Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1110-273/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-21
Bylos Nr.: 2A-1110-273/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01537-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: V. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
Išvadą teikia: Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1110-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01537-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-490/2018 pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį ieškovei V. P. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, kredito unija „Jonavos žemė“, institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. P. patikslintame ieškinyje prašė: 1) jos ir atsakovo R. P. santuoką, įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 11 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 121, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovei po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – S.; 3) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus P. P., gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui P. P. po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) konkrečios bendravimo tvarkos su sūnumi P. P., atsižvelgiant į sūnaus amžių, nenustatyti, įpareigojant atsakovą apie pageidavimą matytis ir pasiimti vaiką pas save, informuoti ieškovę SMS žinute arba el. paštu, ne vėliau kaip prieš 24 valandas; 6) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: ieškovei priteisti trijų kambarių butą su rūsiu, baldais ir buitine technika, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 24 900 Eur vertės, automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės; atsakovui priteisti automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 450 Eur kompensaciją už jai atitenkantį butą; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad sudarius santuoką, šalių santykiai buvo normalūs, šalys sutarė, tačiau vėliau išryškėjo charakterių, interesų, požiūrių į gyvenimą ir šeimą skirtumai. Nuo 2015 m. šalių tarpusavio santykiai visiškai pašlijo. Atsakovas nustojo rūpintis bendrais šeimos reikalais, girtaudavo, šeimoje dažnai kildavo nesutarimai. Sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, susvetimėjo, jų šeimoje neliko bendrų interesų. Keletą kartų sutuoktiniai buvo sutarę nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau to nepadarė. Nuo 2015 m. pradžios šalys santuokinio gyvenimo negyvena, pinigines lėšas tvarko atskirai, neveda bendro ūkio. 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje ieškovė buvo priversta palikti atsakovą. Šiuo metu ji turi draugą, su juo kartu gyvena. Tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu neįmanomas. Nurodė, kad dėl šalių santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Santuokoje įgytas 3 kambarių butas yra nedalus, naudojimosi tvarka (kad ir išmokant kompensaciją už viršplotį) galėtų būti nustatyta tik bendro naudojimosi patalpomis. Dviem šeimoms, ir esant dabartiniams šalių santykiams, naudotis abiem šalims bendromis patalpomis, neįmanoma. Todėl butas turi būti priteistas natūra ieškovei, atsakovui išmokant 12 450 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, kad atsakovas 2015 m. kovo 23 d. su kredito unija „Jonavos žemė“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-00208 dėl 3 300 Eur kredito, 2017 m. sausio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C701863602 su UAB „SB lizingas“ dėl 1 564,18 Eur kredito. Prievolės minėtiems kreditoriams vykdymas turi būti paliktas atsakovui, kadangi iki 2017 m. gegužės mėnesio įmokas mokėjo tik viena ieškovė. Be to, dalis iš kreditų gautų pinigų, buvo panaudoti atsakovui nuosavybės teise priklausančios sodybos lauko baldams įsigyti, atsakovo motinos kapavietei tvarkyti, taip pat už kreditą buvo įsigytas „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris po santuokos nutraukimo atiteks atsakovui. Ieškovė nurodė sutinkanti, kad butas būtų padalintas šalims natūra po ½ dalį, taip pat neprieštaravo, kad jai atitektų didesnė buto dalis, tačiau ji nesutinka atsakovui mokėti kompensacijos už jai atitenkančią didesnę buto dalį.Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį iš esmės nesutiko su atsakovo patikslintu priešieškiniu. Sutiko tik su tuo, kad jai nuosavybės teise priteistinas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertingesnis už atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jo vertė negali būti 2 000 Eur, automobiliui reikalingas remontas, jo techninė būklė prasta.Atsakovas R. P. patikslintame priešieškinyje prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui P. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant mokėti nuo 2017 m. gegužės 16 d., iki sūnaus pilnametystės; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisti 41/100 idealią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant teisę naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 ir 1/2 dalimi bendro naudojimo patalpų, ieškovei priteisti 59/100 idealias dalis gyvenamųjų buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant teisę naudotis kambariais, pažymėtais indeksais 21-5 ir 21-7 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų; atsakovui priteisti automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 480 Eur vertės; ieškovei priteisti automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; 5) atsakovui iš ieškovės už jos santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto didesnę dalį („Peugeot 307“) priteisti 760 Eur kompensaciją; 6) atsakovui iš ieškovės už jos santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), didesnę dalį, priteisti 2 241 Eur kompensaciją, išmokant ją po to, kai nepilnametis sūnus P. P. baigs mokyklą ir baigsis jo uzufrukto teisė naudotis kambariu 21-7; 7) nustatyti teisę nepilnamečiui sūnui P. P. uzufrukto teise gyventi kambaryje, pažymėtame indeksu 21-7 esančiame bute (duomenys neskelbtini) iki baigs mokyklą; 8) kreditorinius įsiskolinimus: kreditoriui kredito unijai „Jonavos žemė“ pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208, ir kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602, pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria skola ir padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį nuo 2017 m. birželio 7 d.; 8) priteisti atsakovui iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė sulaužė savo, kaip sutuoktinės pareigas, ištikimybės priesaiką, sugriovė šalių šeimyninį gyvenimą apie tai paskelbdama viešai. Ieškovė tokiu savo elgesiu sukėlė atsakovui ir šalių sūnui dvasinius išgyvenimus. Ieškovė, nenutraukusi santuokos, paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. Nesutiko, kad šalių santuoka iširo 2015 m. Šalys 2015 m., 2016 m. keliavo kartu, šventė sūnaus gimtadienį, 2015 m. kovo 23 d. paėmė paskolą iš kredito unijos „Jonavos žemė“, sutartyje ieškovė pasirašė kaip atsakovo sutuoktinė, iki 2017 m. birželio 3 d. abu per pusę dengė paskolos grąžinimą, 2017 m. sausio 12 d. pagal vartojimo kredito sutartį iš „SB lizingas“ šalys paėmė paskolą baldams bute įsigyti (buvo perkamas miegamojo baldų komplektas). Paskolą dengė ieškovė. Ieškovė 2017 m. gegužės mėnesį išsikėlė gyventi pas kitą vyrą, atsakovas prašė jos nutraukti santykius su kitu vyru ir toliau gyventi šeimoje, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.Nutraukiant santuoką, iš ieškovės atsakovui priteistinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas 2017 m. gegužės 12 d. sužinojo, kad jo žmona turi kitą vyrą, kuris kaip paaiškėjo, tai buvo jo draugas. Atsakovui tai buvo netikėtas smūgis, nes santuokoje šalys gyveno beveik 17 m., iki 2017 m. gegužės mėnesio atsakovui nebuvo jokio pagrindo abejoti šalių šeimos tvirtumu. Dėl ieškovės išdavystės atsakovas labai išgyveno, negalėdavo užmigti, dėl išgyvenimų numetė apie 13 kg svorio, negalėdamas ilgą laiką atgauti dvasinės pusiausvyros, kreipėsi į gydytojus, vartojo raminamuosius vaistus. Atsakovas jautėsi morališkai sugniuždytas, iki šiol nuolat jaučia neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, nepasitikėjimą dėl sūnaus gyvenimo stabilumo užtikrinimo. Nurodė, kad su ieškovės nurodytomis automobilių vertėmis nesutinka, kadangi automobilis „Renault Espace“ yra susidėvėjęs, blogos techninės būklės, jo vertė yra per aukšta. Ir priešingai, automobilio „Peugeot 307“ vertė yra tris kartus sumažinta. Atsakovas nesutiko dėl ieškovės prašomo turto padalinimo būdo, kadangi 3 kambarių butas gali būti dalinamas natūra. Išlaikant sutuoktinių turto lygių dalių principą pagal ieškovės patikslintą reikalavimą ir atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovei priteistini du kambariai, o atsakovui vienas kambarys, paliekant bendrai naudotis po ½ bendro naudojimo (virtuvė, tualetas-vonia, koridorius, rūsys), priteisiant iš ieškovės atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodė, kad vartojimo kreditai buvo paimti ir panaudoti šeimos reikmėms, todėl jų grąžinimas yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, kurią abu sutuoktinai ir vykdė. Po santuokos nutraukimo prievolės iki jų visiško įvykdymo turi būti dengiamos abiejų šalių. Atsakovas 2018 m. sausio 24 d. teismui pateikė pareiškimą dėl dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Atsakovas atsisakė šių patikslinto priešieškinio reikalavimų: 1) dėl nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu; 2) dėl išlaikymo sūnui priteisimo iš ieškovės; 3) dėl iš ieškovės priteistos 2 241 Eur kompensacijos išmokėjimo po to, kai sūnus baigs mokyklą ir baigsis jo uzufrukto teisė naudotis kambariu 21-7; 4) dėl sūnaus uzufrukto teise gyventi kambaryje, pažymėtame indeksu 21-7 esančiame bute (duomenys neskelbtini), iki baigs mokyklą nustatymo ir prašė bylos dalį dėl atsisakytų patikslinto priešieškinio reikalavimų nutraukti.Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl šalių turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį abiem šalims, taip pat neprieštarauja jo patikslintame priešieškinyje pareikštam reikalavimui dėl buto padalijimo, t. y., kad ieškovei atitektų didesnė buto dalis, tačiau jis atsisako reikalavimo dalies priteisti iš ieškovės kompensaciją už jai atitenkančią didesnę buto dalį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. vasario 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 11 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 121, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę – S., o atsakovui – prigimtinę pavardę – P.; nustatė nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 8 d. (sprendimo priėmimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšomis uzufrukto teise paskyrė tvarkyti ieškovę; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 480 Eur vertės; priteisė iš ieškovės atsakovui 510 Eur kompensaciją už jai tenkančio automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didesnę vertę; priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602 ir kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „Jonavos žemė“ pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208; kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 523,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovui iš ieškovės 624,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovo 131,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovės 77,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priėmė atsakovo patikslinto priešieškinio dalies reikalavimų: 1) nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir P. P. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 2) priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant mokėti nuo 2017 m. gegužės 16 d., iki sūnaus pilnametystės; 3) iš ieškovės priteistą 2 241 Eur kompensaciją išmokėti po to, kai nepilnametis sūnus baigs mokyklą ir baigsis jo uzufrukto teisė naudotis kambariu 21-7; 4) nustatyti teisę nepilnamečiui sūnui uzufrukto teise gyventi kambaryje, pažymėtame indeksu 21-7 esančiame bute (duomenys neskelbtini), iki baigs mokyklą, atsisakymą ir šioje priešieškinio reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukė. Dėl santuokos nutraukimo. Teismo nuomone ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvados, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra tolygiai kalti dėl jų santuokos iširimo. Neteisinga būtų teigti, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Vertindamas ieškovės argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp šalių santuokos metu neliko bendrų interesų, kilo nesutarimai buityje, nesutampantis sutuoktinių požiūris į gyvenimą, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo argumentus, sutiko, kad gyvenant santuokoje apie 17 m., tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, tačiau sprendė, kad ne tai buvo santuokos iširimo pasekmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ji būtų sprendusi susidariusią situaciją, siekdama išsaugoti šeimą ir sutvirtinti santuoką. Kai tuo tarpu atsakovas nurodė, kad net ir ieškovei išėjus gyventi pas kitą vyrą, kuris buvo jo draugas, jis stengėsi sugrąžinti ieškovę į šeimą, stengėsi spręsti susidariusią situaciją, bandė išsaugoti šeimą ir jų santykius, įkalbinėjo ieškovę grįžti į šeimą. Ta aplinkybė, kad tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, nepateisina ieškovės veiksmų, t. y. jos neištikimybės, ir neleidžia daryti išvados, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Aplinkybes, kad turi kitą vyrą, pripažino pati ieškovė. Ieškovės teiginys, kad ji kitą vyrą susirado po to, kai jų santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi, nėra aplinkybė, paneigianti ieškovės neištikimybę, nes ieškovė kitą vyrą susirado ir turi tuo metu, kai jos ir atsakovo santuoka dar nėra nutraukta. Tuo ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko jos ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas.Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – atsakovas dėl ieškovės veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl ieškovės elgesio, jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo. Ieškovė savo neištikimybe sužlugdė visas atsakovo svajones. Šalys santuokoje gyveno beveik 17 metų, atsakovui iki pat ieškovės išėjimo gyventi pas kitą vyrą (2017 m. gegužės mėnesio) nebuvo jokio pagrindo abejoti šalių šeimos tvirtumu. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visetu, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio ieškovės elgesio pasekmės, atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kalta dėl santuokos iširimo privalo atlyginti ieškovė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, į tai, kad šalys santuokoje pragyveno 17 metų, augina sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, jog jis stengėsi taikytis su ieškove, žadėjo jai pasitaisyti būti geresniu sutuoktiniu, tuo pripažindamas, kad ir jis nebuvo ieškovės atžvilgiu pakankamai lojalus, kas galėjo paveikti ieškovės apsisprendimą išeiti pas kitą vyrą, teismas sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priteistinos žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas iki 500 Eur. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Kadangi atsakovas atsisakė pageidavimo auginti sūnų pats, ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas sprendė kad nepilnamečio vaiko P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus. Išvadą teikiančios institucijos atstovas dėl šių aplinkybių taip pat neprieštaravo. Šalys dėl bendravimo tvarkos su vaiku pretenzijų ir reikalavimų nereiškė, konkrečios bendravimo tvarkos neprašė nustatyti. Dėl išlaikymo dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu dydžiu. Nurodė, kad 150 Eur išlaikymas per mėnesį pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, todėl nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo. Teismas nustatė, kad byloje ginčo nekilo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, kurio rinkos vertė – 24 900 Eur. Teismas laikė, kad šis butas šalims priklauso po ½ dalį ir nelaikė atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytų argumentų sąlygojančiais nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad ginčo dėl šalių indėlio dėl buto pirkimo nekilo, todėl teismo vertinimu dalinant butą nukrypimas nuo lygių dalių principo netikslingas. Teismas įvertino tai, kad atsakovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, prašydamas ieškovei priteisti didesnę buto dalį, už tai iš jos atsakovui priteisti piniginę kompensaciją, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją, ir iš esmės neprieštaravo, kad butas būtų padalintas kiekvienai šaliai po ½ dalį. Ieškovė taip pat atsisakė reikalavimo priteisti jai visą butą natūra, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su bet kokiu turto padalijimu natūra. Teismas nematė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į vaiko interesus, kadangi byloje nebuvo keliamas klausimas dėl vieno iš tėvų išlaikymo neteikimo sūnui, išlaikymo įsiskolinimo susidarymo ar pan. Teismas sprendė, kad susiklosčiusių šios bylos aplinkybių kontekste, priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. didesnės dalies buto ieškovei ar atsakovui priteisimas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šalių santuokoje įgytą butą priteisė abiem šalims po ½ dalį natūra.Dėl prievolių kreditoriams. Teismas nustatė, kad šalys neginčijo prievolių kreditoriams UAB „SB lizingas“, kredito unijai „Jonavos žemė“. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl likusios nesumokėtos kredito dalies kreditoriui UAB „SB lizingas“ ieškovei jokių pretenzijų neturi. Tačiau likusią nesumokėto kredito dalį kredito unijai „Jonavos žemė“ – 914,37 Eur, šalys turėtų mokėti lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės turėtų būti priteisiama 457,19 Eur. Kreditorius kredito unija „Jonavos žemė“ nurodė, kad paskolos likutis 2017 m. birželio 19 d. – 886,66 Eur ir kreditorius siūlė paskolą šalims grąžinti solidariai. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, palaikė ieškovės poziciją. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m., po to kai buvo paimtas kreditas iš kredito unijos „Jonavos žemė“ iki kreipimosi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, gavo beveik tris kartus didesnes pajamas nei atsakovas, todėl sprendė, kad ieškovė prie šeimos gerbūvio, sūnaus bei visos šeimos išlaikymo prisidėjo didesne dalimi. Be to, atsakovas neginčijo, kad ieškovė viena dengė jų bendrą kreditą kreditoriui UAB „SB lizingas“, už kurio sumokėjimą ieškovė iš atsakovo kompensacijos nereikalavo. Nors prievolė buvo prisiimta santuokoje, tačiau, teismo vertinimu, didesnė kredito dalis buvo panaudota būtent atsakovo asmeniniams tikslams – automobiliui, lauko baldams jo sodyboje, mamos kapavietės tvarkymui. Nors teismas nenustatė, kad visa paskola, paimta iš kredito unijos „Jonavos žemė“ buvo skirta vien tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į likusią nesumokėto kredito dalį, į tai, kad ieškovė kurį laiką viena dengė paskolą kitam kreditoriui UAB „SB lizingas“, kad didžioji dalis kredito buvo panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, sprendė, jog po santuokos nutraukimo asmeniškai atsakyti ir kredito sutartį vykdyti privalo atsakovas, todėl sumokėti 886,66 Eur likusi prievolė kredito unijai „Jonavos žemė“ turi būti pripažinta atsakovo asmenine prievole. Prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ teismas pripažino atsakovo asmenine prievole, kadangi dėl jos ginčo nebuvo, be to prievolę iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. lizingui dengė viena ieškovė, už paimtą paskolą įsigytas miegamojo baldų komplektas, kuris liko šalių bute ir juo naudojosi atsakovas, kadangi ieškovė negyveno bute nuo 2017 m. gegužės mėn. Dėl automobilių padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo transporto priemones: „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys sutarė, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovei, o automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, tačiau nesutarė dėl automobilio Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Ieškovės teigimu, automobilio „Peugeot 307“ vertė siekia iki 1 200 Eur, kadangi jo techninė būklė nėra gera, šiuo metu automobilį reikia remontuoti, remontas kainuos apie 800 Eur. Atsakovo teigimu, šio automobilio vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad reali automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė sprendimo priėmimo metu yra ženkliai mažesnė, nei nurodoma 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno nepriklausomų autoekspertų informacijoje, nes automobilio vertė buvo nustatinėjama realiai neapžiūrėjus automobilio, neįvertinus jo techninės būklės ir pan. Teismas įvertino ieškovės pateiktą 2018 m. sausio 18 d. automobilio remonto užsakymą, kuris patvirtino automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus defektus ir kurių remontas kainuotų 880 Eur. Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad šis automobilio remonto užsakymas nėra tinkamai pasirašytas, neaišku, ar ši suma buvo ieškovės sumokėta, tačiau teismas nurodė, kad negalima neatsižvelgti į šį dokumentą, vertinant dabartinę automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Teismas patikrino viešai skelbiamus www.autoplius.lt skelbimų duomenis, iš kurių nustatė, kad šiuo metu 2002 m. spalio mėnesio gamybos automobilio „Peugeot 307“ vidutinės kainos yra apie 1 500 Eur. Teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus įrodymus bei argumentus, sprendė, kad šiuo metu automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 500 Eur. Kadangi automobilį „Peugeot 307“ teismas priteisė ieškovei, o automobilį Renault Espace“ - atsakovui, tai atsakovui priteisė 510 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė konstatavęs, kad patikslintas ieškinys yra patenkintas 85 proc. dalimi, o patikslintas priešieškinys patenkintas 67 proc. dalimi.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ar nevisiškai tenkinti priešieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovui iš ieškovės papildomai 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui; atsakovui nustatyti teisę naudotis kambariu pažymėtu indeksu 21-6 ir ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, ieškovei nustatyti teisę naudotis kambariais pažymėtais indeksais 21-5 ir 21-7 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų; pakeisti ieškovei priteisto automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę į 2000 Eur ir papildomai priteisti atsakovui 250 Eur kompensaciją; kreditorinius įsiskolinimus: kreditoriui Kredito unija „Jonavos žemė“ pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208, ir kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602 pripažinti šalių solidaria skola ir padalinti lygiomis dalimis po ½ nuo 2017 m. birželio 7 d.; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams pagal bylos medžiagoje pateiktus įrodymus patvirtinančius išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatytas pinigine išraiška, įvertinant kiekvieną veiksmą ir pasekmes, kurias tie veiksmai sukėlė. Teismas vertino tik tai, kad santuokos nutraukimas sukėlė atsakovui psichologines problemas. Teismas neįvertino visų ieškovės veiksmų nutraukiant santuoką, aplinkybių ir pasekmių, kurias sukėlė ieškovės neištikimybė. Ieškovė išėjo gyventi pas kitą vyrą nenutraukusi santuokos ir tai padarė demonstratyviai, ciniškai likus dviem savaitėms iki atsakovo suorganizuotos kelionės, kai buvo sudaryta grupė, sumokėti už kelionę pinigai ir atsakovas tiesiog neturėjo psichologinio pasirinkimo, be to, paauglį sūnų palikdama gyventi vieną. Teismas nevertino, kad tai buvo antroji atsakovo santuoka ir pragyvenus kartu 17 metų gyvenimas vėl sugriuvo ir nėra taip lengva vėl sukurti viską iš naujo. Teismas kreditų paėmimo ir panaudojimo aplinkybes vertino šališkai pagal ieškovės paaiškinimus, o ne pagal byloje esančius objektyvius įrodymus. Automobilis Renault Espace buvo nupirktas 2016 m. spalio 21 d. , o kreditas paimtas 2015 m. kovo 23 d. Atsakovo motina mirė (duomenys neskelbtini) ir kapavietė sutvarkymo darbai buvo užsakyti po mamos mirties. Motinos laidotuvėms pinigus davė atsakovo tėvas, nuo kurių liko du tūkstančiai litų, kurie išleisti šeimos poreikiams. Todėl galimas dalykas, kad atsakovo tėvo duoti ir išleisti pinigai buvo kompensuoti iš kredito. Kredito sutartį sudarytą su Kredito unija „Jonavos žemė“, ieškovė pasirašė kaip sutuoktinė, didesnė dalis paimto kredito buvo išleista kelionėms 2015 m.;Teismo išvados dėl prievolių padalijimo pažeidžia CK normas ir rodo šališkumą, o ne teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas šališkai interpretavo atsakovo pasakymą, kad jis pretenzijų dėl SB Lizingas neturi. Dengdama šią paskolą ieškovė sumokėjo 538 Eur, o atsakovas sumokėjo 546 Eur. Kadangi skirtumas tik 8 Eur, atsakovas pasakė, kad pretenzijų neturi. Ieškovė atsisakė reikalavimų dėl kreditų dengimo, todėl įrodymai nebebuvo teikiami. Atsakovo reikalavimas yra padalinti prievoles lygiomis dalimis, po to kai santuoka nutrūko. Teismas remdamasis tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, net ir nesant ieškinio reikalavimo, modifikavo paskolos sutartis, paversdamas jas atsakovo asmenine prievole;Teismo išvada, kad atsakovas naudojasi baldais pirktais iš SB Lizingas gautos paskolos pinigais, yra niekuo nepagrįsta. Ieškovė nieko nenorėjo dalinti, todėl galima teigti, kad ieškovė naudojasi ar naudosis tais pačiais baldais. Kadangi pinigai pagal paskolos sutartis buvo panaudoti šeimos poreikiams, t. y. prievolės tiek pagal paskolos sutartis, tiek pagal savo prigimtį yra solidarios, todėl modifikuoti jas nėra jokio pagrindo, tačiau nutrūkus santuokai jos turėtų būti padalintos lygiomis dalims;Automobilis Peugeot 307 XSI yra modifikuotas automobilis su įmantria automatine greičių dėže (snow - žiemos ) režimu, Rally drive (lenktyniniu) režimu, todėl jo vertė yra didesnė ir atitinka autoeksperto įvertinimą. Ieškovės pateikta sąskaita netgi be parašų yra niekinė ir negali būti vertinama kaip įrodymas apsprendžiantis automobilio kainą.Automobilį Renault Espace teismas priteisė atsakovui du kartus. Pirmą - pripažindamas (nors ir nepagrįstai) prievolę Kredito unijai „Jonavos žemė“ atsakovo asmenine prievole. Jeigu prievolė asmeninė tai reiškia ir pagal prievolę įsigytas turtas turėtų būti pripažintas asmeniniu. Antrą kartą teismas šį automobilį priteisė atsakovui įtraukdamas į dalintino turto balansą.Teismas netenkindamas atsakovo reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką, paliko užprogramuotą ginčą. Šis procesinis pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nei vieno ieškovės reikalavimo pilnai netenkino, savo iniciatyva ieškinio reikalavimus pakeitė ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė sutiko, todėl padarė išvadą, kad patenkino 85 procentus reikalavimų. Atsakovas galutinai suformulavo šešis reikalavimus. Teismas, nors ir visiškai nepagrįstai, netenkino tik vieno reikalavimo - dėl prievolių padalijimo, tačiau konstatavo, kad patenkino 67 procentus reikalavimų.Atsiliepime į apeliacinį ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Atsiliepime ieškovė nurodė tokius argumentus:Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų kad ieškovė gyvendama santuokoje su juo, buvo jam neištikima arba kad neištikimybė buvo šeimos iširimo priežastis. Su kitu vyru ieškovė apsigyveno po to, kai šeimoje psichologinė įtampa tapo nebepakeliama, kai įsitikino, kad šeima jau keli metai faktiškai iširusi ir išsaugoti santuoką nebebuvo galimybės. Ciniško ieškovės elgesio teismas nekonstatavo. Atsakovas siekia kuo didesnės neturtinės žalos atlyginimo vadovaudamasis savo užgautomis ambicijomis;Ginčo butu po padalijimo naudojasi ir jame gyvena atsakovas vienas. Savo buto dalį ieškovė ketina padovanoti sūnui, jeigu jis to pageidaus. Atsakovas sutiko, kad butas būtų padalintas pusiau. Ieškovė neprivalo savo buvusio sutuoktinio išlaikyti dar ir po santuokos nutraukimo.Automobilio Peugeot 307 vertė teismo nustatyta teisingai, atsakovo prašymu šis automobilis įvertintas jo natūroje nemačius, neapžiūrėjus. Natūroje tų pačių metų gamybos ir modifikacijos automobilio kaina (vertė) gali skirtis net kelis kartus;UAB „SB Lizingas“ kreditas – 1 675,96 Eur, kurio ½ dalis yra 837,98 Eur. Ieškovė sumokėjo 1 117,32 Eur, o atsakovas - 558,64 Eur, todėl skirtumas yra 279,34 Eur. KU „Jonavos žemė“ kreditas – 3 300 Eur, pajuje palikta 300 Eur. Abiem tektų po 1 500 Eur. Iki 2017 m. birželio mėnesio gyvenant santuokoje kreditas buvo mokamas iš šeimos biudžeto. 2017 m. birželio mėnesį likutis buvo 721 Eur, arba po 360,5 Eur. Iš šios sumos atėmus 279,34 Eur, lieka 81,16 Eur. Daiktai, pirkti už iš kreditų gautas lėšas, liko atsakovui; mediniai lauko baldai (jo sodyboje) - 300 Eur; sutvarkyta atsakovo motinos kapavietė - 600 Eur.Atsakovo siekia, kad jis būtų išlaikomas ir po santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia teismo sprendimo dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, dėl prievolių kreditoriams ir santuokinio turto padalijimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė susirado kitą vyrą ir nuo 2017 m. gegužės mėnesio išsikėlė gyventi pas jį. Tuo ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko jos ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas.Teismas taip pat sprendė, kad dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo, atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti ieškovė. Nustatant neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys santuokoje pragyveno 17 metų, augina sūnų gimusį (duomenys neskelbtini), į šalių turtinę padėtį. Taip pat teismas konstatavo, kad ir atsakovas atsakovės atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalus, kas galėjo paveikti ieškovės apsisprendimą išeiti pas kitą vyrą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad teismas neįvertino visų aplinkybių t.y. tai, kad ieškovė išėjo gyventi pas kitą vyrą nenutraukusi santuokos ir tai padarė demonstratyviai, ciniškai likus dviem savaitėms iki atsakovo suorganizuotos kelionės, kai buvo sudaryta grupė, sumokėti už kelionę pinigai ir atsakovas tiesiog neturėjo psichologinio pasirinkimo, be to, paauglį sūnų palikdama gyventi vieną. Teismas nevertino, kad tai buvo antroji atsakovo santuoka ir pragyvenus kartu 17 metų gyvenimas vėl sugriuvo ir nėra taip lengva vėl sukurti viską iš naujo. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad atsakovas nebuvo pakankamai lojalus ieškovės atžvilgiu ar būtų pažeidęs sutuoktinio pareigas. Teisėjų kolegija, pripažįsta įrodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Tai iš dalies patvirtina ir byloje pateikta VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. spalio 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas 2017 m. liepos 12 d. lankėsi gydymo įstaigoje ir skundėsi nemaloniais pojūčiais širdies plote dėl skyrybų proceso. Remdamasi aptartų duomenų visetu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrindas priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1000 Eur (CK 1.5 str., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Dėl prievolių kreditoriams

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. P. 2015 m. kovo 22 d. su kredito unija „Jonavos žemė“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-00208 dėl 3 300 Eur kredito. Šią sutartį pasirašė ir ieškovė V. P.. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas įmokas po 103 Eur iki 2017 m. birželio 1 d. šalys mokėjo per pusę, o šiuo metu moka atsakovas. 2017 m. birželio 7 d. likusi nesumokėta kredito dalis - 914,37 Eur. Kreditorius kredito unija „Jonavos žemė“ atsiliepime į ieškovės ieškinio pareiškimą siūlė paskolą šalims grąžinti solidariai.Pirmosios instancijos teismas kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „Jonavos žemė“ pripažino atsakovo R. P. asmenine prievole, nes kaip nurodė teismas, didžioji dalis šios paskolos buvo panaudota atsakovo interesams, t.y. atsakovas už gautą paskolą įsigijo automobilį „Renault Espace“ (skyrė 600 Eur), kuris nutraukus santuoką lieka atsakovui, nusipirko lauko baldus (skyrė 300 Eur), kurie pastatyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, taip pat buvo tvarkoma atsakovo mamos kapavietė, nupirktas paminklas (skyrė 600 Eur).Atsakovas su teismo išvadomis nesutikdamas nurodo, kad automobilis Renault Espace buvo nupirktas 2016 m. spalio 21 d. ir jis skundžiamu teismo sprendimu buvo pripažintas kaip įgytas santuokoje. Atsakovas nurodo, kad jo motina mirė 2013 m. rugsėjo 18 d. ir kapavietės sutvarkymo darbai buvo užsakyti po motinos mirties, o ieškovės nurodyti lauko baldai buvo pagaminti 2014 metais.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu ir nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytus motyvus dėl kredito sutarties panaudojimo atsakovo asmeniniams interesams nebuvo teisinio pagrindo turtinę prievolę kredito unijai „Jonavos žemė“ pripažinti asmenine atsakovo prievole. Pirmosios instancijos teismas automobilį „Renault Espace“ pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o kitų piniginių lėšų panaudojimo atsakovo asmeniniams interesams ieškovė neįrodė.Byloje nustatyta, kad atsakovas R. P. 2017 m. sausio 12 d. su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C701863602 dėl 1 564,18 Eur kredito, įmokas po 182,69 iki 2017 m. rugpjūčio mokėjo ieškovė, toliau moka atsakovas. 2017 m. birželio 1 d. likusi nesumokėto kredito dalis 1 106,71 Eur.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskola buvo paimta santuokos metu, tačiau ją iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dengė viena atsakovė, todėl atsakovui sutinkant šią prievolę pripažino jo asmenine prievole.Atsakovas apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas šališkai interpretavo jo pasakymą, kad pretenzijų dėl šios prievolės neturi. Teismas remdamasis tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nesant ieškinio reikalavimo, modifikavo paskolos sutartį ir piniginę prievolę pripažino atsakovo asmenine prievole.Kaip matyti iš bylos duomenų, įmokas pagal kredito sutartį mokėjo ir ieškovė ir atsakovas. Kaip nurodo atsakovas, pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių patenkinimui, šių argumentų ieškovė nepaneigė. Ta aplinkybė, kad už paskolą, šalys įsigijo baldų komplektą, kuris šiuo metu yra šalių bute (duomenys neskelbtini), nesudaro teisinio pagrindo prievolę pagal kredito sutartį pripažinti atsakovo asmenine prievole. Pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu minėtas butas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas tarp šalių priteisiant kiekvienam asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį.Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.).Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pinigai pagal abi kredito sutartis buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl turtinės prievolės pagal kredito sutartis pripažįstamos solidariosiomis prievolėmis ir jų modifikuoti nėra pagrindo. Tačiau atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl prievolių padalijimo netenkinamas, nes vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika solidariosios prievolės nedalijamos.

