- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-838-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04101-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., A. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., A. A., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininko R. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro 1/2 dalis sutuoktinės A. A. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, 1/2 dalis sutuoktinės A. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, ir pripažinti skolininko R. A. nuosavybės teisę į transporto priemones, nurodytas 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto akte Nr. S1f-21806, nustatant, kad antstoliui privertinai realizavus nurodytą turtą 1/2 dalis gautų pajamų būtų pervesta A. A.. Pareiškėjas taip pat prašė solidariai iš R. A. ir A. A. priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/21/00362 skolininkui R. A. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-10429-328/2020 dėl 7 959,49 Eur dydžio skolos išieškojimo išieškotojui V. M.. Antstolis A. S. 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto aktais Nr. S1f-21806 ir Nr. S1f-21807 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą. Be kita ko, skolininkui buvo išsiųsta sutikimo forma dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje arba turto padalijimo. Tačiau skolininkas per antstolio nustatytą terminą jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d. antstolio siūlymu Nr. S1f-30167 buvo informuotas, kad gali kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
3. Pareiškime teigiama, jog dėl skolininko ir jo sutuoktinės veiksmų (neveikimo) išieškotojas patyrė išlaidų teisinėms paslaugoms, kurių nebūtų patyręs, jei skolininkas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvis būtų įvykdes antstolio pateiktą pasiūlymą. Todėl pareiškėjo patirtos išlaidos priteistinos solidariai iš skolininko ir jo sutuoktinės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad skolininkui R. A. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. A. priklauso 1/2 dalis 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu Nr. S1f-21807 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – sutuoktinės A. A. piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės A. A. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, taip pat banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Revolut Payments, UAB, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5. Teismas nurodė, jog iš vykdomosios bylos Nr. 0010/21/00362 nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-10429-328/2020 dėl 7 959,49 Eur išieškojimo iš skolininko R. A. išieškotojo V. M. naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su A. A.. Antstolis 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu Nr. S1f-21807 vykdomojoje byloje Nr. 0010/02/00976 areštavo skolininkui R. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir (ar) patenkančias į sutuoktinės A. A. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, taip pat banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Revolut Payments, UAB, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB. Antstolis 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu Nr. S1f-21806 vykdomojoje byloje Nr. 0010/02/00976 areštavo skolininkui R. A. priklausančią turtinę teisę į transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotiną transporto priemonę FORD TRANSIT FT 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neregistruotiną transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti turto arešto aktai skolininkui išsiųsti registruotąja pašto siunta 2020 m. balandžio 8 d. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S1f-21809 pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto sudarymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas siūlymas skolininkui išsiųstas registruotąja pašto siunta 2021 m. balandžio 8 d. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2021 m. gegužės 17 d. siūlymu Nr. S1f-30167 išieškotojui V. M. pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Duomenų byloje, kad R. A. ir A. A. būtų sudarę vedybų sutartį ir kad skolininko prievolė būtų asmeninė, nėra, todėl šiuo atveju sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, konstatavo, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui R. A. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. A. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į skolininko sutuoktinės A. A. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, taip pat banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Revolut Payments, UAB, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis). Pareiškėjo prašymo dalis nustatyti skolininko turto dalį sutuoktinės A. A. gaunamame darbo užmokestyje ir jam prilyginamose išmokose netenkintina, nes skolininko turto dalį teismas gali nustatyti tik tame turte, kuris yra jau areštuotas (dėl kurio yra priimtas turto arešto aktas). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad vykdantis išieškojimą antstolis būtų areštavęs skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį. Duomenų apie skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio areštą nėra ir vykdomojoje byloje.
7. Teismas nurodė, jog iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas yra transporto priemonės VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Taip pat skolininkas yra transporto priemonių FORD TRANSIT FT 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Visos trys transporto priemonės išregistruotos, jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (2021 m. birželio 9 d. duomenys). Transporto priemonės registruotos skolininko R. A. vardu, tačiau įgytos esant santuokoje su A. A., todėl šis turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog turtinė teisė į transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitos areštuotos transporto priemonės būtų parduotos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl piniginių lėšų, gautų realizavus transporto priemones, priklausymo. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustačius R. A. turto dalį jo vardu registruotose transporto priemonėse, t. y. pripažinus skolininko nuosavybės teisę į 1/2 dalį areštuoto kilnojamojo turto (nedalaus) – transporto priemonių ir turtinių teisių į transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bus pažeista CPK 667 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, skolininko dalis areštuotoje turtinėje teisėje į transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemones FORD TRANSIT FT 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytina.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas yra vienas iš vykdymo proceso metu kylančių klausimų, padarė išvadą, jog šios kategorijos bylose vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nors pareiškėjas ir pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jis už teisines paslaugas sumokėjo 605 Eur. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 593 straipsnio 2, 5 dalys).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – išieškotojo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (atskirojo skundo parengimą) solidariai iš R. A. ir A. A..
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau, remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CPK 7 straipsnio 2 dalimi, negali būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlyginamos. Kaip matyti iš teismų praktikoje pateikto CPK 593 straipsnio 5 dalies normos aiškinimo ir taikymo, minėta teisės norma buvo priimta siekiant nustatyti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo sureguliavimą, kai antstolis kreipiasi į teismą CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nustatyti, kad būtent iš antstolio nėra priteisiamos skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu pareiškėjas yra išieškotojas, kuris patyrė išlaidas, susijusias su teisine pagalba, siekdamas, kad skolininko gera valia nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas.
11. Atskirajame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju išieškotojas skolininkui ir jo sutuoktinei nevykdant antstolio pasiūlymo buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu? nuosavybėje CPK 667straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatymo, todėl dėl skolininko ir jo sutuoktinės veiksmų patyrė išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios bylą nagrinėjančio teismo privalėjo būti priteistos. Išieškotojas išlaidų teisinėms paslaugoms nebūtų patyręs, jei skolininkas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvis būtų vykdę antstolio pateiktą pasiūlymą, t. y. skolininkas ir jo sutuoktinė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teise. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų turėjo patenkinti ir priteisti išieškotojo dėl skolininko ir bendraturčio neveikimo (siekiant išvengti išieškojimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto) vykdymo procese patirtas bylinėjimosi.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skunda nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo V. M. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas vykdymo procese rengiant prašymą teismui dėl skolininko R. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. A. nustatymo.
16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 593 straipsnio nuostatas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, jog skolininko R. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro 1/2 dalis sutuoktinės A. A. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, 1/2 dalis sutuoktinės A. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, ir pripažinti skolininko R. A. nuosavybės teisę į transporto priemones, nurodytas 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto akte Nr. S1f-21806, nustatant, kad antstoliui privertinai realizavus nurodytą turtą 1/2 dalis gautų pajamų būtų pervesta A. A.. Pareiškėjas taip pat prašė solidariai iš R. A. ir A. A. priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad skolininkui R. A. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. A. priklauso 1/2 dalis 2021 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu Nr. S1f-21807 areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – sutuoktinės A. A. piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės A. A. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, taip pat banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Revolut Payments, UAB, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 2, 5 dalimis, atmetė visiškai. Būtent su šia dalimi pareiškėjas ir nesutinka.
18. CPK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
19. Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, numatytą CPK 443 straipsnio 6 dalyje, ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Visgi CPK 443 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (442–582 straipsniai) ir kiti įstatymai. CPK 443 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiek CPK, tiek kiti įstatymai gali numatyti CPK 443 straipsnio 6 dalies taikymo išimčių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėja pareiškimus, kylančius iš vykdymo procese atsiradusių klausimų. Sistemiškai taikant CPK 593 straipsnio 2 dalį su CPK 593 straipsnio 6 dalimi, CPK 667 straipsniu sprendžiama, jog už pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti taikytinos ne bendrosios ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos, o nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos CPK 593 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų neatlyginamos.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Šiame nutarime akcentuota, kad šis teisės šaltinis turėtų būti naudojamas itin preciziškai, t. y. teismui sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes. Tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes. Šios bylos atveju aukštesnės instancijos teismai nėra sukūrę precedento, tačiau tokios praktikos, jog už pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo vykdymo procese bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, laikosi ir kiti apygardos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-79-661/2020, 2019 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-189-590/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018, 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-177-324/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-600-796/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-475-372/2019 ir kt.).
21. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ginčijama dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. birželio 18 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, ir tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo priteisimo taip pat netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 593 straipsnio 2, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjo V. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo priteisimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.