Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Preibei, Liudmilai Ignatovič, Ivetai Danišauskaitei, Danutei Pleskūnaitei, Patricijai Lauraitytei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič,

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui, atsakovui T. S. (T. S.), jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski), išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. S. (T. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, ir pagal T. S. (T. S.) priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su tuo nesutiko ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

10. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, be kita ko ir tada, kai sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. S. ir atsakovo T. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys, gyvendamos santuokoje, susilaukė dukrų – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini)

14. Vertinant šalių išsakytus argumentus, teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog būdavo atvejų, kai atsakovas vartodavo alkoholį. Šį faktą patvirtina liudytojų bei ieškovės paaiškinimai. Pažymėtina, kad liudytojas N. I. paaiškino, jog atsakovas 2019 metais kalbėdamas su liudytoju netgi pats pripažino, jog jis turi problemų su alkoholio vartojimu, N. I. siūlė T. S. „užsikoduoti“, tačiau jis to nepadarė. Alkoholio vartojimo faktą iš esmės patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad 2018 m. lapkričio 25 d. atsakovui buvo iškviesta policija bei nustatytas lengvas girtumo laipsnis, šį įvykį pripažįsta ir pats atsakovas. Taip pat ir kiti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą apie tai, kad T. S. vartodavo alkoholinius gėrimus. Tačiau nesutiktina su ieškovės teiginiais dėl besaikio atsakovo alkoholio vartojimo. Byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti šį ieškovės argumentą. Tokio fakto dėl besaikio atsakovo alkoholio vartojimo nepatvirtino nei byloje apklausti liudytojai, šio fakto nepagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Todėl, teismo vertinimu, šis ieškovės teiginys yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

17. Ieškovė teigė, kad atsakovo elgesys šeimoje be kita ko buvo žiaurus. Teismas pažymi, kad žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovo elgesys nors ir nelaikytinas žiauriu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo elgesys kartais būdavo neracionalus ir agresyvus.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 25 d. naktį, jam būnant neblaiviam, buvo agresyvus savo tėvų ir brolio atžvilgiu, taip pat jiems grasino susidorojimu, buvo agresyvus ir ieškovės atžvilgiu. Nors, bylos duomenimis, toks atvejis buvo vienkartinis, tačiau atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes – atsakovo siunčiamas neracionalias, grasinančias žinutes ieškovei, ne visada adekvatų bendravimą su ieškove bei vaikais, ieškovės persekiojimą, darytina išvada, kad atsakovo elgesys šeimoje buvo netoleruotinas, netinkamas.

20. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti. Pati ieškovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog ji jaučiasi visiškai nekalta dėl santuokos iširimo. Byloje tai paneigiančių duomenų nėra. Atsakovas neįrodė nei atsakovės nelojalumo jam nei sutuoktinės pareigų pažeidimo, nustatytų CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose (CPK 178 straipsnis).

21. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl atsakovo neadekvataus, netoleruotino bei nepagarbaus elgesio šeimoje, alkoholio vartojimo, gydymo dėl psichinių sveikatos sutrikimų netęsimo, bei tai pagrindžiančius byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įvertinęs liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo T. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

22. Nesant byloje ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų esamos pavardės: I. S. paliktina pavardė – „S.“, T. S. paliktina pavardė – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

27. Teismas, vertindamas šalių argumentus, pažymi, kad pripažinus, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteistina neturtinė žala (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Tačiau sprendžiant dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio įvertinimo, teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas be saiko vartojo alkoholį. Kaip nurodyta šio sprendimo 15 punkte, byloje yra duomenų apie atsakovo alkoholio vartojimą, tačiau nėra duomenų, jog atsakovas alkoholį vartojo, kaip ieškovė teigia, be saiko. Nesutiktina ir su argumentu, jog ieškovei išėjus iš namų atsakovas neteikė išlaikymo, dėl ko ieškovė patyrė didelį stresą. Byloje nustatyta, kad ieškovės žinioje buvo atsakovo banko kortelė, kuria ieškovė naudojosi. Taigi šis ieškovės argumentas taip pat atmestinas.

28. Sutiktina su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovo elgesys buvo netoleruotinas – netinkamas, agresyvus bendravimas su šeimos nariais, persekiojimas ir grasinimai, kurie galėjo ieškovei sukelti neigiamas emocijas bei dvasinį skausmą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalių santuoka truko ilgą laikotarpį, taigi sutiktina su ieškovės argumentu, kad santuokai trunkant 12 metų ieškovė turėjo lūkesčių gyventi bendrą gyvenimą, auginti vaikus pilnoje šeimoje.

29. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 4 000,00 Eur dydžio suma yra per didelė ir neproporcinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinant šalių santuokos trukmę, santuokinio pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, taip pat aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl jos sveikatos sutrikimų, susijusių su paminėtais išgyvenimais ir atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1110-273/2018 ir kt.), reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 1 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

30. CK 3.169 straipsnio nuostatos numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. ir N. S. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimu taip pat prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Išvadą teikianti institucija tiek teismo posėdžio metu tiek ir pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Skyrius pažymėjo, jog neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečių atžvilgiu, taip pat nurodė, kad mergaitės nuolat gyvena su mama, o M. S. 2022 m. kovo 24 d. išreiškė norą gyventi su mama. Skyriaus vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė galės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir suteikti jiems saugias bei tinkamas gyvenimo sąlygas, atsakovas vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo, todėl nepilnamečių vaikų M. S. ir N. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. S..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

33. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

34. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, minimali bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

35. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

38. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažymėjo, kad atsakovas jau daugiau kaip 1,5 metų nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių su savo nepilnametėmis dukromis. Be to, atsižvelgiant į ieškovės pastebėjimus, kad tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų nesusiformavęs emocinis ryšys, ieškovės siūlomas bendravimas dalyvaujant jai pačiai, psichologui arba vaiko teisių apsaugos specialistui, manytina, labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Skyriaus nuomone, atsakovui turi būti suteikta teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, vaikams pažįstamoje aplinkoje, kol tėvas su vaiku užmegs glaudų, artimą ryšį, bus pasitikėjimas tarpusavyje. Teismo posėdžio metu skyrius savo poziciją palaikė.

39. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas jau daugiau kaip pusantrų metų nebendrauja su vaikais, atsižvelgęs į specialistų išvadas sprendžia, kad ryšys tarp atsakovo ir vaikų yra atitolęs. Taip pat M. S. išreiškė baimę ir nenorą susitikinėti su tėvu (2021 m. vasario 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas). Byloje esančiame psichologės A. B. 2020 m. lapkričio 3 d. atsakyme į prašymą dėl informacijos suteikimo ir rekomendacijos dėl tolimesnio bendravimo su vaikais nurodyta, kad atsakovas susitikimų su vaikais metu elgiasi saugiai, tačiau atsakingumo, kartais, stokoja, komentuoja vaikų elgesį ir pasirinkimus, nors vaikai to neklausia, jiems pamokslauja. Dėl to vaikai išreiškia nuostabą, nesupratimą, trumpam atsitraukia, tarsi ko baimintųsi. Taip pat pažymėta, kad ryšys tarp atsakovo ir vaikų silpnas, pasitikėjimas taip pat.

40. Teismas, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į vaiko, sugebančio išreikšti nuomonę – M. S. nuomonę, specialistų išvadas bei rekomendacijas, taip pat remdamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. išvada, sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis - T. S. gali bendrauti su vaikais M. S. ir N. S. trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val., atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su I. S. vietą, dalyvaujant I. S. ir psichologui arba vaiko teisių apsaugos specialistui, šiuo metu geriausiai atitiks vaikų interesus. Atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka šiuo metu atmestina.

41. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

43. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų porei­kiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bei suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13–22).

44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ šiuo metu patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 730,00 Eur (apie 533,65 Eur atskaičius mokesčius). Remiantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimaliu mėnesiniu algos dydžiu tai sudarytų apie 266,83 Eur iš kiekvieno iš tėvų vaiko išlaikymui skiriamų lėšų, kurių, remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

46. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

47. Bylos duomenimis, atsakovui priklauso sodo namas su sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2013 metais jam buvo padovanotas. Taip pat, remiantis byloje esančia VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones, atsakovo vardu įregistruotos dvi autotransporto priemonės – automobiliai Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, atsakovas apie metus laiko buvo bedarbis, darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) sudarė 2022 m. balandžio 19 d. Darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis – 1 100,00 Eur. Ieškovė, remiantis 2020 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 756,00 Eur. Duomenų, kad ieškovės darbo užmokestis būtų pasikeitęs, nėra. Bylos duomenimis, atsakovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruoto jos vardu, neturi.

49. Ieškovė detalizavo vaiko (M. S.) poreikius bei pridėjo įvairius mokėjimo kvitus, nurodymus, kuriais grindžia vaiko poreikiams patiriamas išlaidas. Teismas, išanalizavęs vaiko poreikių lentelę, sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti nurodoma suma yra per didelė. Tarp vaiko poreikių ieškovė nurodė, kad M. S. modelių mokyklai, užsiėmimams muzikos mokykloje, stovykloms per mėnesį reikia 110,00 Eur, o kurui automobiliui reikia skirti 79,00 Eur. Pažymėtina, kad stovyklos, papildomos veiklos nėra būtini vaiko poreikiai, todėl, teismo vertinimu, šiems poreikiams užtikrinti skiriama suma yra per didelė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nurodo, jog mergaitės poreikiams tenkinti yra išleidžiama 79,00 Eur suma automobilio kurui. Transporto priemonė nėra būtina vaiko poreikių tenkinimo dalis, tačiau sutiktina, kad ieškovė patiria išlaidas vaiko vežiojimui į ugdymo įstaigą, pas medikus ar būrelius, dėl to tikėtina, kad ji patiria transporto išlaidas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, skiriama kurui tenkinant vaiko poreikius, taip pat yra per didelė. Kitos vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, avalynei, vaistams, akiniams, lankymuisi pas ortodontą, vitaminams, higienos priemonėms, rankšluosčiams, patalynei, mokymosi gimnazijoje išlaidoms, pramogoms, gimtadienių šventėms, kitoms išlaidoms, susijusioms su socialiniais poreikiais, lavinimo priemonėms, atostogoms, kaupiamajam gyvybės draudimui, komunaliniams mokesčiams, yra pagrįstos bei įrodytos. Teismas, įvertinęs M. S. poreikius, amžių, atsižvelgęs į sveikatos būklę sprendžia, kad mergaitės poreikiams užtikrinti per mėnesį reikalinga bendra 530,00 Eur dydžio suma.

51. Ieškovė detalizavo vaiko poreikius bei pridėjo įvairius mokėjimo kvitus, nurodymus, pažymą apie lankomą darželį ir kitus įrodymus, kuriais grindžia vaiko poreikiams patiriamas išlaidas. Teismas, išanalizavęs vaiko poreikių lentelę, sprendžia, kad nurodoma vaiko poreikiams – maistui, aprangai, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, rankšluosčiams, patalynei, darželiui, pramogoms, gimtadienių šventėms, lavinimo priemonėms, žaislams, kaupiamajam gyvybės draudimui, atostogoms, kurui ir komunaliniams mokesčiams reikalinga suma yra pagrįsta.

52. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, jog abiejų vaikų maistui prašoma priteisti 240,00 Eur suma, 100,00 Eur aprangai, 60,00 Eur higienos prekėms bei vaistams įsigyti, 60,00 Eur odontologo paslaugoms, vaistams ir vitaminams yra per didelė, taip pat nesutiko su vaikams mokamu gyvybės draudimu, tačiau teismas pažymi, kad šios nurodytos išlaidos – maistui, aprangai, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, gydymo paslaugoms yra būtinos vaikų poreikiams užtikrinti. Teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, sveikatos būklę, ekonominę padėtį šalyje, taip pat įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie išleidžiamas sumas vaikų poreikiams tenkinti, nesutinka su atsakovo teiginiais, jog minėtiems vaikų poreikiams patenkinti ieškovės nurodytos sumos yra per didelės. Pasisakant dėl vaikams mokamų gyvybės draudimo įmokų, teismo vertinimu, šios įmokos atitinka geriausius vaikų interesus, užtikrina medicininę pagalbą nelaimingų atsitikimų atveju, o bendra, teismo nustatytina suma vaikų poreikiams tenkinti, neviršija minimalios mėnesinės algos vienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka ir su šiuo atsakovo argumentu, kad už gyvybės draudimą vaikams neturėtų būti skiriamos lėšos.

53. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė gauna šalpas už vaikus, kurios sudaro 300,00 Eur per mėnesį, todėl, atsakovo vertinimu, vaikų reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal šalpų išmokas vaikams.

54. Teismas, vertindamas šį atsakovo argumentą, pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

55. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, į tai, kad šalys turi išlaikyti du vaikus, kitų išlaikytinių neturi, kad kiekvienam vaikui reikalingas išlaikymas neviršija vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, spręstina, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju išlaikymo dydį mažinti valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Teismo vertinimu, valstybės skiriamos išmokos yra papildoma pagalba tėvams, atsiradus nenumatytoms išlaidoms ar papildomoms vaikų reikmėms.

56. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, vaikui liekant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

57. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos poziciją, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad M. S. poreikių užtikrinimui reikalinga 530,00 Eur suma per mėnesį, o N. S. poreikių užtikrinimui reikalinga 447,00 Eur dydžio suma, kuri, atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, paskirstoma tokiu būdu - ieškovė M. S. poreikiams tenkinti prisideda 40 procentų, o atsakovas 60 procentų, t. y. iš atsakovo T. S. priteistinas 318,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. S., o N. S. iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 250,00 Eur dydžio suma, mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant įCK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.

58. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

59. CK 3.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

60. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, t. y. tris mėnesius, nes ieškovė viena iš savo lėšų išlaikė abu vaikus. Todėl atsakovas turi pareigą padengti susidariusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą už tris mėnesius, t. y. 1 050,00 Eur išlaikymo M. S. įsiskolinimą ir 750,00 Eur išlaikymo N. S. įsiskolinimą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur dydžio išlaikymo M. S. įsiskolinimą ir po 100,00 Eur dydžio išlaikymo N. S. įsiskolinimą nuo 2019 m. kovo mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes vykdant 2019 m. vasario 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2019 m. kovo mėnesio atsakovas vaikams moka po 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.

62. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu, kurį nurodo ieškovė (nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio), jos žinioje buvo atsakovo banko kortelė, kuria ieškovė naudojosi. Kaip minėta, tai patvirtino ir pati ieškovė, taip pat jos mama liudytoja I. I.. Taigi nėra pagrindo teigti, jog minėtu laikotarpiu atsakovas neišlaikė nepilnamečių vaikų. Duomenų, kurie šią aplinkybę paneigtų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

63. Dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo teismas pažymi, jog nėra pagrindo priteisti prašomą įsiskolinimą, nes priteisiant išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, šis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atmestinas.

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo

64. CK 3.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

65. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

66. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

67. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70. Teismas, vertindamas šalių argumentus, pažymi, kad ieškovė pateikė sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad buvo išgryninamos sumos, taip pat iš išrašo matyti, jog buvo atsiskaitinėjama minėtuose prekybos centruose. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kam buvo skiriamos išgryninamos sumos, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad prekybos centruose („UAB „Senukai“, UAB „Ermitažas“ ir kt.) buvo įsigyjamos statybinės medžiagos, baldai, ar kiti su turto pagerinimu susiję pirkiniai. Pažymėtina, jog liudytojai teismo posėdžio metu iš esmės taip pat nurodė, kad šalys neturėjo lėšų statyboms. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės mama I. I. ir ieškovės tėvas N. I. paliudijo, kad šalys nelabai turėjo santaupų, ieškovė nedirbo, vaikas nuolat sirgdavo, todėl jie kiek galėdavo duodavo šalims pinigų. Taip pat paliudijo, jog jų duoti šalims pinigai galėjo būti skiriami nebūtinai statyboms, galbūt vaikų tam tikriems poreikiams tenkinti ar pan. Byloje yra pateiktas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2010 m. kovo 31 d. atsakovo tėvui F. S. buvo išduotas leidimas dėl sodo namelio pertvarkymo į gyvenamąsias patalpas. Taip pat byloje yra pateiktas ir 2010 m. sausio 15 d. F. S. prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, F. S. apmokėjimas AB „Lesto“ už el. įrenginių prisijungimo paslaugą minėtam gyvenamajam namui, taip pat matyti, kad F. S. su VĮ „Registrų centras“ 2011 m. birželio 14 d. sudarė nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės mama pažymėjo ir tai, jog prie namo statybos darbų nuolat dirbdavo atsakovo tėvas F. S. kartu su atsakovu. Taip pat iš byloje esančios 2013 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarties matyti, kad minėtas turtas buvo padovanotas atsakovui T. S.. Dovanojimo sutartyje nėra numatyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti minėtą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

71. Ieškovė taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei minėtas turtas nebūtų pripažintas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokiu atveju, įvertinus Ekspertiniame tyrime pateiktą išvadą dėl Nekilnojamajam turtui atliktų pagerinimo darbų vertės, taip pat kitas faktines aplinkybes, ieškovei priteistina iš atsakovo 27 707,29 Eur (55 414,57 Eur : 2) kompensacija už nekilnojamojo turto pagerinimą.

72. Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

73. Pagal byloje pateiktą teismo eksperto D. G. parengtą ekspertinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad minėtam žemės sklypui, namui ir ūkiniam pastatui atliktų pagerinimo darbų vertė laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 3 d. yra 31 486,56 Eur, o atliktų pagerinimo darbų vertė už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2019 m. sausio 7 d. yra 23 928,01 Eur.

74. Teismas, vertindamas kompensacijos priteisimo sąlygas, pažymi, kad nors ieškovė ir teigia, kad savo lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų skyrusi savo lėšas turto pagerinimui. Kaip minėta, liudytojai iš esmės paliudijo, jog šalys neturėjo savo lėšų. Tai, kad iš ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti pinigų išgryninimo operacijos ar apsipirkimai prekybos centruose, kuriuose, be kita ko, yra pardavinėjamos ir statybinės medžiagos, nėra įrodymas, jog išgrynintos lėšos buvo skiriamos būtent namo statyboms ar turto pagerinimui, o ne kitiems šeimos poreikiams, o minėtuose prekybos centruose perkamos prekės buvo statybinės medžiagos, naudojamos namui statyti. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovės tėvai – liudytojai I. I. ir N. I. paaiškino, jog davė ieškovei per visą laikotarpį nemažą pinigų sumą – apie 25 000,00 Eur, tačiau viena vertus, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovės ir pačių liudytojų paaiškinimus, kad minėta pinigų suma iš tikrųjų buvo perduota ieškovei, kita vertus, net jei šie pinigai ir buvo perduoti ieškovei, nėra jokių įrodymų, jog minėti pinigai buvo investuojami būtent į ginčo turto gerinimą, o ne skirti šeimos ar pačios ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Be to, nors ieškovė teigė, kad prisidėjo ir fiziniu darbu, tačiau byloje taip pat nėra tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas taip pat pažymi, kad net jeigu ieškovė ir prisidėjo nedidele dalimi prie turto pagerinimo, tačiau nežymus prisidėjimas negali būti vertintinas kaip teisės į kompensaciją atsiradimas. Ieškovė pati tam tikrą laiką gyveno minėtame name, naudojosi visu turtu, todėl natūralu, jog tam tikrus nežymius, einamuosius turto pagerinimus galėjo atlikti ar kažkiek prie to prisidėti iš asmeninių (jei tokių buvo) ar bendrų (jei tokių buvo) šeimos lėšų. Tačiau nežymus turto pagerinimas iš ieškovės ar bendrų šeimos lėšų (jei tokių buvo) nesudaro pagrindo priteisti kompensaciją.

75. Ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų konstatuoti, jog ieškovė prisidėjo prie minėto turto pagerinimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl 27 707,29 Eur kompensacijos priteisimo.

76. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovui T. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka gyvenamasis namas, žemės sklypas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei nepriteisiant kompensacijos už šį turtą.

77. Šalys santuokos metu taip pat įgijo automobilius – Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šių automobilių padalijimo ginčo byloje nekilo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei po santuokos nutraukimo priteistinas automobilis Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl įpareigojimo grąžinti daiktus

78. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.

79. Ieškovė prašė atsakovo perduoti jai vaikų daiktus, ieškovės asmeninius drabužius ir avalinę, automobilio Opel Vectra padangas su ratlankiais, palikti ieškovei jos vestuvinį žiedą.

80. Atsakovas sutiko grąžinti minėtus daiktus, taigi ginčo byloje dėl to nekilo.

81. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčas dėl prašomų grąžinti daiktų nekilo, grąžinti prašoma vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ir ieškovės asmeninius daiktus, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

82. Byloje pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo neprašo.

Dėl procesinės baigties

83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

84. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

85. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

86. Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

87. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

88. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

90. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus, pažymi, jog ieškovės minėtas ekspertinis tyrimas galėjo būti atliktas žymiai anksčiau, o ieškovės atstovo liga, trukusi nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 27 d. (išrašas apie E025 ambulatorinį apsilankymą) neturėjo įtakos faktui, jog minėtas vertinimas ir patikslintas ieškinys galėjo būti pateikti per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris trunka jau ilgiau nei 3 metus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad patikslinto ieškinio pateikimas šioje proceso stadijoje vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

91. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė du kartus pareiškė nušalinimą tai pačiai teisėjai. Pirmą kartą ieškovė pareiškė nušalinimą 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu po to, kai teisėja netenkino ieškovės prašymų, dėl ko teko atidėti teismo posėdį. Teismo pirmininko pavaduotojas, nenustatęs teisėjos nešališkumo prezumpcijos paneigimo faktų, ieškovės pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkino. Nepaisant to, ieškovė 2022 m. balandžio 13 d. vėl pareiškė nušalinimą tai pačiai teisėjai. Ieškovės prašymas teismo pirmininkės 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi taip pat netenkintas ir atmestas kaip nepagrįstas.

92. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, reiškė nepagrįstus nušalinimus ne vieną kartą, taip pat prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą pateikė nesavalaikį patikslintą ieškinį, dėl ko iš esmės bylos nagrinėjimas buvo užvilkintas. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei skirtina 500,00 Eur dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga bei atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020). Bauda turi būti sumokėta valstybės naudai į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, nurodant mokėjimo paskirtį: „bauda Vilniaus regiono apylinkės teismo c. b. Nr. e2-120-1115/2022“. Kvitą ar mokėjimo pavedimą ieškovė turi pateikti teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

93. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

94. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu.

95. Šioje byloje kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažintas atsakovas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

96. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir žyminį mokestį, nuo kurio ieškovė buvo atleista, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

97. Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019-01-16 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) I. S. buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau minėtas sprendimas galiojo 12 mėnesių nuo jo priėmimo dienos.

98. Laikotarpiu, kai ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, už ieškovės pateiktus procesinius dokumentus mokėtinas žyminis mokestis, sudarė 327,00 Eur (78,00 Eur už ieškinį ir 249,00 Eur už 2019 m. gegužės 8 d. pateiktą patikslintą ieškinį). Taip pat, remiantis byloje esančia pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, už ieškovei suteiktas teisines paslaugas mokėtini 429,00 Eur. Vadovaujantis išdėstytu, valstybės naudai iš atsakovo iš viso priteistina 756,00 Eur išlaidų.

99. Ieškovė byloje patyrė 3 255,20 Eur išlaidų ir pateikė minėtų išlaidų detalizaciją bei jas pagrindžiančius įrodymus.

100. Už patikslinto ieškinio parengimą ieškovė patyrė 600,00 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms. Teismas, įvertinęs procesinio dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.

101. Ieškovė taip pat patyrė 623,00 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų už patikslintą ieškinį, 17,20 Eur dydžio išlaidas už VĮ Regitra pažymas bei 15,00 Eur už T. S. 2021 m. birželio 16 d. el. laiško vertimo paslaugas. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos, todėl taip pat priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

102. Teismas, įvertinęs kitas ieškovės patirtas išlaidas – 500,00 Eur už atstovavimą tyrime pagal 2019 m. birželio 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei 1 500,00 Eur už teismo eksperto D. G. ekspertinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) parengimą, sprendžia, kad šios išlaidos nepriteistinos. Atstovavimas ikiteisminiame tyrime yra nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir ieškinio dalyku, o ieškovės užsakytu ekspertiniu tyrimu teismas, priimdamas sprendimą, nesiremia, dėl tokio tyrimo atlikimo šalys nebuvo sutarusios, todėl teismas nemato pagrindo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

103. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 57,80 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, o atsakovo reikalavimai atmesti, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo T. S..

104. Taigi valstybės naudai iš atsakovo iš viso priteistina 813,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 255,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

105. Sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, pakeistos 2019 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-120-1115/2022, nustoja galioti (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis; CPK 152 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, (duomenys neskelbtini), 270, 275 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės I. S. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo T. S. (T. S.) priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo T. S. (T. S.) kaltės.

Palikti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę – S., atsakovui T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) jo pavardę - S..

Priteisti ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 318,00 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 00 ct) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pavesti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai N. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir pavesti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukromis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką - atsakovas T. S. (T. S.) gali bendrauti su vaikais M. S. ir N. S. trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val., atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vietą, dalyvaujant I. S. ir psichologui arba vaiko teisių apsaugos specialistui. Atsakovas padengia išlaidas už psichologo bei vaiko teisių apsaugos specialisto paslaugas.

Po santuokos nutraukimo atsakovui T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) paliktinas asmeninės nuosavybės teise šis turtas: 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 146,83 kv. m bendro ploto gyvenamąsis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis Audi A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Vectra (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotinas perduoti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų M. S. ir N. S. šiuos daiktus: vaikišką dviratį, vaikišką paspirtuką, vaikų M. S. ir N. S. avalynę bei drabužius, vaikišką maniežą, vaikišką elektromobilį, vaikiškas knygas ir žurnalus, vaikiškus žaidimus bei žaislus, vaikišką gimnastikos lanką.

Atsakovas T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotinas grąžinti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos asmeninius drabužius ir avalynę, perduoti automobilio Opel Vectra padangas su ratlankiais.

Ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paliktinas jos vestuvinis žiedas.

Priteisti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 255,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 486,80 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos ieškovei teikimu bei procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 327,00 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas, 2019 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Skirti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, nurodant mokėjimo paskirtį: „bauda Vilniaus regiono apylinkės teismo c. b. Nr. e2-120-1115/2022“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.