Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-424-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-06
Bylos Nr.: e2A-424-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00178-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Atsakovas: N. Š., R. Š., Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
Ieškovas: N. Š., R. Š.
Trečiasis asmuo: notarei R

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.29.2Kreditavimas
2.8.2.1Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis

Civilinė byla Nr. e2A-424-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00178-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5;2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.29.2; 2.8.2.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. Š., R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, tretiesiems asmenims notarei R. B., antstolei V. D. dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kreditavimo sutarčių vykdymo atnaujinimo, vykdomųjų įrašų ar jų dalių panaikinimo, skolos dydžio pagal kreditavimo sutartis pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai N. Š., R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami:

1) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovų N. Š. bei R. Š. 2017 m. gegužės 16 d. sudarytų susitarimų Nr. 1/1960/2 ir Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, 14.2, 14.4.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo susitarimų sudarymo momento;

2) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovų N. Š. bei R. Š. 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/1961 ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališką nutraukimą neteisėtu ir jį panaikinti bei atnaujinti sutarčių vykdymą;

3) patenkinus 1 ir 2 punktų prašymus, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112;

Šalies argumentai

4) netenkinus 1, 2, 3 punktų prašymų prašo:

4.1) pripažinti, kad ieškovų N. Š. ir R. Š. bendra skola pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1/1961 ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 145 388,64 Eur;

