- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1202-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24577-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- B. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., kuriuo prašoma: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) šalių nepilnamečių vaikų L. B. ir M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) nustatyti ieškovei uzufruktą į dalijant santuokoje įgytą turtą natūra D. B. tenkančią ½ 0,15 ha žemės sklypo ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo dalį iki jauniausia dukra L. B. sulauks pilnametystės; 5) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 774 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktais nustatyta tvarka ir nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; 7) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 1 741 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktais nustatyta tvarka ir nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; 8) priteisti iš atsakovo 4 039 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai L. B. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 15 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, sumokant jį B. B.; 9) priteisti iš atsakovo 13 202 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai M. B. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 15 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, sumokant jį B. B.; 10) ieškovės siūlomu būdu padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 62 035 Eur kompensaciją už dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį; 12) nustatyti, kad atsakovas ir ieškovė turi pareigą padengti po ½ dalį bendros 1 343,63 Eur skolos UAB „Ignitis“, paliekant bendrą šalių atsakomybę prieš kreditorių UAB „Ignitis“ už viso įsiskolinimo padengimą; 13) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 135 Eur išlaidų, kurias ši patyrė apmokėdama dukros M. B. psichologinių konsultacijų išlaidas MB Psichologo konsultacijos; 14) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 825 Eur už ieškovės padengtą įsiskolinimo už elektrą dalį; 15) po santuokos nutraukimo B. B. palikti santuokinę pavardę – „B.“.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 774 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 1 741 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) taikyti atsakovo vardu registruotų transporto priemonių areštą, leidžiant jas naudoti atsakovo vykdomoje veikloje; 4) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė:
2.1. Apie 2024 m. sausio 14/15 dieną atsakovas būdamas neblaivus, naktį rėkdamas ir įžeidinėdamas pažadino ieškovę, ko pasėkoje pabudo ir vaikai, ir vaikų akivaizdoje grasindamas nusižudyti, demonstratyviai paėmęs virvę užsirakino pirtyje, esančioje šalia namo. Nepavykstant įkalbėti atsakovo grįžti namo, iškviesti policijos pareigūnai, atsakovas buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, kur pripažino, kad būdamas neblaivus tiesiog norėjo pagąsdinti šeimą. Po to, kai atsakovą iš namų išsivežė policijos pareigūnai, atsakovas namo negrįžo ir gyvena atskirai. Ieškovė teismui nurodė, jog kelis kartus buvo davusi atsakovui galimybę sugrįžti į šeimą, tačiau atsakovas savo elgesio nekeitė, paliko šeimą, nutraukė išlaikymo vaikams mokėjimą, nustojo finansuoti dukrų sportinius užsiėmimus, mokėti už namo elektrą, dėl to kaupėsi įsiskolinimai, name buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, kuris vėliau buvo atkurtas, ieškovei pažadėjus įsiskolinimą padengti.
2.2. Pasak ieškovės, atsakovas visiškai neskiria dukroms savo dėmesio, jau nuo 2024 m. sausio pradžios nesidomi vaikų ugdymu, pasiekimais, atsisako prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas atsisako toliau finansuoti dukters M. jau 12 metų trunkančią profesionalios sportinių šokių sportininkės, reitinguojamos (duomenys neskelbtini), karjerą, neprisiima jokių įsipareigojimų; atsisako prisidėti prie vaikų vežiojimo į treniruotes, mokyklą, kai ieškovė dirbdama viena vežioja vaikus kiekvieną dieną, tiek į mokyklą, tiek į treniruotes, į pamokas pas korepetitorius ir t.t. ir dar turi pasirūpinti šeima, namais, vaikų psichologine gerove, kuri dėl įvykių šeimoje yra labai bloga. Atsakovas žino, kad ieškovė, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, nebus pajėgi finansuoti dukters M. profesionalios sportininkės karjeros, su kuria mergaitė sieja savo ateitį. Ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo nepilnametės dukters L. B. išlaikymui priteisti laikiną 774 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, o nepilnametės dukters M. B. išlaikymui priteisti laikiną 1 741 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą.
2.3. Poreikiai susiję su dukros sportiniai šokiais buvo tenkinami nepaisant atsakovo oficialiai deklaruojamų pajamų, kadangi atsakovas turi ir nedeklaruotų pajamų, reali jo turtinė padėtis yra geresnė, ką be kita ko įrodo ir tai, kad atsakovas leidžia sau vykti į prabangias žvejybas užsienyje, žr. pvz. priedą Nr. 8, įsigijo brangų vandens motociklą, žr. priedą Nr. 9, kai tuo tarpu ieškovė teikdama prioritetą vaikams, neišgalėjo susimokėti už elektrą.
2.4. Atsakovo vardu yra registruota visa eilė transporto priemonių, kurias atsakovas naudoja savo veikloje, organizuodamas prekių Gariūnų turgavietėje prekeiviams tiekimą, atsakovui dirba daug vairuotojų. Vien atsakovo vardu registruotų transporto priemonių kiekis ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (žr. priedą Nr. 136) rodo jo veiklos mastą. Užtikrinant turto padalijimą natūra, taip pat užtikrinant kompensacijos atsakovės naudai išieškojimą prašo teismo taikyti atsakovo vardu registruotoms transporto priemonėms areštą, leidžiant jas naudoti atsakovo vykdomoje veikloje.
2.5. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą D. B. gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės B. B. ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje - gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 21 d. atsakovas atvyko į šeimos namus, kuriuose šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir sukėlė konfliktą, pradėjo mėtyti daiktus, galop, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, pradėjo smurtauti prieš pačią ieškovę, ją sumušė, buvo sulaužytas rankos pirštas, padaryti kiti sužalojimai. Atsakovas agresyviai elgėsi nepaisant dukrų pastangų ir prašymų liautis. Buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodytas aplinkybes patvirtina pridedami vaizdo įrašai, sulaužyto piršto nuotrauka, pranešimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 418 Eur kas mėnesį; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 1 320 Eur kas mėnesį; areštavo atsakovui priklausančias transporto priemones, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti ar kitaip suvaržyti turtą, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; įpareigojo atsakovą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės B. B. ir nesilankyti ieškovės B. B. ir nepilnamečių vaikų L. B. ir M. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nutartį nukreipė skubiam vykdymui, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepranešus atsakovui. Nutartyje teismas nurodo, kad:
3.1. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog šalys faktiškai gyvena skyrium ir atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, taip pat įvertinus tai, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, teismas darė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vaikų tėvo (atsakovo D. B.) laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms L. B. ir M. B., iki bus priimtas teismo sprendimas, bet ne ilgiau nei iki jų pilnametystės.
3.2. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra L. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko vieną papildomo ugdymo užsiėmimą – šokio studiją (duomenys neskelbtini) (mėnesio narystės kaina 60 Eur), nešioja dantų plokštelę (išlaidos vidutiniškai 50 Eur per mėnesį), nešioja akinius (išlaidos vidutiniškai 9,16 Eur per mėnesį), kitų specialiųjų sveikatos poreikių vaikas neturi. Teismas sprendė, jog būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui, taip pat papildomo ugdymo įstaigos lankymo tęstinumui per mėnesį yra reikalinga apie 836 Eur suma (777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius, į kurią įskaičiuojamos papildomo ugdymo būrelio šokio studijos (duomenys neskelbtini) išlaidos) + 59,16 Eur). Šalių nepilnametė dukra M. B. (duomenys neskelbtini), nešioja (duomenys neskelbtini) (išlaidos vidutiniškai 33 Eur per mėnesį), kitų specialiųjų sveikatos poreikių vaikas neturi, tačiau nepilnametė profesionaliai sportuoja. M. B. yra licencijuota aukšto meistriškumo profesionali sportinių šokių sportininkė, pradėjo sportuoti nuo 2012 metų, šiuo metu treniruojasi (duomenys neskelbtini), o taip pat sportininkės karjerą tęsia atstovaudama (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų kasmet tapo Lietuvos čempionatų finalininke, prizininke bei nugalėtoja, taip pat dalyvavo ir sėkmingai pasirodė ne vienose tarptautinėse pasaulio reitingo varžybose, nuo 2021 metų, priklauso (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 16 d. įvykusiame Pasaulio čempionate M. buvo finalininkė ir užėmė 5 vietą. M. B. poreikio tenkinimui bei jo tęstinumui bylos nagrinėjimo teisme metu užtikrinti yra reikalinga apie 1 830 Eur (1 420,12 Eur, patiriamos išlaidos Lietuvoje + 400 Eur, patiriamos išlaidos (duomenys neskelbtini)) suma per mėnesį. Preliminariai įvertinus šalių nepilnametės dukters M. B. poreikius, teismas sprendė, jog būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui, taip pat specialiųjų sveikatos poreikių (duomenys neskelbtini) bei profesionalaus sporto poreikių užtikrinimui bei šių poreikių tęstinumui per mėnesį yra reikalinga apie 2 640 Eur suma (777 Eur (MMA, atskaičius mokesčius) + 33 Eur (duomenys neskelbtini) + 1 830 Eur (profesionalios sportinės veiklos išlaidos).
3.3. Teismas įvertino ginčo šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nustatė, kad ieškovė B. B. verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog per 2023 m. gavo 28 045 Eur pelno arba vidutiniškai po 2 337 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas vykdo prekių gabenimo ir pristatymo paslaugas prekybininkams. Atsakovo oficialios pajamos per 2022 metus sudarė 34 652 Eur iš individualios veiklos, 0,12 Eur indėlių palūkanos ir 4 668,45 Eur (iki mokesčių) su darbo santykiais susijusių pajamų ir 216 Eur dienpinigių, iš viso 39 536,57 Eur per metus arba apie 3 295 Eur per mėnesį, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 2 353 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas deklaruoja ne visas gaunamas pajamas. Nurodytą aplinkybę įrodinėjo 2024 m. vasario 26 d. atsakovo atžvilgiu priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-21 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius duomenimis, kuriuo atsakovas pripažino padaręs nusikalstamas veikas susijusias su gautų individualios veiklos pajamų neapskaitymu, jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini), kurios akcijos priklauso atsakovui, pajamų neapskaitymu. Tyrimo metu nustatyta kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. (13 mėnesių) atsakovas neapskaitė 95 626 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudarytų po 7 355,85 Eur per mėnesį. Tyrimo metu nustatyta kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (7 mėnesiai) neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ne mažiau kaip 139 543 Eur pajamų už suteiktas transporto paslaugas, kas atitinkamai sudarytų vidutiniškai po 19 934,71 Eur per mėnesį. Įvertinęs šalių turtinę padėtį teismas sprendė, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra pakankama nurodytiems poreikiams tenkinti, antraip dukra M. B. per 12 metų nebūtų pasiekusi sportinių aukštumų. Kartu pažymėjo, jog M. B. specialieji poreikiai, susiję su sportiniais šokiais, visa apimtimi buvo tenkinami šalims gyvenant santuokoje, todėl vien tas faktas, kad tėvų santuoka nutraukiama, neturėtų lemti dukters užsiėmimų atsisakymo ar ribojimo, o taip pat vaiko veiklos finansavimo nutraukimo. Teismas nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai L. B. po 418 Eur per mėnesį, o šalių nepilnametei dukrai M. B. (atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters poreikius, susijusius su sportinių šokių užsiėmimais) po 1 320 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Šalies argumentai
3.4. ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nurodyto kilnojamojo turto areštą, leidžiant jas naudoti atsakovo vykdomoje veikloje. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje yra pareikštas reikalavimas dėl atsakovo vardu registruotų transporto priemonių padalijimo, t. y., priteisimo atsakovui natūra bei kompensacijos ieškovei išmokėjimo, o iš 2025 m. sausio 8 d. teismo išreikalautų duomenų iš VĮ Regitra, nustatyta, jog dalis ieškovės nurodomų transporto priemonių galimai yra perleistos, kadangi nebėra registruotos atsakovo vardu, siekiant užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu šis kilnojamasis registruotinas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims bei kartu užtikrinti, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – transporto priemonių areštą.
3.5. Ieškovė prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje motyvuoja, tuo, jog 2024 m. lapkričio 21 d. atsakovas atvyko į šeimos namus, kuriuose šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir sukėlė konfliktą, pradėjo mėtyti daiktus, galop, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, pradėjo smurtauti prieš pačią ieškovę, ją sumušė, buvo sulaužytas rankos pirštas, padaryti kiti sužalojimai. Atsakovas agresyviai elgėsi, nepaisant dukrų pastangų ir prašymų liautis. Buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Preliminariai įvertinus byloje surinktus įrodymus apie atsakovo vartotą smurtą ieškovės atžvilgiu, jai padarytus sužalojimus, teismo vertinimu pakanka duomenų konstatuoti, kad šiuo metu siekiant užtikrinti šalių bei jų nepilnamečių vaikų saugumą, eliminuoti šalių konfliktų galimybę bei iki teismo sprendimo priėmimo laikinai sureguliuoti situaciją, byloje yra reikalinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos.
3.6. Atsakovui pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo skundą ir panaikino 2025 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo areštuotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės: MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad minėtos transporto priemonės atsakovo buvo įsigytos po povedybinės sutarties sudarymo, todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kuri santuokos nutraukimo byloje nedalintina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties skubų vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog jis neprisideda prie vaikų išlaikymo, kadangi net su ieškove gyvenant skyrium, perveda jai po 800 Eur per mėnesį vaikų poreikiams. Teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė dukters M. išlaidų šokiams, šių poreikių su atsakovu nederino, niekada nesakė, jog pervedamų pinigų vaikams neužtenka.
Šalies argumentai
4.2. Teismas išėjo už ieškinio ribų nurodydamas, kad M. B. profesionalaus sporto poreikių užtikrinimui bei šių poreikių tęstinumui per mėnesį yra reikalinga 1 830 Eur suma (nutarties 18 punktas), nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad ši suma vidutiniškai sudaro 1 430,12 Eur/mėn. (ieškinio 80 punktas). Teismas neįvertino, kad nutartyje nurodyta net 2 640 Eur mėnesinė suma dukters M. poreikiams yra gerokai viršijanti ne tik vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, bet ir faktines vaiko išlaidas bei nėra ieškovės pagrįsta bylos duomenimis. Teismas spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, netinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti teismo nurodytą išlaikymo dydį.
4.3. Atsakovo manymu, teismas nevertino aktualių duomenų apie ieškovės B. B. gaunamas pajamas. Iš byloje kartu su ieškiniu pateiktų ieškovės sąskaitos išrašų matyti, kad: ieškovės įplaukos 2024 m. rugsėjo mėnesį buvo 9 225 Eur; 2024 m. spalio mėnesį buvo 6 370,50 Eur; 2024 m. lapkričio mėnesį buvo 3 068,50 Eur; ieškovė nepateikė savo sąskaitų išrašų iš kitų turimų bankų (Revolut, Šiaulių bankas, Urbo ir kt.). Teismas neįvertino, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi nekilnojamojo turto už 131 029,13 Eur. Ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad galimai nuomoja jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, is nuomos gauna mažiausiai 500 Eur, kuriais disponuoja asmeniškai. Teismas neįvertino, kad VĮ ,,Regitra“ duomenimis ieškovės vardu 2023 m. lapkričio mėnesį registruota 2021 metų pagaminimo transporto priemonė BMW X6 XDRIVE40I, kurios vertė šiai dienai ne mažiau kaip 65 000 Eur.
4.4. Teismas netinkamai, vadovaudamasis prielaidomis, vertino atsakovo turtinę padėtį: (duomenys neskelbtini) atsakovo turimų akcijų vertė yra 1 000 Eur; įmonė veiklos nevykdo jau daugiau nei 2-ejus metus, negauna jokių pajamų; atsakovas neturi asmeninio nekilnojamojo turto, o kelionė buvo draugų sumestinė dovana, skirta gimtadienio proga (skrydis lėktuvu kainavo vos 100 Eur). Teismas netinkamai įvertino atsakovo gaunamas pajamas, neatsižvelgė į tai, kad 2023 metais atsakovas gavo vos 23 000 Eur, o už 2024 metus pajamų deklaracijos dar neteikė. Teismas neįvertino, kad iš gaunamų 1 500 Eur pajamų, turi apmokėti už būsto nuomą (700 Eur/mėn.); komunalinės paslaugos (vidutiniškai 150 Eur/mėn.); telefono išlaidos – 20 Eur; patiria išlaidas maistui, aprangai, higienos ir buitinėms prekėms, transportui ir pan. Nurodo, kad nėra finansiškai pajėgus teikti priteisto viso 1 738 Eur dydžio išlaikymo abiem vaikams, atsakovo išlaidos viršytų pajamas. Teismas taip pat netinkamai vertino šeimos finansinę situaciją po 2024 metų sausio mėnesio, kuomet šalys pradėjo gyventi skyriumi. Visus klausimus, susijusius su vaikui patiriamomis išlaidomis savarankiškai prisiima ieškovė, šių išlaidų patyrimo, poreikių būtinumo su atsakovu nesprendė. Nors dukra daugelį metų profesionaliai šoka, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai bei galimybėms ir toliau privalo visa apimtimi prisidėti prie ieškovės nurodomų poreikių.
