Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – G. M., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vyresniosios teisininkės K. U. ir nukentėjusiosios P. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 2 272,73 eurai nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios priteistos turtinės žalos sumos, metines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas ir nukentėjusiajai P. G. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 12 200,00 eurų nusikaltimu padarytos ir neatlygintos neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios priteistos neturtinės žalos sumos, metines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalis dėl advokato atstovavimo išlaidų, kurios pripažintinos proceso išlaidomis, priteisimo atmesta, kaltinamajam šias išlaidas atlyginus, procesas šioje dalyje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji P. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir padidinti priteistą iš atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti iki 22 200,00 eurų ir padidinti iki 6 327,84 eurų priteistą draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti nukentėjusiosios naudai iš civilinio atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vyresniosios teisininkės K. U. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios P. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Civilinio atsakovo atstovė ir nukentėjusioji apeliaciniu skundu iš esmės neginčija apylinkės atlikto įrodymų vertinimo, ar kaltininko veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, taip pat sutinka su BK 38 straipsnio nuostatų taikymu ir G. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylos nutraukimu, todėl išsamiau šie klausimai nenagrinėtini. Draudimo bendrovė nesutinka su iš dalies tenkintu nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu ir prašo šioje dalyje skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį panaikinti. Tuo tarpu nukentėjusioji prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir padidinti jai priteistą iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti iki 22 200,00 eurų ir padidinti iki 6 327,84 eurų priteistą draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio atsakovo atstovės ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nustatė, kad egzistuoja BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai, ir pagrįstai atleido G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius bei nutraukė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios apeliaciniu skundu dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

9. Kaip matyti iš pateiktų nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo atstovės apeliacinių skundų apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo skundžia tiek nukentėjusioji, tiek ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija apeliacinius skundus nagrinėja kartu, pasisakydama dėl kiekvieno iš jų argumentų.

Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamo sprendimo turinį, daro išvadą, jog apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su civiliniai ieškovei iš draudimo bendrovės priteistinos turtinės žalos dydžiu ir pagrįstai civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies. Tačiau nesutiktina su apylinkės teismo sprendimu nepriteisti nukentėjusiajai jos patirtų išlaidų už specialių maisto papildų, skirtų kaulams stiprinti, įsigijimą, todėl civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, tuo tarpu nukentėjusiosios apeliacinis skundas dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad avarijos metu nukentėjusioji neteko savo augintinio – jorkšyro terjero veislės šuns. Apylinkės teismas, priteisdamas 500,00 eurų dydžio turtinę žalą už augintinio netektį, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniuose skunduose, įvertino aplinkybes, kad pateiktame skelbime iš internetinės svetainės www.skelbiu.lt , kuriame nurodyta, kad jorkšyro terjero veislės šuniukas kainuoja 1 000,00 eurų nėra jokių papildomų duomenų apie parduodamą šuniuką (amžių, kilmės dokumentus ir pan.), tai, kad nukentėjusiosios augintinis avarijos metu buvo 12 metų amžiaus, nebuvo pateikti šuns įsigijimo dokumentai, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteisė nukentėjusiajai pusė jos prašomos sumos už augintinio netektį. Su tokio dydžio suma sutinka ir teisėjų kolegija. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji būtent dėl avarijos neteko augintinio, nurodė, kad įsigijo jį už 1 000,00 eurų, viešoje internetinėje erdvėje prieinamą informaciją dėl tos pačios veislės šuns įsigijimo kainos, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo priteista 500,00 eurų turtinės žalos suma už augintinio netektį, juolab, kad nukentėjusioji, kaip skunde pagrįstai nurodo ir (duomenys neskelbtini) atstovė nepateikė jokių šio gyvūno įsigijimo dokumentų. Tuo tarpu civilinio atsakovo atstovės nurodomų aplinkybių dėl šuniuko kilmės dokumentų, vidutinės tokios veislės šunų gyvenimo trukmės, galinčių turėti įtakos turtinės žalos dydžiui, šiuo atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, todėl apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs abiejų pusių interesus priteisė nukentėjusiajai tik pusę jos prašomos sumos už augintinio netektį.

