- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-208-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24398-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės K. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir perduota N. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Nukentėjusios S. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 9350 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.
Nukentėjusiosios S. K. naudai iš kaltinamosios D. V. priteista 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kaltinamajai D. V. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. V. 2020 m. birželio 5 d., apie 22.14 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 89 artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio važiavimo kryptį per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją S. K. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti visa apimtimi.
2.1. Skunde nurodoma, kad iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. K. neturtinei žalai atlyginti buvo išmokėjęs 5000 Eur, o D. V. 650 Eur. Taigi viso nukentėjusiajai S. K. iki nuosprendžio priėmimo jau buvo atlyginta 5650 Eur neturtinės žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia suma yra nepakankama, bei papildomai S. K. priteisė 9350 Eur, tokiu būdu nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 15000 Eur. Su tokiu neturtinės žalos dydžiu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) visiškai nesutinka ir mano, kad ji yra per didelė, neatitinka suformuotos teismų praktikos ir teisingumo principo. Teismas nuosprendyje nepasisakė nei dėl civilinio atsakovo nurodytos teismų praktikos, nei dėl kitų argumentų, reikšmingų teisingam civilinio ieškinio reikalavimų išsprendimui, todėl (duomenys neskelbtini) su nuosprendžiu nesutinka ir prašo šioje byloje pareikštą nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį atmesti visoje apimtyje.
2.2. Skunde pažymima, jog civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) neginčija, kad nukentėjusioji S. K. dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, tačiau laikosi pozicijos, kad iš civilinio atsakovo bei kaltinamosios gauta 5650 Eur suma yra teisinga ir pakankama nuketėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-94-696/2017), jų neanalizavo ir apsiribojo argumentu, kad: „Nukentėjusios prašoma suma neviršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkio ...>“. Tačiau vien tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma atitinka teismų praktikoje priteistinų sumų vidurkį, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, niekaip nepatvirtina tokio nukentėjusiosios reikalavimo pagrįstumo. Civilinis atsakovas prašo įvertinti, kad priteisiamų sumų intervalas, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui yra labai platus, kaip pažymėjo pats apylinkės teismas, priteisiamos sumos svyruoja nuo 5000 Eur iki 28962 Eur, todėl individualizuojant konkretaus nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, turi būti įvertinta eilė aplinkybių, ko nepadarė pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje, o tik formaliai vadovavosi priteistinų sumų vidurkiu.
2.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad panašūs atvejai, kurie gali būti vertinami kaip artimi nukentėjusiosios situacijai priteistinų sumų dydžiai neviršija 5000 Eur: pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-25-489/2017, nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (atlikta dubens kaulų operacija), sprendė, jog 5000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Analogiška suma nukentėjusiajai buvo priteista ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-360/2020, kurioje nukentėjusiajai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas - nukentėjusiajai dėl eismo įvykio padaryti daugybiniai sužalojimai galvos, krūtinės srityse, lūžiai pėdose, taikytas stacionarinis, reabilitacinis gydymas, atliktos kelios chirurginės operacijos.
2.4. Skunde pažymima, kad gijimo procesas beveik visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ir/ar neigiamų išgyvenimų, tačiau jie ir yra įvertinti aptartoje teismų praktikoje. Ginčo atveju, teismas nenurodė argumentų, kodėl nukentėjusiosios situacija turėtų būti vertinama kaip išskirtinė ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių panašiose bylose. Tuo tarpu didesni neturtinės žalos dydžiai nei civilinio atsakovo išmokėta 5000 Eur suma, yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys Nr. 2K-359-697/2017; 2K-20-689/2020; Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-593/2018), o teismų praktikoje randami pavyzdžiai patvirtina, kad artimas 15000 EUR neturtinės žalos dydis nustatomas esant itin sudėtingiems sužalojimams ir išimtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-151/2013; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-290-606/2018).
2.5. Skunde taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, jog S. K. patirta politrauma, gali turėti įtakos ir tolesnei nukentėjusiosios, kuri yra pakankamai jauno amžiaus moteris, sveikatos būklei bei jos gyvenimo kokybei, galimam ir kūdikio išnešiojimui bei gimdymui, kadangi šios teismo išvados nėra pagrįstos specialistų/medikų išvadomis.
2.6. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl šių aplinkybių: kaltinamoji eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Po įvykio kaltinamoji savo kaltę pripažino, iš įvykio vietos nepasišalino, taigi atsakomybės nevengė ir tai turėjo būti įvertinta, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Teismų praktikoje pažymima, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė - neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-593/2018).
2.7. Skunde pažymima, jog teismų praktikoje - neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Ginčo atveju, nors S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau nukentėjusiosios patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Todėl civilinio atsakovo išmokėta suma atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius, kuriose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 607 Eur). Tuo tarpu priteisiant nepagrįstai dideles, teismų praktikos neatitinkančias sumas, paneigiamos visų TPVCA sistemos dalyvių (įskaitant ir valstybės, savivaldybių institucijas ir įstaigas, piliečius ir įmones) teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas interesų balansas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nukentėjusioji S. K. bei jos gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė skundą atmesti ir skundo atmetimo atveju, iš apelianto priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V., gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš draudimo bendrovės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės K. U. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ginčijamas nukentėjusiajai S. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų.
6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama S. K. teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajai padengimo, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu nukentėjusiajai S. K..
7. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji S. K. prašė priteisti jai 140 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 51-56). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. K. atlygino 140 Eur turtinės žalos, 151,55 Eur gydymosi išlaidų bei 5000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 25, 127-130, 139-141), o D. V. nukentėjusiajai S. K. sumokėjo 650 Eur (1 t., b. l. 159) sprendė, kad iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) S. K. papildomai priteistina 9 350 Eur neturtinės žalos. Taigi, iš viso nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių buvo priteista 15 000 Eur neturtinės ir 291,55 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidos (726 Eur). Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nuomone, neturtinės žalos suma nukentėjusiajai S. K. yra per didelė, ji neatitinka formuojamos teismų praktikos ir teisingumo principo bei nustatyta neatsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.
8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
9. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui taip pat yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą skundžiamajame nuosprendyje vadovavosi specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu, konstatuodamas, kad S. K. nustatytas dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinės pusės penkto juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimas (1 t., b. l. 36-37). Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad S. K. po eismo įvykio buvo praradusi sąmonę, buvo stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) Ortopedijos traumatologijos skyrių, jai atlikta operacija – kryžkaulio laterinės masės fiksacija sraigtu, dėl ko nukentėjusioji daugiau nei mėnesį laiko be vaikštynės negalėjo vaikščioti, galėjo tik sėdėti. Šias pirmosios instancijos teismo nurodytus aplinkybes neabejotinai patvirtina medicininiai dokumentai, kurie buvo pateikti specialistui, nustatinėjusiam S. K. sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusioji S. K. šias aplinkybes nurodė civilinio ieškinio pareiškime, teigdama jog ji ilgą laiką jautė fizinius skausmus, negalėjo vaikščioti, o išrašant ją iš ligoninės medikai nurodė, kad ji galės tik sėdėti, po 4 savaičių galės pradėti minti dešinę koją. Ambulatoriškai S. K. gydosi iki šiol. Dėl minėtų sunkių sužalojimų ir pastarųjų gydymo patyrė ir tebepatiria didelius nepatogumus, maksimaliai sumažėjo jos, iki traumų itin aktyvios merginos, bendravimo galimybės su aplinkiniais, kitais žmonėmis. Ją taip pat persekiojo ir tebepersekioja dvasiniai neigiamo pobūdžio išgyvenimai. Iki autoįvykio buvusi sveika mergina, šiuo metu pergyvena dėl savo ateities, t. y. kaip visi šie sužalojimai atsilieps jos sveikatai tolimesniame jos gyvenime (1 t., b. l. 51-56). Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas sprendė, jog S. K. patirta politrauma, gali turėti įtakos ir tolesnei nukentėjusiosios, kuri yra pakankamai jauno amžiaus moteris, sveikatos būklei bei jos gyvenimo kokybei, galimai ir kūdikio išnešiojimui bei gimdymui, tam visiškai pritaria ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, kad žmogaus sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šių apylinkės teismo padarytų išvadų nepagrindžia specialistų/medikų išvados, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nustatinėjant neturtinės žalos dydį, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, kuris susijęs ir su galimomis pasekmėmis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008), pvz. kaip sužalojimas paveiks nukentėjusiojo sveikatą ateityje ir pan. Būtent šį susirūpinimą išreiškė ir S. K. savo civiliniame ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį visiškai pagrįstai įvertino ir ateities prognozes susijusias su nukentėjusiosios S. K. sveikata bei galimais liekamaisiais reiškiniais, vėlesnio pilnaverčio gyvenimo kokybe. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms kad nukentėjusioji yra moteris, pakankamai jauno amžiaus, įvykio metu ji patyrė dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimą, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžimą, dešinės pusės kryžkaulio lūžimą, dešinės pusės penkto juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimą, operacijos metu kryžkaulio laterinė masė fiksuota sraigtu, tad akivaizdu, jog nukentėjusiosios nurodyti nuogąstavimai susiję su ateitimi, tai yra judėjimo pilnavertiškumas, fizinis pajėgumas, galimas nėštumas yra visiškai pagrįsti ir nesant papildomų specialistų išvadų šiuo klausimu.
11. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį būtent ir vadovavosi esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi –pasekmėmis, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju buvo pažeistas teisingumo principas. Sutinkama, kad skundžiamajame nuosprendyje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą plačiau nebuvo aptarti kiti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai, tačiau neabejotina, kad šie kriterijai atsispindi skundžiamajame nuosprendyje, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą D. V..
12. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymėjo, kad D. V. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kaltinamoji ankščiau neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, dirba, gera valia atlygino dalį neturtinės žalos – 650 eurų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji S. K. buvo sužalota pėsčiųjų perėjoje, jos veiksmų atžvilgiu jokių jos neleistinų ar neatsargių veiksmų nustatyta nebuvo. Priešingai D. V. teisme nurodė, kad eismo įvykis įvyko tik dėl to, kad ji važiuodama tik stabtelėjo prieš pėsčiųjų perėją ir toliau važiavo, nors pripažįsta, kad turėjo pilnai sustoti (1 t., b. l. 118-122), todėl teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi pirmosios instancijos teismo įvertintas bylos aplinkybes, nenustačiusi teisiškai reikšmingų naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima mažinti neturtinės žalos dydį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinė žala S. K. atitinka vertinimo principų pritaikymą šioje byloje, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei nenukrypta nuo formuojamos teismų praktikos.
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
14. Civilinio atsakovo atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tik formaliai vadovavosi priteistinų sumų vidurkiu ir skundžiamajame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl civilinio atsakovo nurodytos teismų praktikos, panašaus pobūdžio bylose, todėl apeliantė skunde nurodo baudžiamąsias bylas: Nr. 2K-25-489/2017 ir Nr. 1A-1-360/2020, kuriose anot jos nurodyti panašūs atvejai artimi nukentėjusiosios situacijai ir kurių priteistinų sumų dydžiai neviršija 5000 Eur.
15. Teisėjų kolegija susipažinusi su apeliantės nurodytomis nutartimis baudžiamosiose bylose, sprendžia, kad tai nėra tinkami precedentai, taikytini nagrinėjamoje byloje, jau vien dėl to, kad šiose baudžiamosiose bylose buvo nustatyti neapdairūs nukentėjusiųjų veiksmai (pirmajame pavyzdyje nukentėjusysis buvo neblaivus ir ėjo šalia pėsčiųjų perėjos, važiuojamąja kelio dalimi; antruoju atveju nukentėjusysis ėjo per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui), tuo tarpu nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios S. K. veiksmų neatsargumas nustatytas nebuvo. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami ir kiti teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose priteisiama didesnė nei 5000 Eur neturinė žala ir kurie anot civilinio atsakovo atsakovės susiję su daliniu darbingumo praradimu bei ekstraordinarinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju S. K. nebuvo nustatytos, pažymint, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei. Tačiau teisėjų kolegijos atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Todėl vien dėl to, kad nukentėjusiajai S. K. politrauma nustatyta juosmens ir dubens organų srityje ir dėl to tiesioginis pavojus gyvybei nekilo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur, o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. K. atlygintina neturtinės žalos suma yra 15 000 Eur Aukščiau aptarti duomenys tik įrodo, jog pirmosios instancijos teismas racionaliai vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikydamas CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinęs visumą aplinkybių bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatė tinkamą S. K. patirtos neturtinės žalos dydį – 15 000 Eur.
17. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) išmokėta suma S. K. atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA ir pažymi, kad priteisiant nepagrįstai dideles, teismų praktikos neatitinkančias sumas, paneigiamos visų TPVCA sistemos dalyvių teisės ir teisėti interesai bei pažeidžiamas interesų balansas, tačiau aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali, atkreipdamas dėmesį, kad apeliantės nurodomos rekomendacijos, yra tik patariamojo, o ne imperatyvaus pobūdžio. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes, teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, todėl teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajai S. K. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė bei vadovavosi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl TPVCA sistemos dalyvių teisių ir teisėtų interesų bei jų balanso nepažeidė.
18. Aptartų duomenų pagrindu, darytina išvada, jog apylinkės teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiajai S. K. nustatyta 15 000 Eur suma nėra per didelė, atitinka formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų vidurkį tokio pobūdžio bylose bei neprieštarauja teisingumo principui, todėl nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam S. K. priteisimo.
19. Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios S. K. atstovas advokatas Danius Svirinavičius prašė atlyginti 242 Eur dydžio atstovavimo išlaidas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog nukentėjusioji advokatui Daniui Svirinavičiui už teisines paslaugas sumokėjo 242 Eur (2 t., b. l. 16-17). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ši buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant ją apeliacinės instancijos teisme. Civilinio atsakovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.
20. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V. apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė. Konstatuotina, kad tokioje situacijoje proceso išlaidų išieškojimas iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V. neatitinka proceso teisės principų ir nėra teisingas.
21. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020). Teisėjų kolegijos nuomone, proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas.
22. Vadovaujantis anksčiau aptartu reguliavimu, darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš (duomenys neskelbtini), kaip to prašė nukentėjusiosios atstovas advokatas teismo posėdžio metu apygardos teisme, kadangi civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės K. U. apeliacinis skundas yra atmetamas, nukentėjusiosios S. K. prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas ir priteisiama iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. K. 242 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
23. Taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D. V.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant D. V. sudaro 90 Eur (2 t., b. l. 10-14), kurios turi būti priteistos iš kaltinamosios valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad D. V. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė apeliacinės instancijos teisme prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti taip pat iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige", kuris apeliacinės instancijos teisme padavė skundą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. V. savo teises pirmosios instancijos teisme gynė pati, tuo tarpu apeliaciniame procese gynėjo advokato dalyvavimas buvo būtinas, todėl tikėtina, jog, įstatyme nesant numatytai normai dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. asmeninius gynybos interesus būtų galėjusi realizuoti savarankiškai, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso metu nebuvo sprendžiami klausimai dėl asmens kaltės, įrodymų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo, nebuvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės K. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. K. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.