjų pinigų mokėjimo) operacijos bendrai už 26825,70 Eur sumą realiai tarp UAB „P.“ ir UAB „R.“ neįvyko, tai, UAB „P.“ vardu UAB „R.“ nurodytų dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai), kuriuose įformintas skardinimo, skardos lankstymo ir skardos montavimo darbų atlikimas bei apmokėjimo operacijos, turinys neatitinka tikrovės dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių ir finansinių operacijų, tokių dokumentų įforminimas ir panaudojimas UAB „P.“ apskaitoje negali būti siejami su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Dėl to būtų nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Dėl minėto norminio nesilaikymo būtų iškreipti duomenis apie UAB „P.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir dėl to būtų negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. (t. 5, b. l. 64-68).

UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje UAB „N.“ ir UAB „P.“ sąskaitos yra registruotos 6-os klasės sąskaitoje 6101 – Pardavimo paslaugų sąnaudos ir 60001 – Parduotų prekių savikaina. Atsižvelgiant į UAB „R.“ apskaitos modelį, jeigu minėtos paslaugos nebuvo perparduotos, jos turėjo būti „grąžintos“ (registruotos) iš 6-os klasės į 2-ą klasę (sandėlį). Tyrimo metu nebuvo aptikta tokio grąžinimo (registravimo), iš ko darytina išvada, kad jos buvo parduotos, t. y. panaudotos pajamų uždirbimui (pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 1 straipsnio 31 punktas „sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas) ir likučių pagal minėtus sandorius 2015-12-31 datai nebuvo.

2020 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-20 konstatuotina, kad sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įtruktos į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas. UAB „R.“ privalėjo ir įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, gautas iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ bei deklaravo jas UAB „R.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijose.

Tyrimui nebuvo pateikti UAB „P.“ dokumentai, išskyrus UAB „P.“ 2015 m. 9-10, 12 mėn. PVM deklaracijos (priedas Nr. 8) ir 2020 m. lapkričio 23 d. FNTT specialisto išvada, iš kurios ir buvo paimti duomenys apie UAB „N.“ pateiktas PVM deklaracijas ir jų duomenis (2020-11-23 FNTT specialisto išvados 10 puslapis) Buvo atliktas UAB „R.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sugretinimas su UAB „P.“ ir UAB „N.“ pateiktomis PVM deklaracijomis (lentelės nr. 10 ir 11). Pagal lentelių Nr. 10 ir Nr. 11 duomenis konstatuotina, kad UAB „P.“ ir UAB „N.“ uždeklaravo mažesnį apmokestinamųjų pajamų dydį ir priskaičiavo mažesnį į biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį palyginus su įmonei UAB „R.“ išrašytomis sąskaitomis. Nors UAB „P.“ ir UAB „N.“ blogai uždeklaravo išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad paslaugos arba prekės nebuvo suteiktos arba parduotos UAB „R.“, nes tai galėjo atsitikti dėl deklaravimo klaidų ir/arba deklaravimo kitame laikotarpyje, kas praktikoje pasitaiko (t. 10, b. l. 198-208, 209-231).

Iš Išrašo apie draudėją – UAB „P.“ matyti, kad šioje bendrovėje buvo įdarbinti 4 asmenys: G. G., V. G., S. K. ir M. R. (t. 4, b. l. 190).

Iš Išrašo apie draudėją – UAB „R.“ matyti, kad šioje bendrovėje 2015 metais buvo įdarbinti 4 asmenys: G. B., P. Č., D. K., L. K., A. M., V. P. ir R. S. (t. 4, b. l. 190).

Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, matyti, kad dokumentas užpildytas UAB ,,N.“ vardu ir jame užfiksuota, kad nuo 2014-12-22 UAB ,,N.“ akcijas įgyja M. Š., o jų netenka R. G., be to, jame yra įrašas apie tai, kad prašymą pateikė ir 2015-09-07 elektroniniu parašu pasirašė R. G. (t. 5, b. l. 91). 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2015-09-07 prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E forma) pateiktas 2017-09-07 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, matyti, kad dokumentas užpildytas UAB ,,N.“ vardu ir jame užfiksuota, kad nuo 2014-12-29 UAB ,,N.“ akcijas įgyja V. P., o jų netenka M. Š., be to, jame yra įrašas apie tai, kad prašymą pateikė ir 2015-09-23 elektroniniu parašu pasirašė R. G.. Dokumentas gautas iš LR VRM Centrinės duomenų bazės (t. 5, b. l. 92). 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E forma) pateiktas 2017-09-23 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelis UAB ,,N.“ akcininkas V. P. nusprendė nuo 2015-11-02 atleisti R. G. iš UAB ,,N.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ ,,Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu. Šis dokumentas yra pasirašytas ir patvirtintas akcininko V. P. vardu, taip pat, patvirtintas UAB ,,N.“ antspaudu. (dokumento kopija t. 5, b. l. 79, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 9) Sprendimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2015-11-02 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, (dokumento kopija t. 5, b. l. 76-77, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 1-4) ir jo priedo – vienasmenio valdymo organo užpildytos JAR-VO-V formos (t. 5, b. l. 78) matyti, kad forma užpildytos UAB ,,N.“ vardu ir užfiksuota, kad nuo 2015-11-02 UAB ,,N.“ direktoriumi paskirtas V. P.. Prašymo JAR-1 užpildyta 2015-11-02 bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta V. P. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu. JAR-1-E formos originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77), o JAR-VO-V forma suformuota į bylą iš LR VRM Centrinės duomenų bazės. 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo išrinkimo pateiktas 2015-11-02 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš 2017-02-06 UAB „N.“ direktoriaus įgaliojimo matyti, kad UAB „N.“ direktorius V. P., veikdamas pagal UAB „N.“ įstatus, įgalioja R. K. pateikti ir atsiimti dokumentus VĮ ,,Registrų centras“, susijusius su įmonės akcininko keitimu, bei, kad įgaliojimas galioja iki 2017-02-28. Šis dokumentas patvirtintas ir pasirašytas V. P. vardu, tai pat, patvirtintas UAB „N.“ antspaudu. (dokumento kopija t. 5, b. l. 87, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 10) Įgaliojimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77)

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma (dokumento kopija 5 T. b.l. 78-82, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 5-8) ir jo priedo – akcininko užpildytos JAR-AF formos (5 T. B.L. 82) matyti, kad nuo 2017-02-03 UAB „N.“ akcininkas yra M. G.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017-02-07 bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta V. P. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu, taip pat, patvirtinta UAB „N.“ antspaudu. Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime užfiksuota, kad minėti JAR-1 ir JAR-AF formose užfiksuoti duomenys yra įregistruoti Juridinių asmenų registre (t. 5, b. l. 82). JAR-1-E formos originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77), o JAR-AF forma suformuota į bylą iš LR VRM Centrinės duomenų bazės. 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-02-07 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017-02-07 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš 2017-03-01 UAB „N.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelis UAB „N.“ akcininkas M. G. nusprendė nuo 2017-03-01 atleisti V. P. iš UAB „N.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G.. Šis dokumentas yra pasirašytas ir patvirtintas akcininko M. G. vardu, taip pat, patvirtintas UAB „N.“ antspaudu. Dokumentas gautas iš LR VRM Centrinės duomenų bazės (t. 5, b. l. 86). 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-03-01 vienintelio akcininko sprendimas pateiktas 2017-03-01 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš UAB „N.“ direktoriaus 2017-03-01 įgaliojimo matyti, kad UAB „N.“ direktorius M. G., veikdamas pagal UAB „N.“ įstatus, įgalioją R. K. pateikti ir atsiimti dokumentus VĮ ,,Registrų centras“, susijusius su įmonės akcininko keitimu, bei, kad įgaliojimas galioja iki 2017-03-31. Šis dokumentas patvirtintas ir pasirašytas M. G. vardu, tai pat, patvirtintas UAB „N.“ antspaudu. (dokumento kopija t. 5, b. l. 88, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 11) Sprendimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77)

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad JAR-1-E forma, ir jo priedo – akcininko užpildytos JAR-AF formos matyti, kad nuo 2017-03-01 UAB ,,N.“ akcininkas yra M. G.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017-03-01 bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta M. G. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu, taip pat, patvirtinta UAB „N.“ antspaudu. Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime užfiksuota, kad minėti JAR-1 ir JAR-AF formose užfiksuoti duomenys yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Dokumentas į bylą suformuotas iš LR VRM Centrinės duomenų bazės (t. 5, b. l. 76-78). 2021-01-19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-03-01 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017-03-01 (t. 4, b. l. 70-72).

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad JAR-1-E forma, ir jo priedo – akcininko užpildytos JAR-AF formos matyti, kad nuo 2017-01-11 UAB ,,P.“ akcininkas yra V. P.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017-01-11 bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta G. G. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu, taip pat, patvirtinta UAB ,,P.“ antspaudu. Dokumentas gautas iš LR VRM Centrinės duomenų bazės ir šis dokumentas (neoriginalas) yra priede Nr. 1, b. l. 31-34, 36. 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017-01-16 (t. 5, b. l. 1-2).

Iš UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelis UAB ,,P.“ akcininkas V. P. nusprendė nuo 2017-01-12 atleisti G. G. iš UAB ,,P.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ ,,Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu. (dokumento kopija t. 5, b. l. 6, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 16) Sprendimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pateiktas 2017-01-16 (t. 5, b. l. 1-2)

Iš UAB ,,P.“ įgaliojimo matyti, kad UAB ,,P.“ direktorius V. P. nuo 2017-01-30 įgalioja R. G. pateikti VĮ ,,Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu. (dokumento kopija 5 T. b.l. 7, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b.l. 21) Įgaliojimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu. (4 T. b.l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 įgaliojimas pateiktas 2017-01-16 (t. 5, b. l. 1-2).

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad JAR-1 (dokumento kopija t. 5, b. l. 3-4, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b.l.17-20) ir priedo, forma JAR-VO-V, (t. 5, b. l. 5) matyti, kad nuo 2017-01-12 UAB ,,P.“ direktoriumi paskirtas V. P.. Prašymo JAR-1 forma užpildyta 2017-01-12 bei pasirašyta R. G.. JAR-1 formos originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, o JAR-VO-V forma suformuota į bylą iš LR VRM Centrinės duomenų bazės. (4 T. b.l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas Juridinio asmens – UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017-01-16 (t. 5, b. l. 1-2)

Iš UAB ,,P.“ direktoriaus 2017-02-06 įgaliojimo matyti, kad UAB ,,P.“ direktorius V. P., veikdamas pagal UAB ,,P.“ įstatus, įgalioją R. K. nuo 2017-02-28 pateikti ir atsiimti dokumentus VĮ ,,Registrų centras“ susijusius su įmonės akcininko keitimu, bei, kad įgaliojimas galioja iki 2017-02-28. (dokumento kopija – t. 5, b. l. 7 antra pusė, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 22) Įgaliojimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 4, b. l. 74-77)

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 (dokumento kopija 5 T. b.l. 8-9, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 12-15) ir priedo, forma JAR-AF (5 T.b.l. 10), matyti, kad nuo 2017-02-03 UAB ,,P.“ akcininkas yra M. G.. Prašymo JAR-1 forma užpildyta 2017-02-06 bei pasirašyta V. P. vardu. JAR-1 formos originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, o JAR-AF forma suformuota prijungimui prie bylos iš LR VRM Centrinės duomenų bazės. (4 T. b.l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-02-06 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017-02-07 (t. 5, b. l. 1-2).

Iš UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelis UAB ,,P.“ akcininkas M. G. nusprendė nuo 2017-03-01 atleisti V. P. iš UAB ,,P.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G.. Dokumentas gautas iš LR VRM Centrinės duomenų bazės (t. 5, b. l. 14). 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-03-01 sprendimas pateiktas 2017-03-01 (t. 4, b. l. 191-196)

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre matyti, kad JAR-1, priedo forma JAR-VO-V, matyti, kad nuo 2017-03-01 UAB ,,P.“ direktoriumi paskirtas M. G.. Dokumentas gautas iš LR VRM Centrinės duomenų bazės (t. 5, b. l. 11-13). 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-03-01 prašymas dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017-03-01 (t. 4, b. l. 191-196).

2018-12-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadje Nr. 11-1625(18) nurodoma, kad:

- 2017-02-07 prašyme registruoti UAB “N.” juridinių asmenų register (JAR-1) ir 2017-02-06 prašyme registruoti UAB “P.” juridinių asmenų register (JAR-1), paskutiniuose lapuose, eilutėse “(parašas)”, “(vardas, pavardė)”, pasirašė ir rankraštinį įrašą “V. P.” parašė R. G.;

- 2017-02-06 UAB “N.” ir 2017-02-06 UAB “P.” įgaliojimuose V. P. vardu pasirašė R. G.;

- 2015-11-02 prašyme registruoti UAB “N.“ juridinių asmenų register (JAR-1), 2017-01-12 UAB “P.” vienintelio akcininko sprendime ir įgaliojime, 2015-11-02 UAB “N.” vienintelio akcininko sprendime V. P. vardu pasirašė ne V. P.. Nustatyti, ar V. P. vardu pasirašė R. G., ar R. K., ar G. B., ar kitas asmuo, negalima (t. 2, b. l. 114-122).

Pagal LR VRM CDB duomenis, VĮ „Registrų centras“ UAB „N.“ akcininkais buvo registruoti: nuo 2011-09-19 iki 2014-12-22 – R. G., nuo 2014-12-22 iki 2014-12-29 – M. Š., nuo 2014-12-29 iki 2017-02-03 – V. P., nuo 2017-02-03 – M. G., o UAB „N.“ direktoriais buvo registruoti: nuo 2011-09-09 iki 2015-11-05 – R. G., nuo 2015-11-05 iki 2017-03-06 – V. P., nuo 2017-03-06 – M. G. (t. 4, b .l. 68-69).

Pagal LR VRM CDB duomenis UAB „P.“ akcininkais buvo registruoti: nuo 2014-12-15 iki 2017-01-11 – G. G., nuo 2017-01-11 iki 2017-02-03 – V. P., nuo 2017-02-03 – M. G., o UAB „P.“ direktoriais buvo registruoti: nuo 2013-05-27 iki 2015-09-22 – V. G., nuo 2015-09-22 iki 2017-01-19 – G. G., nuo 2017-01-19 iki 2017-03-06 – V. P., nuo 2017-03-06 - M. G. (t. 5, b. l. 1-14).

Iš 2018-04-24 Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-03-20 AB „Swedbank“ raštu Nr. S/2092 pateiktos informacijos, 2018-03-12 AB „Luminor Bank“ raštu Nr. 2018/1911-L301 pateiktos informacijos, UAB „N.“ ir UAB „P.“ banko sąskaitos 2015-2017 metais buvo valdomos prisijungiant prie jų iš įvairių IP adresu, vienas kurių UAB „Cgates“ IP (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 112-115, 4 t. 103, 115-116, 5 t. b. l. 34, 61-63) Prie UAB „P.“ sąskaitos elektroniniu būdu iš šio I.P. adreso buvo jungiamasi iki 2017-02-27 (t. 5, b. l. 61-63) Prie UAB „N.“ banko sąskaitų elektroniniu būdu iš IP (duomenys neskelbtini) buvo jungiamasi iki 2017-05-29 (t. 4, b. l. 103, 115-116)

UAB „Cgates“ 2018-04-30 raštu Nr. 118 informavo, kad adresas IP (duomenys neskelbtini) nuo 2016-09-26 registruotas V. G. vardu, (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 131).

Iš LR VRM CDB duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. G., kuris nuo 2017-02-03 registruotas UAB „N.” ir UAB „P.” akcininku bei nuo 2017-03-06 šių įmonių direktoriumi, buvo Lietuvoje iki 2014-07-24 d. (nuo kada, duomenų nėra), kuomet išvyko iš Lietuvos teritorijos. Duomenų apie pastarojo buvimą Lietuvoje 2015-2017 metais, nurodytoje duomenų bazėje nėra. Pagal Pabėgėlių priėmimo centro ir Užsieniečių registracijos centro duomenis minėtas asmuo M. G. šiose įstaigose registruotas nebuvo (t. 3, b. l. 158-162, 164, 166).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas laiko įrodyta, jog kaltinamieji G. B. ir R. G. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje nustatyta, kad UAB G. B. bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „R.“ direktorius, šios aplinkybės nėra ginčijamos.

Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad UAB „N.“ akcininkais buvo registruoti: nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. – R. G., nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. – M. Š., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – V. P., nuo 2017 m. vasario 3 d. – M. G., o UAB „N.“ direktoriais buvo registruoti: nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. – R. G., nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 6 d. – M. G. (t. 4, b. l. 68-69). Pagal VRM CDB duomenis UAB „P.“ akcininkais buvo registruoti: nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 11 d. – G. G., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 3 d. – M. G., o UAB „P.“ direktoriais buvo registruoti: nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. – V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 19 d. – G. G., nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. kovo 6 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 6 d. – M. G. (t. 5, b. l. 1-14).

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino, nurodė, jog visi darbai ir medžiagos pagal sąskaitas faktūras, UAB „N.“ PVM sąskaitą faktūrą 2015 m. balandžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „N.“ sąskaitą faktūrą 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „P.“ PVM sąskaitą faktūrą 2015 m. rugsėjo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal jas išrašyti kasos pajamų orderiai, UAB „P.“ PVM sąskaita faktūra 2015 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ją –išrašyti kasos pajamų orderiai, UAB „P.“ PVM sąskaita faktūra 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ją išrašyti kasos pajamų orderiai, darbai ir medžiagos buvo atlikti,skardos gaminiai ir kiti darbai buvo pirkti iš UAB „P.“ ir UAB „N.“. Šioje situacijoje yra asmeninis interesų konfliktas su akcininkais M. P., J. K. ir T. Ž., kad jis išėjo iš UAB „R.“ ir todėl jie parašė pareiškimą policijai. UAB „R.“ užsiėmė ne tik lankstinių gamyba, bet ir statybinių medžiagų prekyba. Buvo atliekami skardinimo, montavimo darbai, t. y. darbai, susiję su skarda. Fasadų tinkavimu neužsiėmė. Kiekių įvardinti negali, nes ataskaitos kiek per savaitę ar mėnesį pagamindavo ar sumontuodavo, nevedė. Ateidavo klientas, klausdavo ar įmonė gali padaryti, jie sutikdavo, nes galėjo uždirbti papildomai. Montuotojų neturėjo, bet galėdavo paskambinti R. G., kuris turėjo skardininkų. Klientas nežinodavo ar jų įmonė („R.“) atlieka darbus, ar yra samdomas subrangovas. Tiesiog Įmonė gali turėti papildomą pelną – parduoti ne tik darbus, bet ir skardos gaminius. Jis pats apie skardas ir jų gaminius, gamybos technologijas žino viską, kadangi su jomis ilgą laiką dirba, todėl gali parduoti ne tiki gaminį, bet ir žinias. Kaltinime nurodytose sąskaitose faktūrose visi darbai buvo atlikti. Tarp jo ir R. G. buvo susitarimas dėl apmokėjimo už darbą, už lankstymus, koks koeficientas taikomas užsirašydavo ir pagal kiekvieną užsakymą suvesdavo kokia suma ir kiek jis (G. B.) tuo metu kasoje turi, pasako, kad turi tik tiek pinigų ir jis išrašo tai sumai kasos pajamų orderį kai mokama grynais pinigais. Buvo atsiskaitoma įvairiai, nes nebuvo vienkartinis darbas, ėjo eilė užsakymų, jis rašydavo užsakymus į juodraštį ir žinojo kokia suma už juos bus gauta. R. G. turbūt irgi vedė apskaitą pas save, nes skaičiai sutapdavo. Buvo pasitikėjimas ir dėl kiekvieno užsakymo ar lankstinių padaryto kiekio nesusitikinėdavo, kai susikaupdavo, tuomet skambindavo, susitikdavo mieste ar R. G. atvažiuodavo į ofisą. Kas yra kasas pajamų orderis ir kasos išlaidų orderis nežino. Visuomet samdomi buhalteriai arba apskaitininkai ir jie už tai yra atsakingi Jis žino, kad išrašo orderį klientui, o jam dar išrašo kvitą ir yra dar išlaidų, kai iš kasos paima vadybininkas. Jei būdavo paimami pinigai iš kasos ir kažkam sumokama, tuomet jis pasakydavo V. P., kad paėmė iš kasos tokią sumą ir jis turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderį jis grąžindavo V. P. ir jis tada įformindavo, kad pinigai „ant jo“ ir vėliau juos nurašydavo. Kasos išlaidų orderyje yra nurodoma suma išimama iš kasos, asmuo, kuris paėmė pinigus, data ir turbūt įmonė. Pasirašo asmuo, kad gavo pinigus, kam tie pinigai perduoti, o kas išmokėjo – jis (G. B.) pasirašė (kasininkas). Kaip yra su kasos pajamų orderiu nežino. Orderis pasiliekamas sau kai klientas sumoka, o klientui atiduodamas kvitas, kitas orderis. Kaltinamajam parodžius t. 2, b. l. 8 esantį kasos pajamų orderį, parodė, kad pagal orderį, gavo pinigus kasininkas G. G. ir yra išrašytas V. kvitas. Šiuo kvitu patvirtinama, kad jis (G. B.), kaip kasininkas, sumokėjo G. G. tokią sumą. Jis tos pinigų sumos G. G. nesumokėjo. Reiškia, padavė pinigus R. G., o jis atvežė jam tą kvitą jau su G. G. parašais. Kadangi tarp jo ir R. G. buvo pasitikėjimas, jis drąsiai galėjo jam paduoti tuos pinigus. Įmonėje buvo įprasta, kad dokumentus pasirašo V. P., o vadybininkas nuveža tas medžiagas ir paduoda klientui jau su V. P. parašu, nors iš tikrųjų turėtų būti to vadybininko pardavimų parašai. Pas juos taip buvo priimta ir niekas nereiškė pretenzijų. Kaip direktorius, jis turėjo sužiūrėti kasą, kad nebūtų trūkumų ir, kad medžiagų trūkumų nebūtų. Jis buvo statytinis direktorius. Faktiškai už buhalteriją visiškai nebuvo atsakingas. Tai kas buvo įrašyta ir jo parašu patvirtinta, dokumentuose atitinka tikrovę. Tai, kad įrašyta, jog pinigus gavo kasininkas G. G., esmės nekeičia, tai skirta įmonei. Gali būti, kad buvo tokių kasos pajamų orderių, kurie buvo išrašyti ne jo (G. B.), kaip išdavusio asmens. Jo darbas nebuvo apibrėžtas buvimu ofise. Jeigu R. G. atvažiuodavo ir jo (G. B.) nebūdavo, o reikėdavo parašo, tai galėjo pasirašyti kažkas kitas. Tas kitas asmuo jam paskambindavo, kad atvažiavo R. G. ir klausdavo ką daryti. Tuomet jis pasakydavo, kad sumokėtų tokią pinigų sumą ir pasirašytų. Pinigai buvo seife. Raktus nuo seifo turėjo jis. M. P. nebuvo UAB „R.“ darbuotojas, jis buvo akcininkas, o jis (G. B.) – statytinis direktorius, buvo visiškai kontroliuojamas. Jie žiūrėjo sąskaitas kokias jis (G. B.) išrašydavo, jie žinojo kiek kasoje yra pinigų, viską žinojo, turėjo prisijungimus prie elektroninės bankininkystės. Ji M. P. negalėjo iš seifo paimti pinigus ir sumokėti kažkam, o V. P. galėjo. Galėjo tai padaryti su UAB „N.“ ir UAB „P.“, jeigu tuo metu nebuvo jo (G. B.) ofise. Sąskaitos, kurios pateiktos kaltinime ir pagal jas išrašytuose kvituose kas išmokėjo pinigus reikia žiūrėti į parašus. Pirmąjį, kurį teismas parodė, turėjo pagal visą logiką išmokėti jis. Jeigu jo parašas, reiškia jis išmokėjo. Žino, kad buvo pasirašęs D. K. – reiškia jo tuo metu ofise nebuvo. Parodžius t. 2, b. l. 6 esančią spalio 30 d. sąskaitą faktūrą, kaltinamasis nurodė, kad ji pasirašyta D. K.. Jeigu jo tuo metu nebuvo, o visas kolektyvas žinojo apie jų santykius su R. G., todėl jis ir pasirašė. D. yra toks žmogus, kad tokiai didelei sumai jis nepasirašytų, jei ji būtų „iš oro“ paimta. Atvažiavo R. su sąskaita, jis pasakė, kad pasirašytų, todėl, kad D. K. žinojo ir jis tuos pačius lankstinius vežiojo klientams. Parodžius t. 2, b. l. 9 esantį spalio 2015-10-30 kasos pajamų orderį ir kas išmokėjo 3000 Eur, kaltinamasis parodė, kad reiškia, kad R. buvo atvažiavęs, kadangi jo tuo metu nebuvo, todėl tiesiog V. P. priėmė šį kvitą. Pinigus, tikriausiai, jis (G. B.) buvo iš anksto sumokėjęs. Pinigai buvo sumokėti ir buvo išrašytas kvitas, pateisinti kur padėti pinigai. O V., matyt, nenorėjo pasirašyti, nes jis galbūt neturėjo tam teisės. Pagal atliktą UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą konstatuota, kad tuo metu kai buvo įforminti dokumentai, kad D. K. išmoka pinigus iš kasos, kasoje pinigų nebuvo, t. y. buvo atvaizduota, kas D. K. moka iš savo pinigų ir po to D. K. yra grąžinami pinigai, tai turbūt čia buhalteriškai kažką padarė V. P.. D. K. prie savęs tokių pinigų neturėjo. Įmonėje prekyba buvo vykdoma kasdien. Tuo metu beveik visi klientai mokėjo grynaisiais ir tai buvo normalu. Gali būti, kad iš kitų klientų būtų buvę paimti pinigai ir kasoje jie būtų padėti, bet nebūtų įformintas kasos pajamų orderis. Taip galėtų būti tik dėl vienos priežasties, kad matyt V. P. nebuvo vietoje arba jis tuo metu darė kažkokią ataskaitą, ar tvarkė kažkokius kitus dokumentus. Jis (G. B.) jam pinigų gavimo orderį duoda, pinigus padedu į kasą ir tada jis dienos pabaigoje ar kitą dieną įformina jų atsiradimą kasoje. Jis, kaip direktorius, pažeidimų neįžvelgia.