20. Mažinti priteistą neturtinės žalos sumą už sugadintus drabužius ir avalynę nesudaro pagrindo ir civilinio atsakovo atstovės teiginiai, kad eismo įvykis įvyko vasaros laikotarpiu, kai natūraliai dėvima mažiau drabužių, todėl ir jų bendra vertė yra mažesnė. Nors eismo įvykis, kaip pagrįstai pabrėžia ir civilinio atsakovo atstovė, įvyko rugpjūčio mėnesį, t. y. vasaros laikotarpiu, tačiau pakankamai ankstyvą rytą 7.42 val., todėl natūralu, kad nukentėjusioji galėjo dėvėti daugiau drabužių. Juolab, kad kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji dėvėjo būtent tokius ir tiek drabužių, už kurių sugadinimą ir prašoma priteisti turtinę žalą, todėl toks civilinio atsakovo įgaliotosios atstovės argumentas šiuo atveju neturi jokios reikšmės žalos dydžio šioje dalyje nustatymui. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiosios drabužiai ir avalynė buvo sugadinti ir yra nebetinkami dėvėti, todėl pagrįstai buvo priteista turtinė žala už minėtų daiktų sugadinimą, o civilinio atsakovo argumentas dėl minėtų drabužių nusidėvėjimo nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą mažinti priteistos turtinės žalos dydį.

21. Atmetant civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundą dalyje dėl turtinės žalos, susijusios su sugadintų drabužių, augintinio netekimu ir mobilaus ryšio telefono sugadinimu, priteisimo nukentėjusiajai, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, įsigytų dar prieš nusikalstamos veikos jų atžvilgiu įvykdymą, manydami, kad kada nors ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

23. Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymas Nr. IX-378 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 15 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Kaip matyti, su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų sąrašas nėra baigtinis, taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi turėtų išlaidų priverstinumo, būtinumo ir protingumo principais.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nėra medicininių įrašų, pagrindžiančių, kad minėti maisto papildai buvo paskirti nukentėjusiajai gydytojų ir skirti jos dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabilitacijos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų teikimą pacientams, nustatant nuketėjusiajai atlygintinos turtinės žalos dydį, neturėtų būti apsiribojama tik gydytojų išrašytais receptais ir rekomendacijomis. Nagrinėjamu atveju įvertinus nukentėjusiosios nurodytus maisto papildus, už kuriuos išlaidos jai nebuvo kompensuotos, spręstina, kad maisto papildai (Bioca+K+Mg+ZN su vit. D3, Biocikas, Biokalcis, Calcigran forte lemon, Oilesen Forte ir Super colagen) skirti sąnariams ir kaulams atstatyti, raumenims ir imunitetui stiprinti buvo reikalingi ligonei, kuri patyrė daugybinius kaulų lūžius, bendrą organizmo nusilpimą dėl taikytų narkozių, vartotų nuskausminamųjų ir kitų vaistų. Šios turėtos išlaidos vertinamos ne kaip nukentėjusiosios patirtos išlaidos sužalojimams gydyti (vaistų įsigijimo, procedūrų išlaidos), o kaip papildomos organizmo stiprinimo priemonės, t. y. kaip kitokios būtinos išlaidos, susijusios su organizmo stiprinimu, sveikatos atkūrimu. Ta aplinkybė, kad nurodyti maisto papildai nėra tiesiogiai skirti ligų gydymui, vis dėlto, esant sunkiam nukentėjusiosios sužalojimo pobūdžiui bei ilgam gijimo laikotarpiui, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip papildomos protingos organizmo stiprinimo priemonės yra pateisinamos ir paprastai yra būtinos, siekiant stiprinti sergančio asmens sveikatą, gebėjimą sveikti. Atsižvelgiant į tai, minėtos išlaidos, susijusios su specialių maisto papildų kaulams, sąnariams ir imuninei sistemai gerinti įsigijimu, t. y. 36,26 eurai priteistinos iš civilinio atsakovo.

28. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, draudimo bendrovė, įvertinusi nukentėjusiosios pateiktus duomenis apie jos iš modelio veiklos gautas pajamas iki eismo įvykio, jai atlygino 605,00 eurų negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Apylinkės teismas civilinės ieškovės reikalavimą dėl 2 675,43 eurų negauto darbo užmokesčio atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu teismas galėtų apskaičiuoti ieškovės prašomas priteisti minėto pobūdžio negautas pajamas. Su tokiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir teisėjų kolegija.

29. Nors nukentėjusioji skunde nurodo, kad jei jos sveikata nebūtų sutrikdyta eismo įvykio metu, ji būtų galėjusi dirbti ir iš darbo santykių gauti bent minimalų darbo užmokestį (tuo grindžiama ir civilinės ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma), tačiau pažymėtina, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji studijavo universitete ir 2021 m. birželio mėnesį įgijo pedagogikos ir sporto trenerės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, laisvu nuo studijų metu dirbo fotomodeliu ir iš šios veiklos gavo pajamas. Šios aplinkybės tiek apylinkės teismo, tiek ir draudimo bendrovės buvo įvertintos ir nukentėjusiajai buvo atlyginta netektų pajamų iš darbinės veiklos dalis. Pažymėtina, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 ir kt.). Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų (darbo ar kitų sutarčių, pasiūlymų ar pan.), išskyrus pačios nukentėjusiosios paaiškinimus, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji nuo rudens realiai būtų įsidarbinusi, dirbusi ir gavusi konkretaus dydžio pajamas, nėra aišku kokia konkrečiai galėjo būti ir darbinės veiklos apimtis ir apmokėjimo už atliekamą darbą principas. Nors nuketėjusioji nurodo, kad turėjo pasiūlymą nuo rudens pradėti dirbti pagal įgytą specialybę ir gauti realias pajamas, tačiau iš pateiktų paaiškinimų nėra aišku nei su kokiu konkrečiu potencialiu darbdaviu ar darbdaviais buvo tartasi dėl darbo santykių sukūrimo, nei kokiomis sąlygomis, nuo kada nukentėjusioji turėjo pradėti dirbti ir kokio dydžio pajamas tikėtina būtų gavusi. Tuo tarpu vien studijų baigimas ir kvalifikacinio laipsnio įgijimas neužtikrina realių darbo santykių sukūrimo. Todėl vien skunde išdėstytų teorinių pasvarstymų, kad P. G., jei jos sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta eismo įvykio metu, būtų galėjusi dirbti ir gauti darbo užmokestį, nepakanka, kad būtų konstatuotas tokių negautų pajamų realumas ir tai, kad šios pajamos buvo negautos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – eismo įvykio). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio nesukūrusi realių darbo santykių negalėjo tikėtis ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Todėl apeliacinis skundas dalyje dėl negautų minimalių pajamų priteisimo iš civilinio atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo

30. Apeliaciniu skundu draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajai, nurodydama, kad neturtinės žalos suma yra neproporcinga kilusiems padariniams ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Tuo tarpu nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 22 000,00 eurų, nes apylinkės teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti jokiu būdu nekompensuoja patirto sukrėtimo, didelių skausmų, kitų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie tęsis dar neapibrėžtą laiką ateityje. Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinių skundų argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, atmeta nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo atstovės skundus kaip nepagrįstus.

31. CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

32. Šioje vietoje pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

33. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į nusikalstamos veikos pasekmes (P. G. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, dešinio šlaunikaulio kūno lūžimas, kairio žastikaulio kūno lūžimas, išsivysčiusi stipininio nervo neuropatija, kairio blauzdikaulio viršutinės dalies lūžimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą), nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, ilgą gydymosi laiką, aplinkybę, kad nukentėjusiajai po eismo įvykio buvo atlikta ne viena operacija, ji ilgą laiką turėjo gulėti lovoje, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, ilgai negalėjo pasirūpinti savimi, šiuo metu, kad ir tapusi iš dalies savarankiška, tačiau sužalotas kūnas dar nepakelia didelio fizinio krūvio, todėl jai iškyla daug nepatogumų buityje, dažnai jaučia skausmą sužalotose vietose, ji negali laisvai judėti, bendrauti, toliau užsiimti fotomodelio veikla, įsidarbinti pagal įgytą specialybę (2021 m. baigė fizinio ugdymo ir sporto studijų programą), dėl ko jai vis dar yra apribota galimybė savarankiškai gauti su darbine veikla susijusias pajamas, ateityje yra numatyta dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo operacija. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad įvykio metu nukentėjusioji neteko savo augintinio ir ši netektis, neabejotina, nukentėjusiajai sukėlė vidinį skausmą ir išgyvenimus. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltininko prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, įvertinta ir jaunas bei darbingas kaltininko amžiaus, tai, kad jis dirba ir gauna pajamas, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000,00 eurų iki 28 962,00 eurų. Atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat ir žalos atlyginimo proporcingumo kriterijų, kaltininko turtinę padėtį, apylinkės teismas nukentėjusiosios nagrinėjamu atveju patirtą neturtinę žalą įvertina 20 000,00 eurų.

34. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiajai P. G. nusikalstamais G. M. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos fakto neginčija ir civilinis atsakovas. Ginčas byloje kyla dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, o būtent 12 200,00 eurų, kuriuos, be jau išmokėtų nukentėjusiajai 7 800,00 eurų, pirmosios instancijos teismas priteisė iš draudiko. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino konkrečios bylos faktinius duomenis ir priešingai nei nurodo nukentėjusioji savo skunde, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu P. G. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kitų objektų apžiūros protokolu, susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis. Minėtoje specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, dešinio šlaunikaulio kūno lūžimas, kairio žastikaulio kūno lūžimas, išsivysčiusi stipininio nervo neuropatija, kairio blauzdikaulio viršutinės dalies lūžimas (1 t., b. l. 75–77).

36. Šioje byloje nukentėjusioji P. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinį sukrėtimą, didžiulius nepatogumus kasdieniniame gyvenime, sunkias fizines kančias, nepatogumus buityje, sumažėjo bendravimo galimybės. Jai sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės nėra pašalintos iki šiol, gydytojai prognozuoja dar ilgą gydymą, laukia mažiausiai keturios sudėtingos medicininės operacijos (turėtų būti pašalinta metalinė konstrukcija ir svetimkūniai iš blauzdikaulio, tuomet pašalinti svetimkūniai iš žastikaulio, trečios operacijos metu turėtų būti sutvarkyti kairės kojos kelio raiščiai bei svetimkūniai iš dešinio šlaunikaulio). Dėl patirtos traumos iki šiol nukentėjusiajai yra reikalingi alkūniniai ramentai lipant laiptais. Nurodė ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų buvo priversta nutraukti savo mėgstamą veiklą – fotografavimą, todėl tai turėjo neigiamos įtakos jos asmeniniam gyvenimui. Pažymėjo, kad iki šiol jaučiamas kairės rankos žasto skausmas judesių metu, yra išlikęs kairės rankos dilbio ir nykščio jautrumas, nuolat jaučiamas dešinės kojos skausmas ties klubo ir kelio sąnariu aktyvios veiklos metu, negali sėdėti ilgiau nei 30 min. dėl didelių nugaros skausmų. Po operacijos jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, dėl ko buvo patiriamai dideli nepatogumai, iki šiol ji negali vien nuvykti į parduotuvę apsipirkti, nes negali užsinešti kartu su ramentais laiptais pirkinių krepšio. Tenka išgyventi didelį stresą, emocinį jautrumą, skausmą ir nepatogumus dėl neaiškios sužalojimų išgijimo perspektyvos (1 t., b. l. 95–105). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl potrauminių reiškinių patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų išrašai ( 1 t., b. l. 109–142).

37. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl kaltininko G. M. sukelto eismo įvykio P. G. padaryti sužalojimai, kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, iš tikrųjų nukentėjusiajai turėjo ilgalaikes pasekmes, pablogino jos gyvenimo kokybę, taip pat neabejotina, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą ir diskomfortą, kuris tęsiasi iki šiol. Todėl nėra pagrindo sutikti su civilio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių priteisti papildomą 12 200,00 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

38. Civilinės atsakovės atstovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad neigiamų prognozių ateičiai dėl nukentėjusiosios sveikatos nėra nustatyta ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji dėl įvykio būtų praradusi dalį darbingumo ar būtų nustatyti itin sudėtingi sužalojimai pasižymintys ekstraordinarinėmis aplinkybėmis, kurioms esant remiantis teismų praktika yra priteisiama didesnio dydžio neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio suma nebuvo siejama su konkrečiomis neigiamomis prognozėmis ateičiai ar prarastu darbingumu. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie nukentėjusiajai padarytus liekamuosius reiškinius darė įvertinęs ilgą nukentėjusiosios gydymosi laiką, dar laukiančias kelias sudėtingas operacijas, dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo, taip pat tai, kad nukentėjusiajai vis dar sunku lipti laiptais ir jai reikalingi alkūniniai ramentai, tai, kad dar ilgą laiką bus apribota jos galimybė jai užsiimti darbine veikla (teikti modelio paslaugas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, kas nagrinėjamu atveju apylinkės teismo ir buvo padaryta vertinant neturtinės žalos dydį. Be kita ko, pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji neteko savo augintinio ir ši netektis, neabejotinai taip pat sukėlė vidinį skausmą ir išgyvenimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje, priešingai nei teigiama civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde, įvardijo konkrečius su nagrinėjamu įvykiu priežastiniu ryšiu susijusius padarius ir juos nagrinėjamos bylos kontekste tinkamai įvertino. Aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

39. Priešingos išvados neleidžia daryti ir draudimo bendrovės atstovės teiginiai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kad paprastai esant sunkiam sveikatos sutrikdymui priteistinų sumų dydžiai neturtinei žalai atlyginti neviršija 5 000,00 eurų, tuo tarpu kiek didesni neturtinės žalos dydžiai nei civilinio atsakovo išmokėta 7 800,00 eurų suma, yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo arba dėl itin sunkių sužalojimų iškyla kokios ekstraordinarinės aplinkybės. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.

40. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000,00 eurų iki 28 962,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, vadovaudamasis paminėta kasacinio teismo praktika, nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog priteistinas neturtinės žalos dydis už sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai yra 18 481,00 eurai. Šiame kontekste, atmetant ir nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginius, akcentuotina, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kuris yra ne tik labai individualus, bet gali būti ir labai dinamiškai kintantis, nustatymo. Pažymėtina, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Išanalizavus tiek nukentėjusiosios skunde, tiek draudimo bendrovės skunde nurodytą kasacinio teismo praktiką matyti, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje iš paminėtų kasacinio teismo nutarčių skiriasi, jos nėra tapačios, taip pat kiekvienu atveju skiriasi ir apskaičiuoti neturtinės žalos dydžiai. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010, neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Teisėjų kolegija, apylinkės teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio neturi pagrindo vertinti kaip neatitinkančio teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, be to, ši pinigų suma iš esmės neprieštarauja ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

41. Dėl draudiko atstovės apeliacinio skundo teiginių, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra gerokai didesnis nei numatytas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 (rekomendacijose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA, tuo tarp apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos dydis siekia 31 MMA), teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį jo nesaisto. Juolab, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad P. G. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik civilinio atsakovo atstovės pabrėžiamas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir ilgalaikio pobūdžio liekamuosius reiškinius – P. G. kojoje ir rankoje įdėti metaliniai sutvirtinimai, kuriuos praėjus kuriam laikui reikės išimti, todėl ir toliau būtina atlikti operacijas, lauks ilgas gijimas ir reabilitacija, kas neabejotinai paveiks nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateityje. Pati nukentėjusioji apeliaciniame skunde po įvykio praėjus jau kuriam laikui, vis dar nurodo apie patiriamus fizinius skausmus, sunkumus judant, būtinybę naudoti ramentus lipant laiptais, kas neabejotinai nukentėjusiajai suteikia papildomų neigiamų išgyvenimų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su civilinio atsakovo atstovės argumentais, jog nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka draudimo bendrovės jau atlygintinos 7 800,00 eurų neturtinės žalos ar, kad teismo priteista žala turėtų būti mažinama iki rekomendacijomis nurodytų 12 MMA. Juolab, kad kaip teisingai pažymėjo nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde, ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000,00 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiosios P. G. patirta neturtinė žala neviršija minėtame įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti civilio atsakovo atstovės skundo ir mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

42. Visgi, nesutinkant ir su nukentėjusiosios apeliacinio skundo prašymu padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė P. G. neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jos sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą. Sutiktina, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po operacijos ir dar kurį laiką, kol nukentėjusiajai buvo rekomenduojamas gulimas režimas, ir netgi šiuo metu nukentėjusiosios mobilumui išliekant ribotam, jai vis dar reikalinga ramentų pagalba lipant laiptais, taip pat turėjo ir turi įtakos P. G. psichologinės būklės pablogėjimui, nerimui dėl ateities. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą (nukentėjusioji negalėjo išsilaikyti egzamino vairuotojo pažymėjimui įgyti, turėjo keisti savo planus dėl kelionės, taip pat kuris laikas nebegali užsiimti savo darbine veika (fotografuotis), turėjo neapibrėžtam laikui nukelti planus dėl darbo pagal specialybę), ateityje numatoma dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo operacija, po to seksianti ilga reabilitacija. Taigi, nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs. Tačiau visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, priešingai nei tai skunde pabrėžia nukentėjusioji, jau buvo įvertintos apylinkės teismo nustatant atitinkamą nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl jų pakartotinis vertinimas, padidinant priteistiną sumą, nagrinėjamu atveju netikslingas. Taip pat apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į nukentėjusiosios patirtas neigiamas emocijas bei išgyvenimus dėl prarasto augintinio, kurio netektis neabejotinai labai sukrėtė. Be minėtų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir tai, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl neatsargių G. M. veiksmų, kad jis automobilį vairavo blaivus, po eismo įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, dirba ir gauna pajamas. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, minėtoms aplinkybėms nebuvo suteikta esminė reikšmė, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiosios skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino įvertinęs aplinkybių visetą, o ne vien tik kaltininko turtinę padėtį.

43. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, taip pat aktualią teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 12 200,00 eurų žalos atlyginimas (atėmus draudiko jau išmokėtą 7 800,00 eurų sumą) yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo kokybės praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus bei kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros. Todėl pagrindo padidinti nukentėjusiajai priteistinos žalos dydžio iki 22 200,00 eurų nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl pinigų nuvertėjimo ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų, kuriais buvo įtvirtinta didesnė nukentėjusiojo nuo eismo įvykio asmens apsauga, nors yra logiški, tačiau neturi įtakos teismo pagrįstai nustatytam neturtinės žalos dydžiui.

Dėl proceso išlaidų

44. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašė priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas už advokato jai suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp nukentėjusiosios P. G. ir advokato Daliaus Mecelicos buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, advokatas parengė apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nuosprendžio, taip pat atstovavo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teisme ir už šių paslaugų atlikimą nukentėjusioji 2022 m. liepos 17 d. sumokėjo advokatui 1 000,00 eurų (2 t., b. l. 125).

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusioji P. G.. Pastarosios apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tuo tarpu civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas atmestas. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant jos interesus teismo posėdyje turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Nors advokatas parengė apeliacinį skundą ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinis skundas nėra itin didelės apimties, be to, didelę jo dalį sudaro teisės normų, teismų praktikos perrašymas, taip pat perrašymas aplinkybių, kurios jau buvo išdėstytos civiliniame ieškinyje. Taip pat, nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, turi būti įvertinta ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme vyko tik vienas posėdis, kurio metu nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, iš esmės buvo apsiribota apeliacinių skundų pagarsinimu ir baigiamosiomis kalbomis. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, jog civilinio atsakovo skundas atmetamas, o nukentėjusiosios skundas tenkinamas tik iš dalies, nukentėjusiosios P. G. turėtos ir atlygintinos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 400,00 eurų.

47. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius G. M. apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė, todėl tokioje situacijoje proceso išlaidų išieškojimas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius G. M. neatitiktų proceso teisės principų ir nebūtų teisingas. Pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

48. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš (duomenys neskelbtini). Todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas ir priteisiama iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai P. G. 400,00 eurų proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant apeliacinį skundą ir dalyvaujant teismo posėdyje.

49. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – G. M., paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Arvydas Montrimas (2 t., b. l. 112). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas G. M. sudaro 136,67 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens valios. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Pastarosios apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M., jis pats apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vyresniosios teisininkės K. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios P. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei P. G. priteistos turtinės žalos dydžio, padidinant jį iki 2 308,99 (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų 99 centų).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai P. G. 400,00 (keturis šimtus) eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti.

Nepriteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – G. M. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.