4.2) panaikinti Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B. išduotų vykdomųjų įrašų Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112 dalis dėl bendros 12 640,03 Eur delspinigių skolos sumos išieškojimo.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai 2003 m. rugsėjo 16 d. su banku AB „NORD/LB Lietuva“ (dabartinis banko pavadinimas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1/1961, pagal kurią bankas ieškovams, kaip kredito gavėjams, suteikė 26 431 Eur dydžio kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkti. 2007 m. sausio 15 d. susitarimu Nr. 1/1960/1 buvo padidinta kredito suma nuo 26 431 Eur iki 58 431 Eur, t. y. papildomai suteikta 32 000 Eur kredito dalis. 2017 m. gegužės 16 d. susitarimu Nr. 1/1960/2 prie 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/1960 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais dėl sutarties atnaujinimo nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2040 m. gegužės 16 d. Šiame susitarime nurodyta, kad kredito gavėjas pareiškia, kad nesugrąžinta paskolos dalis, perskaičiuotos procesinės palūkanos ir apskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai, kurių bendra suma susitarimo pasirašymo dieną 61 667,33 Eur, yra kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti bankui susitarime nurodyta tvarka ir terminais. Visa banko reikalaujamų mokėti palūkanų ir delspinigių suma, kuri yra 13 651,44 Eur, bus mokama dalimis pagal grafiką (G). Taip pat ieškovai 2008 m. rugsėjo 11 d. su banku AB DNB NORD (dabartinis banko pavadinimas – „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąlygos buvo pakeistos 2009 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas ieškovams, kaip kredito gavėjams, bankas suteikė 86 901,93 Eur dydžio kreditą 0,0528 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkti ir sodo namui statyti. 2017 m. gegužės 16 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutarties su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais dėl sutarties atnaujinimo nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2040 m. gegužės 16 d. Šiame susitarime nurodyta, kad kredito gavėjas pareiškia, kad nesugrąžinta paskolos dalis, perskaičiuotos procesinės palūkanos ir apskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai, kurių bendra suma susitarimo pasirašymo dieną 115 972,86 Eur, yra kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti bankui susitarime nurodyta tvarka ir terminais. Visa banko reikalaujamų mokėti palūkanų ir delspinigių suma, kuri yra 39 784,13 Eur, bus mokama dalimis pagal grafiką (E). Ieškovai savo prievoles pagal 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartis bei susitarimus vykdė tinkamai, tačiau 2020 m. pradžioje kilusi pasaulinė pandemija dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) sukėlė itin didelių neigiamų padarinių. Ieškovai susidūrė su finansiniais sunkumais, ieškovas negavo sąžiningai uždirbto atlygio. Ieškovai prievoles vykdė iš turėtų santaupų, tačiau pažeidimų nepavyko išvengti ir keletą mėnesių ieškovai mokėjimų pagal kreditavimo sutartis neatliko. 2020 m. balandžio 8 d. ieškovams buvo atsiųsti banko pranešimai dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir kreditavimo sutarčių nutraukimo, kuriais pranešama, kad iki 2020 m. gegužės 17 d. neįvykdžius nurodytų finansinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelsto kredito ir nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po nurodyto termino vienašališkai nutrauks 2003 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartis su jų visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir (ar) kito priklausančio turto ir lėšų. 2020 m. balandžio 8 d. ieškovų pradelstų mokėjimų suma sudarė iš viso 3 637,70 Eur. Ieškovai, 2020 m. gegužės mėn. gavę 3 250 Eur dydžio dalį ieškovui priklausančio priskaičiuoto atlyginimo iš buvusios darbovietės UAB „Konstruktyvo montavimas“, visą sumą iškart sumokėjo atsakovui, siekdami padengti pradelstus įsipareigojimus. Likusią 387,70 Eur sumą ieškovai tikėjosi sumokėti nedelsdami, nes ieškovo darbdavys žadėjo pervesti likusią nesumokėto darbo užmokesčio dalį. Vis dėlto 2020 m. gegužės 26 d. ieškovai sulaukė naujų banko pranešimų dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo, kuriuose nurodyta, kad bankas atideda 2020 m. balandžio 8 d. raštais nurodytą sutarčių nutraukimą ir reikalauja nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. sumokėti bankui visus pradelstus mokėjimus (1 507 Eur) ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas. Neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelsto kredito ir nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po nurodyto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutrauks 2003 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartis su jų visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir (ar) kito priklausančio turto ir lėšų. Kadangi nebuvo pagrindo manyti, kad UAB „Konstruktyvo montavimas“ verslas atsigaus ir (ar) suteiks ieškovui darbą ir ieškovas atgaus neišmokėtas sumas, ieškovas ieškojosi naujos darbovietės ir nuo 2020 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti UAB „Raguvėlė“ verslo vystymo vadovu. Apie šias aplinkybes ieškovas nuolat informuodavo atsakovą. Tačiau 2020 m. liepos 20 d. ieškovai gavo iš trečiojo asmens Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. pranešimus skolininkams Nr. S-197/20, 198/20, 199/20 ir 200/20, kad atsakovas 2020 m. liepos 14 d. su prašymais Nr. 2020/19.5-L27-2141, 2020/19.5-L27-2142, 2020/19.5-L27-2143, 2020/19.5-L27-2167 kreipėsi į notarę dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Ieškovas 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovą su informacija, kad nutrauks kreditavimo sutartis, norėdami, kad išieškojimas nebūtų perduotas antstoliams, ieškovai pasirašė sutartį su MB „Finansų brokeris“ dėl kredito refinansavimo kitame banke. Taip pat ieškovai susitarė su NT agentūra „Remax“ dėl namo, kurio rinkos vertė 170 000 Eur, pardavimo. Prašyta atsižvelgiant į ieškovų pastangas taikiai išspręsti susidariusią padėtį. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas papildomai nurodė, kad nesupranta, kodėl sutartys buvo nutrauktos skubos tvarka, nesusiekus su ieškovais. Kadangi finansinė situacija tapo vėl stabili, ieškovas nurodė, kad yra pasiruošęs reguliariai mokėti įmokas, todėl prašo sutartis atnaujinti. Bankas 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme nurodė, kad neturi pagrindo atnaujinti sutarčių, tačiau sutinka gavęs vykdomuosius įrašus neteikti antstolių kontorai vykdyti jų iki 2020 m. rugsėjo 30 d. su sąlyga, kad iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. bus padengtos banko išlaidos už vykdomųjų įrašų išdavimą ir pateiktas garantinis raštas finansinės institucijos (trečiojo asmens), suteikiančios kreditą skoloms refinansuoti, iki 2020 m. rugsėjo 30 d. bus padengta visa skola bankui. Refinansavimo klausimai buvo itin ilgai nagrinėjami. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė pranešimą, kad, nepateikus garantinio rašto, teikia vykdomuosius įrašus antstoliui. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymu parašė iki 2020 m. spalio 31 d. neperduoti vykdymo dokumentų antstoliams. 2020 m. spalio 6 d. ieškovai sulaukė atsakovo rašto, kad, iki 2020 m. spalio 9 d. nepadengus notaro išlaidų už vykdomųjų įrašų išdavimą ir nepateikus garantinio rašto dėl galimo skolos refinansavimo, bankas be atskiro pranešimo pateiks vykdomuosius įrašus antstolio kontorai vykdyti. Ieškovai 2020 m. spalio 13 d. buvo informuoti apie antstolės V. D. priimtus patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Vykdomieji įrašai vykdomi vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/01059, 0004/20/01060, 0004/20/01061, 0004/20/01062. Taip pat ieškovams 2020 m. spalio 13 d. pateikti raginimai per 30 dienų įvykdyti sprendimus: 1) Nr. S-20-4-28350 – sumokėti 103 438,94 Eur skolą (iš jų 11 710,06 Eur delspinigiai (skola), 67 631,18 Eur negrąžintas kreditas, 345 Eur notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą, 23 752,70 Eur palūkanos (skola), 5 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., ir 260,90 Eur vykdymo išlaidos, iš viso 104 391,89 Eur); 2) Nr. S-20-4-283354 – sumokėti 55 175,81 Eur skolą (iš jų 3 836,14 Eur delspinigiai (skola), 42 560,46 Eur negrąžintas kreditas, 241,08 Eur notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą, 8 538,13 Eur palūkanos (skola), 5 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., ir 260,90 Eur vykdymo išlaidos, iš viso 55 805,50 Eur. Ieškovų įsitikinimu, 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartyse ir jas pakeičiančių susitarimų 14 punkte nustatyta sutarties nutraukimo tvarka paremta nesąžiningomis vienašališkai atsakovo nustatytomis sąlygomis. Ieškovų įsipareigojimų pažeidimai negali būti prilyginti esminiams sutarčių pažeidimams. Atsakovas nedėjo jokių pastangų objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nesiekė, kad sutartiniai santykiai būtų išsaugoti. Papildomai pažymi, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo ieškovų skolos dydį, t. y. mokėtinų delspinigių sumą, dėl to buvo išduoti neteisėti vykdomieji įrašai ir neteisėtai pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Ieškovams nebuvo pateikta jokių atsakovo apskaičiavimų, kurie pagrįstų vykdomuosiuose įrašuose nurodytas išieškotinas sumas, tačiau akivaizdžiai matyti, kad jų dydis neatitinka susitarimų nustatytos tvarkos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškinyje nutylimos aplinkybės, kad 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartis Nr. 1/1961 (toliau – ir kreditavimo sutartis I) ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kreditavimo sutartis II) jau buvo vienašališkai banko nutrauktos dėl sisteminio ieškovų įsipareigojimų nevykdymo. 2017 m. gegužės 16 d. susitarimais Nr. 1/1961/2 prie kreditavimo sutarties I ir Nr. (duomenys neskelbtini) prie kreditavimo sutarties II sutartys atnaujintos, kreditų grąžinimo terminai buvo sutrumpinti iki 2040 m. gegužės 16 d. Susitarimo Nr. 1/1960/2 preambulėje pažymima, kad pagal nutrauktą kreditavimo sutartį I Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9923-897/2012 banko naudai buvo priteistos 7,6 proc. dydžio procesinės palūkanos, kurių bendra suma sudaro 18 245,35 Eur. Tačiau bendru šalių susitarimu procesinių palūkanų norma sumažinta iki 3,5 proc., t. y. daugiau nei per pusę. Kredito gavėjas pareiškia, kad nesugrąžinta paskolos dalis, perskaičiuotos procesinės palūkanos ir apskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai, kurių bendra suma pasirašymo dieną yra 61 667,33 Eur, yra kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti bankui susitarime nurodyta tvarka ir terminais. Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) preambulėje pažymima, kad pagal nutrauktą kreditavimo sutartį II Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9924-897/2012 banko naudai buvo priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, kurių bendra suma sudaro 23 639,16 Eur. Tačiau bendru šalių susitarimu procesinių palūkanų norma sumažinta iki 3,5 proc. Kredito gavėjas pareiškia, kad nesugrąžinta paskolos dalis, perskaičiuotos procesinės palūkanos ir apskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai, kurių bendra suma pasirašymo dieną yra 115 972,86 Eur, yra kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti bankui susitarime nurodyta tvarka ir terminais. Ieškovai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes teigdami, kad tik 2020 m. balandžio 8 d. pranešimais buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą ir kartu kreditavimo sutarčių I ir II vienašališką nutraukimą. Neatitinka tikrovės ir ieškovų teiginiai, kad jiems nebuvo suteiktas susitarimų 14.1 punktu nustatytas papildomas 60 dienų terminas tinkamai įvykdyti tokius įsipareigojimus, o visais pranešimais neva reikalaujama per 30 dienų terminą pašalinti pažeidimus. Ieškinyje nesąžiningai nutylima nemaža dalis faktinių aplinkybių, susijusių su pakartotiniu kreditavimo sutarčių I ir II nutraukimu, siekiant sudaryti vaizdą, kad tik ieškovai, o ne bankas susidariusioje situacijoje siekė bendradarbiauti. Būtent bankas, o ne ieškovai ėmėsi visų priemonių tam, kad kreditavimo sutarys būtų vykdomos. Bankas 2019 m. spalio 29 d. el. laišku informavo ieškovą apie nepadengtą skolą, kuri tuo metu sudarė 909,02 Eur. Šio el. laiško išsiuntimo metu Lietuvoje ar pasaulyje pandemijos situacijos dar nebuvo. 2020 m. vasario 4 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo el. laiško išsiuntimo, bankas pirmą kartą išsiuntė oficialius pranešimus apie susidariusius įsiskolinimus: pagal kreditavimo sutartį I – įsiskolinimas bankui 2020 m. vasario 4 d. sudarė 43 116,30 Eur, įskaitant pradelstą 667,45 Eur įsiskolinimą; pagal kreditavimo sutartį II – įsiskolinimas bankui 2020 m. vasario 4 d. sudarė 68 532,62 Eur, įskaitant pradelstą 1 177,49 Eur įsiskolinimą. Ieškovams buvo suteiktas papildomas terminas iki 2020 m. balandžio 4 d. pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Nurodytais raštais ieškovai įspėti apie pradelstus įsipareigojimus, tačiau jais kreditavimo sutartys nutrauktos nebuvo. Taigi, kitaip, nei teigiama ieškinyje, ieškovams 2020 m. vasario 4 d. buvo suteiktas papildomas 60 dienų terminas tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. 2020 m. balandžio 4 d. išsiųsti raštai dėl papildomo termino, informuojant, kad, pažeidimų nepašalinus, sutartys bus nutrauktos. Rašte dėl kreditavimo sutarties I nurodoma, kad ieškovų įsiskolinimas sudaro 43 410,61 Eur, įskaitant pradelstą mokėti dalį – 1 309,70 Eur (pradelsta kredito dalis – 851,40 Eur; nesumokėta palūkanų – 386,90 Eur; nesumokėta delspinigių – 71,40 Eur). Rašte dėl kreditavimo sutarties II nurodoma, kad ieškovų įsiskolinimas sudaro 69 131,03 Eur, įskaitant pradelstą mokėti dalį – 2 328 Eur (pradelsta kredito dalis – 1 380,25 Eur; nesumokėta palūkanų – 740,77 Eur; nesumokėta delspinigių – 206,98 Eur). Raštais pranešama, kad iki 2020 m. gegužės 17 d. neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, t. y. negrąžinus pradelsto kredito ir nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, atsakovas kitą dieną po nurodyto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutrauks sutartis. Bankas neturi duomenų, kad iki nurodytų raštų bei el. komunikacijos išsiuntimo ieškovai būtų rodę kokius nors ketinimus spręsti situaciją. 2020 m. gegužės 15 d. el. laišku bankas dar kartą išsiuntė priminimą apie pradelstus įsiskolinimus bei terminą jiems padengti – kaip informuota 2020 m. balandžio 4 d. raštuose, – iki 2020 m. gegužės 17 d. Bankas 2020 m. gegužės 18 d. el. laišku gavo ieškovo atsakymą, kad laukiamas atlyginimas už du mėnesius, t. y. 3 600 Eur, todėl bankas geranoriškai sutiko palaukti, nepaisant to, kad formaliai kreditavimo sutartys turėjo būti nutrauktos 2020 m. gegužės 18 d. 2020 m. gegužės 22 d. el. laišku ieškovas dar kartą informavo, kad didžiąją pradelsto įsiskolinimo dalį – 3 200 Eur sumokėjo, likusią pradelsto įsiskolinimo dalį kartu su einamosiomis mėnesio įmokomis sumokės iki 2020 m. birželio 15 d. Tai buvo paskutinis mokėjimas, kurį bankas yra gavęs iš ieškovų iki šios (atsiliepimo pateikimo) dienos. Taigi nors pradelsta skola už paskutinius mėnesius ir nebuvo padegta, bankas sutiko bendradarbiauti ir nenutraukti sutarčių 2020 m. gegužės 18 d., nors tokią teisę turėjo. 2020 m. gegužės 26 d. raštais bankas oficialiai patvirtino, kad kreditavimo sutarčių I ir II nutraukimas atidedamas iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. daugiau nei dviem mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad dalis pradelsto įsiskolinimo buvo tikrai padengta, taip pat informuodamas, kad iki 2020 m. birželio 30 d. privalo būti sumokėtos likusios mokėtinos sumos, t. y.: pagal kreditavimo sutartį I pradelsta mokėti dalis – 823,90 Eur (pradelsta kredito dalis – 807,49 Eur; nesumokėta palūkanų – 0,43 Eur; nesumokėta delspinigių – 15,98 Eur); pagal kreditavimo sutartį II pradelsta mokėti dalis – 1 429,78 Eur (pradelsta kredito dalis – 1 380,25 Eur; nesumokėta palūkanų – 0,75 Eur; nesumokėta delspinigių – 48,78 Eur). Iki 2020 m. birželio 30 d. nurodytos pradelstos pinigų sumos sumokėtos nebuvo, bankas negavo iš ieškovų jokių naujų duomenų, kad būtų ketinama įsiskolinimą padengti, todėl 2020 m. liepos 7 d., t. y. palaukus dar savaitę, kreditavimo sutartys po daugiau nei pusės metų komunikacijos galiausiai nutrauktos. Nutraukęs kreditavimo sutartis, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ajį notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo pagal šiuos dokumentus: 2003 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės patvirtintą hipotekos lakštą, registracijos Nr. MV7-24153; 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintą hipotekos sandorį, registracijos Nr. 855; 2008 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės patvirtintą hipotekos lakštą, registro Nr. JP-13441; 2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintą hipotekos sandorį, registracijos Nr. 3062. 2020 m. liepos 20 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. išsiuntė ieškovams pranešimus apie skolą po sutarčių nutraukimo, nustatė 20 dienų terminą skolai sumokėti. Kadangi skola padengta nebuvo, notarė 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliko vykdomuosius įrašus Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112 pagal nurodytus hipotekos dokumentus. Nepaisant to, faktiniai išieškojimo veiksmai pradėti nebuvo. Bankas, gavęs iš ieškovo pranešimą apie galimybę refinansuoti kreditą, laukė. Ieškovai pažadėjo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikti kredito įstaigos garantinį raštą dėl refinansavimo ir visą įsiskolinimą padengti iki 2020 m. spalio 31 d. Garantinis raštas dėl refinansavimo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pateiktas nebuvo, taip pat ieškovai atsisakė padengti banko patirtas išlaidas už vykdomųjų įrašų išdavimą. Bankas 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2020/19.5-L27-2740 informavo ieškovus, kad bankas daugiau nebemato perspektyvos laukti ir artimiausiu metu be atskiro pranešimo (kadangi tokie pranešimai išsiųsti dar 2020 m. liepos 20 d.) pateiks vykdomuosius įrašus antstolio kontorai vykdyti. Vykdomieji įrašai po beveik metų komunikacijos, įskaitant komunikaciją net ir po kreditavimo sutarčių nutraukimo, galiausiai perduoti vykdyti. 2020 m. spalio 13 d. ieškovai buvo informuoti apie antstolės patvarkymus priimti vykdomuosius įrašus vykdyti ir užvestas vykdomąsias bylas, ieškovams 2020 m. spalio 13 d. pateikti antstolės raginimai sumokėti įsiskolinimus. Kitų antstolių nuo 2018 m. yra areštuotas ieškovų bankui įkeistas nekilnojamasis turtas ir ieškovo sąskaitos, tai rodo, kad ieškovų finansiniai sunkumai atsirado kur kas anksčiau nei COVID-19 situacija. 2021 m. vasario 2 d. el. paštu bankas gavo ieškovų prašymą sustabdyti priverstinį vykdymą ir suteikti iki 12 mėnesių laikotarpį, per kurį ieškovams būtų suteikta galimybė įkeistą turtą parduoti patiems. Deklaratyviai teigiama, kad tuo laikotarpiu ieškovai pasirengę dengti skolą dalimis; kokių lėšų pagrindu, nepaaiškinama. El. laiške nėra užsimenama, kad jau yra rengiamas ir už dviejų dienų bus pateiktas ieškinys prieš banką kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus. 2021 m. vasario 8 d. raštu bankas informavo ieškovus, kad prašymas nėra priimtinas. Bankas dar kartą pažymėjo, kad po kreditavimo sutarčių nutraukimo 2020 m. liepos 7 d. bankas nėra gavęs jokių mokėjimų skolai sumažinti. Ieškovams išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnio 1 dalimi iki varžytynių pradžios ieškovai gali patys arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ir kad neigiamas jo atsakymas neapriboja ieškovų teisės mažinti skolą atliekant mokėjimus, taip pat neapriboja ieškovų teisės refinansuotis. 2021 m. vasario 10 d. el. paštu bankas gavo ieškovų pakartotinį prašymą sudaryti skolos grąžinimo grafiką, kol bus parduotas nekilnojamasis turtas. El. laiške taip pat nėra užsimenama, kad jau pateiktas ieškinys prieš banką kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (tuo metu – dar nepriimtas). Bankas 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. 2021/19.5-L27-269, jau būdamas informuotas apie pradėtus prieš jį teisminius veiksmus, atsakė, kad atsisako sudaryti skolos grąžinimo grafiką, tačiau šis atsisakymas neapriboja ieškovų teisės mažinti skolą atliekant mokėjimus. Tuo metu jau buvo aišku, kad ieškovai neketina grąžinti skolos pagal nutrauktas sutartis. Ieškovai, be deklaratyvių teiginių, neketino pateikti kokio nors užtikrinimo, informacijos dėl refinansavimo, potencialaus įkeisto turto pirkėjo ar bet kokio kito realaus situacijos sprendimo. Realiai buvo siekiama tiesiog užvilkinti vykdymo veiksmus, kol ieškovai gaus laikinąsias apsaugos priemones. Tą šioje byloje jiems ir pavyko padaryti. Atsakovas sutinka, kad kreditavimo sutartys kvalifikuojamos kaip vartojimo sutartys, tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia sutarčių nesąžiningumo. Susitarimo Nr. 1/1960/2 bei Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo atnaujintos anksčiau nutrauktos kreditavimo sutartys I ir II, 14.1 ir 14.4.1 punktai tiesiog atkartoja Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalis. O ieškovai, teigdami, kad šios nuostatos suteikia bankui teisę nutraukti kredito sutartis „paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka“, apskritai nenurodo, nei kaip šis „supaprastinimas“ pasireiškia, nei kokioms konkrečiai įstatymo normoms minėtos nuostatos prieštarauja. Kitaip tariant, minėti ieškovų teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Bankas turėjo teisę ir pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartis I ir II, pagaliau, net ir jas nutraukus buvo siekiama rasti kompromisą. Abi kreditavimo sutartys vienašališkai jau buvo nutrauktos dėl sisteminio ieškovų įsipareigojimų nevykdymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovai ilgą laiko tarpą tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovai remiasi aplinkybe, kad 2020 m. gegužės 22 d. jie padengė didžiąją dalį 2020 m. balandžio 8 d. raštuose fiksuoto įsiskolinimo. Tačiau einamieji mokėjimai ir toliau nebuvo mokami, o ir, pagal tuos pačius 2020 m. balandžio 8 d. raštus, kreditavimo sutartys I ir II formaliai turėjo būti nutrauktos 2020 m. gegužės 18 d., t. y. dar iki nurodomo mokėjimo. Ieškovui 2020 m. gegužės 22 d. atliekant nurodomą mokėjimą, pradelsta skola jau sudarė, įskaitant einamuosius mokėjimus nuo 2020 m. balandžio 8 d., apie 5 387 Eur. Bankas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas parodė norą pagaliau kalbėtis ir spręsti situaciją, 2020 m. gegužės 26 d. raštais patvirtino, kad kreditavimo sutarčių I ir II nutraukimas yra atidedamas daugiau nei dviem mėnesiams iki 2020 m. birželio 30 d. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad visais pranešimais reikalaujama per 30 dienų terminą pašalinti pažeidimus, neatitinka tikrovės. Atsakovas nesutinka su ieškovų pareiškimais, kad vykdomuosiuose įrašuose Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112 nurodomas ieškovų įsiskolinimo dydis neatitinka realaus įsiskolinimo dydžio 2020 m. rugpjūčio 25 d. (šių įrašų išdavimo dieną). Susitarimo Nr. 1/1960/2 bei Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo atnaujintos nutrauktos kreditavimo sutartys I ir II, 12.1 punktuose numatyta, kad už laiku nesumokėtas bankui palūkanas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 (penkių šimtųjų) procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovų skaičiavimai, kad vykdomuosiuose įrašuose bendra delspinigių suma yra 12 640,03 Eur didesnė nei realiai, yra iš esmės ydingi. Bankas su jais kategoriškai nesutinka, todėl teikia į bylą detalizacijas pagal kreditavimo sutartį I ir kreditavimo sutartį II, iš kurių matyti, kad didžioji dalis priskaičiuotų palūkanų, delspinigių yra būtent restruktūrizuotos palūkanos, delspinigiai, kurių grąžinimo grafikai buvo suderinti dar 2017 m. gegužės 16 d. susitarimais. Ieškovų pareiga grąžinti visas restruktūrizuotas palūkanas, delspinigius, kaip ir visą kreditą prieš terminą atsirado nutraukus kreditavimo sutartis I ir II, t. y. 2021 m. liepos 7 d. Tuo metu ginčo (einamųjų) delspinigių po kreditavimo sutarčių nutraukimo iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo apskaičiuota atitinkamai 2,15 Eur ir 3,41 Eur. Šių detalizacijų pagrindu ir pateikti prašymai dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Ieškovų delspinigių skaičiavimai nepagrįsti ir šis reikalavimas taip pat atmestinas.

