Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex Logica“ (toliau – UAB „Lex Logica“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos aerouostas“ (toliau - UAB „Klaipėdos aerouostas“) dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

byla teisme buvo iškelta pagal advokato A. D. kontoros ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos aerouostas“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2020-03-23 teismo nutartimi advokato A. D. kontora pakeista nauju ieškovu - A. D., o 2020-06-12 teismo nutartimi ieškovas A. D. pakeistas jo teisių perėmėja UAB „Lex Logica“, kuri palaiko ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovės atlikto įskaitymo

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2004-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1054-03/2004 dėl honoraro priteisimo UAB “Klaipėdos aerouostas“ piniginėms lėšoms, o jų nesant – turtui 12 651,53 Eur (43 683,20 Lt) pritaikytas areštas (e. b. l. 17). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2005-04-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 dėl honoraro priteisimo advokato A. D. kontoros naudai iš UAB “Klaipėdos aerouostas“ priteista 12 651,53 Eur (32 120,00 Lt) skola, 3 348,93 Eur (11 563,20 Lt) delspinigių, 6 procentai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 94,88 Eur (327,62 Lt) bylinėjimosi išlaidos (e.b. l. 15-16). 2016-06-30 tarp advokato A. D. kontoros ir UAB “Klaipėdos aerouostas“ buvo sudaryta taikos sutartis Nr. 2016/06/30-01 dėl 2005-04-25 teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 priteistos prievolės įvykdymo. Taikos sutarties 2 punktu advokato A. D. kontora sutiko atsisakyti visų savo reikalavimų pagal 2005-04-25 teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005, UAB “Klaipėdos aerouostas“ įvykdžius taikos sutarties 3 punkte numatytus įsipareigojimus. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad UAB “Klaipėdos aerouostas“ įsipareigoja sumokėti 500,00 Eur advokato A. D. kontorai per 7 kalendorines dienas nuo taikos sutarties pasirašymo (e. b. l. 18-19). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1448 patvirtina, kad 500,00 Eur suma advokato A. D. kontorai banko pavedimu pervesta 2016-06-30, pavedimo paskirtyje nurodyta „Taikos sutartis Nr. 2016/06/30-01“ (e. b. l. 20).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016-07-01 buvo gautas UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas patvirtinti UAB „Klaipėdos aerouostas“ ir advokato A. D. kontoros 2016-06-30 sudarytą taikos sutartį. 2016-07-14 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2108-1025/2016 prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas, nurodant, kad vykdymo procese sudarytą taikos sutartį UAB „Klaipėdos aerouostas“ turi teisę pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-27 nutartimi 2016-07-14 teismo nutartį panaikino ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal sprendimą išduotas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui ir jo pagrindu vykdymo procesas nebuvo pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimą privalėjo spręsti Lietuvos Respublikos CPK 579 - 582 straipsniuose nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3276-586/2016 prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas, atsižvelgiant į advokato prašymą netvirtinti taikos sutarties, kaip neatitinkančios jo valios ir pasirašytos suklydus. Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-23 nutartimi 2016-11-10 nutartis panaikinta ir UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad būtina išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas prašyme netvirtinti taikos sutarties, bei tikrąją sutarties šalių valią dėl taikos sutarties tvirtinimo, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ taikos sutartį yra įvykdžiusi.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017, pagal UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2016-07-01 pateiktą prašymą, tarp UAB “Klaipėdos aerouostas“ ir advokato A. D. 2016-06-30 sudaryta taikos sutartis patvirtinta, nurodant, kad ši teismo nutartis neskundžiama. Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-16 nutartimi apeliacinis procesas pagal advokato A. D. kontoros atskirąjį skundą dėl 2017-06-27 nutarties nutrauktas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-07-18 nutartimi, išnagrinėjus A. D. kontoros kasacinį skundą, 2017-11-16 nutartis palikta nepakeista. Nutartyje išaiškinta dėl taikos sutarčių tvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos CPK 582 straipsnį bei pasisakyta, kad kasacinio skundo argumentai – taikos sutarties tvirtinimas, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui ir kt., galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas, jei būtų kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 UAB “Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 tenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 atnaujintas, panaikinta 2017-06-27 teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir UAB “Klaipėdos aerouostas“ pateiktas 2016-07-01 prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintas bei atsisakyta tvirtinti 2016-06-30 tarp A. D. advokatų kontoros ir UAB “Klaipėdos aerouostas“ buvo sudarytą taikos sutartį. Teismas konstatavo, kad teismui vienasmeniškai pareiškėjos pateikta taikos sutartis dėl reikalavimų pagal įsiteisėjusį palankų sprendimą atsisakymo yra akivaizdžiai naudinga tik pareiškėjai ir nenaudinga kitai sutarties šaliai. Kita sutarties šalis aiškiai nurodo, kad suklydo pasirašydama sutartį, valios jos patvirtinti nėra išreiškusi. Priešingai, aktyviai siekia, kad ši jai nenaudinga ir suklydus pasirašyta sutartis nebūtų teismo patvirtinta. Teismui pateikta taikos sutartis turi vienos iš šalių valios trūkumų, todėl ji negali būti tvirtinama. Tai, kad atsakovė taikos sutartį yra įvykdžiusi – pagal įsiteisėjusį sprendimą sumokėjusi 500,00 Eur, reikšmės neturi, nes sprendimu priteistos kur kas didesnės sumos (e. b. l. 23-24).

2019-05-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 UAB “Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 tenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 dėl taikos sutarties patvirtinimo atnaujintas, UAB “Klaipėdos aerouostas“ prašymas dėl 2018-12-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 panaikinimo ir taikos sutarties patvirtinimo atmestas ir iš UAB “Klaipėdos aerouostas“ priteista 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato A. D. kontorai. Teismas konstatavo, kad teismui vienasmeniškai UAB „Klaipėdos aerouostas“ pateikta taikos sutartis dėl reikalavimų pagal įsiteisėjusį palankų sprendimą atsisakymo yra akivaizdžiai naudinga tik pareiškėjai ir nenaudinga kitai sutarties šaliai. Kita sutarties šalis - A. D. advokatų kontora aiškiai nurodo, kad suklydo pasirašydama sutartį, valios jos patvirtinti nėra išreiškusi. Priešingai, ši šalis aktyviai siekia, kad ši jai nenaudinga ir jos valios neatitinkanti, tačiau jos pasirašyta sutartis, nebūtų teismo patvirtinta. Vadinasi, teismui pateikta taikos sutartis turi vienos iš šalių valios trūkumų, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tokia sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Niekinės ir aiškiai šalies valios trūkumų turinčios sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018, kuria buvo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, laikytina teisėta ir pagrįsta (e. b. l. 25-29). Šios nutarties pagrindu 2019-11-05 išduotas vykdomasis raštas dėl 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 2020-06-09 reikalavimo perleidimo sutartimi A. D. perleido visas reikalavimo teises UAB „Lex logica“ kylančias iš 2019-11-05 išduoto vykdomojo rašto Nr. A2-4764-1071/2019.

UAB “Klaipėdos aerouostas“ 2019-11-18 pranešimu Nr. 19S-37 informavo advokatą A. D., jog atsižvelgiant į tai, kad UAB “Klaipėdos aerouostas“ turi reikalavimo teisę į advokatui A. D. pagal taikos sutartį sumokėtus 500,00 Eur, o advokatas A. D. turi priešpriešinį vienarūšį 300,00 Eur reikalavimą į UAB “Klaipėdos aerouostas“ už nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas, UAB “Klaipėdos aerouostas“ šiuo pranešimu taiko įskaitymą 300,00 Eur sumai (e. b. l. I t., b. l. 30).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12909-1025/2019 buvo atmestas advokato A. D. kontoros prašymas dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo. Teismas nustatė, kad šiuo metu vykdomojo dokumento pateikimo terminas jau yra pasibaigęs. Klaipėdos apygardos teismas 2020-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-269-796/2020 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovės atliktam įskaitymui nebuvo visų įskaitymui būtinų sąlygų, o būtent, kad atsakovės reikalavimas dėl 500,00 Eur nebuvo vykdytinas. Nurodo, kad atsakovė 2005-04-25 teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 yra skolinga daug didesnę pinigų sumą, minėtas teismo sprendimas už akių nėra įvykdytas, todėl atsakovės atliktas įskaitymas yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, ji niekada nepripažino teismo sprendimu už akių priteisto įsiskolinimo, o 500,00 Eur suma buvo sumokėta tarp šalių 2016-06-30 sudarytos taikos sutarties pagrindu, siekiant atsakovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje ir pripažinus, kad minėta taikos sutartis turi vienos iš šalių valios trūkumų, 2018-12-21 teismo nutartimi atsisakyta tvirtinti 2016-06-30 tarp advokato A. D. kontoros ir UAB “Klaipėdos aerouostas“ sudarytą taikos sutartį, dėl to turi būti taikomos imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo teisinės pasekmės (CK 1.80 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo galiojantį ir vykdytiną 300,00 Eur reikalavimą atsakovės atžvilgiu, atsakovė atliko įskaitymą minėtai sumai.

Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 522/2010; kt.).

CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įskaitymas atliktas vienos prievolės šalies – atsakovės, pareiškimu, t. y. nesant kitos prievolės šalies – advokato A. D. kontoros valios. Tačiau nors advokato A. D. kontora ir neišreiškė valios, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne, tokio įskaitymo teisinės pasekmės advokato A. D. kontorai kilo – iš dalies pasibaigė jos prievolė atsakovei. Ieškovė nurodo, kad advokato A. D. kontora neturėjo jokios galiojančios ir vykdytinos prievolės atsakovei, nes atsakovės pagal taikos sutartį sumokėta 500,00 Eur suma yra sumokėta, kaip 2005-04-25 teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 priteistos prievolės įvykdymas, tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 buvo atsisakyta tvirtinti 2016-06-30 tarp advokato A. D. kontoros ir UAB “Klaipėdos aerouostas“ sudarytą taikos sutartį, nes advokato A. D. kontora nurodė, jog suklydo pasirašydama sutartį, valios jos patvirtinti neišreiškė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos valia pasirašant taikos sutartį, buvo siekis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2005-04-25 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 pagrindu, tačiau atsakovė minėtu teismo sprendimu už akių priteisto įsiskolinimo niekada nepripažino, motyvuojant tuo, kad šis įsiskolinimas nepagrįstai buvo priteistas iš atsakovės, nes jis niekaip nėra susijęs su atsakove, kaip juridiniu asmeniu, o iš tikro yra susijęs su atsakovės buvusiu vadovu ir advokatu A. D., nurodydama, kad advokatas A. D. atstovavo buvusį atsakovės vadovą, todėl su juo yra atsikaityta kitu būdu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-12909-1025/2019 konstatuota, kad 2005-07-05 buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 advokato A. D. kontoros įgaliotam asmeniui advokatui V. R., kuris nebuvo pateiktas vykdyti jokiam antstoliui, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą vykdomąjį dokumentą pateikti vykdymui išieškotojas galėjo per penkis metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2010-07-01. Byloje nėra ginčo, kad vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-43-03/2005 nėra pateiktas vykdyti jokiam antstoliui ir šiuo metu vykdomojo dokumento pateikimo terminas jau yra pasibaigęs. Taikos sutartis, kaip ir kitos civiliniuose santykiuose sudaromos sutartys, privalo atitikti šalių valią. Esant šalies valios trūkumui sutartis yra niekinė arba negaliojanti. Niekinės ir aiškiai šalies valios trūkumų turinčios sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl teismas negali tokios sutarties tvirtinti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Į bylą pateiktas mokėjimo pavedimas patvirtina, kad atsakovė 2016-06-30 pagal taikos sutartį pervedė advokato A. D. kontorai 500,00 Eur. Advokato A. D. kontora, tiek pati būdama profesionali teisininkė, tiek atstovaujama advokato, žinodama, apie jai priteistą įsiskolinimą ir turėdama vykdomąjį raštą, per įstatymo nustatytą terminą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nesikreipė. Į bylą taip nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad advokato A. D. kontora būtų siuntusi raginimus padengti teismo sprendimu už akių priteistą įsiskolinimą, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad pasitikėjo atsakovės sąmoningumu dėl teismo sprendimo už akių įvykdymo gera valia, kas teismo vertinimu sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog su advokato A. D. kontora pagal sprendimą už akių buvo atsiskaityta, o 2016-06-30 sudaryta taikos sutartis buvo tik siekis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl akivaizdu, kad tokie advokato A. D. kontoros veiksmai tik patvirtina faktą, kad advokato A. D. kontora be pagrindo taikos sutartimi įgijo 500,00 Eur sumą, kurią turi grąžinti, taikant CK šeštosios knygos X skyriuje įtvirtintos restitucijos taisykles.

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (status quo ante). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB “Klaipėdos aerouostas“ 2019-11-18 pranešimu Nr. 19S-37 informavo advokatą A. D., jog taikė įskaitymą 300,00 Eur sumai, atsižvelgiant į tai, kad UAB “Klaipėdos aerouostas“ turi reikalavimo teisę į advokatui A. D. pagal taikos sutartį sumokėtus 500,00 Eur, o advokatas A. D. turi priešpriešinį vienarūšį 300,00 Eur reikalavimą į UAB “Klaipėdos aerouostas“ už 2019-05-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4764-1071/2019 priteistas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi advokato A. D. kontora per klaidą pasirašė taikos sutartį, kurios pagrindu iš atsakovės įgijo 500,00 Eur, prievolė grąžinti atsakovei pinigus įgijo galiojančios ir vykdytinos prievolės teisinį statusą, dėl to susiformavo pirmiau nurodytų sąlygų, privalomų pagal įstatymą, kad būtų galimas įskaitymas, visuma, todėl darytina išvada, kad UAB “Klaipėdos aerouostas“ atliktas įskaitymas yra teisėtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą rašytinių įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.