- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1085-720/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26907-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- P. G.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ mažmeninės prekybos koordinatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. M. 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus tuo, kad išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą ir parbloškė kelkraščiu ėjusią P. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., su jo tėvui V. M. priklausančiu automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis iš Kauno rajono važiavo namo. Paties kaltinamojo automobilis tuo metu buvo tvarkomas prieš techninę apžiūrą. Važiavo (duomenys neskelbtini) link savo namų. Važiavo vienas. Tuo metu lijo ir buvo prastas matomumas. Paties įvykio jis neatsimena. Atsimena tik, kad jis aplenkė kitoje kelio pusėje stovintį tralą. Greitis buvo 30 km/h. Kelio danga buvo slidi nuo lietaus. Iš (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini) ir ten buvo tiesi gatvė, išsišakojanti į kelias gatveles. Privažiavo sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatvelėmis, ten nebuvo reguliuojama sankryža. Šalia sankryžos stovėjo tralas, pati gatvė yra susijusi ir važiuojamoje dalyje paliekami automobiliai. Stovėjo kelkraštyje prie pat sankryžos ir jis aplenkinėjo tralą. Daugiau automobilių nebuvo nei važiuojančių, nei stovinčių šalia jo. Jis lenkė tralą ir toliau kas atsitik, nebepamena. Pamena tik nuo tos dalies, kai jis išlipo iš automobilio. Išlipo, nes suprato, kas nutiko. Suprato, kad įvyko avarija. Jis matė, kas buvo, bet tiesiog neatsimena. Tik nujausti gali dabar, kas buvo. Buvo instinktas, kad jautė, jog buvo sužalotas asmuo. Kai sėdėjo automobilyje, paties asmens nesimatė. Pajuto, kad į kažką atsitrenkė su automobiliu. Jau buvo už sankryžos. Nubėgo pažiūrėti prie nukentėjusiosios. Mergina buvo kelkraštyje, gulėjo. Paprašė, kad ji nesistotų ir tuomet norėjo paskambinti greitajai pagalbos telefonu ir, kai pamatė pravažiuojantį kaimyną, jį susistabdė ir paprašė paskambinti pagalbos numeriu. Pats grįžo prie nukentėjusiosios ir toliau prašė nesistoti. Matėsi, kad jos ranka yra lūžusi ir iš jos aimanavimo suprato, kad tikrai sunkiai sužalota ir jautė skausmus. Pagalba atvažiavo, tuo metu atrodė, kad ilgai, bet kiek važiavo, nepasakys. Jis buvo šoko būsenoje ir tokioje būsenoje liko iki kitos dienos. Pirma atvažiavo policija ir tada atvažiavo greitoji. Po kažkiek laiko atvažiavo ir antrasis greitosios ekipažas. Ir girtumą jam tikrino, ir testavo, bet nieko nerado. Greitoji apžiūrėjo merginą, jis sėdėjo ant kelkraščio kitoje kelio pusėje ir netrukdė jiems teikti pagalbą. Kai merginą išvežė, tada paklausė paties paramediko, ar mergina išgyvens. Atsakė, kad nežino, ar išgyvens. Pats tiesiogiai nebendravo su nukentėjusiąja, nes mano, kad sukėlė per daug skausmo jai, bet kaltinamojo tėtis palaiko santykius su nukentėjusiosios vaikinu. Dar neatsiprašė nukentėjusiosios, bet dabar tikrai atsiprašo jos ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio įvykio. Savo veiksmus vertina blogai ir supranta, kad padarė nusikaltimą. Turėjo atsakingiau atlikti lenkimo manevrą ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Kadangi jo automobilis buvo tvarkomas ir važiavo su tėčio automobiliu, jo vairavimo patirtis mažesnė negu tėčio, todėl visos sumos nekompensuoja draudimas, tai 50 procentų reikės padengti „iš savo kišenės“. Jie su draudimu yra sutarę ir tą 50 procentų yra kompensavęs ligonių kasai. Šiuo metu gyvena su tėvais. Savo šeimos nėra sukūręs. Jeigu teismas priteistų didesnę sumą, turėtų būti ta pati sistema, kad 50 procentų kompensuoja draudimas, o kitą sumoka jis Sutiks sumokėti tą sumą, kurią nurodys teismas. Jo pajamos iki šio įvykio buvo 850 eurų „į rankas“. Nuotoliniu būdu studijuoja Anglijos universitete, Londone. Paskutiniai studijų metai. Įgis socialinių mokslų bakalaurą, šiuo metu rašo baigiamąjį darbą. Tą vakarą buvo buvęs draugės gimtadienis, buvo miegojęs kelias valandas, bet važiuojant miego nenorėjo. Žalą atlyginti reikalauja iš jo tėčio, tačiau automobilį vairavo jis, todėl jis už tai ir turi sumokėti. Gailisi padaręs šį nusikaltimą ir tuo pačiu dėl įvykusio įvykio. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad su nukentėjusiąja pasirašė susitaikymo sutartį. Buvo nuolatinis dėmesys rodomas nukentėjusiajai iš jo ir iš jo šeimos, stengėsi palengvinti jai gydymą. Nori paminėti, kad, jo nuomone, draudimo išmokėta suma yra neatitinkanti realios situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo G. M. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.40 val., kaip ir kiekvieną rytą, ji išėjo iš namų pavedžioti savo jorkšyrų veislės šuniuką. Išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ėjo dešiniuoju kelkraščiu (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Buvo šeštadienio rytas, automobilių eismas buvo nedidelis, kadangi jų gatvė baigiasi akligatviu ir šia gatve važinėja daugiausia tik vietiniai gyventojai. Kas vyko toliau, nepamena. Sąmonę atgavo tik LSMUL Kauno klinikose. Gydytojai jai pasakė, kad buvo avarija, įvykio aplinkybių netikslino. Apie įvykio aplinkybes jai po kurio laiko papasakojo šeimos nariai, pati nieko neprisimena. Klinikose jai buvo nustatyta šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiais, žastikaulio lūžis, stipininio nervo pažeidimas, daugybiniais kūno sumušimai, nubrozdinimai. Buvo paguldyta į Kauno klinikų stacionarą, kur buvo gydoma šešiolika dienų. Per tą laiką jai buvo atliktos trys operacijos. Po to du mėnesius gydėsi ambulatoriškai namuose prižiūrima šeimos gydytojo. Dėl jos sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų jai buvo reikalinga artimųjų priežiūra ištisą parą, buvo paskirtas gulimas režimas. Po dviejų mėnesių apsilankė pas chirurgą, kuris po apžiūros pasakė, kad gali pradėti mėginti vaikščioti, atsargiai minti operuotą koją. Nuo 2021 m. spalio 18d. prasidėjo reabilitacija „Gijos“ klinikoje, kuri turėjo tęstis dvidešimt dienų. Ten ji prabuvo tik keturias dienas, kadangi dėl Covid-19 reabilitacija buvo nutraukta. Nuo 2021 m. lapkričio 22 d. vėl prasidės reabilitacija minėtoje klinikoje. Taip pat jai 2021 m. spalio 28 d. buvo atlikta operacija, kurios metu įvykus šlaunikaulio gijimo komplikacijai reikėjo tvirtinti kaulų sutvirtinimo varžtus. Šiai dienai jos sveikatos būklė truputį pagerėjusi, tačiau dar laukia ilga reabilitacija, ateityje dar bus atliekama kaulų sutvirtinimo varžtų išėmimo operacija. Dėl minėto eismo įvykio ji patyrė didžiulius išgyvenimus. Iki šiol negali užsiimti savo kasdiene ir profesine veikla, kuria užsiėmė iki tol. Iki eismo įvykio baigė Lietuvos sporto universitetą. Ketino būti sveikatingumo trenere. Taip pat dirbo modeliu. Dėl patirtų sužalojimų šia veikla užsiimti negali, visi profesiniai planai atsideda nenumatytam laikotarpiui. Taip pat įvykio metu žuvo jos jorkšyrų veislės šuniukas, kuris šeimoje gyveno 13 metų ir buvo kaip šeimos narys. Dėl minėto eismo įvykio ji išgyveno didžiules fizines ir moralines kančias. Taip pat nukentėjo materialiai, kadangi buvo laisvai samdomas modelis, už tai gaudavo pajamas. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 86–87).
Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. G. yra jo draugė. Su ja kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis 7 d. 7.30 val. ryte baigė naktinę pamainą ir važiavo į namus. Grįždamas (duomenys neskelbtini) gatve matė, kad gatvėje stovi du policijos pareigūnų ekipažai ir du greitosios med. pagalbos automobiliai. Sugrįžęs į namus, juose P. nerado. Taip pat namuose nebuvo ir P. šuniuko. Pamanė, kad ji išvedė jį į lauką pavedžioti. P. paskambino į mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji ragelio nekėlė. Pamanė, kad galėjo atsitikti kas nors blogo. Be to, gatvėje matė stovinčias spec. tarnybas, todėl nusprendė nueiti iki tos vietos. Atėjęs įvykio vietą, pamatė, kad kelkraštyje prie elektros skydinės guli negyvas P. šuniukas. Policijos pareigūno pasiteiravo apie įvykį. Jis patvirtino, kad automobilis partrenkė merginą, jos sužalojimai gana rimti, ji išvežta į gydymo įstaigą. Netoliese matė lengvąjį automobilį Chrysler Grand Voyager, kurio buvo sulenktas variklio dangtis, ant jo matėsi kraujo dėmės, sudaužytas priekinis stiklas. Kelkraštyje pamatė vaikiną. Suprato, kad tai minėto automobilio vairuotojas. Priėjęs prie jo paklausė, kaip įvyko avarija. Jis pasakė, kad buvo pavargęs. Kai paklausė, kokiu greičiu važiavo, atsakė „nežino, nes nežiūrėjo“. Daugiau su juo nebendravo. Šiai dienai P. sveikatos būklė gana sunki. Buvo atliktos dvi operacijos, atliktas kraujo perpylimas. Su ja bendrauti kol kas sunku, kadangi ji gavo dvi narkozes, nuolat duodami nuskausminamieji vaistai, psichologiškai yra palūžusi. Įvykio metu jai lūžo dešinės kojos šlaunikaulis dvejose vietose, kairės kojos kelienis, kairės rankos žastikaulis, galvos, nugaros ir šono sužalojimai. Sužalojimai labai rimti. P. dėl savo sveikatos būklės labai išgyvena, kadangi ji iki šiol dirbo modelio darbą, taip pat ketino tapti asmenine trenere. Su šiais darbais ji siejo savo ateitį. Jam išaiškinta, kad dėl įvykio metu patirtos žalos P. turi teisę kreiptis į automobilio Chrysler Grand Voyager privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „Gjensidige“ (1 t., b. l. 79–80).
2021 m. rugpjūčio 7 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jos apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo (1 t., b. l. 18–20). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 21, 22). Fotografuota (1 t., b. l. 23–30).
2021 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilio sugadinimai (1 t., b. l. 31–45).
2021 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.50 val., iš Kauno AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) automobilis partrenkė žmogų. Įvykio vietoje rastas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas G. M. yra blaivus. Partrenkta mergina P. G. dėl patirtų sužalojimų išvežta į LSMUL Kauno klinikas. Nustatyti daugybiniai kaulų lūžiai, operuojama (1 t., b. l. 46–49).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1836/2021(02) nurodyta, kad P. G. konstatuota odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, dešinio šlaunikaulio kūno lūžimas, kairio žastikaulio kūno lūžimas, išsivysčiusi stipininio nervo neuropatija, kairio blauzdikaulio viršutinės dalies lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 75–77).
2021 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota G. M. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorija prieš pat įvykį (1 t., b. l. 82–84).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, faktiniais duomenimis – paties kaltinamojo G. M. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios P. G. ir liudytojo V. A. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1836/2021(02), kitų objektų apžiūros protokolu, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. M. 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus tuo, kad išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą ir parbloškė kelkraščiu ėjusią P. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo G. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusioji P. G. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai iš draudiko ADB „Gjensidige“priteisti ir 22 200 Eur neturtinei ir 6 327,84 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti, atsiradusiai iki 2022 m. vasario 28 d., 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo G. M. prašo priteisti bylinėjomosi išlaidas pagal pateiktus kvitus (1 t., b. l. 95–105).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad G. M. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis G. M. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.
Iš bylos duomenų matyti, kad draudikas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai-civilinei ieškovei P. G. išmokėjo 9 843,84 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė 7800 Eur neturtinei žalai atlyginti, 605,00 Eur negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., 85,92 Eur kuro ir parkavimo išlaidoms atlyginti, 1352,92 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.
Nesutikdama su šia draudimo išmoka, P. G. civiliniu ieškiniu prašo iš draudiko priteisti turtinę žalą, kurią sudaro: 179,68 Eur gydymosi ir kitos išlaidos; 1000 Eur dėl augintinio netekties; 1000 Eur dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryšio telefono; 525,59 Eur dėl įvykio metu sugadintos avalynės ir drabužių; 550 dėl neįvykusios kelionės; 397,14 Eur dėl neįgytų vairavimo teisių; 2675,43 Eur negauto darbo užmokesčio.
Taip pat civilinė ieškovė prašo priteisti iš draudiko 22 200 Eur neturtinės žalos (b. l. 95–105).
Civinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į civilinį ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti (2 t., b. l. 31–35).
CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti, civilinis atsakovas draudikas ADB „Gjensidige“ pagrįstas ir įrodytas nukentėjusiosios turėtas 1352,92 Eur gydymo išlaidas yra atlyginęs, tuo tarpu ieškinyje prašomos priteisti 179,68 Eur gydymosi ir kitos išlaidos, grindžiamos jų pateikiamomis skaičiuotėmis, tačiau įrodymai, galintys patvirtinti apie gydymui ir su juo susijusiems kitiems poreikiams išleistas minėto dydžio lėšas teismui nepateikti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Avarijos metu nukentėjusioji neteko savo augintinio – jorkšyro terjero veislės šuns, ieškiniu prašo už jį priteisti 1000 Eur, minėto dydžio sumą grindžia internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ skelbiamu minėtos veislės parduodamo šuns skelbimu (1 t., b. l. 151). Kokio amžiaus yra skelbime parduodamas šuo, nei jokie kiti duomenys apie parduodamą šunį skelbime nenurodomi. Tuo tarpu pagal ieškovės ieškinyje nurodomus duomenis, jos augintinis avarijos metu buvo 12 metų (ieškinyje nurodyta, kad šuo įsigytas 2009 m.), nurodo, kad už jį mokėjo 1000 Eur, šuns įsigijimo dokumentai nepateikti. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, dėl augintinio netekties ieškovei priteistina pusė prašomos sumos – 500 Eur dydžio suma, likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Dėl 1000 eurų dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryšio telefono ir 525,59 Eur dėl sugadintų rūbų ir avalynės. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios drabužiai ir daiktai eismo įvykio metu galėjo būti sugadinti ir prarasti. Todėl teismas pripažįsta ieškinį dėl 525,59 Eur turtinės žalos, susijusios su avarijos metu dėvėtų rūbų ir avalynės praradimu, ir šioje dalyje ieškinį tenkina. Taip pat pilnai tikėtina civilinės ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad eismo įvykio metu sudužo ir jos mobilusis telefonas (telefono korpuso įskilimai bei ekrano subraižymai matosi ir pateiktose fotonuotraukose (1 t., b. l. 147)), kurį ji turėjo su savimi. Tačiau, kadangi šis reikalavimas įrodinėjamas tik pateikiamomis mobiliojo ryšio telefono nuotraukomis, iš kurių teismas neturi galimybės apspręsti jo sugadinimo masto, o taip pat, ar visi šie sugadinimai gali būti atsiradę tik dėl šio įvykio, nes nepateikta specialisto išvada, nenurodyta, ar jis gali būti remontuojamas, nepateikti mobiliojo ryšio įsigijimo dokumentai, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryšio telefono ieškovei priteistina 300 Eur dydžio suma.
Reikalavimas dėl 550 Eur dėl neįvykusios kelionės įrodytas (1 t., b. l. 148 ), ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad už kelionę pinigai ieškovei nebuvo grąžinti, byloje nepaneigta, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji 2021 m. rugpjūčio 7 d. 11.05 val. VĮ „Regitra“ turėjo laikyti vairavimo egzaminą, tačiau tą pačią dieną iš ryto 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 07.42 val., įvyko avarija. Teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 106-4061)). Akivaizdu, kad dėl avarijos sukeltų pasekmių nukentėjusioji turės mokytis iš naujo. Todėl 397,14 Eur (1 t., b. l. 154) dėl neįgytų vairavimo teisių ieškovei yra priteistini.
Kaip matyti, draudikas, įvertinęs ieškovės pateikus duomenis, jai atlygino 605,00 Eur negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl 2675,43 Eur negauto darbo užmokesčio atmestinas kaip neįrodytas, nes teismui nepateikti jokie kiti duomenys, kurių pagrindu teismas galėtų apskaičiuoti ieškovės prašomas priteisti minėto pobūdžio negautas pajamas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta ieškinį dėl 2272,73 Eur turtinės žalos (tai yra 500 Eur dėl augintinio netekties+300 Eur dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryšio telefono+525,59 Eur dėl drabužių ir avalynės+550 dėl neįvykusios kelionės+397,14 Eur dėl neįgytų vairavimo teisių) pagrįstu, ir ši suma turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai priteistina iš atsakovo ADB „Gjensidige“.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai P. G. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio ilgą laiką ji turėjo gulėti lovoje, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, ji ilgai negalėjo pasirūpinti savimi, šiuo metu, kad ir tapusi iš dalies savarankiška, tačiau sužalotas kūnas dar nepakelia didelio fizinio krūvio, todėl jai iškyla daug nepatogumų buityje, dažnai jaučia skausmą sužalotose vietose, ji negali laisvai judėti, bendrauti, toliau užsiimti fotomodelio veikla (1 t., b. l. 172–173), įsidarbinti pagal įgytą specialybę (2021 m. baigė fizinio ugdymo ir sporto studijų programą, jai suteiktas pedagogikos ir sporto bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 1 t., b. l. 108)), dėl ko jai buvo ir dar vis yra apribota galimybė savarankiškai gauti su darbine veikla susijusias pajamas, ateityje numatoma dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo operacija. Neabejotina, kad dėl šio įvykio, pakeitusio jos gyvenimą, nukentėjusioji jaučia ne tik fizinius skausmus ir nepatogumus, tačiau ir didelį stresą, nemalonius išgyvenimus, nerimą ir baimę, kad tuos nepatogumus ji patirs dar kurį tai laiką ir negalės laisvai planuoti savo gyvenimo. Paminėtina ir tai, kad įvykio metu nukentėjusioji neteko savo augintinio ir ši netektis, neabejotina, nukentėjusiajai sukėlė vidinį skausmą ir išgyvenimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, tai yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Kaip minėta, nukentėjusiajai civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ jau yra išmokėjęs 7 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji vertina, kad ji patyrė 30 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą ir įvertinusi tai, kad draudikas jai jau yra išmokėjęs 7 800 eurų, ieškiniu prašo iš ADB „Gjensidige“ priteisti dar 22 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 cituodamas minėtą kasacinio teismo praktiką yra apibendrinęs, kad priteistų sumų vidurkis tokiose bylose yra 18 481 Eur. Pažymėtina ir tai, kad pasitaiko išimtinių atvejų, kai eismo įvykio bylose nukrypstama nuo susiformavusios teismų praktikos ribų, tačiau toks nukrypimas yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgęs į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 20 000,00 eurų.
Kaip minėta, civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai jau yra išmokėjęs tik 7 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą, todėl iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 12 200 Eur (20 000-7 800=12 200).
Dėl procesinių palūkanų.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš civilinių atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.
Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.
Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
Esant nurodytos aplinkybėms, iš atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos nuo šiuo nuosprendžiu priteistų sumų, procesines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. G. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo G. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias, pagal nukentėjusios pateiktą prašymą (2 t., b. l. 37–38) sudaro 1600 eurų už jai suteiktas advokato teisines paslaugas, kurias sudaro: susipažinimas su bylos medžiaga; civilinio ieškinio parengimas; nukentėjusios konsultavimas ir pasiruošimas teisiamajam posėdžiui; atstovo dalyvavimas teisiamajame posėdyje(2 t., b. l. 37–38). Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, darytina išvada, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas pagrįstas, atstovavimo išlaidos ir jų dydis pagrįstas, todėl pripažintinos proceso išlaidomis. Tačiau, kaip matyti, iš 2022 m. balandžio 28 d. nukentėjusiosios P. G. ir kaltinamojo G. M. susitarimo dėl susitaikymo patvirtinimo (susitarimo 5 punktas), minėtas 1600 eurų bylinėjimosi išlaidas kaltinamasis nukentėjusiajai atlyginimo šio susitarimo pasirašymo momentu. Esant tokiai situacijai, civilinis ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, atmestinas, procesas šioje dalyje nutrauktinas.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados. Kiti procesiniai klausimai.
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlyginio dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirbantis, mokosi, jis nukentėjusiojo atsiprašė, savo noru atlyginio dalį padarytos žalos, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, į bylą pateiktas jų rašytinis susitarimas, kuriuo jie prašo patvirtinti šį susitarimą ir baudžiamąją bylą G. M. atžvilgiu nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (2 t., b. l. 47), darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis G. M. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis G. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, pateiktas liudytojo V. A., laikoma baudžiamojoje byloje voke (1 t., b. l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendė:
G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 2 272,73 (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus 73 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimąir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos turtinės žalos sumos, metines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti ir priteisti nukentėjusiajai P. G. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 12 200 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus eurų) nusikaltimu padarytos ir neatlygintos neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos neturtinės žalos sumos, metines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškinio dalį dėl advokato atstovavimo išlaidų, kurios pripažintinos proceso išlaidomis, priteisimo atmesti, kaltinamajam šias išlaidas atlyginus, procesą šioje dalyje nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, pateiktus liudytojo V. A., laikomą baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.