4. Notarė R. B. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad, atlikdamas įstatymų jam priskirtas funkcijas, notaras patikrina, ar egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatytos sąlygos vykdomajam įrašui atlikti, ir jokių ginčų dėl teisės, pavyzdžiui, dėl kreditoriaus nurodyto skolos, palūkanų dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą, pagrįstumo nesprendžia (minėto aprašo 12 punktas). Notaras neturi teisės atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą, jeigu kreditoriaus prašyme yra nurodyti visi įstatymo reikalaujami duomenys. 2020 m. rugpjūčio 25 d. vykdomieji įrašai, reg. Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112, buvo atlikti ir išduoti hipotekos kreditoriui, patikrinus visus būtinus duomenis, atlikus reikiamas procedūras, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo antstolės V. D. vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/01059, 0004/20/01060, 0004/20/01061, 0004/20/01062 sustabdymą.

6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kreditavimo sutarčių (su vėlesniais pakeitimais bei susitarimais dėl jų atnaujinimo) pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.881 straipsniai). Šiuo atveju ieškovams (fiziniams asmenims) suteikti kreditai butui pirkti bei remontuoti ir žemės sklypui pirkti ir sodo namui statyti. Kreditavimo sutarčių tikslas yra susijęs su ieškovų asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Ginčo tarp šalių, kad nagrinėjamu atveju kreditavimo sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, nėra. Ieškovai prašo pripažinti 2017 m. gegužės 16 d. susitarimų Nr. 1/1960/2 ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atnaujintos 2012 m. nutrauktos 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartys, 14.1, 14.2, 14.4.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo susitarimų sudarymo momento, pripažinti 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti sutarčių vykdymą, atitinkamai panaikinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. (ieškinyje netiksliai nurodyta 2020 m. rugpjūčio 5 d.) vykdomuosius įrašus. Ginčijamos sutarties sąlygos suformuotos aiškiai ir suprantamai. Ginčijami 14.1 ir 14.4.1 punktai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – ir SNTSKĮ) 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Ieškovų argumentai, kad ginčijamos susitarimų 14.1 ir 14.4.1 punktų sąlygos suteikia bankui teisę nutraukti kredito sutartis paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini. 14.2 punktas nustato kredito gavėjo pareigą atsiskaityti su banku iki kredito sutarties nutraukimo ir tiesiogiai kreditavimo sutarties nutraukimo tvarkos nereglamentuoja. Šia sąlyga nustatytos pareigos nevykdymo teisinės pasekmės yra priverstinis skolos išieškojimas. Pripažinti šią sutarties sąlygą nesąžininga nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus susitarimų sudarymo aplinkybes ir turinį, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti jas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo susitarimų sudarymo momento. Ieškovų teiginiai, kad jie ilgą laiką tinkamai vykdė pagal kreditavimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Abi kredito sutartys 2012 m. jau buvo vienašališkai banko nutrauktos dėl ieškovų (kredito gavėjų) sisteminio įsipareigojimų nevykdymo. Tai patvirtina teismo procesiniai sprendimai dėl priverstinio skolų išieškojimo iš įkeisto turto ir 2017 m. susitarimų, kuriais atnaujintos 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartys, preambulėje užfiksuotos faktinės aplinkybės. Netinkamas prievolių pagal atnaujintas kreditavimo sutartis vykdymas taip pat buvo sisteminis ir tęsėsi nuo 2019 m. Bankas dar 2019 m. spalio 29 d. el. paštu informavo ieškovus apie susidariusį įsiskolinimą (909,02 Eur). Ieškovai į banko pranešimą nereagavo. Bankas 2020 m. vasario 4 d., t. y. daugiau nei po 3 mėn. nuo el. laiško išsiuntimo, išsiuntė ieškovams pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą (pagal 2003 m. kreditavimo sutartį – 667,45 Eur, pagal 2008 m. kreditavimo sutartį – 1 177,49 Eur), suteikė papildomą 60 dienų terminą iki 2020 m. balandžio 4 d. įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Ieškovai į banko pranešimą nereagavo. 2020 m. balandžio 8 d., t. y. dar po 2 mėn., išsiuntė pranešimus dėl papildomo termino (didesnio nei 30 dienų) susidariusiems įsiskolinimams padengti (pagal 2003 m. kreditavimo sutartį – 1 309,70 Eur, pagal 2008 m. kreditavimo sutartį – 2 328 Eur), informuodamas, kad, nepašalinus pažeidimų iki 2020 m. gegužės 17 d., kreditavimo sutartys bus nutrauktos. Ieškovai nuo el. komunikacijos 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., t. y. ilgiau nei 6 mėn., įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis nevykdė ir byloje nėra duomenų, kad būtų rodę kokius nors ketinimus spręsti situaciją. Ieškovai pirmą kartą susisiekė su banku el. paštu tik 2020 m. gegužės 15 d., t. y. jau kai įsiskolinimas buvo susidaręs daugiau nei 90 dienų, skaičiuojant nuo oficialaus pranešimo 2020 m. vasario 4 d. Tačiau ir tada pažeidimų nepašalino. Tik 2020 m. gegužės 21 d. (praėjus septyniems mėnesiams po pirmo pranešimo išsiuntimo dienos ir 4 dienoms po termino įsipareigojimams įvykdyti pabaigos) sumokėjo dalį 2020 m. balandžio 8 d. raštuose užfiksuoto įsiskolinimo – 3 200 Eur, tačiau einamųjų mokėjimų pagal kreditavimo sutartyse nustatytus grafikus nemokėjo. Kreditavimo sutartys galėjo ir formaliai turėjo būti nutrauktos 2020 m. gegužės 18 d. Ieškovui atlikus mokėjimą 2020 m. gegužės 22 d. pradelsta skola, įskaitant einamuosius mokėjimus, sudarė apie 2 187 Eur. Bankas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai dalį pradelstų įmokų padengė ir el. komunikacijos metu žadėjo padengti įsiskolinimą iki 2020 m. birželio 15 d. kartu su einamosiomis įmokomis, 2020 m. gegužės 26 d. pranešimais atidėjo sutarčių nutraukimo terminą, nurodydamas, kad visos mokėtinos sumos privalo būti sumokėtos iki 2020 m. birželio 30 d. Tačiau ieškovai daugiau jokių mokėjimų nebeatliko. Kreditavimo sutarys galėjo ir turėjo būti nutrauktos 2020 m. liepos 1 d. (trečiadienį), tačiau buvo nutrauktos 2020 m. liepos 7 d. (antradienį, po savaitgalio ir valstybinės šventės). Sutarčių nutraukimo dieną ieškovų pradelstų mokėjimų suma sudarė 3 097,37 Eur, iš šios sumos – 2 637,76 Eur kreditas. Nagrinėjamu atveju ieškovų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas tęsėsi ilgą laiką – nuo 2019 m. spalio mėnesio iki sutarčių nutraukimo 2020 m. liepos mėnesį. Ieškovai apie pradelstus įsipareigojimus ir sutarčių nutraukimą buvo informuoti ne mažiau nei 4 kartus. Bankas, priešingai, nei teigia ieškovai, pakankamai ir lanksčiai bendradarbiavo su ieškovais, geranoriškai suteikdamas papildomus terminus ir atidėdamas sutarčių nutraukimą. Todėl galima daryti išvadą, jog buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Pažymėtina, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Vartotojo interesai, nors jiems ir pripažįstamas aukštesnis apsaugos laipsnis, negali būti neproporcingai ginami banko, kaip kredito įstaigos, sąskaita. Bankui, kaip kredito įstaigai, griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Daugiau kaip pusę metų užsitęsęs kasmėnesinių įmokų pagal grafiką nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, kuris sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Griežto kreditavimo sutarties nuostatų, reglamentuojančių mokėjimo terminus, laikymosi esmingumą ir šių nuostatų ieškovams griežtą privalomumą patvirtina ir sutartyse numatyta visų mokėjimų diena – kiekvieno mėnesio 16 diena (pagal mokėjimų grafikus). Bankas, nuo 2019 m. spalio mėnesio negaudamas periodinių mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Mokėjimo terminų praleidimas pagal sutarčių bendrosios dalies 14.4.1 punktą yra pagrindas vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis. Atsižvelgiant į sisteminio atnaujintų kreditavimo sutarčių pažeidinėjimo trukmę, vertinant sutarčių nutraukimo pagrįstumą, skolos likučio dydis sutarties nutraukimo dieną esminės reikšmės neturi. Įvertinus byloje esančius įrodymus, sutarčių pažeidimai pripažinti esminiais. Byloje esančiais duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis, ieškovai finansinių sunkumų turėjo ir įsipareigojimų bankui nebevykdė dar iki 2020 m. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai susiję su COVID-19 pandemija. Labiau tikėtina, kad tai susiję su ieškovo priešingomis teisei finansinėmis veikomis, vadovaujamų įmonių bankroto procesais, ieškovui pareikštais civiliniais ieškiniais dėl žalos, susijusios su įmonių bankrotais, atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad negavo atlyginimo dėl darbdavio nesugebėjimo atsiskaityti. Tačiau ieškovo nurodytoje darbovietėje pats ieškovas buvo įmonės vadovas ir vienintelis darbuotojas. Lietuvos bankų asociacija 2020 m. balandžio 17 d. paskelbė laikiną kredito įsipareigojimų moratoriumą fiziniams asmenims (nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusį, vėliau pratęstą iki 2020 m. rugsėjo 30 d., https://www.lba.lt/lt/moratoriumas), kurį pasirašė ir atsakovas bankas Luminor Bank AS. Moratoriumo esmė, kad fiziniams asmenims, kurie iki karantino pradžios (2020 m. kovo 16 d.) tvarkingai mokėjo įmokas, tačiau dėl koronaviruso situacijos susidūrė su finansiniais sunkumais, neteko darbo ar dalies pajamų, raštu apie tai informavus banką, iki 12-os mėnesių bus atidėtas pagrindinės būsto paskolos dalies mokėjimas. Atidėjimo laikotarpiu klientui lieka pareiga mokėti tik palūkanas ar kitus periodinius mokėjimus. Įsigaliojus moratoriumui ieškovai jau turėjo daugiau kaip 90 dienų pradelstą įsiskolinimą, 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. oficialiai raštais buvo informuoti apie kredito sutarčių nutraukimą. Taigi ieškovams moratoriumas negalėjo būti taikomas. Ieškovų argumentai, kad ši banko nepagrįstai netaikyta priemonė būtų leidusi jiems tinkamai atsitiesti ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartis, nepagrįsti ir atmestini. Ieškovai 2020 m. el. susirašinėjime su banku ir bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad jų finansinė padėtis stabilizavosi, kad jie gauna pastovias ir pakankamas pajamas. Tačiau ieškovai nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos 2022 m. vasario 2 d. jokių mokėjimų įsiskolinimams pagal kreditavimo sutartis padengti neatliko. Ieškovams nuo 2020 m. liepos mėnesio per ilgesnį nei 1,5 metų laikotarpį nepavyko gauti refinansavimo kitose kredito įstaigose. Be to, ieškovai turi kitų priverstinai vykdomų kreditinių įsipareigojimų, bankui įkeistas ieškovams priklausantis turtas yra areštuotas kitų antstolių, ieškovas nevykdo savanoriškai teismo patvirtintomis taikos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad kreditavimo sutartys jau buvo nutrauktos 2012 m. ir atnaujintos 2017 m., taip pat duomenis apie ieškovo darbinės veiklos kaitą, įsteigtų ir vadovaujamų įmonių bankrotus, finansines nusikalstamas veikas, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad ieškovai būtų pajėgūs vykdyti ir tinkami vykdytų kreditavimo sutartis jų atnaujinimo atveju. Ieškovų 2021 m. vasario 2 d. prašymas bankui sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūrą, nes siekia patys parduoti turtą (pateiktas prieš 2 dienas iki ieškinio pateikimo) ir 2021 m. vasario 10 d. prašymas bankui sudaryti skolos grąžinimo grafiką, kad, kol turtas bus parduotas, galėtų mokėti įmokas (pateiktas 6 dieną po ieškinio pateikimo iki jo priėmimo), jokios reikšmės sprendžiant dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo neturi, nes sutartys nutrauktos 2020 m. liepos 7 d. (t. y. daugiau nei prieš 6 mėnesius). Priešingai, šie prašymai visų nustatytų aplinkybių kontekste kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovų sąžiningumo ir ketinimų realiai vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Konstatuotina, kad, bankui vienašališkai nutraukiant kreditavimo sutartis, sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.217 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis, SNTSKĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir kredito sutarties sąlygos (14.1, 14.4.1 punktai) nebuvo nepažeistos. Todėl nėra pagrindo pripažinti kreditavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir jas atnaujinti. Esant tokioms aplinkybėms, teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui, ieškovų reikalavimai dėl 2017 m. gegužės 16 d. susitarimų sąlygų (14.1, 14.2, 14.4.1 punktai) pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei jų vykdymo atnaujinimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. Atitinkamai ir išvestiniai reikalavimai dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. vykdomųjų įrašų panaikinimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai, netenkinus anksčiau išnagrinėtų ieškinio 1–3 punktų reikalavimų, prašo pripažinti, kad ieškovų bendra skola pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartis sudaro 145 388,64 Eur, ir panaikinti vykdomųjų įrašų Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112 dalis dėl bendros 12 640,03 Eur delspinigių skolos sumos išieškojimo. Nurodo, kad pagal 2017 m. susitarimų 12.1 punktus už laiku nesumokėtas bankui palūkanas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovų apskaičiavimais, delspinigių suma pagal 2003 m. kredito sutartį galėtų būti 768,43 Eur (8 538,13 x 0,05/100 x 180 k. d. = 768,43 Eur), pagal 2008 m. kredito sutartį – 2 137,74 Eur (23 752,70 x 0,05/100 x 180 k. d. = 2 137,74), iš viso 2 906,17 Eur. Ieškovų skaičiavimai yra ydingi ir nepagrįsti. Su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateiktuose prieduose pateiktos aiškios skolų pagal abi sutartis apskaičiavimo detalizacijos, kurių ieškovai iš esmės neginčija ir jokiais įrodymais nepaneigia. Pagal vykdomuosius įrašus Nr. 14-3105 ir 14-3107 dėl 54 934,73 Eur skolos pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį (kurią sudaro 42 560,46 Eur negrąžintas kreditas, 8 538,13 Eur nesumokėtos palūkanos, 3 836,14 Eur nesumokėti delspinigiai) išieškojimo, išieškomos delspinigių sumos 99,53 proc. (t. y. 3 818,02 Eur) sudaro atnaujinant sutartis restruktūrizuoti delspinigiai. Pagal vykdomuosius įrašus Nr. 14-3110, 14-3112 dėl 103 093,94 Eur skolos pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį (kurią sudaro 67 631,18 Eur negrąžintas kreditas, 23 752,70 Eur nesumokėtos palūkanos, 11 710,06 Eur nesumokėti delspinigiai), išieškomos delspinigių sumos 99,55 proc. (t. y. 11 657,87 Eur) sudaro atnaujinant sutartis restruktūrizuoti delspinigiai. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. susitarimų, kuriais buvo atnaujintos kreditavimo sutartys, preambulėse užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurių ieškovai neginčija. Pagal vykdomuosius įrašus bendra išieškoma skolų suma sudaro 158 028,67 Eur (54 934,73 + 103 093,94), t. sk. delspinigiai sudaro 15 546,20 Eur (3 836,14 + 11 710,06), iš jų 99,55 proc. – 15 475,89 Eur (3 818,02 + 11 657,87) atnaujinant sutartis restruktūrizuoti delspinigiai. Mažinti iš ieškovų pagal vykdomuosius įrašus išieškomą skolą jų ydingai apskaičiuota 12 640,03 Eur delspinigių suma iki 145 388,64 Eur sumos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimai dėl išieškomos skolos sumos sumažinimo ir vykdomųjų įrašų dalių panaikinimo yra neįrodyti ir nepagrįsti, todėl atmestini.

8. Teismas nusprendė, jog atmetus ieškinį ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Byloje duomenų apie atsakovo ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4 Eur, yra mažesnės, nei rekomenduojama priteisti, todėl iš ieškovų valstybei nepriteistinos. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo antstolės V. D. vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/01059, 0004/20/01060, 0004/20/01061, 0004/20/01062 sustabdymas, panaikintinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovai N. Š., R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai:

1) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovų N. Š., R. Š. 2017 m. gegužės 16 d. sudarytų susitarimų Nr. 1/1960/2 ir Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1 14.2, 14.4.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo susitarimų sudarymo momento;

2) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovų N. Š., R. Š. 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/1961 ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališką nutraukimą neteisėtu ir jį panaikinti bei atnaujinti sutarčių vykdymą;

3) patenkinus 1 ir 2 punktuose išdėstytą prašymą, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 14-3105, 14-3107, 14-3110, 14-3112.

Taip pat prašo šiuos reikalavimus tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek susitarimo Nr. 1/1960/2, tiek susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.4.1 punktai numato, kad sutarties nutraukimo pagrindas yra, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Pagal 14.1 punktus, atsiradus bent vienam iš sutarties nutraukimo pagrindų bankas raštu paragina kredito gavėją pašalinti sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal sutartį ir skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginime nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki banko rašytiniame pranešime nurodyto sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas nebus visiškai pašalinęs sutarties pažeidimų ir (ar) tinkamai įvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 14.2 punktuose nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvarioje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Akivaizdu, kad tiek susitarimo Nr. 1/1960/2, tiek susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, 14.4.1, 14.2 punktų nuostatos suteikia teisę atsakovui paprasčiau vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, taip pat pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ieškovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus, kadangi jie atsiduria mažiau palankioje padėtyje, palyginti su atsakovu, kaip kredito davėju. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų nuostatų nepripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamas teisės normas ginčijamų kreditavimo sutarčių nutraukimų pagrįstumui įvertinti, ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad egzistavo esminiai pažeidimai. Ieškovai su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. gegužės 22 d. trumpalaikis įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis tinkamas neįvykdymas laikytinas esminiu, kategoriškai nesutinka, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų kasacinio teismo praktikoje aptartų aplinkybių dėl įvertinimo, ar susidarė esminio sutarties pažeidimo aplinkybės, kurios leistų vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tuo, kad kreditavimo sutarčių nutraukimo dieną buvo įsiskolinimas ir pradelsti einamieji mokėjimai. Tuo tarpu kasacinis teismas kalba apie tai, kad, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo, visuma. Ieškovų įsitikinimu, konkrečiu atveju reikšminga yra ne 2020 m. liepos 7 d., o būtent 2020 m. gegužės 22 d., kai buvo padengtas nuo 2019 m. pabaigos egzistavęs įsiskolinimas. Ieškovai per atsakovo nurodytus terminus gerokai sumažino įsiskolinimo dydį, o konkrečiai 2020 m. gegužės 22 d. įsiskolinimas už einamuosius mokėjimus buvo sumažintas iki 387,70 Eur, todėl pažadėtojo prievolės įvykdymo ir faktinio įvykdymo santykis buvo su minimaliu nuokrypiu, negalinčiu būti vertinamu esminiu, sudarančiu pagrindą toliau tęsti pradėtas kreditavimo sutarčių procedūras. Ieškovai sutinka, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę, tačiau to negalima suabsoliutinti ir būtina vertinti kitų aplinkybių kontekste, o jos byloja apie tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. buvo padengta itin didelė susidariusio įsiskolinimo dalis ir liko nedidelė ir menka nepadengtos skolos dalis. Visgi atsakovas buvo kategoriškas ir net nesistengė įsiklausyti į ieškovų teikiamą informaciją apie laikinai pasunkėjusią finansinę padėtį dėl globalios pandemijos COVID-19, kurios padariniai yra akivaizdi ir atskirai neįrodinėtina aplinkybė. Ieškovai neturi pagrindo manyti, kad susidaręs laikinas einamųjų mokėjimų sutrikimas galėjo būti pagrindas atsakovui prarasti interesą vykdyti kreditavimo sutartis, įvertinus tai, kad nepadengta einamųjų įmokų dalis nebuvo labai didelė. Nors priešingai nurodo pirmosios instancijos teismas, tačiau ieškovai komunikavo su atsakovu ir ne kartą buvo nurodytos aplinkybės, kad įsipareigojimai nebuvo laiku vykdomi dėl svarbių aplinkybių, susijusių su laikinu finansinio stabilumo praradimu, tačiau to girdėti visiškai nebuvo norima, o buvo keliami reikalavimai ir nustatomi griežti terminai, akcentuojamos teisinės pasekmės. Kitas itin reikšmingas aspektas tai, kad vertinant, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, aktualu yra tai, kad atsakovui kreditavimo sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, o tai reiškia, kad 2020 m. gegužės 22 d. buvęs 387,70 Eur įsiskolinimas jokia forma nekėlė jokių nuostolių ar grėsmių, kad ieškovams nesugebėjus per papildomą laiką įvykdyti įsipareigojimų atsakovas nukentės, tuo tarpu ieškovams gyvenamojo būsto netekimas sukeltų itin didelę žalą ir neabejotinai atsilieptų ieškovų sveikatos būklei. Svarbu ir tai, kad ieškovai augina nepilnametį sūnų, kuriam taip pat privalo užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių, kad ieškovų teiginiai, jog jie ilgą laiką tinkamai vykdė pagal kreditavimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, vertinimas CK 6.217 straipsnio kontekste nėra pagrįstas, nes, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės patvirtina, kad nors įsipareigojimai iš ieškovų pusės laikotarpiu iki 2012 m. ir nebuvo vykdomi tinkamai, o atsakovas pradėjo formalias procedūras dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo, vis dėlto kreditavimo sutartys buvo atnaujintos ir toliau buvo vykdomos. Vadinasi, atsakovas nemanė, kad netinkamas įsipareigojimų vykdymas trumpai praleidus einamuosius mokėjimus yra esminis kreditavimo sutarčių pažeidimas, ir jų nutraukimo atsisakė sudarydamas susitarimus dėl kreditavimo sutarčių atnaujinimo. Tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovai iš esmės tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, ką ir nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Svarbu ir tai, kad aplinkybė dėl kreditavimo sutarčių atnaujinimo 2017 m. sudarė pagrindą ieškovams manyti, kad atsakovas nedidelio einamųjų mokėjimų pradelsimo nelaiko ir nelaikys esminiu kreditavimo sutarčių pažeidimu, ypač esant tokioms aplinkybėms, kaip sunki finansinė padėtis, visuotinė globalinė pandemija ir pan. Ieškovų įsitikinimu, 2019 m. mokėjimų pradelsimas, užsitęsęs iki 2020 m. gegužės 22 d., savo pobūdžiu buvo gerokai menkesnis nei 2012 m., todėl jis jokia forma negali būti laikomas esminiu, sudarančiu pagrindą nutraukti kreditavimo sutartis, t. y. savo esme itin panašios ar analogiškos faktinės situacijos negali būti traktuojamos skirtingai ir sukelti skirtingas teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino minėtas faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Ginčo kreditavimo sutartys sudarytos 2003 m. ir 2008 m. ir nors su tarpais, tačiau vykdytos daugiau nei 10 metų, o tai ilgas laiko tarpas. Ieškovų įsitikinimu, faktas, kad po 2012 m. kreditavimo sutarčių nutraukimo 2017 m. susitarimais abi 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartys atnaujintos, priešingai, nei teigia teismas, patvirtina ne tai, kad ilgą laiką buvo netinkamai vykdytos sutartys, o tai, kad 2012 m. kreditavimo sutarčių nutraukimas nebuvo proporcingas ir egzistavo pagrindai jas atnaujinti, kas iš esmės ir buvo padaryta. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad 2020 m. liepos 7 d. egzistavo esminio kreditavimo sutarčių pažeidimo požymiai, sudarantys pagrindą vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis, todėl byla iš esmės išnagrinėta netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš SNTSKĮ nuostatų išeina tai, jog ne trumpesnis kaip 30 dienų papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti kredito davėjo turi būti nustatomas tik tuo atveju, kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai 2020 m. gegužės 22 d., kai padengė nuo 2019 m. pabaigos susidariusį einamųjų įmokų įsiskolinimą, nebuvo nevykdę ar netinkamai vykdę įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis ilgiau kaip 90 dienų, todėl 2020 m. gegužės 26 d. pranešimai negalėjo būti siunčiami ir ieškovai įspėjami apie vienašališką nutraukimą, jei nebus įvykdyti reikalavimai. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas netinkamai vykdė SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, o tai privedė prie neteisėtų kreditavimo sutarčių nutraukimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pažeidimų nenustatė, tai skundžiamą sprendimą daro nepagrįstą ir neteisėtą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kaip nutraukimo teisėtumo sąlygą, t. y. į tai, kad buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įpareigojimai. Lietuvos bankų asociacija 2020 m. balandžio 17 d. buvo paskelbusi laikiną kredito įsipareigojimų moratoriumą fiziniams asmenims. Nors moratoriumo paskelbimo metu 2020 m. balandžio 17 d. ieškovai ir turėjo pradelstų įsipareigojimų atsakovui, tačiau jau 2020 m. gegužės 22 d. juos sumažino iki minimumo, todėl jiems minėtoji priemonė ?OVID-19 pasekmėms suvaldyti galėjo ir turėjo būti taikoma, tačiau atsakovas net neinformavo apie tokią egzistuojančią priemonę, o formaliai pradėjo kreditavimo sutarčių nutraukimo procesus, turėdamas vienintelį tikslą atimti iš ieškovų gyvenamuosius namus. Visuotinai pripažinta, kad globalinė pandemija dėl COVID-19 turėjo milžinišką poveikį globaliu mastu ypatingai finansiniam sektoriui, todėl tokia aplinkybė, kad ieškovų finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2019 m. pabaigoje, nepašalina to, kad COVID-19 prie finansinių sunkumų taip pat reikšmingai prisidėjo, nes pasunkėjo finansinio atsistatymo galimybės, apie ką byloja ir tai, kad ieškovai negavo refinansavimo, taip pat bankrutavo keletas verslų, kuriems vadovavo ar kuriuose dirbo ieškovas R. Š.. Refinansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir užkraunančios didesnę finansinę pareigą, todėl ieškovams ir nepavyko tinkamomis sąlygomis išsiderėti tinkamo finansavimo.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovai taip pat nesutinka su tuo, jog tai, kad jie nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos 2022 m. vasario 2 d. jokių mokėjimų įsiskolinimams pagal kreditavimo sutartis padengti neatliko, negavo refinansavimo kitose kredito įstaigose, turi priverstinai vykdomų kreditinių įsipareigojimų, bankui įkeistas ieškovams priklausantis turtas yra areštuotas kitų antstolių, savanoriškai nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutartys, sudaro pagrindą pripažinti, kad 2020 m. liepos 7 d. vienašališkai nutraukiant kreditavimo sutartis egzistavo esminis sutarčių pažeidimas. Šios aplinkybės visiškai nepateisina to, kad kreditavimo sutartys buvo nutrauktos nesant tam jokio teisinio pagrindo. Atsakovui 2020 m. liepos 7 d. nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis, o pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad minimi nutraukimai buvo teisėti. Pirmosios instancijos teismo sprendime išvados padarytos netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas ir nesivadovaujant aktualia teismų praktika.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu būtų pateikti jas pagrindžiantys įrodymai.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovai nebeginčija ir net iš dalies pripažįsta dalį anksčiau nesąžiningai nutylėtų aplinkybių (pvz., tai, kad ginčo kreditavimo sutartys 2012 m. jau buvo nutrauktos dėl esminių šių sutarčių pažeidimų). Atsakovas turi pagrindo teigti, kad ieškovai ir toliau pateikia klaidingą įvykių interpretaciją, nutyli apie banko daugiau nei 1,5 metų vykdytą komunikaciją. Nors susitarimas Nr. 1/1960/2 ieškinyje buvo paminėtas, tačiau ieškovai nutylėjo ir nesąžiningai neatskleidė šio susitarimo preambulėje užfiksuotos esmės, t. y. kad kreditavimo sutartis I jau buvo anksčiau vienašališkai nutraukta dėl ieškovų sisteminio įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį I nevykdymo. Kaip yra užfiksuota susitarimo Nr. 1/1960/2 preambulėje, kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį I, bankas sutartį nutraukė vienašališkai prieš terminą. Susitarimu Nr. 1/1960/2, bankui išreiškus norą bendradarbiauti bei tartis, buvo atnaujintos kreditavimo sutarties I sąlygos. Kaip ir pirmu atveju, nors susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paminėtas ieškinyje, byloje buvo nustatyta, kad ieškovai ir šį kartą nutylėjo ir neatskleidė susitarimo preambulėje užfiksuotos esmės, t. y. kad kreditavimo sutartis II jau buvo anksčiau vienašališkai banko nutraukta dėl ieškovų sisteminio įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį II nevykdymo. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), bankui išreiškus norą bendradarbiauti bei tartis, buvo atnaujintos ir šios kreditavimo sutarties II sąlygos. Ieškovai nutraukė atnaujintų kreditavimo sutarčių I ir II vykdymą, tuo metu bankas siekė bendradarbiauti iki pat šių sutarčių faktinio nutraukimo. Nors nutrauktos kreditavimo sutartys I ir II šalių bendra valia buvo atnaujintos (naujomis sąlygomis, restruktūrizavus abu kreditus, palūkanas bei delspinigius), 2019 m. pabaigoje ieškovai ir vėl nutraukė šių sutarčių vykdymą, todėl bankas ėmėsi veiksmų susidariusiai situacijai spręsti. Nors pradelsta skola už paskutinius mėnesius padegta nebuvo, įvertinęs, kad bent dalis jos padengta, bankas sutiko bendradarbiauti ir nenutraukti kreditavimo sutarčių I ir II 2020 m. gegužės 18 d. dieną (nors tokią teisę turėjo). Ieškovams pradelstų skolų nepadengus iki 2020 m. birželio 30 d., kreditavimo sutartys I ir II po daugiau nei pusės metų komunikacijos galiausiai nutrūko 2020 m. liepos 1 d. Ieškovai neginčijo kreditavimo sutarčių I ir II nutraukimo, teigė, kad neva siekia refinansuotis arba parduoti įkeistą turtą, todėl bankas delsė pradėti vykdymo veiksmus, bendradarbiavo net po šių sutarčių nutraukimo. Vykdomieji įrašai po beveik metų komunikacijos, įskaitant komunikaciją net ir po kreditavimo sutarčių I ir II nutraukimo, galiausiai buvo perduoti vykdyti. Kitų antstolių (ne V. D.) nuo 2018 m. yra areštuotas i) ieškovų nekilnojamasis turtas, įkeistas bankui (Nekilnojamojo turto registro išrašai, bylojantys, kad ieškovų finansiniai sunkumai atsirado kur kas anksčiau nei COVID-19 situacija) ir ii) R. Š. sąskaitos.