Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veiklą vykdantį per „If P&C Insurance AS“ filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veiklą vykdantį per „If P&C Insurance AS“ filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, skolininkas A. Š., I. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo (išieškotojo) prašymo nustatyti skolininkui A. Š. priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Dėl galimybės nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje, vykdant išieškojimą pagal sutuoktinio asmeninio pobūdžio turtines prievoles

10. Byloje kilo ginčas dėl skolininko A. Š. turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine I. Š., nustatymo pagal CPK 666–667 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas sprendė, jog skolininko turtinė prievolė išieškotojui yra asmeninė, todėl skolininko sutuoktinė negali būti įpareigota savo turto dalimi atlyginti skolininko žalą pagal įvykį, padarytą iki santuokos sudarymo, kuris yra asmeninė skolininko prievolė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymi, jog byloje neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo vykdymo procese nukreipimo į skolininko sutuoktinės asmeninį turtą. Bylos esmė – skolininko – A. Š. – turto dalies, esančios bendra su sutuoktine I. Š., nustatymas tam, kad vykdymo procese būtų išieškoma tik iš skolininkui priklausančios turto dalies.

11. Sutuoktinių turtinės prievolės gali būti tiek bendros, tiek asmeninės, todėl sprendžiant sutuoktinių prievolių vykdymo klausimus būtina nustatyti prievolės prigimtį, t. y. ar prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – apsprendžia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdomojoje byloje Nr. 0139/18/01002 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-27 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-351-271/2017 dėl 26 789,80 Eur skolos išieškojimo pareiškėjo (išieškotojo) naudai (El. b. 5, b. l. 84–85). Patikrinus informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-27 išduotas vykdomasis raštas buvo priimtas 2017-12-21 įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-271/2017 pagrindu. Aptartame nuosprendyje iš skolininko pareiškėjo naudai buvo priteistas 26 065,80 Eur žalos atlyginimas dėl įvykio, įvykusio 2014-01-22. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, t. y. žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog skolininko A. Š. turtinės prievolės išieškotojui atsiradimo momentas laikytinas 2014-01-22. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko ir suinteresuoto asmens I. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 11). Tokia aplinkybė reiškia, kad skolininko A. Š. turtinės žalos atlyginimo prievolė išieškotojui atsirado iki santuokos sudarymo ir yra laikytina asmenine skolininko A. Š. prievole, kuri, pagal bendrą taisyklę, turi būti vykdoma iš asmeninio skolininko A. Š. turto (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aptarta bendroji taisyklė, jog asmeninė sutuoktinio turtinė prievolė, atsiradusi iki santuokos nutraukimo, turi būti vykdoma tik iš asmeninio skolininko turto turi išimtį – kasacinis teismas išaiškinęs, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra. Pagal pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja teismą tirti, ar skolininkas turi asmeninio turto ir jei neturi, ar yra bendro sutuoktinių turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas tokių nevertino.

Dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo

12. Nors į bylą nepateikta išsamių duomenų, apie skolininko ir skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, visgi antstolės Ingos Karalienės 2018-08-21 siūlymas išieškotojui pasinaudoti CPK 667 straipsnyje numatyta procedūra patvirtina, kad skolininkas A. Š. neturi pakankamai asmenine nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio galima būtų patenkinti išieškotojo turtinį reikalavimą (El. b. l. 5). Iš esmės tokius duomenis patvirtino ir skolininkas su sutuoktine, teikdami paaiškinimus apylinkes teisme bei pakartodami atsiliepime į atskirąjį skundą. Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

13. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas dirba, gauna pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais (El. l. 74–78), tačiau skolininkui priklausantis turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatytas. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Duomenų apie sudarytą vedybų sutartį byloje nėra (El. b. l. 7). Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti, jog skolininko A. Š. gaunamos pajamos iš su darbo teisiniais santykiais susijusios veiklos (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc., t. y. ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui A. Š.

14. Iš pareiškimo turinio matyti, kad išieškotojas prašė nustatyti, skolininkui A. Š. priklauso ½ dalis jo ir skolininko sutuoktinės I. Š. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių ir ateityje būsiančių lėšų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir neįvykdžius kitų, CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Byloje nepateikta duomenų apie skolininko sutuoktinės I. Š. turto arešto aktą, koks konkrečiai skolininko sutuoktinės turtas buvo aprašytas antstolio, taip pat nenurodyta, kokioms konkrečioms skolininko sutuoktinės gaunamoms lėšoms turi būti nustatyta turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (apsiribota tik bendro pobūdžio formuluote). Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo nustatyti skolininko sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl šioje dalyje prašymas netenkinamas. Teismas negali tenkinti abstraktaus, nukreipto į ateitį, prašymo, kadangi nenustatyta, jog skolininko sutuoktinė I. Š. gautų kokių nors pajamų. Byloje nebuvo tirto aplinkybės, susijusios su skolininko sutuoktinės I. Š. sąskaitose esančiomis lėšomis, jų teisiniu statusu (asmeninės, bendros).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15. Pareiškėjas (išieškotojas) tiek apylinkės teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (El. b. l. 6, 63). Skolininkas A. Š. ir suinteresuotas asmuo I. Š. prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Apylinkės teismas, atmetęs pareiškimą, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų neatlygino.

16. Pagal bendrą taisyklę, numatytą CPK 443 straipsnio 6 dalyje, ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Visgi, CPK 443 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (442–582 straipsniai) ir kiti įstatymai. CPK 443 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiek CPK, tiek kiti įstatymai gali numatyti CPK 443 straipsnio 6 dalies taikymo išimčių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėja pareiškimus, kylančius iš vykdymo procese atsiradusių klausimų. Sistemiškai taikant CPK 593 straipsnio 2 dalį su CPK 593 straipsnio 6 dalimi, CPK 667 straipsniu sprendžiama, jog už pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymą bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (žr. Kauno apygardos teismo 2018-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018, nutarties 16 punktą).

17. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė teisės normas, numatančias skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, taikymo, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės pareiškimą tenkinant iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 301, 334, 336, 338–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. Š., bendroje jungtinėje su sutuoktine I. Š. nuosavybėje, priklauso pusė (½ dalis) gaunamų iš darbo teisinių santykių, arba darbo teisiniams santykiams prilyginamų, pajamų.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.