Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. Z. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino nuo 2018 m. rudens ir dirbo iki 2019 m. liepos mėn. Įsidarbino per pažįstamą, vardu S., pavardės nežino, ukrainietis, kuris pasiūlė jam darbą. Bare su juo susipažino 2018 m. pabaigoje, kai gyveno Kaune. Jį (J. Z.) atvežė į objektą - Kauno Akropolį, atvažiavo V. (V. G.), parašė jam prašymą dėl įdarbinimo ir įsidarbino. Jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini). Įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini) dirbo kaip (duomenys neskelbtini), taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). V. G. atveždavo jam darbo užmokestį, kurio dydis keitėsi, būdavo tai (duomenys neskelbtini) Eur, tai (duomenys neskelbtini) Eur, nebuvo pastovus dydžio. Gavęs užmokestį pasirašydavo ant lapo, nežiūrėdavo kas ten parašyta. Neatsimena, kokia tiksli buvo jo alga. Jis pasiėmė kreditų, nes planavo kurti įmonę, tačiau viską iššvaistė, vartojo alkoholį, buvo barai, draugai. Kreditus ėmė iš „Mokilizingas“, „Šiaulių bankas“ ir kitų bendrovių, visų neatsimena. Iš „Šiaulių bankas“ 10 000 Eur kreditą paėmė, iš „Mokilizingas“ gal 6000 Eur, tiksliai negali pasakyti, nepamena. Jis ranka parašydavo bendrovėse prašymą, internetu nepildė paraiškų. Kažkada turėjo kompiuterį, kuris jam priklausė. Gali būti, kad „Savy“ portale buvo pateikta paraiška, gal ir siuntė kompiuteriu, tiksliai neatsimena. Tuo metu vartojo alkoholį, kartais ir darbe. Jo paimti kreditai niekaip nesusiję su D. B.. Kai policija jį tardė, jis buvo abstinencijoje, galvojo, kad jį „uždarys“, todėl norėjo greičiau išeiti ir sutiko, ką jam sakė tyrėja G.. Tyrėja žinojo D. duomenis, jis D. niekada nematė. Jos pavardę pirmą kartą išgirdo iš tyrėjos. Atpažįstant iš nuotraukos jam tyrėja pateikė keturias nuotraukas ir jis iš trečio karto pataikė, nes prieš tai tyrėja sakė, kad „ne ši moteris, pagalvok“. Jokio ryšio D. B. su jo paimtais kreditais neturi, su ja nebendravo ir pinigais nesidalino. Gyvai D. B. pamatė tik teisme. Jam pildyti paraiškų niekas nepadėjo. Negali tiksliai pasakyti, koks buvo jo fiksuotas darbo užmokestis, jis buvo (duomenys neskelbtini), su ukrainiečiais bendraudavo, jiems pasakydavo, kokių medžiagų reikia, dirbo ir kaip (duomenys neskelbtini). Dirbo objektuose Palangoje, Latvijoje remontavo (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Nežino, kas turėjo sertifikatą įmonėje tokiems darbams atlikti. Taip pat buvo objektas Vilniuje, gal Pilaitėje ir buvo objektas - Kauno Akropolis. Gyvendavo ten, kur tuo metu buvo objektas. Adresą jam pasakydavo ir jis važiuodavo. Ž. J. nežino, negali pasakyti iš kur atsirado Šiaulių banko sąskaitos išraše 703 Eur pervedimas iš šio asmens. Savaitgaliais jis atliko privačiai papildomus darbus, dar jam finansiškai padėdavo brolis R. Z., kuris (duomenys neskelbtini) metai gyvena Vokietijoje, išvyko, kai (duomenys neskelbtini). Jo brolis registruotas (duomenys neskelbtini). Brolis žinojo, kad jis (J. Z.) įsidarbino. Kreditus jis ėmė, nes galvojo užsiimti verslu, planavo pirkti ekskavatorių, mašiną ir įrankius, planavo tiesti kanalizacijas, todėl jam reikėjo apie 50000 Eur. Imdamas kreditus galvojo, kad reikės juos grąžinti. Iš darbo išėjo savo noru, nes norėjo įkurti įmonę, grįžo į Marijampolę, bet įmonės neįkūrė, alkoholis sutrukdė. Gautų kreditų pinigus išgrynino Vilniuje, po to juos pragėrė, iššvaistė su draugais, kreditų neatidavė. Po dviejų mėnesių jau neturėjo pinigų. Vėliau dirbo privačiai, nelegaliai pradėjo dirbti 2019 m. rudenį, uždirbdavo po (duomenys neskelbtini) Eur. 2021-04-01 įsidarbino pagal skelbimą, dabar apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį gauna ir jam užtenka. Dar moka antstoliams, išmoka kreditus. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi. Imdamas kreditus galvojo juos grąžinti, pats planavo dėl kreditų. Pripažįsta civilinius ieškinius ir pažada atlyginti žalą. Šeimos, vaikų, išlaikytinių neturi. Atsiprašo D. B., kad taip pasielgė, prašo neskirti jam baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji D. B. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018-10-03. Įsidarbinusi ji su komercijos direktoriumi V. G. pasiskirstė darbais. Jos profesija yra (duomenys neskelbtini). Jai priklausė įmonės sutartys su klientais, objektų sutarčių tikrinimas, naujų darbuotojų sutarčių rengimas, o V. G. - naujų objektų paieška, naujų darbuotojų atranka, darbuotojų priežiūra objektuose, susitarimas su darbuotojais dėl darbo sąlygų ir apmokėjimų. Jos darbas buvo „popierinis“, o V. G. po objektus važinėjo ir perduodavo jai naujų darbuotojų duomenis, kad ji sudarytų darbo sutartį pagal nurodytas sąlygas, kokias pareigas darbuotojas užims, kokį atlygį gaus. Sudarius sutartį, V. G. išsiveždavo darbo sutartį, kad darbuotojas pasirašytų, paskui gražindavo jai. „Sodrai“ duomenis teikdavo V. G., kad darbuotojas pradėtų dirbti. Prie „Sodros“ ji nei karto nebuvo prisijungusi, duomenų neteikė ir šiai dienai neteikia. J. Z. mato pirmą kartą, su juo neteko bendrauti. Ji nėra susijusi su tuo, kuo ją kaltina. Apie kreditus pirmą kartą išgirdo iškviesta į Akmenės policijos komisariatą iš tyrėjos (pavardės neatsimena), toje apklausoje pirmą kartą sužinojo apie J. Z. veiksmus. J. Z. į ją nesikreipė dėl jokių prašymų, bendravo tik su V. G., kuris atlieka darbuotojų atranką, įvertina, kokio jam žmogaus reikia. Jis reguliuoja darbo užmokesčius susitikęs su būsimu darbuotoju. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė S. iš buhalterinės apskaitos įmonės (duomenys neskelbtini), po to buvo kita įmonė (UAB (duomenys neskelbtini)) su kuria jų įmonė buvo sudariusi sutartį, todėl tos įmonės teikė „Sodrai“ ir VMI duomenis, turėjo prisijungimus, nes sutartyje buvo nurodyta, ką jie teiks. Iki įsidarbinimo ji neturėjo darbo patirties kaip direktorė (duomenys neskelbtini) srityje, todėl studijavo jų (duomenys neskelbtini) įmonę. Dėl to ją tenkino mažesnis atlyginimas. V. G. užteko jos išsilavinimo (V. G. buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas), nes direktorė išėjo į dekretą. Ji rado skelbimą portale, buvo nurodyti numeriai ir reikalavimas - dokumentų tvarkymas, rusų kalba. Jai tiko darbo sąlygos ir ji paskambino dėl darbo, ją priėmė. Atlyginimo daug nenorėjo, iš karto pasiskirstė, ką V. G. ir ką ji dirbs. Ją tenkino (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimas. R. G. yra vienintelė įmonės akcininkė, prieš tai ji buvo direktorė ir išėjo į dekretą. Ji pati (D. B.) šios įmonės akcijų neturi. Dirbdama įmonėje buvo atsakinga už archyvą, raštvedybą, sutarčių su naujais objektais tvirtinimą, t. y. dirbo popierinį darbą biure prie kompiuterio. Iš pradžių atliko ir sekretorės pareigas, dabar turi savo sekretorę. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašo buhalterija, ji tvarkydavo tabelius. Komercijos direktorius mato sumas, projektus, buhalterija tvarko balansą, tvirtina, tada jie peržiūri, palygina ir tvirtina. Ji tvirtina balansą. Buhalterija suveda darbo žiniaraščius, patikrina, ar žmonės atitinka, darbo laiko žiniaraščius parašu tvirtina ji. Darbuotojų vidutinis atlyginimas 2018 m. ir šiai dienai skiriasi, atlyginimai kilo. 2018 m. buvo (duomenys neskelbtini) Eur, o šiai dienai (duomenys neskelbtini) Eur vidutinis atlyginimas į rankas turėtų būti. Pagal įmonės struktūrą, įmonėje dirba darbų vykdytojai, vadovai, darbininkai. J. Z. surado ne ji, o V. G.. Dėl atlyginimo tartasi buvo su V. G.. Ji tik pasirašinėjo darbo sutartis, jai nekilo klausimų, kodėl J. Z. buvo nustatytas toks atlyginimas, nes tai sprendė V. G. pagal objektus, kuris buvo atsakingas už objektų priežiūrą. Visi darbuotojai buvo jo žinioje. Ji negali atsakyti, kokiame objekte dirbo J. Z., tą gali pasakyti V. G.. J. Z. nesusisiekė su ja, kad nori išeiti savo noru, sutartį jam buvo nuvežęs V. G. ir paskui grąžino jai. Atlyginimai įmonėje buvo išmokami įvairiai - kas turėjo asmenines korteles, tai buvo pervedimai, o daugiausia mokėjo grynais, nes dirbo su ukrainiečiais, kurie neturėjo kortelių. Su pinigais ji nedirbo, viską atlikdavo V. G., jis žinojo, kiek žmogus dirbo, pranešdavo buhalterijai, kokie atlyginimai, priedai, komandiruotės, jis išmokėdavo atlyginimus, žmonės pasirašydavo. Sėdėdama biure ji nematė, kokiu būdu V. G. išmokėdavo atlyginimus, tikriausiai objekte išmokėdavo, nes jis aptarnaudavo objektus. Parašo teisę banke, prieigas prie įmonės sąskaitų, prisijungimus turėjo V. G.. Ji neturėjo ir nedarydavo apmokėjimų nei anksčiau, nei dabar. Su sąskaitomis ir pinigais ji nedirbo. Dėl atlyginimo sumažinimo ar padidinimo ji nedarė įtakos, nes nevažiuodavo į objektus, o, kaip minėjo, žmones prižiūrėjo V. G., jis užsakydavo ko reikia, važinėjo į objektus. Darbuotojui paprašius yra išduodama pažyma apie jo darbo užmokestį, buhalterija paskaičiuoja ir duoda žmogui. Nė viena įmonė nėra klausiusi, ar gali tas žmogus (J. Z.) išmokėti paskolą, nei telefonu, nei el. paštu niekas nesikreipė, dėl to ją ir stebina ši situacija - kaip galėjo žmogui duoti paskolą be jokių užklausimų. Imti tokias sumas be leidimo yra nelogiška, nes kaip žmogus galės jas išmokėti. Dar kartą patvirtina, kad pirmą kartą mato J. Z. (teisme), su juo anksčiau jokiais būdais nebendravo, nebuvo susitikusi nei pokalbiais, nei susirašinėjimais. Jokių paraiškų kredito bendrovėmis, kad J. Z. gautų finansavimą, ji neteikė, nėra mačiusi šio žmogaus (J. Z.) ir jo nepažįsta, nebuvo nei jo bendraskolė, nei laiduotoja, kreditų sistemos nežino. Nusikaltimo ji nepadarė, su J. Z. paskolomis nieko bendro neturi, todėl prašo ją išteisinti.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad tuo metu, kai J. Z. buvo įdarbintas jų įmonėje, ji direktore jau nedirbo, nes 2018 m. liepos mėn. išėjo į dekretą. Laikinai direktoriaus pareigas ėjo jos vyras V. G.. Ji nežino aplinkybių kaip buvo įdarbinta D. B., kuri šiuo metu vadovauja UAB (duomenys neskelbtini). Kai išėjo į dekretą, į įmonės reikalus nesikišo. Dėl paskolų ėmimo nieko nežino, pirminėje apklausoje irgi tą patį sakė, kad konkrečių aplinkybių nežino. Ji direktore buvo nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. liepos ar rugpjūčio mėn. Direktore tapo, kai susikūrė įmonė, bet ne iš pradžių pradėjo veiklą įmonė, o 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn., (duomenys neskelbtini) įmonė užsiėmė. Neprisimena, kiek buvo darbuotųjų, bet pradžioje nebuvo daug. Įmonė (duomenys neskelbtini) tvarkė buhalterinę apskaitą. Ji (liudytoja) spręsdavo, kokius atlyginimus išmokėti darbuotojams, į rankas (duomenys neskelbtini) Eur buvo vidutinis atlyginimas. Neatsimena kiek gaudavo algos pati. Jos sutuoktinis perėmė laikino direktoriaus pareigas, o kai D. tapo direktorė, jis tapo komercijos direktoriumi. Ji nežino kiek sutuoktinis uždirbdavo, tai buvo šeimos verslas, dar viena įmonė yra (duomenys neskelbtini). Ji yra UAB (duomenys neskelbtini) savininkė ir akcininkė, jai priklauso 100 proc. akcijų. Dabar augina vaikus ir nebedirba toje įmonėje. Kai ji vadovavo įmonei, ataskaitas „Sodrai“, VMI teikdavo buhalterinė įmonė (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. G. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad jis dėl kreditų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip spec. liudytojas. Įmonės direktorė D. B. su J. Z. kaltinami veikę bendrai. Tačiau D. nėra nieko dėta, kodėl nurodė J. ją kaip bendrininkę, negali pasakyti. Jis (liudytojas) yra UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius. Jo pareigybei priklauso darbuotojų atranka, priėmimas, atlyginimų nustatymas. J. Z. buvo priimtas jo (liudytojo) iniciatyva. Jų įmonė su (duomenys neskelbtini) dirba, užsieniečiai pagrinde įmonėje dirba, nedaug lietuvių yra dirbančių. J. gavo jo telefono numerį per vieną pas juos įmonėje dirbusį darbuotoją, paskambino ir jie susitiko. J. buvo priimtas į darbą, susitarta dėl atlyginimo, kurį jis (liudytojas) pasiūlė. J. papasakojo kaip būtų naudingas įmonei, suprato apie (duomenys neskelbtini), susitarė, kad atlyginimas didėtų, o vėliau J. paprašė atleisti iš darbo, paaiškėjo, kad nėra toks geras specialistas. Dėl J. Z. išsilavinimo nepasidomėjo. Darbų vadovų nei vieno nebuvo tuo metu. Su J. Z. buvo sudaryta sutartis pilnai darbo dienai, 40 val. per savaitę, darbo sutartis neterminuota. D. B. nepažinojo J. Z., nes dėl priėmimo į darbą paskambino jam ir darbo sutartį su juo surašė. J. Z. neatvyko į biurą pasirašyti sutarties, nes objekte buvo pokalbis. Kiek jis žino, J. nebuvo biure, nebent pro šalį su darbuotojų brigada yra važiavęs, kadangi tame pačiame pastate jie turi trumpalaikio apgyvendinimo patalpas, kur gali gyventi apie (duomenys neskelbtini) žmonių gyventi. Pirmas J. Z. objektas buvo Kauno akropolis, kur įmonė vykdė (duomenys neskelbtini) darbus. J. Z. darbo funkcija buvo labiau ne kaip (duomenys neskelbtini), o kaip (duomenys neskelbtini), nes įmonėje dirbo daug užsieniečių, todėl jiems buvo reikalingi asmenys, kurie gali rusiškai kalbėti, nes darbuotojai ukrainiečiai tik rusų kalbą moka. Taigi J. Z. buvo kaip (duomenys neskelbtini), bet turėjo imtis kažkiek vadovavimo, žiūrėti tvarkos ir dar dirbti. Paskui jis dirbo Latvijoje, Jelgavoje (duomenys neskelbtini), visą žiemą ten dirbo. Po žiemos J. Z. kitas objektas buvo Palangoje, tai buvo balandžio –birželio mėn., kur jis dirbo iki atleidimo. J. Z., kaip darbuotojui jų įmonė nei telefono, nei kompiuterio nebuvo davusi. Tik prieš metus pradėjo duoti darbuotojams telefonų korteles ir apmokėti telefonus, anksčiau to nebuvo. Vilniuje neturėjo objektų J. Z. ir jam būsto Vilniuje neieškojo, o ar jis pats ieškojo, nežino. Paklausimų dėl kreditų neatsimena, su juo nesusiję darbuotojų kreditų paėmimai. Jis dėl alkoholio J. Z. netikrino su alkotesteriu, bet vėliau jausdavo kartais kvapą nuo jo, dėl to turėjo pokalbį. Pravaikštų nėra užfiksuota, nes jei objektas Palangoje, tai jis negali sukontroliuoti. D. B. pirmiau J. Z. įsidarbino. Jis (liudytojas) ją priėmė į darbą, nes buvusi direktorė – jo žmona išėjo į dekretą. Jis tapo laikinai einantis direktoriaus pareigas. Užimtumo tarnyboje paskelbė laisvą darbo vietą ir po dviejų savaičių D. susisiekė su juo, jie susitiko, yra iš to pačio miesto, atsiliepimai apie ją buvo geri ir ją priėmė. Jos darbas buvo su popieriais, dokumentacija, užsieniečių teisinė padėtis, sutarčių pasirašymai ir kt., o jo darbas - važinėjimas per objektus, darbuotojų paieška ir kt. Tuo metu jo (liudytojo) darbo užmokestis nesiekė (duomenys neskelbtini) Eur, o J. mokėjo virš (duomenys neskelbtini) Eur, nes Akmenėje atlyginimai mažesni, o kai reikia darbuotojo Kaune, Vilniuje, tai didesni bus atlyginimai nei jo ar direktorės. J. Z. vadovavo apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų brigadai Kauno akropolyje, Latvijoje apie (duomenys neskelbtini) žmonių brigadai, o Palangoje buvo apie (duomenys neskelbtini) žmonių. Atlyginimas J. Z. buvo išmokamas grynais, jis (liudytojas) išmokėdavo. Iš J. Z. komandos nebuvo padaryta broko. Darbų aktus, sąskaitas, darbų priėmimo-perdavimo aktus jis (liudytojas) pasirašydavo ir prisiimdavo atsakomybę už savo darbuotojus. 2018 – 2019 m. jis arba D. B. paruošdavo darbo sutartį, perduodavo duomenis buhalterijai, kuri įkeldavo į „Sodrą“. Buhalterijai jis perduodavo duomenis, paso, vizos kopijas, parašydavo kokioms pareigoms priimamas darbuotojas ir koks jo atlyginimas. El. paštu perduodavo viską. Jų įmonėje nėra apskaitininko, buhalteriją tvarko kita įmonė pagal sutartį, kuri duomenis pateikdavo „Sodrai“, kad darbuotojas galėtų dirbti. Dokumentų kopijos lieka buhalterijoje. Į tabelius J. Z. buvo įtraukiamas ir jo darbo užmokestis į žiniaraštį buvo pildomas. Tuo metu, kai dirbo J. Z., jų įmonėje iš lietuvių dirbo L. D. ir E. P., kurie dirba iki šiol. Kiti lietuviai atleisti. Darbo sutartį į Kauną pasirašyti J. Z. jis nuvežė, paskui grąžino sutartį atgal į biurą. J. Z. darbo sutartį pasirašė jam matant, nes jis priima darbuotojus, vertina jų darbus. J. Z. neprašė pakelti atlyginimą, tokių kalbų nebuvo.

Liudytoja R. D. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad J. Z. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jam buvo skaičiuojamas atlyginimas, atleidimą ji pati užpildė, prieš atleidžiant žmogus turėjo biuletenį, pravaikštų buvo, gal kokių priklausomybių jis tada turėjo. Ji yra buhalterinės paslaugas teikiančios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė. 2019 m. sausio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų sutartį su jų bendrove, ji buvo buhalterė. Jos funkcijos buvo pirminių dokumentų registravimas, deklaracijų pateikimas „Sodrai“, priėmimai, atleidimai. Ji tiesiogiai nematė asmenų, o tik gaudavo informaciją kokį asmeni priimti, atleisti. Alga buvo skaičiuojama pagal darbo sutartį, o dėl priedų, dienpinigių gaudavo informaciją, darydavo suvestinę ir siųsdavo. Įvairiai užmokestis buvo mokamas, nes dirbo lietuviai ir ukrainiečiai, didesnė dalis buvo užsieniečiai, kurie neturėjo banko kortelių. Neatsimena kaip J. Z. buvo mokamas darbo užmokestis, gal mišriai. V. G. buvo įmonės kasininkas. Šiuo metu D. ir G. UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartis sudarinėja, o tada gal tik D. sudarinėjo sutartis. Iš V. G. ji el. paštu gaudavo informaciją ką priimti, paso kopiją atsiųsdavo, nurodydavo koks bus mokamas atlyginimas, kokia pareigybė, o personalo dokumentus D. pildydavo. Pranešimus „Sodrai“ dėl darbuotojų priėmimo ji (liudytoja) siųsdavo. 2019 m. gegužę ar balandį buvo dingęs J., pravaikštos buvo, paskui buvo biuletenis, gal tai susiję su jo išėjimu iš įmonės, gal dėl sveikatos. Paklausimų iš bankų dėl skolų nebuvo, bent ji negavo. J. Z. pažymą apie darbo užmokestį už 6 mėnesius ji rengė, tai buvo standartinė pažyma. Kieno prašymu rengė, negali pasakyti. J. pats nesikreipė, įmonėje darbuotojų daug – (duomenys neskelbtini), tai dažniausiai V. G. arba D. B. bendrauja su ja. Iš kreditų bendrovių nesiteiravo jos, gal dėl to, kad ji nėra tiesioginė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja. J. Z. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), apie jo įdarbinimą „Sodrai“ buvo pranešta, sudaryta darbo sutartis, atlyginimas buvo mokamas, jo gavimą patvirtinantys dokumentai buvo. Prieš konvertavimą 2018 m. J. Z. atlyginimas buvo (duomenys neskelbtini) Eur, o 2019 m. sausio mėn. konvertuojant atlyginimus, jo atlyginimas tapo (duomenys neskelbtini) Eur. Tuo metu nebuvo daug (duomenys neskelbtini), gal du ar trys, neatsimena. Visi panašiai gaudavo, tiksliau pasakytų jei turėtų po ranka žiniaraštį. Darbo sutarčių ji neturėjo, personalo originalūs dokumentai buvo pas administraciją. Atlyginimo žiniaraščius ji sudarydavo, remiantis darbo sutartimi nustatydavo darbuotojui mokėtiną algą. Standartiškai būdavo 5 darbo dienų, 40 valandų savaitė. Mokesčių deklaracijas apie išmokėtą darbo užmokestį ji (liudytoja) teikdavo portale on-line, nes jai buvo suteikti įgaliojimai kaip buhalterei, todėl savo vardu jungiasi ir pateikinėja. Darbo apskaitos žiniaraščius apie darbo laiką rengia ji, o informaciją ko nebuvo darbe, kas atostogavo prieš rengdama tabelį gaudavo el. paštu iš V. G.. Ji parengdavo „Exel“-inę formą ir atgal V. persiųsdavo. Šiuo pagrindu buvo sudaromi darbo užmokesčio žiniaraščiai ir išmokomas darbo užmokestis. Pasibaigus mėnesiui, ji gaudavo informaciją iš V. G. apie išdirbtas valandas, buvusias komandiruotėse, priedus, jų dydį ir kt. Pranešimą „Sodrai“ apie UAB (duomenys neskelbtini) mokamą darbo užmokestį ji siunčia sistemoje per on-line ir pasirašo el. parašu. Kokie priedai buvo mokami J. Z. nepasakys, nes nepasiėmė su savimi dokumentų. Darbo užmokesčio žiniaraštyje yra eilutė, kur yra visi atlyginimai, kiek priskaičiuota, išskaičiuota, yra „pareigybinės“ ir 3 stulpelis „priedai“. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus už 2019 metus buvo paėmusi VMI patikrinimui ir dar negrąžino, dokumentus turi Šiaulių VMI. Patikrinimas buvo dėl įmonės veiklos, PVM, GPM tikrino ir kas liečia darbo užmokestį, sąskaitas-faktūras tikrino, tačiau pažeidimų nebuvo, neatitikimų su darbo užmokesčiu nebuvo nustatyta. Pažeidimų susijusių su J. Z. irgi nebuvo.

Liudytojas L. D. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metus. Iš pradžių įmonės direktorė buvo kita, o šiuo metu - D. B.. Jo darbas yra (duomenys neskelbtini). Jų įmonėje dirbo J. Z., buvo matęs jį dirbant kažkurį laiką, tačiau jo (liudytojo) darbas nėra asmeniškai su darbuotojais, jis kontaktuoja tik pagal poreikį. Jis yra matęs J. Z., jam darbo rūbus padavinėjo. Atlyginimų jis nemoka, todėl nežino, kaip darbuotojai gauna atlyginimus. Taip pat nežino, kas gyvena jo surastuose būstuose. V. G. nurodo, kad reikia būsto ir kokiame mieste, o jis ieško būsto. Jų įmonėje dirba daugiau nei (duomenys neskelbtini) darbuotojų, yra didelė rotacija. Jis nėra matęs J. Z. jų įmonės biure. Kiek pamena, žmogus buvo išgeriantis, jam gal (duomenys neskelbtini) metai. Negali pasakyti, kokiame mieste (objekte) jie buvo susitikę. Kai vyksta darbuotojų rotacija, sunku prisiminti kur dirbo J. Z.. Aplinkybių kaip buvo pasirašyta darbo sutartis su J. Z. nežino. Vilniuje dėl būsto nuomos negali pasakyti, kur ir kam buvo išnuomoję būstą, reikia žiūrėti dokumentus, daug atvejų buvo. Jis žino E. P., bet su juo nebendrauja. Dėl kreditų ėmimo, tik iš nuogirdų girdėjo, kad žmogus pasiėmė kreditų, o direktorę apkaltino, todėl buvo keista.

Liudytojas E. P. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metus, yra (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktorė yra D. B.. Atvažiavęs į objektus, jis bendravo su J. Z., kaip su darbų vadovu, jis buvo kaip tarpininkas su ukrainiečiais. J. Z. jam pateikdavo užsakymus ir jis išvažiuodavo, suorganizuodavo medžiagų pristatymą, o jei kas sulūždavo, sutvarkydavo, jokių asmeninių santykių nebuvo. Objektuose Palangoje, Latvijoje dirbo su J. Z., Vilniaus mieste jam neteko dirbti. Dėl skolų, kreditų, darbo užmokesčio jie nebendravo. Jis nedavė J. Z. alkotesterio, netikrino jo girtumo, kartais būdavo klausimų dėl blaivumo, bet čia (duomenys neskelbtini), darbai žiemą vyksta ir per šalčius. Kartu jie niekur nevažiavo, tik susitikdavo ir jis išvažiuodavo tvarkyti reikalų. Nežino dėl kokios priežasties J. Z. išėjo iš darbo. Jis (liudytojas) neatlieka (duomenys neskelbtini) darbų, kur reikia išsilavinimo, jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) ir jį priėmė dėl kalbų, nes kalba vokiškai, angliškai, rusiškai, patirtį (duomenys neskelbtini) įgavo dirbdamas šioje srityje. Jo atlyginimas buvo iš pradžių virš (duomenys neskelbtini) Eur, dabar apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas su komandiruotpinigiais. Koks buvo J. Z. darbo užmokestis nežino, nelabai jam įdomu. J. Z. dirbo (duomenys neskelbtini), bet didelių žinių neturėjo, jis rusiškai šnekėjo, su ukrainiečiais pagrinde dirbo, pateikdavo jam (liudytojui) sąrašą ko reikia ir buvo, kaip tarpininkas. Dėl J. Z. darbo jis nesigilino, pas J. Z. kompiuterio nematė.

Liudytoja S. G. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad ji yra Marijampolės VPK vyriausioji tyrėja. Apie pora mėnesių ji atliko ikiteisminį tyrimą, kurį vėliau perdavė į Vilnių. J. Z. spec. liudytoju apklausė, parodymo atpažinimą atliko pagal nuotrauką, antrą kartą apklausė jį kaip įtariamąjį. Ji buvo iškvietusi jį šaukimu ir jis atvyko, paskelbė jam nutarimą apklausti spec. liudytoju, išaiškino teises. J. Z. apklausos metu pasakojo apie įmonės direktorę, bet negalėjo įvardinti vardo ir pavardės, įvardijo išvaizdos požymius. Sakė, kad iš nuotraukos galėtų atpažinti. Ji nuotraukas pateikė ir iš 4 pateiktų nuotraukų atpažino moterį, kuri dirbo direktore ir sugalvojo tokį sukčiavimo būdą. Atpažindamas buvo užtikrintas, nes jeigu žmogus būna neužtikrintas, ji pažymi tai protokole. Atvykus J. Z. į apklausą, jo fiziologinė būsena, kad gali būti neblaivus, jai nesukėlė įtarimų, alkoholio kvapas nesklido nuo jo. Apklausė jį spec. liudytoju, paskui, po kurio laiko pateikė įtarimą, tačiau jo parodymai nesiskyrė. Įteikiant įtarimą, kartu dalyvavo jo advokatas. Įtariamasis savanoriškai davė parodymus. Atpažinimo gyvai natūroje neatliko, nes atpažinimas iš nuotraukų yra paprastesnis būdas, nereikia ieškoti asmenų, pats žmogus pasakė, kad atpažintų iš nuotraukos. Tai buvo jos asmeninis sprendimas dėl atpažinimo būdo. Ji pasirinko šį būdą. Teisė turėti atstovą J. Z. buvo nurodyta teisių išaiškinimo protokole, kuris buvo paduotas susipažinti, buvo laiko duota ir jis patvirtino parašu, kad susipažino. Asmuo turi teisę, o ne pareigą turėti atstovą. Prieš apklausą J. Z. neišreiškė noro turėti atstovą. Procesiškai niekaip nebuvo užfiksuota, kad asmuo nepageidauja turėti atstovą – tokio dokumento ji nepildė. Padavė atspausdintą dokumentą ir davė laiko jį perskaityti. Iš policijos duomenų bazės ji UAB (duomenys neskelbtini) direktorės (D. B.) nuotrauką paėmė, procesiškai to neįformino. Rašytinių dokumentų, kad paėmė iš duomenų bazės nėra. Spec. liudytoju J. Z. buvo apklaustas 2020-06-16, o įtariamuoju – 2020-07-16. Neatsimena ar buvo atlikti procesiniai veiksmai, kad patikrintų J. Z. nurodytas aplinkybes. Viskas, ką ji atliko yra pateikta į bylą. J. Z. atsirado pas ją, kaip spec. liudytojas remiantis tyrimo medžiaga ir finansų bendrovės atsiųsta informacija, kad jis paėmė kreditus ir neatsiskaito už juos. Ji šaukimu pagal gyvenamąją vietą išsikvietė į apklausą J. Z., kolegos pareigūnai jo neatvežė. Jai nekilo mintis, kad reikia J. Z. atstovo dėl jo išsilavinimo. Jis sklandžiai papasakojo aplinkybes.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-06-16 protokole užfiksuota, kad specialiajam liudytojui J. Z. pasiūlius iš 4 fotonuotraukų atpažinti moterį apie kurią jis davė parodymus, jis atpažino Nr. 2 pažymėtą D. B., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, kuri jam pasiūlė dalyvauti sukčiavime ir jį organizavo. Ši moteris sugalvojo kreiptis į kuo daugiau finansinių bendrovių ir paimti kuo daugiau kreditų, neplanuojant jų grąžinti. Ji viską organizavo, o jis tik vykdė. Atpažino ją pagal veido bruožus, plaukus. Atpažinimą pagal nuotrauką atliko vyriausioji tyrėja S. G. (2 t., b. l. 16-21).

Apklaustas įtariamuoju 2021-03-19 J. Z. parodė, kad jis prisipažįsta dėl savo padarytos veikos, kuria yra įtariamas, bet neprisipažįsta dėl to, kad veikė bendrai su D. B. (7 t., b. l. 1-3).

UAB „General Financing“ 2019-08-21 pareiškime nurodyta, kad J. Z. su bendrove 2019-04-16 sudarė vartojimo kredito sandorį, pagal kurį buvo suteiktas vartojimo kreditas 6950 Eur. Klientas UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas 2018-10-15, darbiniai santykiai nutrūkę nuo 2019-06-14. Kliento pajamos mokumo vertinimo metu siekė (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. J. Z. savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo, UAB „General Financing“ bendras nuostolis 13361,71 Eur. Prideda su J. Z. pasirašytą 2019-04-16 vartojimo kredito sutartį (1 t., b. l. 64-68, 80-81).

UAB „Bendras finansavimas“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019-04-15 J. Z. Portale (duomenys neskelbtini) pateikė paskolos paraišką 19000 Eur sumai. J. Z. nurodė duomenis apie asmenines pajamas – (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. ir nurodė duomenis apie mėnesinių įsipareigojimų kitoms finansų įstaigoms sumą - 0 Eur. Bendrovė, įvertinusi J. Z. kreditingumą, 2019-04-16 suteikė 6000 Eur paskolos sumą (1 t., b. l. 91-93, 98-112, 117-121, 131-139).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-07-13 buvo perklausytas ir stenografuotas garso įrašas tarp UAB „Bendras finansavimas“ darbuotojų ir J. Z. dėl paskolos suteikimo, kuris nurodė, kad paskola jam reikalinga įrankiams statyboms įsigyti, bandys daryti savo verslą ir prašo 19000 Eur paskolos, pateiks iš darbovietės pažymą apie gaunamas pajamas už paskutinius 6 mėnesius. Kitame garso įraše UAB „Bendras finansavimas“ darbuotoja nurodo, kad šiuo metu negali įvertinti jo mokumo ir suma pakito, todėl pažymos nebūtina siųsti, siūlo suteikti 6000 Eur paskolą 4 metams. Paklausus J. Z. apie kitus turimus įsipareigojimus, jis atsakė, kad kitų įsipareigojimų niekada gyvenime neturėjo. Jis dirba įmonėje 7 mėnesius pilnu etatu (duomenys neskelbtini) pareigose, išsilavinimas (duomenys neskelbtini), jokių skolų ir antstolių neturi, nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, gyvena pas tėvus. Perklausius garso įrašus nustatyta, kad su finansų bendrovės „Savy“ darbuotojomis telefonu bendravo du skirtingi vyrai prisistatę J. Z., bet jų balsai panašūs (1 t., b. l. 122, 123-130).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorės D. B. 2020-06-10 paaiškinime nurodyta, kad J. Z. tikrai dirbo jų įmonėje, dirbo Palangos, Klaipėdos ir Jelgavos objektuose. Jo darbą vertino gerai, nusiskundimų neturėjo. Iš darbo jis išėjo savo noru 2019-06-14 paties prašymu. Prideda pasirašytą 2019-04-16 pažymą Nr. 19-4 apie J. Z. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (4 t., b. l. 14-15).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas teikusios R. D. pateiktos (atspausdintos) 2019-04-16 pažymos Nr. 19-4 apie J. Z. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir pateiktų J. Z. atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių matyti, kad J. Z. per laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. imtinai (6 mėn.) buvo išmokėta iš viso (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio. 2019 m. sausio – kovo mėn. jam papildomai buvo mokami (duomenys neskelbtini) Eur dydžio dienpinigiai (neatskaičius mokesčių), todėl darbo užmokestis šiuo laikotarpiu atskaičius mokesčius buvo nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur. Kaip nurodė R. D., visi šių dokumentų originalai yra paimti Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekant patikrinimą (2 t., b. l. 121-130).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2020-11-27 spec. liudytoju apklaustas V. G. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo J. Z. mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas už 2018 m. spalio ir gruodžio mėn. bei 2019 m. sausio - birželio mėn., kurie patvirtina, kad J. Z. dirbo šioje įmonėje. Mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašė direktorė D. B. (2 t., b. l. 146-157).

„Sodros“ duomenys patvirtina, kad J. Z. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018-10-15 iki 2019-06-14 ir gaudavo darbo užmokestį apie kurio dydį buvo teikiami duomenys „Sodrai“ (3 t., b. l. 9; 6 t., b. l. 6, 34, 127; 7 t., b. l. 11-14).

Duomenys apie J. Z. turimas bankų sąskaitas patvirtina, kad jis turi sąskaitas bankuose: AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ (duomenys neskelbtini), AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių banko Marijampolės KAC“ (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2019-05-02), „Citadele banka“ Lietuvos filiale (duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 197-198).

Išanalizavus AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ pateiktas sąskaitų išklotines, tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (3 t., b. l. 45, 52, 100, 131, 132).

Išanalizavus AB „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ pateiktą sąskaitos išklotinę nustatyta, kad 2019-04-16 į sąskaitą buvo pervesta 6950 Eur suma iš UAB „General Financing“ (3 t., b. l. 111, 119-121).

Išanalizavus AB „Šiaulių banko Marijampolės KAC“ pateiktą sąskaitos išklotinę nustatyta, kad 2019-04-16 į sąskaitą pervesta 10 000 Eur suma iš UAB „SB lizingas“. Taip pat 2019-04-16 į sąskaitą pervesta 15 000 Eur iš UAB „Mokilizingas“, 2019-04-16 į sąskaitą pervesta 6000 Eur iš UAB „Bendras finansavimas“ ir 2019-04-16 į sąskaitą pervesta 15000 Eur iš „Bigbank AS filialas“ (3 t., b. l. 61-67).

Išanalizavus „Citadele banka“ Lietuvos filialo pateiktą sąskaitos išklotinę, nustatyta, kad 2019-04-17 į sąskaitą pervesta 10 000 Eur su prierašu „paskolos išmokėjimas“ (3 t., b. l. 68-69, 132).

Iš „Sodros“ pateiktos ataskaitos apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo J. Z. darbo užmokestį matyti, kad 2019 m. nuo sausio mėn. iki balandžio mėn. jo draudžiamosios pajamos siekė (duomenys neskelbtini) eurų, o gegužės mėn. pajamos sumažėjo ir tesiekė (duomenys neskelbtini) eurų (6 t., b. l. 126).

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, t. y. asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016). Pagrindinis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, dėl suklydimo, apgaulės įtakoje, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti ir ši apgaulė yra esminė, t. y. turi lemiamą įtaką asmens (institucijos) apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Asmuo (institucija) gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161-696/2017, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-152-895-2019 ir kt.). Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu taip yra viena iš apgaulės formų.

Bausmės skyrimas J. Z., kardomoji priemonė ir kiti klausimai.

Skirdamas bausmę J. Z., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, pasekmes (padarytas vienas sunkus nusikaltimas, padaryta didelė turtinė žala, kuri neatlyginta, taip pat buvo bandymų (paraiškų) daugiau kreditų paimti, bet kiti jo prašymai buvo atmesti (3 t., b. l. 179, 198), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, dirba ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (8 t., b. l. 126)), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones <...> ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas.

J. Z. teisiamas pirmą kartą, dirba, po truputį moka skolas antstoliams, duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų nėra, todėl teismas mano, kad yra pagrindas taikyti J. Z. BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 6 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios bausmės vykdymą atidėti 2 metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Z. atlikus laisvės atėmimo bausmės dalį. Atidėdamas bausmės dalies vykdymą teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, mokėti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 6-8) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. laikinai sulaikytas nebuvo.

D. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, veikdama bendrai su J. Z., siekdama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., Valstybinio socialinio draudimo fondui pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Z. gaunamą priskaičiuotą darbo užmokestį, iš anksto susitarusi su J. Z., jo vardu paimti kuo daugiau paskolų iš finansų bendrovių neketinant jų grąžinti bei gautą pelną pasidalinti, nurodė J. Z. pateikti paraiškas dėl paskolų gavimo įvairioms kredito bendrovėms. J. Z. sutikus bei vykdant bendrą sumanymą, jis nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. užpildęs paraiškas dėl paskolų gavimo iš kredito bendrovių: UAB „General Financing“, gavo 6950 eurų paskolą, UAB „Mokilizingas“, gavo 15000 eurų paskolą, „SB lizingas“, gavo 10000 eurų paskolą, UAB „Bendras Finansavimas“, gavo 6000 eurų paskolą, UAB „Bigbank“, gavo 15000 eurų paskolą, AS „Citadele banka“, gavo 10000 eurų, po ko nurodytas pinigines lėšas išgrynino įvairiuose Vilniaus miesto vietose ir gautą pinigų sumą pasidalino su D. B., tokiu būdu savo ir J. Z. naudai įgijo didelės vertės svetimą, kredito bendrovėms UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, „SB lizingas“, UAB „Bendras Finansavimas“, UAB „Bigbank“ ir AS „Citadele banka“ priklausantį, 62950 eurų vertės turtą, t. y. šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Išnagrinėjus bylą matyti, kad kaltinimas D. B. iš esmės buvo grindžiamas kito kaltinamojo J. Z., 2020-06-16 apklausto specialiuoju liudytoju, parodymais (2 t., b. l. 12-15), atpažinimo iš nuotraukos protokolu (2 t., b. l. 16-20) bei J. Z. 2020-07-16 apklausos įtariamuoju parodymais (6 t., b. l. 178-181), kuriais jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) jis tarėsi telefonu su šios bendrovės direktore, ji įdarbinio jį, pažadėjo mokėti (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą, jo darbo vieta buvo Vilniuje, ten jį apgyvendino. Vilniuje jis su brigada statė gyvenamąjį namą. Jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini), šios bendrovės direktorė pasiūlė užsidirbti pinigų tokiu būdu, kad jis paims paskolas iš finansų bendrovių, tuos pinigus atiduos jai, o ji sumokės jam kažkiek pinigų, pažadėjo sumokėti 5000 Eur, bet sumokėjo daugiausiai 1500 Eur, likusius pinigus direktorė pasiėmė. Dėl to jis supyko ir išėjo iš darbo. Taip pat buvo nurodęs, kad direktorė jam padėjo užpildyti paraiškas kreditams gauti, davė planšetę. Tokį pasiūlymą direktorė pateikė išnuomotame dviejų kambarių bute Vilniuje. Visais kreditų ėmimo klausimais jam padėjo direktorė, surado finansų bendroves. Jų tikslas buvo kreiptis į kuo daugiau finansų bendrovių ir gauti kuo didesnę sumą. Sukčiavimas buvo suplanuotas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, ji juo pasinaudojo, kad jo vardu ėmė paskolas, o jis gautus pinigus perdavė direktorei. Abu suprato, kad sukčiauja, įmokų mokėti neplanavo. Direktorės vardo ir pavardės neatsimena.

Tačiau aukščiau nurodytus savo parodymus dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktorės dalyvavimo sukčiavime J. Z. pats ne kartą paneigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pirmos apklausos metu apklaustas specialiuoju liudytoju 2019-12-10 J. Z. nurodė, jog kreditus ėmė vienas, niekas jo nelydėjo ir neprašė imti kreditus (2 t., b. l. 1-3). Taip pat J. Z. paneigė savo parodymus duotus 2020-06-16 ir 2020-07-16 apie UAB (duomenys neskelbtini) direktorės dalyvavimą kreditų ėmime pateikdamas 2021-01-27 pareiškimą Vilniaus apskrities VPK tyrėjai E. J. (6 t., b. l. 166) ir po to apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-26 ir 2021-03-19 bei nurodė, kad jis prisipažįsta dėl savo padarytos veikos, kuria yra įtariamas, bet neprisipažįsta dėl to, kad veikė bendrai su D. B., direktorę apkalbėjo ankstesnėje apklausoje, taip padarė, nes norėjo, kad greičiau jį paleistų iš policijos, vartojo alkoholį (6 t., b. l. 190-191; 7 t., b. l. 1-3). Tokius savo parodymus J. Z. patvirtino ir teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu, atsiprašė D. B., kad ją apkalbėjo.

Kaltinamoji D. B. su jai pareikštu kaltinimu kategoriškai nesutiko nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nurodė, kad ji nedalyvavo kreditų ėmime, nieko apie tai nežinojo ir net nėra mačiusi J. Z.. Apie jo paimtus kreditus sužinojo iš tyrėjos, kai buvo iškviesta apklausai į policiją.

Liudytojai V. G., L. D., E. P. teisme patvirtino, kad J. Z. tikrai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jį įdarbino V. G. (ne D. B.), suderino pareigas ir darbo užmokestį. J. Z. dirbo objektuose Kaune, Palangoje, Latvijoje. Vilniuje objektų neturėjo. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad J. Z. ir D. B. būtų pažįstami ir būtų bendravę, jų nėra kartu matę nei darbo reikalais, nei asmeniniais. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių D. B. dalyvavimą kreditų ėmime byloje nėra. Taip pat byloje buvo paneigta kaltinimo aplinkybė, kad D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondui („Sodra“) pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Z. gaunamą priskaičiuotą darbo užmokestį. Liudytojai V. G., R. G., R. D. patvirtino, kad duomenis „Sodrai“ teikdavo ne UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, o pagal sutartį buhalterines paslaugas teikianti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė R. D., kuriai duomenis apie darbuotojus, jų darbo užmokestį, pareigas, išdirbtą laiką atsiųsdavo V. G.. Taigi nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. B. neteikė duomenų „Sodrai“ ne tik apie J. Z., bet ir kitus įmonės darbuotojus.

Vertinant su J. Z. atliktą D. B. atpažinimą pagal jos nuotrauką (2 t., b. l. 16-20) pažymėtina, kad šis atpažinimas buvo atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnyje įtvirtintos šio veiksmo atlikimo tvarkos, nes nebuvo teisinio pagrindo asmens atpažinimą atlikti nurodytu būdu. Šis pažeidimas nebuvo tik formalaus pobūdžio, nes įstatyme nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka buvo pažeista iš esmės.

BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atpažinimas pagal nuotrauką gali būti daromas, jeigu negalima parodyti asmens. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad atpažinimas pagal nuotrauką gali būti daromas tik tada, kai egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios parodyti atpažintiną asmenį, arba kai yra būtina užtikrinti proceso dalyvių saugumą su teisėsaugos institucijomis bendradarbiauti sutikusiam įtariamajam ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-34-684/2021, 2K-92-511/2022).

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodyti atpažinti J. Z. natūroje („gyvai“), todėl ikiteisminio tyrimo metu atliktas D. B. atpažinimas pagal jos nuotrauką neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir šio procesinio veiksmo atlikimo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, kadangi buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-34-648/2021). Be to, kaip paaiškino kaltinamasis J. Z., iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų jis atpažino D. B. tik iš trečio karto, t. y. spėjimo būdu, tačiau atpažinimą iš nuotraukos vykdžiusi tyrėja S. G. protokole to niekaip neužfiksavo, liepė jam dar kartą pagalvoti, kad ne ši moteris.

AS „Citadele banka“ informavo, kad reikalavimo teisės į J. Z. įsiskolinimą buvo perleistos naujam kreditoriui „Plus Plus Baltic OU“ (3 t., b. l. 54). Civilinis ieškovas OU „Plus Plus Baltic“ pareiškė 13498,04 eurų civilinį ieškinį (10000 Eur negrąžinto kredito, 380,23 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2019-08-21), 3117,81 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) pagal iš pirminio kreditoriaus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo perimtą reikalavimą pagal kredito sutartį Nr. KPP-79-01313819 pagal kurią J. Z. buvo suteiktas 10000 Eur kreditas (4 t., b. l. 79-92).

Civilinis ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ taip pat prašo priteisti iš kaltininko 18 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Sutarties 2.21 punktą, tačiau teismas sprendžia, kad šios palūkanos yra per didelės ir neproporcingos pagal teismų praktiką priteisiamoms procesinėms palūkanoms, net 3,6 karto viršija įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas 5 proc. dydžio palūkanas bei neatitinka protingumo principo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), todėl teismas mažina procesines palūkanas ir priteisia iš J. Z. 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (11706,49 Eur) nuo bausmės vykdymo atidėjimo pasibaigimo iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).