4.5. Teismas tinkamai neįvertino B. B. turtinės padėties, gaunamų pajamų, to, kad jos gaunamos pajamos beveik trigubai viršija atsakovo gaunamas pajamas, kas patvirtina, kad jos turtine padėtis yra žymiai geresnė, dėl ko teismui buvo pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigų vaikams lygybės principo. Ieškovė nurodo, kad dukra M. atstovauja ir šokių mokyklą ir Lietuvos Respubliką, ieškove, nepateikė jokios informacijos apie gaunamas išmokas is šokių klubo, valstybės paramą, premijas, laimėjimus ir pan. Ieškovė, leisdama dukrai atstovauti tiek šokių klubą, tiek ir valstybę, nesikreipė dėl vaiko finansavimo valstybės ar klubo lėšomis. Be to, teismas nepagrįstai nesumažino vaikams teiktino išlaikymo 122,50 Eur, kurią ieškovė gauna kiekvieną mėnesį kaip vaiko išmoką kiekvienam vaikui. Negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Esamomis aplinkybėmis 418 Eur ir 1 320 Eur dydžio laikinas išlaikymas iš esmės iškreipia abiejų tėvų prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus esmę, atsakovui nepagrįstai perkeliant abiejų tėvų išlaikymo pareigą, o ieškovei suteikiant galimybę nusišalinti nuo vaikų išlaikymo prievolės nesant tam jokių objektyvių pagrindų.
4.6. Teismas nepagrįstai nutarė taikyti atsakovo vardu registruotų transporto priemonių areštą. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti atsakovui natūra prašomą areštuoti turtą, ji neprašo šio turto priteisti sau, tad nėra aišku, kokiu tikslu šis turtas turi būti areštuojamas. Ieškovė nepagrindė, o teismas nenurodė, kokiu būdu ir kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas ar pasidaryti neįmanomu, jeigu ieškovė prašo šį turtą priteisti atsakovui. Teismas neįvertino ieškovės reikalavimų, to, kad ji prašo padalinti ne tik bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, bet ir asmeninį, atsakovo įgytą jau po vedybų sutarties sudarymo, tiek ir po gyvenimo skyrium pradžios, t. y. su ieškove nevedant bendro ūkio. Teismo pritaikytas turto areštas yra beprasmis, kadangi atsakovas neturi jokių planų šio turto slėpti ar jį kam nors perleisti.
4.7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo ieškovės, tik deklaratyviai įvardijo, jog <...> pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45759-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas neanalizavo nei dėl kokių priežasčių, nei kada pradėtas ikiteisminis tyrimas; nesiaiškino, ar pateikti įtarimai, jei taip, tai kam; apkaltino atsakovą padarius nusikalstamą veiką, nors nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tik perrašė ieškovės prašyme įvardytus argumentus dėl būtinumo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, nors teismas turėjo pareigą vertinti, ar savo veiksmais daro realią žalą ieškovės ir / ar nepilnamečių vaikų interesams. Tai, kad santykiai yra konfliktiški, savaime neįrodo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Pritardamas ieškovės argumentams pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, ar prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemone – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės – proporcinga nagrinėjamojoje situacijoje.
4.8. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė atsakovo teisę atsiliepti į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas įsitikinęs, kad teismas, nesuteikęs teisės atsiliepti ir 2025 m. sausio 17 d. priėmęs skubiai vykdomą sprendimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, pažeidė atsakovo teises. Šie pažeidimai yra itin reikšmingi, tad kyla abejonių dėl teismo nutarties teisėtumo.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kiek ji nepakeista 2025 m. vasario 14 d. nutartimi bei prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepime iš esmės nurodo:
5.1. Atsakovas nevykdo (vykdo tik iš dalies) 2025 m. sausio 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir moka tik dalį reikalingo išlaikymo (už 1 mėn. sausio 17 / vasario 17 d. laikotarpį atsakovas sumokėjo tik 800 Eur, skola – 938 Eur), dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikia nereguliariai ir skirtingo dydžio (pvz. 2024 m. balandžio, gegužės ir lapkričio mėnesiais išlaikymas nebuvo teikiamas visiškai; vienais mėnesiais abiejų vaikų poreikių tenkinimui buvo pervesta 1 470 Eur ar 1 700 Eur, kitais tik po 400 Eur kiekvienam vaikui). Teismas nustatė, kad yra visa eilė kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios nurodytos teismo nutarties 12 punkte.
5.2. Nesutinka, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi lentelėje aprašytas M. B. išlaidas šokiams vidutiniškai sudaro apie 1 430,12 Eur / mėn. Dukra M. nuo 2024 liepos mėnesio atstovauja (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu išlaidas treniruotėms (duomenys neskelbtini) sudaro 100 Eur/mėn. sporto klubo mokestis ir apie 300 Eur/mėn. privačios pamokos, viso: 400 Eur / mėn., taigi, viso apie 1 830,12 Eur / mėn. Pažymėjo, kad ši suma nurodoma ir aptariama ieškinio dalies pavadinime (duomenys neskelbtini) / M. B. sportiniai šokiai – apie 1 830,12 Eur per mėnesį“. Dukros M. sportinių šokių karjera nepertraukiamai tęsiasi ir finansuojama tėvų lėšomis nuo jos vaikystės, todėl atsakovas puikiai žino dukros poreikių mastą, o atsakovo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie dukros poreikius yra tik nepagrįsta atsakovo gynybinė pozicija. Ieškovė tiek tiesiogiai, tiek per dukrą daug kartų prašė atsakovo pinigų dukrai, tačiau atsakovas duoti pinigų atsisakė.
5.3. Dukra M. B. yra aukšto meistriškumo sportininkė, ką pagrindžia prie ieškinio pridėti įrodymai. Su šiuo atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė teikia įrodymus, kad M. B. jaunių iki 21 metų Europos čempionate su partneriu (duomenys neskelbtini) laimėjo itin aukštą (duomenys neskelbtini) vietą. Papildomai prideda įrodymus, kad dukra M. B. karjerą finansuoja išimtinai tėvai, kad ji negauna piniginių prizų, taip pat neturi rėmėjų. Teismas nustatė, kad dukros L. B. poreikių tenkinimui per mėnesį preliminariai yra reikalinga 836,16 Eur suma (ieškiniu įrodinėjamas dydis yra 1 547,97 Eur), o dukros M. B. – 2 640 Eur suma (ieškiniu įrodinėjamas dydis yra 3 482,37 Eur). Apeliantas atskirajame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo vertinimą, jog nagrinėjamu priteistinas laikinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas išmokos vaikams suma.
5.4. Apeliantas įrodinėja, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, kadangi nevertino ieškovės įplaukų per 2024 m. 09 -11 mėnesius, 2022 ir 2023 metų pajamų. Apelianto prielaidos apie tai, kad ieškovė galimai nuomoja jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, kadangi butas, kaip ir namas, kuriame yra butas, yra nebaigtos statybos ir visiškai neįrengtas. Šią aplinkybę patvirtina ieškinio priede esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai ir prie šio atsiliepimo pridedamos buto nuotraukos. Apeliantas klaidina teismą, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis BMW, nes transporto priemonė registruota L. P. vardu, o ieškovė yra įregistruota kaip transporto priemonės naudotoja. Ieškovė pagrindė, kad jos gaunamos pajamos atskaičius įsipareigojimus kreditoriui vidutiniškai sudaro apie 1 796,96 Eur.
Šalies argumentai
5.5. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį, tačiau nepagrindžia, kad dėl to, jog nustojo elgtis nusikalstamai jo pajamos sumažėjo tiek, kad negalėtų teikti teismo nustatyto išlaikymo vaikams. Atsakovui nuosavybės teise kartu su ieškove priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota 13 transporto priemonių. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo apyvartos ir pajamos sumažėjo vien dėl to, kad jis, kaip nurodo, nustojo elgtis nusikalstamai. Priešingai, ieškovės duomenimis, atsakovas vykdydamas veiklą ir toliau elgiasi neteisėtai. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad gauna 1 500 Eur pajamų iš kurių: būsto nuomai skiria 700 Eur; komunaliniams 150 Eur; telefono išlaidoms – 20 Eur; likusią sumą kitoms kasdienėms išlaidoms, tačiau nepaaiškina, kaip iš likusių 630 Eur jis moka 800 Eur išlaikymą vaikams ir dar tenkina kitus kasdienius savo poreikius, keliauja ir pan. Apeliantas atskiruoju skundu nepagrindė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, įskaitant preliminarius būtinuosius kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
5.6. Transporto priemonių areštas pritaikytas siekiant užtikrinti areštuoto turto padalijimą natūra. Santuokos nutraukimo byloje gali būti dalijamas tik realiai esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas. Jeigu turtas yra perleistas, jis negali būti dalijamas nei natūra tarp sutuoktinių, nei turtą priteisiant vienam sutuoktiniui. Teismas, be kita ko, nustatė, kad atsakovas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jau perleido dalį transporto priemonių taip išvengdamas jų padalijimo. Tai akivaizdus pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad teismas taikydamas transporto priemonių areštą nepažeidė proporcingumo principo ir leido transporto priemones naudoti atsakovo vykdomojoje veikloje.
5.7. Ieškovė pateikė teismui pakankamai duomenų, - rašytinių įrodymų, nuotrauką, vaizdo įrašų, kurių pagrindu teismas sprendė dėl būtinybės apsaugoti tiek ieškovės, tiek ir nepilnamečių vaikų interesus, apsaugant šeimą nuo atsakovo smurto, užtikrinant ieškovei ir nepilnamečiams vaikams saugią gyvenamąją aplinką.
5.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui. Iš anksto informavus atsakovą apie prašymą dėl transporto priemonių arešto taikymo, kyla reali grėsmė dėl jų perleidimo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo; informavus atsakovą apie prašymą nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, kyla reali grėsmė dėl pakartotinio fizinio ar psichologinio smurtavimo ir pan. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė atsakovo teisių, nes gavęs atskirąjį skundą, teismas dar kartą vertino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir atsakovo argumentus, išdėstytus atskirajame skunde, dėl ko nutarė panaikinti 2025 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo areštuotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės: MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, kiek ji palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl papildomai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo.
9. Apeliantas (atsakovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – internetinio skelbimų portalo autoplius.lt paieškos rezultatą dėl transporto priemonės BMW X6, 2021 m., rinkos kainos. Šiuo įrodymu siekiama pagrįsti atsakovo teiginius dėl ieškovės vairuojamos transporto priemonės vertės ginčo momentu.
10. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus - nuotraukas iš M. Europos čempionato, kuriame 2025 m. vasario 16 d. užimta 3 vieta; pažymas, įrodančias, jog M. B. nėra finansuojama šokių klubo ir asociacijos; prašymą antstoliui dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo; automobilio BMW registracijos liudijimą bei buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuotraukas. Šiais įrodymais ieškovė siekia atsikirsti į atsakovo argumentus dėl dukros M. gaunamų apdovanojimų ir finansavimo klubo lėšomis, dėl automobilio BMW priklausymo kitam asmeniui, nuotraukomis įrodinėja buto baigtumą bei tai, jog atsakovas nevykdo nutartimi teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
11. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju, sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šeimos byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog šalių pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra svarbūs tiek nagrinėjant bylą iš esmės, tiek sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Nors aukščiau minėti įrodymai galėjo būti pateikti ir anksčiau pirmosios instancijos teismui, tačiau siekiant šalims suteikti galimybę pagrįsti dėstomus argumentus bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta nepranešus atsakovui, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus papildomus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams
13. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su teismo priteistu 418 Eur ir 1 320 Eur laikino išlaikymo dydžiu dukroms L. B. ir M. B.. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neteikia išlaikymo dukroms, neįvertino atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, turimo turto, o atsakovė neįrodė būtinybės šios laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Taip pat mano, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, vertindamas dukros M. poreikius.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
18. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 709 Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio buvo patvirtinta 2025 metais taikytina minimali mėnesinė alga – 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 777 Eur (atskaičius mokesčius).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, į turimus preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, priteisė iš atsakovo nepilnametei L. B. 418 Eur dydžio laikiną išlaikymą, o nepilnametei M. B. po 1 320 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o tėvų galimybė ir gebėjimas išlaikyti savo vaikus ne visais atvejais yra lygiai taip pat reikšminga. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į keletą aspektų.
21. Pirmiausiai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą vaikams, nes atsakovas ir taip kas mėnesį perveda dukrų išlaikymui kiekvienai po 400 Eur. Iš atsakovo 2024 m. banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas iš tiesų mokėjo išlaikymą dukroms iš viso pervesdamas po 800 Eur kas mėnesį, taip pat prisidėjo prie dukros suknelės pirkimo, tačiau kelis mėnesius (2024 m. balandžio, gegužės ir lapkričio mėnesiais) išlaikymas nebuvo teikiamas. Pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas išlaikymo neteikė, todėl iš byloje esančio įrodymo matyti, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl teismo nutarties nevykdymo. Nereguliarus ar nepakankamas reikiamo išlaikymo vaikams teikimas sudaro pagrindą laikinąsias apsaugos priemones taikyti.
22. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino nei šalių turtinės padėties, nei turimo turto, nei dukters M. poreikių. Su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas detaliai aptarė šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, išanalizavo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-21 nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nuslėptų (duomenys neskelbtini) pajamų, aptarė kiekvienos iš nepilnamečių dukterų poreikius. Teismas nustatė, kad L. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko vieną papildomo ugdymo užsiėmimą – šokio studiją (duomenys neskelbtini) (mėnesio narystės kaina 60 Eur), nešioja dantų plokštelę (išlaidos vidutiniškai 50 Eur per mėnesį), nešioja akinius (išlaidos vidutiniškai 9,16 Eur per mėnesį), kitų specialiųjų sveikatos poreikių vaikas neturi. Šalių nepilnametė dukra M. B. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išlaidos vidutiniškai 33 Eur per mėnesį), kitų specialiųjų sveikatos poreikių vaikas neturi, tačiau nepilnametė profesionaliai sportuoja, yra licencijuota aukšto meistriškumo profesionali sportinių šokių sportininkė. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad atsakovas kartu su ieškove turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso 13 transporto priemonių bei 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovei tuo tarpu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini).
23. Atsakovas mano, jog teismas išėjo už ieškinio ribų vertindamas, jog dukters M. B. poreikiams kas mėnesį reikalinga 1 830 Eur suma, kai tuo tarpu ieškovė ieškinyje nurodo, kad ši suma vidutiniškai sudaro 1 430,12 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, kadangi ieškinio dalyje „Sportiniai šokiai“ nurodyta, jog M. B. sportiniai šokiai sudaro apie 1 830,12 Eur per mėnesį, o po ieškinio 80 punkto lentele aiškiai nurodyta, jog išlaidas treniruotėms (duomenys neskelbtini) sudaro: 100 Eur/mėn. sporto klubo mokestis ir apie 300 Eur/mėn. privačios pamokos, viso: 400 Eur mėn. Be to, su ieškiniu pateiktoje vaikų poreikių lentelėje grafoje „Išlaidos lavinimui“ prie M. pažymėta, jog šias išlaidas, be kita ko, sudaro 1 430,12 Eur sportiniai šokiai, įskaitant susijusias išlaidas bei 400 Eur sportiniai šokiai (duomenys neskelbtini) sporto klube. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų vertindamas nepilnametės M. poreikius.
24. Apeliantas taip pat išdėstė savo poziciją nurodydamas, kad nėra būtinybės priteisti daugiau išlaikymo nei moka atsakovas šiuo metu, nes dukters M. šokiams ieškovė išlaidas prisiima asmeniškai, nepasitarusi su atsakovu, be to, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turėtų prisiimti didesnę dalį išlaidų. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
25. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Būtent ji rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju jai tenka didesnė našta dėl vaikų išlaikymo, rūpinimosi kasdieniais jų poreikiais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog vien tai, kad galbūt ieškovės pajamos ar turimas nekilnojamasis turtas yra didesnės vertės nei atsakovo, suteikia pagrindą atsakovui būti atleistam ar nusišalinti nuo savo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abipusė ir lygiavertė, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Ieškovė tiek su ieškiniu, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė visą eilę duomenų apie vaikų poreikiams išleistas bei reikalingas sumas. Taip pat prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šokio klubo pažymos, kuriose nurodyta, jog M. B. su šokių partneriu negauna jokio finansavimo nei iš rėmėjų, nei iš federacijos, visas išlaidas (šukuosena, makiažas, apranga, avalynė, papildomos šokių stovyklos ir treniruotės) apmoka šokėjų tėvai, šokėjai gauna tik trofėjus ir medalius. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos stadijoje neįmanoma nustatyti realių šalių galimybių teikti vaikų poreikius visiškai atitinkantį išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, pagrįstai rėmėsi MMA kriterijumi bei specialiaisiais vaikų poreikiais (lankomi būreliai, (duomenys neskelbtini) ir pan.). Kadangi duomenų apie atsakovo gautas pajamas per 2024 metus byloje nėra, šie duomenys ir visi kiti su nepilnamečių vaikų poreikiais susiję klausimai bus įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus atitinkamą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. B. išlaikymui po 774 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui po 1 741 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
26. Apeliantas iš esmės neginčija dukrai L. priteisto laikino išlaikymo dydžio, tačiau abstrakčiai nurodo, kad yra finansiškai nepajėgus teikti tokio dydžio išlaikymo (iš viso 1 738 Eur), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino vaikams teiktino išlaikymo 122,50 Eur suma, kurią ieškovė gauna kiekvieną mėnesį kaip vaiko išmoką kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomi argumentai dėl jo turtinės padėties nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymo dydį vaikams. Nors pripažintina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tokiais atvejais tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama plačiai, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tuo pačiu pažymėtina, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
27. Kaip minėta, sprendžiant dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba dėl sveikatos, amžiaus, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas užsiima individualia veikla, turi privalomo registruoti turto, duomenų, kad ieškovė ar atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti ir užsidirbti, byloje nėra. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo oficialios pajamos per 2022 metus sudarė 34 652 Eur iš individualios veiklos, 0,12 Eur indėlių palūkanos ir 4 668,45 Eur (iki mokesčių) su darbo santykiais susijusių pajamų ir 216 Eur dienpinigių, iš viso 39 536,57 Eur per metus arba apie 3 295 Eur per mėnesį, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 2 353 Eur. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-21 medžiagoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. (13 mėnesių) atsakovas neapskaitė 95 626 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudarytų po 7 355,85 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (7 mėnesiai) neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ne mažiau kaip 139 543 Eur pajamų už suteiktas transporto paslaugas, kas atitinkamai sudarytų vidutiniškai po 19 934,71 Eur per mėnesį. Duomenų, kad šiuo metu atsakovo pajamos ženkliai sumažėjo atsakovas nepateikia tik deklaratyviai nurodo, jog jam išsikrausčius iš namų pasikeitė jo turtinė padėtis, nes reikia mokėti būsto nuomą, komunalinius mokesčius ir pan. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog jos pajamas per mėnesį sudaro apie 1 796,96 Eur, tačiau kaip teisingai nurodo apeliantas, iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo mėnesį gavo 9 225 Eur pajamų, 2024 m. spalio mėnesį gavo 6 370,50 Eur pajamų, o 2024 m. lapkričio mėnesį gavo 3 068,50 Eur pajamų. Iš šių pajamų ieškovė dar moka kreditą Urbo bankui, tačiau tai nepaneigia ieškovės gaunamų pakankamai nemažų pajamų. Atsižvelgiant į išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys turi realias galimybes teikti nepilnametėms dukroms jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
28. Pridurtina, jog CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo turtinė padėtis nėra pakankama teikti priteistą laikiną išlaikymą, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
29. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Pažymėtina, jog būtinieji vaiko poreikiai reiškia ne tik poreikį pavalgyti, apsirengti, turėti saugią aplinką, tačiau reiškia ir ugdymosi, lavinimosi poreikį, kad būtų lavinami vaiko gabumai, todėl šalys 12 metų rūpinęsi dukros M. profesionalia šokėjos karjera, neabejotinai suvokia šio vaiko poreikio užtikrinimo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo šalių vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, kad atsakovui gyvenant kartu su šeima ne tik būtinieji, bet ir specialieji vaikų poreikiai buvo tenkinami visa apimtimi.
30. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad priteistas laikinas išlaikymas yra skirtas laikinai sureguliuoti situacijai, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o nagrinėjamoje byloje teismas siekia užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus iki ginčo nagrinėjimo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo gaunamos pajamos, jo turtinė padėtis, kokie yra realūs būtinieji vaikų poreikiai ir nustatytas šių kriterijų tarpusavio santykis.
Dėl atsakovo transporto priemonių arešto
31. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu atsakovui priklausančių transporto priemonių areštu nurodydamas, jog šį turtą ieškovė ieškiniu prašo natūra priteisti atsakovui, todėl nėra tikslinga jį areštuoti. Nurodo, kad pritaikytas turto areštas yra beprasmis, kadangi atsakovas neturi jokių planų šio turto slėpti ar jį kam nors perleisti. Turtas išvardintas bylos procesiniuose dokumentuose, dėl jo pasisakyta ieškinio reikalavimuose, kas patvirtina atsakovo siekį sąžiningai išspręsti visus turtinius klausimus nutraukiant santuoką.
32. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliktų tokios pačios sudėties ir kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas šią laikinąją apsaugos priemonę pritaikė atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pareikštas reikalavimas dėl atsakovo vardu registruotų transporto priemonių padalijimo, t. y., priteisimo atsakovui natūra bei kompensacijos ieškovei išmokėjimo, o iš 2025 m. sausio 8 d. teismo išreikalautų duomenų iš VĮ Regitra, nustatyta, jog dalis ieškovės nurodomų transporto priemonių galimai yra perleistos, kadangi nebėra registruotos atsakovo vardu (pvz., transporto priemonė MERCEDES-BENZ, (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini); transporto priemonė MERCEDES BENZ, 518, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).
34. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsakovui priklausančių transporto priemonių priteisimo atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ketinimų perleisti transporto priemones neturi, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė netikslinga. Šiuo atveju egzistuoja būtinybė laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir išlaikyti sutuoktinių turimą turtą nepakitusį iki tarp jų kilusio ginčo išsprendimo. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovas kelias transporto priemones greičiausiai yra perleidęs, todėl tarp šalių kilusio ginčo kontekste šios aplinkybės pagrindžia tam tikrą riziką, kad turtas, dėl kurio vyksta ginčas, galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar net padarytų jį negalimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju nustatytinas ne tik poreikis išsaugoti situaciją nepakitusią, bet ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimas. Be to, pritaikytas areštas neatima teisės iš atsakovo naudotis turtu savo veikloje.
35. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nustatytos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tiek tikėtinas ieškinio pagrįstumas, tiek grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Vis dėlto pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalijamas ir kokiu būdu, todėl šioje nutartyje nustatytos aplinkybės nedaro įtakos bylos baigčiai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, šių priemonių taikymu šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi teisę teikti teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tokį prašymą objektyviai pagrįsdamas.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium
36. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams.
37. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie atsakovo vartotą smurtą ieškovės atžvilgiu, jai padarytus sužalojimus, pirmosios instancijos teismo vertinimu pakanka duomenų konstatuoti, kad šiuo metu siekiant užtikrinti šalių bei jų nepilnamečių vaikų saugumą, eliminuoti šalių konfliktų galimybę bei iki teismo sprendimo priėmimo laikinai sureguliuoti situaciją, byloje yra reikalinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
38. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ikiteisminio tyrimo aplinkybių ir priežasčių, neanalizavo, ar įpareigojimas gyventi skyrium yra proporcingas šioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, ne kartą kviesti policijos pareigūnai, taip pat ir dėl atsakovo smurto prieš ieškovę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad, pavyzdžiui, 2024 m. lapkričio 21 d. kviesti policijos pareigūnai dėl atsakovo panaudoto smurto prieš ieškovę, medikai ieškovei nustatė galvos ir pilvo sumušimą, lūžo kairės rankos pirštikaulis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2024 m. sausio 15 d. ieškovė kvietė policijos pareigūnus teigdama, jog atsakovas užsidėjęs ant kaklo virvę grasino nusižudyti. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė rašte nurodo, kad D. B. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 16 d., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Gydymo metu buvo taikytas medikamentinis gydymas, intensyvi psichiatrinė priežiūra ir slauga. Taip pat byloje pridėti du vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas tarp šalių kilęs konfliktas, verkiančios nepilnametės šalių dukros.
39. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad buvo apsilankyta tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, išklausytos vaikų nuomonės. M. nurodė, jog gyvena su mama, sese, o tėtis apie vienus metus gyvena atskirai; su tėčiu nebendrauja, paskutinį kartą matėsi 2024 m. vasarą, bandė apie mėnesį laiko bendrauti ir atkurti ryšį, tačiau bendravimas nutrūko. Mergina sakė, jog 2024 m. lapkričio mėn. tėtis sumušė mamą, bandė mamą apginti, užstoti, bet tėtis buvo stiprus ir nepavyko; buvo kviesti policijos pareigūnai. Nurodė, kad buvo daug skaudžių įvykių. Pasak jos, tėtis dabar nori mamą pažeminti ir atkeršyti – neduoda pinigų, nepadeda išlaikyti namo, neprisideda prie čempionatų, nebendrauja. Mergina sakė, jog bandė su tėčiu atkurti ryšį, todėl sutiko kelis kartus susitikti su juo ir jo meiluže D. M. sakė –„jaučiuosi tėčio išduota, kad nemyli manęs, gal nori bendrauti, bet jo ego neleidžia jam nusileisi, nusižeminti, jaučiu jam pyktį ir nusivylimą“. Mergina sakė, jog buvo jau emociškai nurimusi, bet tėtis parašė gimtadienio sveikinimo žinutę ir jai vėl sukilo emocijos, visą naktį verkė ir negalėjo nurimti; tokie tėčio periodiniai sugrįžimai labai skaudūs ir išbalansuojantys. M. dalinosi, jog tėtis apie ją dabar nieko nežino, nepalaiko, nesidomi – „aš pasiekiau daugiausiai per savo karjerą, o jis nepasveikina, tik stebi Instagram‘e“. M. dalinosi, jog santykiai su mama yra geri, išvykimai į užsienį dar labiau suartina su mama. L. B. sakė, jog su tėčiu nebendrauja – porą kartų skambino, rašė žinutes, tėtis jas perskaito, bet niekaip nesureaguoja. Mergina sakė, jog tėtis buvo ją užrašęs į anglų kalbos mokyklą, tačiau jos neapmoka, mokėjimus perėmė mama. L. sakė, jog tėtis gerdavo alkoholinius gėrimus namie, bijodavo tėčio ir dabar nesijaučia drąsiai, nes tėtis turi namų raktus ir atvykęs namo gali padaryti ką nors blogo. Mergina dalinosi, jog tėtis būna piktas, pamatęs mamą iškart konfliktuoja, barasi, vienas ant kito rėkia. Mergaitė nurodė, jog su tėčiu ir jo nauja drauge D. buvo susitikusi tris kartus – vieną kartą prie ežero ir kelis kartus restorane po užsiėmimų. L. sakė, jos susitikus su tėčiu ir ja – tėtis neskyrė jai dėmesio, nesiklausė, ignoravo. Paauglė pasakojo, jog santykiai su mama yra puikūs; kartu važiuoja į kavines, kino teatrą, labai daug laiko leidžia kartu. Mergina sakė, jog pasiilgo tėčio, bet ir pyksta ant jo, nes jaučiasi nereikalinga, palikta, neįdomi – „jis sugadino mano visą gyvenimą“.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis yra preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl jų taikymo, vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis), todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias priemones.
41. Be nurodytų aplinkybių taip pat nustatyta, kad atsakovas šeimos namuose negyvena daugiau nei metus laiko, šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2023 m. gruodžio 23 d. buto nuomos sutartis, kuria atsakovas išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko interesų apsaugos principo užtikrinimu, pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium bei nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, nes ši priemonė eliminuos konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybę, padės išvengti galimos šalių konflikto eskalacijos į kitą – fizinio smurto – lygį, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
42. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą atsakovui yra pranešama, jei teismas mano, kad tai būtina. Taigi, įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl pranešimo apie tokio prašymo nagrinėjimą būtinumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešus atsakovui, tokia nutartis negali būti pripažinta neteisėta vien šiuo pagrindu. Apeliantas savo argumentus turėjo galimybę išdėstyti atskirajame skunde. Būtent tokia pozicija yra formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisė būti išklausytam proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; kt.). Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, atsakovo argumentai dėl jo pažeistų teisių atmestini kaip nepagrįsti.
43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šalies teiktą atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai priteisė iš atsakovo pagrįsto dydžio laikino išlaikymo sumą vaikams, todėl keisti nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo D. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.