- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-273-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01537-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį ieškovei V. S. (buv. P.) dalyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2018 m. vasario 8 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-267-490/20108 pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys UAB „SB lizingas“, kredito unija „Jonavos žemė“, išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu buvo nutraukta R. P. ir V. P. santuoka, įregistruota 2001 m. rugpjūčio 11 d., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės V. P. kaltės. Sprendžiant turto padalijimo klausimą, po santuokos nutraukimo abiem šalims asmeninės nuosavybės teise buvo priteista po 1/2 dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1110-273/2018 nustatė, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė minėtą butą ne tik padalinti, bet ir nustatyti juo naudojimosi tvarką, o pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišsprendė, todėl bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas R. P. patikslintu priešieškiniu, dalyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, prašė ieškovei V. P. paskirti naudotis buto Nr. 21 (unikalus Nr. 4697-0002-9011:0020), esančio Lietavos g. 17, Jonavoje 59/100 idealinėmis dalimis – kambariais, pažymėtais indeksais 21-5 ir 21-7 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, o atsakovui R. P. nustatyti naudotis 41/100 idealine dalimi – kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų; atsakovui priteisti iš ieškovės už jai tenkančią naudotis didesnę buto dalį 2241 Eur kompensaciją.
4. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šalys dėl naudojimosi butu tvarkos nesusitarė. Butas Nr. 21, esantis Lietavos g. 17, Jonavoje, yra trijų kambarių, todėl padalinti butą lygiomis dalimis pagal teismo padalintas idealines dalis neįmanoma. Nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamoji vieta, pagal ieškovės reikalavimą, nustatyta su motina V. P.. Todėl, jo nuomone, siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą, ieškovei turėtų būti nustatyta teisė naudotis dviem kambariais (jai ir sūnui) (17,07 m2) ir 21-7 (11,36 m²), o atsakovui R. P. – teisė naudotis vienu kambariu 17,07 m². Bendro naudojimo patalpomis prašė nustatyti naudotis lygiomis dalimis. Atsakovui prašoma nustatyti naudotis buto dalis (kambarys ir ½ dalis bendro naudojimo patalpų) sudaro 41/100 idealinę dalį buto, o V. P. prašoma nustatyti naudotis buto dalis – 59/100 idealines buto dalis. Pagal ieškovės pateiktą buto vertinimo ataskaitą, buto vertė yra 24 900 Eur. Atsakovui prašomos nustatyti naudotis 41/100 idealinės buto dalies vertė yra 10 209 Eur (24.900 x 41:100), o ieškovei prašomų nustatyti naudotis 59/100 buto dalių vertė yra 14691 Eur (24900x59:100). ½ buto dalies vertė yra 12 450 Eur (24 900:2). Todėl atsakovui, už jam tenkančią naudotis mažesnę buto dalį turėtų būti priteistina kompensacija 2241 Eur (12 450 Eur – 10 209 Eur).
5. Ieškovė V. S. (buv. Petkevičienė) nesutiko su pareikštu reikalavimu, palaikė teismo sprendimą, kuriuo butas padalintas po ½ dalį. Pažymėjo, kad ji su sūnumi faktiškai gyvena Žeimių miestelyje jos draugo name, nors jos ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietavos g. 17, Jonavoje. Atsakovo nurodytame bute ieškovė nesiruošia gyventi. Ieškovė sutiko, kad kambarys, kuriame gyvena vaikas, būtų paskirtas naudotis bendrai, nes jam patogu į tą butą užeiti persirengti ar nusiprausti, nes butas yra šalia vaiko mokyklos.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio šalių sūnaus P. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo mama. Skyriaus žiniomis, vaikas šiuo metu gyvena kartu su savo mama priešieškinyje nurodytu ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Duomenų, jog šalys netinkamai vykdytų pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra gauta. Skyrius neturi duomenų, jog atsakovo siūloma nustatyti buto naudojimosi tvarka prieštarautų šalių nepilnamečio sūnaus interesams. Atsakovo prašymą iš ieškovės priteisti kompensaciją už jai tenkančią naudotis didesnę buto dalį prašė spręsti atsižvelgiant į vaiko interesus, byloje esančius įrodymus bei galiojančius teisės aktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. spalio 10 d. sprendimu atsakovo R. P. patikslinto priešieškinio reikalavimą dalyje dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo tenkino iš dalies – nustatė nekilnojamojo daikto – buto, esančio Jonavoje, Lietavos g. 17-21, naudojimosi tarp bendraturčių tvarką: paskyrė atsakovui R. P. naudotis vienu kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 (17,07 kv. m); paskyrė ieškovei V. P. naudotis vienu kambariu, pažymėtu indeksu 21-5 (17,07 kv. m); kambarį, pažymėtą indeksu 21-7 (11,36 kv. m) ir kitas buto bendro naudojimo patalpas (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė; viso – 15,05 kv. m) paskyrė šalims R. P. ir V. P. naudoti bendrai; likusioje dalyje patikslintą priešieškinį dalyje dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė; priteisė iš ieškovės V. P. atsakovui R. P. 63 Eur po įskaitymo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo valstybei 3,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-267-490/2018 patikslintame priešieškinyje tais pačiais argumentais, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, reiškė analogišką reikalavimą. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, teismas abiem šalims asmeninės nuosavybės teise priteisė po 1/2 dalį trijų kambarių buto, esančio Jonavoje, Lietavos g. 17-21, t. y. atsakovo reikalavimas dalyje dėl bendro turto padalijimo buvo patenkintas iš dalies. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo nėra tikslingas ir, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją ir iš esmės neprieštaravo, kad butas būtų padalintas kiekvienai šaliai po ½ dalį. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas dalyje dėl ginčo buto padalijimo ir jo idealiųjų dalių nustatymo atsakovo nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka ir išnagrinėjus bylą apeliacinėje instancijoje, minėta teismo sprendimo dalis liko nepakeista, teismo sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs ir šiuo metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo kiekviena po ½ dalį ginčo buto. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, palaikydamas savo patikslintą reikalavimą nustatyti naudojimosi bendru butu tvarką (41/100 ir 59/100), nepagrįstai nukrypstant nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu kiekvienai iš šalių nustatytų bendro turto dalių (po ½), galimai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir įgyvendinti ankstesnį savo reikalavimą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas pareikštą reikalavimą grindžia vieninteliu motyvu – nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, interesais. Tačiau pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-267-490/2018, atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir tuo pačiu prašė nustatyti jam mažesnę buto dalį (41/100), t. y. taip pripažindamas, kad nepilnamečio vaiko interesai gali būti užtikrinti vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, paskyrus mažesnę gyvenamosios patalpos dalį. Teismas pastebėjo, kad bylos duomenimis, ieškovė su sūnumi ginčo bute faktiškai negyvena ir ateityje neketina gyventi, todėl jai nėra aktualu ir netikslinga nustatyti didesnę naudojimosi butu dalį. Teismas vertino, kad šiuo atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra užtikrinta, nes jis gyvena kartu su motina kitoje gyvenamojoje patalpoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos ir dėl to vaiko interesai gali būti pažeisti.
10. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka ginčo butu labiau atitinka proporcingumo principą bei šalių interesus, yra racionalesnė bei nepažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesų, nes jam yra užtikrinama gyvenamoji vieta ginčo bute. Atsakovo siūloma buto naudojimosi tvarka prieštarauja proporcingumo principui, nes atsakovas prašo palikti ieškovei naudotis didesne buto dalimi, kai ieškovė minėtame bute faktiškai negyvena ir ateityje nesirengia gyventi. Nurodytas butas priklauso šalims lygiomis dalimis, todėl ir naudojimosi tvarka turi atitikti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Teismas kartu darė išvadą, kad reikalavimas priteisti iš ieškovės 2241 Eur dydžio piniginę kompensaciją labiau pažeistų ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio vaiko interesus, negu lygių naudojimosi dalių nustatymas, nes tokiu būdu apsunkinus ieškovės turtinę padėtį, nukentėtų ir šalių nepilnamečio sūnaus, kuriam turi būti teikiamas materialinis išlaikymas, interesai.
Šalies argumentai
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, jog jis atsisakė reikalavimo priteisti kompensaciją už butą ir prašydamas apeliacinės instancijos teismo nustatyti naudojimosi bendru butu tvarką tokio reikalavimo nereiškė, tačiau 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikdamas teismui patikslintą priešieškinį pakartotinai pareiškė reikalavimą, kurio tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje nebepalaikė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110-273/2018 pakeitus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, ši sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu liko nepakeista, todėl nagrinėjamoje byloje teismas sprendė šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje ir šioje byloje (priešieškinio dalyje dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo), paskirstymo klausimą. Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo valstybei 107 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinėje instancijoje, iš viso – 607 Eur. Tuo tarpu ieškovė turėjo 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teismas darė išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo ir patikslinto priešieškinio dalyje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo reikalavimai buvo patenkinti 40 proc., todėl iš ieškovės atsakovo naudai teismas priteisė 243 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (607 Eur x 40 proc.), o iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 180 Eur ieškovės turėtų išlaidų proporcingai atmestų atsakovo reikalavimų daliai (300 Eur x 60 proc.). Teismas, taikęs bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 63 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 proc.) teismas priteisė 3,71 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta šalims bendrai naudotis kambariu pažymėtu indeksu 21-7 ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti – ieškovei V. P. nustatyti teisę naudotis kambariu pažymėtu indeksu 21-7, o atsakovui R. P. priteisti iš ieškovės V. P. už jai tenkančią naudotis didesnę buto dalį 2241 Eur kompensaciją; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe, išlaidas, patirtas nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose civilinę Nr.2-267-490/2018 bei Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2A-l 110-273/2018. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimo ir nenustatė naudojimosi kambariu, pažymėtu indeksu 21-7, tvarkos, kurį priskyrė naudotis abiem bylos šalims bendrai. Pažymi, kad teismas neišaiškino kokiu būdu, dviem atskirų lyčių asmenims, buvusiems konfliktiniuose santykiuose ir iš dalies konfliktui tebesitęsiant, naudotis uždara patalpa – vienu kambariu. Teismas, izoliuotą patalpą nustatęs naudotis bendrai, nepanaikino prielaidų konfliktams kilti ateityje, o tiesiog užprogramavo ginčą, ką patvirtina šis apeliacinis skundas.
13.2. Teismas buvo šališkas konstatavęs, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka ginčo butu labiau atitinka proporcingumo principą bei šalių interesus, yra racionalesnė bei tuo pačiu nepažeidžia ir šalių nepilnamečio vaiko interesų. Teismo sprendimas pažeidžia apelianto kaip savininko teises disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad jeigu apeliantas parduos jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį, bus neįgyvendinama naujojo savininko teisė naudotis su ieškove kambariu, pažymėtu indeksu 21-7, ir kaip naujasis savininkas privalės užtikrinti nepilnamečio sūnaus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, interesus. Šiuo atveju teismas konstatavęs, kad ginčo turtas negali būti padalintas natūra, turėjo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
13.3. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-1110- 273/2018, padarytas išvadas. Pažymi, kad minėta nutartimi teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-267-490/2018, o kitoje dalyje perdavė ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl remdamasis CPK 93 straipsnio 5 dalies norma, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimas įsiteisėjo bylinėjimosi išlaidų dalyje. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nei vienas ieškovės reikalavimas patenkintas nebuvo ir priešingai – atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti visi su nedidelėmis išlygomis. Todėl turėtų būti iš naujo pilnai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 50 Eur turėtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo nustatyta naudojimosi kambariu (indeksas 21-7) tvarka pažeidžia ne tik jo, kaip buto savininko teises disponuoti turtu, bet visiškai neįgyvendina naujojo savininko teisės naudotis bendru kambariu kartu su ieškove. Ieškovės nuomone, tai tik deklaratyvūs apelianto samprotavimai, kurie nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pažymi, kad skundžiamas sprendimas dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo nei kiek nesusiaurina ar nepanaikina atsakovo teisės jam priklausančiu turtu disponuoti savo nuožiūra, atsižvelgiant į kito bendraturčio ir nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
17. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių po ½ dalį valdomo trijų kambarių 60,55 kv. m. bendro ploto, 45,50 kv. m. gyvenamojo ploto buto Nr. 21, esančio Lietavos g. 17, Jonavoje, naudojimosi tvarkos nustatymo.
18. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (4 t., b. l. 1-3-), teismo prašė ieškovei V. P. nustatyti naudotis buto Nr. 21 (unikalus Nr. 4697-0002-9011:0020), esančio Lietavos g. 17, Jonavoje 59/100 idealinėmis dalimis – kambariais, pažymėtais indeksais 21-5 ir 21-7 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, o atsakovui R. P. nustatyti naudotis 41/100 idealine dalimi – kambariu, pažymėtu indeksu 21-6 bei ½ dalimi bendro naudojimo patalpų bei atsakovui priteisti iš ieškovės už jai tenkančią naudotis didesnę buto dalį 2241 Eur kompensaciją. Teisėjų kolegija, vertindama taip suformuluotą atsakovo reikalavimą ieškovei pažymi, kad sprendžiant dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis), nauji nuosavybės teisės objektai nesuformuojami. Todėl ieškinio reikalavime atsakovo nurodytos idealiosios dalys, tenkančios kiekvienam iš bendraturčių, taip pat kompensacijos už ieškovei siūlomą paskirti naudotis didesnę gyvenamojo ploto dalį skaičiavimas pagal idealiųjų dalių vertę, niekaip nesąlygoja ir nepakeičia šalių dalies bendrojoje nuosavybės teisėje į ginčo butą – po ½ dalį, kurios buvo nustatytos šioje byloje jau įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalimi.
19. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
20. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka labai neatitinka bendraturčių nuosavybės dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje po ½ dalį, nes pagal jo siūlomą projektą ieškovei tektų naudotis net 11,36 kv. m. gyvenamojo ploto daugiau negu atsakovui, t. y. papildomai kambariu, pažymėtu indeksu Nr. 21-7 (59/100 idealios dalys). Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu paskirti jai naudotis didesne dalimi buto ir mokėti atsakovui kompensaciją, nes jos poreikių tenkinimui papildomas gyvenamasis plotas (kambarys) nereikalingas.
21. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių paaiškinimus 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, nustatė, kad atsakovas jo reikalaujamos tvarkos nustatymą, paskiriant ieškovei naudotis didesnę buto dalį negu jai priklauso nuosavybės teisėje, siejo su tuo, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Tačiau atsakovas nurodė, kad ieškovė butu nesinaudoja nuo 2017 m. gegužės 16 d. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šiame bute negyvena ir nenurodė, kad ketinanti jame apsigyventi. Abi šalys teismo posėdyje paaiškino (garso įrašas nuo 09:21 min. iki 09:25 min., nuo 12:35 min. iki 13:40 min., nuo 15:15 min. iki 15:53 min., nuo 17:10 min. iki 18:10 min.), kad tik šalių sūnus naudojasi ginčo butu, užeidamas į jį per pertraukas mokykloje ir po pamokų, jame pabūna iki tol, kol reikia eiti į treniruotes, bute kartais pernakvoja.
22. Šalys yra nepilnamečio vaiko P. P., gim. 2002 m. kovo 30 d. tėvai. Vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 ir 13 straipsnių, CK 3.155 ir 3.165 straipsnių nuostatos sukuria tėvams pareigą rūpintis nepilnamečių vaikų būstu, ši tėvų pareiga yra asmeninė ir negali būti perkelta kitiems privatiems asmenims. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaiko tėvas neatleidžiamas nuo pareigos rūpintis vaiku (CK 3.155 straipsnis). Šios nutarties 21 punkte nurodyti šalių argumentai patvirtina, kad šalių sūnus naudojasi tėvams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu ir atsakovas tam neprieštarauja. Būtent vaiko interesais atsakovas grindė savo reikalavimą dėl jo siūlomos naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Todėl be šios nutarties 19 punkte nurodytų kriterijų, nagrinėjamu atveju konkrečios bylos faktinės aplinkybės teismui teikė pagrindą atsižvelgti ir į bendraturčių nepilnamečio vaiko interesus, tuo pačiu nepažeidžiant ir jų pačių interesų, kuomet nustatyta naudojimosi butu tvarka idealiai atitinka jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad abiems bendraturčiams yra paskirta naudotis po atskirą izoliuotą kambarį, kurių abiejų plotas yra po 17,07 kv. m. Atsakovui paskirtas būtent jo prašomas izoliuotas kambarys, plane pažymėtas indeksu 21-6. Atsakovas nepageidavo, kad jam būtų paskirtas naudotis kambarys, plane pažymėtas indeksu 21-7 (11,36 kv. m.), todėl jį paskyrus naudotis bendrai, kartu su kitomis bendro naudojimo patalpomis, naudojimosi tvarka ne tik visiškai atitinka bendraturčių dalis nuosavybės teisėje į ginčo butą, tačiau ir visiškai atitinka atsakovo poreikius.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo argumentais, išsakytais 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 36:43 min. iki 38:43 min.), kad šalių ginčą reikėtų spręsti taip, kaip jis sprendžiamas bylose dėl bendraturčio atidalinimo ir, paskyrus ieškovei didesnę buto dalį, atsakovui priteisti kompensaciją, kurią atsakovas paskaičiavo pagal buto idealiųjų dalių vertę (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Jau minėta, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis), o ne dėl bendraturčio atidalinimo, todėl nėra pagrindo ieškovei paskirti didesnę buto dalį ir iš jos priteisti 2241 Eur kompensaciją, jeigu ji su tuo nesutinka. Be to, pastebėtina, kad patenkinus tokį atsakovo reikalavimą, ateityje galėtų kilti ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, ieškovei naudojantis buto dalimi, kuri neproporcinga bendrosios dalinės nuosavybės teisei, ar dar kiti teisminiai ginčai (CK 4. 86 straipsnis). Todėl atsakovui reikalaujant išspręsti šalių nesutarimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ir teikia prielaidą šalių konfliktinei situacijai šalinti.
24. Atsakovo argumentai, kad teismo sprendimas pažeidžia apelianto kaip savininko teises disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas, ketindamas parduoti jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį, gali šią teisę įgyvendinti tik toje dalyje, kuri jam priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o nustatyta naudojimosi butu tvarka visiškai atitinka šią dalį. Patenkinus atsakovo reikalavimą ir nustačius naudojimosi tvarką, kuri labai skiriasi nuo bendraturčiams priklausančių idealiųjų dalių nuosavybės teisėje, kaip tik ir būtų suvaržyta savininko teisė disponuoti turtu. Nagrinėjamos bylos atveju bendraturčių disponavimas turtu yra apribotas jų ½ dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarką atskirais izoliuotais gyvenamosios paskirties kambariais taip, kad ji atitiktų jų nuosavybės dalis. Todėl nagrinėjamu atveju turto savininkas dėl geresnio nuosavybės valdymo turėtų tik pasirinkti tinkamą bendraturčio teisių gynimo būdą.
25. Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-1110-273/2018, padarytas išvadas. Pažymi, kad minėta nutartimi teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-267-490/2018, o kitoje dalyje perdavė ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl remdamasis CPK 93 straipsnio 5 dalies norma, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimas įsiteisėjo bylinėjimosi išlaidų dalyje. Pažymi, kad bylą nagrinėjant toje dalyje, kurioje sprendimas įsiteisėjo, nei vienas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas, o atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti visi su nedidelėmis išlygomis. Todėl turėtų būti iš naujo pilnai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems reikalavimams.
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1110-273/2018 buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimas ir bylos dalis dėl atsakovo R. P. neišspręsto priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kita sprendimo dalis, kuri apima ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, buvo palikta nepakeista, t. y. skundžiamo teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų dalyje nebuvo panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir dėl šios nutarties kasacinis skundas nebuvo paduotas, jeigu atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą.
27. Atsakovas nurodo, jog ieškovės beveik visi reikalavimai, bylos dalyje, kurioje teismo sprendimas įsiteisėjo, buvo atmesti, tačiau teisėjų kolegija tokios išvados negali padaryti. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimas buvo tik iš dalies pakeistas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo detaliai nurodė, kaip jas apskaičiavo (33.1 punktas – 33.4 punktas), bet sprendime nėra duomenų, kad jas skaičiuojant buvo įvertinta aplinkybė, jog atsakovas atsisakė nuo dalies priešieškinio reikalavimų bei teismas jo atsisakymą priėmė todėl, kad ieškovė šiuos atsakovo reikalavimus patenkino geruoju. Todėl atsakovo argumentai, kad jo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti visi su nedidelėmis išlygomis yra nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi butais tvarkos nustatymą, nepažeidė procesinės teisės normų, vertindamas byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
30. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš atsakovo 50 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prie atsiliepimo ji pridėjo sutartį dėl teisinės pagalbos su advokato padėjėju ir jo išrašytą pinigų priėmimo kvitą. Kadangi advokato padėjėjas negali būti atstovas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės turėtos išlaidos dėl jos atstovavimo surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.