Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusiajai teismo posėdyje nedalyvaujant, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. G. parodė, kad 2019-11-14 apie 17.05 val. iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), su savo drauge R., kurios pavardės neatsimena, ji ėjo į namus. (duomenys neskelbtini) ji dirba (duomenys neskelbtini). Perėjusios per geležinkelio bėgius, jos ėjo link buvusios parduotuvės "(duomenys neskelbtini) pastato, tikslaus adreso nežino, tik žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. R. prie buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini)pastato perėjo per perėją nes kitoje kelio pusėje laukė šios vyras, o ji ėjo toliau (duomenys neskelbtini)gatve šaligatviu link turgaus. Paskui ją ėjo kita bendradarbė G., kurios pavardės ji nežino. Priėjusi prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) turgų vartų, ties (duomenys neskelbtini)ji nusprendė eiti per pėsčiųjų perėją į kitą gatvės pusę. Priėjusi prie perėjos, ji sustojo ir apsidairė, nebuvo važiuojančio automobilio nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Ji buvo apsivilkusi sidabrinės spalvos striukę, apsiavusi tamsiai pilkos spalvos kelnėmis su mažais blizgančiais akmenukais, juodais batais su baltais padais. Ji nešėsi šviesiai rudos spalvos rankinę, kurios rankenose buvo didelės blizgančios geležinės sagtys, atšvaito su savimi neturėjo. Šiek tiek buvo pritemę, tačiau pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, nelijo. Eidama pėsčiųjų perėja, maždaug gatvės viduryje ji pamatė mašiną, kuri trenkėsi tiesiai į ją. Ji išgirdo padangų cypimą. Dėl šoko būsenos ji ne viską atsimena. Kai ji buvo nukritusi ant žemės, dar bandė pati keltis, tačiau nepajėgė, pajuto, kad stipriai kraujuoja iš galvos, kraujas tekėjo jai per veidą. Jai skaudėjo kairę ranką ir kairę koją. Iš kur automobilis atvažiavo, ji nematė, bet jis staigiai iš kažkur išsuko, kadangi, eidama per pėsčiųjų perėją, ji nematė nė vieno automobilio. Prie jos pribėgo draugė R. ir paklausė jos: "Ar mane, O., pažįsti?". Ji R. atsakė, kad pažįsta, juk kartu iš darbo ėjo. Tada R. jai pasakė, kad viskas gerai, sąmonės ji neprarado. Ji kažko paprašė, neprisimena ko, kad jai paduotų telefoną ir surinktų sūnaus R. telefono numerį. Paskambinusi savo sūnui, ji pasakė, kad ją partrenkė automobilis. Ji girdėjo, kad kažkas kviečia policiją ir greitąją medicinos pagalbą, bet kas iškvietė, ji nežino. Greitosios medicinos pagalbos gydytoja telefonu liepė jos nejudinti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie, išlipę iš tarnybinio automobilio, vairuotojui pasakė: "Prisivažinėjai...". Tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurios automobiliu ją, užkėlę ant neštuvų, išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Tą pačią dieną jai operavo kairę koją. Kitą dieną, kai ji buvo palatoje, buvo atėjęs vaikinas, kuris ją partrenkė automobiliu, su savo motina. Ji šių asmenų anksčiau nepažinojo. Vaikino motina pasakė, kad sūnus atsiprašytų, tada šis jai pasakė: "Atsiprašau", nieko daugiau nesakė. Varėnos ligoninės traumatologijos-chirurgijos skyriuje ji buvo paguldyta dviem savaitėms, po to ją išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Nuo 2019-11-14 ji turi nedarbingumo pažymėjimą, iki kada bus nedarbinga, ji nežino, kadangi gydytojas sakė, jog gydymas truks ilgai. Jai diagnozuota kairės pusės blauzdikaulio ir kairės pusės žastikaulio lūžiai, dešinės rankos ir dešinės kojos sumušimai, susiūta žaizda kaktos viršuje, patemptas kaklas (t. 1, b. l. 26-30).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. L. parodė, kad įvykio dieną pabaigus darbą kartu su bendradarbe O. G. ėjo namo. Paskui jas ėjo jų bendradarbė G. R., nes kartu su jomis nespėjo eiti, todėl ėjo lėčiau, atsilikusi nuo jų. Abi su O. G. perėjo per geležinkelį ir ėjo link buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini)gatvėje. Tuo metu lijo, ji ėjo su skėčiu, o O. G. buvo užsidėjusi kapišoną. Abi priėjo iki kebabinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje prie turgavietės, kur yra pėsčiųjų perėja. Per pėsčiųjų perėją ji perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, nes ten laukė jos vyras, o O. G. nuėjo toliau šaligatviu, kuris yra turgavietės pusėje. Ji priėjo prie savo vyro ir tada išgirdo automobilio padangų cypimą (duomenys neskelbtini) gatvėje link degalinės ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini). Pasisukusi ji pamatė, kad pėsčiųjų perėjoje, maždaug ties gatvės viduriu yra O. G., o prie pat jos lekia automobilis nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini) pusės. Ji dar spėjo pagalvoti, kad tas automobilis nesustos ir partrenks O. G.. Taip ir atsitiko - automobilis trenkėsi į O. G. kairę kūno pusę. O. G. užkrito ant automobilio kapoto, o paskui nukrito ant kelio, automobilis sustojo. Ji pamatė, kad O. G. sujudėjo, bandė keltis. Tada ji skubiai nubėgo prie O. G., pakalbino. Ji pamatė, kad bendradarbės veidas kruvinas. O. G. skundėsi, kad labai skauda koją ir ranką. Iš automobilio išlipo jaunas vaikinukas, kuris atrodė labai sutrikęs, susijaudinęs. Ji tam vaikinui pasakė, kad kviestų pagalbą. Automobilio vairuotojas iškvietė ir policiją, ir greitąją medicinos pagalbą. Pirmiausiai prie jų privažiavo vienas policijos pareigūnų ekipažas, paskui ir kitas. Greitoji medicinos pagalba negreitai atvažiavo. Prie jos ir gulinčios O. G. buvo priėjusi ir jų bendradarbė G., bet ši, pamačiusi kraują ant O. G. veido, pasakė, kad negali žiūrėti į kraują ir pasišalino. Ji nežino, ar G. matė patį eismo įvykį. Ji buvo prie O. G., kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir išvežė šią į ligoninę. O. G. buvo apsivilkusi tamsios spalvos striukę su kapišonu, negali pasakyti ar juoda, bet tamsi. Nukentėjusioji buvo ant galvos užsidėjusi kapišoną tos pačios spalvos kaip ir striukė. Ant O. G. drabužių nebuvo jokių šviesą atspindinčių elementų. Perėja buvo neapšviesta, buvo tamsu - gal tik šviesos nuo degalinės buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad įvykio metu nėjo kartu su nukentėjusiąja, matė ją tik eidama iš paskos, kad ši pasuko į perėją, daugiau nebežiūrėjo. Paties įvykio ir automobilio judėjimo nematė, tik paskui išgirdo bumbtelėjimą. Buvo jau tamsu, lynojo. Ji pribėgo prie nukentėjusiosios, kuri gulėjo ant žemės ir bandė keltis. Vairuotojui pasakė, kad greičiau kviestų greitąją, nes nukentėjusiajai bėgo kraujas, kurio ji baisiai bijo. Vairuotojas iškvietė pagalbą ir tada priėjo R. L., kuriai ji pasakė, kad jai darosi bloga ir silpna, todėl pasitraukia, ir kad R. L. pabūtų su nukentėjusiąja. Neįsidėmėjo, kaip O. G. buvo apsirengusi, neatsimena, ar buvo su kapišonu. Pas O. G. ant rankinuko buvo kažkoks žaisliukas, atspindintis šviesą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. L. parodė, kad įvykio dieną jis su žmona R. L. ėjo link namų ir išgirdo padangų cypimą. Jis pamatė artėjantį automobilį, kuris numušė žmogų. Tuomet automobilis sustojo. Žmogus nuo stiklo nuribavo ant asfalto ir dar kažkiek ribavo. Tada jie priėjo prie perėjos. Žmona nuėjo link nukentėjusios, vairuotojas jau buvo išlipęs ir kažkam skambino, o jis stovėjo ten šalia- nebuvo priėjęs prie nukentėjusios. Moteris ėjo per perėja, kai ją numušė, iki gatvės vidurio moteriai buvo likę gal du trys žingsniai. Truputį lynojo, buvo tamsu, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Kuo vilkėjo nukentėjusioji, nepamena. Neatkreipė dėmesio, ar perėjoje buvo gatvės apšvietimas. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas, o kurios lempos degė, kurios ne, jis nežino. Iš įvykio vietos jis su žmona išėjo, kai atvyko greitoji.

Kaltinamasis po kaltinimo pakeitimo buvo apklaustas papildomai. Savo kaltę pagal naują kaltinimą pripažino visiškai, gailėjosi.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Iš bylos duomenų matyti, kad vairuodamas automobilį kelyje T. K. pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 p., 30 p. reikalavimus, t. y., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios O. G. ir ją automobiliu partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai O. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad veika padaryta esant nepalankioms matomumo ir oro sąlygomis – tamsiu paros metu, lyjant, esant prastam įvykio vietos apšvietimui ir nukentėjusiajai dėvint tamsius drabužius. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, nelijo, o ji buvo apsivilkusi sidabrinės spalvos striukę, tačiau tokius jos parodymus paneigia kaltinamojo paaiškinimai, kad nukentėjusioji buvo juodai apsirengusi, perėja buvo labai blogai apšviesta. Juos patvirtino ir liudytoja R. L., parodydama, kad O. G. buvo apsivilkusi tamsios spalvos striukę su kapišonu, kurį nukentėjusioji buvo užsidėjusi ant galvos, kad perėja buvo neapšviesta ir buvo tamsu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas su fotolentelėmis, fotolentelės, pridėtos prie Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurių matyti, kad automobilio apžiūra buvo atlikta ir eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu ir lyjant, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. S. 2019-11-14 tarnybinis pranešimas apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota, kad įvykis įvyko esant šlapiai kelio dangai ir blogam matomumui (lyjant). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji, eidama tamsiu metu, esant blogam matomumui, neturėjo atšvaito, kuris gerina eismo dalyvio matomumą, kaip to reikalauja KET 41 p. Nors liudytoja J. R. teigė, kad pas O. G. ant rankinuko buvo kažkoks žaisliukas, atspindintis šviesą, tačiau tokius jos parodymus paneigė ne tik kaltinamasis, parodydamas kad nukentėjusioji buvo be atšvaito, ir liudytoja R. L., parodydama, kad ant O. G. drabužių nebuvo jokių šviesą atspindinčių elementų, bet ir pati nukentėjusioji, parodydama, kad ji atšvaito neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog KET taisykles eismo įvykio metu pažeidė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, vertintini abiejų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką reikia atsižvelgti į tai, jog vairuotojas turi pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Itin dėmesingas vairuotojas turi būti artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur jis privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Todėl, vykdydami KET 30 punkto reikalavimus, vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai, toks pasiteisinimas nepašalina vairuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-185/2012, 2K-402/2012, 2K-95/2013 ir kt.).

Kaltinamasis parodė, kad dėl blogų oro sąlygų nepamatė nukentėjusiosios, kas reiškia, kad jis nebuvo pakankamai dėmesingas ir atidus. Tai pripažino ir pats kaltinamasis ir savo kaltės neneigė.

Taigi KET 30 punkto pažeidimas akivaizdus ir būtent kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga padariniams kilti ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Jei kaltinamasis būtų buvęs pakankamai atidus, būtų sulėtinęs greitį ar netgi visiškai sustabdęs esant nustatytoms aplinkybėms, jis būtų turėjęs galimybę matyti einančią per pėsčiųjų perėją O. G..

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą. Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta vienam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad veika padaryta esant nepalankioms matomumo ir oro sąlygomis – tamsiu paros metu, lyjant, esant prastam įvykio vietos apšvietimui ir nukentėjusiajai dėvint tamsius drabužius, kas turėjo įtakos neatsargios nusikalstamos veikos padarymui. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji, eidama tamsiu metu, esant blogam matomumui, neturėjo jokio atšvaito, kuris gerina eismo dalyvio matomumą, kaip to reikalauja KET 41 p., kas sumažino kaltinamojo galimybę anksčiau pastebėti nukentėjusiąją ir galbūt išvengti autoįvykio. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo neatsargus ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamasis taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas taip pat laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Nors nukentėjusioji savo patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad nėra šios lengvinančios aplinkybės, motyvuodama tuo, kad kaltinamasis jos neatsiprašė, nesidomėjo jos gydymo eiga, ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, tačiau teismas nesutinka su šiais jos nurodomais motyvais. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad iškart po įvykio jis buvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė, jam rūpėjo jos sveikata, bet nukentėjusiosios motina jam uždraudė domėtis nukentėjusiosios sveikata. Jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra nuoseklūs, jų nepaneigė nukentėjusioji. Darytina išvada, kad dėl pačios nukentėjusiosios ir jos dukros veiksmų kaltinamajam buvo atimta galimybė domėtis nukentėjusiosios sveikata, bendrauti su ja.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis norėjo dar kartą atsiprašyti nukentėjusiosios ir bylą nagrinėjant teisme, tačiau nukentėjusioji teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo. Vertintina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu norėjo, bet neturėjo galimybės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nes tuo metu nedirbo ir neturėjo pajamų, jo tėvai taip pat bandė susisiekti su nukentėjusiąja ir suteikti jai pagalbą, kas patvirtina pozityvų kaltinamojo nusiteikimą ir norą atlyginti nukentėjusiajai žalą, nors jo civilinė atsakomybė prieš trečiąjį asmenį buvo apdrausta privalomuoju transporto draudimu.

Nukentėjusiosios nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, neturi įtakos nustatant kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes tokia jo teisė yra įtvirtinta BPK. BPK nuostatų, kuriose įtvirtintos įtariamojo (kaltinamojo) teisės, tarp kurių yra ir jo teisė neduoti parodymų prieš save, taikymas yra neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytų teisių į teisingą procesą, gynybą, teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą ir turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, rungimosi ir proceso kalbos principų. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, jog fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Kaltinamasis šia savo teise pasinaudojo, ir tai negali sunkinti kaltinamojo atsakomybės.

T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus 2019-06-15 pagal LR ANK 432 str. 1 d., 2019-08-01 pagal LR ANK 417 str. 8 d., 2019-10-02 pagal LR ANK 417 str. 8 d., 2019-10-15 pagal LR ANK 432 str. 2 d., 2019-12-06 pagal LR ANK 417 str. 8 d. (t. 1, b. l. 166,167). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-192-1131/2021, tačiau nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu dar nėra priimtas ir neįsiteisėjęs, todėl jo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija ir įtakos bausmės skyrimui neturi.

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už padarytą nusikalstamą veiką yra baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Aptartų nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – tiek visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principą – kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, kaip valstybės reakciją į atitinkamą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti sąmoningi kaltinamojo veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą (pvz., greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.), bei pripažintina, kad oro bei matomumo sąlygos konkrečiu laiku kaltinamajam vairuojant transporto priemonę buvo sudėtingos, nukentėjusioji buvo tamsiais rūbais ir be atšvaito, kas prisidėjo prie padaryto neatsargaus nusikaltimo. Vis dėlto šiuo atveju būtina akcentuoti ir tai, kad buvo partrenkta per pėsčiųjų perėją ėjusi nukentėjusioji, todėl kaltinamasis turėjo būti itin atidus kirsdamas pėsčiųjų perėją. Be to, kaltinamasis ne vieną kartą yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą nustatant vieneriems metams.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje civiliniams atsakovams T. K. ir draudimo bendrovei ADB „Gjenisdige Baltic“ (toliau- Draudikas) yra pareikštas nukentėjusiosios O. G. civilinis ieškinys, vėliau patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 15 000 Eur neturtinės žalos ir 3621,36 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 51-55, t. 3, b. l. 10-15).

Nurodoma, kad nukentėjusioji nuo pat eismo įvykio momento, t. y., nuo 2019-11-14 iki dabar dėl nusikaltimu sutrikdytos sveikatos būklės yra nedarbinga, todėl negauna su darbo santykiais susijusių pajamų- VSDFV išmokėtos ligos išmokos yra ženkliai mažesnės, nei nukentėjusiosios negautos pajamos iš darbo santykių. Nukentėjusios paskaičiavimu negautos pajamos laikotarpiu nuo 2019-11-16 iki 2020-11-28 sudaro 3412,81 Eur. Taip pat nukentėjusioji patyrė 208,55 Eur tiesioginių išlaidų, kurias sudaro vaistų pirkimas, kelionės išlaidos planinėms gydymo procedūroms ir operacijoms iki gydymo įstaigų, esančių Varėnos, Alytaus ir Vilniaus miestuose. Visa tai sudaro 3621,36 Eur turtinę žalą.

Neturtinę žalą nukentėjusioji motyvuoja tuo, kad ji patyrė stiprų ir ilgalaikį skausmą, kuris tęsiasi iki šiol, dėl patirtų sužalojimų jautė itin didelė diskomfortą, fizinį skausmą, patiria didelius nepatogumus tiek dėl judėjimo apribojimo, tiek dėl savo naktinio poilsio, tiek dėl aktyvaus poilsio, gyvenimo kokybės bei bendravimo galimybių sumažėjimą, iki šiol priversta gydytis ir lankytis gydymosi įstaigose- neaišku, kiek dar truks gydymas ir kokios liks galutinės pasekmės. Sužalojimų pasekmės kelia jai sunkiai apibūdinamus fizinio nesaugumo, emocinės baimės padarinius. Pažymi, kad papildomus dvasinius išgyvenimus jai kelia kaltinamojo elgesys- jis neatsiprašė nukentėjusiosios, nesidomėjo jos gydymo eiga, nerodė iniciatyvos atlyginti žalą, nuoširdžiai nesigaili.

Atsakovė ADB „Gjenisdige Baltic“ pateikė atsiliepimą dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodoma, jog nesutinka su nukentėjusiosios reiškiamais reikalavimais. Dėl turtinės žalos nurodo, kad su reikalavimu priteisti turtinę žalą sutinka iš dalies- sutinka dėl nukentėjusios negautų pajamų dydžio 3 412,81 Eur, nesutinka iš dalies su išlaidomis vaistams ir taksi paslaugoms. Draudikas nesutinka kompensuoti už raminamuosius vaistus Lorezapam ir Xanax, maisto papildus Perfectil skin, skirtus odai, plaukams, nagams, Sympathyl 4,85 Eur, skirtus nervinės įtampos sukeltų simptomų mažinimui, lengvo miego sutrikumui, Verdin gastro ir Verdin Hepar, skirtus skrandžiui ir kepenims, Armopilid, skirtus palaikyti normalų cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujo plazmoje, Relvar Elipta, skirtus plaučių ligoms, Verapamil RPH ir Terensif, skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms, Pananagin- magnio ir kalio papildymui, šampūno kepurę, taksi paslaugas Varėna- Vilnius- Varėna, nes šios patirtos išlaidos neusiję su eismo įvykiu. Dėl neturtinės žalos – sutinka iš dalies. Draudiko paskaičiavimu ieškovė patyrė 8300 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau sutinka mokėti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kaltinamasis pilnai atsakingas už padarytą žalą, priešingu atveju ši suma mažintina proporcingai ieškovės kaltei. Neturtinės žalos dydžio paskaičiavimą motyvuoja teismų praktika, taip pat Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis LR Finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu bei sutinka apmokėti 2000 Eur neturtinės žalos.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-11-14 eismo įvykio metu įmonėje ADB „Gjensidige“, kuri šioje byloje patraukta civiline atsakove, buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. K. atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusioji įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusioji pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas ( TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusiąją, todėl ji nepagrįstai reiškia reikalavimus patirtą žalą priteisti solidariai.

Vadovaujantis sudaryta draudimo sutartimi, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - Įstatymas) bei 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), draudikas privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose.

Eismo įvykio metu galiojusi minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, kad privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TAR pastaba.4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).

Dėl turtinės žalos dydžio.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nukentėjusioji nurodo, kad jos negautas pajamas sudaro 3412,81 Eur ir ginčo dėl to nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji O. G. iki nuosprendžio priėmimo dienos yra nedarbinga. Pagal darbdavio išduotą pažymą Nr. 1930 už iki eismo įvykio išdirbtus 2 mėnesius jai buvo priskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis 631,37 Eur, o faktiškai išmokėta 420,75 Eur. Pagal VSDFV pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E KA_PRIE-3444) laikotarpiu nuo 2019-11-16 iki 2019-12-31 ligos išmokos priskaičiuota 206,48 Eur, o atėmus GPM ir PSD įmokas faktiškai išmokėta 163,11 Eur., todėl 2019 m. nukentėjusiosios faktiškai negautos pajamos iš darbo santykių atėmus ligos išmokas sudaro 468,02 Eur. 2020 m. pagal VSDFV duomenis ligos išmokos ir negauto nedarbingumo pensijos laikotarpyje nuo 2020-01-01 iki 2020-1-28 buvo priskaičiuota 2266,61 Eur, o faktiškai išmokėta 1683,46 Eur., todėl 2020 m. nukentėjusiosios faktiškai negautos pajamos iš darbo santykių atėmus VSDF išmokėtas išmokas sudaro 2944,70 Eur. Viso negautos pajamos laikotarpiu nuo 2019-11-16 iki 2020-11-28 sudaro 3412,81 Eur, todėl jos priteistinos iš draudiko.

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu ji patyrė tiesiogines gydymo ir kelionės išlaidas, kas sudaro 208,55 Eur. Šias išlaidas ji grindžia kvitais už pirktus vaistus ir pinigų priėmimo kvitu už taksi paslaugas. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad pagal pateiktus įrodymus nukentėjusioji išleido 219,17 Eur. Draudikas iš dalies nesutinka su šia suma, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusios patirtos išlaidos už raminamuosius vaistus Lorezapam ir Xanax, maisto papildus Perfectil skin, skirtus odai, plaukams, nagams, Sympathyl 4,85 Eur, skirtu nervinės įtampos sukeltų simptomų mažinimui, lengvo miego sutrikumui, Verdin gastro ir Verdin Hepar, skirtus skrandžiui ir kepenims, Armopilid, skirtus palaikyti normalų cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujo plazmoje, Relvar Elipta, skirtus plaučių ligoms, Verapamil RPH ir Terensif, skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms, Pananagin- magnio ir kalio papildymui, šampūno kepurę, taksi paslaugas Varėna- Vilnius- Varėna, nes šios patirtos išlaidos nesusiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Teismas iš dalies sutinka su tokiais draudiko motyvais.