Visgi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 8 d., įtariamasis G. B. nurodė, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos prisipažįsta kaltu ir parodė, kad 2015 metais, tikslios datos neprisimena, R. G. pasiūlė nupirkti iš jo atstovaujamų UAB „N.“ ir UAB „P.“ įvairių statybinių medžiagų, kuriomis tuo metu prekiavo UAB „R.“. Pasiūlytų medžiagų kaina buvo gera, todėl jis sutiko jas pirkti. Medžiagos buvo pristatytos su UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitomis faktūromis, nurodytomis įtarime, kuriose buvo nurodyta, kad parduodami darbai. Sumokėtų pinigų suma atitiko PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose nurodytoms pinigų sumoms, o medžiagų kaina buvo geresnė, nei jis ją galėjo gauti iš kitų tiekėjų (t. 9, b. l. 32-34). Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad parodymai neteisingi. Jis sužinojo iš advokato kokie yra R. G. parodymai, kadangi jam tyrėjas pasiūlė sumažinti bausmę 1/3 baudžiamuoju įsakymu. R. G. davė jam nenaudingumus parodymus. Todėl jis buvo priverstas pripažinti savo kaltę, nes jeigu būtų nepripažinęs, reikštų, kad R. G. jį apkalbėjo ir jis galėtų įsivelti į ilgą teismo procesą, kuris jam finansiškai daug kainuotų ir mažai tikėtina, kad galima būtų kažką įrodyti kai esi vienas. Bet kai R. G. parodymai pasikeitė, jis nusprendė kovoti dėl savo tiesos. Pagal UAB „N.“ sąskaitą faktūrą, esančią 1 tome, b. l. 7 – ar statybinės medžiagos buvo parduotos, neprisimena. Ši sąskaita faktūra yra UAB „F.“, kuriai buvo atlikti darbai ir medžiagos. R. G. jam išrašė šią sąskaitą, o jis, savo ruožtu, išrašė sąskaitą UAB „N.“. Buvo serviso darbai. Tai buvo vienkartinis sandoris. Tai R. G. rastas objektas. Nežino kokių kriterijų jis neatitiko, bet jis negalėjo tiesiogiai atlikti tų darbų, o UAB „R.“ praėjo visus kriterijus ir todėl darbus realiai atliko UAB „N.“, o pagal dokumentus atliko UAB „R.“ darbus UAB „F.“. Pinigai suvaikščiojo, mokesčiai sumokėti. Skardos lankstinius pirko iš R. G., nors patys turėjo skardos lankstymo stakles. Darbas su skarda yra sudėtingas – turi įtaką kliento poreikis ar jie lankstydavo ar lankstydavo ir darbus atlikinėjo R. G. atstovaujamos įmonės. UAB „R.“ staklės buvo 2 m ilgio, o užsakymų iš skardos turėjo nemažai. Pas jį ankščiau buvo įmonė, kuri bankrutavo ir buvo stambių klientų, kurių buvo skirtingi poreikiai. Skarda turi tokią ypatybę, kad partijos nuo partijos atspalviai skiriasi. Jei mato, kad bent 2 ar 3 gaminai yra ilgesni, pvz. 2,20 m. ar 2.80 m., automatiškai daro R. G.. Tokia įmonė kaip „S.“ aptarnavo visą senamiestį, buvo jo (G. B. „R.“) klientas. Jiems reikėdavo apvalių vamzdžių, nestandartinių, alkūnių. Jis tokių staklių neturi. Užsakydavo gaminius pas R. G.. Klientai nežinodavo, kad ne UAB „R.“ gamina, o perparduoda. Tai normalus verslo procesas. UAB „R.“ PVM sąskaitose-faktūrose nebuvo nurodoma kokio ilgio parduodami skardos lankstiniai, tiesiog buvo parašyta metrais arba komplektais. Jei P. turėdavo laiko, jis įrašydavo metrais, bet jei jam reikia per dieną išrašyti 15 faktūrų, tai rašydavo komplektą. UAB „R.“ atstovai ar buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys neprieštaraudavo, kad PVM sąskaitoje faktūroje parduodamų prekių ar paslaugų būtų nurodytas ne konkretus pardavimas. Tai buvo jų pasiūlymas. Kontrolė pasireiškė tuo, kad V. P. ir M. P. žinojo kiek yra pinigų kasoje. V. P. visada žiūrėjo ką jis (G. B.) pasirašo, žinojo jo visus pasiūlymus, kartą į savaitę duodavo prekybos ataskaitą kuris vadybininkas kiek ir ko pardavė. Jis turėjo su jais pasitarti ir paaiškinti kodėl būtent tas ar anas tiekėjas. Tai buvo kontrolė, jis negalėjo laisvai veikti. V. P. jis prieš tai nepažinojo, jo į darbą nepriėmė. Jam buvo pasakyta, kad apskaitininkas bus M. P. brolis, o buhalterė – M. P. mama. Neklausė R. G. ar jis moka mokesčius. V. P. tvarkė visą apskaitą, t. y. orderių išrašymas, pajamavimas, krovinių važtaraščių išrašymas, inventorizacija. Kiek žino, metinę inventorizaciją irgi atliko, jis (G. B.) nedalyvavo. Viskas, kas susiję su šia įmonės veikla, užsiėmė V. P.. Jo (G. B.) sritis buvo pardavimai. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis apeidavo prekybos salę ir cechą, pažiūrėdavo ką turi, suderindavo likučius kas yra bazėje ir tokiu būdu jis atlikdavo inventorizaciją, atlikdavo metinę inventorizaciją. Atlikus mėnesinę inventorizaciją, nei vieno karto neturėjo priekaištų dėl trūkumo. Neduodavo nurodymų V. P. ar kitam UAB „R.“ apskaitą tvarkančiam asmeniui į kokią klasę reikia įtraukti prekių ir paslaugų įsigijimo sąskaitą PVM faktūra, nes net nežino kas yra tos klasės. Programa „Rivilė“ nemokėjo naudotis. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo V. P. ir pagrinde jis jas pasirašydavo. Kieno yra parašas tas turi būti atsakingas už tas parduotas medžiagas. Realiai nei vienas vadybininkas, nei lankstytojas, nei jis prieigos prie „Rivilė“ neturėjo. 2015 m. buvo atlikta inventorizacija. Akcininkai pripažino, kad viskas gerai ir dokumentai buvo priduoti į Registrų centrą. Prekių ar paslaugų trūkumas nebuvo nustatytas. Kaip parodė D. K., kad vienas lenkimas kainuoja 0,15 cnt, tai nėra teisinga. Jei taip būtų, žmogus savo algai neuždirbtų, jau nekalbant apie pelną, Sodrą. Imama skarda, išklotinė, žinant kokia yra atraiža iš tos išklotinės ir dauginama iš koeficiento. Kiek yra skarda dauginama iš dviejų. Kainas žiūrėdavo pagal klientą ir pagal gaminį. Stengėsi kuo brangiau parduoti. Jei skarda kainuoja 10 Eur kvadratas, tai koeficientas daugini iš 20. Galėjo kaina būti 60-90 cnt., nepamena. Per dieną vienas skardininkas gali padaryti daugiausia 200 bėginių metrų. Jei gaminiai nestandartiniai, tai gali būti ir 60, ir 90 metrų. Skardininko atlyginimas, atrodo, buvo minimumas, nepamena, gal 600 Eur į rankas. 25 cm pločio palangė kainuotų 1 metras 6,20 Eur. 100 metrų - 600 Eur. Jei su užabortavimu, tai 1 metro palangė kainuotų 10,20 Eur. Jei 200 m. su užabortavimais klientas sumokėtų 1506 Eur. Per 10 dienų 15 Eur įmonė gautų neatskaičius mokesčių. Didelių užsakymų retai būna. Nebūdavo, kad išrašo sąskaitą, o po to ją patikslina, sunaikina ir kitą išrašo, neperrašinėdavo niekada. Kasos inventorizacija buvo daroma kasdien. Jis skaičiuodavo ir pasakydavo V. P. kiek yra pinigų, jis perskaičiuodavo. Jei būtų neatitikimų, tai jam būtų kas nors pasakęs. Kontrolė buvo aptarta prieš įsidarbinant ir buvo pasakyta, kad bus M. P. brolis, mama, ir jis bus tose patalpose. M. P. visada girdėjo jo visus pokalbius su klientais, V. P. matė visus ateinančius dokumentus, mama matė ataskaitas. UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus gaudavo ir kitoje vietoje nei ofise. Jie su R. G. susitikdavo lauke prie ofiso arba ofise (t. 10, b. l. 233-241).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino iš dalies, vėliau, duodamas parodymus nurodė, kad kaltės nepripažįsta nei dėl vieno epizodo ir parodė, kad inkriminuojami kaltinimai dėl buhalterinės apskaitos vedimo yra visiškai nepagrįsti. Viskas vyko teisėtai – buvo atlikti darbai, parduotos medžiagos, viskas buvo padaryta ir atsiskaityta. Dėl įmonių pardavimo, tai tie ukrainiečiai, kuriems buvo parduotos įmonės akcijos, pradžioje jie dirbo pas juos bendrovėje, po to jie paprašė organizuoti kažkokią įmonę, nes baiginėjosi darbo viza, nes tuo metu galiojusios sąlygos dėl darbo leidimo, reikalavo tokių. Įmonė neturėjo būti nauja, turėjo būti su patirtimi ir buvo padarytas vienas pradavimas ukrainiečiams, o po kelių metų jie kai įsivažiavo su verslu, parsidavė ir antra įmonė. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodė, kad visi darbai visa apimti buvo atlikti, įmonės specializacija atitiko visus atliktus ir visus nupirktus darbus. Jis akcininkams padėjo įsteigti įmonę. Nurodyti darbai vyko ir jis būdavo ofise, veikė nesislapstydami, pasiimdavo medžiagas. Tyrimo medžiagoje nėra paminėta, kad daug pirkdavo iš UAB „R.“. Patys iš UAB“ R.“ pirkdavo ir skardos lankstinių, ir lygios skardos, ir vatos, bet niekada nebuvo į tai atsižvelgta. Tiek UAB „N.“ ir UAB „P.“ pirkimai iš UAB R.“ netgi yra didesnėmis sumomis negu jiems buvo parduoti šie lankstiniai. Jie bendradarbiavo ir tos pardavimo sąskaitos paimtos iš konteksto. Visuomet atsiskaitinėdavo pavedimu. Mažesnė suma būdavo ir grynais, bet to niekur nėra paminėta. Nebuvo vienkartinis atvejis, kad jie pardavė. Su G. B. pažįstami senai, tai buvo verslo reikalai. G. B. žinojo, kad jis gamina skardinius lankstinius. Ankščiau dirbo, šalia įmonės buvo. Jie turėjo ilgesnes stakles negu G. B. įmonė. Paimti tik pardavimai, bet nepaimta ir netirta, kad iš G. B. labai daug taip pat ir pirkdavo. Yra išvardintos sąskaitos faktūros kaip nebūtos, kad nepardavė skardos lankstinių. Jo (R. G.) įmonė tuo metu turėjo ilgesnes stakles ir turėjo stakles, kurioms pridėjus tam tikrą priedą, lankstydavo ovaliai. Priimdavo G. B. ir kitų užsakymus. Jei žiūrėti visas sąskaitas, netgi viena kaltinime nurodyta sąskaita irgi yra parašyta kaip nebuvusi kur jie servise atlikinėjo rekonstrukcinius darbus, vamzdžių valymo, kosmetinio remonto, tai pasirinko UAB „R.“ kaip tarpininkę, nes joje tuo metu buvo daugiau įdarbinta žmonių oficialiai negu pas juos ir užsakovui ji labiau tiko. Tie pinigai buvo gauti iš užsakovo ir UAB „R.“ pervedė UAB „N.“ ar UAB „P.“, šiuo metu nepamena, bet tai yra ta sąskaita kur buvo tyrimo metu akcentuota, kad šie darbai atlikti. Visos kitos sąskaitos buvo skardos lanktiniai, skardinimo darbai, tai kuo jie užsiėmė, nėra nusikalstama. Bendradarbiavimas vyko pastoviai. Tarkime ta sąskaita faktūra, tai praktiškai po įmonės įkūrimo, jau balandžio mėn., kur yra ventiliacijos vamzdžių valymo, remonto darbai, tai būtent kalbama apie tą servisą, iš kurio UAB „R.“ gavo pinigus – 2015 m. balandžio 1 d. Turbūt apie vasario mėn., jam padedant, buvo įkurta UAB „R.“, todėl tas kaltinimas išvis yra nepagristas. Žinant tai, kad buhalteriją tvarkė akcininkų mama, o sąskaitas suvedinėjo akcininkų brolis, jie kaltinami, kad padarė tokias sumas. Tai yra nemažos sumos ir kad tokias sumas būtų galima nuslėpti, ypač pačioje pradžioje, kai įmonė pradeda veiklą, tai neįmanoma. Nuolat bendradarbiavo ir tai nebuvo vienintelė įmonė. Labai svarbu, jog niekur nepaminėta, kad jie labai daug pirko iš UAB“ R.“, nes kai pirko tyrėjui tiko, o kai pardavė tyrėjui netiko. Buvo tos pačios sąskaitos faktūros – skaros lankstiniai. Yra skaičiuojamas bendras užsakymas ir todėl rašo bendrą užsakymą-skardos lakstinius, ne kad viena palangė 20 cm pločio, kita 30 cm ar tokio lygio, ar tokio, nes tai užimtų pakankamai daug resursų. Jis bendravo su G. B., D. K., su UAB „R.“ akcininkais mažiau bendravo, nes jie užsakymų neduodavo. Buvo V. P. kartais užsakydavo ar atsiųsdavo kokią sąskaitą apmokėti, nes buvo apskaitininkais. Jis kreipdavosi į G. B., prašydavo kokių jam reikia ar stogo dalių, ar šiltinimo medžiagų, ar statybinių varžtų ir jis (G. B.) atsiųsdavo sąskaitą, jie apsimokėdavo. Iš G. B. sulaukdavo elektroniniu paštu prašymo arba atsiųsdavo per kažkokią programėlę kur buvo nurašyti gaminių-lakstinių matmenys ir kiek reikia padaryti. Buvo tik skirtumas ar jie gamindavo iš savo skardos ar iš G. B. pateiktos skardos. Jeigu iš jo skardos, tai pagrinde atveždavo ir iš tos skardos išlankstydavo. Ir tada gale mėnesio ar per dvi savaites žiūrėdavo pagal sumas, kad maždaug sumos neviršytų 10 000, nes vis tiek tai yra apyvartiniai pinigai, išstatydavome už tuos kelis užsakymus sąskaitą. Nurodytos sąskaitos ką pardavė. Būdavo UAB „R.“ ten atvažiuodavo ir smulkesnių daiktų pasiimti, ir pats atvažiuodavo, ir atvažiuodavo darbininkai paimti. Tokia praktika būdavo, kad jis paprašydavo, duodavo užsakymą arba paskambindavo ir pasiteiraudavo ar gali padaryti labai greitai, pvz., kažkoks skubus užsakymas. Jei skubus užsakymas, tada būdavo truputį brangiau. Jis nežino kam G. B. parduodavo, jis su tais klientais nebendraudavo, atiduodavo lakstinius G. B. ir nežino už kiek jis parduodavo, bet mano, kadangi matė buhalterinius ir UAB „R.“ dokumentus, tai UAB „R.“ perparduodavo ir kitiems, taip pat UAB „I.“, rašydamas nekonkretizuodamas, kad skardos lankstiniai. Nes praktiškai nei vieno užsakymo jis nematė sąskaitos faktūros, kad būtų įvardinti matmenys. Būdavo parašyta arba palangė, arba kraikas, arba parafetas ir būdavo bėginiais metrais, o jie skaičiuodavo pagal užsakymus, kiek buvo užsakymų ir kiek būdavo tų bėginių metrų. Rašydavo skardos lankstiniai ir ne bėginiai metrai, o vienetai. Galėjo būti ir 100, ir 200, ir 300 metrų. Tarkim užsako vieną dieną, kitą dieną, nes užsakymai nebūna taip, kad pvz., pirmą savaitę užsako ir viską gamina. Jeigu nebūdavo darbo, tai praktiškai iš karto darbuotojai gamindavo tuos gaminius. Tada pasiskaičiuodavo skardos išeigą ir išrašydavo sąskaitą kaip skardos lankstiniai vienetas. G. B. duodavo kartais padaryti stogą kažkokiam klientui ar užsakymą užskardinti stogą ar vien tik lietaus sistemą padaryti, ar padaryti skardinius darbus. Kiek žino, pats UAB „R.“ neturėjo tokių darbininkų, jie turėjo tik vadybininkus-lankstytojus. Dėl buhalterinių dokumentų, kad paslėpė – dokumentų jis nepaslėpė. Kaip ir sakė, kadangi pardavė tą įmonę, buhalteriniai dokumentai perduoti V. P.. Dėl įmonių pardavimo – visuose dokumentuose kur buvo pirkimo – pardavimo, tai kiek matė patikslintame kaltinime, yra vienas dokumentas kur su teismo ekspertizės išvada kur pasirašyta už V. P.. Tai 2017 m. epizodas ir jis atnešė tuos dokumentus ir įmonė buvo parduota. Jis sakė, kad tą įmonę parduoda draugui. Vėliau jis pateikė tuos dokumentus, buvo parašęs jam įgaliojimą. Jis prašė, nes jis daugiau žinojo kaip patekti dokumentus, kaip sutvarkyti. Jis (V. P.) jo buvo paprašęs, kad juos pateiktų. Jis padavė V. P. dokumentus, o V. P. atnešė jam su parašais, bet 2017 metais kažkaip buvo įrašyta ne ta data ir Registrų centras grąžino. Jis V. P. paskambino, kad Registrų centrui reikalingas parašas, jis pasakė, kad yra Vokietijoje ir kad ką nors sugalvotų. Tuomet pardavime kur JAR 1, jis pasirašė už V. P. pagal tą pirminį dokumentą, kurį turėjo. Pasirašė dokumente JAR 1 forma 2017 m. vasario 7 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre. V. P. paprašė sutvarkyti ir, turėdamas originalą jis (kaltinamasis) paėmė nuo originalo ir pasirašė savo ranka. Įkas nunešė į Registrų centrą registruoti, neprisimena. Kam buvo perleista bendrovė, nežino. Žino, kad V. P. bendrovę norėjo parduoti būtent M. G., kokiu tikslu, nežino. Žino, kad įmonė buvo perduota. M. G., kadangi jam buvo atnešti dokumentai su parašais, su M. G. parašu, kad jis yra naujas savininkas. Buvo atnešta, nes jis (kaltinamasis) jiems padėdavo. UAB „P.“ buvo įsteigtas su jo pagalba. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paskutinių parodymų – tyrėjas buvo susitarę su prokuroru, kad jis bus atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, jeigu prisipažins padarę visus inkriminuojamus nusikaltimus. Tie parodymai buvo prie to „pritempti“, tiesiog buvo surašyti pagal kaltinimą ir pasirašyti. Tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo atleisti. Po to yra užfiksuoti faktai kad prokuroras ir tyrėjas išėjo iš darbo. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodė, kad visi darbai visa apimti buvo atlikti, įmonės specializacija atitiko visus atliktus ir visus nupirktus darbus. Tyrimo medžiagoje nėra paminėta, kad daug pirkdavo iš UAB „R.“. Patys iš UAB“ R.“ pirkdavo ir skardos lankstinių, ir lygios skardos, ir vatos, bet niekada nebuvo į tai atsižvelgta. Tiek UAB „N.“ ir UAB „P.“ pirkimai iš UAB R.“ netgi yra didesnėmis sumomis negu jiems buvo parduoti šie lankstiniai. Jie bendradarbiavo ir tos pardavimo sąskaitos paimtos iš konteksto. Visuomet atsiskaitinėdavo pavedimu. Mažesnė suma būdavo ir grynais, bet to niekur nėra paminėta. Nebuvo vienkartinis atvejis, kad jie pardavė. Su G. B. pažįstami senai, tai buvo verslo reikalai. G. B. žinojo, kad jis gamina skardinius lankstinius. Ankščiau dirbo, šalia įmonės buvo. Jie turėjo ilgesnes stakles negu G. B. įmonė. Paimti tik pardavimai, bet nepaimta ir netirta, kad iš G. B. labai daug taip pat ir pirkdavo. Yra išvardintos sąskaitos faktūros kaip nebūtos, kad nepardavė skardos lankstinių. Jo (R. G.) įmonė tuo metu turėjo ilgesnes stakles ir turėjo stakles, kurioms pridėjus tam tikrą priedą, lankstydavo ovaliai. Priimdavo G. B. ir kitų užsakymus. Jei žiūrėti visas sąskaitas, netgi viena kaltinime nurodyta sąskaita irgi yra parašyta kaip nebuvusi kur jie servise atlikinėjo rekonstrukcinius darbus, vamzdžių valymo, kosmetinio remonto, tai pasirinko UAB „R.“ kaip tarpininkę, nes joje tuo metu buvo daugiau įdarbinta žmonių oficialiai negu pas juos ir užsakovui ji labiau tiko. Tie pinigai buvo gauti iš užsakovo ir UAB „R.“ pervedė UAB „N.“ ar UAB „P.“, šiuo metu nepamena, bet tai yra ta sąskaita kur buvo tyrimo metu akcentuota, kad šie darbai atlikti. Visos kitos sąskaitos buvo skardos lanktiniai, skardinimo darbai, tai kuo jie užsiėmė, nėra nusikalstama. Bendradarbiavimas vyko pastoviai. Tarkime ta sąskaita faktūra, tai praktiškai po įmonės įkūrimo, jau balandžio mėn., kur yra ventiliacijos vamzdžių valymo, remonto darbai, tai būtent kalbama apie tą servisą, iš kurio UAB „R.“ gavo pinigus – 2015 m. balandžio 1 d. Turbūt apie vasario mėn., jam padedant, buvo įkurta UAB „R.“, todėl tas kaltinimas išvis yra nepagristas. Žinant tai, kad buhalteriją tvarkė akcininkų mama, o sąskaitas suvedinėjo akcininkų brolis, jie kaltinami, kad padarė tokias sumas. Tai yra nemažos sumos ir kad tokias sumas būtų galima nuslėpti, ypač pačioje pradžioje, kai įmonė pradeda veiklą, tai neįmanoma. Nuolat bendradarbiavo ir tai nebuvo vienintelė įmonė. Labai svarbu, jog niekur nepaminėta, kad jie labai daug pirko iš UAB“ R.“, nes kai pirko tyrėjui tiko, o kai pardavė tyrėjui netiko. Buvo tos pačios sąskaitos faktūros – skaros lankstiniai. Yra skaičiuojamas bendras užsakymas ir todėl rašo bendrą užsakymą-skardos lakstinius, ne kad viena palangė 20 cm pločio, kita 30 cm ar tokio lygio, ar tokio, nes tai užimtų pakankamai daug resursų. Jis bendravo su G. B., D. K., su UAB „R.“ akcininkais mažiau bendravo, nes jie užsakymų neduodavo. Buvo V. P. kartais užsakydavo ar atsiųsdavo kokią sąskaitą apmokėti, nes buvo apskaitininkais. Jis kreipdavosi į G. B., prašydavo kokių jam reikia ar stogo dalių, ar šiltinimo medžiagų, ar statybinių varžtų ir jis (G. B.) atsiųsdavo sąskaitą, jie apsimokėdavo. Iš G. B. sulaukdavo elektroniniu paštu prašymo arba atsiųsdavo per kažkokią programėlę kur buvo nurašyti gaminių-lakstinių matmenys ir kiek reikia padaryti. Buvo tik skirtumas ar jie gamindavo iš savo skardos ar iš G. B. pateiktos skardos. Jeigu iš jo skardos, tai pagrinde atveždavo ir iš tos skardos išlankstydavo. Ir tada gale mėnesio ar per dvi savaites žiūrėdavo pagal sumas, kad maždaug sumos neviršytų 10 000, nes vis tiek tai yra apyvartiniai pinigai, išstatydavome už tuos kelis užsakymus sąskaitą. Nurodytos sąskaitos ką pardavė. Būdavo UAB „R.“ ten atvažiuodavo ir smulkesnių daiktų pasiimti, ir pats atvažiuodavo, ir atvažiuodavo darbininkai paimti. Tokia praktika būdavo, kad jis paprašydavo, duodavo užsakymą arba paskambindavo ir pasiteiraudavo ar gali padaryti labai greitai, pvz., kažkoks skubus užsakymas. Jei skubus užsakymas, tada būdavo truputį brangiau. Jis nežino kam G. B. parduodavo, jis su tais klientais nebendraudavo, atiduodavo lakstinius G. B. ir nežino už kiek jis parduodavo, bet mano, kadangi matė buhalterinius ir UAB „R.“ dokumentus, tai UAB „R.“ perparduodavo ir kitiems, taip pat UAB „I.“, rašydamas nekonkretizuodamas, kad skardos lankstiniai. Nes praktiškai nei vieno užsakymo jis nematė sąskaitos faktūros, kad būtų įvardinti matmenys. Būdavo parašyta arba palangė, arba kraikas, arba parafetas ir būdavo bėginiais metrais, o jie skaičiuodavo pagal užsakymus, kiek buvo užsakymų ir kiek būdavo tų bėginių metrų. Rašydavo skardos lankstiniai ir ne bėginiai metrai, o vienetai. Galėjo būti ir 100, ir 200, ir 300 metrų. Tarkim užsako vieną dieną, kitą dieną, nes užsakymai nebūna taip, kad pvz., pirmą savaitę užsako ir viską gamina. Jeigu nebūdavo darbo, tai praktiškai iš karto darbuotojai gamindavo tuos gaminius. Tada pasiskaičiuodavo skardos išeigą ir išrašydavo sąskaitą kaip skardos lankstiniai vienetas. G. B. duodavo kartais padaryti stogą kažkokiam klientui ar užsakymą užskardinti stogą ar vien tik lietaus sistemą padaryti, ar padaryti skardinius darbus. Kiek žino, pats UAB „R.“ neturėjo tokių darbininkų, jie turėjo tik vadybininkus-lankstytojus. Dėl buhalterinių dokumentų, kad paslėpė – dokumentų jis nepaslėpė. Kaip ir sakė, kadangi pardavė tą įmonę, buhalteriniai dokumentai perduoti V. P.. Dėl įmonių pardavimo – visuose dokumentuose kur buvo pirkimo – pardavimo, tai kiek matė patikslintame kaltinime, yra vienas dokumentas kur su teismo ekspertizės išvada kur pasirašyta už V. P.. Tai 2017 m. epizodas ir jis atnešė tuos dokumentus ir įmonė buvo parduota. Jis sakė, kad tą įmonę parduoda draugui. Vėliau jis pateikė tuos dokumentus, buvo parašęs jam įgaliojimą. Jis prašė, nes jis daugiau žinojo kaip patekti dokumentus, kaip sutvarkyti. Jis (V. P.) jo buvo paprašęs, kad juos pateiktų. Jis padavė V. P. dokumentus, o V. P. atnešė jam su parašais, bet 2017 metais kažkaip buvo įrašyta ne ta data ir Registrų centras grąžino. Jis V. P. paskambino, kad Registrų centrui reikalingas parašas, jis pasakė, kad yra Vokietijoje ir kad ką nors sugalvotų. Tuomet pardavime kur JAR 1, jis pasirašė už V. P. pagal tą pirminį dokumentą, kurį turėjo. Pasirašė dokumente JAR 1 forma 2017 m. vasario 7 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre. V. P. paprašė sutvarkyti ir, turėdamas originalą jis (kaltinamasis) paėmė nuo originalo ir pasirašė savo ranka. Įkas nunešė į Registrų centrą registruoti, neprisimena. Kam buvo perleista bendrovė, nežino. Žino, kad V. P. bendrovę norėjo parduoti būtent M. G., kokiu tikslu, nežino. Žino, kad įmonė buvo perduota. M. G., kadangi jam buvo atnešti dokumentai su parašais, su M. G. parašu, kad jis yra naujas savininkas. Buvo atnešta, nes jis (kaltinamasis) jiems padėdavo. UAB „P.“ buvo įsteigtas su jo pagalba. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paskutinių parodymų – tyrėjas buvo susitarę su prokuroru, kad jis bus atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, jeigu prisipažins padarę visus inkriminuojamus nusikaltimus. Tie parodymai buvo prie to „pritempti“, tiesiog buvo surašyti pagal kaltinimą ir pasirašyti. Tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo atleisti. Po to yra užfiksuoti faktai kad prokuroras ir tyrėjas išėjo iš darbo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-14 papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad G. G. parašus, kurie yra UAB „P.“ PVM sąskaitose-faktūrose: 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „P.“ kasos pajamų orderiuose 2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo jis. Taip pat jis suklastojo ir V. P. parašus, esančius ant VĮ „Registrų centras“ pateiktų 2015-11-02 ir 2017-02-07 prašymų registruoti UAB „N.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017-02-06 prašymo registruoti UAB „P.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017-02-06 UAB „N.“ įgaliojimo, 2017-01-12 ir 2017-02-06 UAB „P.“ įgaliojimų, 2015-11-02 UAB „N.“ vienintelio akcininko sprendimo ir 2017-01-12 UAB „P.“ vienintelio akcininko sprendimo. Į UAB „N.“ ir UAB „P.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, skirtas UAB „R.“ buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, neva UAB „N.“ ir UAB „P.“ atliko ir pardavė UAB „R.“ šiuose dokumentuose nurodytus darbus, o UAB „R.“ neva atsiskaitė už tai su UAB „P.“ grynais. Tai jis padarė tuometinio UAB „R.“ vadovo G. B. prašymu. Į UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras buvo įrašyti neteisingi duomenys, kad parduoti darbai, o ne statybinės medžiagos. Kadangi realiai UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai atliekami nebuvo, jokie konkretūs duomenys apie darbų kiekius ir pan. PVM sąskaitose-faktūrose nurodomi nebuvo, taip pat, nebuvo spausdinami jokie darbų atlikimo aktai. Jis valdė UAB „N.“ ir UAB „P.“, o G. G., jo prašymu, tik pabuvo formaliu statytiniu UAB „P.“ direktoriumi ir apie šias ūkines-komercines operacijas nieko nežinojo ir jose nedalyvavo. Jis įrašydavo, kad UAB „P.“, o tiksliau jos vadovas G. G., gavo atitinkamą pinigų sumą, ko realybėje nebuvo, tačiau G. B. jam šios nesumokėdavo, o vėliau atiduodavo dalimis ir kitomis sumomis. G. B. mokėdavo ne už tariamai atliktus darbus, kurie buvo nurodyti UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitose-faktūrose, bet už realiai jo parduodamas statybines medžiagas, kurios nebuvo fiksuotos PVM sąskaitose-faktūrose. Sumas į sąskaitas faktūras įrašydavo tokias, kokias nurodydavo G. B.. Vėliau po minėtų UAB „N.“ ir UAB „P.“ su UAB „R.“ sandorių įforminimo jis suprato, kad blogai pasielgė klastodamas UAB „N.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras ir UAB „P.“ kasos pajamų orderius ir juos pateikdamas G. B.. Pabijojo, kad VMI gali atlikti patikrinimą ir pastebėti klastotes, todėl jis nusprendė atsikratyti UAB „N.“ ir UAB „P.“ įforminant fiktyvius jų pardavimus. Kaip šių įmonių pirkėją pasirinko jam nepažįstamą (duomenys neskelbtini) pilietį V. P.. Jis iš seniau, tačiau iš kur, jau neatsimena, turėjo šio asmens paso kopiją. Galimai pastarasis ankščiau dirbo kurioje nors iš jo ar kokių jo pažįstamų valdomoje įmonėje, ir taip galimai per jo darbovietę buvo gavęs jo paso kopiją. Ar teko jam šį asmenį kada nors matyti gyvai, negali pasakyti. Kadangi VĮ „Registrų centras“ tuo metu nereikalaudavo pateikti pačių įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, tai jis tokių sutarčių net nerengė. Tačiau jis parengė visus kitus VĮ „Registrų centras“ reikalaujamus dokumentus, t. y., 2015-11-02 ir 2017-02- 07 prašymus registruoti UAB „N.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017-02-06 prašymą registruoti UAB „P.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017-02-06 UAB „N.“ įgaliojimą, 2017-01-12 ir 2017-02-06 UAB „P.“ įgaliojimus, 2015-11-02 UAB „N.“ vienintelio akcininko sprendimą ir 2017-01-12 UAB „P.“ vienintelio akcininko sprendimą. Kadangi šiuos dokumentus turėjo pasirašyti naujuoju UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcininku ir direktoriumi registruotas jai asmeniškai nepažįstamas V. P., žinodamas, kad visi šie dokumentai yra susiję su fiktyviais UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimais, pats suklastojo visuose šiuose dokumentuose esančius V. P. parašus ir kai kuriuose iš jų savo ranka parašė pastarojo pavardę. Kadangi V. P. apie minėtas UAB „N.“ ir UAB „P.“ tariamų pardavimų aplinkybes nieko nežinojo ir tame nedalyvavo ir negalėjo pateikti VĮ „Registrų centras“ šių dokumentų, tai šiuos jo prašymu remiantis suklastotais neva V. P. išrašytais 2017-02-06 UAB „N.“ ir UAB „P.“ įgaliojimais VĮ „Registrų centras“ jo prašymu pateikė jo pažįstamas R. K.. Iškart po šių fiktyvių UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimų V. P., visus turimus UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus, tarp kurių, kiek prisimena, buvo įmonių registravimo dokumentai, įvairūs pirminiai dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, kasos orderiai, sutartys), įvairios suvestinės, kuriose buvo suvedami įmonių duomenys apie jų vykdytas komercines ir finansines operacijas, banko sąskaitų išrašai, kuriuos, nesant buhalterių, tvarkė pats, kaip sugebėjo, jis asmeniškai vienas sudegino miške už Vilniaus miesto, tačiau tikslios vietos šiuo metu nurodyti negali, nes neatsimena. Nors UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus sunaikino, fiktyvūs šių įmonių pardavimai nesibaigė. Bijodamas, kad kada nors (duomenys neskelbtini) pilietį V. P. bus galima surasti ir sužinoti tiesą apie tai, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimai pastarajam buvo fiktyvūs, nusprendė dar kartą fiktyviai perparduoti minėtas įmones iš V. P. kitam užsieniečiui. Tokiu paskutiniu UAB „N.“ ir UAB „P.“ fiktyviu pirkėju tapo jam visiškai nepažįstamas ir nei karto nematytas (duomenys neskelbtini) pilietis M. G.. Pasirinko būtent pastarąjį, nes turėjo pastarojo paso kopiją ir pagalvojo, kad pastarojo tikrai niekas nesuras. Iš kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis ši paso kopija pas ją atsirado, nepamena. Tuomet, ji vėl parengė visus VĮ „Registrų centras“ reikalingus dokumentus, susijusius su UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimais iš V. P. minėtam (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.. Minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis nieko apie šiuos fiktyvius UAB „N.“ ir UAB „P.“ pirkimus iš pastarajam visiškai nepažįstamo Ukrainos piliečio nieko nežinojo ir tame niekaip nedalyvavo. Visus VĮ „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose Sirijos piliečio M. G. vardu pasirašė jis pats, suklastodamas pastarojo parašą. Kiek prisimena, visus minėtus fiktyvius dokumentus VĮ „Registrų centras“ jo prašymu pagal suklastotą M. G. vardu išrašytą įgaliojimą pateikė tas pats R. K., nieko nežinodamas, kad tie dokumentai yra suklastoti (t. 7, b. l. 170-176). Nors bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis R. G. šių parodymų nepatvirtino, nurodydamas, kad šie parodymai neteisingi, tyrėjas S. V. buvo surašęs parodymus, aplinkybės yra parašytos tyrėjo, ne iš jo žodžių, visgi, vertinant šiuos kaltinamojo R. G. parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, jie atitinka byloje buvusias ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Vėliau apklaustas apklaustas R. G. parodė, kad UAB „R.“ išrašytos 2015-05-20 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ paaiškino, kad darbai, nurodyti oje buvo atlikti pilna apimtimi, tačiau šiuos darbus ir šiems darbams reikalingas statybines medžiagas UAB „F.“ atliko ne UAB „R.“ ir ne UAB „N.“, o jo neoficialiai pasamdyti darbuotojai, kurių šiai dienai įvardinti negali, nes jų nepamena. Nei jis, nei, kiek žino, G. B. UAB „F.“ darbuotojams apie tai nepasakojo. Taip įvyko dėl to, kad tuo metu UAB „N.“ norint atlikti darbus UAB „F.“ objekte, (duomenys neskelbtini), reikėjo laimėti konkursą. Jo paprašytas G. B. tame konkurse sudalyvavo ir UAB „R.“ jį laimėjo. Susitarimas su G. B. buvo toks, kad dokumentuose (PVM sąskaitose-faktūrose) bus įforminta, kad tokius darbus UAB „N.“ pardavė UAB „R.“, o pastaroji toliau juos perpardavė UAB „F.“. Dėl to ir buvo įformintos visiškai identiškos (net tai pačiai sumai) ir tarpusavyje susijusios tikrovę neatitinkančios 2015-04-01 UAB „N.“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-05-20 UAB „R.“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias nei UAB „N.“ realiai jokių darbų ir statybinių medžiagų UAB „R.“ nepardavė, o UAB „R.“ realiai tų pačių darbų ir statybinių medžiagų UAB „F.“ irgi pardavusi nebuvo. Nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose įrašytus darbus UAB „F.“ objekte, (duomenys neskelbtini), buvo atlikę jo asmeniškai neoficialiai samdyti asmenys, su kuriais jis atsiskaitė išsigryninęs pinigus pervestus į UAB „N.“ banko sąskaitą iš UAB „F.“ per UAB „R.“ (t. 7, b. l. 177-179).

Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „P.“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad joje nurodyti skardinimo darbai, 2015 m. spalio 30 d. UAB „P.“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi skardos lankstymo darbai, 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „P.“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi skardos lankstymo darbai ir skardos montavimo darbai. Visos sąskaitos nurodytos kaip išrašytos G. G.. Taip pat nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. sąskaitas priėmė G. B. ir vieną – 2015 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą – D. K..

Apklaustas teisme, liudytojas G. G. parodė, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. pradžios jis R. G. prašymu buvo įformintas UAB „P.“ vieninteliu akcininku bei direktoriumi. R. G. jį iškart perspėjo, kad tos pareigos bus formalios, nei įmonės antspaudo, nei įmonės banko sąskaitos valdymo pastarasis jam neperduos, nes realiai šis pats, o ne jis valdys šią įmonę ir organizuos jos verslą ir jam, kaip savininkui ir direktoriui, jokių darbų dirbti nereikės. Jeigu panašus dokumentai ir buvo, tai realiai jis jokių UAB „P.“ akcijų nepirko ir niekam už tas akcijas jokių pinigų nemokėjo, taip pat, niekas jam jokių UAB „P.“ dokumentų, antspaudo perdavęs niekada nebuvo. Jokių PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių ar tuščių lapų jis tikrai nei tada, nei vėliau nepasirašinėjo. Nei vieno iš UAB „P.“ dokumentų jis nėra pasirašęs. Taip pat, PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis jo pavardės rankraštinis užrašas taip pat yra suklastotas, nes tai ne jo raštas. Ar UAB „N.“ ir UAB “P.“ gamino skardos gaminius, neprisimena (t. 10, b. l. 143-147). Parodžius tome 7, bylos lape 126 esančias fotonuotraukas, nurodė į fotografiją Nr. 3, teigdamas, kas labai panašus (fotonuotrauka Nr. 3 yra V. P.). Jis buvo su akiniais. Jis panašiausiais į V. Su juo susipažino, nes jie pas juos užsiėmė statybos darbais (duomenys neskelbtini). Dirbo apie porą mėnesių ir jis su jais bendraudavo. R. G. buvo atvažiavęs į objektą, bendravo su tuo asmeniu taip pat. Ukrainiečiai pridarė broko ir pasišalino (t. 10, b. l. 233-241).

Kaip matyti, apmokėjimas pagal visas šias tris sąskaitas buvo įformintas devyniais UAB „P.“ kasos pajamų orderiais, datuotais 2015 metų spalio 2 diena, 9 diena ir 15 diena. Spalio 30 d., lapkričio 6 d., lapkričio 20 d., gruodžio 10 d., 21 d., 28 d. (t. 2, b. l. 8, 9, 10, 11, 12). Visuose orderiuose, kaip pinigus gavęs asmuo atspausdinant vardą ir pavardę, įvardintas G. G. ir šalia jo duomenų yra parašai, o kaip pinigus išmokėjęs asmuo visuose, išskyrus 4 kasos pajamų orderiuose 2015 spalio 15, 30 dienos, lapkričio 6 d., lapkričio 20 d., kasos pajamų orderyje nurodytas G. B.. Minėtuose 4 kasos pajamų orderiuose apsiribota tik atspausdintu įrašu, kad pinigai priimti iš UAB „R.”. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad jis pasirašė tik dokumentus, kad tapo direktorius, sąskaitų nepasirašinėjo. Taip pat jis paaiškino, kad jis dirbdavo vairuotoju ir UAB „N.“ bei UAB „P.“ vežiodavo statybines prekes. Taigi iš šių parodymų akivaizdu, kad jis nebuvo realus direktorius. Teisme matydamas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriuose ties jo pavarde yra uždėti parašai patvirtino, ką ir buvo sakęs tyrimo metu: parašai ant dokumentų ne jo, jokių grynųjų pinigų pagal nurodytus UAB „P.“ kasos pajamų orderius jam jokie asmenys niekada nemokėjo. Liudytojo G. G. parodymus, jog jis 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. spalio 30 d. sąskaitų ir kasos pajamų orderių nepasirašinėjo, patvirtina 2018 m. gruodžio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1625(18), kurioje nurodyta, kad trijose minėtose UAB “P.” PVM sąskaitose faktūrose ir visuose pagal jas išrašytuose kasos pajamų orderiuose pasirašė ne G. G..

Taigi įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, jog UAB „N.“ ir UAB „P.“ sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai buvo atspausdinti R. G. ar kito asmens, bet su jo paliepimu, o vienoje jų – 2015 m. gruodžio 10 d. jis padarė melagingą rankraštinį įrašą apie tai, kad sąskaitą išrašė G. G.. 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. sąskaitos, išskyrus 2015 m. spalio 30 d. UAB „P.“ sąskaitą ir visi kasos pajamų orderiai, išskyrus 2015 spalio 15, 30 dienos, lapkričio 6 d., lapkričio 20 d., pasirašyti G. B., kuris parašu tvirtino neįvykusias operacijas, t. t. – jis pinigų G. G. neperdavė.

Iš specialisto išvados matyti, kad 2015 m. spalio 31 d. atskaitingo asmens D. K. apyskaitoje užfiksuota 10 428,20 Eur išlaidų, iš kurių 5972,50 Eur bendrovei UAB „P.“ pagal kvitus 2015 m. spalio 15 d. Nr.151009/01 ir 2015 spalio 30 d. Nr.15103001. Šioje apyskaitoje taip pat nurodyta, kad bendrovė UAB „P.“ D. K. 2015 m. spalio 31 d. skolinga tokią pačią pinigų sumą – 10 428,20 Eur. 2015 m. lapkričio mėn. atskaitingo asmens D. K. apyskaitoje patvirtinama, kad UAB „P.“ D. K. skolinga 10 428,20 Eur, tačiau mėnesio pabaigai jau fiksuota, kad skola beveik grąžinta, likusi tik 6,40 Eur skola. Apyskaitoje nurodoma, kad D. K. grynais išmokėta 15 377,36 Eur, kurios didžiąja dalimi ir padengta D. K. spalio mėnesį įforminta paskola, o likusius, kaip nurodyta, D. K. išleidęs apmokėdamas kitoms bendrovėms, tame tarpe UAB „P.“ pagal kvitą 2015 m. lapkričio 6 d. Nr.15110301.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, jog UAB „P.“ sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai yra netikri dokumentai, nes juose nurodyti asmenys nepasirašė (G. G.) arba pasirašė suklaidinti (D. K.) ir šie asmenys nepatvirtino sąskaitose ir kasos pajamų orderis atvaizduotų operacijų kaip įvykusių, kas ir yra svarbiausia, ir kas leidžia teigti, kad šie dokumentai netikri.

Pagal UAB „R.“ kasos išlaidų orderį, D. K. išmokėta avanso apyskaitoje nurodyta 15 377,36 Eur suma. Kasos išlaidų orderyje nėra duomenų nei apie tai, kas išmokėjo pinigus nei išmokėjusio asmens nei D. K. parašų. Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „R.“ vadybininku dirbęs liudytojas D. K. nurodė, kad pagal 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį pinigų nemokėjo, taip pat nepamena tokio atvejo, kad jis būtų sumokėjęs tiekėjui iš asmeninių lėšų, o po to UAB „R.“ jam grąžintų. Nebent tai buvo labai maža suma, gal galėtų būti iki šimto eurų, bet jis nepamena, kad taip būtų buvę. Jis neturėjo savų tokių pinigų, kad galėtų nuvežti pagal parodytus kasos pajamų orderius, o nėra taip buvę, kad jis iš UAB „R.“ būtų gavęs per mėnesį virš 15 000 Eur grynais pinigais. UAB „R.“ apskaitoje buvo atvaizduota, kad D. K. sumokėjo dalį pinigų UAB „P.“ pagal dvi UAB „P.“ išrašytas sąskaitas – 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaitos faktūros dalį – 2972,50 Eur apmokėjo pagal 2015 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderį, o kitą dalį – 3000 Eur pagal 2015 m. spalio 30 kasos pajamų orderį, kitą dalį – 2800 Eur – pagal 2015 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį.

