Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Namų priežiūros centras“ 1 262,32 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas sudarė su draudėja E. T. 2013-09-02 Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 300-0065883), kuria buvo apdraustos patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas administruoja bendro naudojimo vamzdynus minėtame name. Pasak ieškovo, atsakovas tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, dėl ko įvyko avarija, t. y. prasiskverbė vanduo į draudėjai priklausančias patalpas ir apgadino turtą. Kadangi ieškovas išmokėjo draudėjai 1 262,32 Eur išmoką, ši suma turi būti priteista iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimas. Atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pažymėjo, jog įvykis, kurio metu buvo apgadintos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įvyko 2014-09-19. Šią dieną atsakovo avarinė tarnyba gavo iškvietimą dėl nurodyto buto užpylimo. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, jog viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini) nupuvo šalto vandens ventilis. Avarinė tarnyba užsukusi vandenį sumontavo naują šalto vandens ventilį ir taip likvidavo avarijos židinį. Būtent buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas turėjo galimybę nuolat stebėti, prižiūrėti bute esančių vamzdynų techninę būklę bei užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi tinkamai, siekiant išvengti žalos padarymo kitiems namo bendrasavininkams. Ventilis nėra pripažįstamas namo bendrojo naudojimo objektu, priešingai – jis yra asmeninė buto savininko nuosavybė. Taigi už ventilio priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą yra atsakingas buto savininkas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-20 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškovo naudai 1 262,32 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-08-05, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, jog 2014-12-12 rašte „Dėl daugiabučio namo inžinierinės sistemos“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodė, jog brėžinyje nurodyta vamzdyno dalis (trūkusi) yra namo bendrojo naudojimo objektas. Tuo tarpu atsakovas, įrodymų, paneigiančių nurodyto pobūdžio aplinkybes, teismui nepateikė. Tokiu būdu, teismas įvertinęs buto schemą, fotonuotrauką, kurioje pavaizduota trūkusio vamzdžio lokalizacija bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte nustatytas aplinkybes, sprendė, jog vamzdyno dalis, kurioje dėl nupuvusio ventilio įvyko avarija, yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalį yra pavesta atsakovui. Kadangi draudėjai priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, turi būti taikoma CK 6.266 straipsnio nuostata. Pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pagal CK 6.266 straipsnį, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas. Atsakovas turėjo pareigą vykdyti inžinierinių tinklų – vamzdynų priežiūrą, užtikrinti turto saugumą. Tokio pobūdžio reikalavimai numatyti ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, kuri reikalauja iš administratoriaus atlikti ne tik formalią inžinierinių tinklų priežiūrą, bet užtikrinti tinkamą ir pakankamą priežiūrą tikslu išvengti žalos padarymo. Inžinierinių įrenginių – vamzdynų specifika, jų pobūdis ir paskirtis, sąlygoja, jog techninė jų apžiūra turi būti atliekama periodiškai ir sistemingai. Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovas būtų vykdęs vamzdynų priežiūrą tam, kad užtikrintų jos tinkamą funkcionavimą, nėra. Byloje duomenų, jog priežiūra buvo vykdoma periodiškai ir tinkamai, taip pat nėra. Atsakovas, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas, turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje. Taigi atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu. Būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto draudėjos turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas draudėjos turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014-09-22 ir 2014-11-04 defektiniai aktai, lokalinė sąmata. Nors atsakovas ginčijo žalos dydį, tačiau įrodymų, paneigiančių byloje esančius paskaičiavimus, nepateikė. Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tuo tarpu atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieškovas draudimo sutarties ir draudėjos prašymo pagrindu išmokėjo draudėjai 1 262,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu yra atsakovas, kuris yra teisėtas pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 straipsnio pagrindu teismas ieškovui iš atsakovo priteisė patirtus nuostolius.

Apeliantas UAB „Namų priežiūros centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, kuriame nurodoma, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) nupuvo šalto vandens ventilis, ir tą aktą pasirašė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Būtent buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas turėjo galimybę užtikrinti, kad bute esančiais vamzdynais būtų naudojamasi tinkamai, tuo labiau, jog ventilis nėra pripažįstamas namo bendrojo naudojimo objektu, bet jis yra asmeninė buto savininko nuosavybė.Kadangi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra suinteresuotas, kad atsakomybė dėl apliejimo jam nebūtų taikoma, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ministeriją, klaidinančiai pateikiant informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimą. Ministerija neįgaliota oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, prašymuose pateikti duomenys netikrinami, atsakymai rengiami pagal pateiktus duomenis. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto civilinę atsakomybę CK 6.266 straipsnio pagrindu. Pirmiausia turėtų būti pateikti įrodymai, kad pastato inžinerinė įranga buvo su akivaizdžiais trūkumais ir/ar defektais iki jų paaiškėjimo (2014-09-19), tačiau ieškovas to nepadarė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantas būtų pažeidęs teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdęs. Ieškovas atsakomybę dėl 2014-09-19 įvykio įrodinėja vienašališkai surašytu defektų nustatymo aktu. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad apeliantas visada tinkamai atliko jam pavestus namo bendrojo naudojimo objektų profilaktinės priežiūros darbus. Ieškovas apsiriboja tik teisės aktuose administratoriui nustatytų pareigų išvardijimu bei nurodymu, kad galimai žalą sukėlę apelianto neteisėti veiksmai. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kalbėti ir apie priežastinio ryšio buvimą. Negalima sutikti su tuo, kad vien namo administravimo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir to subjekto kaltę. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia buto Nr. (duomenys neskelbtini) patirtos žalos dydžio. Nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai kaip atrodė patalpos iki apliejimo ir iš karto po jo. Nėra pateikta objektyvi informacija apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, todėl yra pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalaujamas žalos dydis padidintas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokas dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog tuo metu kai vyko vandentiekio avarija, apeliantas administravo bendro naudojimo vamzdynus minėtame name. Apeliantas tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo vamzdyno, todėl yra atsakingas už padarytą žalą draudėjai. Avarijos metu vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.