Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Nustatyta, kad 2018-09-13 ieškovė „NEO Finance“, AB ir atsakovas J. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5000 € dydžio kreditą 60 mėnesių terminui su Sutartyje nustatyta 22,00 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo iki 2023-09-18 grąžinti suteiktą 5000 € dydžio vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 3285,40 € dydžio palūkanas ( 22,00 proc. metinė palūkanų norma ) ir 654,54 € tarpininkavimo mokesčio. 2020-01-06 šalys pasirašė Sutarties priedą Nr. ( duomenys neskelbtini ), kuriuo buvo pakeista įmokų mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, ir visas suteiktas kreditas grąžintinas 2023-09-22. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, ieškovė ragino atsakovą sumokėti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovui įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdant, ieškovė išankstiniu raštišku 2020-09-23 pranešimu Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2020-09-29. Byloje duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs, nėra.

Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Ieškovė „NEO Finance“, AB įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui 5000 € vartojimo kreditą su kreditą 60 mėnesių terminui su Sutartyje nustatyta 22,00 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo iki 2023-09-18 grąžinti suteiktą 5000 € dydžio vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 3285,40 € dydžio palūkanas ( 22,00 proc. metinė palūkanų norma ) ir 654,54 € tarpininkavimo mokesčio. 2020-01-06 šalių pasirašytu Sutarties priedu ( Sutarties priedas Nr. ( duomenys neskelbtini )) buvo pakeista mokėjimų pagal Sutartį data, perskaičiuotos palūkanos ir nustatytas Sutarties įvykdymo terminas – 2023-09-22. Atsakovui įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdant, ieškovė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2020-09-29. Atsakovas su ieškiniu sutinka, nurodė kad apie dvejus metus mokėjo įmokas pagal Sutartį, tačiau praradus darbą neturėjo galimybės tinkamai vykdyti prievolių pagal Sutartį. Šalių pasirašytos Sutarties 3.5.2. p. atsakovas įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas. Atsakovas netinkamai vykdė prievoles – nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3909,90 € dydžio negrąžintą vartojimo kreditą ir 293,32 € dydžio palūkanas paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo ( 2020-09-29 ), iš viso – 4203,22 €, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti 22,00 proc. negautų pajamų ( nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 3909,90 € ) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2023-09-22 ).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančio 2018-09-18 Priedo prie vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) matyti, kad Sutartimi šalys nustatė 22,00 proc. dydžio palūkanų normą. Šalių 2018-09-18 sudarytos sutarties 2020-01-06 Priede prie Vartojimo kredito Sutarčių Nr. ( duomenys neskelbtini ) ir ( duomenys neskelbtini ) ( mokėjimo grafikas ) yra aiškiai, fiksuota mokėtina suma, apibrėžtas atsakovo kiekvieną mėnesį mokėtinas palūkanų dydis. Pagal vartojimo kredito mokėjimo grafiką atsakovas turėjo mokėti palūkanas visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2018-10-18 iki 2023-09-22. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma ( siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 22,00 procentai ), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 3909,90 €, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tinkamo Sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas ( nuostolius ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro 22,00 proc. negautos pajamos ( nuostoliai ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 3909,90 € ) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2020-09-29 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2023-09-22 ).

Atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti 302,57 € dydžio negautas pajamas ( negautų pelno palūkanų forma ) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2021-02-22 ), apskaičiuotos pagal mokėjimo grafike nurodytas mokėtinas įmokas ( ne daugiau kaip 50,82 € palūkanų nuo 3615,94 € mokėtinų 2020-10-22; 64,97 € – nuo 3544,14 € mokėtinų 2020-11-22; 63,63 € – nuo 3471,02 € mokėtinų 2020-12-22; 62,27 € – nuo 3396,56 € mokėtinų 2021-01-22; 60,88 € – nuo 3320,74 € mokėtinų 2021-02-22 ).

Atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti 22,00 procentus mokėjimo ( pelno ) palūkanų per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, ieškovė paskolinusi atsakovui pinigus pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas 22,00 proc. ( 3285,40 € per visą Sutarties vykdymo laikotarpį jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai ), todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 22,00 procentų dydžio negautas pajamas ( nuostolius ), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021-02-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ( 2023-09-22 ) nuo aukščiau nurodyto pagal Sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Ieškovė taip pat prašo priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, t. y. 4,57 € kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2020-05-23 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2020-09-29 ) ir 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 3909,90 € ) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2023-09-23 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu ( CK 6.872 straipsnio 1 dalis ). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta ( CK 6.872 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo ( t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi ) funkciją ( CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis ), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją ( minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo ) funkciją ( CK 6.210, 6.261 straipsniai ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt. ).

Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno ( mokėjimo ) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai ( CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis ). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi šalių pasirašytos Sutarties 6.1. punktu, prašo priteisti iš atsakovo 4,57 € kompensuojamųjų palūkanų, kurias apskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2020-05-23 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020-09-29 taikant 22,00 proc. metinę palūkanų normą bei 22,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 3909,90 € vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2023-09-23 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo ( toliau ir – VKĮ ) 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, todėl Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo norma yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).

Pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).

Ši Sutarties sąlyga ( Sutarties 6.1. punktas ), kurioje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 22,00 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų netesybų dydį ( 18,25 procentų ( 0,05 proc. x 365 d. )).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1669,97 € tarpininkavimo mokesčio.

Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka. Šios Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas ( Sutarties 5.3.1. p. ); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 € ( Sutarties 5.3.2. p. ). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.

Taigi, Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, numatytos 5.3.1., 5.3.2. papunkčiuose nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, todėl tokios sąlygos yra neskaidrios. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui ( Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ).

Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, be to šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi.