Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-12-1121/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-23
Bylos Nr.: 1A-12-1121/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00439-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: J. Z.
Kaltinamasis: D. B.
Civilinis ieškovas: „A“, OU „C“, UAB „D“
Advokatai: Aidas Venckus, Sigitas Mikliušas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-1121/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00439-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,nuteistajam J. Z., gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,išteisintajai D. B., gynėjui advokatui Aidui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo „A“ įgaliotosios atstovės M. B. (toliau – civilinio ieškovo atstovė), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Danylos (toliau – prokuroras), nuteistojo J. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nustatant J. Z. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių) vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. Z. per neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) mokėti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą.

Nustatyta, kad 6 (šešių) mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti atlikta pataisos įstaigoje.

Neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo.

D. B. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteistas iš J. Z. 12 783,33 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų trisdešimt trijų euro centų) turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo OU „C“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteistas iš J. Z. 13 498,04 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų keturių euro centų) turtinės žalos atlyginimas ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „D“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteistas iš J. Z. 11 706,49 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų šešių eurų keturiasdešimt devynių euro centų) atlyginimas, 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo iki visiško žalos atlyginimo, 700 Eur (septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Atmestas civilinio ieškovo „A“ civilinis ieškinys dėl 24 638,40 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų keturiasdešimties euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. J. Z., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. paimti kuo daugiau paskolų iš finansų bendrovių neketinant jų grąžinti, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., užpildęs paraiškas dėl paskolų gavimo, iš kredito bendrovių gavo šias paskolas: 1) iš UAB „E“ gavo 6 950 Eur paskolą; 2) iš UAB „F“ gavo 15 000 Eur paskolą; 3) iš „G“ gavo 10 000 Eur paskolą; 4) iš UAB „D“ gavo 6 000 Eur paskolą; 5) iš UAB „H“ gavo 15 000 Eur paskolą; 6) iš AS „J“ gavo 10 000 Eur paskolą, po ko nurodytas gautas pinigines lėšas išgrynino įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose ir tokiu būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, kredito bendrovėms UAB „E“, UAB „F“, „G“, UAB „D“, UAB „H“ ir AS „J“ priklausantį 62 950 Eur vertės turtą.

2. D. B. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent: ji (D. B.), būdama UAB „K“ direktorė, veikdama bendrai su J. Z., siekdama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., Valstybinio socialinio draudimo fondui pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Z. gaunamą darbo užmokestį, iš anksto susitarusi su J. Z., jo vardu paimti kuo daugiau paskolų iš finansų bendrovių neketinant jų grąžinti ir gautą pelną pasidalinti, nurodė J. Z. pateikti paraiškas dėl paskolų gavimo įvairioms kredito bendrovėms, J. Z. sutikus ir vykdant bendrą sumanymą, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., užpildęs paraiškas dėl paskolų gavimo, iš kredito bendrovių gavo šias paskolas: 1) iš UAB „E“ gavo 6 950 Eur paskolą; 2) iš UAB „F“ gavo 15 000 Eur paskolą; 3) iš „G“ gavo 10 000 Eur paskolą; 4) iš UAB „D“ gavo 6 000 Eur paskolą; 5) iš UAB „H“ gavo 15 000 Eur paskolą; 6) iš AS „J“ gavo 10 000 Eur paskolą, po ko nurodytas gautas pinigines lėšas išgrynino įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose ir gautą pinigų sumą pasidalino su D. B. bei tokiu būdu savo ir J. Z. naudai įgijo didelės vertės svetimą kredito bendrovėms UAB „E“, UAB „F“, „G“, UAB „D“, UAB „H“ ir AS „J“ priklausantį 62 950 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį ir civilinio ieškovo „A“ civilinį ieškinį 24 638,40 Eur sumai tenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniame skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) rašto parengimo metu „A“ ir J. Z. sudaryta (duomenys neskelbtini) paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis buvo perleista UAB „B“. „A“ reikalavimo teises į sutartį UAB „B“ buvo perleidęs, remiantis tarp „A“ ir UAB „B“ sudaryta (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi. Remiantis minėtos sutarties 6.1. punktu, „A“ uždarajai akcinei bendrovei „B“ galėjo perleisti tik tas sutartis, dėl kurių nėra ginčo teisme. Paaiškėjus, kad dėl sutarties yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir galimai byla bus nagrinėjame teisme, „A“ ir UAB „B“ susitarė dėl sutarties grąžinimo civiliniam ieškovui „A“, todėl pastaroji bendrovė (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime ir pateikė civilinį ieškinį 24 638,40 Eur sumai. UAB „B“ grąžinus „A“ sutartį, „A“ turi reikalavimo teises į sutartį, todėl „A“ civilinis ieškinys turi būti patenkintas.

Šalies argumentai

5. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo:

- pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį, kuriuo J. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam skirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini);

- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. B. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini);

- civilinių ieškovų UAB „B“, OU „C“, UAB „D“ civilinius ieškinius tenkinti visiškai, priteisiant civiliniuose ieškiniuose nurodytas sumas iš kaltinamųjų solidariai;

- likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Z. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (teisingai kvalifikavo inkriminuotą nusikalstamą veiką), tačiau nepagrįstai pripažino nuteistojo prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl paskyrė neteisingą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nepagrįstai atidėjo J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Prokuroras akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilna apimtimi įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, dėl to nepagrįstai parinko per mažą laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris neleis pasiekti bausmės tikslų. Akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis nepakankamas teisingai nubausti J. Z. ir jį paveikti taip, jog ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus J. Z. duotus nenuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, galima pagrįstai teigti, jog nuteistasis tik formaliai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, galimai klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus (davė skirtingus parodymus, keitė savo poziciją), todėl nepadėjo pirmosios instancijos teismui nustatyti objektyvią tiesą šioje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo J. Z. parodymai negali būti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Tik įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo motyvuotai parinkti mažesnį skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, skaičiuodamas jį nuo BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, kuris yra 4 metai 1 mėnesis 15 dienų. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai motyvavo skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį.

8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad J. Z. padaryta nusikalstama veika nebuvo spontaniška ar atsitiktinio pobūdžio, kadangi jos padarymui buvo iš anksto pasiruošta. Iš UAB „K“ buvo gauta J. Z. pakankamai dideles gaunamas pajamas (darbo užmokestį) patvirtinanti pažyma, be to, nuteistasis siekė įgyti dar daugiau kredito bendrovių turto, tačiau ne visos paraiškos paskolai gauti buvo patenkintos. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad J. Z. supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Nors nuteistasis iš dalies pripažįsta kaltę, tačiau savo elgesiu neįrodo, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, iš SODROS duomenų matyti, kad iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo J. Z. ilgą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini)) niekur nedirbo; (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „K“; tik baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „L“. Tai įvertinus, neatmestina tikimybė, kad J. Z. įsidarbino siekdamas teigiamai save charakterizuoti.

9. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam J. Z. gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to jis ateityje gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, jų kritiškai nevertindamas. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo J. Z. elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl D. B. išteisinimo pagrindė tik remdamasis nuteistojo J. Z. pakeistais parodymais, tokiu būdu nepagrįstai nevertindamas kitų byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, arba juos vertindamas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino selektyviai, rėmėsi prielaidomis, dėl D. B. kaltinantys įrodymai nepagrįstai atmesti arba nevertinti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Skundžiamame nuosprendyje nevertinta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis sudaryta tarp UAB „K“ direktorės (D. B.) ir J. Z., pagal kurią nuteistasis buvo priimtas į darbą bendrovėje darbų vadovo pareigoms užimti. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad J. Z. šioms pareigoms užimti neturėjo jokių reikiamų kompetencijų ar kvalifikacijos. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas V. G. nurodė, kad J. Z. darbo pobūdis niekuo neišsiskyrė, lyginant su kitais darbuotojais, tik jog nuteistasis mokėjo (duomenys neskelbtini) kalbą ir buvo kaip tarpininkas tarp (duomenys neskelbtini) ir kitų darbuotojų, tačiau pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį J. Z. buvo mokamas didžiausias atlyginimas. Būtent ši darbo sutartis, kurioje nurodytas nepagrįstai didelis darbo užmokestis, ir buvo pagrindas apgaule įgyti pinigines lėšas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste. Skundžiamame nuosprendyje nevertinti S. G. parodymai, kad J. Z. apklausa buvo atliekama pastarajam būnant blaiviam, laisva valia duodant parodymus apie įvykio aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančio J. Z. „M“ sąskaitos išklotinės iš kurios matyti, kad nuteistasis gavo piniginių lėšų už šulinio kasimo darbus, todėl turėjo kilti natūralus klausimas, kodėl J. Z., gaunančiam beveik 2 000 Eur darbo užmokestį, reikėjo papildomų lėšų ir kada jis galėjo minėtus darbus atlikti, jeigu, pasak nuteistojo, jis dirbo įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose, o kartais net ir už jos ribų. Be to, lieka neaišku, kaip nuteistasis galėjo užpildyti kredito paraiškas kompiuteriu, jeigu pats J. Z. pripažino, kad kompiuterio neturėjo, kadangi darbinių funkcijų vykdymui kompiuteris nebuvo suteiktas.

Šalies argumentai

12. Nuteistasis J. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu.

13. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes, bausmių skyrimo taisykles ir formuojamą teismų praktiką. J. Z. kaltę pripažino visiškai, davė nuoširdžius parodymus, gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Be to, jis praeityje neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, darbdavio UAB „L“ charakterizuojamas teigiamai. Svarbu ir tai, kad buvo padarytas ekonominis nusikaltimas, o atsiradusi turtinė žala gali būti atlyginama, kadangi nuteistasis yra dirbantis asmuo. J. Z. įsipareigoja toliau dirbti ir stengtis atlyginti padarytą žalą, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė netinkamą bausmės rūšį arba per griežtą bausmę, t. y. pažeidė bausmės skyrimo taisykles. Paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neteks darbo ir, tikėtina, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo jau nebegalės įsidarbinti UAB „L“, be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę J. Z. negalės dengti jam priteistų civilinių ieškinių.

Atsiliepimas

14. Išteisintosios D. B. gynėjas advokatas Aidas Venckus (toliau – gynėjas) atsiliepime prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį dėl D. B. išteisinimo palikti nepakeistą.

15. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis D. B. atžvilgiu priimtas objektyviai ir išsamiai įvertinus visus pirmosios instancijos teismui pateiktus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos vertinant tiek atskirai, tiek ir lyginant tarpusavyje, taip pat skundžiamas nuosprendis tinkamai, aiškiai ir išsamiai argumentuotas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį panaikinti arba pakeisti.

16. Gynėjo teigimu, prokuroras apeliaciniame skunde nedetalizuoja kokia bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma tariamai patvirtina D. B. kaltę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kokiems konkretiems, bylos nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams tariamai prieštarauja skundžiamo nuosprendžio išvados. Nei vienas iš prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepatvirtina, kad D. B. padarė jai inkriminuotą arba kokią nors kitą nusikalstamą veiką, t. y. prokuroras siūlo D. B. nuteisti remiantis ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, bet tik jo paties vidiniu įsitikinimu, kuris paremtas išimtinai prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina jokie teismui pateikti ir bylos nagrinėjimo metu ištirti objektyvūs duomenys (įrodymai).

17. D. B. kaltę prokuroras įrodinėjo tik J. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. liepos 16 d., kuriuos jis paneigė ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet dar ikiteisminio tyrimo stadijoje apklausiamas 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 19 d., taip pat ir pateikdamas ikiteisminį tyrimą atlikusiai pareigūnei 2021 m. sausio 27 d. rašytinį pareiškimą, po ko nebuvo imtasi aplamai jokių papildomų procesinių veiksmų, siekiant surinkti nors kokius objektyvius duomenis (įrodymus) D. B. kaltei pagrįsti.

18. Pagal susitarimą su V. G., kuris UAB „K“ dirbo komercijos direktoriumi ir kuris priėmė D. B. į darbą UAB „K“, išteisintoji buvo atsakinga už bendrovės administracinę veiklą, t. y. būtinų dokumentų tvarkymą, o už visą bendrovės gamybinę veiklą (taip pat ir už darbuotojų suradimą, jų atranką, priėmimą į darbą, darbo užmokesčio nustatymą) buvo atsakingas UAB „K“ komercijos direktorius V. G., ką jis patvirtino duodamas parodymus 2021 m. gruodžio 1 d. teisiamajame posėdyje. Šio posėdžio metu liudytojas V. G. paaiškino, kad būtent jis asmeniškai kalbėjosi su J. Z., prieš priimant jį į darbą, būtent jis, vienasmeniškai, priėmė sprendimą dėl J. Z. priėmimo į darbą, būtent jis nustatė J. Z. mokamą darbo užmokestį ir tiesiogiai kontroliavo nuteistojo atliekamą darbą, o bendrovės direktorė D. B. tik pasirašė ant darbo sutarties, kurią jis pats asmeniškai nuvežė pasirašyti J. Z. į vieną iš bendrovės objektų. V. G. neabejotinai patvirtino, kad išteisintoji iš esmės nedalyvavo J. Z. priėmimo į darbą ir jam mokėtino darbo užmokesčio nustatymo procese, t. y. D. B. tik padėjo parašą ant tipinės darbo sutarties, kadangi ją turi pasirašyti bendrovės vadovas. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog priimant skundžiamą nuosprendį nevertinta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, yra deklaratyvus.

19. 2021 m. gruodžio 1 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. D., dirbanti UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkančioje UAB „O“, patvirtino, kad būtent ji, o ne bendrovės direktorė D. B., pagal duomenis gautus iš bendrovės komercijos direktoriaus V. G., teikia duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie į UAB „K“ priimtus darbuotojus ir jiems mokamą darbo užmokestį. Būtent liudytojų R. D. ir V. G. parodymais buvo paneigta aplinkybė, kad išteisintoji Valstybinio socialinio draudimo fondui pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Z. gaunamą priskaičiuotą darbo užmokestį. Šių liudytojų parodymai nepaneigti aplamai jokiais byloje esančiais įrodymais, tokių apeliaciniame skunde nenurodo ir prokuroras.

20. Gynėjas akcentuoja, kad nei iš prokuroro baigiamosios kalbos, pasakytos pirmosios instancijos teisme, nei iš jo apeliacinio skundo turinio, nėra galimybės suprasti, kodėl kaltinamajame akte nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikta informacija apie J. Z. gaunamą darbo užmokestį yra laikoma neteisinga, nors ji atitinka teismui pateiktos nuteistojo darbo sutarties sąlygas ir J. Z. parodymus, duotus nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, kuriais nuteistasis kategoriškai patvirtino, kad yra gavęs visą, darbo sutartimi sutartą, darbo užmokestį. Be to, liudytojai V. G., L. D. ir E. P. kategoriškai patvirtino, kad nuteistasis J. Z. realiai dirbo UAB „K“, kadangi liudytojai su nuteistuoju betarpiškai bendravo bendrovės objektuose.

21. Svarbu ir tai, kad J. Z., atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, t. y. teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, gali vadovautis tik nuteistojo parodymais, nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad pirmą kartą J. Z., BPK 80 straipsnio 1 punkto ir BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 10 d. ir šios apklausos metu jis davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje, t. y. nei vienu žodžiu neužsimindamas apie tai, kad su kaltinamajame akte nurodytų paskolų ėmimu kaip nors būtų susijusi UAB „K“ direktorė D. B..

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai (past. – išskyrus civilinio ieškovo atstovę, kuri nurodė, jog bylos nagrinėjime nepageidauja dalyvauti) palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio ieškovo atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti nuteistąjį J. Z., išteisintąją D. B., liudytojus V. G. ir R. D..

24. Apklaustas nuteistasis J. Z. paaiškino, kad teismo posėdžio metu yra blaivus, supranta dėl ko buvo kaltinamas, nuteistas ir kokia bausmė paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Į teismo posėdį atvežė bendradarbis „S.“. Nuteistasis yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (taip pat ir išėjus iš darbo UAB „K“) dirba UAB „L“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Jis yra pagalbinis darbininkas ir atlieka visokius darbus. Jo mėnesinis atlyginimas – 1 000 Eur – atskaičius mokesčius, atlyginimas išmokamas grynaisiais pinigais. Atsakydamas į klausimą kodėl iš darbų vykdytojo pareigų perėjo į pagalbinio darbininko pareigas kitoje bendrovėje, nuteistasis paaiškino, kad tuo metu, kai dirbo UAB „K“, daug gėrė, be to, nenori būti darbų vykdytoju, jam užtenka tiek pinigų, kiek uždirba. Jis UAB „K“ buvo darbų vykdytojas, bendrovėje dirbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Bendrovėje uždirbdavo įvairiai, atlyginimas palaipsniui kilo kiekvieną mėnesį, vidutiniškai į rankas gaudavo apie 1 500 Eur, gal daugiau, bet vidurkis buvo maždaug toks. 2019 m. gegužę jo atlyginimas ženkliai sumažėjo, nes turėjo nedarbingumą, be to, buvo pridaryta broko, todėl atskaičiavo nuo atlyginimo. Prieš įsidarbindamas UAB „K“, gyveno (duomenys neskelbtini), kur dirbo laikinus statybos – demontavimo darbus, t. y. ir griovė, ir statė. J. Z. paaiškino, kad viename iš (duomenys neskelbtini) barų susipažino su S., kuriam pasakė, kad ieško darbo. S. atsakė, kad gali įdarbinti, kadangi turi pažįstamų, t. y. buvo objektas (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rudenį su S. nuvažiavo į minėtą objektą. V. G. buvo objekte. Kadangi reikėjo bet kokio darbo, jis sutiko su pasiūlytomis darbų vykdytojo pareigomis, t. y. jis buvo atsakingas už vertėjavimą tarp (duomenys neskelbtini) ir lietuvių. Į pareigas įėjo ne tik vertėjo funkcijos, jis turėjo būti atsakingas taip pat už įrankius bei medžiagas. Jis buvo atsakingas už įvairų skaičių žmonių, parodė, kad objektuose dirbdavo ir 5 žmonės, ir 10 žmonių. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir suderinęs sąlygas, pasirašė darbo sutartį ir jį oficialiai priėmė į darbą V. G., kurio iki tol nepažinojo. Iki sutarties pasirašymo jis jau buvo dirbęs kelias dienas (duomenys neskelbtini) esančiame objekte. Po darbo sutarties pasirašymo toliau dirbo tame pačiame objekte, tačiau jau buvo darbų vadovu. (duomenys neskelbtini) jie dirbdavo naktimis, tačiau neatsimena, kur konkrečiai darbus atlikdavo, buvo kažkokios parduotuvės. Jie atlikinėjo remonto darbus – reikėjo keisti ventiliacijas, grindis, plyteles. Nuteistojo profesija – (duomenys neskelbtini), iki darbo UAB „K“ niekada nėra užėmęs darbų vykdytojo pareigų, todėl nežino, kodėl jam buvo pasiūlytos šios pareigos. Dirbti UAB „K“ sekėsi įvairiai – ir prasčiau, ir geriau. Prisimena, kad dirbant UAB „K“ buvo objektas ir (duomenys neskelbtini), ir kažkur už (duomenys neskelbtini), tačiau neatsimena, kur konkrečiai jie buvo. Nepamena ir negali pasakyti, ar turėjo kokių nors objektų (duomenys neskelbtini). Į objektus atvažiuodavo su vairuotoju. Į kokį objektą reikėdavo važiuoti, paskirstydavo vyresnysis, kurio pavardės neprisimena ir pasakyti negali. UAB „K“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Minėtame ofise nei karto nebuvo, darbo sutartį pasirašė objekte, t. y. darbo sutartis jam buvo atvežta. Dėl kreditų (paskolų) gavimo paaiškino, kad parašydavo paraiškas kredito bendrovėms, pateikdavo duomenis apie savo darbovietę, gaunamą atlyginimą, kitus asmeninius duomenis. Neatsimena, ar kredito bendrovėms reikėjo pateikti charakteristikas iš darbovietės. Paraiškas parašydavo ant popieriaus lapo kredito bendrovėse, o elektroniniu būdu buvo pildoma tik paraiška bendrovei „H“, t. y. visos paraiškos būdavo pildomos bendrovių ofisuose, tačiau to tiksliai nebepamena. Kiek pamena, paskolas gavo iš „M“, „E“, kitų kredito bendrovių neprisimena, tačiau jų buvo keturios ar penkios, tiksliai negali pasakyti. Iš viso paėmė paskolų apytiksliai už 53 000 Eur ar 56 000 Eur. Gal ir kalbėjo telefonu su „E“ atstovais, tačiau to nepamena. Jam didelė pinigų suma buvo reikalinga, nes norėjo įsteigti savo statybų įmonę – reikėjo pirkti automobilį, ekskavatorių. Įmonės neįsteigė, kadangi gautas iš kreditų bendrovių paskolas su „draugais“ pragėrė baruose, nes tuo metu jis daug gėrė. Nuteistojo teigimu, šiuo metu tik kartais išgeria alaus ir tiek nebegeria kiek ankščiau, kadangi susitvarkė gyvenimą. „Draugų“, su kuriais išleido gautus pinigus, pavardžių pasakyti negali, su jais susipažino (duomenys neskelbtini) esančiame bare. Negali įvardinti konkretaus baro pavadinimo, kadangi, kaip minėjo, tuo metu daug gėrė. „Draugų“ gyvenamųjų vietų adresų taip pat nežino ir neturi. „Draugų“ buvo trys. Be to, dalį pinigų, t. y. po 1 000 Eur, paskolino tiems trims „draugams“, tačiau skolų neatgavo. Tokiu būdu ir iššvaistė gautas paskolas iš kredito bendrovių. Ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus ir kitaip aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kadangi tuo metu daug gėrė, neturėjo advokato (nors jam buvo išaiškinta teisė dėl gynėjo), taip pat galvojo, kad jį „uždarys“. Su D. B. susipažino tik teismo posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. iš nuotraukos atpažino tokiomis aplinkybėmis – tyrėja ant stalo padėjo keturias nuotraukas ir nuteistasis tik iš trečio karto parodė išteisintąją. Atpažinimas iš nuotraukos įvyko apklausos pabaigoje. Nežino, kokiu būdu jo apklausose atsirado D. B.. Tyrėja turėjo dokumentus, kad išteisintoji UAB „K“ direktorė, tačiau jis tyrėjos nekaltina. Negali pasakyti kaip vyko jo pirmoji apklausa, kadangi tuo metu buvo abstinencijos būsenoje. Apklausos vyko (duomenys neskelbtini). Tuo metu galvojo, kad jį „uždarys“, norėjo kuo greičiau išeiti, todėl jis ir pasirašė viską, ką norėjo tyrėja. Jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nepatyrė jokio spaudimo iš kitų proceso dalyvių. Be to, nei prieš apklausas, nei po apklausų neturėjo jokių konfliktų su D. B.. Apklausos metu taip pat nurodė, kad nepažįsta R. D., jos gyvai nėra matęs. Nuteistasis parodė, kad jis buvo pažymos apie gaunamas pajamas iniciatorius, tačiau neprisimena iš ko konkrečiai prašė pažymos. Jam pažyma buvo reikalinga dėl paskolų gavimo. Nuteistajam pažymą atvežė į objektą, atvežti galėjo V. G..

25. Apklausta išteisintoji D. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvoje neturėjo darbo, nes prieš tai metus laiko gyveno pas dukrą (duomenys neskelbtini). Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) pradėjo ieškotis darbo. (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnybos puslapyje rado skelbimą, kad statybos įmonei (UAB „K“) reikalinga vadovė, todėl paskambino nurodytu numeriu. Susitiko su V. G., kuris tuo metu laikinai ėjo bendrovės direktoriaus pareigas. Iki susitikimo su V. G., pastarojo nepažinojo. Su V. G. aptarė darbo pobūdį ir kitas sąlygas, viskas tiko, todėl ji UAB „K“ pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu ((duomenys neskelbtini)) jos atlyginimas „į rankas“ buvo 520 Eur. Ji su V. G. buvo pasiskirstę pareigomis, t. y. išteisintosios D. B. darbas buvo susijęs su popieriais (sutarčių pildymas, tikrinimas) ofise, o jo – darbuotojų atranka, naujų objektų paieška. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ji iš ofiso neišeidavo, važinėdavo V. G., kuris susitikęs su darbuotojais ir atlikęs jų atranką, pranešdavo tiek jai, tiek buhalterijai koks darbuotojas dirbs bendrovėje. Buhalterija priimdavo darbuotoją, o ji sudarydavo darbo sutartį. SODRAI duomenis pateikdavo buhalterija, o UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. G. ir buhalterija. Ji pradėjo važinėti į objektus, kai gerai įsidirbo, t. y. kažkur (duomenys neskelbtini), ir tai ne į visus objektus važiuodavo. Nepamena, kad objektuose būtų mačiusi J. Z., turbūt jis jau nebedirbo UAB „K“ tuo metu, kai ji pradėjo važinėti. Šiuo metu ji dirba toje pačioje įmonėje – UAB „K“, pareigos nepasikeitė, tačiau bendrovėje jau nebėra darbuotojų, likusi tik administracija, bendrovė nuomoja pastatus, kuriuos turi. Šiuo metu jos atlyginimas UAB „K“ yra 640 Eur „į rankas“. Taip pat dirba ir UAB „N“, kur pildo darbuotojų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir tvarko dokumentus. Apie byloje nagrinėjamus įvykius sužinojo iš tyrėjos, kai buvo iškviesta į apklausą. Tuo metu sužinojo, kad paimtos ir negrąžintos paskolos iš kredito bendrovių. Pirmą kartą J. Z. pamatė teismo posėdyje, gyvai nuteistojo nėra mačiusi. Su J. Z. nebuvo jokio konflikto. Dėl J. Z. įdarbinimo UAB „K“ paaiškino, kad V. G. davė nurodymus, t. y. ji surašė sutartį, V. G. išsivežė ir buhalterijai davė duomenis, jog priimtų J. Z. į darbą bei teisiškai viską sutvarkytų. (duomenys neskelbtini) V. G. ieškodavo UAB „K“ darbuotojų, su jais susitardavo dėl darbų pobūdžio, vertindavo asmenų kompetencijas, nustatydavo darbo užmokestį. Kiek prisimena, su J. Z. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, jis buvo priimtas į darbų vykdytojo pareigas. J. Z. atlyginimas buvo kintantis – su priedais, komandiruotpinigiais. Ji žino, kad kai yra siunčiami darbuotojai, atlyginimai gali būti ir virš 2 000 Eur. Tuo metu su darbuotojais atsiskaitymai vykdavo tik „gyvai“, nes (duomenys neskelbtini) neturėjo banko kortelių (sąskaitų) ir negalėjo gaunamo atlyginimo išsigryninti, t. y. kas turi vizą, neturi teisės atsidaryti banko sąskaitos Lietuvoje. Visi finansai „eidavo“ per V. G., todėl jis ir išmokėdavo darbuotojams atlyginimus, t. y. jis nuimdavo pinigus nuo sąskaitos. Ji prie pinigų nėra prisilietusi, kadangi neturi nei prisijungimų, nei teisės tai daryti. J. Z. buvo nustatyta pilna darbo savaitė. Kiek žino, J. Z. pradėjo gerti ir savo noru išėjo iš darbo. J. Z. jai neišsakė pretenzijų dėl atleidimo iš darbo, nuteistasis kalbėjo su V. G., su ja nekalbėjo. Dėl fakto, kad J. Z. atlyginimas kelis kartus viršijo išteisintosios, D. B. paaiškino, jog V. G. važinėdavo po objektus, matydavo kiek objekte dirba darbuotojų, kokio jie pajėgumo ir būtent jis nurodydavo, koks atlyginimas turi būti išmokamas darbuotojui. Kadangi ji dirbo ofise, ją tenkino jos atlyginimas. Nepamena, ar tuo metu J. Z. buvo geriausiai apmokamas darbuotojas. Pagal visą eigą J. Z. darbinės funkcijos buvo darbų vykdymas, objektų ir atliekamų darbų priežiūra, tačiau tai konkrečiai nurodyti gali V. G., nes išteisintoji po objektus nevažinėjo ir tiksliai negali nurodyti darbuotojų atliktų darbų. Negali pasakyti, kiek tuo metu be J. Z. bendrovėje buvo darbų vykdytojų, tai pasakyti gali V. G.. UAB „K“ neturėjo oficialių darbuotojų brigadų, kadangi darbuotojai būdavo skirstomi. Elektrikai važiuodavo dirbti prie elektros, tokiu pat principu būdavo išsiunčiami ir griovėjai, tinkuotojai, betonuotojai. Jeigu būdavo atliekami ir elektros instaliavimo bei betonavimo darbai, darbuotojai pagal funkcijas būdavo sujungiami. Darbus skirstydavo V. G.. Dėl J. Z. išduotos pažymos paaiškino, kad buhalterija sukuria pažymą apie gaunamas pajamas, o išteisintoji privalo ją pasirašyti. Kadangi tuo metu išteisintoji niekur nevažinėjo, turėjo būti V. G. skambutis, kad J. Z. nori gauti pažymą apie gaunamas pajamas. Buvo tokia praktika, kad V. G. paskambina ir pasako, jog darbuotojas ims paskolą ir reikalinga pažyma. Tada arba jis pranešdavo apie tai buhalterijai, arba pati išteisintoji paskambindavo arba parašydavo elektroniniu būdu, kad toks ir toks darbuotojas nori gauti pažymą. J. Z. atveju taip viskas ir turėjo būti, kadangi ši praktika nesikeitė. Išteisintoji bylai aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nesilankė, tačiau dabar dažnai važinėja. Vienintelis atvejis buvo vasarį ar kovą, kai išteisintoji važiavo ginti įmonės, kaip ypatingų statinių, kvalifikacijos atestatą, t. y. nuvažiavo, apgynė ir grįžo.

26. Apklaustas liudytojas V. G. paaiškino, kad nuteistąjį J. Z. pažįsta, nes jis dirbo UAB „K“, kuri buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), bendrovė užsiima statybomis ir priklauso liudytojo žmonai, kuri yra akcininkė. Jis su D. B. daug bendrauja, nes jie gyvena tame pačiame nedideliame miestelyje. Su J. Z. nepalaiko santykių, liudytojui po darbo sutarties nutraukimo neteko bendrauti su nuteistuoju, bendravo tik jau vykstant šiam baudžiamajam procesui, nuteistasis atsiprašė, kad susiklostė tokia situacija. J. Z. įsidarbino UAB „K“ per (jeigu gerai atsimena) (duomenys neskelbtini) darbuotoją vardu S. – ne liudytojas surado nuteistąjį, bet J. Z. susirado jį (V. G.) dėl darbo. Dažniausiai patys būsimi darbuotojai skambindavo ieškodami darbo, nes jie lietuvių darbuotojų paieška neužsiima, t. y. pas juos didžioji dalis darbuotojų (duomenys neskelbtini). J. Z. ieškojo statybininko darbo. Po pokalbio jis nuteistajam pasiūlė darbų vadovo darbą, kadangi J. Z. suprato apie statybas. Su nuteistuoju dėl darbo buvo toks bendrinis pokalbis. J. Z. liudytojui sakė, kad supranta statybas, moka naudotis lazeriu. Darbo sutartį su J. Z. arba D. B., arba buhalterija paruošė, tiksliai negali pasakyti, kadangi iki D. B. atėjimo tai darydavo buhalterija, o jai atėjus – ji pati tai pradėjo daryti. D. B. su J. Z., pastarąjį priimant į darbą, nieko nedarė, t. y. už į darbą priimamus asmenis atsakingas liudytojas. Su J. Z., prieš priimant į darbą, susitikęs ir aptaręs darbo sąlygas buvo liudytojas, po to jis atvežė nuteistajam pasirašyti darbo sutartį. D. B. nesikišdavo į darbuotojų priėmimą. Liudytojas negali pasakyti, ar J. Z. buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. J. Z. kvalifikaciją įvertino taip, kaip sugebėjo. Liudytojas šiuo metu daug ką supranta apie statybas, tačiau tuo metu (kai įdarbino nuteistąjį) nelabai ką suprato ir labiau tikėjo žmonėmis, ką pasakojo. Iš pradžių liudytojas buvo tas, kuris važiuodavo į objektus, t. y. dirbdavo tokį kaip ir administracinį darbą. Bėgant laikui, atsirado poreikis, kad reikalingi žmonės (lietuviai), kurie galėtų tą darbą dirbti, todėl liudytojas ir pradėjo ieškoti darbų vadovo. Liudytojui tuo metu reikėjo žmogaus, kuris galėtų vadovauti (duomenys neskelbtini), nes jų UAB „K“ dirba apie 97 procentai, taip pat būtų tarpininkas tarp užsakovų, kurie dažniausiai buvo lietuviai, ir UAB „K“ darbuotojų (duomenys neskelbtini). Be tarpininkavimo darbų vadovas turėjo kartu dirbti su kitais, nupirkti trūkstamų medžiagų ir jas atvežti į objektą. J. Z. dirbo (duomenys neskelbtini) (demontavimas), (duomenys neskelbtini) (penkių dvibučių namų statyba), (duomenys neskelbtini) (UAB „K“ (duomenys neskelbtini) buvo tilto rekonstrukcijos subrangovai) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vienbučių ir dvibučių statyba). Darbuotojai į objektus važiuodavo arba su UAB „K“ turimais automobiliais, arba savo asmeniniais. Bendrovė objektui priskirdavo automobilį. Pavyzdžiui, jeigu objektas yra už Klaipėdos du kilometrus, tai bendrovė Klaipėdoje nuomoja būstus ir duoda automobilius. Jeigu būste gyvena šeši asmenys, duoda autobusiuką, kuriuo asmenys naudojasi – važiuoja iš darbo ir į darbą. Konkrečiam asmeniui transporto priemonė nebūdavo priskiriama. Mano, kad J. Z. su savo automobiliu nevažiuodavo į objektus. Nežino, ar nuteistasis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, UAB „K“ jam nebuvo skyrusi automobilio, be to, kiek pamena, asmeninio automobilio J. Z. neturėjo. Negali pasakyti, kiek įdarbinus J. Z. bendrovėje buvo brigadų. Buvo tikrai ne viena, jos skaičiavosi pagal turimus objektus, kurių vienu metu būdavo mažiausiai penki. Ne kiekvienam objektui yra poreikis turėti darbų vadovą. Dažniausiai (duomenys neskelbtini), kuris yra lyderiaujantis brigadoje, būdavo paliekamas kaip prižiūrintis brigadą. Būna objektų, kuriuose užsakovas reikalauja, kad būtų darbų vadovas, kartais patys užsakovai paskiria atsakingus asmenis, viskas priklauso nuo aplinkybių. Jeigu gerai prisimena, J. Z. atlyginimas į rankas buvo 1 200 Eur, atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Grynaisiais pinigais buvo mokama todėl, kad užsieniečiai, dirbantys UAB „K“, neturėjo teisės atsidaryti banko sąskaitų Lietuvos Respublikoje. Į banko sąskaitas atlyginimus gaudavo tik administracija, o kiti darbuotojai gaudavo atlyginimus grynaisiais. Po to (duomenys neskelbtini) bendrovė perėjo prie popierinių atlyginimų. Už atlyginimų išmokėjimą bendrovėje atsakingas buvo liudytojas. Kartais atlyginimus išmokėdavo ofise, bet dažniausiai išmokėdavo objektuose, kadangi jie yra iš (duomenys neskelbtini), o objektai pagrinde buvo Lietuvoje-(duomenys neskelbtini), todėl liudytojas važiuodavo per objektus ir juose išmokėdavo atlyginimus. J. Z. buvo mokamas 1 200 Eur atlyginimas, kadangi tai buvo nuteistojo prašymas. J. Z. prašė didesnio atlyginimo, o liudytojas norėjo mokėti 1 000 Eur. Galiausiai buvo susitarta dėl 1 200 Eur „į rankas“. Rinkoje tai nebuvo kažkuo išsiskiriantis atlyginimas. Liudytojas domėjosi, kiek mokama kitose įmonėse, tai kitose įmonėse mokama tikrai daugiau, ypač didžiuosiuose miestuose. 1 200 Eur atlyginimas buvo konkretus, fiksuotas, tačiau UAB „K“ pagal darbo sutartį moka komandiruotpinigius, jeigu darbuotojai dirba užsienyje. Kai J. Z. dirbo (duomenys neskelbtini), jam buvo mokami komandiruotpinigiai. Taip pat turėjo būti mokami ir priedai prie atlyginimo. (duomenys neskelbtini) liudytojo atlyginimas buvo apie 1 000 Eur, papildomai priedai, komandiruotės. Mano, kad tuo metu D. B. atlyginimas buvo apie 800 Eur. J. Z. pasiūlė didesnį už vadovo atlyginimą, nes sunku rasti gerą darbų vadovą. Be to, kai kalbėjo dėl darbo, J. Z. teigė, kad galės daug padėti, bus naudingas bendrovei, todėl liudytojas ir sutiko mokėti tokį atlyginimą. Be to, ir šiuo metu bendrovėje yra dirbančių darbuotojų, kurie kai kuriais mėnesiais uždirba daugiau už administraciją. Darbo pradžioje J. Z. iš tiesų padėjo bendrovei, tačiau vėliau nelabai, todėl jo buvo atsisakyta, be to, nuteistasis turėjo problemų su alkoholiu. Liudytojo vertinimu, J. Z. nebuvo tinkamos kvalifikacijos, kadangi teigė, kad gali padaryti daugiau, negu iš tiesų padarydavo. Prieš pat darbo pabaigą J. Z. turėjo biuletenį, taip pat ir darbe būdavo su alkoholio kvapu, todėl liudytojas su nuteistuoju turėjo pokalbį, kurio metu buvo pasakyta, kad arba gražiuoju J. Z. išeina iš darbo, arba piktuoju skiriasi. J. Z. dėl jo atleidimo nieko nesakė, buvo susitarta geruoju, bendru sutarimu. Dėl D. B. įsidarbinimo UAB „K“ V. G. parodė, kad Užimtumo tarnybos tinklalapyje buvo paskelbę apie laisvą darbo vietą, ji susisiekė su bendrove, pakalbėjo ir ją priėmė į darbą. D. B. bendrovėje pradėjo dirbti ankščiau nei J. Z.. Iki D. B. įdarbinimo UAB „K“ liudytojas jos nepažinojo. D. B. užėmė UAB „K“ direktorės pareigas. Pradžioje sutarė dėl trijų mėnesių bandomojo laikotarpio, kad ji pažiūrėtų, kaip jai seksis, nes D. B. neturėjo patirties tokiam darbui. D. B. funkcijos – dokumentacijos tvarkymas, bendravimas su kitomis institucijomis. Pradėjus dirbti, D. B. viskas sekėsi gerai ir ji bendrovėje dirba iki šiol, jos pareigos nesikeitė. Ji važiuoja į objektus, tačiau labai retai. Prieš D. B. liudytojas buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas. Iki liudytojo direktorės pareigas užėmė jo žmona, tačiau ji išėjo į dekretą, todėl laikinai pareigas pradėjo eiti liudytojas. Kadangi šios pareigos ne liudytojui, todėl įdėjo skelbimą, kad reikalingas žmogus šiam darbui. Bendrovėje nebuvo konflikto tarp J. Z. ir D. B. arba apie tokį liudytojas nežino, taip pat nėra matęs vienoje patalpoje nuteistojo ir išteisintosios. Liudytojas nežino, koks buvo J. Z. motyvas įtraukti D. B. į šį baudžiamąjį procesą. Liudytojas dėl pažymos apie J. Z. gaunamas pajamas parodė, kad jeigu prašė pažymos, tai turbūt ir gavo, tikrai nesidomėjo, kam buvo reikalinga ta pažyma. Mano, kad J. Z. yra buvęs (duomenys neskelbtini), taip pat ir pačiame UAB „K“ ofise, kadangi per ofisą praeina didžioji dalis darbuotojų, tačiau to garantuoti negali, daro tik prielaidą, kad turėjo būti ofise.

27. Apklausta liudytoja R. D. parodė, kad nuteistojo J. Z. nepažįsta, nes ji gyvai UAB „K“ darbuotojų nėra mačiusi. Ji nėra UAB „K“ dirbanti buhalterė, t. y. bendrovė yra sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su liudytojos darboviete (buhalterine įmone), ji tik įmonės atstovė, tvarkanti UAB „K“ buhalterinę apskaitą, ką daro ir šiuo metu. Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jos nebūdavo. Jų darbas nuotolinis, jie prisiima tik kai kurias funkcijas atlikti (liudytojai pristatomi dokumentai, ji pateikia deklaracijas), kas susiję su buhalterija, todėl tiesiogiai pas klientą nebūna. Jie UAB „K“ dokumentus pristato kartą per mėnesį, bendrauja elektroniniu paštu, todėl ir bendrovės darbuotojų nėra gyvai mačiusi, kadangi jie pas liudytoją neateina. Pagal sutartį jie turi atstovauti bendrovę VMI, SODRA, t. y. pagal pirminius jiems pristatytus dokumentus suvesti į buhalterinės apskaitos programą ir pateikti deklaracijas. Šiuo metu yra sutarę, kad SODRĄ apie darbuotojų priėmimą informuoja kitas asmuo, o liudytoja teikia pranešimus apie atleidimus, mėnesinę atlyginimų ataskaitą. Balansą parengia ji, nusiunčia vadovui, kuris patikrina, ir po to liudytoja pateikia „Registrų centrui“. 2018-2019 m. UAB „K“ atlyginimai buvo išmokami ir grynaisiais pinigais, ir bankiniu pavedimu. Ji neatlikdavo pavedimų, nemokėdavo atlyginimų, todėl negali pasakyti nuo ko priklausė atlyginimo išmokėjimo būdas darbuotojams, galbūt dažniau dienpinigiai buvo mokami grynaisiais, o atlyginimai pavedimu. Kasos orderius išrašydavo liudytoja, o parašus susirinkdavo atskaitingas asmuo – V. G.. J. Z. atlyginimas buvo apie 2 000 Eur. Jis buvo darbų vadovas, o jie panašius atlyginimus ir gauna. Šiuo metu UAB „K“ darbų vadovai gauna 3 500 Eur į rankas, jų bendrovėje yra gal penki. Neatsimena, kokiu konkrečiu būdu būdavo mokamas atlyginimas J. Z.. Prisimena, kad ji parengdavo žiniaraštį su priskaičiuotu atlyginimu ir jį nusiųsdavo UAB „K“ atstovams, kurie ir pasirinkdavo atlyginimo išmokėjimo būdą. Galbūt J. Z. buvo mokama ir pavedimu, ir grynaisiais, tačiau to tiksliai nepamena, nes UAB „K“ dirbo apie 200 darbuotojų, be to, ji turi ir kitų klientų. Kodėl galbūt J. Z. atlyginimas buvo mokamas mišriai, tai buvo UAB „K“ prašymu, tačiau kodėl taip buvo mokama, nežino. D. B. atlyginimas buvo gal 1 200 Eur, šiuo metu jis didesnis. Dabar išteisintoji dirba dviejose įmonėse, o UAB „K“ dirba tik pusę etapo. Kokiu būdu 2018-2019 m. buvo išmokamas atlyginimas D. B., tai dėl 2018 m. negali pasakyti, nes tuo metu su liudytoja dar nebuvo sudaryta paslaugų sutartis, ji dirba nuo (duomenys neskelbtini), tai, jeigu neklysta, pavedimu būdavo mokamas atlyginimas. Liudytoja nedalyvauja procese, kuriame įmonės darbuotojai ir administracija tariasi, kokiu būdu bus mokamas darbo užmokestis.

28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

29. Susipažinus su prokuroro, civilinio ieškovo atstovės ir nuteistojo J. Z. apeliaciniais skundais ir juos įvertinus, minėti proceso dalyviai prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį patikrinti dėl šių klausimų: 1) D. B. kaltės pagal jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje; 2) J. Z. paskirtos bausmės dydžio ir nuteistajam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto; 3) civilinio ieškovo „A“ pareikšto civilinio ieškinio dėl 24 638,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl D. B. kaltės

30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. B. atžvilgiu, padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta neabejotinų, neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų D. B. kaltę pagal jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (past. – kaltinimas išsamiai aprašytas šio nuosprendžio antrajame punkte), todėl ji išteisinama, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, taip pat atnaujinusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi nuteistąjį, išteisintąją ir liudytojus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą išteisinti D. B., byloje esančius duomenis ir įrodymus įvertino tinkamai, objektyviai ir teisingai, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti prokuroro apeliacinį skundą.

31. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu išteisinti D. B. ir skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius nesutikimo argumentus: 1) skundžiamame nuosprendyje nevertinta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis sudaryta tarp UAB „K“ direktorės ir nuteistojo J. Z., pagal kurią pastarasis buvo priimtas į darbą darbų vadovo pareigoms užimti; 2) J. Z. darbų vadovo pareigoms užimti neturėjo reikiamų kompetencijų ir kvalifikacijos; 3) nuteistajam buvo mokamas didžiausias atlyginimas (pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį), nors J. Z. darbo pobūdis iš esmės nebuvo niekuo išsiskiriantis, tai lyginant su kitų bendrovės darbuotojų atliekamomis darbinėmis funkcijomis; 4) darbo sutartis, kurioje nurodytas nepagrįstai didelis darbo užmokestis, buvo pagrindas apgaule įgyti svetimas pinigines lėšas; 5) skundžiamame nuosprendyje nevertinti liudytoja apklaustos S. G. parodymai.

32. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinimas (past. – ką patvirtina ir prokuroro 2021 m. balandžio 12 d. surašytas kaltinamasis aktas (7 t., b. l. 85-89)) D. B. iš esmės grindžiamas tik šiais byloje esančiais duomenimis: 2020 m. birželio 16 d. apklausos, atliktos vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, metu duotais J. Z. (apklaustas kaip spec. liudytojas) parodymais (2 t., b. l. 12-13); 2020 m. liepos 16 d. apklausos metu duotais J. Z. (apklaustas kaip įtariamasis) parodymais (6 t., b. l. 178-179); 2020 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (2 t., b. l. 16-20). Įvertinus visą šios baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kitų (be prokuroro apeliaciniame skunde nurodomų prielaidų ir pamąstymų) duomenų ir (ar) įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti D. B. kaltę, proceso metu negauta. Siekiant tinkamai, konkrečiai ir be jokių prieštaravimų atsakyti į klausimą, ar D. B. iš tiesų veikė bendrai su J. Z. bei apgaulės būdu įgijo savo ir nuteistojo naudai didelės vertės svetimą turtą (62 950 Eur), visų pirma, reikia įvertinti nuteistojo duotų parodymų patikimumą ikiteisminio tyrimo metu ir kiek juos tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai gali patvirtinti kiti byloje esantys duomenys.

33. Sutiktina, kad iš tiesų nuteistasis J. Z. išteisintąją D. B. įvardijo kaip padarytos nusikalstamos veikos bendrininkę ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2020 m. birželio 16 d. apklaustas kaip spec. liudytojas ir 2020 m. liepos 16 d. apklaustas kaip įtariamasis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame baudžiamajame procese atliktos pačios pirmosios apklausos metu (past. – 2019 m. gruodžio 10 d., vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, J. Z. buvo apklaustas kaip spec. liudytojas) nuteistasis paaiškino, kad 2019 m. balandį paėmė greitąjį kreditą iš UAB „E“, gavo virš 6 000 Eur. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Suteiktą kreditą bendrovė pervedė į jam priklausančią banko AB „M“ sąskaitą. Jis pinigus išsigrynino tą pačią dieną, kai buvo suteiktas kreditas. Visą tai darė vienas, niekas jo nelydėjo, su juo niekas kartu nebuvo, paimti kredito niekas neprašė. Be to, net ir pasiėmęs kreditą pinigų neturėjo, nes pragėrė gautus pinigus. Kreditą paėmė, nes turėjo planų dirbti pagal individualią veiklą, t. y. „pats sau“, tačiau to padaryti nepavyko. Pažymėtina, kad šios apklausos metu apie D. B. nuteistasis nurodė tik tokias abstraktaus pobūdžio aplinkybes, jog jis (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „K“ brigados prižiūrėtoju (vadinamuoju „prarabu“), bendrovės direktorė – moteris, pavardės nežino, vardas, jeigu neklysta, D. (2 t., b. l. 1-2).

34. Nuteistasis D. B. kaip nusikalstamos veikos vykdytoją nurodė tik praėjus pusei metų po to, kai pirmą kartą buvo apklaustas spec. liudytoju (past. – parodymus patvirtino 2020 m. liepos 16 d. apklaustas kaip įtariamasis) atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, t. y. J. Z. ikiteisminio tyrimo metu turėdamas spec. liudytojo statusą ir apklaustas du kartus davė kardinaliai skirtingus parodymus dalyje dėl D. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Z. (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinį 2021 m. sausio 27 d. pareiškimą, kuriame nurodė, jog jo duoti parodymai (past. – iš pareiškimo turinio galima suprasti, kad duoti 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. liepos 16 d.) yra neteisingi, kadangi juos davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu labai stipriai vartojo alkoholį ir praktiškai niekada nebuvo visiškai blaivus. Dabar (past. – pareiškimo surašymo metu) jau kuris laikas atsisakė alkoholio, todėl gali pasakyti dėl jam pareikšto įtarimo, kad kreditus ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Visus paimtus pinigus išleido (pragėrė tiek vienas, tiek su draugais), D. B. kreditų paėmime iš viso nedalyvavo, jis ją apkalbėjo. Nežino, kodėl taip padarė, tikriausiai dėl alkoholinės abstinencijos nežinojo ką sakyti tyrėjai, todėl pasakė bet ką, kad tik jį išleistų iš kabineto ir galėtų vėl vartoti alkoholį. Gailisi, kad apkalbėjo D. B., jaučiasi nesmagiai, ketina jos atsiprašyti (6 t., b. l. 166). Pozicijos, kad apkalbėjo išteisintąją nuteistasis laikėsi ir vėlesnėje proceso eigoje (tiek papildomų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu).

35. Taigi nuteistasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu per kiek ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį (past. – laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. sausio 27 d.) net du kartus iš esmės pakeitė savo poziciją dėl galimo išteisintosios D. B. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Paminėtina ir tai, kad J. Z. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Dėl tos priežasties J. Z. parodymai vertinami kritiškai kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Kita vertus, konstatuotina ir tai, kad pagal surinktus bylos medžiagos duomenis nagrinėjamu atveju nepakanka vien nuteistojo teiginių apie išteisintąją D. B., pastarosios kaltei įrodyti bei pagrįsti.

36. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. Z. ir atpažino D. B. iš pateiktų keturių nuotraukų, tačiau nurodė, kad tai padarė tik iš trečio karto spėjimo būdu, atpažinimo metu ir prieš tai atliktos apklausos metu buvo abstinencijos būsenoje (dėl reguliaraus piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais), todėl tyčia apkalbėjo išteisintąją, kadangi kuo greičiau norėjo išeiti iš apklausos ir toliau gerti, be to, bijojo, kad jį „uždarys“. Byloje nėra duomenų, kad asmens atpažinimas iš nuotraukos buvo filmuojamas (nors BPK 179 straipsnio 1 dalis tokią teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnams suteikia), todėl susiklosčiusios situacijos kontekste objektyviai negalima nei paneigti, nei patvirtinti šios nuteistojo pozicijos, o liudytojos S. G. parodymai, be jokių kitų objektyvių medicininių dokumentų, negali vienareikšmiškai patvirtinti J. Z. tikrosios būklės ir būsenos minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu. Pats nuteistasis J. Z. viso proceso metu nuosekliai pripažino, kad prieš įsidarbindamas UAB „K“, dirbdamas minėtoje bendrovėje darbų vadovu ir po išėjimo iš darbo, stipriai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, turėjo jiems didelę priklausomybę. Be to, liudytojas V. G. (asmuo, kuris priėmė nuteistąjį į darbą UAB „K“) proceso metu (taip pat ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme) nurodė, kad viena iš J. Z. išėjimo iš darbo priežasčių – alkoholio vartojimas. Šios aplinkybės suteikia objektyvų pagrindą manyti, kad dėl savo būklės asmuo galimai ir nurodė teisingas aplinkybes bei nemelavo, tačiau, kadangi byloje nėra jokio vaizdo įrašo, kuriame būtų atvaizduotas J. Z. elgesys ir kurį būtų galima objektyviai įvertinti, todėl išlieka pagrįstos abejonės šioje dalyje, t. y. negalima nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo teiginio, kad šių procesinių veiksmų atlikimo metu J. Z. buvo abstinencijos būsenoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 12 puslapio 5-7 pastraipose (8 t., b. l. 187) aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu atliktas išteisintosios atpažinimas pagal jos nuotrauką neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, šiai išvadai teisėjų kolegija neprieštarauja ir su ja sutinka.

37. Kitų byloje D. B. kaltę galinčių patvirtinti objektyvių duomenų nėra (past. – tokių nenurodė bei nepateikė ir prokuroras tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu), taip pat byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis ir išteisintoji būtų vienas kitą gyvai matę, pažinoję, bendravę iki šios baudžiamosios bylos proceso pradžios. Vien tai, kad prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino darbo sutarties sudarytos tarp UAB „K“ ir nuteistojo, J. Z. kompetencijos užimti darbų vadovo pareigas, taip pat to, kad nuteistajam buvo mokamas didžiausias atlyginimas, negali patvirtinti išteisintosios kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės galėtų turėti įrodomosios vertės, jeigu byloje būtų vienareikšmiškai nustatyta, kad nuteistasis J. Z. UAB „K“ buvo įdarbintas fiktyviai ir neatliko absoliučiai jokių darbinių funkcijų bendrovėje. Priešingai, byloje apklausti liudytojai nuosekliai patvirtino, kad J. Z. bendrovėje dirbo, taip pat iš proceso dalyvių paaiškinimų galima suprasti, jog asmuo tinkamai neatliko savo darbinių funkcijų. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. G. patvirtino, jog tuo metu, kai priėmė J. Z. į darbą darbų vadovo pareigoms užimti, neturėjo pakankamai didelio suvokimo apie statybas, todėl pasitikėdavo norinčiais įsidarbinti asmenimis ir pastarųjų išsakytomis pozicijomis. Liudytojas nurodė, kad nuteistojo kompetenciją sprendė tik iš pokalbio su J. Z. turinio, kurio metu nuteistasis save nepagrįstai išgyrė, o pradėjus eiti darbų vadovo pareigas pasimatė, jog J. Z. nebuvo tinkamas darbuotojas šiai pozicijai užimti, kas buvo viena iš esminių priežasčių, dėl ko nuteistasis bendru sutarimu išėjo iš darbo. Dėl J. Z. atlyginimo pasisakytina, kad liudytojas V. G. nurodė, jog tai buvo derybų klausimas, be to, panašias algas darbų vadovai gaudavo ir kitose įmonėse, o didžiuosiuose miestuose darbų vadovai uždirbdavo ženkliai didesnes pinigų sumas. Pažymėtina, kad atlyginimo dydis yra darbo sutartį pasirašančių šalių (darbuotojo ir darbdavio) derybų klausimas ir nagrinėjamu atveju nevertinamas kaip domuo, įrodantis išteisintosios D. B. kaltę.

38. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kuriuos valstybinis kaltintojas palaikė ir apeliacinės instancijos teisme, laikytini tik prielaidiniais teiginiais (nuomone), kuriems pagrįsti bylos medžiagoje nėra surinkta objektyvių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, apart ne kartą keistos nuteistojo pozicijos ir duotų parodymų, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad D. B. pirmosios instancijos teismo pagrįstai išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistajam J. Z. paskirtos bausmės

39. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo J. Z. paskirtos bausmės dydžiu – laisvės atėmimu 2 metams ir taikytu daliniu bausmės vykdymo atidėjimu. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Su šiais prokuroro argumentais nėra pagrindo nesutikti.

40. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

41. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančią aplinkybę J. Z., kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažino, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Z. du kartus kardinaliai pakeitė savo poziciją dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, kas laikytina siekiu suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir iš esmės sutrukdė nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje bei tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, pabrėžtina, kad net ir apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis iš esmės nepripažino esminio BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – apgaulės būdo. Nuteistasis nurodė, kad neturėjo susiformavusios apgaulės negrąžinti paimtų kreditų, t. y. jų negrąžino, nes visus gautus kreditus tiesiog pragėrė, planuoto verslo nepradėjo, neturėjo pinigų paimtoms paskoloms (kreditams) grąžinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis J. Z. galimai nuslėpė tikrąsias aplinkybes, kaip buvo išleisti kreditais gauti pinigai, kurių suma iš tiesų yra gana didelė – beveik 63 000 Eur. Sunkiai tikėtina, kad per kelias dienas gavęs minėtą pinigų sumą, nuteistasis ją būtų gebėjęs „pragerti“ per santykinai trumpą laiko tarpą – per beveik aštuonis mėnesius (past. – paskutinis kreditas paimtas 2019 m. balandžio 17 d., o pirmoji nuteistojo apklausa atlikta 2019 m. gruodžio 10 d.). Nors nuteistasis apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad dalį pinigų paskolino, tačiau, kaip galima suprasti iš J. Z. duotų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, paskolinta bendra pinigų suma tariamiems „draugams“ buvo vos keli tūkstančiai eurų; be to, tariami „draugai“ skolininkai bei pinigų skolinimo aplinkybės nuteistojo teisme nekonkretizuotos; dėl ko spręstina, jog ir šioje dalyje nuteistasis nebuvo nuoširdus, tokiu būdu galimai siekdamas nuslėpti tikrąsias pasiskolintų pinigų panaudojimo (išleidimo) aplinkybes.

42. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

43. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis teismų praktika, pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).

44. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšys – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Įvertinus tai, kad minėta teisės norma nenumato alternatyvių bausmių, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir J. Z. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių sąlygų ar aplinkybių, dėl kurių būtų galimas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir J. Z. skiriama švelnesnė bausmė. Vien tai, kad nuteistasis praeityje neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, negali būti pagrindas išvadai, jog už šioje byloje padarytą sunkų nusikaltimą nuteistajam skiriamas laisvės atėmimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui.

45. Byloje, iš dalies tenkinus prokuroro apeliacinį skundą, nenustatyta nuteistojo J. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl orientyras, nuo kurio turi būti parenkamas bausmės dydis pagal baudžiamąjį įstatymą yra BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pripažino tik faktines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (kreditų paėmimą), nusikalstamais veiksmais pasisavinta didelės vertės pinigų suma, iš skirtingų nukentėjusiųjų, padaryta žala iš esmės neatlyginta, J. Z. elgesys ir veiksmai buvo lengvabūdiški, todėl akivaizdu, jog paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams nepasieks bausmės tikslų ir pažeis esminį baudžiamosios teisės principą – teisingumo įvykdymą. Be to, toks bausmės dydžio parinkimas kitiems linkusiems nusikalsti asmenims parodys, kad už sunkių nusikaltimų padarymą yra skiriamos vos šiek tiek didesnės už minimalias bausmės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad turtinė žala buvo padaryta net šešioms kredito bendrovėms, pasisavinta virš 60 000 Eur, be to, buvo siekiama pasisavinti ir daugiau piniginių lėšų, tačiau ne visos pateiktos J. Z. paraiškos kreditams gauti buvo tenkintos, todėl tikslinga šioje dalyje pakeisti skundžiamą nuosprendį ir J. Z. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Ši bausmė ir toks jos dydis bus proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, padarytos žalos dydžiui, J. Z. elgesiui baudžiamojo proceso metu.

46. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti nuteistajam J. Z. pritaikytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), t. y. turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019).

47. Pirmosios instancijos teismas J. Z. paskyręs laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, priėmė sprendimą šios bausmės vykdymą atidėti iš dalies, t. y. taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje motyvuota tuo, kad J. Z. teisiamas pirmą kartą, dirba, po truputį moka skolas antstoliams, nėra duomenų, jog nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius realius padarinius, J. Z. asmenybę, elgesį veikos padarymo metu ir po jos – parodymų keitimą proceso metu, esminių bylos aplinkybių nedetalizavimą, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nėra tie, kurie suteiktų teismui pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

48. Gynybos pateikti dokumentai apie nuteistojo darbinę veiklą ir antstoliams mokamas skolas yra formalaus pobūdžio, kurie, įvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumą, nėra esminiai ir pakankami, sprendžiant dėl J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio vykdymo atidėjimo taikymo. Šiame kontekste akcentuotina, kad J. Z. po to, kai išėjo iš darbo UAB „K“, pakankamai ilgą laiką niekur nedirbo, t. y. nedėjo aktyvių veiksmų turtinei žalai kuo greičiau atlyginti. Be to, nuteistasis iš esmės dirbti naujoje darbovietėje pradėjo tik prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžią pirmosios instancijos teisme. Svarbu ir tai, kad iš gynybos pateiktų dokumentų apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės identifikuoti, kokios konkrečiai skolos yra dengiamos antstoliams kiekvieną mėnesį atskaičiuojant J. Z. gaunamo atlyginimo dalį, t. y. ar dengiama nusikalstama veika padaryta žala kredito bendrovėms, ar dengiami kiti turimi asmens įsiskolinimai. Kita vertus, net ir preziumuojant, kad pateiktuose dokumentuose nurodytos antstolių nuskaitomos piniginės lėšos yra skiriamos kredito bendrovių patirtai žalai atlyginti, vis tiek darytina išvada, kad atlyginama tik simbolinė žalos dalis, kas parodo asmens pasyvumą, kadangi nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas iš esmės yra ne nuteistojo diskrecija, o pareiga.

49. Nagrinėjamo klausimo kontekste atsižvelgtina ir į J. Z. asmenybę bei asmens elgesį. Kaip jau minėta, nuteistasis neneigia, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po to turėjo didelių problemų dėl alkoholio vartojimo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo didelės reikšmės asmens neapgalvotiems veiksmams ir nusikalstamų veiksmų realizavimui. Be to, apeliacinės instancijos teisme J. Z. nurodė, kad nors šiuo metu taip stipriai nebegeria, vis tiek kartas nuo karto išgeria alaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškas alkoholio vartojimo neatsisakymas, įvertinus tai, kad išlieka tikimybė, jog ateityje asmuo gali susidurti su problemomis, stresinėmis situacijomis, gali būti faktorius, lemsiantis analogiškų situacijų bylos aplinkybėms pasikartojimą.

50. Nors nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje galės sėkmingai dengti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, tačiau J. Z. pataisos įstaigoje, kaip ir laisvėje, gali susirasti darbą, dirbti ir atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Atsižvelgiant į šiuo metu dengiamą žalos dydį, spręstina, kad tiek būdamas laisvėje, tiek dirbdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis J. Z. dengtų panašaus dydžio pinigines sumas, o šiuo metu byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis žada keisti darbą ir naujoje darbovietėje jo atlyginimas būtų ženkliai didesnis. Šiame kontekste vertintini ir nukentėjusiųjų bei visos visuomenės interesas, jog ateityje nepasikartotų analogiški nusikaltimai arba jų skaičius ženkliai sumažėtų bei tokie atvejai būtų išimtiniai.

Dėl civilinio ieškovo „A“ pareikšto civilinio ieškinio

51. Civilinis ieškovas „A“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 24 638,40 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje civilinį ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškovas 2020 m. liepos 24 d. rašte nurodė, jog (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties (15 000 Eur sumai), pagal kurią įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, teises ir pareigas perleido UAB „B“, t. y. būtent minėta bendrovė turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje byloje.

52. Civilinio ieškovo atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad paaiškėjus, jog dėl sutarties atliekamas ikiteisminis tyrimas ir galimai baudžiamoji byla bus nagrinėjama teisme, „A“ ir UAB „B“ susitarė dėl sutarties grąžinimo civiliniam ieškovui, todėl ikiteisminiame tyrime ir buvo pareikštas civilinis ieškinys. Pažymėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir tai patvirtinantis dokumentas – (duomenys neskelbtini) parduotų skolų grąžinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 14), iš kurio matyti, jog remiantis (duomenys neskelbtini) reikalavimų teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos tarp AB „F“ ir UAB „B“, pastaroji bendrovė grąžina, o „A“ priima J. Z. skolą, t. y. teisine prasme reikalavimo teisė grįžo civiliniam ieškovui, todėl „A“ turi teisę į civilinio ieškinio priteisimą, kuris nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog žala padaryta nuteistojo J. Z. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, priteisiamas visa apimtimi.

53. Skundžiamu nuosprendžiu tenkinti ir OU „C“ bei UAB „D“ civiliniai ieškiniai, šiems civiliniams ieškovams taip pat priteisiant po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų, metines palūkanas skaičiuojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos iki visiško žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinamas J. Z. taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiunčiamas atlikti visos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl, atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, taip pat siekiant išvengti nepagrįstai didelių priteistinų palūkanų, palūkanų skaičiavimo terminas nustatomas nuo J. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo (įvykdymo) iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

civilinio ieškovo „A“ įgaliotosios atstovės M. B. apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Danylos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį –

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje J. Z. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

J. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nustatant J. Z. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių) vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. Z. per neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) mokėti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose nustatyta, kad 6 (šešių) mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti atlikta pataisos įstaigoje, o neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo.

Tenkinti civilinio ieškovo „A“ civilinį ieškinį dėl 24 638,40 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų keturiasdešimties euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir šią pinigų sumą priteisti iš J. Z..

Civiliniams ieškovams OU „C“ ir UAB „D“ kartu su civiliniais ieškiniais priteistas 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistas sumas skaičiuoti nuo J. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo (įvykdymo) iki visiško žalos atlyginimo.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys