Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex Logica“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex Logica“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos aerouostas“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 iš atsakovės trečiojo asmens A. D. naudai priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir A. D. prašymu 2019 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 300 Eur išieškojimo. Trečiajam asmeniui A. D. pasiūlius geranoriškai įvykdyti teismo nutartį, atsakovė sutiko tą padaryti ir 2019 m. lapkričio 18 d. raštu informavo pradinį ieškovą apie atliktą tarpusavio reikalavimų įskaitymą, manydama, kad prievolė pagal teismo nutartį yra tinkamai įvykdyta. Atsakovė rašte apie atliktą įskaitymą nurodo, kad įskaitymą atliko, manydama, jog atsakovė turi 500 Eur piniginį reikalavimą į trečiąjį asmenį A. D., nes šis reikalavimas, atsakovės manymu, yra atsiradęs taikos sutarties dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 vykdymo metu. 2016 m. birželio 30 d. ginčo šalys pasirašė taikos sutartį dėl 2005 m. balandžio 25 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 priteistos prievolės įvykdymo, ši sutartis Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 nebuvo patvirtinta. Nutartis yra įsiteisėjusi. Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovės sumokėti pagal taikos sutartį 500 Eur neturi būti grąžinami, kadangi atsakovė yra skolinga pagal 2005 m. balandžio 25 d. teismo sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad atsakovės 2019 m. lapkričio 18 d. vienašalis įskaitymo sandoris yra atliktas nesant tam teisinio pagrindo ir turi būti panaikintas, nes pažeidžia trečiojo asmens A. D. turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnis), pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnis), o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą bei absoliučius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo aktualios teisminiam ginčui teismų suformuotos praktikos, tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo išvada dėl įskaitymo sandorio teisėtumo buvo sąlygota netinkamo teisinio santykio kvalifikavimo. Teismas padarė klaidingas išvadas dėl CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiam teisiniam ginčui, kas daro įskaitymo sandorį teisėtu, neįvertinęs reikšmingos aplinkybės priešpriešinių reikalavimų nelygiavertiškumo jų vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 300 Eur prievolės įvykdymo yra pagrįstas įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 ir tuo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, t. y. ieškovo reikalavimas yra teismo sprendimo vykdymo stadijoje. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas į ieškovą dėl 500 Eur prievolės įvykdymo yra grindžiamas materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis restituciją. Akivaizdu, kad atsakovo reikalavimas įskaitymo atlikimo dieną nebuvo ir šiuo metu nėra grindžiamas jokiu teismo sprendimu, turinčiu res judikata galią ir vykdytinu procesine tvarka. Nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai lemia, kad dėl atsakovo tariamo reikalavimo pagrįstumo ateityje neišvengiamai kils teisminis ginčas. Taigi, teismas, nenustatęs priešpriešinių reikalavimų nelygiavertiškumo jų galiojimo ir vykdytinumo aspektu, padarė klaidingą išvadą, kad priešpriešiniai reikalavimai yra įskaitymo atlikimo dieną galiojantys ir vykdytini, tai nurodytų aplinkybių vertinimo kontekste yra ne tik neteisinga, bet ir neatitinka faktinės realios situacijos. Dėl esminės reikšmingo minėtos aplinkybės neatskleidimo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo kontekste akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, kadangi kardinaliai prieštarauja teismų CK 6.130 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikai. Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovas prievolę pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 yra įvykdęs. Tokia išvada akivaizdžiai yra neteisinga dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio teismo išvadą, t. y. pagrindžiančio atsakovo prievolės pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 įvykdymo faktą. Tokią išvadą teismas padarė vien atsakovo atstovo paaiškinimo pagrindu, esant paties atsakovo patvirtinimui į ieškovo prašymą pateikti UAB „Klaipėdos aerouostas“ finansinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą, kad tokių dokumentų atsakovas pateikti negali. Teismas tinkamai nereagavo ir į ieškovo atstovo paaiškinimus, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra privalu laikytis buhalterinės apskaitos reikalavimų finansines operacijas įforminti atitinkamais finansiniais dokumentais. Jeigu tokių dokumentų atsakovas negali pateikti į bylą, tai nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas prievolę pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 yra įvykdęs. Teismas šios klaidingos išvados pagrindu grindė skundžiamą sprendimą, tai, akivaizdu, jį daro neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas, siekdamas motyvuoti dėl atsakovo reikalavimo į ieškovą galiojimo ir vykdytinumo, susiejo tai su materialinių teisės normų, reglamentuojančių restituciją, taikymu. Taigi teismas aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išeidamas už ginčo ribų. Restitucijos taikymas nebuvo šio teisminio ginčo dalykas. Tokių normų taikymas bus aktualus ateities teisminiam ginčui dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo, tai atitinka teismų praktiką dėl įskaitymo negalimumo nesant nelygiaverčiams reikalavimams jų vykdytinumo ir akivaizdumo prasme.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, be procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo, teismas prasilenkė ir su kitais procesinės teisės reikalavimais – užtikrinti tinkamą teisminį procesą. Teismas savo paties protokoline nutartimi bylos nagrinėjimo metu konstatavo esant aplinkybių dėl A. D. dalyvavimo procese pripažinimo būtinu ir tą padarė. Tačiau paskutinio posėdžio metu bylą nagrinėjo iš esmės A. D. neatvykus į posėdį. Teismas be jokio paaiškinimo dėl aplinkybių, sąlygojusių A. D. dalyvavimo pripažinimą būtinu, pasikeitimo panaikino savo paties protokolinę nutartį ir priėmė kitą – nelaikyti A. D. dalyvavimą būtinu. Toks teismo elgesys akivaizdžiai prasilenkia su teisino sprendimų vykdymo nuoseklumo principu ir turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, teismas bylą nagrinėjo ne tik neatvykus A. D., bet ir jam, kaip trečiajam asmeniui, tinkamai neįteikęs pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o tai sukuria procesinės teisės numatytus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

20. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Lex Logica“ ieškinys atsakovei UAB „Klaipėdos aerouostas“ dėl 2019 m. lapkričio 18 d. vienašalio įskaitymo sandorio pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. D..

23. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą bei absoliučius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus, nes teismas tinkamai neįteikė pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam asmeniui. Taip pat nurodoma, jog teismas nukrypo nuo aktualios teisminiam ginčui teismų suformuotos praktikos, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, padarė klaidingas išvadas, neįvertino reikšmingų aplinkybių, priešpriešinių reikalavimų nelygiavertiškumo jų vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teigiama, kad, be procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo, teismas prasilenkė ir su kitais procesinės teisės reikalavimais – užtikrinti tinkamą teisminį procesą, todėl šioje byloje pasisakytina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir dėl ginčo įskaitymo sąlygų.

Faktinės bylos aplinkybės

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1054-03/2004 dėl honoraro priteisimo UAB „Klaipėdos aerouostas“ piniginėms lėšoms, o jų nesant – turtui, neviršijant 12 651,53 Eur (43 683,20 Lt) sumos, pritaikytas areštas.

25. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 dėl honoraro priteisimo advokato A. D. kontoros naudai iš UAB „Klaipėdos aerouostas“ priteista 12 651,53 Eur (32 120 Lt) skola, 3 348,93 Eur (11 563,20 Lt) delspinigių, 6 procentai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 94,88 Eur (327,62 Lt) bylinėjimosi išlaidos.

26. Tarp advokato A. D. kontoros ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2016 m. birželio 30 d. buvo sudaryta taikos sutartis Nr. 2016/06/30-01 dėl 2005 m. balandžio 25 d. teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 priteistos prievolės įvykdymo. Taikos sutarties 2 punktu advokato A. D. kontora sutiko atsisakyti visų savo reikalavimų pagal 2005 m. balandžio 25 d. teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005, UAB „Klaipėdos aerouostas“ įvykdžius taikos sutarties 3 punkte numatytus įsipareigojimus. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ įsipareigoja sumokėti 500 Eur advokato A. D. kontorai per 7 kalendorines dienas nuo taikos sutarties pasirašymo. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1448 patvirtina, kad 500 Eur suma advokato A. D. kontorai banko pavedimu pervesta 2016 m. birželio 30 d., pavedimo paskirtyje nurodyta „Taikos sutartis Nr. 2016/06/30-01“.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 1 d. buvo gautas UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas patvirtinti UAB „Klaipėdos aerouostas“ ir advokato A. D. kontoros 2016 m. birželio 30 d. sudarytą taikos sutartį.

28. Teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2108-1025/2016 prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas, nurodant, kad vykdymo procese sudarytą taikos sutartį UAB „Klaipėdos aerouostas“ turi teisę pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui.

29. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 27 nutartimi 2016 m. liepos 14 d. teismo nutartį panaikino ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal sprendimą išduotas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui ir jo pagrindu vykdymo procesas nebuvo pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimą privalėjo spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 579–582 straipsniuose nustatyta tvarka.

30. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3276-586/2016 prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas, atsižvelgiant į advokato prašymą netvirtinti taikos sutarties, kaip neatitinkančios jo valios ir pasirašytos suklydus.

31. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis panaikinta ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad būtina išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas prašyme netvirtinti taikos sutarties, ir tikrąją sutarties šalių valią dėl taikos sutarties tvirtinimo, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ taikos sutartį yra įvykdžiusi.

32. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 pagal UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2016 m. liepos 1 d. pateiktą prašymą tarp UAB „Klaipėdos aerouostas“ ir advokato A. D. 2016 m. birželio 30 d. sudaryta taikos sutartis patvirtinta, nurodant, kad ši teismo nutartis neskundžiama.

33. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal advokato A. D. kontoros atskirąjį skundą dėl 2017 m. birželio 27 d. nutarties nutrauktas.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi, išnagrinėjus A. D. kontoros kasacinį skundą, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis palikta nepakeista. Nutartyje išaiškinta dėl taikos sutarčių tvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos CPK 582 straipsnį ir pasisakyta, kad kasacinio skundo argumentai – taikos sutarties tvirtinimas, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui ir kt., galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas, jei būtų kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo.

35. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 tenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 atnaujintas, panaikinta 2017 m. birželio 27 d. teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ pateiktas 2016 m. liepos 1 d. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas bei atsisakyta tvirtinti 2016 m. birželio 30 d. tarp A. D. advokatų kontoros ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ sudarytą taikos sutartį. Tai, kad atsakovė taikos sutartį yra įvykdžiusi – pagal įsiteisėjusį sprendimą sumokėjusi 500 Eur, reikšmės neturi, nes sprendimu priteistos kur kas didesnės sumos.

36. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 tenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 dėl taikos sutarties patvirtinimo atnaujintas, UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 panaikinimo ir taikos sutarties patvirtinimo atmestas ir iš UAB „Klaipėdos aerouostas“ priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato A. D. kontorai.

37. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12909-1025/2019 buvo atmestas advokato A. D. kontoros prašymas dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo. Teismas nustatė, kad šiuo metu vykdomojo dokumento pateikimo terminas jau yra pasibaigęs. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-269-796/2020 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

38. UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2019 m. lapkričio 18 d. pranešimu Nr. 19S-37 informavo advokatą A. D., jog taikė 300 Eur sumos įskaitymą, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ turi reikalavimo teisę į advokatui A. D. pagal taikos sutartį sumokėtus 500 Eur, o advokatas A. D. turi priešpriešinį vienarūšį 300 Eur reikalavimą į UAB „Klaipėdos aerouostas“ už Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

40. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pasinaikino savo nutartį dėl A. D. dalyvavimo pripažinimo būtinu ir priėmė kitą – nelaikyti A. D. dalyvavimo būtinu. Toks teismo elgesys akivaizdžiai prasilenkia su teisino sprendimų vykdymo nuoseklumo principu ir turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo ne tik neatvykus A. D., bet ir jam, kaip trečiajam asmeniui, tinkamai neįteikęs pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

41. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

42. Šioje byloje nustatyta, kad apeliacinį skundą teikė ieškovė, trečiasis asmuo advokatas A. D. apeliacinio skundo dėl nurodomos aplinkybės nepateikė. Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo esmė lemia tai, jog tik trečiasis asmuo (nedalyvavęs bylą nagrinėjant teismo posėdyje) galėjo remtis aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, teikdamas ir tuo grįsdamas apeliacinį skundą, bet nepasinaudojo šia teise. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą teikė ir nurodyta aplinkybe rėmėsi ne trečiasis asmuo, bet ieškovė, neturėjusi tokios procesinės teisės, todėl taip pat ir šiuo aspektu nėra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos.

43. Byloje nustatyta, kad apeliacinį skundą teikė tik UAB ,,Lexlogica“, jį pasirašė advokatas J. Š., kuris pagal atstovavimo sutartį, pridėtą prie apeliacinio skundo, atstovavo tik uždarajai akcinei bendrovei ,,Lexlogica“, todėl apeliacinio skundo įžanginėje dalyje įrašas „ieškovas ,,UAB ,,Lexlogica“ Advokato A. D. kontora“ nereiškia, kad apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo advokatas A. D..

44. Šioje byloje nustatyta, kad pradinį ieškinį 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškė advokato A. D. kontora, tačiau pradinės ieškovės 2020 m. birželio 10 d. prašymu pradinė ieškovė 2020 m. birželio 12 d. nutartimi buvo pakeista į UAB ,,Lexlogica“.

45. 2020 m. birželio 29 d. nutartimi naujosios ieškovės prašymu advokatas A. D. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą, o 2020 m. liepos 31 d. teismo posėdyje advokato A. D. dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu ir 2020 rugpjūčio 5 d. jam asmeniškai įteiktas teismo šaukimas į 2020 rugsėjo 23 d. teismo posėdį, tačiau advokatas į šį teismo posėdį neatvyko ir jam 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo paskirta bauda. Apie 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdį bei nutartį dėl baudos skyrimo trečiajam asmeniui buvo pranešta pranešimu, kuris buvo siunčiamas per EPP, el. paštu bei registruotu laišku, kurio įteikti nepavyko.

46. Į 2020 m. spalio 15 d. teismo posėdį trečiasis asmuo advokatas A. D. neatvyko ir teismas pagrįstai priėmė protokolinę nutartį nelaikyti trečiojo asmens dalyvavimą būtinu, nes priešingu atveju būtų ypatingai užvilkintas šios bylos nagrinėjimas. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasinaikindamas savo priimtą nutartį dėl trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu, pagrįstai įvertino trečiojo asmens procesinę padėtį bei teisinį santykį, nes visi procesiniai sprendimai, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, buvo pateikti byloje, pradinio ieškovo pozicija buvo išdėstyta raštu pradiniame ieškinyje.

47. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi procese veikti šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesais (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Dėl to laikytina, kad advokato A. D. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pakankamai užtikrino jo interesų apsaugą ir šioje byloje neturėjo būti nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su šio asmens veiksmais ar turinčios kitokios įtakos jo teisėms bei pareigoms, nes jis, savo reikalavimo teisę perleidęs UAB ,,Lexlogica“, pasitraukė iš ginčo teisinio santykio.

48. CPK 290 str. 2 d. nustatyta, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nutartis dėl dalyvaujančio byloje asmens pripažinimo ir nepripažinimo būtinu negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl teisėtai ir pagrįstai neatvykus trečiajam asmeniui, kuriam buvo pranešta apie 2020 rugsėjo 23 d. teismo posėdį, teismas pagrįstai panaikino nutartį dėl trečiojo asmens dalyvavimo būtinu. Trečiasis asmuo, būdamas profesionalus teisininkas, galėjo pasinaudoti teise pateikti rašytinius paaiškinimus teismui, tačiau to nepadarė ir į teismo parnešimus, siųstus per EPP, el. paštu ir registruotu paštu, negalėdamas atvykti į teismo posėdį, nereagavo.

49. CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis pareigomis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog trečiasis asmuo, būdamas advokatas, turi domėtis bylų, kuriose dalyvauja, eiga, dalyvauti ir domėtis posėdžiais, pranešti apie savo galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti rašytinius paaiškinimus ir t. t.

50. Civiliniame procese ribojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai visų pirma siejama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teise į bylos išnagrinėjimą teisme per protingą terminą. Ši teisė gali būti užtikrinta tik tuo atveju, jeigu procesas byloje nuosekliai vyks pirmiausia pirmosios instancijos teisme, po to – apeliacinės instancijos teisme ir byla nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai. Bet kuris bylos grąžinimo žemesnei instancijai atvejis reiškia, kad bylinėjimosi trukmė gerokai pailgėja. Siekdamas to išvengti įstatymų leidėjas nustatė, kad byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik išimtiniais atvejais. CPK 327 straipsnyje nustatyti būtent tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

51. Šioje byloje konstatuoti, jog skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl ieškovės nurodomo absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, paminėtais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl ginčo įskaitymo sąlygų

52. Pradiniame ieškinyje ieškovas pagrindiniu argumentu, kodėl šioje byloje negali būti įskaitytos vienarūšės piniginės prievolės, nurodė aplinkybę, konstatuotą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018, kurioje nebuvo patvirtinta advokato A. D. ir atsakovės taikos sutartis. Ieškinyje pradinis ieškovas nurodė, kad nutartis yra įsiteisėjusi. Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovės sumokėti pagal taikos sutartį 500 Eur neturi būti grąžinami, kadangi atsakovė yra skolinga pagal 2005 m. balandžio 25 d. teismo sprendimą.

53. Tačiau nurodoma faktinė aplinkybė yra paneigta nutarties tekstu civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 ir šioje nutartyje nurodyti tokie motyvai: ,,Teismui pateikta taikos sutartis turi vienos iš šalių valios trūkumų, todėl ji negali būti tvirtinama. Tai, kad atsakovė taikos sutartį yra įvykdžiusi – pagal įsiteisėjusį sprendimą sumokėjusi 500 Eur, reikšmės neturi, nes sprendimu priteistos kur kas didesnės sumos. Atnaujinus procesą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-27 nutartis, kuria (trečią kartą nagrinėjant prašymą) buvo patvirtinta taikos sutartis, naikintina.“

54. Įvertinus įsiteisėjusios paminėtos teismo nutarties motyvų tekstą darytina išvada, jog nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame konstatuota, kad atsakovės sumokėti pagal taikos sutartį 500 Eur neturi būti grąžinami.

55. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 ir 2019 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019) konstatuota, kad taikos sutartis tarp advokato A. D. ir atsakovės negali būti sudaryta.

56. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1448 patvirtina, kad 500,00 Eur suma advokato A. D. kontorai banko pavedimu pervesta 2016-06-30, pavedimo paskirtyje nurodyta „Taikos sutartis Nr. 2016/06/30-01“ (e. b. l. 20).

57. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2019-11-18 pranešimu Nr. 19S-37 informavo advokatą A. D., jog taikė 300 Eur sumos įskaitymą, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ turi reikalavimo teisę į advokatui A. D. pagal taikos sutartį sumokėtus 500 Eur, o advokatas A. D. turi priešpriešinį vienarūšį 300,00 Eur reikalavimą į UAB „Klaipėdos aerouostas“ už 2019-05-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 priteistas bylinėjimosi išlaidas.

58. Įvertinus paminėtas sumas, dėl kurių atsakovė sudarė vienašalį įskaitymo sandorį, darytina išvada, kad šioje byloje nustatyta, kad prievolės šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų – UAB „Klaipėdos aerouostas“ turi reikalavimo teisę į advokatui A. D. pagal nepatvirtintą taikos sutartį sumokėtus 500 Eur, o advokatas A. D. turi priešpriešinį vienarūšį 300 Eur reikalavimą į UAB „Klaipėdos aerouostas“; šie šalių reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, t. y. piniginiai, ketvirta, abu reikalavimai yra galiojantys ir turi būti vykdomi.

59. Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010).

61. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas atliktas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013).

62. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą dėl įskaitymo pagrindų apeliaciniame skunde, ieškovė klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės priešpriešinių reikalavimų nelygiavertiškumo jų vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

63. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nurodydama, jog ieškovės reikalavimas atsakovei dėl prievolės 300 Eur įvykdymo yra pagrįstas įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 ir tuo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, t. y. ieškovo reikalavimas yra teismo sprendimo vykdymo stadijoje, o atsakovo reikalavimas į ieškovą dėl 500 Eur prievolės įvykdymo yra grindžiamas materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis restituciją, todėl dėl atsakovo tariamo reikalavimo pagrįstumo ateityje neišvengiamai kils teisminis ginčas.

64. Apeliantės teigimu, atsakovės reikalavimas nelygiavertis vykdytinumo požiūriu, todėl jis negalėjo būti įskaitytas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012. Šioje nutartyje išaiškinta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata (liet. k. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

65. Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje nagrinėtas ginčas, kuris kilo antstoliui paprašius teismo išaiškinti vykdomojo rašto vykdymo tvarką, t. y. ar vykdant vykdomąją bylą gali būti įskaitytas taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu atsiradęs reikalavimas į reikalavimą, kuris pareikštas pareiškimu, kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 687 straipsnis reglamentuoja tik antstolio veiklą ir jam suteikia teisę atlikti įskaitymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas nėra kildinamas CPK 687 straipsnio pagrindu, t. y. vykdymo procese. Tai lemia, kad civilinės bylos Nr. 3K-3-502/2012 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (liet. k. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, o nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti atitinkamo aiškaus reikalavimų nelygiavertiškumo anksčiau išnagrinėtos bylos aplinkybių prasme. Šioje byloje paminėtos faktinės aplinkybės, nustatytos apeliacinės instancijos teisme, įrodo, jog dėl taikos sutarties yra baigti teisminiai ginčai per proceso atnaujinimo institutą, konstatuota, kad taikos sutartis tarp advokato A. D. ir šios bylos atsakovės negali būti tvirtinama, tačiau 500 Eur atsakovė sumokėjo advokatui, mokėjimo pavedimu nurodydama jo paskirtį – taikos sutartis (t. 1, b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo išaiškinimas, pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, netaikytinas nagrinėjamoje byloje.

66. Apeliantės nurodomoje byloje kasacinis teismas patvirtino savo ankstesnę praktiką, pagal kurią įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, ir nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, o kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

67. Todėl vien aplinkybė, kad tarp pradinio ieškovo ir atsakovės egzistavo nesutarimai, kurie lėmė teisminius ginčus dėl taikos sutarties sudarymo, nepaneigė atsakovės teisės pareikšti apie įskaitymą, o priešpriešiniai šalių reikalavimai nebuvo aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Apeliantė nenurodė, koks ginčas gali būti iškeltas dėl 500 Eur sumos, sumokėtos pagal nepatvirtintą taikos sutartį, todėl šios bylos kontekste vadovautis apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika dėl nelygiaverčių reikalavimų įskaitymo vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu nėra pagrindo, nes įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Klaipėdos apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose (2018 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 ir 2019 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019) konstatuota, kad taikos sutartis tarp advokato A. D. ir atsakovės negali būti sudaryta.

68. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pasisakyti dėl šių apeliacinio skundo motyvų nėra pagrindo.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Atsakovė nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų paduodant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.