Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys UAB „SB lizingas“, kredito unija „Jonavos žemė“, institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad santuoka iširo didesne dalimi dėl atsakovo kaltės, dėl to, kad jis nustojo rūpintis bendrais šeimos reikalais, girtaudavo. Dėl skirtingų pomėgių ir požiūrio į šeimą tarp sutuoktinių dažnai kildavo nesutarimų. Nuo 2015 m. pradžios šalys santuokinio gyvenimo negyvena, pinigines lėšas naudoja ir skirsto atskirai, bendro ūkio neveda. Atsakovas ieškovei, kaip moteriai, nerodė jokio dėmesio, užsiimdavo tik savo mėgstamais užsiėmimais, žvejyba, ji turėdavo išskirtinai derintis tik prie atsakovo interesų ir norų, bendro laisvalaikio praleidimo. Į ieškovės norus ir nuomonę nebuvo atsižvelgiama. Dėl to, kad nebuvo šeimoje sutarimo, ieškovė 2017 m. gegužės mėnesį išėjo gyventi pas kitą vyrą. Ieškovės nuomone, dėl šalių santuokos nutrūkimo, yra vienodai kaltos abi šalys. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovės kaltės, dėl to, kad ji susirado kitą vyrą, pas kurį nuo 2017 m. gegužės mėnesio išėjo gyventi. Iki to momento atsakovas buvo įsitikinęs savo santuokos tvirtumu. Iki pat ieškinio iš teismo gavimo atsakovas vis dar tikėjosi išsaugoti šeimą ir apie santuokos nutraukimą net nesvarstė.

Teismas mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvados, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra tolygiai kalti dėl jų santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai).

Vertindamas ieškovės argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp šalių santuokos metu neliko bendrų interesų, kilo nesutarimai buityje, nesutampantis sutuoktinių požiūris į gyvenimą, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo argumentus, sutinka, kad gyvenant santuokoje apie 17 m., tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, tačiau sprendžia, kad ne tai buvo santuokos iširimo pasekmė. Teismas pažymi, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ji būtų sprendusi susidariusią situaciją, siekdama išsaugoti šeimą ir sutvirtinti santuoką. Kai tuo tarpu atsakovas nurodė, kad net ir ieškovei išėjus gyventi pas kitą vyrą, kuris buvo jo draugas, jis stengėsi sugrąžinti ieškovę į šeimą, stengėsi spręsti susidariusią situaciją, bandė išsaugoti šeimą ir jų santykius, įkalbinėjo ieškovę grįžti į šeimą. Ta aplinkybė, kad tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, nepateisina ieškovės veiksmų, t. y. jos neištikimybės, ir neleidžia daryti išvados, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Aplinkybes, kad turi kitą vyrą, pripažino pati ieškovė. Ieškovė nuo 2017 m. gegužės mėnesio išsikėlė gyventi pas kitą vyrą, šios aplinkybės byloje liko nepaneigtos. Apie bendravimą su kitu vyru ieškovė yra paskelbusi ir savo Facebook paskyroje (2 t., b. l. 7, 8). Ieškovės telefono numerio išklotinės patvirtina, kad ji dažnai bendraudavo su dabartiniu jos draugu (2 t., b. l. 9–49). Ieškovės teiginys, kad ji kitą vyrą susirado po to, kai jų santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi, nėra aplinkybė, paneigianti ieškovės neištikimybę, nes ieškovė kitą vyrą susirado ir turi tuo metu, kai jos ir atsakovo santuoka dar nėra nutraukta. Tuo ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko jos ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovė neginčytinų atsakovo kaltės įrodymų dėl santuokos iširimo, nenurodė.

Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245–6.250 straipsniai).

Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

Kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – atsakovas dėl ieškovės veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl ieškovės elgesio, jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo. Atsakovo teigimu, jam tai buvo didžiulis ir netikėtas smūgis. Šalių santuoka buvo bažnytinė, atsakovas tikėjosi gyventi darnioje šeimoje, turėti tiek moralinį, tiek materialinį sutuoktinės solidarumą iki pat gyvenimo pabaigos, kartu auginti sūnų, rodyti jam darnios šeimos pavyzdį, tačiau ieškovė savo neištikimybe sužlugdė visas jo svajones. Šalys santuokoje gyveno beveik 17 metų, atsakovui iki pat ieškovės išėjimo gyventi pas kitą vyrą (2017 m. gegužės mėnesio) nebuvo jokio pagrindo abejoti šalių šeimos tvirtumu.

Teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Atsakovas savo išgyvenimus įrodinėja tuo, kad po to, kai sužinojo apie ieškovės neištikimybę, negalėjo užmigti, numetė 13 kg svorio, buvo priverstas pirkti naujus drabužius, surūkydavo po du pakelius cigarečių per dieną, taip pat buvo priverstinai kartu su nauju ieškovės draugu buvo priverstas vykti į iš anksto suplanuotą žvejybinę kelionę Norvegijoje, kur jam teko patirti daugybę išgyvenimų. Negalėdamas ilgą laiką atgauti dvasinės pusiausvyros, kreipėsi į gydytojus, kurie jam išrašė raminamųjų vaistų, patarė su savimi nešiotis vaistus nuo širdies. Atsakovas ilgai jautėsi morališkai sugniuždytas, iki šiol nuolat jaučia neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, nepasitikėjimą dėl savo ir sūnaus gyvenimo stabilumo užtikrinimo.

Atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio ieškovės elgesio pasekmės, atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kalta dėl santuokos iširimo privalo atlyginti ieškovė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, į tai, kad šalys santuokoje pragyveno 17 metų, augina sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, jog jis stengėsi taikytis su ieškove, žadėjo jai pasitaisyti būti geresniu sutuoktiniu, tuo pripažindamas, kad ir jis nebuvo ieškovės atžvilgiu pakankamai lojalus, kas galėjo paveikti ieškovės apsisprendimą išeiti pas kitą vyrą, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš ieškovės priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas salygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Atsakovas atsisakė pageidavimo auginti sūnų pats, ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus. Išvadą teikiančios institucijos atstovas dėl šių aplinkybių taip pat neprieštaravo.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Šalys, atsižvegdamos į jų sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, galimybę pačiam spręsti dėl bendavimo su vienu iš tėvų, dėl bendravimo tvarkos pretenzijų ir reikalavimų nereiškė, konkrečios bendravimo tvarkos teismo neprašė nustatyti.

Dėl išlaikymo dydžio

Tarp šalių nekilo ginčo dėl išlaikymo dydžio: ieškovė prašo priteisti po 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o atskovas sutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nagrinėjamu atveju 150 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo iš atsakovo pakankamai vaiko poreikiams. Teismas šį dydį nustatė įvertinęs ieškovės nurodomą 300 Eur minimalią sumą, reikalingą vaiko poreikiams per mėnesį, ir tai, kad tėvai gali vaiką išlaikyti lygiomis dalimis (300/2=150 Eur). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, be to, atsakovas turės realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Su tokio dydžio sūnui teiktinu išlaikymu sutinka ir pats atsakovas.

Taigi, teismo vertinimu, 150 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimas iš atsakovo nepažeis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, ši suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti. Sprendimo dalį dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai. Nurodoma, kad pasikeitus aplinkybėms, galima kreiptis dėl išlaikymo dydžio padidinimo arba sumažinimo.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo dalintiną turtą.

Praėjus šiek tiek daugiau nei keturiems mėnesiams po santuokos sudarymo, 2011 m. gruodžio 28 d., buvo nupirktas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), kuris iki šiol registruotas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

