Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finresta“ ieškinį atsakovui R. Š. Dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 330 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1527-538/2018) UAB „Tepsa LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-694-538/2019) UAB „Tepsa LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 5 d. nutartimis patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 21 414,96 Eur sumai. 2019 m. vasario 28 d. BUAB „Tepsa LT“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos 255 MMA dydžio administravimo išlaidos, iš kurių 6 MMA (3 330 Eur) bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ atlyginimas.

Juridinių asmenų registro duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Tepsa LT“ įmonės vadovo pareigas nuo 2014 m. sausio 29 d. atliko atsakovas R. Š. Ieškovė nurodo, kad įmonės bankroto procese jokių lėšų nebuvo gauta ir gavimas nenumatomas; turto, iš kurio pardavimo būtų galimybė gauti lėšų, nėra. Duomenų, jog teismo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos už bankroto procedūros administravimą būtų apmokėtos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Kadangi tiek nurodytos bankroto bylos iškėlimo metu, tiek bankroto procesui administravimo išlaidų nustatymo metu, tiek faktiškai patirtų administravimo išlaidų metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (iki 2019 m. gruodžio 31 d.), todėl nagrinėjamu atveju yra remiamasi būtent šio įstatymo nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai ar bankroto administratorius patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, teikdama bankroto administravimo paslaugas bankrutavusiai įmonei UAB „Tepsa LT“, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Bankroto administratorius patyrė išlaidas ir jos turi būti jam atlygintos. Administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti patvirtintą atlyginimą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytas išlaidas privalo atlyginti įmonės vadovas.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t.y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi, kuria UAB „Tepsa LT“ iškelta bankroto byla, kurios bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“, nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su nustatyti būtinomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). UAB „Tepsa LT“ buvo nemoki dar 2017 metais, o atsakovas, būdamas jos vadovu, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą 2018 metais kreipėsi vienas iš juridinio asmens kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos nevykdė. Nustačius vadovo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą, yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo išlaidų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė neturi turto, dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administravimo išlaidų. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau to padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratoriui (ieškovei) už įstatymuose nustatytų pareigų atlikimą buvonustatytas 3 330 Eur atlyginimas, kurio nepadengė UAB „Tepsa LT“ turtas, dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą elgtis rūpestingai ir laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, laiku ir tinkamai vykdyti įstatymo nustatytas prievoles, dėl šios priežasties egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), ieškovės reikalavimas dėl 3 330 Eur administratoriaus atlyginimo priteisimo iš atsakovo tenkintinas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismeiki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 37 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Permokėta 38 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi,424 ir 428 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Š. 3 330 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų) administratoriaus atlyginimo už BUAB „Tepsa LT“ bankroto proceso administravimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 330 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finresta“.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finresta“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.