Kaip nustatyta iš liudytojo D. K. parodymų, šių pinigų sumų jis neturėjo. Tuo atveju, jeigu darbai būtų pirkti, D. K. būtų sumokėjęs už darbus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad jam parodytus dokumentus: UAB „N.” PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini), mato pirmą kartą ir nieko nežino apie šiuos sandorius. Jo manymu, šių sandorių faktiškai nebuvo, nes UAB „R.“ niekada neturėjo pirkimų tokiomis didelėmis sumomis, jam dirbant UAB „R.“ nevyko jokie ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbai, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai (kurie yra įvardinti nurodytuose UAB „N.“ PVM sąskaitose-faktūrose), įmonė jokių skardinimo darbų nėra pirkusi, tokių paslaugų ir pati neteikė, nurodytų darbų kainos (vertės) yra nerealiai didelės, pagal jas turėtų būti atlikta labai daug darbų, kurių įmonė „R.“ nei pati pirkdavo, nei kitiems atlikdavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad darbai pagal sąskaitas faktūras nebuvo atlikti, o tik išrašyti fiktyvus dokumentai, pagal kuriuos buvo išmokėtos UAB „R.“ piniginės lėšos.

Liudytojas M. G. parodė, kad nuo 2014 m. gegužės 21 d. dirba UAB „F.“ generalinio direktoriaus pareigose. Apie 2015 m. įvykusį UAB „F.“ sandorį su UAB „R.“ pagal kurį UAB „F.“ buvo nupirkusi ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus, patalpų remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas, nieko negali pasakyti, nes neprisimena. Dėl šio sandorio buvo įforminta UAB „R.“ 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus ir statybines medžiagas UAB „F.“ tikrai buvo nusipirkusi ir tokie darbai tikrai buvo atlikti vienoje iš UAB „F.“veiklos vietų, tačiau kurioje – neprisimena. Jokių pretenzijų dėl minėtų darbų atlikimo UAB „F.“ UAB „R.“ nebuvo pareiškusi. Kiek ir kokių darbuotojų UAB „R.“ vardu atlikinėjo minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus UAB „F.“ veiklos vietoje, bei kiek laiko truko šie darbai, neprisimena. Ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus bei patalpų remonto ir apdailos darbus, UAB „F.“ per visą savo veiklos laiką yra pirkusi kelis kartus, nes tokie darbai yra periodiškai reikalingi bendrovės autoservisuose. Iš UAB „R.“ bendrovė tokius darbus ir jiems reikalingas medžiagas pirko pirmą ir vienintelį kartą (t. 5, b. l. 103-104).

Kaltinamasis G. B. parodė, kad pagal UAB „N.“ sąskaitą faktūrą, esančią 1 tome, b. l. 7 – ar statybinės medžiagos buvo parduotos, neprisimena. Ši sąskaita faktūra yra UAB „F.“, kuriai buvo atlikti darbai ir medžiagos. R. G. jam išrašė šią sąskaitą, o jis, savo ruožtu, išrašė sąskaitą UAB „N.“. Buvo serviso darbai. Tai buvo vienkartinis sandoris. Tai R. G. rastas objektas. Nežino kokių kriterijų jis neatitiko, bet jis negalėjo tiesiogiai atlikti tų darbų, o UAB „R.“ praėjo visus kriterijus ir todėl darbus realiai atliko UAB „N.“, o pagal dokumentus atliko UAB „R.“ darbus UAB „F.“. Pinigai suvaikščiojo, mokesčiai sumokėti. Jeigu atsirastų brokas, UAB „F.“ kreiptųsi į jį, o jis kreiptųsi į R. G.. Pretenzijų dėl darbų nebuvo.

Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 1 d. UAB „N.“ sąskaitos faktūros, ji UAB „R.“ išrašyta už ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas, viso už 6691,30 Eur, tame tarpe 1161,30 Eur PVM. Ši sąskaita nepasirašyta ir joje nėra duomenų nei kas ją priėmė nei kas ją išrašė. UAB „N.“ direktoriaus pareigas tuo metu ėjo R. G., o UAB „R.“ direktoriumi buvo G. B.. Apmokėjimas buvo atliktas bankiniu pavedimu.

2015 m. gegužės 20 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pardavėjas UAB „R.“ išrašė pirkėjui UAB „F.“, kurioje nurodoma, kad sąskaita faktūra teikiama apmokėjimui 6691,31 Eur, iš jų PVM – 1161, 30 Eur, už ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas (t. 8, b. l. 140).

Kaip matyti iš R. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, dėl UAB „R.“ išrašytos 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“, jis nurodė, kad darbai, nurodyti oje buvo atlikti pilna apimtimi, tačiau šiuos darbus ir šiems darbams reikalingas statybines medžiagas UAB „F.“ atliko ne UAB „R.“ ir ne UAB „N.“, o jo neoficialiai pasamdyti darbuotojai, kurių šiai dienai įvardinti negali, nes jų nepamena. Taigi šiais parodymais jis pripažino, kad sandorių tarp UAB „N.“ ir UAB „R.“ nebuvo, o 2015 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra buvo fiktyvi.

Liudytojas V. P., kuris suvesdavo duomenis iš pirminių apskaitos dokumentų, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl sąskaitų faktūrų apie tai, kad, jo nuomone, tų sandorių faktiškai nebuvo, nes įmonė retai pirkdavo skardos lankstymo darbus ir už žymiai mažesnes sumas, nėra pirkusi skardinimo ir skardos montavimo darbų, ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų. Dėl 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitos faktūros nurodė, kad sąskaita faktūra kelia įtarimų, kadangi niekada nepirkdavo ventiliacijos valymo paslaugų. Taip pat vienas iš UAB „R. akcininkų liudytojas M. P. parodė, kad peržiūrėjus atstatytą UAB „R.” buhalteriją UAB „R.” akcininkui J. K. kilo įtarimų, kad pagal kai kurias UAB „R.” sąskaitas darbai yra neatlikti. UAB „N.“ 2015-04-01 išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6691,30 Eur sumai (1161,30 Eur PVM), kuri buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ir apmokėta bankiniu pavedimu. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai bei tiektos statybinės medžiagas. Jo teigimu, UAB „R.“ iš UAB „N.“ tokių paslaugų ar statybinių medžiagų niekada neužsakinėjo. UAB „N.“ 2015 m. rugsėjo 16 d. išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3240 Eur sumai be PVM, kuri buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą ir apmokėta bankiniu pavedimu. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti „skardinimo darbai“. UAB „R.“ iš UAB „N.“ tokių paslaugų niekada neužsakinėjo. UAB „P.“ 2015 m. rugsėjo 29 d. išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 8772,50 EUR sumai (1522,50 Eur) PVM, kuri buvo įtraukta buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta pagal 2015 m. spalio 2 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur sumai, 2015 m. spalio 9 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 3800 Eur sumai ir 2015 m. spalio 15 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 2972,50 Eur sumai. Pirmus du kasos pajamų orderius yra pasirašęs UAB „R.“ direktorius G. B., o paskutinių dviejų kasos pajamų orderių numeriai sutampa. Jo teigimu, ši minėta ūkinė operacija nėra įvykusi, nes PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti „skardinimo darbai“, tačiau UAB „R. “ tokių paslaugų niekada neužsakinėjo ir UAB „P.“ tokių paslaugų neteikė. UAB „P.“ 2015 m. spalio 30 d. išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 8796,70 Eur sumai (1526,70 Eur PVM), kuri buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Ši PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta pagal: 2015 m. spalio 30 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 6 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 2800 Eur sumai ir 2015 m. lapkričio 20 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 2996,70 Eur sumai. Jo teigimu, ši minėta ūkinė operacija nėra įvykusi, nes PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad UAB „P.“ suteikė UAB „R.“ „skardos lankstymo darbai“, tačiau UAB „R.“ tokių paslaugų neužsakinėjo, kadangi pati teikia tokias paslaugas. UAB „P.“ 2015 m. gruodžio 10 d. išrašė UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9256,50 Eur sumai (1606,50 Eur PVM), kuri buvo įtraukta į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą. Ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta pagal: 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 2500 Eur sumai ir 2015 m. gruodžio 28 d. UAB „P.“ kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 1756,50 Eur sumai. Jo teigimu, ši minėta ūkinė operacija nėra įvykusi, nes PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad UAB „R.“ buvo suteikti „skardos lankstymo ir skardos montavimo darbai“, tačiau UAB „R.“ tokių paslaugų niekada neužsakinėjo ir UAB „P.“ tokių paslaugų neteikė. G. B. UAB „N.“ ir UAB „P.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras perdavė buhalterinei įmonei, kuri įtraukė šias PVM sąskaitas-faktūras į UAB „R.“ buhalterinės apskaitos registrus. Faktines aplinkybes, kad išvardyti sandoriai yra neįvykę, jis gali pagrįsti tuo, kad prie sąskaitų nėra pridėta darbų atlikimą patvirtinančių aktų. UAB „R.“ apskaitos dokumentų surašymą ir tvarkymą organizuodavo taip, kad prie sąskaitos visada būdavo prisegamas darbų atlikimo aktas. Taip pat įmonės apskaitoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad G. B. būtų paslaugas perpardavęs (panaudojęs ir gavęs pinigines lėšas) kitoms įmonėms ir taip pateisintų atliktų darbų aktų nebuvimą. Apie UAB „N.“, UAB „P.“, jos veiklą, vadovus, atstovus, darbuotojus ir pan. nieko konkretaus nežino (t. 2, b. l. 134-137).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, jis gavo informaciją iš kitų įmonių, kad yra susidariusios skolos, kad G. nekelia ragelio. Buvo pasirašytos trišalės sutartys, pagal kurias „I.“ buvo laiduotojas už „R.“ įsipareigojimus, kurių nevykdė ir jie gavo iš įmonės, atrodo, „V.“, tiksliai neprisimena, pavadinimo, kuriai apmokėjo pagal trišalę sutartį 20 000 Eur už UAB „R.“ skolas. Po to jis bandė su G. B. kalbėti, bet jis dingo ir tada pradėjo žiūrėti visas tas sąskaitas. Dabar jau praėjo daug metų, visko neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkokių lietvamzdžių valymas po 9 000 – nereali kaina. Kilo įtarimas dėl vamzdžių darbų sąskaitos. V. P. tų sąskaitų, dėl kurių kilo įtarimas, nematė. Tas sąskaitas galėjo G. išsirašyti. Nepamena ar jis jo paklausė kas išrašė sąskaitą. Žino, kad atsakingas už sąskaitas G. B.. V. P. tokių sąskaitų negalėjo išrašyti. Tokia sąskaita galėtų būti išrašyta tik su G. B. paliepimu. V. P. atliko tik techninį darbą, jis nespręsdavo kokia sąskaita ar kokia gali būti išrašyta. Bendrovė „I.“ pirko skardas iš UAB „R.“, nes statė daugiabutį. Pirko už kokias sumas nepasakys. Tam objektui buvo tikrai nemažai, bet tikslių sumų neprisimena. UAB „R.“ finansines galimybes atsiskaityti priklausė nuo „I.“ lygiai taip pat kaip ir nuo kiekvieno kito savo pardavėjo. Skardos lankstiniai tikrai nebuvo pagrindinė „I.“ prekė, kurią pirko iš jų. Gali būti, kad paminėtas didelis objektas buvo 2015 metais. Buvo naudojami stogo skardos gaminiais, fasado, kažkiek palangių. UAB „R.“ su kokiomis staklėmis dirbo matė. Iki kiek metrų galėjo lankstyti skardos gaminius, neprisimena. Jis (liudytojas) nedalyvavo tiesiogiai UAB „R.“ valdyme. Nežinojo visų UAB „R.“ klientų. Jam kilo įtarimas, kai pamatėme sąskaitas, neapmokėtas sąskaitas, G. dingo iš darbų, tai pradėjo žiūrėti dokumentus. Pamatė sąskaitas, kaip lietvamzdžių valymai už 9000 eurų, kur įmonė net negalėjo padaryti tokių darbų ir atsirado įtarimas. Visas tas sąskaitas yra atidavę ir viską kas tada buvo, surašė. Dabar visko tiksliai neprisimena. Buvo, atrodo, įmonė „B.“ su kuria buvo pasirašytas kažkoks laidavimas. Sąskaitų buvo visokių įdomių. Nepamena kaip kvietė 2016 metų gale pakalbėti. Užkliuvo tai, kad turėjo apmokėti pagal trišales sutartis sąskaitas. Nežiūrėjo UAB „R.“ finansinių rodiklių kiekvieną mėnesį. Finansinius rodiklius pradėjo žiūrėti, kai prasidėjo problemos turbūt 2016 metų pabaigoje. „I.“ gavo, kad už laidavimą reikia apmokėti sąskaitas ir taip paaiškėjo problemos. Nežino ar UAB „R.“ pirko lankstinius iš kitų įmonių, gal pirko. Daugiabutyje „(duomenys neskelbtini)“ kokio ilgio lankstiniai buvo naudojami, nežino. Manau, kad buvo virš 2 metrų. Nežino kaip UAB „R.“ gamino tokio ilgio lankstinius, jei buvo staklės 2 metrų. G. B. 2015 metais nebuvo kontroliuojamas kaip dirba, kaip vadovauja įmonė. „(duomenys neskelbtini)“ buvo dengiama stogo skarda. Įtarimai kilo tada, kai paaiškėjo, kad UAB „R.“ yra kažkam skolinga. Pvz., gavo laišką iš UAB „V.“, kad jei UAB „R.“ su ja neatsiskaitys, atsiskaityti turės „I.“. Jei per tam tikras dienas neatsiskaitys, bus užblokuotos sąskaitos. Nepamena kokia forma gavo laišką. Nepamena ar tarp tų įmonių buvo UAB „N.“ ir UAB „ P.“, gal nebuvo. Kad buvo padaryti dideli pardavimai į UAB „N.“ ir UAB „ P.“ iš UAB „R.“, tai, tikriausiai, kėlė įtarimus, neprisimena kas buvo prieš 7 metus. Tikriausi buvo toks įvykis, kad buvo sugedusi buhalterinė programa jei M. P. sakė. Nepamena įvykio dėl dingusios programos. UAB „R.“ kažkiek buvo laikoma skardos lankstinių tose patalpose kur buvo staklės, nes dirbdavo su ja ir lankstydavo gaminius. Statybinėms medžiagoms priskirti skardos gaminį turbūt galima – skarda gaminys. Parodžius bylos tomo 1, bylos lapą 7 ir 5 tomo, 97 lapą, nurodė, kad surašyta vienodos sumos ir vienodi pavadinimai darbų. Remiantis vienodais pavadinimais ir vienodai įvertintomis darbų kainomis, nebūtinai galima teigti, kad yra parduoti tie patys darbai, t. y. nupirkti iš UAB „N.“ darbai parduoti UAB „R.“. UAB „R.“ parduodavo skardos darbus, bet nemontuodavo, bent nepamena. Jei kažką samdytų, tai turėtų būti sąskaitos išrašytos. Patys darbų neatlikdavo. „I.“ nepirko montavimo paslaugų iš UAB „R.“. Ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbai, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai – UAB „R.“ tokių darbų neatlikinėjo (t. 11, b. l. 2-9).

Iš liudytojo UAB „R. vadybininku dirbusio D. K. parodymų matyti, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu pateikus jam 2015 m. spalio 30 d. sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neneigia, kad ant sąskaitos faktūros yra jo parašas, pasirašyta, kad 2015 m. spalio 30 d. sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) priėmė iš UAB „P.”, sąskaita pasirašyta ir G. G.. Nurodė, kad įprastai vadybininkai pasirašo ant komercinių pasiūlymų ir pan. dokumentų, prekių užsakymo sutarčių, ant sąskaitų vadybininkai nepasirašinėja. Savo pavardės ir parašo atsiradimą vienoje iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų – 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), jis gali paaiškinti kaip jo atsitiktinį pasirašymą kartu su kitų UAB „R.“ panašių dokumentų pasirašymu vienu metu. Dažniausiai, UAB „R.“ dokumentus jam, kaip vadybininkui, pasirašyti pateikdavo G. B.. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, kur yra jo parašas, nurodytų skardos lankstymo darbų jis nepriiminėjo ir netikrino. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma vertinant skardos lankstymo darbų įkainius (1 lenkimas - 0,15 Eur + PVM, suma nurodyta sąskaitoje – 8796,70 Eur + PVM) yra akivaizdžiai per didelė, UAB „R.” klientų, kurie būtų pardavę UAB „R.” prekių arba suteikę paslaugų už tokią pinigų sumą – neturėjo.

Teisme apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad UAB „R.“ turėjo skardos lankstymo stakles 2 metrų gaminiams. Jei klientui pvz., reikia 2.5 m. ar daugiau, tai jie rasdavo kas jiems pagamins, jie pagamindavo ir atveždavo. Staklės buvo geros, bet tik 2 metrų. Atrodo, kad UAB „R.“ valymo darbų nepirkdavo ir neperparduodavo. Valymo darbų nepamena. Ventiliacijos skardinimas gali būti. Bet tokie darbai buvo perkami ir parduodami. UAB „R.“ laikydavo nedidelius kiekius medžiagų, didelių kiekių nematė. Statybinės medžiagos buvo pristatomos į objektą. Buvo klientų, kuriems reikėjo skardos daugiau nei 2,5 metrų ilgio. Normaliam namui gali būti 25 metrai lietaus nuvedimo, 60 metrų vamzdžių. Atrodo, jie kažkur Verkiuose kažką darė, tiksliai nepamena. Tenai buvo didelis objektas. UAB „R.“ savo staklėmis galėjo pagaminti seniems pastatams, bet neatsimena. Jei buvo užsakymas, tai nebuvo didelės apimties, vienas kitas objektas. Gali būti ne tik lietvamzdžiai, gali būti ir kepurės kaminams. Čia specifinis darbas, kad gamyklos tokio nedaro ir jie darė šiuos gaminius. Liudytojas S. K., dirbęs darbininko pareigose UAB „N.“ dirbo nuo 2012 m. vidurio iki 2015 m. vidurio, o UAB „P.“ – nuo 2015 m. vidurio iki 2017 m. pradžios parodė, kad pagal apklausos metu jam parodytas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras 2015 m. rugsėjo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „R.“, dėl jose nurodytų skardos lankstymo ir montavimo bei skardinimo darbų atlikimo UAB „R.“ iš UAB „P.“ pusės aplinkybių jis iš esmės nieko pasakyti negali, nes nežino, ar tokius darbus UAB „P.‘ buvo iš tikrųjų padariusi UAB „R.“ ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta. Šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Apie atsiskaitymo pagal minėtas UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras tarp UAB „P.“ ir UAB „R.“ aplinkybes jis taip pat nieko nežino ir tame jam niekaip dalyvauti neteko (t. 3, b. l. 7-9). UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja L. P. taip pat parodė, kad jai nežinoma, kad UAB „R.“ savo būtų pirkęs ir naudojęs savo reikmėms tokius darbus kaip ventiliacijos vamzdžių remontas ir valymas, patalpų vidaus remontas ir apdailos darbai, skardinimo, skardos lankstymo, montavimo darbai. Liudytojas L. K. parodė, kad pažįsta tik G. B., nes dirbo UAB „R.“ vadybininku. UAB „R.“ pagrinde užsiėmė stogų dangom. Gaminius gamino, nes buvo staklės. Buvo įvairūs skardos lankstiniai, stogų lankstiniai. Stakles matyti teko, gaminti neteko. Kokio ilgio ir kokius kiekius gamino nežino. Nežino ar pirko skardos gaminius ar lankstinius iš kitur. UAB „F.“ jam nežinoma. Įvairias statybines medžiagas paimdavo iš „A.“. Iš kitų bendrovių, kiek pamena, neteko paimti. UAB „R.“ patalpose kažkiek buvo laikoma medžiagų. Kiekių nepasakys. Buvo laikomi skardos gaminiai, lyg dalis stogo dangos. Ar buvo statybinių medžiagų, nepamena. Didelių kiekių sandėliuoti sąlygų nebuvo. Staklės buvo gal apie 2 metrų ilgio galiniams. Ar galėjo lankstyti ovaliai, nežino, gal ir galėjo. Pats su jomis nedirbo. Dabar tiksliai nepamena, bet gal ir buvo ikiteisminio tyrimo metu parodytos paminėtos sąskaitos faktūros, kurios paminėtos jo apklausoje. Nežino ar UAB „R.“ pirko skardos lankstinius iš kitų įmonių. UAB „R.“ patalpose atrodo viena įmonė dirbo. UAB „I.“ jam žinoma. Atrodo, jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „R.“ buvo (duomenys neskelbtini), o UAB „I.“ gal kilometras nuo ten. UAB „R.“ akcininkai buvo M. P. ir turbūt J. K.. Jų ofisas buvo turbūt (duomenys neskelbtini) g. Tiksliai neatsimena kuriuo laikotarpiu jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) g. UAB „R.“ patalpose M. P. ir J. K. pačiose patalpose jie nesėdėjo, bet, atrodo, yra ten buvę. Jis tuo metu dirbo ir UAB „I.“ ir UAB „R.“, ofisuose beveik nebūdavo, važinėdavo. Darbo sutartį pasirašė UAB „R.“ ofise, atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „I.“ ofisas buvo kitur (t. 10, b. l. 143-147).

Liudytojas E. R. parodė, kad pažįsta G. B., kartu dirba gal 9 metus. Buvo įmonė „V.“, po to „R.“. Jie statė daug gyvenamųjų namų, po to pramoninių pastatų ir daug metų ėmė iš jo skardos gaminius. 2015 metais statėme daugiabutį (duomenys neskelbtini) g. ir sandėlius (duomenys neskelbtini) plente. Visos skardos greičiausiai daugiabučių buvo iš „R.“ ir lankstiniai į sandėlius (duomenys neskelbtini). Pirkdamas skardos lankstinius iš UAB „R.“, bendravo su G. B. ir buvo vadybininkas D. Bet visada, kai reikėjo skardų, skambindavo G. B.. Ar buvo tokių atvejų, kad negalėjo pagal jo užsakymą išlankstyti atitinkamo ilgio skardos gaminių ir būtų užsakęs iš kitos įmonės, nupirkęs ir perpardavęs – ne jo problema. Jis duodavo užsakymą UAB „R.“, o pats lankstė ar užsakinėdavo iš kitų, jam buvo nesvarbu. Išlankstytus skardos gaminius jei imdavo jie, tai imdavo iš (duomenys neskelbtini) arba jie veždavo į objektą. Jei kiekis nedidelis ar skubiai reikėjo, imdavo patys, o jei didesnis kiekis, jie veždavo į objektus savo transportu. Nežino kas veždavo iš darbuotojų. Iš kur veždavo, nežino. Staklės stovėjo (duomenys neskelbtini) g. Už 9 000 Eur lankstinių apie 2 km tuo metu, priklauso nuo lankstinio pločio. Bėginis metras lankstinio apie 2-4 Eur. Turbūt 2015 metais. Dabar viskas pabrango. Sunku pasakyti kokia kaina galėjo būti visam paminėtum sandėliui. 5 km apie 20-30 tūkst. Eur. Sunku pasakyti, nes lankstinys gali būti platus, bet jis pigiau kainuos negu siauras, kur daug lankstymų, ypač aplink langus, durų slenksčius. Kai buvo pristatomi gaminiai, darbų vadovas priima, sutikrina, iškrauna, jie išvažiuoja ir montuoja jų (liudytojo) žmonės. Taip buvo visą laiką. Su UAB „R.“ nebuvo atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais. PVM sąskaitose faktūrose ar krovinio važtaraščiuose ar buvo nurodoma kokio ilgio skardos lankstiniai neatsimena. Gali būti nurodoma, gali nebūti. Būna arba vienetais, arba bendras metražas (t. 11, b. l. 2-9). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad pažįsta iš kaltinamųjų G. B., dirbo nuo 2010 metų. Anksčiau dirbo „S.“, „P.“ ir „Pm.“. Su šiomis įmonėmis teko bendrauti su G. B., nes tos įmonės administruoja senamiesčio daugiabučius namus. 2015 metais pirko iš UAB „R.“ skardos lankstinius. Jie iš jų pagrinde pirkdavo lietaus nuleidimo sistemą, nes senamiestyje pagrindiniai darbai yra smulkūs remontai, remontai-restauracijos, tai ten yra nestandartinės lietaus nuvedimo sistemos, t. y. lietaus nuvedimo vamzdžiai, kurių diametras prasideda nuo 125 mm ir didesni, specialios negamyklinės alkūnės, kurias reikėjo daryti pagal specialų užsakymą. Buvo surinkimo indai. „R.“ šiuos gaminius iš kažkur pirkdavo, o iš kur nežino. Jie pateikdavo užsakymą ir dienos bėgyje viskas buvo suorganizuojama. Jie iš kažko pirkdavo, nes su jų turimomis staklėmis nebuvo galimybių sulenkti, apvaliai užvalcuoti sujungimų. Tai specifinis gaminys. Matė jų turimą įrangą ir jų užsakymo su tokiomis staklėmis nėra galimybės padaryti. Tenai reikėdavo apvaliai viską padaryti ir sujungti. Iš kur UAB „R.“ pirko paslaugas, nežino. Būdavo gera kaina, greitai padarydavo. Su UAB „R.“ atsiskaitydavo pavedimu pagal sąskaitas. Gaminius būdavo važiuodavo patys pasiimti, būdavo, kad G. ar kažkas iš jo įmonės pristatydavo. UAB „R.“ turėjo lankstymo stakles iki 2 m. Jiems reikėdavo ir ilgesnių gaminių 2,5 m ir 3 m, be sudūrimų. Būdavo per mėnesį 2 ir 5 karus užsakydavo, būdavo į savaitę du kartus. Sąskaitoje faktūroje ar buvo nurodoma kokio ilgio lankstiniai, tiksliai negali atsakyti. Jeigu neklysta, būdavo, bet su klaustuku. Užsakymai iš UAB „R.“ buvo įvairūs – ir už 1000 Eur, ir už 8000 Eur. Priklausė nuo sezoniškumo. Žiemą būdavo mažai, o vasarą būdavo vienkartinių užsakymų ir po kelis tūkstančius. Rudenį buvo ir mažesnių, ir didesnių sumų. Būdavo, kad ir žiemą reikėdavo atlikti stambesnius darbus.

Teisme buvo apklausta liudytoja buhalterinę apskaitą tvarkiusi L. P. negalėjo nurodyti ar pirmiausia prekės buvo traukiamos į sąnaudas, o vėliau neperduotos perkeliamos į atsargas, ar buvo atvirkščiai – iš pradžių buvo traukiamos į atsargas ir tada – į sąnaudas. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, to neginčija ir kaltinamieji, kad šios medžiagos ir darbai nebuvo naudojamos UAB „R.“ reikmėm. Kaltinamieji teigė, kad visos šios paslaugos buvo parduotos, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Byloje nepasitvirtino, kaltinamųjų keliama versija, kad iš UAB „N.“ pagal 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitą pirktos medžiagos ir darbai būtų perparduoto UAB „F.“.

Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pardavėjos UAB „P.“ pirkėjai „F.“ – suma 5856 Eur (4840 Eur ir PVM – 1016,40 Eur) už patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus, nurodyta, kad skaitą išrašė G. G. (t. 11, b. l. 78). Iš 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados matyti, kad UAB „P.“ deklaracijoje už 2015 m. rugsėjo mėn., kuri buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. spalio 26 d., nurodyta 4840 Eur pardavimų, t. y. lygiai tiek pat, kiek nurodoma 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaitoje faktūroje ir 1016, 40 Eur PVM. Kaltinimo teigimu, būtent ši sąskaita faktūra paneigia kaltinamojo R. G. parodymus apie tai, kad rugsėjo mėn. PVM deklaracija buvo įtraukta dalis 2015 m. rugsėjo 29 d. sąskaitoje faktūroje 150929/02, kurios suklastojimu jis yra kaltinamas, dalis nurodyto PVM.

Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 16 d. sąskaitos faktūros Nr. 150916/01, joje nurodoma, jog UAB ,,N.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardinimo darbus už 3 240 Eur. Sąskaitoje nėra nei ją išrašiusių bei priėmusių asmenų duomenų, nei parašų (t. 1, b. l. 7). 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB ,,P.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardinimo darbus už 8 772,50 Eur, tame tarpe 1 522,50 Eur PVM. Sąskaitoje atspausdintas tekstas apie tai, kad ji išrašyta G. G., ties eilute „Sąskaita priėmė“ yra ranka darytas įrašas „G. B.“; prie pavardžių yra nurodytų asmenų parašai (t. 1, b. l. 6). 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog UAB ,,P.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardos lankstymo darbus už 8 796,70 Eur, tame tarpe 1 526,70 Eur PVM. Sąskaitoje atspausdintas tekstas apie tai, kad ji išrašyta G. G., ties eilute „Sąskaita priėmė“ yra ranka darytas įrašas „D. K.“; prie pavardžių yra nurodytų asmenų parašai (t. 2, b. l. 6). 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB ,,P.“ atliko ir pardavė UAB ,,R.“ skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus už 9 256,50 Eur, tame tarpe 1 606,50 Eur PVM. Sąskaitoje ties grafa „sąskaitą išrašė“ yra rankraštinis įrašas „G. G.“, grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra rankraštinis įrašas „G. B.“; prie pavardžių yra nurodytų asmenų parašai. (t. 2, b. l. 7).

Byloje tiek kaltinamojo G. B., tiek liudytojų, dirbusių UAB „R.“ su skardos gaminiais parodymais nustatyta, kad UAB „R.“ turėjo skardos lankstymo stakles, pati atlikinėjo skardos darbus. Kaltinamasis G. B. ir liudytojai nurodė, kad staklėmis, kurias turėjo UAB „R.“, galima buvo gaminti gaminius, ne ilgesnius nei 2 metrai. Liudytojas A. M., dirbęs UAB „R.“ vadybininku, parodė, kad paskirstydavo darbą G. B.. Įmonės gamino skardos lankstinius, stogo detales. Kiek žino, pirko tokius pačius skardos gaminius. Pirkdavo, nes ne visus galėjo pagaminti su savo staklėmis. Kiek pamena, įmonė galėjo pagaminti lankstinius iki 2 metrų. Jei reikėjo ilgesnių, G. B. kreipdavosi į savo partnerius ir užsakinėjo kitur. Įmonė pagrinde gamino viską iš skardos. Objektų buvo daug. Buvo privatūs, ir ne tik. Nepamena pavadinimų kokiose bendrovėse užsakinėjo ilgesnius lankstinius. UAB „P.“ ir UAB „N.“ jam negirdėta. UAB „R.“, kad pirktų valymo, ventiliacijos vamzdžių remontų ir perparduotų kitiems, nėra girdėjęs. Bendrovėje buvo laikomos skardos kaip žaliava lankstiniams. Statybinės medžiagos buvo perkamos iš partnerių ir sandėliuojamos bendrovės patalpose labai retais atvejais ir labai mažais kiekiais. Būdavo laikomos ten pat ofise. Gal būdavo mišiniai ir smulkmenos visokios, pvz., juostelės ir t. t. Direktorius G. B. irgi ieškodavo klientų. G. B. užsiėmė stogų prekyba ir lankstinių prekyba, viskas kas stogams. Nepamena tokio, kad ateidavo V. P. paskaičiuoti kiek liko skardos, kiek pagamindavo per mėnesį. Jei trūkdavo, skardą užsakydavo G. B.. Iš klientų sąskaitas faktūras gaudavo, kas pirkdavo gaudavo iš jų, kas imdavo prekes savo klientams, tas ir gaudavo. Ar kas kontroliavo G. B., nežino. G. B. viską kontroliavo nežino (t. 10, b. l. 137-141).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. B. gynėjas pateikė fotonuotraukas, kurios, gynėjo teigimu, pagrindžia ilgesnių nei 2 metrų gaminių, kuriuos UAB „R.“ nupirko iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ bei pardavė UAB „I.“, panaudojimą objekte (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš fotonuotraukų, jose užfiksuotų namo balkonų, palangių ir kitų skardos galinių ilgiai vizualiai žiūrint, yra ilgesni nei 2 metrai ir tokiems galiniams išlankstyti staklių UAB „R.“ neturėjo. Visgi, išnagrinėjus bylą, duomenų, patvirtinančių, jog pateiktose fotonuotraukose matomi skardos galinius minėtam objektui tiekė UAB „R.“ ir šie gaminiai buvo nupirkti iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ ir perparduoti UAB „I.“.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, prokurorė kreipėsi į UAB „I.“ ir susipažino su sąskaitų aktyvumo ataskaita, kurioje pastebėjo, kad tarpe tiekėjų buvo ir tokie kaip UAB „S.“ ir UAB „S., kuriuos skelbiasi lankstančios įvairius skardos gaminius, į kuriuos kreipėsi papildomai, siekdama nustatyti, kokio ilgio gaminius iš šių bendrovių 2015 metais pirko UAB „R.“. UAB „S., atsakė, kad pagal esamas pardavimo faktūras išrašytas UAB „ R.“ nėra galimybės nustatyti gaminio ilgio, yra bendras ilgis pvz. 4,35 m arba tik kiekis. UAB „S.“ 2015 m gamino lankstinius iki 3 m visiems klientams. Pagal užsakytas pozicijas galima teigti kad gaminių ilgiai galėjo būti iki 3 m. UAB „S.“ taip pat atsakė, kad neturi galimybės nurodyti kokio ilgio skardos gaminiai buvo tiekti 2015 m. UAB „R.“, nes klientams išrašomose sąskaitose faktūrose pateikia bendrą užsakytų lankstinių ilgį, tačiau patvirtino, kad jie turėjo skardos lankstymo stakles iki 3m. (t. 11, b. l. 56-61). Iš prokurorės nurodytų duomenų matyti, kad tarpe tiekėjų, iš kurių UAB „R.“ 2015 metais pirko skardos gaminius, buvo mažiausiai 2 bendrovės, iš kurių UAB „R.“ užsakinėjo ilgesnius nei 2 metrų gaminius. Taigi jeigu skardos gaminiai buvo ilgesni nei 2 metrai, jie galėjo būti perkami iš šių įmonių ir tiekiami UAB „I.“, ar liudytojai apklaustų E. R. tuo metu vadovautai įmonei UAB „E.“ ir M. K. atstovaujamoms „S.“, “P.“ ir „Pm.“.

Liudytojas L. K. parodė, kad kokius gaminius lankstyti, nurodydavo G. B., kartais D. K.. UAB „I.“ pirkdavo nemažai gaminių. Dažnai pirko, kiek nežino. Iš UAB „I.“ niekas jam neduodavo nurodymų išlankstyti lankstinius. Nežino kokiu principu UAB „I.“ užsakydavo. Kai UAB „I.“ statė „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo daug užsakymų, o šiaip nedaug. Ten buvo kotedžų objektas. R. G. neprisimena (t. 10, b. l. 143-147).

Aplinkybę, kad ne iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ o iš kitų įmonių buvo perkami ilgesni nei 2 metrų gaminiai, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas P. Č., kuris parodė, kad, UAB „R.“ turimos staklės buvo 2 metrų, o jei reikėdavo ilgesnių gaminių, tada kreipdavosi kitą įmonę ir tuos gaminius (duomenys neskelbtini) g, įmonėje užsakinėjo. Tokių užsakymų nebuvo daug, tik kai palangės būdavo, tada reikėdavo ilgesnio. Tais atvejais, jei reikėdavo ilgesnio skardos gaminio, kurio UAB „R.“ turimomis staklėmis negalėdavo išlankstyti, direktorius (G. B.) kreipdavosi į įmonę (duomenys neskelbtini) g. Tos įmonės padarytus didesnius, kitokius skardos gaminius patys važiuodavo pasiimti. Veždavo įvairiai, dažniausiai pas save, kartais į objektą. Kad iš tos įmonės atvežtų patys, kiek atsimena, nebuvo. Apie UAB “N.“ ir UAB „P.“ nieko negali pasakyti, kas rodo, kad šios įmonės jam negirdėtos. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės nebuvo ginčijamos, kad UAB „N.“ buvo adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „P.“ – (duomenys neskelbtini), jokių duomenų apie tai, kad būtų vykdžiusi veiklą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nėra. Iš aptartų duomenų darytina išvada, jog kad ilgesnių nei 2 metrų gaminius UAB „R.“ tiekė ne UAB „N.“ ir UAB „P.“, o kiti tiekėjai.

Tai, kad paslaugos apskaitytos kaip pirktos iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ nebuvo parduotos „I.“.

2015 m. rugsėjo 16 d. UAB „I.“ UAB „R.“ neišrašė jokios sąskaitos, o 2015 m. rugsėjo 29 d. dieną buvo išrašytos dvi sąskaitos: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jos išrašytos už medžiagas, o ne už atliktus darbus ir sumos yra daug kartų mažesnės nei 2015 m. rugsėjo 29 d. UAB „P.“ sąskaitoje, išrašytoje UAB „R.“ – atitinkamai 543,64 Eur ir 376,41 Eur. Pagal kaltinimo pateiktus dokumentus, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 10 d. UAB „R.“ UAB „I.“ išrašė 22 sąskaitas, kurių bendra suma siekė 5465 Eur, kai tuo tarpu UAB „N.“ ir UAB „P.“, UAB“ R.“ išrašytos sąskaitos faktūros sudarė 12 012,5 Eur. Be to jos išrašytos už gaminius, o ne paslaugas, didžioji dalis – už kampus, ir transporto paslaugas. Iš pateiktų UAB „R.“ UAB „I.“ išrašytų sąskaitų faktūrų, tik vienoje sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita faktūra išrašyta už skardos gaminius 9,92 Eur sumai be PVM.

Taigi 2015 m. spalio 30 d. dieną UAB „R.“ neišrašė sąskaitos UAB „I.“ neišrašė, o iki 2015 m. spalio 10 d. buvo išrašytos 3 sąskaitos už kampus ir vėjalentes, bendrai 512,35 Eur sumai. 2015 m. gruodžio 10 d. dieną UAB „R.“ taip pat neišrašė jokios sąskaitos UAB „I.“ už skardinimo, skardos lankstymo darbus, skardos montavimo darbus. Tokia sąskaitą faktūra UAB „I.“ nebuvo išrašyta 2016 m. sausio 10 d. Įtikinamų priežasčių, kodėl UAB „N.“ išrašius sąskaitą UAB „R.“ 2015 m. rugsėjo 16 d., UAB „P.“ 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d., UAB „R.“ negalėtų išrašyti sąskaitos daugiau nei pusantro mėnesio, nenustatyta. Kaltinamasis G. B. dėl šių aplinkybių nurodė, kad būdavo išrašomos bendros sąskaitos faktūros už darbus ir medžiagas vienoje sąskaitoje, taip pat nurodė, jog bendrovei neturint pinigų sumokėti PVM, jis būdavo sumokamas vėliau. Visgi byloje nenustatyta, jog po nagrinėjamų sąskaitų faktūrų išrašymo, vėliau PVM ir pelno mokesčiai būtų sumokėti. Valstybinė mokesčių inspekcija byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo atstovas, prašydamas tenkinti civilinį ieškinį nurodė, kad, patikrinus nustatyta, jog ieškiniu prašomi priteisti mokesčiai nėra sumokėti.

PVM yra netiesioginis mokestis, kuris sumokamas už prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, tenkinant šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą vyksta šalies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. PVM sumoka galutinis vartotojas (pirkėjas), PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įgyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su šiomis prekėmis ir paslaugomis sukūrus pridėtinę vertę atskaitomas. Parduodant prekes ar paslaugas, pardavėjas buhalteriniuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose ir kt.) išskiria PVM, kurį sumoka pirkėjas. Tačiau pardavėjas neįgyja nuosavybės teisės į iš pirkėjo gautą PVM, o privalo šias lėšas sumokėti valstybei įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pačiu pirkėjas, kuris yra PVM mokėtojas, įgyja teisę pardavėjui sumokėtą PVM įtraukti į PVM atskaitą ir šia suma sumažinti prievolę mokėti valstybei PVM. Kaip jau minėta, prekės įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms įgyti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti realiai, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Kaip matyti iš specialistės išvados, nors pagal užduotyje formuluojamus klausimus buvo nurodyta, kad realiai sandoriai tarp UAB „R.“ ir UAB „N.“ ir „P.“ nebuvo įvykę, todėl specialisto atlikto tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, ar sandoriai iš tikrųjų buvo įvykę. Iš tiesų, specialistė šių aplinkybių nenustatinėjo, išvados šioje dalyje formuluojamos sąlyginės, t. y., jeigu medžiagos ir paslaugos nebuvo suteiktos. Sandorių realumas (fiktyvumas) gali būti nustatytas ne tik specialisto tyrimo metu, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamais įrodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, formuluodamas užduotį tyrėjas, atsižvelgdamas į tuo metu turimus duomenis, nurodė, jog realūs sandoriai tarp įmonių nebuvo sudaryti, todėl atlikdama tyrimą specialistė apsiribojo kilusių padarinių, įtraukiant tokius sandorius patvirtinančius dokumentus į buhalterinę apskaitą, nustatymu, o sandorių realumo netikrino, tai specialistė nurodė ir apklausiama teisme. Iš specialistės išvados formuluočių taip pat matyti, jog specialisto išvadoje daromos išvados yra sąlyginės – jeigu darbai nebuvo atlikti. Teismo vertinimu, byloje pasitvirtino aplinkybės, jog sandoriai tarp UAB „R.“ ir UAB „N.“ ir „P.“ buvo fiktyvūs. Todėl šiuo atveju užduoties specialistui formulavimas iš anksto nurodant, jog sandoriai realiai neįvyko, nedaro specialisto išvadų netinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Tokia pozicija atitinka ir formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017).

Kaltinamasis G. B. nurodė, kad yra asmeninis interesų konfliktas su akcininkais M. P., J. K. ir T. Ž., kad jis išėjo iš UAB „R.“ ir todėl jie parašė pareiškimą policijai, tačiau jokių taip patvirtinančių duomenų byloje nėra, be kita ko, ir pats kaltinamasis nedetalizavo nei dėl ko kilo konfliktas, nei jo pobūdžio. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, jog minėti asmenys apkalba G. B. ir turėtų tam priežastį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. taip pat parodė, kad jis bijojo M. P. grasinimų, kad jie turi draugų iš Slaptųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros, kurie neva padės išspręsti šią situaciją. Šie teiginiai kartu su faktu, jog tarp UAB „R.“ akcininkų ir G. B. yra kilęs kažkoks konfliktas M. P. jam buvo išsakyti 2016 metų gale, gruodžio mėn. pradžioje. Suprato, kad ši byla yra užsakyta M. P., todėl nežinojo, kaip ji baigsis netgi tuo atveju, kai nieko nusikalstamo nepadarė. Visi šie veiksniai ir faktoriai, o taip pat viliojantis pasiūlymas pabaigti bylą „greitai ir neskausmingai“ ir nulėmė jo apsisprendimą duoti melagingus parodymus ir apkalbėti save ir G. B. (t. 9, b. l. 20-26). Visgi tokie kaltinamojo R. G. parodymai apie UAB „R.“ akcininkų poveikį bei grasinimus neįtikinami, jų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, kaltinamojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie faktines aplinkybes iš esmės atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, apie kuriuos R. G. apklausos metu nebuvo žinoma.

Kaltinamasis R. G. dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kaltės pripažinimo nurodė, jog tyrėjas buvo susitarę su prokuroru, kad jis bus atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, jeigu prisipažins padarę visus inkriminuojamus nusikaltimus. Tie parodymai buvo prie to „pritempti“, tiesiog buvo surašyti pagal kaltinimą ir pasirašyti. Tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo atleistas, pasikeitė tyrėjas ir bylą kuruojantis prokuroras. Visgi, byloje nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant R. G. kaip įtariamąjį, jam buvo nurodoma kokias aplinkybes jis turėtų patvirtinti ir kaltinimai buvo surašyti pagal kaltinimą. Taip pat nepasitvirtino kaltinamojo R. G. gynybinė versija, jog ikiteisminio tyrimo metu jis, prisipažindamas kaltu, save apkalbėjo, įtikintas, jog bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas tyrėjas S. V. parodė, kad kaip vyko įtariamojo R. G. apklausos, smulkiai neprisimena, atrodo, pirma apklausa buvo be advokato ir jis atrodo parodymų nedavė. Po to atėjo su advokatu. Neprisimena ar pateikė specialisto išvadą ar duomenis iš tos specialisto išvados kaip faktines aplinkybes įtariamajam apie tai, kad dokumentai suklastoti. Įtariamasis davė parodymus. Pamena, kad jis prisipažino, bet ar visiškai ar iš dalies, neprisimena. Dėl G. B., kiek pamena iš apklausų, atrodo jis neprisipažino. Tada buvo pirminis įtarimas ir atrodo buvo apgaulinga apskaita ir dokumentų klastojimas. Dokumentų klastojimas pagal parašus kur nustatė specialistai ir apgaulinga apskaita. Kiek pamena R. G. įmonių buhalterinių dokumentų iš esmės nebuvo. Buvo dvi įmonės, pavadinimų neprisimena. Dokumentų jis nepateikė, gal remiantis tuo jis ir suformulavo įtarimą pagal BK 222 straipsnį. Apklausos metu klausimai buvo užduodami dėl specialisto išvados, kadangi jau turėjo faktines aplinkybes, tai iškart ir pateikė, kad yra suklastoti parašai ir ką žmogus gali paaiškinti dėl šių faktinių aplinkybių, papildomai užduodavo klausimus. R. G. pasakojo, jis kažką paklausdavo, vėl patikslindavo. Apklausos tekstą jis dažniausiai rašydavo vienu tekstu. Nerašydavo atskirai klausimų, atskirtai atsakymų. Apklausa buvo vykdoma pagal tą laiką kaip nurodyta apklausos protokoluose. Tikrai nesurašytus parodymus pasirašė R. G., nebent, tiksliai neprisimena, bet kai kurie įtariamieji atneša savo surašytus parodymus. Tokiu atveju rašytinius parodymus prideda arba tuos parodymus perrašo. Jei parodymai tiesiog kaip lapas su tekstu, tai jų neprideda. Jei yra nurodyta, kad rašytiniai parodymai, pasirašyta, tai tada prideda. Viena apklausa buvo be advokato ir toje apklausoje jau buvo pateiktas klausimas dėl specialisto išvados. Apklausą atidėjo dėl to, kad negalėjo dalyvauti gynėjas. Kaip konkrečiau šiuo atveju buvo, neprisimena, bet šiaip pasako dėl galimybės prisipažinus taikyti laidavimą, bet perspėja, kad tai sprendžia prokuroras. Paaiškina, kad tokia galimybė egzistuoja ir laidavimui, ir susitaikymui, kad yra galimybė, jei žmogus prisipažįsta yra pasirinktinas būdas kaip pabaigti ikiteisminį tyrimą. Neprisimena ar nagrinėjamoje byloje tai buvo paaiškinta. Tai nėra slapta informacija ir būna, kad iš pokalbio išeina arba žmogus paklausa. Paaiškina kokios yra galimybės, kokiu būdu tai taikoma, palygina kas gresia tuo atveju įtariamajam. Sąskaitų numeriai įrašyti į apklausos protokolą, kadangi apklausos metu rodo įtariamajam dokumentus ir apie juos, todėl yra sąskaitos numeriai apklausos protokole. Nepamena ar rodė specialisto išvadą ar ne, ar tik klausimą suformulavo. Užfiksuotos aplinkybės, kurios nurodomos, tai paties R. G. nurodytos. R. G. davė parodymus. Tai ne jo (tyrėjo) sugalvotos aplinkybės. Čia kiek pamena, atsirado naujos aplinkybės ir jas pateikė antrasis įtariamasis G. B.. Gavo tą bylą iš kito tyrėjo. Jei protokole įrašyta, kad dalyvavo gynėjas, tai aišku jis dalyvavo. Buvo vykdomas atpažinimas, V. P. (duomenys neskelbtini), tas kurio parašai, kaip įtariama, buvo suklastoti. Protokolas buvo surašytas pagal taip, kaip vyko – atpažino ar neatpažino, taip ir surašė. Su prokurore gal ir buvo aptariami galimi ikiteisminio tyrimo baigimo scenarijai, nepamena, su prokurorais dažnai aptaria. Kad V. P. dirbo pas R. G. kurį laiką, jam šios aplinkybės nežinomos. R. G. gynėjo 2020 m. spalio 12 d. pateiktas prašymas atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą – dėl jo nieko negali pasakyti, nes jis jau tuo metu nedirbo nuo 2020 m. liepos mėn. Visus liudytojus apklausinėjo jis. Liudytoją V. P. taip pat jis apklausinėjo. Atrodo atpažinimai buvo su juo, bet tiksliai neprisimena. 2020 m. birželio 5 d. jis dar dirbo. Dėl ko buvo perkvalifikuota R. G. nusikalstama veika iš sunkių nusikaltimų į apysunkius ir nesunkius tiksliai pasakyti negali. Gal ir derino kažką su prokurore, bet priiminėjo sprendimą prokurorė. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl konkrečių sandorių. O šiaip iš praktikos dažnai būna, kad įmonės tarpusavyje turi, pvz. 100 sandorių, iš jų 10 gali būti – įtartinų, blogų, o 90 gali būti gerų. Nebuvo taip, kad patartų atpažinimo metu R. G. neatpažinti V. P.. Spec. liudytoju apklaustas R. G. neprisipažino iki kol buvo pateikta specialisto išvada. Kiek pamena, R. G. sakė, kad pardavė įmonę asmeniui ir realiai pardavė ukrainiečiui.

Kaltinamasis teigia, jog kaltę pripažino tik dėl to, jog pareigūnų buvo pažadėta, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip matyti iš byloje esančio R. G. gynėjo advokato padėjėjo K. Petrausko 2020 m. spalio 12 d. prašymo, jame prašoma patikslinti pranešimą apie įtarimą R. G. ir atleisti jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 6, b. l. 6-8). Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu R. G. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai). 2020 m. spalio 26 d. prokuroro nutarimu prašymas buvo atmestas dėl to, kad R. G. pareikšti įtarimai atskirai dėl epizodo, susijusio su UAB „N.“ ir epizodo, susijusio su UAB „P.“. Kadangi R. G. įtariamas padaręs ne vieną o kelias nusikalstamas veikas, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 4, b. l. 10-11). Taigi apklausos, kurios metu R. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, metu jam buvo pareikšti įtarimai kelių nusikalstamų veikų padarymu, o BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio taikymo galimybes numato tuo atveju, jei įtariamasis (kaltinamasis) įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. liepos 20 d. R. G. buvo pranešta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau, susipažinęs su pranešimu, R. G. nurodė, jog tokiam proceso užbaigimui prieštarauja (t. 7, b. l. 140-142).

Bylos medžiagoje taip pat yra 2020 m. liepos 8 d. pranešimas įtariamajam G. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 9, b. l. 35-36). Kaip matyti iš minėto pranešimo, jo pateikim o metu G. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius vieną nusikalstama veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip matyti iš 2021 m. sausio 21 d. pranešimo apie įtarimą, G. B. buvo apreikšti kaltinimai ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 9, b. l. 43-49).

Liudytojas M. R. parodė, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“ jis dirbo meistro pareigose. Į abi šias įmones įsidarbino per savo pažįstamą R. G.. Kiek prisimena, UAB „N.“ dirbo nuo 2012 m. iki 2015 m. pabaigos, o UAB „P.“ – nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios. Jis dirbo su specialiu skardos lankstymo įrenginiu, gaminant įvairius skardos gaminius. Kokia veikla be skardos gaminių gamyba ir prekyba, užsiiminėjo UAB „N.“ ir UAB „P.“, jis nežino. Prisimena tik vieną iš skardos tiekėjų, iš kurių R. G. prašymu jam teko imti skardą, t. y. UAB „R.“, tačiau apie šią įmonę, jos veiklą, jos vadovą ir savininkus jis nieko nežino. Lankstyti skardos gaminius, ilgesnius kaip du metrai, jam tekdavo dažnai. Tai galėjo būti kraigai, kvartetai, įvairios stogui reikalingos detalės. Būdavo palangės, ilgesnės nei du metrai. Kartai būna pačios palangės labai ilgos. Būna palangės ir iki 20 metrų. Bet kokiu atveju, reikėjo durti, bet būdavo mažiau sudūrimų. Kiek išlankstydavo metrų, priklausydavo ir nuo paties gaminio ilgio. 200 metrų čia dviem asmenims. Dviem asmenims greičiau gaunasi išlankstyti. „N.“ ir „P.“ galėjo išlankstyti skardą apvaliai, ovaliai. Gamino ir nestandartinius gaminius, pvz., kaminų kepures. Skardinimo darbai – tai paties gaminio sumontavimas. Dirbant UAB „N.“ ir UAB „P.“, jam teko montuoti skardos gaminius. Montuodavo daugiausia palanges arba stogo elementus, t. y. kraigai, šlaitai. Toks darbas sąlyginai brangiai apmokamas. Jie dirbo dviese su S. K.. Sunku įvertinti, kiek per dieną padarydavo darbų, nes skirtingi darbai. Tai priklauso nuo sudėtingumo. Pvz. gali užtrukti pasiruošimas darbui. Reikia išlankstyti, atsivežti, pasiruošti, kažkokius pastolius pastatyti, pagrindą paruošti, kad jis būtų tinkamas tą lankstinį įdėti. Montuoti skardos gaminius ir atlikti skardinimą – tai lygiavertės sąvokos. Montuojant skaros gaminius buvo naudojamos medžiagos, kurios yra ganėtinai brangios. Tai izoliacinės juostos, putos, nerūdijančio plieno detalės, kurios nėra pigios, nerūdijantys sraigtai. Tos dalys galėjo įeiti į montavimo darbus. Pastolių pastatymas, nuoma įeidavo į montavimo darbus. Pastolių jie jų nesiveždavo, jie buvo, juos susirinkdavo ir tiek. Iš kur jie būdavo, nežino. Kurias jam rodė sąskaitas faktūras – UAB „N.“ ir UAB „P.“ mano, tikrai galėjo atlikti darbų tokioms sumoms. Galutinių sumų nežino. Statybos kaina ne vien tik iš medžiagos ir darbo susideda (t. 10, b. l. 154-158).

Pagrindinis byloje ginčijamas klausimas yra susijęs su sandorių tarp UAB „ R.“ ir UAB „N.“ ir „P.“ pirkimo- pardavimo bei sandorių vertinimu, nesutinkant, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs ir kad su šiais sandoriais susijusiuose bylai aktualiuose finansinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos.

G. B. ir R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu į valstybės biudžetą mokėtino PVM ir pelno mokesčio sumažinimu.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-258-222/2018 ir kt.). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K- 363- 746/2016 ir kt.). Tokiomis veikomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K- 258- 222/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia tuo, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, jog sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia). Išvada dėl kaltininko tyčios turinio daroma, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo šiuos dokumentus ne tik įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-489/2023).

Aplinkybes, kad UAB „R.“ pagal 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitą faktūrą nepirko iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ darbų ir medžiagų, taip pat 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. nepirko darbų iš UAB „P.“ patvirtina ir UAB „N.“ bei UAB „P.“ PVM deklaracijos už atitinkamus mėnesius ir specialisto išvada, kad: UAB „N.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. balandžio mėnesį įrašyti 2520 Eur pardavimų ir 529 Eur pardavimo PVM dydžiai, nesutampa (yra mažesni ) su įrašytais UAB „N.“ 2015-04-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) - 5530 Eur pardavimo suma, 1161,30 Eur pardavimo PVM. Vadinasi UAB „N.“ net neįtraukė šios sąskaitos į PVM deklaraciją už balandžio mėnesį taip pati parodydama, kad šioje sąskaitoje įvardintos paslaugos ir medžiagos parduotos nebuvo; UAB „P.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. rugsėjo mėn., teiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. spalio 26 d., įrašyti 4840 Eur pardavimų ir 1016 Eur pardavimo PVM dydžiai nesutampa (yra mažesni) su įrašytais UAB „P.“ 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje – 7250 Eur pardavimo suma, 1522,50 Eur pardavimo PVM; UAB „P.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. spalio mėn., teiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. lapkričio 25 d., nurodyti 0 Eur pardavimo ir 0 Eur pardavimo PVM nesutampa su įrašytais UAB „P.“ PVM sąskaitoje faktūroje 2015 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 7270 Eur pardavimo suma ir 1526,70 Eur pardavimo PVM. UAB „P.“ PVM deklaracijoje už 2015 m. gruodžio mėn., teiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. sausio 25 d., nurodyti 4780 Eur pardavimo ir 1004 Eur pardavimo PVM dydžiai nesutampa (yra mažesni) su įrašytais UAB „P.“ 2015-12-10 PVM sąskaitoje faktūroje – 7650 Eur pardavimo suma ir 1606,50 Eur pardavimo PVM.

Iš UAB „P.“ banko sąskaitų nustatyta, kad UAB „P.“ gavo apmokėjimus – iš UAB „F.“ – 2015 m. lapkričio 18 d. – 500, 2015 m. gruodžio 2 d. – 1500 Eur, 2015 m. gruodžio 9 d. 1000 Eur pagal PVM SFą (duomenys neskelbtini), ir 3424,30 Eur 2016 m. sausio 22 d. pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB „T.“.

UAB „R.“ į apskaitą įtraukė gautiną PVM nuo fiktyvių sandorių, o UAB „N.“ ir UAB „P.“ į PVM deklaracijas neįtraukė mokėtino PVM nuo fiktyvių sandorių ir VMI pateikė deklaracijas, o UAB „R.“ ir Registrų centrui pateikė Pelno mokesčio deklaraciją, tokiu būdu apgaule UAB „R.“ išvengė sumokėti, kaip nustatyta specialisto paskaičiavimais, 9331 Eur prievolės į biudžetą.

UAB „P.“ ir UAB “N.“ deklaracijas teikė N. I., kuri į jas suvesdavo duomenis pagal pateiktus R. G. duomenis, o pagal pateiktus dokumentus pirminį suvedimą darydavo V. P., deklaracijas pildydavo arba L. P. arba V. J.. Taigi neteisingų duomenų pateikimą lėmė R. G. ir G. B. veiksmai. Sukčiavimo vykdytojas buvo G. B., o R. G. padėjo tai padaryti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, jog aukščiau aptartos sąskaitos faktūros buvo fiktyvios, taip pat suklastoti kasos pajamų orderiai. Dėl to G. B. banko pavedimu pervesdamas jam patikėtus UAB|“R.“ pinigus bei atvaizduodamas kaip išmokėtus grynuosius pinigus pagal minėtas netikras sąskaitas faktūras, išvaistė UAB „R.“ turtą – 36 757 Eur.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.).

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal BAĮ apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017).

Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-269-648/2017).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas ir/arba Įstatymas) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys.

Specialistės išvada nustatyta, kad dėl netinkamo UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. d. iki 2015 m. gruodžio mėn. iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta UAB „V.“ 2022 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 02/22, kurios išvadose nurodoma, jog UAB „R.“ pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš UAB „N.“ įsigytas paslaugas ir medžiagas pardavė UAB „F.“. Už suteiktas paslaugas ir parduotas medžiagas UAB „F.“ yra pilnai atsiskaičiusi. Įsigytų paslaugų pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyti tikslų perpardavimo momentą objektyviai galimybės nėra dėl taikyto apskaitos modelio. Pagal minėtas sąskaitas buvo įsigytos tokios paslaugos kaip „skardinimo darbai“ ir „skardos lankstymo darbai“. Pagal UAB „R.“ poreikį, tokie darbai buvo pirkti ne konkrečiam analogiško turinio užsakymui (paslaugų perpardavimui), o galimai (su didele tikimybe) kitokiems užsakymams, kurių pavadinime yra žodis „skarda“ arba galimai gaminiai ar paskaugos susijusios su skarda, tokios kaip: vėjelentė, laštakis, palangės (kompl.), kampas, skardos gaminiai (kompl.), palangės (kompl.). Be to, galėjo būti ir tokie pardavimai, kur tiesiogiai žodžio skarda nėra, bet tokie darbai galėjo apimti ir skardos lankstymo darbus, pavyzdžiui „stogo dangos komplektas“. Atlikus tyrimą, daroma išvada, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų turinys atitinka tikrovę, nes nėra objektyviai surinkta jokių įrodymų, kad minėti pirkimai neįvyko sąskaitų faktūrų sąlygomis. UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje UAB „N.“ ir UAB „P.“ sąskaitos yra registruotos 6-os klasės sąskaitoje 6101 – Pardavimo paslaugų sąnaudos ir 60001 – Parduotų prekių savikaina. Atsižvelgiant į UAB „R.“ apskaitos modelį, jeigu minėtos paslaugos nebuvo perparduotos, jos turėjo būti „grąžintos“ (registruotos) iš 6-os klasės į 2-ą klasę (sandėlį). Tyrimo metu nebuvo aptikta tokio grąžinimo (registravimo), iš ko darytina išvada, kad jos buvo parduotos, t. y. panaudotos pajamų uždirbimui (pagal 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pilno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 1 straipsnio 31 punktas „sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas) ir likučių pagal minėtus sandorius 2015-12-31 datai nebuvo. 2020 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00054-20 konstatuotina, Kad sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įtruktos į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas. UAB „R.“ privalėjo ir įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, gautas iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ bei deklaravo jas UAB „R.“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijose. Tyrimui nebuvo pateikti UAB „P.“ dokumentai, išskyrus UAB „P.“ 2015 m. 9-10, 12 mėn. PVM deklaracijos (priedas Nr. 8) ir 2020 m. lapkričio 23 d. FNTT specialisto išvada, iš kurios ir buvo paimti duomenys apie UAB „N.“ pateiktas PVM deklaracijas ir jų duomenis (2020-11-23 FNTT specialisto išvados 10 puslapis) Buvo atliktas UAB „R.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sugretinimas su UAB „P.“ ir UAB „N.“ pateiktomis PVM deklaracijomis (lentelės Nr. 10 ir 11). Pagal lentelių Nr. 10 ir Nr. 11 duomenis konstatuotina, kad UAB „P.“ ir UAB „N.“ uždeklaravo mažesnį apmokestinamųjų pajamų dydį ir priskaičiavo mažesnį į biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį palyginus su įmonei UAB „R.“ išrašytomis sąskaitomis. Nors UAB „P.“ ir UAB „N.“ blogai uždeklaravo išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad paslaugos arba prekės nebuvo suteiktos arba parduotos UAB „R.“, nes tai galėjo atsitikti dėl deklaravimo klaidų ir/arba deklaravimo kitame laikotarpyje, kas praktikoje pasitaiko (t. 10, b. l. 198-208, 209-231). Dėl minėtos išvados buvo apklaustas specialistas Č. M., tačiau, atsižvelgiant į teismo bylos nagrinėjimo metu bylos įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, minėta specialisto išvada šių aplinkybių nepaneigia jokiu aspektu, todėl ja remtis nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.

Teismas konstatuoja, kad UAB „R.“ buhalterinė apskaita bylai aktualiu laikotarpiu buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus. Už tinkamą UAB „R.“ apskaitos tvarkymą buvo atsakingas G. B., kaip UAB „R.“ direktorius. Nors G. B. pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau bendrovės darbuotojams teikė įtraukti į apskaitą suklastotas PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jos neatitinka tikrovės, nes jose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, o buhalterė apie apgaulingą jai pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų pobūdį nežinojo. Nustačius tokias aplinkybes, G. B. pripažintinas tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, supratusiu savo veiksmų pavojingą pobūdį..

Tvarkydama apskaitą UAB „R.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatų dėl minėtose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotų neįvykusių operacijų, t. y. neturi vieno iš privalomo rekvizito (ūkines operacijos turinys neatitinka tikrovės), tačiau jų duomenys įtrauktos į apskaitą. Taip pat UAB „R.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“; 4 dalies reikalavimų „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“. Iš 2020 m. lapkričio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-2795895-20 matyti, kad pagal UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 26825,70 Eur, išrašytas bendrovei „R.“ buvo įformintas bendrovės „R.“ 26825,70 Eur apmokėjimas bendrovei „P.“ pagal 2015-10-02 - 2015-12-28 UAB „P.“ 9 kasos pajamų orderių kvitus, kurių duomenys užfiksuoti UAB „R.” 2015 m. spalio-gruodžio mėnesių atskaitingų asmenų apyskaitose ir 2015-04-01–2015-12-31 buhalterinės apskaitos ataskaitos Nr.3031/S1019 „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos“, 4431 „Prekybos skolos tiekėjams“ ir 24351 „Atskaitingas asmuo G. B.“, 24354 „Atskaitingas asmuo D. K.“ buhalterinėse sąskaitose tomis pačiomis dienomis, kurios įrašytos kasos pajamų orderių kvituose: 2015 m. spalio 2, 9, 15, 30, lapkričio 6, 20, gruodžio 10, 21 ir 28 dienomis. Atskaitingų asmenų apyskaitos nepasirašytos atskaitingų asmenų, vadovo. Tvarkydama apskaitą UAB „R.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatų dėl minėtose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotų neįvykusių operacijų, t. y. neturi vieno iš privalomo rekvizito (ūkines operacijos turinys neatitinka tikrovės), tačiau jų duomenys įtrauktos į apskaitą. Taip pat UAB „R.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“; 4 dalies reikalavimų „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“. Dėl minėtų norminių aktų nesilaikymo UAB „R." buvo išvengta 5817 Eur mokėtino PVM sumokėjimo ir įvertinus 15% pelno mokesčio tarifą, 4598 Eur ((30940 Eur – 285 Eur)x15%) mokėtino pelno mokesčio sumokėjimo. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatą - „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys: <...>“ minėti UAB „P." dokumentai (PVM sąskaitos faktūros 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) bei kasos pajamų orderio kvitai 2015-10- 02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015- 10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „N.“ dokumentai (PVM sąskaitos faktūros 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini)) turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, tačiau jeigu minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų bei ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbų bei patalpų remonto ir apdailos darbų UAB „R.“ iš UAB „P.“ ir UAB „N.“ realiai nepirko bei minėtose kasos pajamų orderio kvituose nurodytų grynųjų pinigų konkrečiai už minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus UAB „P." nemokėjo, šios aplinkybės dėl realiai neįvykusių sandorių tarp UAB „P." bei UAB „N.“ ir UAB „R.“ paneigia minėtų UAB „P.“ ir UAB „N.“ PVM sąskaitų-faktūrų 2015-09-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015- 10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-16 (duomenys neskelbtini) bei UAB „P." kasos pajamų orderių kvitų (2015-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini),2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015- 12-28 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriomis buvo įforminti darbų įsigijimai iš UAB „P." ir UAB „N.“ ir atsiskaitymai už juos, operacijų tūrinį, kaip dokumento rekvizitą, nes pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas minėtų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių turinys neatitinka tikrovės dėl juose atvaizduotų neįvykusių operacijų, t. y. neturi vieno iš privalomo rekvizito (ūkines operacijos turinys neatitinka tikrovės). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.“ visos minėtos UAB „P.“ ir UAB „N.“ PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai yra apskaityti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos registruose (SAA). Tokių dokumentų, kuriuose atvaizduotos neįvykusios ūkinės finansinės operacijos, panaudojimas UAB „R.“ apskaitoje negali būti siejamas su šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Jeigu UAB „R.“ pagal įformintas UAB „P." ir UAB „N.“ PVM sąskaitas faktūras darbų neįsigijo, o buvo tik įformintos pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo operacijos tarp UAB „R." ir UAB „P.“ bei UAB „N.“, t. y. neįvykusioms operacijoms pagrįsti panaudojo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (UAB „P.“ ir UAB „N.“ PVM sąskaitas faktūras ir UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitus), tai UAB „R.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus". Tokiu atveju dėl minėto norminio akto nuostatų nesilaikymo būtų iškreipti duomenis apie UAB „R.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir dėl to būtų negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 6, b. l. 28-44). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė L. N. parodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadą, esančią tome 6, bylos lape 28-44, patvirtina Atliekant tyrimą, buvo vadovautasi nurodyta užduotimi ir užduotyje buvo nurodyta sąlyginė, tai galėjo padaryti tik tokią išvadą. Jeigu pagal sąskaitas faktūras darbai būtų įgyti, tai įstatymų pažeidimų nebūtų ir nebūtų konstatuoti pažeidimai, tai bendrovės veiklą galima būtų nustatyti. Nenagrinėja liudytojų parodymų, nes jie gali keistis. Kaip nurodyta užduotyje, tuo ir vadovaujasi. Ar savo iniciatyva tyrė ar UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje yra duomenų prekės ar paslaugos įsigytos iš UAB „N.“ pagal 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „P.“ pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotos – kiek prisimena, buvo parduota tiktai UAB „F.“, ten buvo pardavimas, o jai buvo užduotas klausimas tik dėl įtraukimo į apskaitą. Ji specialisto išvadoje atsakinėjo tik į užduotus klausimus, savarankiškai nieko daugiau netyrė. Ar UAB „R.“ galėjo įtraukinėti nupirktas prekes į savikainą taip kaip jie įtraukinėjo, ji jau nenagrinėjo, jie, atrodo nurašė, kiek pamena, iškart į savikainą, o ne į prekių atsargas. Tai nėra esminis pažeidimas, skaitosi, kad jie iškart sunaudoti. Čia yra kaip bendrovės politika. Toje bendrovėje buvo numatyta ar pajamuoti kaip prekes, o vėliau nurašyti kaip parduotas ar iškart į sąnaudas. Jeigu prekės įsigytos iš UAB „R.“ ir UAB „P.“ jos yra įtrauktos į apskaitą kaip į sąnaudas ir įmonė laikosi tos pozicijos, kad galima įtraukti į sąnaudas tik tada jeigu jomis buvo uždirbamas pelnas ar jos buvo parduotos ar ne UAB „R.“ įsigijo tas prekes ir nurašė iškart į sąnaudas, nepajamavo kaip prekių. Ar jos parduotos ar neparduotos, ji to klausimo nenagrinėjo. Jai aiškiai užduotyje buvo pasakyta, kad galimai neįsigijo ar įsigijo, neprisimena, užduotyje aiškiai suformuluota. Netikrino ir atsakė tiktai į klausimus. Ar UAB „R.“ buhalterinės apskaitos duomenimis buvo prekių ar paslaugų, įsigytų iš UAB „N.“ ir UAB „P.“ pagal tas sąskaitas faktūras, kurios buvo paminėtos likutis 2015 m. gruodžio 31 d. – jei nurašė į sąnaudas, kokie likučiai gali būti. Jie įsigijo pagal sąskaitą faktūrą ir iškart nurašo į sąnaudas. Jie nepajamuoja į sandėlį, tai jokių likučių ir nėra, bet ji jų net netikrino. Ji rašė apie tai kaip padarė bendrovė pagal savo politiką. Reiškia jie taip skaito ir jie nurašė. Klausimas ne tame ar jie pajamavo į sandėlį ar jie nurašė, o klausimas tame, kad šios operacijos, kaip nurodyta užduotyje, galimai yra neįvykusios. Atlikdami tyrimą vadovaujasi prielaida, netikrina prielaidų tikrumo (t. 11, b. l. 15-21).

Dėl R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005 ir kt.), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pavyzdžiui, elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-628/2019 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą, nepasitvirtino, jog įmonių akcijos buvo parduotos realiai ir veiksmai nėra nusikalstami. Kaltinamasis R. G., neteisėtai savo vardu surašę ir pagaminę dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, paleidęs tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip tikrus, savo veiksmais padarė realią žalą valdymo tvarkai. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017 ir kt.).

Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, matyti, kad dokumentas užpildytas UAB ,,N.“ vardu ir jame užfiksuota, kad nuo 2014 m. gruodžio 22 d. UAB ,,N.“ akcijas įgyja M. Š., o jų netenka R. G., be to, jame yra įrašas apie tai, kad prašymą pateikė ir 2015 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu parašu pasirašė R. G. (t. 5, b. l. 91). 2021 m. sausio 19 d. suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E forma) pateiktas 2017 m. rugsėjo 7 d. (t. 4, b. l. 70-72).

Iš prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, matyti, kad dokumentas užpildytas UAB ,,N.“ vardu ir jame užfiksuota, kad nuo 2014 m. gruodžio 29 d. UAB ,,N.“ akcijas įgyja V. P., o jų netenka M. Š., be to, jame yra įrašas apie tai, kad prašymą pateikė ir 2015 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu parašu pasirašė R. G. (t. 5, b. l. 92). Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E forma) pateiktas 2017 m. rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 70-72).

UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad vienintelis UAB ,,N.“ akcininkas V. P. nusprendė nuo 2015-11-02 atleisti R. G. iš UAB ,,N.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ ,,Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu. Šis dokumentas yra pasirašytas ir patvirtintas akcininko V. P. vardu, taip pat, patvirtintas UAB ,,N.“ antspaudu. UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 4, b. l. 70-72).

Prašyme registruoti Juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, ir jo priede – vienasmenio valdymo organo užpildytoje JAR-VO-V formoje UAB ,,N.“ vardu užfiksuota, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. UAB ,,N.“ direktoriumi paskirtas V. P.. Prašymo JAR-1 užpildyta 2015 m. lapkričio 2 d., patvirtinta ir pasirašyta V. P. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo išrinkimo pateiktas 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 4, b. l. 70-72). Iš 2017 m. vasario 6 d. UAB „N.“ direktoriaus įgaliojimo matyti, kad UAB „N.“ direktorius V. P., veikdamas pagal UAB „N.“ įstatus, įgalioja R. K. pateikti ir atsiimti dokumentus VĮ ,,Registrų centras“, susijusius su įmonės akcininko keitimu, bei, kad įgaliojimas galioja iki 2017 m. vasario 28 d. Šis dokumentas patvirtintas ir pasirašytas V. P. vardu, tai pat, patvirtintas UAB „N.“ antspaudu (5 t. b. l. 87) Įgaliojimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018 m. kovo 28 d. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (4 t. b. l. 74-77). Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma (5 t. b. l. 78-82, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b. l. 5-8) ir jo priedo – akcininko užpildytos JAR-AF formos (5 t. b. l. 82) matyti, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. UAB „N.“ akcininkas yra M. G.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017 m. vasario 7 d. bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta V. P. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu, taip pat, patvirtinta UAB „N.“ antspaudu. Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime užfiksuota, kad minėti JAR-1 ir JAR-AF formose užfiksuoti duomenys yra įregistruoti Juridinių asmenų registre (5 t. b. l. 82). 2021 m. sausio 19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017 m. vasario 7 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. vasario 7 d. (4 t., b. l. 70-72).

Iš 2017-03-01 UAB „N.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelis UAB „N.“ akcininkas M. G. nusprendė nuo 2017 m. kovo 1 d. atleisti V. P. iš UAB „N.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G.. Šis dokumentas yra pasirašytas ir patvirtintas akcininko M. G. vardu, taip pat, patvirtintas UAB „N.“ antspaudu. 2021 m. sausio 19 d. suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017 m. kovo 1 d. vienintelio akcininko sprendimas pateiktas 2017 m. kovo 1 d. (4 t., b. l. 70-72).

Iš UAB „N.“ direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „N.“ direktorius M. G., veikdamas pagal UAB „N.“ įstatus, įgalioją R. K. pateikti ir atsiimti dokumentus VĮ ,,Registrų centras“, susijusius su įmonės akcininko keitimu, bei, kad įgaliojimas galioja iki 2017 kovo 31 d. Šis dokumentas patvirtintas ir pasirašytas M. G. vardu, tai pat, patvirtintas UAB „N.“ antspaudu (5 t. b. l. 88).

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, ir jo priedo – akcininko užpildytos JAR-AF formos matyti, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB ,,N.“ akcininkas yra M. G.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017 kovo 1 d. bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta M. G. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu, taip pat, patvirtinta UAB „N.“ antspaudu. Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime užfiksuota, kad minėti JAR-1 ir JAR-AF formose užfiksuoti duomenys yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. 2021 m. sausio 19 19 suformuotas UAB „N.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017 m. kovo 1 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. kovo 1 d. (4 t., b. l. 70-72).

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre, JAR-1-E forma, ir jo priedo – akcininko užpildytos JAR-AF formos matyti, kad nuo 2017-01-11 UAB ,,P.“ akcininkas yra V. P.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017-01-11 bei ji yra patvirtinta ir pasirašyta G. G. (kaip prašymą užpildžiusio asmens) vardu, taip pat, patvirtinta UAB ,,P.“ antspaudu. 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017-01-16 (5 t, b. l. 1-2).

Iš UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad vienintelis UAB ,,P.“ akcininkas V. P. nusprendė nuo 2017-01-12 atleisti G. G. iš UAB ,,P.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ ,,Registrų centras“ ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu ( 5 t. b. l. 6) Sprendimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu. (4 t. b. l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pateiktas 2017-01-16 (5 t. b. l. 1-2)

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 (dokumento kopija 5 T. b.l. 3-4, dokumento originalas bylos priede Nr. 1, b.l.17-20) ir priedo, forma JAR-VO-V, (5 T. b.l. 5) matyti, kad nuo 2017-01-12 UAB ,,P.“ direktoriumi paskirtas V. P.. Prašymo JAR-1 forma užpildyta 2017-01-12 bei pasirašyta R. G.. JAR-1 formos originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, o JAR-VO-V forma suformuota į bylą iš LR VRM Centrinės duomenų bazės. (4 T. b.l. 74-77) 2021-01-19 suformuotas Juridinio asmens – UAB „P.“ duomenų išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad 2017-01-12 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017-01-16 (5 t., b. l. 1-2)

Iš UAB ,,P.“ direktoriaus 2017-02-06 įgaliojimo matyti, kad UAB ,,P.“ direktorius V. P., veikdamas pagal UAB ,,P.“ įstatus, įgalioją R. K. nuo 2017-02-28 pateikti ir atsiimti dokumentus VĮ ,,Registrų centras“ susijusius su įmonės akcininko keitimu, bei, kad įgaliojimas galioja iki 2017-02-28 (5 t., b. l. 7) Įgaliojimo originalas pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2018-03-28 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (4 t. b. l. 74-77).

Iš Prašymo registruoti juridinių asmenų registre JAR-1, priedo forma JAR-VO-V, matyti, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB ,,P.“ direktoriumi paskirtas M. G.. Prašymas dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. kovo 1 d. (t. 4, b. l. 191-196).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1625(18) nurodoma, kad 2017 m. vasario 7 d. prašyme registruoti UAB „N.“ juridinių asmenų registre (JAR-1) ir 2017 m. vasario 6 d. prašyme registruoti UAB „P.” juridinių asmenų registre (JAR-1), paskutiniuose lapuose, eilutėse „(parašas)”, „(vardas, pavardė)”, pasirašė ir rankraštinį įrašą „V. P.” parašė R. G.. 2017 m. vasario 6 d. UAB „N.” ir 2017 m. vasario 6 d. UAB „P.” įgaliojimuose V. P. vardu pasirašė R. G.. 2015 m. lapkričio 2 d. prašyme registruoti UAB „N.“ juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017 m. sausio 12 d. UAB „P.” vienintelio akcininko sprendime ir įgaliojime, 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „N.” vienintelio akcininko sprendime V. P. vardu pasirašė ne V. P.. Nustatyti, ar V. P. vardu pasirašė R. G., ar R. K., ar G. B., ar kitas asmuo, negalima (t. 2, b. l. 114-122).

Pagal VRM CDB duomenis, VĮ „Registrų centras“ UAB „N.“ akcininkais buvo registruoti: nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. – R. G., nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. – M. Š., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – V. P., nuo 2017 m. vasario 3 d. – M. G., o UAB „N.“ direktoriais buvo registruoti: nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. – R. G., nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 6 d. – M. G. (t. 4, b. l. 68-69). Pagal VRM CDB duomenis UAB „P.“ akcininkais buvo registruoti: nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 11 d. – G. G., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 3 d. – M. G., o UAB „P.“ direktoriais buvo registruoti: nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. – V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 19 d. – G. G., nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. kovo 6 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 6 d. – M. G. (t. 5, b. l. 1-14).

Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kaltinamasis R. G. 2014 m. gruodžio 22 d. M. Š. akcijų neperleido, M. Š. 2014 m. gruodžio 29 d. neperleido akcijų V. P., o V. P., atitinkamai, 2017 m. vasario 7 d. neperleido akcijų M. G.. Taip pat fiktyvūs buvo ir sprendimai dėl bendrovės vadovo pasikeitimo, t. y. 2015 m. lapkričio 2 d. R. G. atleidimas iš direktoriaus pareigų ir paskyrimas į šias pareigas V. P., 2017 m. kovo 1 d. V. P. atleidimas iš direktoriaus pareigų ir paskyrimas į šias pareigas M. G. buvo fiktyvūs. Taip pat nustatyta, jog fiktyvūs buvo ir 2017 m. vasario 6 d. bei 2017 m. kovo 1 d. UAB „N.“ fiktyviai paskirtų direktoriais V. P. bei M. G. neva R. K. suteikti įgaliojimai.

Kaip matyti iš aukščiau minėtų VĮ Registų centras duomenų, 2014 metais neva įvykę UAB „N.“ akcijų perleidimo sandoriai VĮ Registų centras buvo pateikti ir įregistruoti praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo akcijų perleidimo dokumentuose nurodomos datos, tai yra 2015 m. rugsėjo 7 d. ir šiuos faktus, kaip įvykusius, patvirtino R. G.. Kaip matyti, buvo patvirtintas ne tik akcijų perleidimas M. Š., bet ir faktas, kad M. Š. perleido akcijas V. P..

Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1625(18) nustatyta, kad kaltinamasis R. G. V. P. vardu pasirašė du dokumentus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centras tai yra prašymo JAR-1 priedo formą JAR-A apie tai, kad keičiasi akcininkai iš V. P. į M. G. ir 2017 m. vasario 6 d. UAB „N.“ direktoriaus V. P. įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P., kaip bendrovės direktorius, suteikia įgaliojimus R. K. 2017 m. vasario 28 d.

Aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, jog pasitvirtino kaltinimo nurodomos aplinkybės, kad R. G. surašė ir pateikė VĮ Registrų centras juridinę reikšmę turinčius dokumentus apie neva 2014 metais įvykusius UAB „N.“ akcininkų pasikeitimus bei 2017 metais neva įvykusį akcininkų pasikeitimą.

Kai matyti iš duomenų apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, matyti, kad M. G. išvyko iš Lietuvos 2014 m. liepos 24 d. (t. 11, b. l. 133). Taigi iš minėtų duomenų nustatyta, kad Sirijos pilietis M. G., kuris nuo 2017 m. vasario 3 d. įregistruotas UAB „N.” ir UAB „P.” akcininku, taip pat nuo 2017 m. kovo 6 d. šių įmonių direktoriumi, minėtų registracijų metu Lietuvoje nebuvo. Jokių duomenų apie tai, kad M. G. po 2014 m. liepos 24 d. būtų atvykęs į Lietuvą ir 2015-2017 metais būtų Lietuvoje, nėra. Pagal Pabėgėlių priėmimo centro ir Užsieniečių registracijos centro duomenis, M. G. šiose įstaigose nebuvo registruotas (t. 3, b. l. 158-162, 164, 166).

Teismas laiko nustatyta, kad buvo suklastoti ir UAB „P.“ akcijų perleidimą neva patvirtinantys dokumentai.

Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 11 d. pateikta prašymo JAR-1 priedo forma JAR-AF, kurioje nurodoma, jog nuo 2017 m. sausio 11 d. UAB „P.“ akcininkas yra V. P., 2017 m. vasario 7 d. VĮ Registrų centras pateikta JAR-1 priedo forma JAR-AF, kurioje nurodoma, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. UAB „P.“ akcininkas yra M. G., G. ranka VĮ „Registrų centras“ nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 įrašė, kad dokumentą užpildė V. P. ir pasirašė jo parašu.

Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „N.“ jam yra visiškai nežinoma ir net negirdėta įmonė. Jokių šios įmonės akcijų jis niekada pirkęs ir pardavęs nebuvo bei šios įmonės veikloje niekada niekaip nedalyvavo. Apie tai, kad jis VĮ „Registrų centras“ registruotas minėtos jam nežinomos įmonės akcininku nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., jis nieko nežinojo. Apie tai sužinojo tik apklausos metu. Kas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių jį užregistravo UAB „N.“ akcininku, nežino. Jokie asmenys pirkti ir parduoti minėtos įmonės akcijas jam niekada nesiūlė, jokių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ar kitokių dokumentų dėl UAB „N.“ akcijų pirkimo ir pardavimo jis niekada nepasirašinėjo bei jokių UAB „N.“ dokumentų, antspaudo ar kokio turto iš jokių asmenų gavęs ir jokiems asmens perdavęs nebuvo. Jokių dokumentų, susijusių su jo registravimu UAB „N.“ akcininku, jis asmeniškai į VĮ „Registrų centrą“ niekada pridavęs nebuvo. 2014 m. neaiškiomis aplinkybėmis jis buvo pametęs savo asmens dokumentus (pasą ir asmens tapatybės kortelę), tačiau kada tiksliai, pasakyti negali, nes, kad šie yra dingę, pastebėjo tik 2015 m. sausio mėn. Iš R. G. nei UAB „N.“, nei kokios kitos įmonės nepirko ir jam R. G. net niekada nesiūlė pirkti kokią nors įmonę. Asmenį vardu V. P. jis nepažįsta ir toks vardas jam net negirdėtas. Apie tai, kad po jo UAB „N.“ akcininku VĮ „Registrų centras“ buvo registruotas būtent šis jam nežinomas V. P., jis nežinojo. Su minėtu V. P. jis niekada nebendravo ir jis asmeniškai jokiam V. P. jokių UAB „N.“ akcijų nepardavinėjo. Kas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių UAB „N.“ akcininku po jo įformino minėtą jam nežinomą V. P., jis nežino. Ar su tuo kaip nors susijęs aukščiau minėtas jam pažįstamas R. G., vėl gi nežino. Ar R. G. ir V. P. pažinojo vienas kitą ir kokie santykiai juos siejo, nežino (t. 3, b. l. 15-16). Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino. UAB „N.“ jis nežino, bet R. G. jam padėjo kažkada įkurti įmonę ir tada pasirašinėjo dokumentus. M. R., kuris buvo prieš tai apklaustas ir R. K. jam nepažįstami (t. 10, b. l. 154-158). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. Š. buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių viena – V. P.. M. Š. nurodė, kad nei vieno iš asmenų, kurio nuotraukos jam pateiktos jis anksčiau nėra matęs (t. 3, b. l. 20-22). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus vežė į VĮ Registrų centras. Kokius dokumentus vežė, nežino, jų nežiūrėjo, dokumentus nuvežti paprašė R. G.. Prisiminė, jog paimant dokumentus iš biuro (duomenys neskelbtini) g., biure matė kažkokį rusakalbį asmenį, iš kurio paėmė dokumentus, toliau apklausiamas nurodė, kad neprisimena kas jam padavė UAB „N.“ ir UAB „P.“ dokumentus ir ar tas asmuo rusakalbis. Užėjo, dokumentai gulėjo ant stalo ir juos nevežė į Registrų centrą. Neatsimena su kuo antrą kartą derino dokumentų nuvežimą. Prisimena, kad buvo formalios klaidos. Sunku pasakyti ar teko su tuo rusakalbiu asmeniu dar kažkur bendrauti. Gal kažkur matė. Tiksliai neprisimena (t. 10, b. l. 154-158). Liudytojas nenurodė jokių asmens, apie kurį davė parodymus, duomenų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. K. atpažino R. G. kaip asmenį, apie kurį 2018 m. balandžio 26 d. davė parodymus, tai yra kaip asmenį, kurio prašymu veikdamas pagal jo jam išrašytus UAB „N.“ ir „P.“ įgaliojimus, jis 2 kartus buvo pateikęs VĮ „Registrų centras“ įvairius dokumentus, susijusius su minėtomis įmonėmis (t. 3, b. l. 33-35). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad apklausos metu jam pateiktus jam išrašytus UAB „N.“ ir UAB „P.“ įgaliojimus dėl šių įmonių dokumentų, susijusių su įmonių akcininko ir kontaktų keitimu, pateikimo ir atsiėmimo VĮ „Registrų centras“, t. y. 2017-02-06 UAB „N.“ direktoriaus V. P. įgaliojimą, 2017-03-01 UAB „N.“ direktoriaus M. G. įgaliojimą ir 2017-02-06 UAB „P.“ direktoriaus V. P. įgaliojimą, jis ankščiau yra matęs, taip pat, buvo jais pasinaudojęs VĮ „Registrų centras“, kuomet buvo pateikęs ten įvairius su UAB „N.“ ir UAB „P.“ susijusius dokumentus, tai darė jo pažįstamo R. G. prašymu. R. G. prašė, kad jis savo vardu priduotų šių įmonių dokumentus VĮ „Registrų centras“. Nei V. P., nei M. G. jis nepažįsta ir niekada su tokiais asmenimis nėra bendravęs. Su UAB „N.“ ir UAB „P.“ pardavimais ir naujų jam nežinomų šių įmonių vadovu vardu V. P. ir M. G. atsiradimu jis niekaip susijęs nebuvo (t. 3, b. l. 27-28, 29-32).

Kaip nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1625(18), 2017 m. vasario 6 d. UAB „N.“ direktoriaus V. P. įgaliojimas ir 2017 m. vasario 6 d. UAB „P.“ direktoriaus V. P. įgaliojimas, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. įgalioja R. K., pasirašyti R. G.. Vertinant šią aplinkybę liudytojo R. K. parodymų apie biure Sausio 13-osios gatvėje buvusį rusakalbį asmenį, t. y. galimai V. P., tokiu atveju, V. P. nebuvo jokių kliūčių pačiam pasirašyti dokumentus, kuriuos liudytojas R. K. vežė į VĮ Registrų centras.

Be to pats R. G. savo pasirašymą V. P. vardu aiškino tuo, kad jis neva pardavęs akcijas niekaip negalėjo surasti šio asmens ir dėl to buvo priverstas neva tai įvykusį juridinį faktą tvirtinti pasirašydamas kito asmens vardu. Visgi, net ir tuo atveju, jeigu R. G. nurodomos tokio aplinkybės ir būtų buvusios, nešalintų kaltinamojo atsakomybės už dokumentų klastojimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. pateikė 2015 m. spalio 15 d. prokūrą (neoriginalus dokumentas), kuria UAB „N.“, atstovaujama V. P., įgalioja R. G. atstovauti UAB „N.“ atstovauti bendrovę valstybinėse ir visuomeninėse institucijose, sudarytis sutartis, įmonės vardu gauti pinigus, atidaryti sąskaitas, gauti, pateikti dokumentus, įmonės vardu pasirašyti dokumentus. Nurodoma, jog įgaliojimas galioja iki 2015 m. 31 d. (t. 11, b. l. 79). Kaltinamasis R. G. teigia, jog prokūra buvo išsaugota kompiuteryje, nuskenavus dokumentą. Įgaliojimą pasirašė V. P.. Gynyba teigia, kad prokūrą V. P. pasirašė kaip UAB „N.“ direktorius. Tik buvo suklysta data, todėl prokūra buvo perrašyta. Tai rodo, kad jis save identifikavo kaip direktorius ir paneigia kaltinimus, kad V. P. fiktyviai buvo paskirtas direktoriumi. Visgi, vien iš minėto laiško ir prokūros kopijos nėra galimybių nustatyti, kad ją siuntė V. P. ir prokūra pasirašyta būtent V. P.. Kaip matyti iš el. laiško, jis išsiųstas iš el. pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu šis liudytojas nurodė ir su juo buvo galima susisiekti kitu, nors ir panašiu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad prokūra buvo pasirašyta V. P. ir jis ją R. G. atsiuntė, pagrindo nėra.

Iš el. pašto V. P. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 3 d. į el. paštą (duomenys neskelbtini) siųsta V. P. paso kopija (t. 11, b. l. 80), kuria, kaip teigia gynyba, įrodo, kad V. P. bendravo su R. G. , siuntė jam savo paso kopiją, daugiau nei mėnesis nuo akcijų jam perleidimo sutarčių pasirašymo ir tai rodo, kad akcijų perleidimas buvo realus, ir, kad R. G. pažinojo V. P., turėjo tą pačią fotonuotrauką, kuri buvo pateikta atpažinimo metu. Kaltinamasi R. G. teisme teigė, kad V. P. naudojosi el. paštas (duomenys neskelbtini) ir šis elektroninis paštas skiriasi nuo jo pašto, kuris buvo nurodytas jo anketiniuose duomenyse. Ir pasakyti ar V. P. naudojosi nors ir panašiu, tačiau skirtingu el. paštas tikrai nėra galimybės. Šis elektroninis laiškas su pasu yra siųstas 2015 m. rugsėjo 3 d., matyti iš paties elektroninio laiško, tuo tarpu, suklastoti UAB „N.“ netikri akcijų perleidimo dokumentai yra įregistruoti sekančiai – 2014 m. gruodžio 29 d. M. Š. neteko UAB „N.“ akcijų ir jas įsigijo V. P.. Šis įvykis įvykęs 2015 m. rugsėjo 23 d. Kaip byloje nustatyta, 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo įregistruota, kad R. G. neteko UAB „N.“ akcijų ir jas įsigijo M. Š.. 2015 m. rugpjūčio 3 d., kuomet yra datuotas kaip atsiųstas pateiktas el. laiškas su V. P. paso kopija, nes, nes pagal įformintus dokumentus, 2015 m. rugsėjo 7 d. UAB „N.“ akcijas M. Š. tik įgijo ir 2015 m. rugsėjo 23 d., neva pardavė V. P..

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos respublikoje, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), V. P., kaip matyti iš asmens anketinių duomenų, buvo išduotas 2017 m. balandžio 7 d., ir galiojo iki 2018 m. balandžio 7 d.

R. K. UAB „P.“ įgaliojimas veikti vardu buvo surašytas tik vienas, neva kaip išduotas V. P., o UAB „N.“ įgaliojimai šiam asmeniui buvo išduoti du ir kaip pasirašyti skirtingų asmenų – 2017 m. vasario 6 d. UAB „N.“ direktoriaus V. P. įgaliojimas ir 2017 m. kovo 1d. UAB „N.“ direktoriaus M. G.. O iš R. K. parodymų matyti, kad jis dokumentus vežė kaltinamojo R. G. prašymu. Vadinasi atstovauti jo – įgaliotojo asmens neprašė nei V. P. nei M. G.. Taigi akivaizdu, jog juridinių faktų įregistravimą inicijavo kaltinamasis R. G., o specialisto išvadoje nustatyta, kad dalis dokumentų, pasirašytų V. P. vardu, buvo pasirašyti kaltinamojo R. G., jo jis ir neneigė, tačiau teigė tokiu būdu įforminęs realiai įvykusius juridinius faktus, kas išnagrinėjus bylą nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. P. jis niekada jokių UAB „N.“ ir UAB „P.“ akcijų nepirko ir nepardavė, taip pat, niekada nedirbo šiose įmonėse nei direktoriaus, nei kokiose kitose pareigose, niekada nebuvo organizavęs ir vykdęs veiklos šių įmonių vardu, nepažįsta nei R. G. nei G. G. nei M. G.. Parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu liudytojas V. P. neatpažino nei R. G. nei G. G.. Kadangi liudytojas V. P. nebuvo apklaustas teisme, teismas juos vertina kaip duomenis, patvirtinančius kitus įrodymus.

Kito asmens, įforminto kaip UAB „N.“ direktoriaus – M. G. ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, nes jis (duomenys neskelbtini) pilietis (patvirtina teismui 2023-09-07 pateikti duomenys ir Registrų centro išrašuose apie juridinius asmenis UAB „N.“ ir UAB „P.“ ), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (Tokia informacija pateikta Registrų centro išrašuose apie juridinius asmenis UAB „N.“ ir UAB „P.“).

Iš byloje pateiktų duomenų, V. P. paskutinis Lietuvos Respublikos sienos kirtimas registruotas 2017 m. rugpjūčio 13 d., kuomet jis atvyko į Lietuvą. Jokių duomenų apie jo darbą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kokius nors kitus ryšius su Lietuva, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis gyveno ar periodiškai lankėsi Lietuvoje, nėra. Kaltinamasis R. G. nurodo, kad V. P. įgijo įmones, norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau išnagrinėjus bylą, tokios aplinkybės nenustatytos. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. kokiu nors būdu būtų dalyvavęs perregistruojant bendroves jo vardu, be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog po akcijų perleidimo V. P. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. P. minėtų bendrovių neįgijo ir nebuvo jų direktoriumi, atitinkamai, jų neperleido Sirijos piliečiui M. G..

Kaip minėta, kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisme nepatvirtino, teigė, kad šie parodymai yra neteisingi, akcentavo tai, jog parodymus davė, kadangi iš pareigūno ir prokuroro buvo pažadas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau kaip liudytojas apklaustas tyrėjas S. V., atlikęs tyrimą nagrinėjamoje byloje, kategoriškai paneigė bet kokius teiginius apie psichologinio spaudimo darymą apklausų metu, nurodė, kad parodymai į protokolą buvo užrašomi tokie, kokius nurodydavo apklausiamas asmuo jiems nebuvo diktuojama. Kiekviename apklausos protokole apklausiami asmenys yra pažymėję, jog užfiksuotus parodymus perskaitė, pastabų neturi, bei pasirašydami patvirtino parodymų teisingumą. Kaip gynybinę, siekiant švelninti savo teisinę padėtį poziciją, teismas vertina kaltinamojo R. G. parodymus dėl savęs apkalbėjimo ikiteisminio tyrimo metu. Neįtikima versija, jog įtariamasis prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką, vien dėl to, kad būtų atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. R. G. parodymai apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes esminėse aplinkybėse sutampa su kitais bylos įrodymais. Vertinant R. G. parodymus teisės atsisakyti duoti parodymus aspektu, teismas sprendžia, jog R. G. nebuvo tiek suklaidintas ar jo atžvilgiu būtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Teismas vertina ikiteisminio tyrimo metu duotus R. G. parodymus kaip duomenis, patvirtinančius kitus įrodymus byloje, kaltinamojo parodymai nėra vieninteliai, kuriais teismas remiasi darydamas išvadas dėl asmenų kaltės.

Dėl apgaulingos UAB „N.“ ir UAB „P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, jog pasitvirtino R. G. pareikšti kaltinimai dėl UAB „N.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo, t. y. byloje iš dalies paties R. G., liudytojų parodymais, taip pat specialisto išvada nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „N.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Byloje nustatyta, kad R. G. buvo UAB „N.“ ir UAB „P.“ direktorius nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d., t. y. tuo laikotarpiu kai buvo išrašytos sąskaitos faktūros neįvykusioms ūkinėms operacijoms su UAB „R.“. Kaltinamasis R. G. buvo UAB „N.“ direktoriumi iki 2021 m. sausio 21 d. Byloje taip pat nustatyta, kad jis neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Tai patvirtina aukščiau nuosprendyje aptarti įrodymai bei duomenys, įrodymus patvirtinantys kurių pagrindu padarytos išvados, jog 2014 m. gruodžio 22 d. R. G. akcijų M. Š. neperleido, 2014 m. gruodžio 29 d. M. Š. neperleido akcijų V. P., o V. P. 2017 m. vasario 7 d. akcijų neperleido M. G., taigi ir direktorių pasikeitimai bendrovėje buvo fiktyvūs. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta jokių aplinkybių ir negauta jokių duomenų, jog R. G. būtų perdavęs UAB „N.“ buhalterinius dokumentus kam nors iš nurodytų asmenų.

R. G., būdamas faktinis UAB „N.“ direktorius ir turėdamas buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant ir, kaip nustatyta, suklastotus dokumentus, šiuos dokumentus paslėpė, todėl jam kyla atsakomybė už apgaulingą UAB „N.“ apskaitos tvarkymą.

Byloje taip pat nustatyta, kad R. G. apgaulingai tvarkė ir UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, dėl to nuosprendyje padarytos išvados, kad nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. sausio 12 d., buvo įformintos sąskaitos neįvykusioms ūkinėms operacijoms su UAB „R.“, direktoriumi buvo paskirtas G. G., nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 1 d. – V. P., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d. – M. G..

Kaip jau minėta, bendrovės akcijų perleidimas ir direktorių pakeitimai buvo fiktyvūs, o UAB „P.“ dokumentai buvo paslėpti. Kaip nustatyta byloje ir aprašyta aukščiau nuosprendyje, 2017 m. sausio 11 d. R. G. akcijų neperleido V. P., o V. P. 2017 m. vasario 3 d. akcijų neperleido M. G., todėl UAB „P.“ direktorių pasikeitimai buvo fiktyvūs, toliau bendrovės faktiniu direktoriumi buvo R. G.. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta jokių aplinkybių ir negauta jokių duomenų, jog R. G. būtų perdavęs UAB „P.“ buhalterinius dokumentus kam nors iš nurodytų asmenų.

R. G., būdamas faktinis UAB „P.“ direktorius ir turėdamas buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant ir, kaip nustatyta, suklastotus dokumentus, šiuos dokumentus paslėpė, todėl jam kyla atsakomybė už apgaulingą UAB „P.“ apskaitos tvarkymą.

Dėl veikų kvalifikavimo

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė inkriminuotų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo, bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje kaltinamajam G. B. inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė apgaulingu UAB „R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. d. iki 2015 m. gruodžio mėn. iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamajam R. G. inkriminuotos dvi BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pasireiškė apgaulingu UAB N.“ ir UAB „P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. iš dalies negalima nustatyti UAB „N.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. iš dalies negalima nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Vis tik naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys – numatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, todėl tiek kaltinamojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos, tiek G. B. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 184 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes ir baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įsigaliojusią naują BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turto, kuris laikomas didelės vertės turtu, minimali riba buvo padidinta nuo 250 MGL iki 400 MGL, o maksimali riba nustatyta 900 MGL. Todėl pagal naują BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn iššvaisčius turtą, didesnį nei 400 MGL, o ne 250 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją, tačiau ne didesnį nei 900 MGL. Nuteistojo G. B. iššvaistyto turto vertė (iš viso 36 757 Eur, kas atitinka 735 MGL) viršija įstatymo nustatytą didelės vertės turto ribą, bet neviršija labai didelės vertės turto ribos. Taigi kaltinamojo G. B. padaryta veika pagal pasisavinto turto vertę ir po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų atitinka tą pačią BK 184 straipsnio 2 dalį. Naujoje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijoje už didelės vertės turto iššvaistymą buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė. Todėl pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, šis nusikaltimas buvo laikomas sunkiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 184 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinamos naujos laisvės atėmimo bausmei alternatyvios bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) bei sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 7 metų iki 5 metų, taigi ši norma, lyginant su BK 184 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė, švelnina nuteistojo G. B. teisinę padėtį. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, šis nusikaltimas šiuo metu laikomas apysunkiu. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), turi būti perkvalifikuojama į BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Atitinkamai, kaltinamojo R. G. veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), G. B. veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina pagal BK182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamojo R. G. veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis R. G. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės V. G. atsakomybei. Nurodo, kad su V. G. gyvena santuokoje, augina šešis nepilnamečius vaikus, sutuoktinė gali daryti jam teigiamą įtaką ir yra tinkama laiduotoja. Teisiamojo posėdžio metu apklausta V. G. nurodė, kad R. G. yra jos sutuoktinis. Jei teismas taikytų laidavimo institutą, prašo paskirti ją R. G. laiduotoja. Yra baigusi magistro studijas, ruošiuosi doktorantūros studijoms. Šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai. Sutuoktinis yra atsakingas, autoritetingas savo vaikams. Jau beveik 20 metų ji dirba valstybės tarnyboje, yra Stipendijų finansinės paramos skyriaus vedėja. Žino dėl ko vyksta byla, sutuoktinis jai viską papasakojo, sutinka už jį laiduoti, gali daryti jam teigiamą įtaką. Pati yra bausta už administracinius nusižengimus, juos pripažįsta, elgesio nepateisina, pažeidimai nėra šiurkštūs, turi labai stiprų atsakomybės jausmą. Jos pajamos – apie 2000 Eur per mėnesį, kurį visą išleidžia, nes šeimoje auga 6 vaikai. Ji yra sutuoktiniui autoritetas ir sugebėsi daryti jam įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalie 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-185-489/2018, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Taigi BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomas tik tuomet, kai asmuo yra pripažintas padaręs ne daugiau kaip 1 nusikalstamą veiką. Tuo tarpu R. G. pripažįstamas padaręs 5 nusikalstamas veikas, kurios nėra visos padarytos idealiąja sutaptimi, t. y. negali būtų vertinama kaip viena nusikalstama veika, kas yra būtina sąlyga tam, kad būtų taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju, nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktuose nustatytų sąlygų – kaltininko visiško pripažinimo savo kaltės bei kad, kaltininkas bent iš dalies atlyginimo ar pašalino žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį, reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustatyta

Taigi nesant BK 40 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų sąlygų, būtinų kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atitinkamai nėra pagrindo toliau pasisakyti dėl V. G., kaip laiduotojos tinkamumo.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nesinkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). R. G. anksčiau neteistas (t. 11, 128-129), baustas administracine tvarka, paskirtos naudos sumokėtos (t. 11, b .l. 179-185). Visgi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie R. G. baustumą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. nubaustas už tai, kad nepateikė įmonės gaunamų/išrašomų sąskaitų registro duomenų bei nepateikė kitos įmonės pelno mokesčio deklaracijos, 2021 m. spalio 13 d. yra nubaustas už įmonės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą už 2020 metus, tai yra už pažeidimą. Tai yra R. G. ir po šių nusikalstamų veikų toliau darė pažeidimus, susijusius su jau kitų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimu valstybės institucijoms pagal jų reikalavimą kaip ir deklaracijų, kurios privalomos teikti, neteikimu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. G. dirba, yra vedęs, augina 6 nepilnamečius vaikus ir juos išlaiko. Tai rodo, kad asmenybės pavojingumas nėra didelis.

Todėl už visas nusikalstamas veikas R. G. skirtinos bausmės – baudos, jų dydį nustatant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytoms minimalioms riboms arba nežymiai didesnį nei minimalus dydis. Nustatydamas baudos dydžius, be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas įvertina ir tai, jog nuo paskutinės veikos padarymo yra praėję daugiau nei šešeri metai, per šį laikotarpį naujų nusikaltimų R. G. nėra padaręs.

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 2 dalį, minimali bauda yra 1 MGL dydžio (37,66 Eur).

BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą. BPK 352 straipsnio 1 bei 2 dalys teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis privalo savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, o per šį laikotarpį savanoriškai nesumokėjus baudos, ji vykdoma priverstinai.

Nuosprendį priėmęs teismas gali nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Atsižvelgiant į R. G. skirtinos galutinės bausmės – baudos dydį, R. G. šeimos finansinę padėtį, į tai, jog šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai, bendras įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, taip pat, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus bei bausmės paskirtį todėl nustatytinas ilgesnis – 24 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminas.

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Skiriant bausmes G. B., teismas atsižvelgia į tai, jog G. B. įvykdė 1 nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir 2 apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). G. B. teistas du kartus (t. 11, b. l. 125-127), baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 177-178). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas G. B. padarė 2015-2017 metais. Kaip matyti iš duomenų apie G. B. teistumą, pirmą kartą jis nuteistas 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas G. B. padarė būdamas neteistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo, be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas įvertina ir tai, jog po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo G. B. buvo nuteistas teistas du kartus už analogiško pobūdžio veikas: apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, turto iššvaistymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos yra sumokėjęs tik nedidelę dalį. Iš antstolės I. Beliačic 2023 m. rugsėjo 14 d. pateiktos informacijos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pagal vykdomąjį raštą išieškojimo iš G. B. matyti, kad likusi įsiskolinimo suma informacijos pateikimo dienai yra 3835,97 Eur (t. 11, b .l. 146-147, 173-174).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad, kaip minėta, nusikalstamų veikų padarymo metu G. B. nebuvo teistas, todėl jam bausmės skirtinos kaip asmeniui, pirmą kartą padariusiam nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po nusikalstamų veikų padarymo. Visų G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose yra numatyta laisvės apribojimo bausmė. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas. Būtent tokios bausmės, teismo vertinimu, atitinka bausmės tikslus, yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir punktais, G. B. skirtini įpareigojimai – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą. Paskirtos bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes.

Kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas nepakeistu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Patikslintu ieškiniu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš G. B. ir R. G. valstybės naudai 9331 Eur (iš jų – 5817 Eur PVM ir 3514 Eur pelno mokesčio) solidariai nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad BUAB „R.“ vadovas G. B. susitarė su R. G., kad R. G. jo realiai vadovaujamų bendrovių UAB „N.“, kurioje jis ėjo direktoriaus pareigas ir UAB „P.“, kuriai jis faktiškai vadovavo per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G., vardu išrašys PVM sąskaitas faktūras už jo vadovaujamų bendrovių realiai UAB „R.“ nesuteiktus darbus. FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius 2022 m. kovo 14 d. raštu prokurorei pateikė 2020 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvados patikslinimą, kuriame nurodo, jog įvertinus naujus duomenis, t. y. specialisto išvadoje nustatytą sąnaudų sumą – 30 940 Eur, kuria buvo sumažintas 2015 m. gautas pelnas bei Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) duomenis už 2015 m. apie 7514 Eur deklaruotą mokestinį nuostolį, apskaičiuota pelno mokesčio suma už 2015 metus sudaro 3514 Eur (30 940 – 7514) x 15 proc.), tai yra apskaičiuota pelno mokesčio žala valstybės biudžetui mažinama 1084 iki 3514 Eur. Nustatytą turtinę žalą išieškoti iš UAB „R.“ nėra galimybės, nes bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2017 m. spalio 23 d. priimta nutartis dėl įmonės likvidavimo, o 2019 m. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį, deliktinės civilinės atsakomybės atveju solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurių pasėkoje valstybės biudžetui padaryta žala, pareikšti bendrininkų grupėje kartu veikusiems G. B. ir R. G.. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje įrodinėjamas minėtų asmenų veiksmų bendrumas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir jų priežastinis ryšys su žala, kaltinamų šioje byloje fizinių asmenų atžvilgiu taikytina bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija dėl 9 331 Eur žalos. Civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Atsakovų ir įtariamųjų G. B. ir R. G. veiksmai (tikrovės neatitinkančių sąskaitų faktūrų išrašymas,, jų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir neteisingų duomenų deklaravimas siekiant išvengti PVM ir pelno mokesčio mokėjimo (UAB „R.) į valstybės biudžetą ir sąlygojo žalos valstybės biudžetui atsiradimą (t. 11, b. l. 143-145).

Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas Jonas Želvys ieškinį palaikė tais argumentais, kurie nurodyti ieškinyje, prašė jį tenkinti. Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad papildomų skaičiavimų neatliko, saistomi ikiteisminio tyrimo. Yra pateikta specialisto išvada, kuria remiasi. Patikrino ar nėra sumokėta, nustatė, kad nesumokėta (t. 12, b. l. 45-73).

Ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, veikiant bendrai, valstybės biudžetui padaryta 9331 Eur žala. Kaltinamųjų G. B. ir R. G. veiksmai (tikrovės neatitinkančių sąskaitų faktūrų išrašymas, jų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir neteisingų duomenų deklaravimas siekiant išvengti PVM ir pelno mokesčio mokėjimo (UAB „R.) į valstybės biudžetą sąlygojo žalos (nesumokėto PVM – 5817 Eur, pelno mokestis – 3514 Eur) valstybės biudžetui atsiradimą. Nustatytą turtinę žalą išieškoti iš UAB „R.“ nėra galimybės, nes bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o 2017 m. spalio 23 d. priimta nutartis dėl įmonės likvidavimo. 2019 m. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas šias neįvykdytas prievoles pripažinti valstybės patirta žala atitinka teismų praktikos nuostatas dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023). Todėl prašoma priteisti suma žalai atlyginti priteistina iš kaltinamųjų R. G. ir G. B. solidariai Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

UAB ,,R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai: Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 2016.06“, 351 lapas; Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 15-10“, 318; Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 2015.14-2015.12“, 323; Segtuvas su užrašu ,,Sąskaitų aktyvumo ataskaita 2015.04.01-2015.12.31“, 201 lapas; Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 2015.04-2015.05“, 414 lapų; Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 09“, 290 lapų; Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 2015.07“, 308 lapai; Segtuvas su užrašu ,,Pardavimai 2015.08-2016.01“, 339 lapai; Segtuvas su užrašu ,,UAB ,,R.“, 12 lapų, (viso 9 segtuvai), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui, adresu V.A. Graičiūno g. 20, Vilniaus m., saugojimui.

Suklastoti dokumentai, pateikti VĮ „Registrų centras“ (jų originalai arba kopijos), sudėti į Priedą Nr. 1 – 2015-09-07 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma; 2015-09-26 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma; 2015-11-02 VĮ ,,Registrų centro“ pateiktas UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendimas; 2015-11-02 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma ir jo priedas – vienasmenio valdymo organo JAR-VO-V forma; 2017-02-06 VĮ ,,Registrų centro“ pateiktą UAB ,,N.“ direktoriaus įgaliojimas; 2017-02-07 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma ir jo priedas – akcininko JAR-AF forma bei Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas; 2017-03-01 VĮ ,,Registrų centro“ pateiktas UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendimas; 2017-03-01 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas UAB ,,N.“ direktoriaus įgaliojimas; 2017-03-01 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma ir jo priedas – akcininko JAR-AF forma bei Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas; 2017-01-12 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimas; 2017-01-12 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas UAB ,,P.“ įgaliojimas; 2017-01-12 UAB ,,P.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 priedo forma JAR-VO-V; 2017-02-06 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas UAB ,,P.“ direktoriaus įgaliojimas; 2017-02-06 UAB ,,P.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 priedo forma JAR-AF; 2017-03-01 VĮ ,,Registrų centras“ pateikta UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimas; 2017-03-01 UAB ,,P.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 priedo forma JAR-VO-V, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Suklastoti dokumentai ir su jais susiję pirminiai apskaitos dokumentai (jų originalai arba kopijos), sudėti į Priedą Nr. 2 – 2015-04-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-09-16 sąskaita faktūra Nr. 150916/01; 2015-09-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-10 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-02 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-09 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-15 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-30 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-06 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-20 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-10 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-21 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-28 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-30 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-05-29 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-17 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-30 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-08-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) bei CD-R – priedas prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, CD-R – priedas prie 2018-03-20 AB „Swedbank“ rašto Nr. S/2092, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-309 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (du epizodai) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies (du epizodai) (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje ( 2 epizodai) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „N.“ epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (UAB „P.“ epizodas) – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „N.“ epizodas) – 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „P.“ epizodas) – 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 300 MGL (11 031 Eur) Eur baudą.

Nustatyti R. G. paskirtos bausmės – 300 MGL (11 298 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų:

LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas – Luminor Bank AB, banko kodas – 40100;

LT 05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas – AB SEB bankas, banko kodas – 70440;

LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas – Luminor Bank, banko kodas – 21400;

LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas – Swedbank, AB, banko kodas – 73000;

LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas – UAB Medicinos bankas, banko kodas – 72300;

LT32 7180 0000 0014 1038, gavėjo bankas – AB Šiaulių bankas, banko kodas – 71800.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikavus iš BK 184 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir G. B. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 80 MGL (4000 Eur) bauda ir G. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei tęsti darbą ir 80 MGL (4000 Eur) baudą. Į paskirtą baudos bausmę įskaityti baudą, iš dalies sumokėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m spalio 17 d. baudžiamąjį įsakymą.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš R. G. ir G. B. 9331 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt vienas Eur) Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

UAB ,,R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus: Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 2016.06“, 351 lapas; Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 15-10“, 318; Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 2015.14-2015.12“, 323; Segtuvą su užrašu ,,Sąskaitų aktyvumo ataskaita 2015.04.01-2015.12.31“, 201 lapas; Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 2015.04-2015.05“, 414 lapų; Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 09“, 290 lapų; Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 2015.07“, 308 lapai; Segtuvą su užrašu ,,Pardavimai 2015.08-2016.01“, 339 lapai; Segtuvą su užrašu ,,UAB ,,R.“, 12 lapų, (viso 9 segtuvai), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui, adresu V.A. Graičiūno g. 20, Vilniaus m..

Suklastotus dokumentus, pateiktus VĮ „Registrų centras“ (jų originalai arba kopijos), sudėti į Priedą Nr. 1 – 2015-09-07 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma; 2015-09-26 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma; 2015-11-02 VĮ ,,Registrų centro“ pateiktą UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendimą; 2015-11-02 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E) forma ir jo priedas – vienasmenio valdymo organo JAR-VO-V forma; 2017-02-06 VĮ ,,Registrų centro“ pateiktą UAB ,,N.“ direktoriaus įgaliojimą; 2017-02-07 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E) formą ir jo priedą – akcininko JAR-AF formą bei Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą; 2017-03-01 VĮ ,,Registrų centro“ pateiktą UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendimą; 2017-03-01 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą UAB ,,N.“ direktoriaus įgaliojimą; 2017-03-01 UAB ,,N.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti Juridinių asmenų registre (JAR-1-E) formą ir jo priedą – akcininko JAR-AF formą bei Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą; 2017-01-12 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimą; 2017-01-12 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą UAB ,,P.“ įgaliojimą; 2017-01-12 UAB ,,P.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 priedo formą JAR-VO-V; 2017-02-06 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą UAB ,,P.“ direktoriaus įgaliojimą; 2017-02-06 UAB ,,P.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 priedo formą JAR-AF; 2017-03-01 VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimą; 2017-03-01 UAB ,,P.“ VĮ ,,Registrų centras“ pateiktą prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR-1 priedo formą JAR-VO-V, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Suklastotus dokumentus ir su jais susijusius pirminius apskaitos dokumentus (jų originalus arba kopijas), sudėtus į Priedą Nr. 2 – 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-09-16 sąskaitą faktūrą Nr. 150916/01; 2015-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-02 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-09 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-15 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-10-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-06 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-20 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-10 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-21 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-12-28 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-05-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-17 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-08-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei CD-R – priedą prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, CD-R – priedą prie 2018-03-20 AB „Swedbank“ rašto Nr. S/2092, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Mačionytė