Byloje ginčo nekilo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo teismui leidžiama nukrypti, priteisiant vienam sutuoktiniui didesnę šio turto dalį, nei kitam, tik šiame kodekse numatytais atvejais, kurie išvardyti CK 3.123 straipsnyje. Šalys sutinka, kad butas būtų padalintas natūra. Pažymėtina, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Pagal byloje ieškovės pateiktą turto vertintojo E. S. buto vertinimo ataskaitą (1 t., b. l. 70–73), buto rinkos vertė – 24 900 Eur. Teismas laiko, kad šis butas šalims priklauso po 1/2 dalį ir nelaiko atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytų argumentų sąlygojančiais nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokios aplinkybės įtvirtintos CK 3.123 straipsnio 1 dalies normoje: sveikatos būklė, turtinė kiekvieno sutuoktinio padėtis, nepilnamečių vaikų interesai. Svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinio giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą; vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2008). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2016). Ginčo dėl šalių indėlio dėl aptariamo buto pirkimo nekilo. Kaip matyti, šiuo atveju abiejų sutuoktinių giminaičiai neprisidėjimo įgyjant santuokinį turtą, dėl ko negalima konstatuoti esant aplinkybei, dėl kurios toks nukrypimas yra galimas. Be to, nukrypimas nėra tikslingas. Nagrinėjamu atveju įsigyjant butą šalys buvo santuokoje, kas leidžia jų tarpusavio santykiuose nustatant dalį bendrojoje nuosavybėje taikyti turto lygių dalių principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-563/2005). Turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta vieno iš sutuoktinio valia įsigyti jį didesne dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Atsakovas pareiškė priešinį reikalavimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, prašydamas ieškovei priteisti didesnę buto dalį, už tai iš jos atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Tačiau teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovė skompensaciją, iš esmės neprieštaravo, kad butas būtų padalintas kiekvienai šaliai po 1/2 dalį. Ieškovė taip pat atsisakė reikalavimo priteisti jai visą butą natūra, priteisinat atsakovui piniginę kompensaciją, teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su bet kokiuturto padalijimu natūra. Taip pat ieškovė nurodė, kad jai nesvarbu, kaip butas bus padalintas, kadangi ji savo dalį buto perrašys sūnaus vardu. Teismas, dalindamas sutuoktinių bendrą turtą, taip pat galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko interesus, pakeisti išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, kuris galėtų padengti ir išlaikymo įsiskolinimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006). Tačiau šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl vieno iš tėvų išlaikymo neteikimo sūnui, išlaikymo įsisikolinimo susidarymo ar pan. Susiklosčiusių šios bylos aplinkybių kontekste, priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. didesnės dalies buto ieškovei ar atsakovui priteisimas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, šalių santuokoje įgytas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), po santuokos nutraukimo priteistinas abiem šalims po 1/2 dalį natūra.

Teismas, priėmęs teismo sprendimą dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį (šiuo atveju nekilnojamojo turto), apie tai praneša viešo registro tvarkytojui (šiuo atveju valstybės įmonei Registų centrui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį (CPK 275 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriams

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šalys neginčijo, kad jos turi prievolių kreditoriams UAB „SB lizingas“, kredito unijai „Jonavos žemė“. Remiantis bylos duomenimis 2015 m. kovo 23 d. atsakovas su kredito unija „Jonavos žemė“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15-00208 dėl 3 300 Eur kredito (1 t., b. l. 17), įmokas – po 103 Eur, iki 2017 m. birželio 1 d. šalys mokėjo per pusę, šiuo metu moka atsakovas. 2017 m. sausio 12 d. atsakovas su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C701863602 dėl 1 564,18 Eur kredito (1 t., b. l. 16), įmokas po 182,69 Eur iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo ieškovė, toliau moka atsakovas. Ieškovė teigimu, šamis gyvenant santuokoje, didžiąją dalį kreditų dengė būtent ieškovė iš savo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau nutraukiant santuoką, ji iš atsakovo kompensacijos už jos asmeniškai sumokėtas kredito įmokas neprašo priteisti. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. birželio 7 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dieną) skola kreditoriui UAB „SB lizingas“ buvo 1 106,71 Eur, kredito unijai „Jonavos žemė“ – 914,37 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl likusios nesumokėtos kredito dalies kreditoriui UAB „SB lizingas“ ieškovei jokių pretenzijų neturi. Tačiau likusią nesumokėto kredito dalį kredito unijai „Jonavos žemė“ – 914,37 Eur, šalys turėtų mokėti lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės turėtų būti priteisiama 457,19 Eur.

Kreditorius kredito unija „Jonavos žemė“ atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį nurodė, kad paskolos likutis 2017 m. birželio 19 d. – 886,66 Eur. Kreditorius siūlo paskolą šalims grąžinti solidariai (1 t., b. l. 26).

Šalių teigimu, iki 2017 m. birželio 1 d. paskolą kredito unijai „Jonavos žemė“, po 103 Eur mokėjo abi šalys per pusę, vėliau paskolą dengė vienas atsakovas.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), palaiko ieškovės poziciją. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m., po to kai buvo paimtas kreditas iš kredito unijos „Jonavos žemė“ iki kreipimosi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, gavo beveik tris kartus didesnes pajamas nei atsakovas. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė prie šeimos gerbūvio, sūnaus bei visos šeimos išlaikymo prisidėjo didesne dalimi. Be to, atsakovas neginčijo, kad ieškovė viena dengė jų bendrą kreditą kreditoriui UAB „SB lizingas“, už kurio sumokėjimą ieškovė iš atsakovo kompensacijos nereikalauja. Nors prievolė buvo prisiimta santuokoje, tačiau, teismo vertinimu, didesnė kredito dalis buvo panaudota būtent atsakovo asmeniniams tikslams – automobiliui, lauko baldams jo sodyboje, mamos kapavietės tvarkymui.

Nors teismas nenustatė, kad visa paskola, paimta iš kredito unijos „Jonavos žemė“ buvo skirta vien tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į likusią nesumokėto kredito dalį, į tai, kad ieškovė kurį laiką viena dengė paskolą kitam kreditoriui UAB „SB lizingas“ (1 t., b. l. 38–39, 77, 2 t., b. l. 5), kad didžioji dalis kredito buvo panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, sprendžia, kad po santuokos nutraukimo asmeniškai atsakyti ir kredito sutartį vykdyti privalo atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo, 2017 m. birželio 19 d. likusi prievolė kredito unijai „Jonavos žemė“ – 886,66 Eur, modifikuotina ir pripažintina atsakovo asmenine prievole.

Dėl prievolės vykdymo kreditoriui UAB „SB lizingas“ ginčo tarp šalių nėra, atsakovas sutiko, kad ši prievolė būtų pripažintina jo asmenine prievole, kadangi nors paskola buvo paimta santuokos metu, tačiau ją iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dengė viena ieškovė. Už minėtą paskolą šalys įsigijo miegamojo baldų komplektą, šiuo metu esantį šalių bute (duomenys neskelbtini), Kadangi ieškovė minėtame bute negyvena nuo 2017 m. gegužės mėnesio, darytina išvada, kad šiais baldais naudojasi išskirtinai atsakovas. Atsižvelgiant į tai, prievolė kreditoriui UAB „SB lizingas“ modifikuotina ir pripažintina atsakovo asmenine prievole.

Dėl automobilių padalijimo

Šalys santuokos metu įsigijos transporto priemones: „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 12, 13). Ginčo byloje nekilo, kad 2002 m. automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei, o 2001 m. automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas atsakovui. Tačiau šalys nesutaria dėl automobilių vertės.

Remiantis teismų praktika, dalinant automobilį, jo vertė turi būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.100, 3.119 straipsniai). Ieškovės teigimu, automobilo „Peugeot 307“ vertė siekia iki 1 200 Eur, kadangi jo techninė būklė nėra gera, šiuo metu automobilį reikia remontuoti, remontas kainuos apie 800 Eur. Tuo tarpu atsakovo teigimu, šio automobilio vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur, tai patvirtinę Kauno neprikalusomų autoekspertų biuro ekspertai. Tarp šalių nekilo ginčo, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 480 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis); aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

Atsakovas, nurodydamas automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę – 2 000 Eur, remiasi byloje esančiais Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateiktais duomenimis apie automobilio rinkos vertę 2017 m. lapkričio 9 d. (2 t., b. l. 108, 109). Tačiau ieškovė ginčija tokią nepriklausomų ekspertų nurodytą automobilio vertę, teigia, kad jinai yra ženkliai mažesnė, nei nurodoma atsakovo pateiktoje informacijoje.

Kaip jau minėta, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Teismas negali nesutikti su ieškovės argumentais, kad reali automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė sprendimo priėmimo metu yra ženkliai mažesnė, nei nurodoma 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno nepriklausomų autoekspertų informacijoje (2 t., b. l. 108). Pažymėtina, kad šie vertinimo duomenys buvo užsakyti paties atsakovo, vertė nustatinėjama realiai nepžiūrėjus automobilio, neįvertinus jo techninės būklės ir pan. Ieškovė byloje pateikė 2018 m. sausio 18 d. automobilio remonto užsakymą (3 t., b. l. 14), iš kurio matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu buvo su daugybe defektų, UAB „Žygisa“, atlikusi automobilio apžiūrą, nustatė, kad automobilio remontas kainuotų 880 Eur (3 t., b. l. 14). Sutiktina su atsakovo atstovu, kad šis automobilio remonto užsakymas nėra tinkamai pasirašytas, neaišku, ar ši suma buvo ieškovės sumokėta, tačiau teismas taip pat negali neatsižvelgti į šį dokumentą, vertindamas dabartinę automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Šalys nesutarė dėl transporto priemonės „Peugeot 307“ vertės, todėl teismas nustato nurodytos transporto priemonių vertę, atsižvelgdamas į šalių nurodytų transporto priemonių verčių vidurkį ir internetinėje erdvėje viešai prieinamus duomenis apie panašių parduodamų automobilių kainą. Teismui patikrinus viešai skelbiamus www.autoplius.lt skelbimų duomenis, matyti, kad šiuo metu 2002 m. spalio mėnesio gamybos automobilio „Peugeot 307“ vidutinės kainos yra apie 1 500 Eur. Teismas, atsižvelgęs tiek į ieškovės argumentus, tiek į atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus, nustato, kad šiuo metu automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 500 Eur.

Aplinkybę, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 480 Eur, patvirtina byloje esantys duomenys – Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2017 m. lapkričio 9 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita (2 t., b. l. 85–107), kurios duomenimis, nurodydamas automobilio vertę, remiasi atsakovas. Dėl šio automobilio vertės neprieštaravo ir ieškovė.

Tarp šalių nesant ginčo dėl transporto priemonių padalijimo, transporto priemonė „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 500 Eur, priteistina ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise, transpoto priemonė „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 480 Eur, priteistina atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise.

Už ieškovei atitenkančią didesnę dalintino turto – transporto priemonės „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 510 Eur kompensacija.

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovei – S., atsakovui – P.

Šalys sau išlaikymo iš vienas kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl atsakovo dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų atsisakymo

5. Atsakovas 2018 m. sausio 24 d. teismui pateikė pareiškimą dėl dalies patikslinto priešieškinio reikalavimų atsisakymo. Atsakovas nurodė, kad atsisako patikslinto priešieškinio reikalavimų: 1) nepilnamečio sūnaus P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, jo tėvu R. P.; P. P. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 2) priteisti iš ieškovės V. P. materialinį išlaikymą sūnui P. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant mokėti nuo 2017 m. gegužės 16 d., iki sūnaus pilnametystės; 3) iš ieškovės priteistą 2 241 Eur kompensaciją išmokėti po to, kai nepilnametis sūnus P. P. baigs mokyklą ir baigsis jo uzufrukto teisė naudotis kambariu 21-7; 4) nustatyti teisę nepilnamečiui sūnui P. P. uzufrukto teise gyventi kambaryje, pažymėtame indeksu 21-7 esančiame bute (duomenys neskelbtini), iki baigs mokyklą. Prašė bylos dalį dėl atsisakytų patikslinto priešieškinio reikalavimų nutraukti.

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako nuo ieškinio. Atsakovo atsisakymas nuo dalies patikslinto priešieškinio priimtinas, nes šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Atsakovui atsisakius nuo aukščiau išvardintų reikalavimų, bylos dalį dėl atsiakytų patikslinto priešieškinio reikalavimų nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų: 302 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 7, 36, 59), 90 Eur turto vertinimo išlaidų (1 t., b. l. 69), 1 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 15, 16). Iš viso bylinėjimosi išlaidų išlaidų: 1 792 Eur.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų: 342 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 89), 130 Eur turto vertinimo išlaidų (2 t., b. l. 152), 60 Eur buto dalių apskaičiavimo išlaidų (2 t., b. l. 151), 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 17). Iš viso bylinėjimosi išlaidų išlaidų: 932 Eur.

Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 85 proc., t. y. dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas 50 proc. (netenkinta dėl kaltės, tačiau tenkinta dėl santuokos nutraukimo), dėl turto (buto) padalinimo – 100 proc. (teismo posėdžio metu kėlė reikalavimą priteisti butą po 1/2 dalį šalims), dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo – 100 proc., dėl transporto priemonių padalijimo – 75 proc. (transporto priemonės padalintos šalims, tačiau pakeista vieno automobilio vertė), dėl prievolių kreditoriams padalijimo – 100 proc. Atsakovo reikalavimai buvo patenkinti 67 proc., t. y. dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas 100 proc. (tenkinta dėl kaltės ir dėl santuokos nutraukimo), dėl turto (buto) padalinimo – 100 proc. (teismo posėdžio metu kėlė reikalavimą priteisti butą po 1/2 dalį šalims), dėl transporto priemonių padalijimo – 75 proc. (transporto priemonės padalintos šalims, tačiau pakeista vieno automobilio vertė), dėl neturtinės žalos priteisimo – 10 proc.; dėl prievolių kreditoriams padalijimo – 50 proc. (teismo posėdžio metu sutiko, kad prievolė UAB „SB lizingas“ būtų pripažinta jo asmenine, reikalavo likusią prievolę kredito unijai „Jonavos žemė“ dalinti šalims lygiomis dalimis).

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (85 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai – 1 523,20 Eur.

Patikslintą prieieškinį patenkinus iš dalies (67 proc.), iš ieškovės atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai – 624,44 Eur.

Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šie reikalavimai sprendimu patenkinti, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

2017 m. lapkričio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi R. P. 219 Eur žyminio mokesčio už patikslintą priešieškinį sumokėjimas atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo (2 t., b. l. 133–134).

Priešieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteisiamas 147 Eur žyminis mokestis (219 Eur x 67 proc.) valstybei, o iš ieškovės priteisiamas 72 Eur žyminis mokestis (219 Eur x 33 proc. (atmestų reikalavimų procentas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2018 m. sausio 24 d. atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų, jam turėtų būti grąžinama 75 proc., t. y. 75 Eur žyminio mokesčio už atsisakytus reikalavimus (100 Eur x 75 proc.), todėl iš atsakovo priteistina likusi žyminio mokesčio dalis – 72 Eur (147 Eur (mokėtinas žymins mokestis) – 75 Eur (turi būti grąžinama už reikalavimų atsisakymą)).

Teismas šioje byloje turėjo 11,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1). Tiek patikslintą ieškinį, tiek patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos priteisimos po 1/2 dalį iš kiekvienos šalies, t. y. po 5,56 Eur, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 11 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 121, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės V. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. P. palikti iki santuokos turėtą pavardę – S., R. P. – prigimtinę pavardę – P.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 8 d. (sprendimo priėmimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Po santuokos nutraukimo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini),.

Po santuokos nutraukimo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini),.

Po santuokos nutraukimo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) 480 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) kompensaciją už jai tenkančio automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) didesnę vertę.

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ (juridinio asmens kodas 234995490), pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito sutartį Nr. C701863602.

Pripažinti atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „Jonavos žemė“ (juridinio asmens kodas 110082922), pagal 2015 m. kovo 23 d. kredito sutartį Nr. 15-00208.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 523,20 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 624,44 Eur (šešių šimtų divdešimt keturių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,56 (vieno šimto trisdešimt vieno euro 56 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77,56 (septyniasdešimt septynių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priimti atsakovo R. P. patikslinto priešieškinio dalies reikalavimų: 1) nepilnamečio sūnaus P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, jo tėvu R. P.; P. P. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 2) priteisti iš ieškovės V. P. materialinį išlaikymą sūnui P. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pradedant mokėti nuo 2017 m. gegužės 16 d., iki sūnaus pilnametystės; 3) iš ieškovės priteistą 2 241 Eur kompensaciją išmokėti po to, kai nepilnametis sūnus P. P. baigs mokyklą ir baigsis jo uzufrukto teisė naudotis kambariu 21-7; 4) nustatyti teisę nepilnamečiui sūnui P. P. uzufrukto teise gyventi kambaryje, pažymėtame indeksu 21-7 esančiame bute (duomenys neskelbtini) iki baigs mokyklą, atsisakymą.

Šioje priešieškinio reikalavimų dalyje civilinę bylą Nr. 2-267-490/2018 nutraukti.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, ir valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.