Dėl automobilio Peugeot 307, v.n. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo

Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilis „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės. Atsakovas nesutinka su šio automobilio vertės nustatymu, prašo pakeisti automobilio vertę į 2000 Eur ir papildomai priteisti jam 250 Eur kompensaciją. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.Byloje ieškovė nurodė, kad automobilio „Peugeot 307“ vertė 1200 Eur, nes automobilį reikia remontuoti, o jo remontas pagal pateiktą į bylą UAB „Žygisa“ 2018-01-18 automobilio remonto užsakymą kainuos apie 800 Eur. Atsakovas nurodęs, kad Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateiktais duomenimis ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur.Sprendžiant dėl ginčo automobilio vertės teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis automobilio vertė buvo nustatinėjama realiai neapžiūrėjus automobilio ir neįvertinus jo techninės būklės, o ieškovės pateiktas automobilio remonto užsakymas nėra tinkamai pasirašytas ir nėra duomenų apie automobilio remonto apmokėjimą. Kadangi šalys nesutarė dėl ginčo automobilio vertės, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių nurodytų transporto priemonių verčių vidurkį ir internetinėje erdvėje viešai prieinamus – www.autoplius.lt skelbimų duomenis, nustatė, kad 2002 m. spalio mėnesio gamybos automobilio „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1500 Eur.Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo automobilio vertės nustatymo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti automobilio vertės, todėl apeliacinio skundo reikalavimas nustatyti ginčo automobilio rinkos vertę 2000 Eur netenkinamas.

Dėl neišspręstos priešieškinio reikalavimų dalies

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu R. P. ir V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).Atsakovas R. P. patikslintu priešieškiniu prašė minėtą butą ne tik padalinti, bet ir nustatyti juo naudojimosi tvarką: atsakovui paskirti naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 ir ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, o ieškovei paskirti naudotis kambariais pažymėtais indeksais 21-5 ir 21-7 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šį reikalavimą patenkinti.Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nagrinėti reikalavimo, kuris nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismo, todėl byla neišspręsto reikalavimo dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti iš dalies: iš V. P. atsakovui R. P. priteistą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1000 Eur, pakeisti sprendimo dalį, kuria pripažinta R. P. a .k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ (j. a. k. 234995490) pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602 ir pripažinta R. P. asmenine prievole kreditorinis įsipareigojimas kredito unijai „Jonavos žemės“ (j. a. k. 110082922) pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208 ir šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti V. P. ir R. P. solidariomis prievolėmis. Atsakovo R. P. neišspręstas priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 327 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Kadangi atsakovo R. P. neišspręsto priešieškinio reikalavimo dalis perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas skundžiamą teismo sprendimą šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepaskirsto (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Iš ieškovės V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Pakeisti sprendimo dalį, kuriuo pripažinta R. P. a .k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinis įsipareigojimas UAB „SB lizingas“ (j. a. k. 234995490) pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602 ir pripažinta R. P. asmenine prievole kreditorinis įsipareigojimas kredito unijai „Jonavos žemės“ (j. a. k. 110082922) pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208.

Kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ (j. a. k. 234995490) pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602 ir kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „Jonavos žemės“ (j. a. k. 110082922) pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208 pripažinti ieškovės V. P. a. k. 478091140 ir atsakovo R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) solidariomis prievolėmis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovo R. P. neišspręstą priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė