Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 inicijuotoje pagal pareiškėjo advokato Arūno Devėno kontoros, atstovaujamos advokato Arūno Devėno, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 ir dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo – tenkintinas, prašymas dėl nutarties panaikinimo ir taikos sutarties tvirtinimo – atmestinas.

Dėl proceso atnaujinimo.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, tai yra, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 117 straipsnio, 123 straipsnio 4 dalies, nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018, 2018 m. lapkričio 29 d. pranešimu informavo UAB „Klaipėdos aerouostas“ apie tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 11.30 val., rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla pagal advokato Arūno Devėno kontoros prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017 ir taikos sutarties patvirtinimo. Nustatyta, kad pranešimas UAB „Klaipėdos aerouostas“ buvo siunčiamas paprasta neregistruota pašto siunta, duomenų apie pranešimo įteikimą pareiškėjai byloje nėra.

CPK 133 straipsnio 3 dalis numato, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis vertintina, ar pareiškėjai buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir ar nėra pažeista pareiškėjos teisė būti tinkamai informuotai apie procesą ir gintis teisme nuo pareikšto reikalavimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) taikymo kontekste.

Europos Žmogaus. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad teismas apie 2018 m. gruodžio 20 d. 11.30 val. paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka būtų paskelbęs specialiame interneto tinklapyje, kaip tai numato CPK 133 straipsnio 3 dalis, ar, kad būtų įteikęs teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimą kartu išaiškinant teisę pateikti atsiliepimą pareiškėjai, kitu CPK numatytu būdu. Taigi, pareiškėjai iš esmės nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijos dėl advokato A. Davėno kontoros prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1163-904/2017, be kita ko, duomenų, galbūt paneigiančių advokato A. Davėno kontoros prašymo pagrįstumą ar sudarančių pagrindą spręsti dėl kitokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato.

Būtent todėl ir darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnis (dėl pareiškėjos tinkamo informavimo apie teismo procesą), ir proceso atnaujinimas byloje dėl esminės teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punktas), yra tas teisinis instrumentas, kuriuo naudojantis veiksmingai užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo, ir būtent šis proceso atnaujinimo procesinis teisinis pagrindas, teismo vertinimu, yra artimiausias teisinio faktinės situacijos šioje byloje kvalifikavimo požiūriu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta pirmiau ir siekdamas pašalinti pareiškėjos teisių, įtvirtintų Konvencijos 6 straipsnyje, pažeidimą, atnaujina procesą civilinėje byloje vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Dėl 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 panaikinimo ir taikos sutarties patvirtinimo.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 straipsniuose nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Kadangi buvo prašyta taikos sutartį patvirtinti supaprastinto proceso tvarka, o tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, atnaujinęs procesą, neskiria dar vieno teismo posėdžio, ir siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Klaipėdos aerouostas“ 2016 m. liepos 1 d. vienasmeniškai pateikė tvirtinti 2016 m. birželio 30 d. su Arūno Devėno advokatų kontora sudarytą taikos sutartį.

Taikos sutartis, kaip ir kitos civiliniuose santykiuose sudaromos sutartys, privalo atitikti šalių valią. Esant šalies valios trūkumui sutartis yra niekinė arba negaliojanti. Niekinės ir aiškiai šalies valios trūkumų turinčios sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl teismas negali tokios sutarties tvirtinti.

Teismui vienasmeniškai pareiškėjos UAB „Klaipėdos aerouostas“ pateikta taikos sutartis dėl reikalavimų pagal įsiteisėjusį palankų sprendimą atsisakymo yra akivaizdžiai naudinga tik pareiškėjai ir nenaudinga kitai sutarties šaliai. Kita sutarties šalis – Arūno Devėno advokatų kontora aiškiai nurodo, kad suklydo pasirašydama sutartį, valios jos patvirtinti nėra išreiškusi. Priešingai, ši šalis aktyviai siekia, kad ši jai nenaudinga ir jos valios neatitinkanti, tačiau jos pasirašyta sutartis, nebūtų teismo patvirtinta.

Vadinasi, teismui pateikta taikos sutartis turi vienos iš šalių valios trūkumų, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tokia sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Niekinės ir aiškiai šalies valios trūkumų turinčios sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms sandorius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018, kuria buvo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, net ir atnaujinus procesą, pareiškėjos prašymas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 ir patvirtinti UAB „Klaipėdos aerouostas“ ir Arūno Devėno advokatų kontoros 2016 m. birželio 30 d. sudarytą taikos sutartį – atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje advokato Arūno Devėno kontora pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 600,00 Eur (advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos). Įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir nutarties panaikinimo bei taikos sutarties patvirtinimo yra patenkintas 50 procentų (tenkintas reikalavimas dėl proceso atnaujinimo, o kitoje dalyje prašymas atmestas) yra pagrindas iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos aerouostas“ priteisti advokato Arūno Devėno kontorai 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 300,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-15228-941/2018 panaikinimo ir taikos sutarties patvirtinimo, atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos aerouostas“, juridinio asmens kodas 163334217, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato Arūno Devėno kontorai, juridinio asmens kodas 9400632.

Nutartis neskundžiama.