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog 2021 m. komunikacijos po to, kai vykdomieji dokumentai buvo perduoti vykdyti, atnaujinimas – inscenizuotas. Tuo metu jau buvo aišku, kad ieškovai neketina gražinti skolos pagal nutrauktas sutartis. Ieškovai, be deklaratyvių teiginių, neketino pateikti kokio nors užtikrinimo, refinansavimo, potencialaus įkeisto turto pirkėjo ar bet kokio kito realaus situacijos sprendimo. Kitais žodžiais tariant, bankui metus laiko buvo tiesiog meluojama neturint jokių ketinimų refinansuotis, parduoti įkeistą turtą ar kitaip padengti skolas. Tą ieškovai pademonstravo net bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. skundžiamu sprendimu po to, kai buvo nustatytos ieškovų nesąžiningai nutylėtos aplinkybės, ne tik atmetė ieškinį, bet ir panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios, akivaizdu, buvo naudojamos ne pagal paskirtį – bylos vilkinimo tikslais (bylos nagrinėjimo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo buvo naudojamos kaip spaudimo priemonė bankui siekiant įtikinti jį atnaujinti bent vieną iš dviejų nutrauktų kreditavimo sutarčių, su kuo bankas nesutiko). Atsakovas sutinka su skundžiamu teismo sprendimu visa apimtimi, mano, kad jis buvo priimtas tinkamai bei išsamiai įvertinus bylos medžiagą ir įstatymo pagrindą, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovų kaltinimus, esą kreditavimo sutarčių I ir II sąlygos buvo nesąžiningos ir neteisėtos, kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Nors ieškovai teigia, kad su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti nėra pagrindo, šiems savo teiginiams paremti nepateikia jokio pagrindimo. Apeliaciniame skunde yra cituojami bendro pobūdžio Lietuvos teismų išaiškinimai (dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės, kreditavimo sutarčių nutraukimo ir pan.), taip pat formaliai cituojama SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalis, tačiau savo teiginiams, neva susitarimo Nr. 1/1960/2 ir susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, 14.2 ir 14.4.1 punktai suteikia bankui teisę nutraukti kredito sutartis „paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka“, pagrįsti visiškai nepaaiškina, kaip šis „supaprastinimas“ pasireiškia. Taigi šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas neturi pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, neva kreditavimo sutartyse įtvirtinti nutraukimo mechanizmai tariamai yra nesąžiningi ir prieštarauja įstatymo imperatyvui, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai. Bankas, kaip kredito institucija, visiškai sutinka ir netgi palaiko ieškovų poziciją, kad kreditavimo sutartys I ir II nagrinėjamos bylos kontekste kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, kadangi atitinka visus šiai sutarčių rūšiai keliamus kriterijus. Nagrinėjamoje byloje ginčijamos nuostatos ir buvo vertinamos kaip vartojimo. Kita vertus, bankas nemano, kad vien ta aplinkybė, jog kreditavimo sutartys yra kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, savaime pagrindžia, kad tokiose sutartyse aptarta nutraukimo tvarka tariamai yra nesąžininga ir todėl neteisėta. Nors atsakovas neginčija, kad ieškovai yra vartotojai ir jiems užtikrinama papildoma teisių apsauga, tai nereiškia, kad vartotojų teisių apsauga yra absoliuti ir besąlyginė. Ir kreditavimo teisiniuose santykiuose, nors viena šių santykių šalis ir yra vartotojas, turi būti užtikrinta abiejų šalių, t. y. tiek kredito davėjo, tiek kredito gavėjo – vartotojo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Atsakovo vertinimu, vartotojo interesai, nors jiems ir pripažįstamas aukštesnis apsaugos laipsnis, negali būti neproporcingai ginami banko, kaip kredito įstaigos, sąskaita.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad susitarimo Nr. 1/1960/2 ir susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, ir 14.4.1 punktai tiesiogiai atkartoja ir numato tas pačias procedūras, tuos pačius terminus, kaip numato SNTSKĮ 23 straipsnio 2, ir 3 dalys. Todėl ieškovų teiginiai, esą 14.1, 14.2 ir 14.4.1 punktai suteikė teisę bankui nutraukti kreditavimo sutartis I ir II paprastesne nei įstatymo imperatyvo nustatyta tvarka, todėl jų nutraukimas pripažintinas nesąžiningu ir negaliojančiu, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad kreditavimo sutarčių I ir II pažeidimai buvo esminiai, todėl bankas turėjo teisę vienašališkai jas nutraukti. Nagrinėjamu atveju ieškovai neginčija aplinkybės, kad daugiau nei pusė metų nevykdė kreditavimo sutarčių I ir II (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), tačiau kategoriškai nesutinka, kad padaryti pažeidimai buvo esminiai, todėl esą jie nesudarė pagrindo nutraukti šių sutarčių. Atsakovas su šiais teiginiais sutikti taip pat neturi pagrindo. Priešingai, nei teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovų padarytus kreditavimo sutarčių I ir II pažeidimus kvalifikavo kaip esminius (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas paneigė ieškovų teiginius, neva susidaręs vėlavimas pagal kreditavimo sutartis I ir II nebuvo esminis, esą ieškovai ilgą laiką tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis I ir II. Ieškovai šios aplinkybės, kad kredito sutartys 2012 m. nebuvo vykdomos tinkamai ir jau kartą buvo nutrauktos, nebeneigia, apeliaciniame skunde naujai teigiama, neva bankas 2017 m. sutikdamas atnaujinti nutrauktas kreditavimo sutartis I ir II kartu pripažino, kad 2012 m. pažeidimai nebuvo esminiai. Atsakovo vertinimu, tokie teiginiai yra nelogiški. Visų pirma, ta aplinkybė, kad šalys bendru susitarimu sutiko atnaujinti kreditavimo sutartis I ir II, patvirtina priešingai: kad ankstesni šių sutarčių pažeidimai buvo esminiai ir šios sutartys buvo nutrauktos ir skola priteista teisėtai. Jei bankas ir teismai nebūtų laikę, kad pažeidimai yra esminiai, šios sutartys apskritai nebūtų galėjusios būti nutrauktos. Atitinkamai negalima atnaujinti kažko, kas nebuvo ar negalėjo būti nutraukta. Taigi ieškovai tokiais teiginiais yra nenuoseklūs ir iš esmės sau prieštarauja. Kreditavimo sutartys I ir II 2017 m. buvo atnaujintos naujomis sąlygomis, kartu restruktūrizuojant ir ieškovų ne tik kreditą, bet ir pradelstą įsiskolinimą, palūkanas bei delspinigius. Taigi nutrauktų sutarčių atnaujinimas 2017 m. nebuvo statuo quo atkūrimas. Tiek 2012 m., tiek 2020 m. nutraukimai buvo sąlygoti pažeidimų, kuriuos bankas laiko esminiais. Bankas nebuvo suteikęs lūkesčio ieškovams, kad bus nepaisoma sutarčių nevykdymo, todėl šie ieškovų teiginiai yra nepagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismas paneigė šiuos teiginius, ieškovai ir vėl nesąžiningai teigia, esą 2020 m. gegužės 22 d. padengė didžiąją dalį 2020 m. balandžio 8 d. raštuose užfiksuoto pradelsto įsiskolinimo ir liko skolingi tik 387,70 Eur. Nurodomi teiginiai ir vėl neatitinka bylos duomenų. Teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad, ieškovui 2020 m. gegužės 22 d. atlikus dalinį pradelstos skolos mokėjimą, likusi nepadengta skola sudarė ne, kaip teigia ieškovai, 387,70 Eur, bet apie 2 187 Eur, t. y. net 5 (penkis) kartus daugiau. Atsakovas jau yra paaiškinęs, kad, 2020 m. gegužės 22 d. atliekant ieškovui nurodomą mokėjimą, pradelsta skola sudarė, įskaitant einamuosius mokėjimus nuo 2020 m. balandžio 8 d., apie 5 387 Eur.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog nors ieškovai paskutiniu mokėjimu padengė dalį 2020 m. balandžio 8 d. raštuose užfiksuoto įsiskolinimo, einamieji mokėjimai ir toliau nebuvo mokami, o ir, pagal 2020 m. balandžio 8 d. raštus, kreditavimo sutartys I ir II formaliai turėjo būti nutrauktos 2020 m. gegužės 18 d., t. y. dar iki nurodomo mokėjimo. Pastarąją aplinkybę taip pat akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovų 2020 m. gegužės 22 d. atliktas 3 200 Eur mokėjimas buvo paskutinis mokėjimas, kurį iki šios dienos bankas yra gavęs iš ieškovų. Po 2022 m. gegužės 22 d. daugiau jokių mokėjimų, t. y. jau beveik 2 metus, atlikta nebuvo. Taigi beveik 6 mėn. (t. y. 127 kalendorines dienas) nevykdymas buvo kvalifikuojamas kaip esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę bankui nutraukti kreditavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, netinkamas prievolių pagal atnaujintas kreditavimo sutartis I ir II vykdymas buvo sisteminis ir tęsėsi nuo 2019 m. Ieškovai nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. gegužės mėn., t. y. ilgiau nei 6 mėn., įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis I ir II nevykdė, byloje nėra duomenų, kad būtų rodę kokius nors ketinimus spręsti situaciją. Bankas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai dalį pradelstų įmokų padengė ir žadėjo padengti likusį įsiskolinimą iki 2020 m. birželio 15 d. kartu su einamosiomis įmokomis, 2020 m. gegužės 26 d. pranešimais atidėjo sutarčių nutraukimo terminą, nurodydamas, kad visos mokėtinos sumos privalo būti sumokėtos iki 2020 m. birželio 30 d. Kadangi tas padaryta nebuvo, jos nutrūko 2020 m. liepos 1 d. Taigi nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo net ilgesni nei tie, kurie aprašomi ieškovų minimoje teismo praktikoje. Bankas neturi pagrindo nesutikti su sprendimo išvada, kad suteiktas laikotarpis kreditavimo sutarčių pažeidimams pašalinti buvo protingas, pakankamas ir atitiko įstatymo reikalavimus. Vertindamas, ar daugiau nei 6 mėn. kreditavimo sutarčių I ir II nevykdymas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, bankas neginčija, kad kreditavimo sutartys yra ilgalaikės, tačiau tai nereiškia, kad komerciniai bankai privalo laukti neapibrėžtą laiko tarpą, kai jos yra nevykdomos 6 mėn. ir ilgiau. Priešingai, nei siekia pagrįsti ieškovai, banko – kaip kredito įstaigos – veiklai ypatingai svarbu, kad jo kontrahentai griežtai laikytųsi nustatytų piniginių prievolių vykdymo terminų, bankas turi teisėtą interesą tikėtis, jog prievolės, kylančios iš kredito sutarties, net jeigu kita sutarties šalis yra vartotojas, bus vykdomos nustatytais terminais. Be to, ir viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad prievolės, kylančios iš kreditavimo teisinių santykių, būtų vykdomos laiku, nes nuo (ne)savalaikio tokių prievolių vykdymo priklauso finansų sistemos stabilumas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog neva padaryti pažeidimai negali būti kvalifikuojami kaip esminiai ir dėl to, kad kreditavimo sutarčių I ir II nutraukimas bei gyvenamojo būsto, kuris įkeistas bankui, netekimas sukeltų ieškovams itin didelę žalą ir neabejotinai atsilieptų ieškovų sveikatos būklei. Ieškovai taip pat akcentuoja, kad jie augina nepilnametį sūnų, kuriam taip pat privalo užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas. Nors, banko vertinimu, nurodomos aplinkybės nepateisina kreditavimo sutarčių I ir II vienašališko nevykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip byloje nustatyta, yra labai tikėtina, kad patys ieškovai negyvena nė viename iš bankui įkeistų objektų. Tas matoma net iš apeliacinio skundo rekvizitų. Pažymėtina, kad netgi bylos nagrinėjimo metu patys ieškovai siūlėsi parduoti bent 1 iš šių įkeistų objektų, posėdžių metu teigė, kad turi potencialų pirkėją (tačiau duomenys apie tariamą pirkėją bankui atskleisti nebuvo). Taigi nurodomus argumentus bankas taip pat vertina veikiau kaip nesąžiningus nei pagrįstus teisės normomis ar bylos duomenimis. Nors bankas ir toliau yra kaltinamas nebendradarbiavimu, pažymėtina, kad įvykių chronologija puikiai pagrindžia, kad būtent bankas, o ne ieškovai siekė bendradarbiauti ir rasti visas šalis labiausiai tenkinantį sprendimą. Bankas bendradarbiaudamas informavo ieškovus apie pradelstus įsipareigojimus ir sutarčių nutraukimą net 4 kartus, visą laiką vykdė nepertraukiamą komunikaciją su klientu, sutiko atidėti sutarčių nutraukimą ir net jas nutraukęs delsė pradėti vykdymo veiksmus. Todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankas, priešingai, nei teigia ieškovai, pakankamai ir lanksčiai bendradarbiavo su ieškovais, geranoriškai suteikdamas papildomus terminus ir atidėdamas sutarčių nutraukimą. Todėl darytina išvada, jog buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kreditavimo sutartyse I ir II nustatyti įsipareigojimai. Svarbu pažymėti, kad, net ir nagrinėjamoje byloje ieškovams pakartotinai išreiškus ketinimus refinansuotis skolas pagal nutrauktas kreditavimo sutartis I ir II kitose kredito įstaigose ir taip užbaigti šią civilinę bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (pvz., ieškovams atsisakius ieškinio), bankas toliau bendradarbiavo su ieškovais. Bankas neprieštaravo, kad šios bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, iki ieškovai pasinaikins visus einamuosius įkeisto turto areštus. Nors bylos nagrinėjimas, bankui neprieštaravus, buvo atidėtas daugiau nei 2 mėn., per ši laikotarpį su banku apskritai daugiau nebuvo susisiekta, o 2021 m. gruodžio 15 d. įvykusio posėdžio metu pats ieškovas R. Š. paaiškino, kad žadėtų veiksmų apskritai neatliko, į kredito įstaigas dėl refinansavimo nesikreipė ir apskritai nemato tam tikslo. Bankas iš tiesų pasirašė nurodomą moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 20 d. Tačiau akivaizdu, kad moratoriumo įsigaliojimo dieną ieškovams jis taikomas nebegalėjo būti. Net ir po moratoriumo įsigaliojimo ieškovai nemokėjo bankui tiek pagrindinės kredito dalies, tiek ir palūkanų bei kitų periodinių mokėjimų. Šią aplinkybę, kad moratoriumas negalėjo būti taikomas, patvirtino taip pat ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Bankas negalėjo siūlyti ieškovams tokio sprendimo, kadangi jie neatitiko moratoriumo keliamų sąlygų – šios aplinkybės ieškovai nagrinėjimo metu nepaneigė. Apeliaciniame skunde naujai teigiama, esą 2020 m. gegužės 22 d., atlikus 3 200 Eur įmoką, skola buvo sumažinta iki minimumo, todėl minimas moratoriumus galėjo ir turėjo būti taikomas. Bankas su šiais teiginiais nesutinka, kadangi esminė moratoriumo sąlyga yra ta, kad klientas, kuriam yra taikomi atidėjimai, turi neturėti reikšmingų (daugiau nei 30 dienų) įsipareigojimų vykdymo vėlavimų per pastaruosius vienerius metus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino dėl COVID-19. Tuo metu ieškovai nurodomu laikotarpiu turėjo pradelstų įsipareigojimų nuo 2019 m. spalio mėn., t. y. gerokai daugiau nei 30 dienų. Antra, ieškovų teiginiai, esą 2020 m. gegužės 22 d., atlikus paskutinį apskritai atliktą mokėjimą, skola buvo sumažinta iki minimumo, neatitinka tikrovės, kadangi likusi skola sudarė ne, kaip teigia ieškovai, 387,70 Eur, bet apie 2 187 Eur, t. y. net 5 kartus daugiau. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o ieškovai šios aplinkybės ir neginčija, t. y. sutinka, kad finansiniai ieškovų sunkumai prasidėjo ir įsipareigojimai bankui nebuvo vykdomi dar iki 2020 m. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai susiję su COVID-19 pandemija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad labiau tikėtina, jog tai susiję su ieškovo priešingomis teisei finansinėmis veikomis, vadovaujamų įmonių bankroto procesais, taip pat ieškovui pareikštais civiliniais ieškiniais dėl žalos, susijusios su įmonių bankrotais, atlyginimo. Pastaruoju klausimu išsamiai pasisakyta skundžiamame sprendime. Akivaizdu, kad ieškovų teiginiai, esą kreditavimo sutartys I ir II buvo nutrauktos neteisėtai, yra atmestini kaip deklaratyvūs, nesąžiningi ir nepagrįsti bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus (duomenys neskelbtini)straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų N. Š. ir R. Š. ieškinio atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui reikalavimai:

1) pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovų N. Š., R. Š. 2017 m. gegužės 16 d. sudarytų susitarimų Nr. 1/1960/2 ir Nr. (duomenys neskelbtini) punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo susitarimų sudarymo momento;

25. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad ginčijami reikalavimai atmesti nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė materialiosios teisės normas, neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių sutartinių nuostatų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio, pagrindų vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, dėl to, ar sutarties nutraukimas pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus.

Faktinės bylos aplinkybės

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai N. Š. bei R. Š. ir bankas AB „Nord/LB Lietuva“ (2017 m. susijungė su AB DNB banku, nuo 2017 m. spalio 2 d. pavadinimas pakeistas į Luminor Bank, AB; pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo aktą visas teises perėmė Luminor Bank AS) sudarė: 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1/1960, pagal kurią ieškovams suteiktas 26 431 Eur kreditas butui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti. 2007 m. sausio 15 d. susitarimu Nr. 1/1960/1 kredito suma nuo 26 431 Eur (iš jų negrąžinta 19 659,08 Eur) padidinta iki 58 431 Eur, papildomai suteikiant 32 000 Eur buto remontui. Kredito grąžinimo terminas 2041 m. gegužės 31 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas buto hipoteka – 2003 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės patvirtintas hipotekos lakštas, registracijos Nr. MV7-24153, hipotekos identifikavimo kodas 03/1/2003/0005762. Šalys 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovams suteiktas 130 000 Eur kreditas 0,0528 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkti ir ant jo sodo namui statyti. 2009 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) kredito suma sumažinta iki 86 901,93 Eur (t. y. nepaimta 43 098,07 Eur kredito suma), nekeičiant kredito paskirties. Kredito grąžinimo terminas 2043 m. rugpjūčio 31 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), ir pakartotine buto, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka – 2008 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės patvirtintas hipotekos lakštas, registracijos Nr. JP-13441, hipotekos identifikavimo kodas 03/1/2008/0011907. Abi 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartys dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo 2012 m. buvo nutrauktos.

27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9924-897/2012, įsiteisėjusia 2013 m. sausio 30 d., nutarta išieškoti banko naudai iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų (ieškovų) 54 167,11 Eur skolą (kurią sudaro: 48 102,38 Eur pradelstas grąžinti kreditas, 1 607,31 Eur palūkanos, 4 457,42 Eur delspinigiai), 142 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. procesinių palūkanų nuo skolos sumos nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2012 m. birželio 25 d.) iki visiško skolos išieškojimo (pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1/1960). Už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto (kodas 03120030005762) 4 punkte (316 000 Lt). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9923-897/2012, įsiteisėjusia 2013 m. sausio 30 d., nutarta išieškoti banko naudai iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų (ieškovų) 109 784,37 Eur skolą (kurią sudaro: 86 447,65 Eur pradelstas grąžinti kreditas, 9 727,41 Eur palūkanos, 13 609,31 Eur delspinigiai), 142 Lt žyminio mokesčio, 7,6 proc. procesinių palūkanų nuo skolos sumos nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2012 m. birželio 25 d.) iki visiško skolos išieškojimo (pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 1) žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) butą (duomenys neskelbtini). Įkeistų daiktų įkainojimas hipotekos lakšto (kodas 03120080011907) 4 punkte (645 000 Lt).

28. 2017 m. gegužės 16 d. susitarimais abi 2003 m. ir 2008 m. kreditavimo sutartys atnaujintos. 2017 m. gegužės 16 d. susitarimu Nr. 1/1960/2 prie 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/1960 dėl sutarties atnaujinimo užfiksuota skola: negrąžinta kredito suma – 48 015,89 Eur, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos – 19 067,68 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai už netinkamą sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą – 4 426,65 Eur. Kredito gavėjams prašant priskaičiuotos procesinės palūkanos (18 245,35 Eur) sumažintos iki 3,5 proc. Užfiksuota bendra 61 667,33 Eur kredito suma, kurią kredito gavėjai (ieškovai) privalo grąžinti bankui. Šią sumą sudaro: 48 015,89 Eur negrąžinta kredito suma ir 13 651,44 Eur (restruktūrizuotų) palūkanų bei delspinigių suma (iš jų 9 224,79 Eur perskaičiuotos palūkanos ir 4 426,65 Eur delspinigiai). Kredito grąžinimo terminas 2040 m. gegužės 16 d. Nustatytas skolos grąžinimo grafikas kasmėnesinėmis įmokomis po 223,43 Eur: 173,97 Eur kreditui dengti ir 49,46 Eur priskaičiuotoms ir nesumokėtoms (restruktūrizuotoms) palūkanoms ir delspinigiams dengti. Prievolių įvykdymas papildomai užtikrintas nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir namo), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka – 2018 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintas hipotekos sandoris, registracijos Nr. 855.

29. 2017 m. gegužės 16 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties atnaujinimo užfiksuota skola: negrąžinta kredito suma – 76 188,73 Eur, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos – 33 366,57 Eur, priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai už netinkamą sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą – 13 509,31 Eur. Kredito gavėjams prašant priskaičiuotos procesinės palūkanos (23 639,16 Eur) sumažintos iki 3,5 proc. Užfiksuota bendra 115 972,86 Eur kredito suma, kurią kredito gavėjai (ieškovai) privalo grąžinti bankui. Šią sumą sudaro: 76 188,73 Eur negrąžinta kredito suma ir 39 784,13 Eur (restruktūrizuotų) palūkanų bei delspinigių suma (iš jų 26 274,82 Eur perskaičiuotos palūkanos ir 13 509,31 Eur delspinigiai). Kredito grąžinimo terminas 2040 m. gegužės 16 d. Nustatytas skolos grąžinimo grafikas kasmėnesinėmis įmokomis po 420,19 Eur: 276,05 Eur kreditui dengti ir 144,14 Eur priskaičiuotoms ir nesumokėtoms (restruktūrizuotoms) palūkanoms ir delspinigiams dengti. Paliktos galioti visos anksčiau sudarytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės. Prievolių įvykdymas papildomai užtikrintas 2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintu hipotekos sandoriu, registracijos Nr. 3062.

30. 2019 m. spalio 29 d. bankas išsiuntė ieškovui el. paštu pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pradelstų mokėjimų suma – 909,02 Eur. 2020 m. vasario 4 d. bankas išsiuntė ieškovams pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pagal 2003 m. kovo 16 d. kredito sutartį įsipareigojimai – 43 116,30 Eur, pradelstas įsiskolinimas – 667,45 Eur. Pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį įsiskolinimas – 68 532,62 Eur, pradelstas įsiskolinimas – 1 177,49 Eur. Suteiktas papildomas terminas iki 2020 m. balandžio 4 d. įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Ieškovai informuoti, kad, neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, bankas bus priverstas nutraukti sutartis ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. 2020 m. balandžio 8 d. bankas išsiuntė ieškovams pranešimus, kad iki 2020 m. gegužės 17 d. neįvykdžius finansinių įsipareigojimų abi kreditavimo sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį įsipareigojimai – 43 410,61 Eur, pradelsta mokėti dalis – 1 309,70 Eur. Pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį įsipareigojimai – 69 131,03 Eur, pradelsta mokėti dalis – 2 328 Eur.

31. 2020 m. gegužės 15 d. bankas el. paštu informavo ieškovą, kad bankui įsiskolinimas nėra padengtas, pagal 2020 m. balandžio 8 d. įspėjimą, terminas baigsis 2020 m. gegužės 18 d. ir skola turi būti padengta. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovas el. paštu informavo banką, kad perves bankui 3 200 Eur. 2020 m. gegužės 21 d. bankui prievolėms pagal abi kreditavimo sutartis vykdyti pervesta 3 200 Eur suma. Tai yra paskutinė ieškovų įmoka pagal abi kreditavimo sutartis. Iki šio mokėjimo pradelsta mokėti suma sudarė apie 5 387 Eur (nurodyti 2020 m. balandžio 8 d. pranešime + po šio pranešimo nesumokėtos einamosios įmokos pagal grafikus). Atlikus mokėjimą pradelsta mokėti sudarė apie 2 187 Eur.

32. 2020 m. gegužės 22 d. ieškovas el. paštu informavo banką, kad po gauto pranešimo apie sutarties nutraukimą sumokėjo 3 200 Eur, likusią įsiskolinimo dalį sumokės iki 2020 m. birželio 15 d. kartu su einamosiomis įmokomis, prašo nebetęsti kreditavimo sutarties nutraukimo procedūrų. 2020 m. gegužės 22 d. banko darbuotoja el. paštu ieškovui patvirtino mokėjimo gavimą, nurodydama, kad dėl nepadengtos skolos kreditavimo sutartys gali būti nutrauktos. 2020 m. gegužės 26 d. bankas pranešimais informavo ieškovus, kad atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2020 m. balandžio 8 d. pranešimus ieškovai padengė dalį įsiskolinimų, bankas atideda sutarčių nutraukimą ir reikalauja ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. sumokėti bankui visą skolą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas. Informuoja, kad, negrąžinus pradelsto kredito bei nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutrauks 2003 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartis ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ar kito jiems priklausančio turto ar lėšų. 2020 m. gegužės 26 d. pradelstos mokėti sumos pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartį – 823,90 Eur, pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartį – 1 429,78 Eur. 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. banko pranešimai ieškovams buvo siunčiami visais jų žinomais adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

33. Ieškovai jokių mokėjimų iki nurodytos datos ir vėliau neatliko. Kreditavimo sutarčių nutraukimas turėjo įvykti 2020 m. liepos 1 d., tačiau kreditavimo sutartys banko vienašališkai nutrauktos 2020 m. liepos 7 d.

34. Pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kreditavimo sutartį pradelsti mokėjimai 2021 m. liepos 1 d. sudaro 1 132,77 Eur (iš jų 981,46 Eur kreditas, 134,61 Eur palūkanos, 16,70 Eur delspinigiai), 2021 m. liepos 6 d. – 1 133,55 Eur (iš jų 981,46 Eur, 135,25 Eur palūkanos, 16,84 Eur delspinigiai), palūkanų ir delspinigių skirtumas – 0,78 Eur.

35. Pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kreditavimo sutartį pradelsti mokėjimai 2021 m. liepos 1 d. sudaro 1 962,52 Eur (iš jų 1 656,30 Eur kreditas, 256,29 Eur palūkanos, 49,93 Eur delspinigiai), 2021 m. liepos 6 d. – 1 963,82 Eur (iš jų 1 656,30 Eur kreditas, 257,37 Eur palūkanos, 50,15 Eur delspinigiai), palūkanų ir delspinigių skirtumas – 1,30 Eur. Bendra pradelsto įsiskolinimo suma faktinio kreditavimo sutarčių nutraukimo metu sudarė 3 097,37 Eur, iš jų 2 637,76 Eur nesumokėtos kredito dengimo įmokos.

36. 2020 m. liepos 14 d. bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal hipotekos lakštus išdavimo. 2020 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. išsiuntė skolininkams (ieškovams) pranešimus: Nr. S-197/20 ir Nr. S-198/20 apie gautus hipotekos kreditoriaus prašymus dėl vykdomųjų įrašo atlikimo bei priverstinio skolos išieškojimo (hipotekos kodai 03120030005762, 20120180030678) dėl 54 700,66 Eur skolos pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį, kurią sudaro 42 560,46 Eur negrąžintas kreditas, 8 305,15 Eur nesumokėtos palūkanos, 3 835,05 Eur nesumokėti delspinigiai, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų; Nr. S-199/20 ir Nr. S-200/20 apie gautus hipotekos kreditoriaus prašymus dėl vykdomųjų įrašo atlikimo bei priverstinio skolos išieškojimo (hipotekos kodai 03120080011907, 20120170050180) dėl 102 722,01 Eur skolos pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį, kurią sudaro 67 631,18 Eur negrąžintas kreditas, 23 382,49 Eur nesumokėtos palūkanos, 11 708,34 Eur nesumokėti delspinigiai, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

37. 2020 m. liepos 30 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į banką, prašydamas neperduoti išieškojimo antstoliams, nes ėmėsi veiksmų dėl kredito refinansavimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į banką prašydamas peržiūrėti sprendimą dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo, pripažino, kad vėlavo atlikti įmokas, nurodė to priežastis – po 2017 m. sutarčių atnaujinimo ištinkančius įvairius finansinius sunkumus ir sveikatos sutrikimus.

38. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atlikti vykdomieji įrašai pagal banko 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarytas skolų detalizacijas: Nr. 14-3105 (hipotekos identifikavimo kodas 03120030005762) ir Nr. 14-3107 (hipotekos identifikavimo kodas 20120180030678) dėl 54 934,73 Eur skolos pagal 2003 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį, kurią sudaro 42 560,46 Eur negrąžintas kreditas, 8 538,13 Eur nesumokėtos palūkanos, 3 836,14 Eur nesumokėti delspinigiai (iš jų, pagal atsiliepimo į ieškinį priede pateiktą detalizaciją, restruktūrizuoti delspinigiai sudaro 3 818,02 Eur), ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei 253,12 Eur ir 241,08 Eur notaro atlyginimo už vykdomųjų įrašų atlikimą ir susijusius veiksmus; Nr. 14-3110 (hipotekos identifikavimo kodas 03120080011907) ir Nr. 14-3112 (hipotekos identifikavimo kodas 20120170050180) dėl 103 093,94 Eur skolos pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartį, kurią sudaro 67 631,18 Eur negrąžintas kreditas, 23 752,70 Eur nesumokėtos palūkanos, 11 710,06 Eur nesumokėti delspinigiai (iš jų, pagal atsiliepimo į ieškinį priede pateiktą detalizaciją, restruktūrizuoti delspinigiai sudaro 11 657,87 Eur), ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei 345 Eur ir 338,95 Eur notaro atlyginimo už vykdomųjų įrašų atlikimą ir susijusius veiksmus.

39. 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovai kreipėsi į banką prašydami iki 2020 m. spalio 31 d. neperduoti vykdymo dokumentų antstoliams dėl neįvykdytų prievolių pagal 2003 m. rugsėjo 13 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartis dėl išieškojimo iš įkeisto turto, nes turi galimybę refinansuoti kreditą kitos kredito įstaigos lėšomis, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė dokumentus Mėmelio taupomajai kasai dėl turimų finansinių įsipareigojimų refinansavimo. Bankas sutiko palaukti, jei iki 2020 m. rugsėjo 30 d. bus pateiktas garantinis raštas dėl refinansavimo ir atlygintos 1 178,15 Eur išlaidos už vykdomųjų įrašų išdavimą, skola grąžinta iki 2020 m. spalio 31 d. Ieškovai bankui iki 2020 m. rugsėjo 30 d. garantinio rašto nepateikė ir išlaidų už vykdomųjų įrašų išdavimą neatlygino. 2020 m. spalio 6 d. bankas raštu informavo ieškovus, kad nebemato perspektyvos laukti ir, iki 2020 m. spalio 9 d. neatlikus nurodytų veiksmų, be atskiro pranešimo (kadangi tokie pranešimai išsiųsti dar 2020 m. liepos 20 d.) pateiks vykdomuosius įrašus antstolio kontorai vykdyti.

40. Antstolės V. D. 2020 m. spalio 13 d. patvarkymais vykdomieji dokumentai priimti vykdyti, užvestos 4 vykdomosios bylos Nr. 0004/20/01059, 0004/20/01060, 0004/20/01061, 0004/20/01062. Ieškovai 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei kreditavimo sutarčių vykdymo atnaujinimo ir kitų klausimų. Abiem atvejais Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 6 d. nutartimis ieškinys CPK 139 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Ieškovai 2021 m. vasario 4 d. pateiktu ieškiniu ginčija kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumą ir vykdomuosius įrašus. Atsakovas bankas su ieškiniu nesutinka.

41. Ieškovas R. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu kaip UAB „BTTS“ direktorius nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskirta subendrinta bausmė – 140 MGL (18 200 Lt) bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, kaip UAB „Wims LT“ direktorius nuteistas už BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams; iš R. Š. priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 1 889,81 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4 091,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

42. Ieškovas R. Š. nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. buvo UAB „Tepsa LT“ vadovas. UAB „Tepsa LT“ Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1527-538/2018 iškelta bankroto byla, 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pripažinta, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Tepsa LT“ veikla pasibaigė. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. preliminaru sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10313-965/2020, įsiteisėjusiu 2020 m. gruodžio 1 d., iš atsakovo (toje byloje) R. Š. priteista 3 300 Eur administratoriaus atlyginimo už UAB „Tepsa LT“ bankroto proceso administravimą ieškovei UAB „Finresta“. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2021, įsiteisėjusia 2021 m. kovo 31 d., patvirtinta ieškovės bankrutavusios UAB „Tepsa LT“ ir atsakovo (toje byloje) R. Š. taikos sutartis, kuria R. Š. įsipareigojo sumokėti bankrutavusiai UAB „Tepsa LT“ 3 000 Eur piniginę kompensaciją iki 2021 m. birželio 4 d., bankrutavusi UAB „Tepsa LT“ atsisakė reikalavimų dėl 22 422,89 Eur žalos atlyginimo, R. Š., pažeidęs taikos sutarties sąlygas, įsipareigojo sumokėti vienkartinę 3 000 Eur baudą; 2021 m. liepos 30 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 2 500 Eur kompensacijos ir 3 000 Eur baudos išieškojimo.

43. Ieškovas R. Š. nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo UAB „Coverline Baltic“ vadovas (nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. vadovė buvo ieškovė N. Š.). UAB „Coverline Baltic“ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-759-613/2020 iškelta bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1066-824/2021, įsiteisėjusia 2021 m. liepos 8 d., patvirtinta ieškovės bankrutavusios UAB „Coverline Baltic“ ir atsakovo (toje byloje) R. Š. taikos sutartis, kuria R. Š. įsipareigojo sumokėti BUAB „Coverline Baltic“ 4 000 Eur iki 2021 m. rugsėjo 15 d. pagal grafiką, bankrutavusi UAB „Coverline Baltic“ atsisakė ieškinio dėl 27 249,36 Eur žalos ir 5 procentų metinių palūkanų; 2021 m. liepos 9 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 4 000 Eur skolos ir delspinigių išieškojimo.

44. Ieškovas R. Š. nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2021 m. birželio 29 d. buvo UAB „Konstruktyvo montavimas“ vadovas. UAB „Konstruktyvo montavimas“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1074-480/2021 iškelta bankroto byla.

45. Ieškovų R. Š. ir N. Š. prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykimui užtikrinti hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendra vertė pagal 2020 m. rugpjūčio 19 d. turto vertinimą – 141 000 Eur, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), vertė pagal 2020 m. rugpjūčio 19 d. turto vertinimą – 76 000 Eur) ir 882/1000 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė pagal 2020 m. rugpjūčio 19 d. turto vertinimą – 600 Eur, yra areštuotas antstolių.

Dėl šalių sutartinių nuostatų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio ir pagrindų vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą

46. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog susitarimo Nr. 1/1960/2 ir susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, 14.4.1, 14.2 punktų nuostatos suteikia teisę atsakovui paprasčiau vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, taip pat pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ieškovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus, kadangi jie atsiduria mažiau palankioje padėtyje, palyginti su atsakovu, kaip kredito davėju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų nuostatų nepripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio, nes byloje nenustatyta, kad apeliantų nurodomos sutartinės nuostatos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir ieškovų kaip vartotojų interesas turi būti apgintas.

47. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, jog apeliaciniame skunde yra cituojami bendro pobūdžio Lietuvos teismų išaiškinimai (dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės, kreditavimo sutarčių nutraukimo), taip pat formaliai cituojama SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalis, tačiau savo teiginiams, neva susitarimo Nr. 1/1960/2 bei susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, 14.2 ir 14.4.1 punktai suteikia bankui teisę nutraukti kredito sutartis „paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka“, pagrįsti apeliaciniame skunde nepaaiškinama, kaip šis „supaprastinimas“ pasireiškia.

48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek susitarimo Nr. 1/1960/2, tiek susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.4.1 punktas numato, kad sutarties nutraukimo pagrindas yra, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Pagal 14.1 punktą, atsiradus bent vienam iš sutarties nutraukimo pagrindų bankas raštu paragina kredito gavėją pašalinti sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal sutartį ir skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamai tokius įsipareigojimus įvykdyti. Kredito gavėjui iki tokiame raginime nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki banko rašytiniame pranešime nurodyto sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas nebus visiškai pašalinęs sutarties pažeidimų ir (ar) tinkamai įvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 14.2 punkte nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

49. SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas gali, tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvarioje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

50. Įvertinus apeliantų nurodomus susitarimų tekstus ir SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad susitarimo Nr. 1/1960/2 bei susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14.1, ir 14.4.1 punktai tiesiogiai atkartoja ir numato tas pačias procedūras, tuos pačius terminus, kaip numato SNTSKĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalys, t. y. apeliantų nurodomuose susitarimuose buvo numatyta, jog kredito gavėjui suteikiamas papildomas 60 dienų terminas tinkamai tokius įsipareigojimus įvykdyti, buvo nustatytas raštiško įspėjimo išsiuntimas prieš vienašalį sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Todėl ieškovų teiginiai, esą 14.1, 14.2 ir 14.4.1 punktai suteikė teisę bankui nutraukti kreditavimo sutartis I ir II paprastesne nei įstatymo imperatyvo nustatyta tvarka, todėl jų nutraukimas pripažintinas nesąžiningu ir negaliojančiu, yra atmestini kaip nepagrįsti.

51. Byloje įrodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. ieškovams buvo atsiųsti banko pranešimai dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir kreditavimo sutarčių nutraukimo, kuriais pranešama, kad iki 2020 m. gegužės 17 d. neįvykdžius nurodytų finansinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelsto kredito bei nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po nurodyto termino vienašališkai nutrauks 2003 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarytas kreditavimo sutartis.

52. Byloje įrodyta, jog atsakovė realiai ieškovams suteikė ilgesnį nei 60 dienų papildomą terminą įsiskolinimui pagal kreditavimo sutartis padengti, nes byloje įrodyta, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovai kreipėsi į banką prašydami iki 2020 m. spalio 31 d. neperduoti vykdymo dokumentų antstoliams dėl neįvykdytų prievolių pagal 2003 m. rugsėjo 13 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. kredito sutartis dėl išieškojimo iš įkeisto turto, nes turi galimybę refinansuoti kreditą kitos kredito įstaigos lėšomis, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė dokumentus Mėmelio taupomajai kasai dėl turimų finansinių įsipareigojimų refinansavimo. Bankas sutiko palaukti, jei iki 2020 m. rugsėjo 30 d. bus pateiktas garantinis raštas dėl refinansavimo ir atlygintos 1 178,15 Eur išlaidos už vykdomųjų įrašų išdavimą, skola grąžinta iki 2020 m. spalio 31 d. Šias aplinkybes įrodo ir ieškinio 12 priedas bei atsiliepimo į ieškinį 15 priedas, todėl byloje įrodyta, jog nuo atsakovo nurodomos 2020 m. gegužės 17 d. sutarties nutraukimo datos komunikacija su banku dėl sutarties išsaugojimo vyko iki 2020 m. spalio 6 d., nors realiai atsakovas buvo sudaręs ieškovams galimybę pateikti refinansavimo dokumentus iki 2020 m. spalio 31 d., t. y. realiai suteikė 5 mėnesių terminą.

53. Šioje byloje įrodyta, kad ginčo kreditavimo sutartys 2012 m. jau buvo nutrauktos dėl esminių šių sutarčių pažeidimų, nes susitarimo Nr. 1/1960/2 preambulėje nurodyta, kad kreditavimo sutartis I jau buvo anksčiau vienašališkai nutraukta dėl ieškovų sisteminio įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį I nevykdymo. Kaip yra užfiksuota susitarimo Nr. 1/1960/2 preambulėje, kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį I, bankas sutartį nutraukė vienašališkai prieš terminą. Susitarimu Nr. 1/1960/2, bankui išreiškus norą bendradarbiauti bei tartis, buvo atnaujintos kreditavimo sutarties I sąlygos.

54. Byloje nustatyta, kad kreditavimo sutartys su ieškovais banko vienašališkai nutrauktos 2020-07-07, tačiau byloje įrodyta, kad šalių komunikacija dėl ieškovų nurodomo skolos refinansavimo vyko iki 2020 m. spalio 6 d.

55. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šios bylos atveju reikšminga yra ne 2020 m. liepos 7 d., o būtent 2020 m. gegužės 22 d., kai buvo padengtas nuo 2019 m. pabaigos egzistavęs įsiskolinimas. Ieškovai per atsakovo nurodytus terminus gerokai sumažino įsiskolinimo dydį, o konkrečiai 2020 m. gegužės 22 d. įsiskolinimas už einamuosius mokėjimus buvo sumažintas iki 387,70 Eur, todėl pažadėtojo prievolės įvykdymo ir faktinio įvykdymo santykis buvo su minimaliu nukrypimu, negalinčiu būti vertinamu kaip esminiu, sudarančiu pagrindą toliau tęsti pradėtas kreditavimo sutarčių nutraukimo procedūras. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos rašytiniai įrodymai paneigia apeliantų motyvus dėl jų nurodomo 2020 m. gegužės 22 d. 387,70 Eur skolos dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio 49 ir 50 punktuose nurodoma, kad 2020 m. gegužės 22 d. padengus įsiskolinimą jų skola atsakovei buvo 387,70 Eur, tačiau patys ieškovai nurodo, jog 2020 m. gegužės 26 d. jų skola, pagal atsakovės pranešimus, buvo 2 253,68 Eur, o ieškovų skola be delspinigių sudarė 2 188,92 Eur.

56. Su 2021m. kovo 15 d. atsiliepimu į ieškinį pateiktas banko susirašinėjimas su ieškovu įrodo, kad 2020 m. gegužės 15 d. bankas el. paštu informavo ieškovą, kad bankui įsiskolinimas nėra padengtas, pagal 2020 m. balandžio 8 d. įspėjimą, terminas baigsis 2020 m. gegužės 18 d. ir skola turi būti padengta. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovas el. paštu informavo banką, kad perves bankui 3 200 Eur. 2020 m. gegužės 21 d. bankui prievolėms pagal abi kreditavimo sutartis vykdyti pervesta 3 200 Eur suma. Tai yra paskutinė ieškovų įmoka pagal abi kreditavimo sutartis. Iki šio mokėjimo pradelsta mokėti suma sudarė apie 5 387 Eur (nurodyti 2020 m. balandžio 8 d. pranešime ir po šio pranešimo nesumokėtos einamosios įmokos pagal grafikus). Atlikus mokėjimą pradelsta mokėti skola sudarė apie 2 187 Eur.

57. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį, pagrįstai konstatavo, kad, ieškovui 2020 m. gegužės 22 d. atlikus dalinį pradelstos skolos mokėjimą, likusi nepadengta skola sudarė ne, kaip teigia ieškovai, 387,70 Eur, o 2 188 Eur.

58. Ginčo byloje dėl to, kad ieškovai yra vartotojai, nėra, nes atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka ir netgi palaiko ieškovo poziciją, kad kreditavimo sutartys I ir II nagrinėjamos bylos kontekste kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys, kadangi atitinka visus šiai sutarčių rūšiai keliamus kriterijus. Atsakovas susirašinėjimu su ieškovais įrodė, kad ieškovų ginčijamos nuostatos ir buvo vertinamos kaip vartojimo.

59. Ieškovai prašo pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovų N. Š., R. Š. 2017 m. gegužės 16 d. sudarytų susitarimų Nr. 1/1960/2 ir Nr. (duomenys neskelbtini)14.1, 14.2, 14.4.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo susitarimų sudarymo momento. Ginčo susitarimo sudarymo metu galiojusio CK 6.228-4 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys nustatė kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 46 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu.

60. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui svarbu ne tik tai, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr. 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje J.-C. V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

61. Šioje byloje įrodyta, kad ginčo susitarimai sudaryti dėl kreditavimo sutarčių netinkamo vykdymo, ieškovai kreditavimo sutartį I sudarė 2003 m. rugsėjo 16 d., o 2007 m. sausio 15 d. susitarimu padidino paskolos sumą ir sudarinėjo įvairius susitarimus su banku, ieškovas buvo šios nutarties 42–44 punktuose nurodytų įmonių vadovas, kreipėsi į atsakovę dėl paskolos refinansavimo, todėl byloje neįrodyta, kad ieškovai kaip vartotojai galėjo nesuprasti ginčo sąlygos reikšmės, o be to, byloje įrodyta, jog ieškovai 2020 m. gegužės 22 d. atliko dalinį paskolos mokėjimą ir tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. atlikti vykdomieji įrašai, kurie perduoti vykdyti 2020 m. spalio 13 d., tenkinant ieškovų prašymus dėl sutarčių išsaugojimo.

62. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir, atvirkščiai, – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

63. Įvertinus paminėto ginčo susitarimą bei atsakovės veiksmus vykdant šį susitarimą byloje neįrodyta, kad apelianto nurodoma ginčo susitarimo sąlyga iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, nes byloje įrodyta, jog ginčo susitarimai buvo sudaryti siekiant atnaujinti kreditavimo sutarčių I ir II vykdymą, byloje įrodyta, kad atsakovė siekė bendradarbiauti iki pat šių sutarčių faktinio nutraukimo bei vykdomųjų įrašų perdavimo vykdyti.

64. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovų kredito sutarties pažeidimas – įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas – truko ilgiau negu 90 dienų, o atsakovas, įspėdamas ieškovus apie netinkamą prievolių vykdymą ir sutarties nutraukimą, nustatė jiems 60 dienų papildomą terminą sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti, t. y. keletą kartų nuo 2019 m. spalio 29 d., nes ginčo sutartis nutraukta tik 2020 m.liepos 7 d.

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nustatytas aplinkybes, nurodo, kad kredito sutarties pagrindu ieškovai prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal kredito sutartis, neatliko mokėjimų sistemingai nuo 2019 m. spalio 29 d., kai buvo nustatyta terminas iki 2020 m. vasario 4 d. įsipareigojimams įvykdyti, o vėliau terminas iki 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. gegužės 22 d. ieškovai padengė tik dalį skolos, t. y. byloje įrodyta, kad šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių kredito sutarties sąlygų buvo ieškovų įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai įgyvendino teisę nutraukti kredito sutartį įstatyme nustatytu pagrindu.

66. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais, o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 54 punktą).

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie yra mokūs ir turi galimybę toliau tinkamai tęsti savo sutartinių prievolių vykdymą (pvz., darbo santykius ir gaunamo darbo užmokesčio dydį patvirtinantys dokumentai).

68. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po sutarties nutraukimo ir (ar) civilinės bylos ieškovų iniciatyva iškėlimo jie yra sumokėję bent dalį susidariusios skolos. Tokių argumentų nenurodo ir apeliantai apeliaciniame skunde. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl aplinkybių, galinčių suteikti atsakovui galimybę tikėti, jog kredito sutartis bus vykdoma ateityje.

69. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovų finansiniai sunkumai prasidėjo ir įsipareigojimai bankui nebuvo vykdomi dar iki 2020 m. pandemijos, ieškovai 4 kartus buvo įspėti dėl sutarčių nutraukimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog apeliantų finansiniai sunkumai yra susiję su COVID-19 pandemija.

70. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, o atsakovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis