Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „E“, parduotuvės direktorės pavaduotoja, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. V. 2020 m. birželio 5 d., apie 22.14 val. Kaune, Pramonės pr., kryptimi nuo V. Krėvės pr. link Savanorių pr., vairuodama automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad ties Pramonės pr. pastatu Nr. 89 artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio važiavimo kryptį per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją S. K. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji D. V. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad 2020 m. birželio 5 d., apie 22 val., stipriai lijo, buvo tamsus paros metas, ji kartu su sūnumi lėtai, maždaug 30 km/h greičiu, važiavo Pramonės pr. link Muravos sankryžos, iš antrosios juostos persirikiavo į pirmąją, stabtelėjo prieš perėją ir važiavo toliau. Kad kažkas įvyko suprato tuomet, kai pajuto smūgį. Iš pradžių ji nesuprato, kas nutiko, pradėjo garsiai rėkti. Tuomet išlipo iš mašinos, pamatė nukentėjusiąją S. K., pradėjo ją kalbinti, tuomet iškvietė asmenį, su kuriuo nukentėjusioji gyvena, vėliau atvažiavo policijos ekipažas ir greitoji, kurią išvietė jos sūnus. Vairuodama neužsiėmė jokiais pašaliniais dalykais, nesinaudojo telefonu. Perėja tą dieną buvo neapšviesta, ir ji nepastebėjo pėsčiosios. Dėl įvykio labai gailisi, tai buvo pirmas toks įvykis jos gyvenime, niekuomet nevairuoja išgėrusi, laikosi kelių eismo taisyklių. Pripažįsta, kad turėjo visiškai sustoti prieš perėją, o ji tik stabtelėjo ir važiavo toliau. Po įvykio domėjosi nukentėjusiosios būkle, siūlė pagalbą. Ji dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu jos šeimoje sunki padėtis, skiriasi su vyru. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją perduodant laiduotojos mamos N. G. atsakomybei be užstato.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 5 d., apie 22.15 val. Kaune, Pramonės pr., ėjo namo. Reikėjo pereiti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tuo metu buvo tamsu, lijo. Priėjus prie pėsčiųjų perėjos, iš kairės pusės pirmoje ir antroje eismo juostose sustojo automobiliai praleisti. Eismas nebuvo intensyvus, važiavo pavieniai automobiliai. Ji praėjo dalį perėjos ir sustojusi ant saugumo salelės pasisuko į dešinę. Matydama, kad automobiliai iš dešinės nutolę saugiu atstumu – ties žiedine sankryža, pradėjo eiti per likusią dalį perėjos. Kai pradėjo eiti nuo saugumo salelės, daugiau į dešinę pusę nepasisuko, pajuto tik smūgį ir buvo nublokšta. Prarado sąmonę. Atgavus sąmonę buvo priėjusi moteris, sakė nesikelti. Kas tokia buvo moteris, nežino. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo pristatyta į Kauno klinikas, buvo gydoma stacionare, po to buvo taikoma reabilitacija. Su vairuotoja iš pradžių bendrauti nenorėjo dėl patirtų išgyvenimų eismo įvykio metu. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ją partrenkusio automobilio draudimą (b. l. 41).

2020 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio Ruslano Gusevo tarnybiniame pranešime dėl įskaitinio eismo įvykio užfiksuota, kad 2020 m. birželio 5 d., apie 22.15 val. gavo pranešimą, kad Kaune, Pramonės pr. 89, įvyko eismo įvykis – pėsčiųjų perėjoje partrenkta moteris. Įvykio vietoje nustatė, jog šalia pėsčiųjų perėjos stovi apgadintas automobilis „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o netoli, ant važiuojamosios dalies guli moteris, kaip vėliau nustatė – S. K., kurią netrukus medikai išvežė į gydymo įstaigą. Automobilio „Mini“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja D. V. paaiškino, jog važiuojant Pramonės pr., kryptimi nuo Krėvės pr. link sankryžos su Partizanų g., ties Pramonės pr. 89 namu, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos važiuojant pirmąja eismo juosta ir įvažiavus į pėsčiųjų perėją, staiga iš kairės pusės pajuto smūgį į automobilio kairę pusę. Išlipusi iš automobilio, pamatė, kad partrenkė moterį. Nustatė, jog D. V. yra blaivi (b. l. 5).

