- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1337-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00674-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. J. (toliau – ir atsakovas): 3909,90 Eur negrąžinto kredito, 293,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. rugsėjo 29 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už 3 909,90 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 22 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 1 669,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020 m. gegužės 23 d. termino įvykdyti prievolę praleidimo iki 2020 m. rugsėjo 29 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už 3 909,90 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 332 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 132 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. J. teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 5 000 Eur paskolos suteikimo. Vartojimo kredito įmokas po 150 Eur mokėjo apie dvejus metus, tačiau 2020 metais prarado darbą, todėl neturėjo galimybės laiku mokėti įmokų, dėl mokėjimo įmokų atidėjimo tarėsi su ieškove, tačiau ieškovė mokėjimo įmokų neatidėjo. Tuomet su ieškove pasirašė susitarimą ir naują mokėjimo grafiką, tačiau ieškovė mėnesio įmokas padidino iki 400 Eur kiekvieną mėnesį. Dėl pandemijos ilgą laiką negalėjo rasti darbo, todėl praleido kelių įmokų mokėjimo terminą. Paaiškino, kad nevengia mokėti skolos, žino, kad turi grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas, ir ketina skolą grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. rugsėjo 13 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K910666477 (nuo 2020 m. sausio 6 d. Nr. K910666477/PK) bendrųjų sąlygų 5.14 p. nuostatą, kad: „Bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.“ ir 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę? įmoka?, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3909,90 Eur negrąžinto kredito, 293,32 Eur palūkanų, 302,57 Eur dydžio negautų pajamų nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. sutarties nutraukimo dienos iki 2021 m. vasario 22 d. teismo sprendimo priėmimo dienos, 447,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, 161,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 5114,66 Eur, 22,00 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 22 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (59,46 Eur – nuo 3243,53 Eur mokėtinų 2021-03-22; 58,02 Eur – nuo 3164,90 Eur mokėtinų 2021-04-22; 56,55 Eur – nuo 3084,83 Eur mokėtinų 2021-05-22; 55,06 Eur – nuo 3003,29 Eur mokėtinų 2021-06-22; 53,53 Eur – nuo 2920,26 Eur mokėtinų 2021-07-22; 51,98 Eur – nuo 2835,70 Eur mokėtinų 2021-08-22; 50,40 Eur – nuo 2749,59 Eur mokėtinų 2021-09-22; 48,80 Eur – nuo 2661,90 Eur mokėtinų 2021-10-22; 47,16 Eur – nuo 2572,61 Eur mokėtinų 2021-11-22; 45,49 Eur – nuo 2481,68 Eur mokėtinų 2021-12-22; 43,80 Eur – nuo 2389,08 Eur mokėtinų 2022-01-22; 42,07 Eur – nuo 2294,79 Eur mokėtinų 2022-02-22; 40,31 Eur – nuo 2198,77 Eur mokėtinų 2022-03-22; 38,51 Eur – nuo 2100,99 Eur mokėtinų 2022-04-22; 36,69 Eur – nuo 2001,41 Eur mokėtinų 2022-05-22; 34,83 Eur – nuo 1900,01 Eur mokėtinų 2022-06-22; 32,94 Eur – nuo 1796,75 Eur mokėtinų 2022-07-22; 31,01 Eur – nuo 1691,60 Eur mokėtinų 2022-08-22; 29,04 Eur – nuo 1584,52 Eur mokėtinų 2022-09-22; 27,05 Eur – nuo 1475,47 Eur mokėtinų 2022-10-22; 25,01 Eur – nuo 1364,43 Eur mokėtinų 2022-11-22; 22,94 Eur – nuo 1251,35 Eur mokėtinų 2022-12-22; 20,83 Eur – nuo 1136,20 Eur mokėtinų 2023-01-22; 18,68 Eur – nuo 1018,94 Eur mokėtinų 2023-02-22; 16,49 Eur – nuo 899,53 Eur mokėtinų 2023-03-22; 14,26 Eur – nuo 777,93 Eur mokėtinų 2023-04-22; 11,99 Eur – nuo 654,10 Eur mokėtinų 2023-05-22; 9,68 Eur – nuo 528,00 Eur mokėtinų 2023-06-22; 7,32 Eur – nuo 399,59 Eur mokėtinų 2023-07-22; 4,92 Eur – nuo 268,82 Eur mokėtinų 2023-08-22; 2,44 Eur – nuo 135,65 Eur mokėtinų 2023-09-22), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už 4953,10 Eur priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 8 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K910666477 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5 000 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. rugsėjo 18 d. grąžinti suteiktą 5 000 Eur vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 285,40 Eur dydžio palūkanas (22,00 proc. metinė palūkanų norma) ir 654,54 Eur tarpininkavimo mokestį. 2020 m. sausio 6 d. šalys pasirašė Sutarties priedą Nr. K910666477/PK, kuriuo buvo pakeista įmokų mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, grąžinimo terminas –2023 m. rugsėjo 22 d. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, ieškovė išankstiniu raštišku 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimu sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2020 m. rugsėjo 29 d.
5. Padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles – nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžino, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 3 909,90 Eur dydžio negrąžintą vartojimo kreditą ir 293,32 Eur dydžio palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 29 d. sutarties nutraukimo, iš viso – 4203,22 Eur, yra pagrįstas.
6. Nurodė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Padarė išvadą, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Nustatė, kad sutartimi šalys nustatė 22,00 proc. dydžio palūkanų normą. Šalių sudarytos sutarties 2020 m. sausio 6 d. priede prie Vartojimo kredito Sutarčių Nr. K910666477 ir K910666477/PK (mokėjimo grafikas) yra aiškiai, fiksuota mokėtina suma, apibrėžtas atsakovo kiekvieną mėnesį mokėtinas palūkanų dydis. Pažymėjo, kad pagal vartojimo kredito mokėjimo grafiką atsakovas turėjo mokėti palūkanas visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Vertinant ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 22,00 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 3 909,90 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Paaiškino, kad tinkamo sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų sutarties specialiose sąlygose nurodytos 3 285,40 Eur sumos. Padarė išvadą, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sprendė, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Nurodė, kad atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti 302,57 Eur dydžio negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, apskaičiuotos pagal mokėjimo grafike nurodytas mokėtinas įmokas.
7. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (18,25 proc.) ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte esant neproporcingai didelei (22,00 proc.) atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
8. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, numatytos 5.3.1., 5.3.2. papunkčiuose nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Pažymėjo, kad tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, be to šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Atsižvelgiant į tai, sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (5.3.1.; 5.3.2. punktai) apskaičiavimo ir taikymo, ir Sutarties 5.14. punktą, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, teismas pripažino negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 1 669,97 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 447,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, t. y. sutartyje (2020 m. sausio 6 d. mokėjimo grafike) nurodytą tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida, apskaičiuotą pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. gegužės 22 d. mokėtinos įmokos (20 grafiko eilutė ) iki 2023 m. rugsėjo 22 d. sutarties vykdymo termino pabaigos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB ,,NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 22.00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už 3 909,90 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 22 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 332,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
10. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
11. Nurodė, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
12. Atkreipė dėmesį, kad yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius ir negauna pelno (palūkanų).
13. Teigė, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 909,90 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo. Pažymėjo, kad sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.
14. Nurodė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą.
15. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra ieškovės negautos pajamos (nuostoliai). Nurodė, kad naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad yra aišku iki kada suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas bei nurodoma, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Teigė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
16. Pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo, kuria teismas negautas pajamas priteisė ne taip, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip sutartyje sulygtą procentą (22,00 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos (ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos), bet kaip sutartyje sulygtą procentą (22 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.
19. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K910666477, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5 000 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. rugsėjo 18 d. grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 285,40 Eur dydžio palūkanas (22,00 proc. metinė palūkanų norma) ir 654,54 Eur tarpininkavimo mokestį. 2020 m. sausio 6 d. ginčo šalys pasirašė sutarties priedą Nr. K910666477/PK, kuriuo buvo pakeista įmokų mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, grąžinimo terminas nustatytas 2023 m. rugsėjo 22 d. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, todėl ieškovė išankstiniu raštišku 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. Šalių sudarytos sutarties 2020 m. sausio 6 d. priede prie Vartojimo kredito Sutarčių Nr. K910666477 ir K910666477/PK (mokėjimo grafikas) yra aiškiai, fiksuota mokėtina suma, apibrėžtas atsakovo kiekvieną mėnesį mokėtinas palūkanų dydis.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Remiantis vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad atsakovė privalėjo ieškovui ne tik grąžinti jai suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 22,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2023 m. rugsėjo 22 d., tačiau 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė, kadangi atsakovas nemokėjo įmokų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Priede prie vartojimo kredito sutarčių Nr. K910666477 ir Nr. K910666477/PK yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šios orientacinės negautų pajamų sumos. Vertindama ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (22 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 909,90 Eur), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
25. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip reikalavo ieškovė.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi teismai kituose civilinėse bylose, išnagrinėtose pagal ieškovės analogiškus ieškinius, pavyzdžiui: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1070-467/2021, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1165-577/2021 ir kt.).
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovei negautas pajamas, tiek ir teismo pateiktam negautų pajamų apskaičiavimo būdui, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
28. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
29. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, netenkinamas ir apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.