2020 m. birželio 5 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Kaune, Pramonės pr., ties pastatu Nr. 89. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonės užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelio ženklai – „Pėsčiųjų perėja“, „Apvažiavimas iš dešinės“. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 7-15).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, peržiūrėtas vaizdo įrašas, filmuotas automobilio vaizdo registratoriumi ir įrašytas į skaitmeninį DVD-R diską. Vaizdo įrašo apačioje matomas užrašas ,,2020106105 21.31.22“. Vaizdo įrašo trukmė 21 sekundė. Filmuota tamsiu paros metu, lyjant, esant šlapiai kelio dangai. Matoma kaip artėjant prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, priešais važiuojantis automobilis iš antros eismo juostos persirikiuoja į pirmą. Vaizdo įrašo 21.31.31 laiku matoma kaip pėsčiųjų perėja iš kaires pusės į dešinę juda juodas žmogaus siluetas, kuris artėja prie saugumo salelės. Vaizdo įrašo 21.31.33 laiku, matoma kaip minėtame persirikiavusiame automobilyje, priartėjusiame prie pėsčiųjų perėjos, įsijungia galiniai stabdžių žibintai. Vaizdo įrašo 21.31.35 laiku automobilio galiniai stabdymo žibintai išjungiami. Vaizdo įrašo 21.31.36 laiku matoma kaip minėtas automobilis priekine dešine dalimi partrenkia perėja, iš kairės pusės į dešinę einantį žmogų, kuris nuo smūgio krenta ant asfalto. Automobilis po žmogaus partrenkimo sustoja (b. l. 21-22, 85).

2020 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1414/2020(02) užfiksuota, kad S. K. konstatuota dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinės pusės penkto juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. birželio 5 d. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36-37).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes ji 2020 m. birželio 5 d., apie 22.14 val. Kaune, Pramonės pr., kryptimi nuo V. Krėvės pr. link Savanorių pr., vairuodama automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad ties Pramonės pr. pastatu Nr. 89 artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio važiavimo kryptį per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją S. K. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog nesustojo prie pėsčiųjų perėjos esant blogam matomumui, neįsitikino, kad per perėją neina kitas žmogus ir partrenkė nukentėjusiąją. Kaltinamosios kaltę patvirtina nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vyr. patrulio Ruslano Gusevo tarnybinis pranešimas, byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentele. Dėl kilusio eismo įvykio nukentėjusiajai S. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Taigi, dėl kaltinamosios padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl konstatuotina, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas N. G. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją D. V. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. V. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Kaltinamoji ankščiau neteista (b. l. 65), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Administracine tvarka bausta, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 63-64). Kauno miesto poliklinikos Šančių Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją neužregistruota (b. l. 70). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesigydė, nesilankė (b. l. 70), dirba, gera valia atlygino dalį neturtinės žalos – 650 eurų. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojos N. G. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietės charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 160). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, apie tai, kad ji yra kaltinamosios motina, su ja nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad N. G. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes laiduotojos turtinė padėtis sunki, ji uždirba tik minimalų atlyginimą ir nustatant laidavimo terminą – 1 metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvai

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo blaivi, ankščiau ji yra bausta už vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo šiurkštus ir šiuo metu nebegalioja, todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo D. V. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Be to, kaltinamoji yra dirbanti, nurodė, jog dirba UAB „Ermitažas“, direktoriaus pavaduotoja, ir nors jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones, tačiau atlikdama savo funkcijas ji turi vykti į įmonės padalinius, o tam itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad D. V. turi 13 metų vairavimo stažą, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, anksčiau neteista. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

VI. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 745 Eur nusikaltimu padarytos turtinės (140 Eur) ir neturtinės (15 000 Eur) žalos atlyginimo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų (605 Eur) ir šias sumas prašo priteisti iš kaltinamosios D. V. ir civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (b. l. 51-56). Ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu patirti sužalojimai buvo itin netikėti, po autoįvykio ji neteko sąmonės, gana ilgą laiką buvo gydoma stacionariai, po patirtos sunkios politraumos ilgą laiką jautė didelius fizinius skausmus, jai 2020 m. birželio 12 d. buvo atlikta operacija, po kurios ji ilgą laiką negalėjo vaikščioti – minti dešinę koją galėjo tik po keturių savaičių, ambulatoriškai tebesigydo iki šiol. Dėl patirtų sunkių sužalojimų ji patyrė itin didelius nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, iki šiol ją persekioja dvasiniai neigiamo pobūdžio išgyvenimai, ji pergyvena, kaip patirti sužalojimai atsilieps tolimesniame gyvenime. Teismo posėdyje nukentėjusioji iš dalies palaikė savo ieškinį, nurodė, jog ADB „Gjensidige“ jai atlygino visą turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinės žalos, taip pat kaltinamoji D. V. jai atlygino 650 Eur neturtinės žalos, todėl palaiko ieškinio dalį tik dėl 9350 Eur neturtinės žalos.

ADB „Gjensidige“ pranešime apie išmokėtas išmokas nurodyta, kad dėl eismo įvykio S. K. buvo išmokėta 3600 Eur neturtinei žalai ir 151,55 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, iš viso – 3751,55 Eur (b. l. 25). Bylos nagrinėjimo teisme metu ADB „Gjensidige“ pranešė, kad S. K. papildomai išmokėjo 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 140 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 140). Taigi, iš viso ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiajai 5000 Eur neturtinės žalos ir 291,55 Eur turtinės žalos (b. l. 139, 141). Atsiliepime ADB „Gjensidige“ nurodė, kad tokia suma yra pakankama, siekiant atlyginti nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir emocinius išgyvenimus (b. l. 127-130). Byloje taip pat pateiktas D. V. raštas, patvirtinantis, kad D. V. šiuo metu yra sumokėjusi 650 Eur nukentėjusiajai S. K. (b. l. 159).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-41-303/2020 yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi, priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur. Nukentėjusioji S. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma.

Byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G1414/2020(02) S. K. konstatuota dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, dešinės pusės kryžkaulio lūžimas, dešinės pusės penkto juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimas, kas S. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36-37). Šiuo atveju nukentėjusiosios įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jos gyvenimo kokybė pablogėjo, ji prarado galimybę kurį laiką judėti, bendrauti, dalyvauti socialiniame gyvenime, daugiau nei mėnesį laiko ji be vaikštynės negalėjo vaikščioti, galėjo tik sėdėti, jos judėjimo galimybės apribotos ir iki šiol (net teisiamojo posėdžio metu ji jautė skausmą). Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę, buvo stacionarizuota į LSMUL Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyrių, jai atlikta operacija – kryžkaulio laterinės masės fiksacija sraigtu. Teismas neabejoja, kad patirta politrauma, pasireiškusi kryžkaulio, abiejų pusių gaktikaulio, juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimais, gali turėti įtakos ir tolesnei nukentėjusiosios, kuri yra pakankamai jauno amžiaus moteris, sveikatos būklei bei jos gyvenimo kokybei, galimai ir kūdikio išnešiojimui bei gimdymui.

Nukentėjusiosios prašoma suma neviršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkio, todėl teismas sprendžia, kad ji nėra per didelė, adekvati patirtiems sužalojimams, patirtam skausmui ir išgyvenimams, net tik dėl eismo įvykio, bet ir galimų pasekmių ir nepatogumų ateityje. Kadangi dalis neturtinės žalos atlyginta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, kitoje dalyje procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad minėtas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo padarytas 2020 m. birželio 5 d. Iš byloje esančio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis Mini Mini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas 2020 m. kovo 15 d., o pats draudimas pradėjo galioti nuo 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 151-153). Taigi, remiantis minėta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, šiuo atveju nukentėjusiajai patirtą (likusią nesumokėtą 9350 Eur neturtinę žalą) turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį, o priteistinos neturtinės žalos dydis patenka į nurodytas ribas.

Nukentėjusioji S. K. taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. K. patyrė 726 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 55-56, 110-110). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla nors ir nėra didelės apimties, tačiau byloje pateiktas išsamus ir teismo praktika pagrįstas civilinis ieškinys, byloje vyko du teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiosios atstovas advokatas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Kaltinamoji dirba, gauna vidutines pajamas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajai S. K. iš kaltinamosios D. V. priteistinos 726 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

D. V. ikiteisminio tyrimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su eismo įvykio, įvykusio 2020 m. birželio 5 d., vaizdo įrašu, esanti byloje (b. l. 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją laiduotojos N. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. V., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. G., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusios S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 9350 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios S. K. naudai ir kaltinamosios D. V. priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamajai D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su eismo įvykio vaizdo įrašu, esančią byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.