Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „Ūrus ir Ko“, į.k. 145496114, direktoriumi, žinodamas, jog 2013-03-08 bendrovė If P&C Insurance AS ir UAB „Ūrus ir Ko“ pasirašė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas liudijimas Serija BCA Nr. 00006977, kuriuo buvo apdrausta UAB „Ūrus ir Ko“ civilinė atsakomybė, kylanti dėl draudėjo vykdomos veiklos: pavojingų atliekų rinkimo, transportavimo ir saugojimo, 2014 m. sausio 22 d., 16.18 val., UAB „Ūrus ir Ko“ nuomojamose gamybinėse patalpose, esančiose Radviliškio g. 47, Šiauliuose, UAB „Ūrus ir Ko“ darbuotojams mechaniniu būdu praduriant ir taip ruošiant utilizuoti slėginius indus - aerozolinius flakonėlius, tai yra, vykdant veiklą, kuri nebuvo apdrausta, dėl tokių veiksmų su šiomis pavojingomis atliekomis susidarius sprogiai atmosferai, įvyko sprogimas ir gaisras, jis, tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo lėšas dėl įvykusio sprogimo ir gaisro UAB „Ūrus ir Ko“ naudai bei išvengti turtinės prievolės sumokėti draudimo įmokas pagal draudimo sutartį, 2014-01-22, po įvykio, nurodė bendrovės darbuotojui V. V. pateikti rašytinį paaiškinimą, adresuotą jam pačiam kaip UAB „Ūrus ir Ko“ direktoriui, ir paaiškinimą Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui J. M., kuriuose nurodyti žinomai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog V. V., remontuodamas automobilį „Renault Master“, panaudojo dujinį šildytuvą, dujų balioną, galimai užsidegus automobilyje esantiems čiužiniams, dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas.

Po to kai UAB „Ūrus ir Ko“ 2014-01-23 kreipėsi į draudimo bendrovę "If P&C Insurance AS", Lietuvoje vykdančią veiklą per filialą, ir pranešė apie įvykį, A. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-05-29 rašte Nr.2.2-75 dėl informacijos pateikimo bendrovės "If P&C Insurance AS" atstovei N. M. nurodė žinomai neteisingą informaciją, kuri lėmė apsisprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai yra, kad UAB “Ūrus ir Ko“ gamybinėse sandėliavimo patalpose vykdomi paruošiamieji gamybiniai darbai – tvarkomos, remontuojamos nuotekų valymo įrenginių vidinės įrangos dalys, ruošiamos kasetės su filtruojančiomis medžiagomis, vykdomi transporto priemonių priežiūros, komplektavimo, smulkūs remonto darbai, tačiau tyčia nuslėpdamas tikrąsias įvykio aplinkybes, o būtent, kad aukščiau aprašytu būdu buvo ruošiami utilizuoti slėginiai indai – aerozoliniai flakonėliai. Taip pat jis prie minėto rašto pridėjo 2014-01-23 V. V. žinomai neteisingą paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Šiais tyčiniais A. Š. veiksmais suklaidinta dėl įvykio priežasčių draudimo bendrovė If P&C Insurance AS 2014 m. liepos 15 d. apskaičiavo 26065,80 eurų (90 000 (devyniasdešimties tūkstančių litų)) draudimo išmoką dėl sprogimo ir gaisro metu sugadintų gamybinių patalpų, iš kurių pervedė UAB „Ūrus ir Ko“ 82 461 (aštuoniasdešimt du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną) litą (23882,36 eurus) bei įskaitė UAB „Ūrus ir Ko“ nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo sutartis Serija BCA Nr.00008781 už 6389 (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis) litus (1850,38 eurų), Serija CMRA Nr.002236 už 1150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) litų (333,06 eurų), tokiu būdu, jis, apgaule, UAB „Ūrus ir Ko“ naudai įgijo didelės vertės turtą 82 461 (aštuoniasdešimt du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną) litą (23882,36 eurų) bei išvengė 7539 (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių) litų (2183,44 eurų) vertės turtinės prievolės, dėl ko "If P&C Insurance AS" patyrė 26065,80 eurų (90 000 litų) vertės turtinę žalą.

A. Š. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad tai seni įvykiai, todėl reikia prisiminti. Įvykio metu buvo bendrovės direktoriumi. Bylos tyrimas vyko keistai. Jo, kaip vadovo, apie eigą neinformavo, tyrimas kvietė žmones, gąsdino. Kokia veikla buvo vykdoma? Taip vadinamų „balionėlių“ badymas garaže nebuvo jų šalinimo ir utilizavimo procedūra. Tai buvo atliekų pasiruošimas pridavimui galutiniam tvarkytojui. Ši veikla buvo įmonės absoliučiai drausta. Specialūs leidimai, gamybinėse patalpose atliekų ar kitokių medžiagų paruošimui ir pridavimui galutiniam šalintojui, nėra reglamentuojami. Kai buvo sprendžiamas draudimo klausimas, su įmonės darbuotoja L. D. buvo aptarinėtos sąlygos, keliami maksimalūs reikalavimai draudimui, t.y. kad būtų draudžiami ir paruošiamieji darbai. Paruošiama, padedama į sandėlį ir vežama tolimesniam pridavimui. Tuo metu buvo Utenoje, kai paskambino sandėlio vedėjas, ūkvedys A. Ž., šiuo metu jau miręs, ir pranešė, kad įvyko sprogimas. Iki šiol nesupranta, kodėl buvo sekamas, kodėl užfiksuoti tik vieno jo telefono pokalbiai, nes turėjo ir naudojosi ir kitais dviem ar trimis telefonais, kalbėjo ir su kitais žmonėmis. Klausė A., kas įvyko. Jis aiškino, jog įvyko sprogimas, galbūt sprogo nuo balionėlių - toks buvo jo pasakymas. Klausė jo, ar nėra sužeistų, ar visi gyvi. Dar klausinėjo, ką jie darė ir kodėl veikė kažkokioj „koncentruotoje aplinkoje“. Įmonė savo veikoje atlikdavo darbus, kur būdavo ir metano dujos, cheminės medžiagos, pavojingos dujos. Tam tikslui buvo prietaisai, kurie tikrino bet kokių susikaupusių cheminių medžiagų, dujų kiekį patalpoje ar talpoje. Todėl jis ir klausinėjo apie tai A. (Ž.). Kad jie garažuose vykdė balionėlių paruošimo darbus, jis nežinojo, kadangi minėtame garaže nebuvo apie du mėnesius, nuo gruodžio mėnesio. Tai buvo gamybos vadovo ir meistrų kompetencija, kokias atliekas jie ruošia pridavimui galutiniam tvarkytojui. Atsakingas už gamybą buvo B. V., kuris pakankamai ilgai dirbo įmonėje, turėjo visas reikiamas kvalifikacijas. Juo galima buvo pasitikėti. Važiuodamas į vietą aiškinosi, kas vyksta. Jam telefonu buvo aiškinama, kad atvyko spaudos atstovai, priešgaisrinės tarnybos, policijos darbuotojai, masė žmonių. Todėl ir pasisakė darbuotojams, kad mažiau šnekėtų, kol viskas neaišku. Nieko nenorėjo apgauti, tikriausiai reikia būti nesveiku žmogumi, kuriam po 3 minučių turėjo rūpėti, kaip jis turi apgauti draudimą. Kadangi valandą laiko jis aiškinosi aplamai, kas ir kur įvyko, žmonės panikavo. Įmonei teko dirbti ekstremaliosiose situacijose, tvarkyti amoniako išsiliejimą, dirbti ten, kur žmogui pavojinga, darbuotojai yra tikrai savo srities specialistai. Būtent todėl jo žodžiai ir posakiai, kaip: „nugesinti gaisrininkus“, „sutvarkyti aplinkosaugą“, buvo ne kas kita, kaip paprastas žmonių nuraminimas, kadangi jiems buvo sakyta neteikti spaudos atstovams informacijos, kol nebus atliktas tyrimas, kadangi nėra žinoma, kas iš tikrųjų įvyko. Būtent dėl to bevažiuodamas skambino ir prašė priešgaisrinės tarnybos vadovo J. M. privažiuoti ir pasiaiškinti su saviškiais, kad negąsdintų žmonių. Esmė tokiam skambučiui buvo noras išvengti spaudos atstovų atakos. Nenorėjo, kad žurnalistai iškraipytų faktus.

Po valandos, kalbant su gamybos vadovu (B.V.) ar A. Ž., jam paaiškėjo, kad sprogo patalpa, kur stovėjo transporto priemonės ir kur buvo atitinkama suvirinimo įranga, dujų balionai, t.y. šaltkalvio suvirintojo darbo vieta. Kai atvyko į vietą, jo neįleido į patalpas. Priėjo prie išverstų durų: matėsi ištraukti čiužiniai, išbarstyti įvairaus tipo balionėliai. Toje patalpoje, kur vyko atliekų paruošimo darbai, taip vadinamojoje Plovykloje arba G3, jokio sprogimo požymių nebuvo. Už plovyklos yra didžiosios patalpos G2, kur ir matė sprogimo židinį. Plovyklos patalpai G3 niekas neatsitiko. Sekančioje patalpoje G4, kur buvo krosnis, taip pat visiškai niekas nebuvo pažeista. Pagrindinis smūgis kažkodėl susidarė patalpoje G2, kur sienos pakrypusios, plokštės nusmukusios. Tokiu būdu, sprogimas įvyko toje patalpoje, kur nebuvo vykdomi paruošiamieji darbai. Iš kur patalpoje atsirado taip vadinami „balionėliai“, jis nežinojo ir žinoti negalėjo. Balionėlis aerozolinis ar makrofleksinis, ar kitoks savaime nėra sprogus, jeigu jo nepaveikia ugnies šaltinis. Tačiau pečius tuo šaltiniu netapo. Antras momentas, nebūna, kad žmogus būtų užsirakinęs, nevaikščiotų. Susidarė įspūdis, kad sprogimas įvyko dėl kažko kito. Dar važiuodamas klausė A. Ž., ar nėra patalpoje kokių nors dujų balionų. Šis atsakė teigiamai. Patalpose buvo įrengti priešgaisriniai hidrantai, įmonės darbininkai patys, dar iki gaisrininkų atvykimo pradėjo gesinti ugnį ir aišku, kad jie užeidinėjo į vidų. A. Ž. telefonu klausė, kur yra tie balionai. Buvo pasakyta, kad su dujų balionu šildė V. V.. Jis gi (A. Ž.) pasakė, kad balionas yra ir tik įvykus sprogimui išnešė jį į kitas patalpas. Kaip suprato atvykęs į gaisro vietą, darbininkai po darbo išėjo į lauką, tuomet ir įvyko sprogimas. Pagal darbuotojo V. V. žodinį paaiškinimą, pastarasis dirbo šildydamas dėl šalčio detales, remontuodamas mikroautobusą ir taip pat remontuodamas hidrodinaminę mašiną, vadinamą „siurbėlę“, kuri skirta šulinių valymui ir panašiai. Darbininkai vaikščiojo per patalpas, todėl dujų koncentracija buvo neįmanoma, ko negalėjo patvirtinti ir patys ekspertai. Policijos vietoje jau nebuvo, jį pasitiko priešgaisrinės apsaugos atstovas, kurio pavardės nežinojo, dabar žino - D. Z.. Buvo tamsu, nieko nesimatė. Bandė išklausti priešgaisrinės tarnybos atstovą, kokia jo išvada dėl įvykio. Atsakymo kaip įmonės vadovas negavo.

Kitą dieną iš ryto nuvažiavo prie Priešgaisrinės apsaugos tarnybos departamento pastato. Kaip vadovui jam rūpėjo bent preliminarios išvados. Vadovas J. M. išėjo į kiemą ir į klausimą, ar jau yra žinomos gaisro (sprogimo) priežastys, atsakė neigiamai ir pasisakė, jog šiuo metu jų ekspertas dirba vietoje. Priešgaisrinės apsaugos vadui joks poveikis nebuvo daromas. Tokiais atvejais niekas nekalba apie tokius dalykus, tikrai jokios įtakos neketino daryti. Skambino iš savivaldybės turto fondo skyriaus vadovė, kursiokė I. K., irgi domėjosi įvykiu, todėl telefonu informavo ją, kad kažkas sprogo, balionėliai ar ne balionėliai, dujos, kažko jie prisidirbo. Po pokalbio su J. M. nuvyko į vietą prie garažų (sandėlių), kur rado dirbantį ekspertą. Pasiklausė įmonės susirinkusių darbininkų, kas ir ką vakar darė. Darbininkai tylėjo. Tuomet priešgaisrinės tarnybos inspektorius uždavė jam klausimą, kas dirbo su suvirinimo aparatu arba dujų balionu, nes gaisras kilęs nuo mašinos (mikroautobuso Renault Master) užsidegimo. Prašė jo (kaltinamojo) surasti, kas iš tikrųjų dirbo su dujų balionu. Visų paklausė, kas dirbo su suvirinimo aparatais, ar tai su kempais, ar tai su kitais aparatais. Pastovus darbuotojas su suvirinimo aparatu buvo A. Š., tačiau jis kategoriškai atsisakė pasakyti, kad dirbo tokį darbą. Tada paklausė, kas dar dirbo. V. V. pasisakė, kad dirbo, todėl jis pastarąjį prie inspektoriaus ir pristatė, paaiškinęs, jog šis žmogus šildė mašinos detales. Kaip vėliau sužinojo, jam (V. V.) buvo pasiūlyta važiuoti į priešgaisrinės apsaugos departamentą pasiaiškinti. Grįžęs jis (V. V.) pranešė, kad buvo nubaustas už priešgaisrinės saugos taisyklių (reikalavimų) nesilaikymą 12 su puse litų bauda. Rašytinis V. V. paaiškinimas atsirado ir ant jo stalo, tekstas identiškas kaip ir priešgaisrinės tarnybos atstovams. Galimai V. V. surašė paragintas darbuotojos O. J.. Kuris V. V. paaiškinimas buvo surašytas pirmiau, t.y. jo vardu ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, pasakyti negali. Teisme, kaip girdėjo, bendrovės darbininkas A. Š. parodė, kad jis lyg užsuko angliarūgštinį balioną, bet ten buvo ir deguonies balionas, todėl peršasi mintis: galimas nutekėjimas deguonies uždarius patalpas. Kontaktuojant su tepalais gali būti ugnis ir įvykti sprogimas. Tačiau tai yra tik prielaida. Balionėliai negali įtakoti, nes aerozoliniai mišiniai savaime nėra sprogūs. Su draudimu bendravo tik raštu, kalbėti žodžiu ir be išvados beprasmiška, todėl bendravo susirašinėdamas. Prašė jų atstovų kuo greičiau atvykti, patikrinti. Reikėjo saugoti įvykio vietą, taip pat reikėjo garažuose pradėti tvarkytis. Kas dėl dokumentų draudimui rinkimo, tai jis pasakė bendrovės darbuotojams bendrauti raštu. Surinktus dokumentus jis peržiūrėdavo ir persiųsdavo draudikų kompanijai. Draudikai gan ilgai tyrė šį klausimą, savivaldybė irgi ilgai tyrė, galiausiai sutiko, kad pastatų tvarkymo darbus atliktų jų įmonė ir kad draudimo išmoka būtų išmokėta įmonei. Kas ir buvo padaryta. Kaip supranta, ieškinį draudimo įstaigai liepė surašyti STT pareigūnai netgi nepaaiškinę, kodėl tai turi būti padaryta. Iš karto po sprogimo jis negalvojo apie draudimą, bet apie žmones, jų sveikatą. Leidimas tokiai veiklai (paruošiamiesiems darbams) patalpose, kur vyko sprogimas, nereikalingas. Tokia veikla leistina ir ji buvo apdrausta. Tai licencijuotos įmonės veikla: paimti, pervežti, surinkti atliekas. Patalpos buvo pakankamai ventiliuojamos, juolab, kad ir pačios patalpos nebuvo sandarios. Vykusi veikla priskiriama nepavojingų atliekų tvarkymui. Telefoniniuose pokalbiuose jis naudoja žodžius „nugesinti“ gaisrininkus, kad jie „nekeltų šaršalo“, kad „užčiaups juos“ ir panašiai, tačiau tai nereiškia, kad jis ketino daryti spaudimą tyrimui ar ką panašaus. Tai buvo tiesiog emocingi ir spontaniški žodžiai, tuo labiau iš karto po įvykio. Žodžiai pasakyti tam, kad darbuotojai nepergyventų, kad neduotų informacijos spaudai iki nebus nustatytos tikrosios sprogimo priežastys. Nors jis ir suvokė, kad balionėliai negalėjo būti sprogimo priežastimi. Apie tai (jog balionėliai negali įtakoti sprogimo) jis girdėjo ir iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų atvykęs į gaisro vietą. Automobilis Renault Master įvykio metu nebuvo eksploatuojamas, darbuotojas V. V. galėjo naudoti detales pritaikymui, todėl šildyti jas. Nuo balionėlių ardymo kažkiek dujų galėjo patalpoje susikaupti, tačiau tai negali būti sprogimo priežastis. Ar darbininkai dirbo su respiratoriais, pasakyti negali. Kitą dieną po gaisro matė maišuose balionėlius. Telefoniniuose pokalbiuose, kurie yra prie bylos, užfiksuotas yra ir jo balsas. A. Ž. sakė, kad „sprogo balioniukai“. Jam buvo suprantama, kad kažkoks likutis jų (balionėlių) galėjo būti patalpose. Buvo saugos reikalavimas, todėl buvo nuolat sakoma, kad koncentruotoje aplinkoje nedirbti, apie ką jis pasisakė važiuodamas į vietą telefoniniame pokalbyje su A. Ž.. Siuntė draudimui V. V. paaiškinimą, kitus dokumentus, tačiau jokios apgaulės iš jo pusės tikrai nebuvo.

Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu buvo už kelių šimtų metrų nuo minėtų garažų, su kaimynu rūkė. Ugnies pradžioje nebuvo, dūmai veržėsi ir įvyko sprogimas, t.y. buvo smūgis ir gaisras. Sekundžių reikalas. Nubėgo pažiūrėti, dar bandė mašiną ištraukti, paskambino 112, paskui gaisrininkai atvažiavo. Matė degantį baltą autobusiuką. Buvo dar dvi mašinos. Gaisrininkai sakė, kad konstrukcijos pažeistos, užeiti neleido. Atsirado ir darbuotojai. Versijų daug buvo, pirma versija, kad kažkas degė ir sprogo. Apie dujų balioną niekas nesakė, jo garažuose nematė.

Liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2005 metų dirbo UAB „Ūrus ir Ko“. Darbo dienos pradžioje darbus paskirstydavo ūkio dalies vadovas B. V. arba A. Ž.. A. Š. asmeniškai nurodymų neduodavo. Sprogimo dieną dirbo įmonės patalpose. Kartu dirbo V. J., A. Š. ir V. V.. Darbas vyko patalpoje, vadinamoje plovykla. Patalpoje buvo tokie flakonėliai (balionėliai), kuriuose jie pradurdavo skylutes, kad išeitų garai. Iš kur jie (balionėliai) atsirado garažuose, iš kur jie buvo gauti, nežino. Pradurdavo juos plaktukais. Nebuvo taip, kad visi keturi darbininkai pastoviai stovėdavo prie flakonėlių. V. V., kiek atsimena, kitoje patalpoje (ketvirtame garaže) tvarkė automobilį. Plovykloje buvo stalas, ant jo ir pradurdavo flakonėlius. Pradūrę juos suspausdavo ir sudėdavo į didelį maišą. Pradūrus išeidavo kvapas. Tų flakonėlių buvo vienas ar du dideli maišai. Maišai, į kuriuos sudėdavo pradurtus flakonėlius, buvo apie kūbo talpos. Patys flakonėliai nedideli – 20-30 cm. Jų buvo visokių: ir naujų, ir nenaujų, ir pilnų, ir tuščių. Jie buvo ardomi dvi ar tris dienas. Patalpos vėdinamos nebuvo. Durys buvo uždarytos. Už sienos buvo kūrenama krosnis (pečius). Krosnies durelės buvo uždarytos. Žmonės laisvai judėdavo per visas patalpas. Buvo žiema, tad prie krosnies eidavo pasišildyti. Patalpoje, kur dirbo, šildoma nebuvo. Išeidami uždarydavo duris. Plovyklos vartų neatidarydavo. Su bendradarbiu V. V. po pietų išėjo į lauką įkvėpti gryno oro (patalpoje buvo aerozolio kvapas), parūkyti ir tuomet įvyko sprogimas. Pradžioje gaisrą bandė gesinti patys. Vėliau atvažiavo gaisrininkai, policija. Visus patikrino alkotesteriu. Dėl ko įvyko sprogimas, nežino. Su darbo saugos taisyklėmis buvo supažindintas. Vadovai apie įvykį nekalbėjo. Direktorius A. Š. atvažiavo vėliau, jau po įvykio. Asmeniškai jam jokių nurodymų jis nedavė. Apie įvykį su juo apskritai neteko kalbėtis. Patalpoje, be tų balionėlių, dar buvo dujų balionas ir didelis suvirinimo balionas (žalios ar mėlynos spalvos). Dujų balionas berods buvo, stovėdavo patalpoje, kur stovėjo mašinos. Visą laiką ten būdavo, tačiau, ar jį (dujų balioną) matė tą dieną, pasakyti negali. Asmeniškai taip pat nematė, kad kas nors dirbtų tą dieną su tuo balionu. Plovyklos, kur buvo ardomi balionėliai, lubų aukštis 3 metrai, tikslaus dydžio nepasakytų. Patvirtina, kad telefoniniame pokalbyje su bendrovės darbuotoju A. J. 2014-01-22 iš karto po sprogimo pasisakė apie tai, kad buvo per didelė koncentracija, kad su V. (V.) išėjo į lauką ir tuomet sprogo, „tarp to gyvenimo dvi minutės skyrė faktiškai“. Telefoniniame pokalbyje išsakytas jo žodis „ koncentracija“ reiškia, kad patalpoje buvo per daug garų.

Liudytojas V. J. parodė, kad UAB „Ūrus ir Ko“ dirbo darbininku. Tą dieną, kai įvyko sprogimas, buvo garaže. Tą dieną dirbo keliese: jis, S. B., A. Š., A. Ž. ir V. V.. Ardė balionėlius. Buvo įsakymas subadyti balionėlius ir sudėti po to į maišus. Neatsimena – A. Ž. ar B. V. nurodė jiems tai daryti. Kiti darbuotojai remontavo mašiną. Konkrečiai – V. V. remontavo. Matė, kad buvo išardytas jos variklis. Balionėliai buvo praduriami, išeidavo garai, paskui sudėdavo juos į maišą. Kvapas iš balionėlių buvo kaip dezodoranto. Kai kuriuose būdavo ir skysčio. Jie buvo seni, neturėjo prekinės išvaizdos. Tarp jų buvo ir sulamdytų, ir tuščių. Visokių. Šis darbas buvo atliekamas plovykloje. Tokį darbą dirbo pirmą kartą. Balionėlių kiekio nepasakys. Gal maišas. Kam jie priklauso, nežino. Po gaisro jie (balionėliai) buvo išvežti į sąvartyną. Patalpų dirbant su balionėliais nevėdino. Nebuvo tokio nurodymo. Neleisdavo ir sandėlininkas A. (Ž.). Kodėl neleisdavo – nežino. Kai įvyko sprogimas, jis buvo katilinėje. Įtarė, kad sprogimas įvyko dėl balionėlių. Dėl nuo jų susikaupusių dujų. Kas paskatino jų užsidegimą – neįsivaizduoja. Su kuo kalbėjosi apie sprogimo priežastis, nepamena. Tiesiog su bendradarbiais. Nėra ekspertas nustatyti, nuo ko įvyko sprogimas. Tačiau, jo manymu, nebuvo nuo ko daugiau sprogti, išskyrus tuos balionėlius. Bent taip jau galvojo, kad sprogimas įvyko dėl susikaupusių dujų nuo balionėlių. Nuo elektros sprogo. Ar buvo jis supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, neatsimena. Kurioje tiksliai patalpoje įvyko sprogimas, nežino. Po jo išlakstė patalpų sienos. Labiausiai pakrypusi siena buvo patalpoje, kurioje buvo automobiliai. Joje labiausiai išvirto sienos. Patalpoje, kurioje jis dirbo, dar buvo durys į katilinę ir servisą. Vaikščiojo pro visas tas duris. Pečius buvo katilinėje. Jį kūreno A.. Tą dieną berods su S. (S. B.) ardė balionėlius. Dar buvo A. Ž. kartu. Jis prižiūrėdavo. Patalpose buvo ir dujų balionai. Kas konkrečiai su jais dirbo, nepasakys. Nematė, ar kas nors tą dieną šildėsi ar ką šildė su dujų balionu. Kilus gaisrui gesino jį patys, bet buvo atvažiavę ir gaisrininkai, padėjo gesinti. Tą dieną A. Š., atrodo, nematė. Jis jokių nurodymų asmeniškai davęs jam nebuvo. Nežino, dėl ko reikėjo nuslėpti faktą apie flakonėlių ardymą. Gal nebuvo galima ten jų ardyti. Taip buvo valdžios kalbama, bet konkrečių kalbų dabar neatsimena. Valdžia – tai B. V., A. J., A. Ž..

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirbo įmonėje „Ūrus ir Ko“ nuo 2002 m. iki 2014-03-14 d. Konfliktų su kaltinamuoju A. Š. neturėjo. Įmonė su juo pilnai neatsiskaitė iki šiol, apie 1600 Eur skoloje. Gaisro dieną dirbo, buvo sandėlyje (garažuose). Vyko balionėlių ardymas pridavimui į metalo laužą. Iš kur jie buvo suvežti, pasakyti negali. Porą savaičių ardė, tačiau ne kiekvieną dieną. Balionėliai buvo nuo oro gaiviklių. Buvo visokių: iš tuščių, ir pilnų. Turėjo juos pradurti su metaliniais, aštriais įrankiais, kuriuos patys ir pagamino. Pradūrus bėgo skystis, kuris tuojau pat išgaruodavo. Likučius skysčio išpildavo į kibirą. Pradurtus balionėlius dėjo į didelius maišus, kurie buvo sudėti mikroautobuse. Maišo dydis – metras ant metro, aukštis apie 2 metrus. Dirbo su respiratoriais. Tą dieną dirbo su S. B., V. V., V. J. ir A. Ž.. Pastarasis buvo sandėlininkas, atrakino patalpas. Jiems neleisdavo vėdinti patalpų, gal kad pašaliniai nematytų, galimai todėl, kad veikla buvo nelegali. Vyrai išeidavo į lauką atsikvėpti. Darbams vadovavo B. V., iš jo gaudavo nurodymus. Ar badyti balionėlius komandą jis gavo iš A. Š., pasakyti negali. Tą dieną jie kūreno krosnį. Dirbo patalpose, kurios turi G2 ir G3 numerius. Darbui baigiantis nugriaudėjo sprogimas. Sprogimas įvyko ten, kur buvo ardomi ir sudedami balionėliai, t.y. garažuose. Gyvi liko, nes sprogimo metu buvo lauke. Kitą dieną direktorius A. Š. paklausė jo, ar gerai jis užsuko dujų balioną. Nesuprato apie kurį balioną eina kalba: angliarūgštės ar kitą kokį. Atsakė, kad gerai (užsuko). Pagal specialybę jis yra šaltkalvis - remontininkas. Teko ir suvirinimo darbus atlikti, o suvirinimui reikalingas angliarūgštės balionas. Tačiau sprogimo dieną nedirbo su juo. Po sprogimo ir gaisro girdėjosi angliarūgštės baliono cypsėjimas, todėl užsuko jį geriau. Nukentėjo ne tik autobusiukas, bet ir stovėjęs toje patalpoje M. D. automobilis Peugeot, kurio variklio dangtis nuo bangos net išsipūtė. Kad neįsidegtų, apliejo mašinos dangtį vandeniu. Girdėjo V. V. pasakojant, kad A. Š. siūlė prisiimti kaltę, prašė jo. Blogai su atmintimi, nemažai praėjo laiko, todėl jis patvirtina, jog tyrimo metu jo parodymai užfiksuoti tinkamai, nes tyrimui jis sakė visą tiesą.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.23-27), liudytojas A. Š. patvirtino, kad prie arbatos V. V. pasakojo, jog A. Š. prašė jo prisiimti kaltę dėl sprogimo. A. Š. buvo žinoma, kad garaže badomi atvežti iš Utenos balionėliai. Sprogimo dieną V. V. dirbo lauke iki pietų, atliko darbus prie hidraulinės mašinos, buvo naudojamas dujų (propano) balionas. Prie hidraulinės mašinos iki pietų dirbo su S. B.. Patalpoje nematė, kad būtų dirbama su dujų balionu. Nematė, kad jis (V. V.) tą dieną dirbtų garaže ir naudotų dujų balioną. Apie 14 valandą V. V. hidrodinaminę mašiną nuvarė į aikštelę, vėliau jis sugrįžo ir dirbo po pietų jau tik su balionėliais. Buvo aitrus dujų kvapas, suprato, kad gaisras ir sprogimas įvyko būtent nuo šių dujų koncentracijos, kai nuo trumpo elektros sujungimo ar nuo kito ir įvyko sprogimas. Kito dujų nuotėkio patalpose nebuvo ir būti negalėjo. Sprogimo metu jis su A. Ž. buvo buitinėse patalpose, išbėgo į lauką, kur buvo kiti darbininkai. Visur patalpoje mėtėsi balionėliai. Degė autobusiuke, kur buvo čiužiniai ir balionėliai, taip pat reikėjo dar gesinti aplinkui besimėtančius ant žemės ir degančius balionėlius. Kai po sprogimo atvažiavo O. J., L. D., B. V., o vėliau ir direktorius A. Š., jų (darbininkų) nieko neklausinėjo, nes ir taip jiems buvo aišku, kad dėl aerozolių balionėlių badymo įvyko sprogimas. Liepė atvažiuoti visiems kitą dieną. A. Š. klausinėjo jo, ar tikrai gerai užsuko angliarūgštės balioną. Atsakė teigiamai, tuomet A. Š. numojo ranka ir nuėjo kalbėtis prie V. V..

Liudytojas V. V. (tyrime apklaustas taikant BPK 80 str. 1 d.) parodė, kad dirbo įmonės vairuotoju, konfliktų su vadovu A. Š. neturėjo. Įmonė yra skolinga jam atlyginimo. Gaisro dieną į darbą atvyko savo automobiliu. Pastoviai prie flakonėlių tą dieną jis nedirbo, kiek jų išardė, pasakyti negali: gal 40-60 vnt., gal mažiau. Dirbo prie automobilio, autobusiuko Renault, nes A. Ž. liepė nuimti kolektorių. Mašina buvo darbinė, važiuojanti. Naudojo raktus, o kaitinimui - propano balioną. Buvo šalta, reikėjo pašildyti detalę. Automobilis - nevažiuojantis, be variklio, reikėjo išrinkinėti detales. Patalpoje stovėjo trys automobiliai. Atlikęs darbus propano balioną paliko toje pat patalpoje, nesupranta, kodėl jo nepastebėjo gaisrininkai ir pareigūnai. Baigęs darbus su S. B. išėjo į lauką ir tada pamatė ugnį iš patalpos. Puolė gesinti gaisrą. Atvyko ir gaisrininkai, kurie ir tęsė gesinimo darbus. Suvirinimo aparatu nesinaudojo, tą dieną matė jį toje pačioje patalpoje, tačiau niekas su juo nedirbo. Gaisrininkas klausė jo, kas dirbo su dujų balionu. Neatsimena ir nežino, iš kur gaisrininkai galėjo žinoti, jog būtent jis dirbo. Liepė kitą dieną atvykti į priešgaisrinę tarnybą ir pasiaiškinti. Tą vakarą buvo atvykęs ir direktorius A. Š., tačiau nieko jo apie darbą su dujų balionu ir apie gaisro priežastį neklausinėjo. Negali paaiškinti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo eigoje, kai nurodė, jog atvykus A. Š. jam viskas buvo aišku. Ant rytojaus atvažiavo šefas A. Š., saugos darbuotoja O. J.. Direktorius paklausė, kas dirbo su propanu. Atsakė, jog dirbo jis. A. Š. liepė surašyti paaiškinimą, todėl jis trumpai pasiaiškino apie įvykį ir savo darbus su dujų balionu. Direktorius liepė nuvažiuoti pas gaisrininkus ir jiems surašyti paaiškinimą, ką jis ir padarė. Nurodė, kad galėjo įvykti dujų nutekėjimas iš naudojamo baliono. Neatsimena, ar jis pats rašė, ar iš jo žodžių buvo surašytas paaiškinimo tekstas. Taip išeina, kad balionas buvo nekokybiškas, plius dar šaltis. Čia yra tik jo prielaida, kad dujų balionas - nekokybiškas. Nuo ko iš tikrųjų įvyko sprogimas, jis nežino. Atviros ugnies tikrai niekur nematė. Čiužiniai buvo sudėti automobilyje, galėjo užsidegti. Kur ir kam bus teikiami jo paaiškinimai, nežino, apie tai kalbos su juo nebuvo. Kur buvo gaisro židinys, jis nežino, tačiau gaisro metu matė, kad autobusiuke ruseno čiužiniai. Nežinojo, kad jo paaiškinimas bus teikiamas draudimui. Su autobusiuku Renault Master jis dirbo tik tą gaisro dieną, kai nuiminėjo kolektorių, tačiau nuimti iki galo nepavyko. Tai buvo vienintelis atvejis. Ar automobilyje buvo balionėlių, nematė. Negali pasakyti, ar gaisro dieną buvo remontuojama kieme stovinti hidrodinaminė mašina. Ar buvo šildomas filtras ar siurblys, neatsimena. Jeigu buvo, tai buvo daroma su tuo pačiu dujų balionu. Nežino, ar sprogimo priežastys gali būti ir nuo balionėlių dujų. A. Š. nieko nekalbėjo, kad kreipsis į draudimą. Nebuvo kalbama apie įvykį ir apie tai, kad nuo sprogimo priežasties priklausys įmokos. Už priešgaisrinių taisyklių pažeidimą buvo nubaustas bauda.

Papildomai apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad prie sandėlio buvo atvykęs nuosavu automobiliu. Atrodo, kad įvykio dieną remontavo automobilį Ford ar Renault. Prie flakonėlių tą dieną dirbo trumpai. Dujų (propano) balionas buvo raudonos spalvos, po darbo paliko jį vietoje, iš patalpos neišnešė. Su A. Š. jo santykiai normalūs. Vietoje, kur jis ardė automobilio kolektorių, jautėsi malonus kvapas, bet akių negriaužė, kvėpuoti buvo galima. Be to jie pro duris ir išeidavo, ir įeidavo. Ar degė pečius, pasakyti negali. Po darbo automobilyje rusenančių čiužinių nematė, darė tik prielaidą apie čiužinius. Autobusiuke, be čiužinių, buvo ir balionėlių. Teismui parodžius liudytojui Renault Master nuotraukas, jis pripažino, kad „matosi, kad važiuoti negali, nes nėra variklio, variklis išrinktas“ (t. 8 b.l. 184).

Liudytojas A. Š. parodė, kad yra gaisrininkas. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo gautas pranešimas apie gaisrą po sprogimo. Atvykęs į įvykio vietą pamatė ant grindinio gulinčias garažo duris. Gaisro gesinimas jau buvo pradėtas iki jų. Apklausus žmones, ar yra nukentėjusiųjų, išsiaiškinta, kad visi darbuotojai sveiki. Užgesinę gaisrą pamatė, kad pastumta galinė siena. Darbuotojai sakė lakoniškai, kad įvyko sprogimas. Jie nieko daug neaiškino, bendrauti nenorėjo. Kodėl nenorėjo – jam nežinoma. Gaisro priežasčių nenustatinėjo. Tai nepriklauso gaisrininkams pagal pareigybę. Buvo matyti, kad gaisro židinys mikroautobuse, pastarąjį sunkiai sekėsi gesinti. Užgesindavo ir vėl atsirasdavo židinys, kas nėra natūralu. Mikroautobuse kažkas turėjo įtakos tam židiniui vis atsinaujinti. Galimai gaisrą veikė ir kiti faktoriai. Viduje buvo matyti flakonėliai nuo dezodorantų. Su bendrovės vadovais bendrauti neteko. Patalpoje nebuvo deguonies ar dujų balionų, kitaip jie iš sykio būtų buvę nešami į lauką. Taigi, balionų nematė nei viduje, nei lauke. Patalpos buvo uždūmintos, gesinama buvo per atstumą. Flakonėliai buvo sudėti autobusiuko gale – bagažo skyriuje. Dėl ko patalpose įvyko sprogimas, nepasakys. Tai galėjo būti nuo dujų koncentracijos. Vien nuo gaisro garažo vartai ir sienos neišvirstų. Matomai buvo atsitiktinumas, kad sprogimas įvyko vos išėjus žmonėms. Jei dujų koncentracija patalpose pakankama, sprogimui užtenka mažiausios kibirkšties. Išardytas variklis neužsidegs, tačiau jei jo plastiko detalės buvo plaunamos, tarkim benzinu, dyzelinu, tada gali.

Liudytoja L. D. parodė, kad dirbo įmonėje „Ūrus ir Ko“. Kiek atsimena, paskambino direktorius A. Š. ir pasakė, kas įvyko, liepė nuvažiuoti į vietą. Nuvykus prie garažų pabendrauti su darbuotojais nepavyko. Manoma buvo, kad sprogo dujos. Po kiek laiko atvažiavo A. Š.. Kadangi bendrovėje dirbo su draudimo reikalais, sekančią dieną paskambino ar parašė elektroninį laišką draudimui, kad įvyko įvykis, buvo sprogimas, kad pirminiais duomenimis, sprogo balionas ar kažkas, neatsimena tiksliai, ką nurodė. Bijo pasakyti, bet atrodo draudimui papildomos medžiagos ji neteikė, tik pranešė apie patį įvykį. Buvo įmonės padalinio vadovė. Kokia veikla buvo vykdoma garažuose (sandėliuose), nežinojo, kaip nežinojo, jog ten buvo pradūrinėjami balionėliai. Tokių dalykų ji nematė. Tokius darbus galėjo pavesti gamybos vadovas B. V., o jam - direktorius. Kitą dieną po sprogimo matė garažuose balionėlius. Atpažįsta save kalbantis telefonu su A. Š.. Buvo strese, kai ėjo kalba apie tai, jog reikės „užgesinti“ gaisrininkus, kad „nekeltų šaršalo per daug“.

Liudytojas E. Š. parodė, kad dirba gaisrininku. Kaltinamojo nepažįsta. Atvykus į įvykio vietą jų - gaisrininkų užduotis buvo sudaryti dvi grandis ir gesinti. Smarkaus degimo nebuvo, tik patalpos buvo uždūmintos. Degimas buvo mašinoje, kur buvo nemažai balionėlių. Kadangi patalpoje buvo tamsu, nepasakytų – kokių. Gaisrininkai nesiaiškina gaisro priežasties, tik atvažiavę daro savo darbą. Gesindami matė, kad degė flakonėliai, kurių buvo nemažai mikroautobuso viduje ir patalpoje. Jie degė kaip liepsna, tačiau ugnis buvo kitos spalvos ir juos buvo sunku gesinti. Visur patalpose buvo daug tų flakonėlių, balionėlių. Prie ėjimo jų buvo daug pažeistų. Jie (flakonėliai) buvo subadyti. Ar automobilyje jie buvo pažeisti, nepasakys. Kai patalpa uždūminta, nelabai matėsi. Kur tiksliai buvo gaisro židinys, nepasakys. Jo užduotis – gesinti. Didesnis degimas buvo prie mašinos. Dujų baliono patalpoje su automobiliais nebuvo. Degė vienas autobusiukas. Jo bagažo dalyje buvo gal 40 cm aukščio balionėlių. Sunku pasakyti, kiek tiksliai jų buvo – daugmaž iki kelių. Pats jis mašinos negesino, tai darė antroji grandis. Su darbininkais bendrauti neteko. Kokia buvo sprogimo priežastis, nelabai domėjosi. Tačiau turi susidaryti kažkokia dujų koncentracija, kad sprogimas įvyktų. Patalpų lubų aukštis buvo 5-6 m, ilgis gal 10 m. Lauke buvo minusinė temperatūra. Viduje šilta, tačiau veikiausiai – dėl gaisro. Degdamos dujos skleidžia šilumą.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba gaisrinėje. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo gautas pranešimas, kad įvyko sprogimas. Atvykus buvo sudarytos dvi grandys ir pradėtas gesinimas. Jo paties grandis gesino automobilio (mikroautobuso) priekį. Automobilio spalvos ir modelio neužfiksavo. Be to uždūmintoje patalpoje ir su apsaugine kauke nebuvo gero matymo. Degė variklis ir vidus. Ten yra plastiko detalių, kuro sistema. Todėl užtruko gesindami. Užgesinus, pradėjo šalinti gaisro židinį. Pašalinę židinį susirinko įrangą ir išvyko. Nuo ko užsidegė, pasakyti negali. Patalpoje ir pačiame automobilyje buvo flakonėlių. Jų buvo maždaug iki kelių. Spardė juos, kad neatsinaujintų židinys. Matė tarp jų pradurtų. Automobilyje kitų daiktų, be flakonėlių, nebuvo. Iš patalpų į lauką buvo išnešti lova ir čiužinys. Dujų balionų nematė. Buvo dar kitas autobusiukas ir lengvasis automobilis, tačiau pastarieji nedegė. Nežino, ar automobilis galėjo užsidegti nuo sprogimo.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirba gaisrinėje vyr. specialistu. Jo darbas – vadovauti incidentui. Kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Gavę pranešimą, kad įvyko sprogimas, išvyko į vietą. Atvykus pirmosios pajėgos jau buvo vietoje. Gaisras buvo lokalizuotas. Vyko tik autobusiuko gesinimas. Matė išvirtusius vartus. Patalpose buvo dūmai. Buvo išvirtę garažo vartai, siena, išgriuvusi anga, viduje stovėjo automobilis. Kai atvyko, dar vyko kažkoks jo degimas. Buvo kažkokia lova laukan išnešta. Patalpose mėtėsi flakonai nuo dezodorantų. Įvertino saugumą, liepė aptverti pastatą ir nieko neleisti, nes viduje buvo nesaugu. Matėsi, kad galinė siena vos laikosi. Su darbuotojais nebendravo. Matė plaktuką, buvo matyti, kad su balionėliais vyko kažkokia veikla. Kažkas minėjo, kad su balionėliais buvo vykdomi darbai, jie buvo pradurti. Negali pasakyti, ar sprogimas įvyko nuo dujų mišinio. Nėra specialistas. Kad sprogimas buvo – matė. Į tas patalpas, kur nebuvo gaisro židinio, nėjo. Buvo dar šildymo patalpa, toliau nuo sprogimo vietos buvo krosnis ar „buržuika“. Tikrai nežino, ar sprogimas galėjo įvykti nuo krosnies. Gali turėti asmeninę nuomonę, tačiau nėra ekspertas. Susidarė įspūdį, kad sprogimas greičiausiai įvyko nuo dujų koncentracijos. Flakonai buvo subadyti, patalpoje jautėsi spirito ar dezodorantų kvapas. Tų flakonėlių buvo tikrai ne dešimt. Didžioji jų dalis buvo neapdegusi. Jų buvo ir automobilyje, kai kurie (flakonėliai) dar degė. Mano, kad sprogimas įvyko patalpoje, kur stovėjo automobilis. Jis galėjo užsidegti nuo sprogimo.

Liudytojas R. Č. parodė, kad dirba Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate. Apie įvykį mažai ką atsimena. Jam atvykus gaisras jau buvo užgesintas. Jo užduotis buvo užfiksuoti įvykį, padaryti nuotraukas. Iš įvykio vietos buvo paimti: plaktukas ar kažkoks kitas smailus daiktas skylėms padaryti bei vienas ar du flakonėliai. Dėl ko įvyko gaisras, jam nėra žinoma. Į įvykio vietą vyko kartu su tyrėju. Gali būti, kad sprogimas įvyko dėl dujų koncentracijos. Ten buvo ilgas mūrinis pastatas, suskirstytas sekcijomis. Kaip garažas. Kiek atsimena, buvo išvirtusios sienos ir po patalpas vaikščioti buvo pavojinga. Gaisrininkai buvo dėl to perspėję. Įėjęs buvo tiek, kad galėtų nufotografuoti. Vienoje patalpoje buvo autobusiukas, kitoje pusėje buvo kita patalpa. Joje ir buvo paimtas įrankis bei balionėliai nuo dezodorantų. Jų buvo visokių, su skirtingais užrašais. Jie buvo kiauri. Ar buvo ir apdegusių, dabar jau negalėtų pasakyti. Vienoje iš mažesniųjų patalpų buvo krosnelė. Sienos ten buvo atsidalijusios. Ar patalpose buvo dujų balionas, nepasakys.

Liudytoja N. M. parodė, kad IF draudime dirba teisininke. 2014 m. jai teko nagrinėti įmonės „Ūrus ir Ko“ bylą po įvykio, nes viena iš jos funkcijų yra įvykių žalų reguliavimas. Reikėjo sureguliuoti įvykį sprendimui priimti: išmokėti arba neišmokėti įmoką. Buvo gautas pranešimas, kad yra žala dėl sprogimo bei gaisro. Išreikalavo reikalingus dokumentus. Draudėjo buvo pateikta informacija, kad remonto metu buvo šildoma automobilio detalė, mašina buvo naudojama atliekų tvarkymui (draudžiama veikla) ir dėl darbuotojo neatsargumo įvyko gaisras. Buvo pateiktas ir darbuotojo V. V. paaiškinimas. Su įmonės vadovu bendravo po įvykio, kai tik jis atsitiko. Kalbėjo telefonu. O toliau susirašinėjimas vyko raštu. Tyrimo metu jai kilo klausimų dėl gaisro ir sprogimo aplinkybių, todėl ir buvo įtrauktas dar tyrėjas G. V.. Šis kalbėjo ir su gaisrininkais. Informacijos apie balionėlių badymus Draudimo įstaiga negavo. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir išmokėta išmoka. Preziumuojamas yra Draudėjo sąžiningumas. Dar vėliau buvo gautas STT raštas, jog tyrimo metu nustatyta, kad jiems buvo pateikta melaginga informacija. Paprašė iš naujo įvertinti, ar įvykis būtų draudžiamasis ar ne. Byla buvo perduota regreso skyriui, kuris įvertino įvykį iš naujo ir pareiškė regresą, t.y. reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Taigi vėliau paaiškėjo, kad Draudėjo buvo pateikta melaginga informacija. Neteisėta, nelegali veikla negali būti draudžiama. Taip pat Taisyklėse yra punktas, jog Draudikas negali teikti melagingos informacijos.

Liudytojas M. U. parodė, kad dirba If P&C Insurance AS klientų departamento vadovu. Vertinant šį atvejį, ar tai draudiminis įvykis, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jeigu sąmoningai slepiama informacija, tai turėtų įtakos sprendimui.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba If P&C Insurance AS. Įmonė buvo draudimo įstaigos klientė. Kiek atsimena, buvo sprendžiama po gaisro, ar tai draudiminis įvykis. Pradžioje buvo gauta informacija apie remontuojamą automobilį, po to buvo patikslinta, kad šildant detalę įvyko sprogimas.

Liudytojas G. V. parodė, kad dirba IF draudimo bendrovėje draudiminių įvykių padalinio tyrėju. Iš bendrovės teisininkės N. M. gavo prašymą pasitikslinti įvyko aplinkybes. Su kaltinamuoju teko bendrauti tik telefonu. Jis paaiškino, kad sprogimo priežastis - nesaugus dujų baliono naudojimas, kai vienas iš darbuotojų remontavo autobusiuką. Po darbų dujų baliono neužsuko ir dėl to įvyko sprogimas. Paskui atsisakė kalbėtis, pasiūlė bendrauti su atsakingais įmonės darbuotojais raštais. Visą informaciją perdavė N. (M.). Įvykio vietoje nebuvo. Abejonių nekilo, nes bendravo telefonu ir su gaisrininkais, kurie patvirtino aplinkybę dėl dujų baliono.

2016-01-21 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), G. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str. nustatyta tvarka, Panevėžio apygardos teismui 2013-12-31 ir 2014-03-27 nutartimis sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t.6, b.l. 81-82):

2014-01-22 (šifras: 140103, STT04, pokalbis Nr. 1420) A. J. skambina V. J.. Pokalbis vyksta dėl sprogimo priežasties. V. J. nurodė - „Nu kas sprogo, flakoniukai visi sprogo.“

2014-01-23 (šifras: 140103, STT04, pokalbis Nr. 1496) A. J. skambina G. M.. Pokalbio metu G. M. teiraujasi, kaip sekasi, o A. J. nurodo, jog buvo atvykęs gaisrininkų ekspertas, kurį atvežė A. ir nustatė, jog buvo dujų nuotėkis iš baliono; kai gaisrininkas jo paprašė parodyti dujų balioną toje patalpoje, to baliono net nebuvo, tai A. nuėjo iš kitur jo atnešti; kalba, tai ką, netyčia prileido dujų, išsinešė į kitą vietą ir viskas susprogo, o A. J. nurodė, kad bent jau tokia oficiali versija „tai kaip suprantu, čia bus, bus oficiali versija“ (t.6, b.l. 85-101).

2016-01-22 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamojo A. Š., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), B. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), O. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str. nustatyta tvarka, Panevėžio apygardos teismui 2013-12-31 ir 2014-03-27 nutartimis sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t.6, b.l. 80,83):

2014-01-22 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1192) kaltinamasis A. Š. skambina O. J.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Š. paskambinęs duoda nurodymus O. J., koks jos tikslas nuvažiavus į įvykio vietą, t.y., uždrausti kam nors šnekėti, kad sprogimas įvyko nuo aerozolinių flakonėlių, bet kokia kaina: „Ir du klausimai, vieną klausimą, gaisrininkus turi, turi iš karto, ten jie, ten išdykavo, ko nereikėjo, darė, apie, balioniukai ten keli buvo tokie, tuos, apie tuos balioniukus iš karto negali būt kalbos“ (t.6, b.l.108).

2014-01-22 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1195) kaltinamasis A. Š. skambina A. Ž.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Š. pasiteiravo, ar pas jį garaže ten buvo dujų balionas ir atsakė, kad nepamena, o A. Š. sako, kad važiuoja į policiją susitikti ir nurodė, jei kažkas A. Ž. labai klaus, dėl ko įvyko sprogimas, liepė nurodyti, kad dėl dujų baliono dujų nuotėkio: „Ne, nu jeigu jau matysi, kad labai klaus, sakyk, nu buvo dujų balionas, gal būt tas nuleido iš kur aš žinau kaip“ (t.6, b.l.111).

2014-01-22 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1257) kaltinamasis A. Š. skambina I. K.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Š. pasakojo sprogimo gaisro aplinkybes UAB „Ūrus ir Ko“ garaže taip: „Nu chebra, chebra tvarkė, supranti, ten tokius, šūdą, metalo laužą, žinai, balionėliai ir visai...“ ir „Pradūrinėjo, susikaupė biški dujų ir pistelėjo, sprogo, nu i viskas.“ Taip pat jis pripažino, kad viskas įvyko dėl neatsargumo: „Žmonių neatsargumas, daugiau nieko.“ „Tik tiek, kad žinai, tokį plaktuką rado tie, atsisėdę supranti, jie pra...pradūrinėja, tikrina, ar nėra dujų, nes negali atiduot metalo, žinai.“, „Paim, bakst bakst pradur pradur, supranti.“ „O iš tų po biški prisirinko, tu supranti. Užsidarė, šalta gi subinės, tai gerai, kad nebuvo viduj“ (t.6, b.l.61).

2014-01-23 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1313) kaltinamasis A. Š. skambina I. V.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Š. skundžiasi I. V., jog daug patyrė nuostolių dėl gaisro-sprogimo, tuomet I. V. pasako, kas už visus prisiėmė atsakomybę „Nu gaus velnių V., už visus.“, „Ai Dieve mano, V. (neaišku) matau.“ 2014-01-23 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1321) A. Š. skambina B. V.. Pokalbis vyksta apie draudikus ir flakonėlius: „Dabar žiūrėk, su draudikais reikės sudirbt tenai, kas liečia autobusiukus, ir taip toliau.“, „Nu ką (neaišku), jie čia norės, kai išvalysim, ar...“, liepė prieš apžiūrą visą autobusiuką išvalyti nuo aerozolinių flakonėlių, į ką B. V. sako - „Ne, nu tai tuos mes balionus kai išimsim.“, o A. Š. atsako - „Nu nu tai taip taip taip.“ (t.6, b.l. 102-144).

2010-11-19 „If P&C Insurance AS“ filialo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.010 7.8 punkte nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl veiksmų (veikimo ar neveikimo), padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 7.16.2 punkte nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė, tiesiogiai ar netiesiogiai kylanti dėl bet kokių lengvai užsidegančių ar kitų pavojingų medžiagų; 58.2 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu draudėjas arba trečiasis asmuo bando suklaidinti Draudiką klastodamas faktus, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo išmokos dydžiui nustatyti (t.1, b.l. 32-37).

2014-05-29 UAB „Ūrus ir Ko“ rašte Nr. 2.2-75 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame „If P&C Insurance AS“ filialo juristei N. M., nurodyta, kad UAB „Ūrus ir Ko“ nuomojamose gamybinėse sandėliavimo patalpose, Radviliškio g. 47, Šiauliuose, vykdomi paruošiamieji gamybiniai darbai - tvarkomos, remontuojamos nuotekų valymo įrenginių vidinės įrangos dalys, ruošiamos kasetės su filtruojančiomis medžiagomis, vykdomi transporto priemonių priežiūros, komplektavimo, smulkūs remonto darbai (t.1, b.l. 49-50).

2014-07-09 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus rašte Nr. STR-1254 „Dėl draudimo išmokos mokėjimo“ nurodyta: kadangi UAB „Ūrus ir Ko“ įsipareigojo atstatyti pastatą ir sutvarkyti avarijos padarinius savo jėgomis ir draudimo lėšomis, todėl sutinka, kad draudimo išmoka, pagal administruojamą žalos bylą Nr. IF/BC/0000600, būtų pervedama į UAB „Ūrus ir Ko“ sąskaitą LT974010042403936929, esančią DNB banke (t.1, b.l. 59).

2014-07-15 „If P&C insurance AS“ filialo pranešime Nr. IF/BC/0000600, adresuotame UAB „Ūrus ir Ko“, nurodyta, kad pagal 2014-01-23 pranešimą apie įvykį, kuris draudimo poliso Nr. BCA 00006977 sąlygomis buvo pripažintas draudžiamuoju, suskaičiuota 90 000 Lt draudimo išmoka. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.130 - 6.140 straipsniais, 2184 eurų (7539 Lt) šiuo pranešimu įskaitoma nesumokėtoms draudimo įmokoms padengti už draudimo sutartis Serija BCA Nr.00008781 už 6389 litus (1851 eurą) ir Serija CMRA Nr.002236 už 1150 litų (333 eurų), kita draudimo išmokos dalis - 23882 eurai (82461 litas) - išmokėta į UAB „Ūrus ir Ko“ nurodytą sąskaitą (t.1, b.l. 61-62).

2015-04-27 pranešimu Nr. IF/BC/0000600 „If P&C Insurance AS“ filialo juristė N. M. pateikė 2014-01-22 Radviliškio g. 47, Šiauliuose, įvykusio gaisro žalos bylos dokumentų kopijas (t.3, b.l. 2-83).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautos medžiagos Nr. 011500038483, įrašų iš žurnalo apie įvykį kopijos (t.3, b.l. 85- 106). 2014-01-22 Šiaulių apskrities VPK Žurnalo apie įvykį išraše nurodyta, kad atvykę Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriai pateikė pirminę išvadą, kad sprogimo ir gaisro židinys - vienas iš garaže stovėjusių krovininių autobusų, kuriame buvo sukrauti tušti aerozoliniai buteliukai, iš kurių galimai nutekėjus ir susikaupus sprogioms dujoms ir atsiradus pašaliniam ugnies šaltiniui, įvyko sprogimas, po kurio kilo gaisras. Viename iš UAB „Ūrus ir Ko“ garažų buvo rasta daugiau tuščių tokių aerozolinių dezodorantų buteliukų. įtariama, kad visi buteliukai buvo tuštinami, prakertant jų metalinį korpusą. Įvykio vietoje rasti ir paimti du plaktukai su privirintais smailiais antgaliais, trys apdegę metaliniai dezodorantų buteliukai (t.3, b.l. 86-87).

2014-04-24 Danske Bank operacijos išraše nurodyta, kad 2014-07-15 iš „If P&C insurance AS“ filialo banko sąskaitos Nr.LT387400000022223620 į UAB „Ūrus ir Ko“ banko sąskaitą Nr. LT974010042403936929 buvo atliktas 82 461 lito (23882 eurų) vertės mokėjimas su nuoroda: „Žala IF/BC/0000600/2, draudimo išmoka dėl sugadinto garažo“ (t.3, b.l. 70).

2014-01-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas įvykio vietos, Radviliškio g. 47, Šiauliuose, planas, kuriame aprašyta, kur buvo rasti plaktukai, aerozolio buteliukai, automobiliai ir plastikinės talpos (t.3, b.1.116-118).

2015-08-12 Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba pateikė įvykio - gaisro, įvykusio 2014-01-22 Radviliškio g. 47, Šiauliuose, tyrimo medžiagą (t.3, b.l. 129-138).

2014-01-23 Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus akte dėl kilusio gaisro Nr. 50-36 yra nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis - priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, atliekant ugnies darbus (t.3, b.l. 131).

2014-01-23 V. V. paaiškinime, adresuotame Šiaulių APGV viršininkui J. M., nurodyta, kad 2014-01-22 jis dirbo savo darbo vietoje UAB „Ūrus ir Ko“, adresu Šiauliai, Radviliškio g. 47, remontavo automobilį Renault Master. Kadangi buvo labai šalta, jis darbui prie automobilio naudojo dujinį šildytuvą su atviru ugnies šaltiniu. Automobilis buvo pakrautas lovos čiužiniais. Jis manė, kad dirbant nuo atviro ugnies šaltinio galėjo pradėti smilkti sukrauti čiužiniai, bet jis to nepastebėjo. Sprogimas galėjo kilti dėl dujų nuotėkio iš naudoto dujų įrenginio. Baigęs dirbti, dujų balioną paliko tame pačiame garaže. Apie 16 val. 26 min. garaže išgirdo sprogimą. Įbėgęs į garažą, pastebėjo, kad dega Renault automobilis (t.3, b.l. 132).

2014-01-23 V. V. paaiškinime, adresuotame UAB „Ūrus ir Ko“ direktoriui, nurodyta, kad remontuojant mikroautobusą Renault Master, reikėjo atšildyti užšalusią automobilio detalę. Darbus atliko, naudojant atvirą propano baliono dujų liepsną. Jis neatkreipė dėmesio, kad automobilio kėbule sukrauti lovų čiužiniai. Baigęs darbus, užgesino dujų degiklį ir ruošėsi eiti namo. Nepastebėjo, kad iš propano baliono yra dujų nuotėkis, taip pat, kad rusena čiužiniai, dėl ko jie užsidegė ir įvyko sprogimas (t.1, b.l. 39).

2014-02-23 tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodyta, kad gaisro vieta Radviliškio g. 47, Šiauliuose, mūriniame garaže, naudojamame UAB „Ūrus ir Ko“. Iš nustatytų aplinkybių padaryta išvada, kad kilus gaisrui krovininiame mikroautobuse, jam degant ir kaupiantis dujoms iš suskystintųjų dujų baliono, jos sprogo, padarydamos žalą mūrinio garažo konstrukcijoms. Prie pranešimo pridedama fotolentelė su nuotraukomis iš įvykio vietos, kuriose matyti įvykio vietoje gausiai pasklidę aerozolio flakonėliai (t.3, b.l. 133-136).

2016-01-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. D. pateikė 2 vnt. slėginių indų - aerozolinių flakonėlių (t.3, b.l. 142-143).

2016-02-23 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr.4-09-134 nurodyta, kad Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, 2014-01-22 oro sąlygos buvo: vidutinė oro temperatūra -15,6 (cels), maksimali -12,4 (cels), minimali-18,4 (cels) (t.3, b.l. 145).

2016-09-22 Aplinkos apsaugos agentūros rašte Nr.(28.6)-A4-9508 „Dėl reikalavimo pateikti informaciją“ nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra laikotarpiu (nuo 2013-03-08 iki 2014-03-07) UAB „Ūrus ir Ko“ nebuvo išdavusi leidimo/licencijos veiklai vykdyti adresu Radviliškio g. 47/P. M. g. 10, Šiauliai (t.3, b.l. 165).

2016-03-03 tyrimo metu apžiūrėtas interneto tinklalapis http://lietuvosdiena.lrytas.lt/nelaimes/siauliuose-per-sprogima-sugriuvo-dalis-garazo-sienos.htm (t. 7, b.l. 24-40).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja detaliai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (įstaigą, instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Sutinkamai su BPK 255 straipsnio 1 dalimi byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nagrinėjamojoje byloje, nors kaltinamasis A. Š. ir neigia veikęs nusikalstamai tikslu apgaulės būdu užvaldyti draudimo kompanijos turtą, teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad jis sąmoningai (tyčia) suklaidino draudimo bendrovę, nurodydamas tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie tikrąsias įvykio (sprogimo, gaisro) aplinkybes. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė juridinio asmens - Draudėjo suklaidinimu apie tai, kokia veikla iš tikrųjų buvo vykdoma sandėliuose Radviliškio g. 47, Šiauliuose, kokia buvo sprogimo bei gaisro priežastis, kas nulėmė, jog bendrovė „If P&C insurance AS“ apskaičiavo 26065,80 Eur draudimo išmoką dėl sprogimo, gaisro metų patalpoms padarytos žalos, iš kurių 23882,36 Eur pervedė bendrovei UAB „Ūrus ir Ko“, o 2183,44 Eur įskaitė už nesumokėtas draudimo įmokas. Tokiais veiksmais juridinio asmens naudai kaltinamasis A. Š. įgijo didelės vertės turtą bei išvengė turtinės prievolės.

Kaip matyti iš liudytojų S.B., V. J., A. Š., V. V. parodymų teisme, liudytojo A. Ž. (mirė) parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bendrovės sandėliuose, adresu Radviliškio 47, Šiauliuose, patalpoje G3, vadinamoje plovykla, darbininkai specialiais įrankiais (specialiai tam pritaikytais plaktukais) pradurdavo aerozolinius flakonėlius, balionėlius, iš kurių išleisdavo skystį (garus), po ko suspausdavo juos ir sudėdavo į maišus. Kaip parodė liudytojas A. Ž., daugiausia jų (flakonėlių) buvo sudėta būtent į nevažiuojantį mikroautobusą (Renault Master). Toks darbas vyko keletą dienų. Liudytojas S. B. nurodo, kad patalpoje buvo aerozolio kvapas, tačiau patalpos vėdinamos nebuvo. Apie tai parodė ir liudytojas V. J., teigdamas, kad jiems (darbininkams) nebuvo leista vėdinti patalpų, ir kad sprogimas, kaip įtaria, įvyko dėl balionėlių, dėl nuo jų susikaupusių dujų, o kas paskatino užsidegimą - liudytojui nėra žinoma, galimai tai įvyko nuo elektros.

Liudytojas, policijos tyrėjas L. Č. parodė, kad įvykio vietos apžiūros metu rasta flakonėlių, kurie buvo išmėtyti ant žemės, šalia mašinos. Flakonėliai buvo ir kitose patalpose, matėsi, kad su jais kažkas buvo daroma. Spėjo, kad kai buvo pradurti flakonėliai, susikaupė sprogi medžiaga, galimai buvo uždegtas degtukas ir įvyko sprogimas. Darbininkai nebendravo, slapstėsi. Atvykęs asmuo, prisistatęs direktoriumi, teigė, kad nepageidauja jokio tyrimo ir pats išspręs šią problemą. Analogiškas aplinkybes nurodė apklausoje ir kitas policijos pareigūnas, liudytojas R. Č., aiškindamas, kad iš įvykio vietos buvo paimtas plaktukas su smailiu galu skylėms padaryti, du flakonėliai nuo dezodorantų. Vieta buvo fotografuojama.

2014-01-22 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta, kad buvo rasti plaktukai, aerozolio buteliukai, automobiliai ir plastikinės talpos (t.3, b.1.116-118,119).

Liudytojai E. Š., A. R., R. M., kurie atvyko gesinti gaisro, nurodo, kad smarkaus degimo nebuvo, patalpos buvo uždūmintos. Taip pat visi gaisrinės darbuotojai parodė, jog patalpoje visur mėtėsi balionėliai, dalis jų buvo subadyti, pradurti. Gesindami matė, kad dega ir išmėtyti patalpoje flakonėliai. Flakonėliai buvo ir degusio mikroautobuso viduje, kaip nurodė liudytojas E. Š., sunku pasakyti, kiek jų buvo automobilyje, apie 40 cm aukščio. Juos reikėjo gesinti, nes jie ir vėl užsidegdavo. Dujų baliono patalpoje su automobiliais nebuvo.

2016-09-22 Aplinkos apsaugos agentūros rašte Nr.(28.6)-A4-9508 „Dėl reikalavimo pateikti informaciją“ nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra laikotarpiu (nuo 2013-03-08 iki 2014-03-07) UAB „Ūrus ir Ko“ nebuvo išdavusi leidimo/licencijos veiklai vykdyti adresu Radviliškio g. 47/ P. M. g. 10, Šiauliuose (t.3, b.l. 165).

2017-05-16 Aplinkos apsaugos agentūra rašte Nr.(27)-A4-5122 nurodo, kad jei aerozolinių balionėlių atliekos būtų identifikuotos kaip pavojingos atliekos, t.y. pasižymėtų viena ar kelioms pavojingomis savybėmis, nurodytomis Reglamento Nr.1357/2014 (ES) priede, tai tokie nurodyti veiksmai, kaip aerozolių balionėlių tuštinimo darbai, juos mechaniškai praduriant bei išleidžiant juose esančius skysčius ir dujas ar jų likučius, būtų priskiriami pavojingų atliekų tvarkymo veiklai. Tokiai veiklai reikalinga licencija. Nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Ūrus ir Ko“ neturėjo Licencijos veiklos vykdymui adresu Radviliškio g.47/ P. M. g.10, Šiauliuose (t. 9, b.l. 21-23).

Kad tuštinami bendrovės sandėliuose flakonėliai (balionėliai) priskiriami pavojingoms atliekoms, matyti iš daiktinių įrodymų, esamų prie bylos aerozolinių flakonėlių „Alberto Ross“. Du tokius flakonėlius įvykio vietoje, mamos (S. D.) sprogimo apgadintame automobilyje Peugeot 406 rado liudytojas, bendrovės darbuotojas M. D.. Jo motina šiuos balionėlius pateikė tyrimui (t.2, b.l. 3-6, t.3, b.l. 139-142). Kaltinamasis A. Š. nurodo, kad tai gaisro neapgadinti ir galimai M. D. ne iš įvykio vietos paimti balionėliai. Tačiau netikėti M. D. parodymais, jog rasti jie buvo garaže po sprogimo, pagrindo nėra. Liudytojas A. Š. parodė, kad būtent tokio pavadinimo „Alberto Ross“ dezodorantai buvo „badomi“ garaže. Minėtieji dezodorantai priskiriami yra prie pavojingų (degiųjų medžiagų), ant jų esamas simbolis „Infammable“ bei specialus ženklas perspėja apie greitą užsidegimą.

Kaltinamasis A. Š. nurodo, kad tokia veikla (aerozolinių balionėlių atliekų tuštinimas mechaniniu būdu - praduriant bei išleidžiant juose esančius skysčius ar dujas, jų likučius) priskiriama prie atliekų paruošimo naudoti ar šalinti veiklų, tačiau ir tokiai veiklai įmonė turėtų turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, parengtą ir išduotą teisės aktų nustatyta tvarka.

Patalpos, kur vyko aerozolinių balionėlių tuštinimas, neturėjo atliktos PŪV (planuojamai ūkinei veiklai) poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Kaltinamojo A. Š. raginimai telefoniniuose pokalbiuose ir atvykus į įvykio vietą bendrovės darbuotojams jokiu būdu nepasakoti niekam apie tai, kad sandėliuose buvo praduriami aerozoliniai balionėliai, įrodo, kad jis turėjo aiškų tikslą nuslėpti, kokia iš tikrųjų veikla buvo vykdoma iki sprogimo bendrovės patalpose. 2014-01-22 jis skambina įmonės darbuotojai O. J. ir pasisako, kad <... „apie tuos balioniukus iš karto negali būt kalbos“> (t. 6, b.l.108).

Taip pat byloje surinkta pakankamai duomenų, neabejotinų įrodymų apie tai, kad kaltinamasis A. Š. atliko eilę tyčinių veiksmų tam, kad nepaaiškėtų tikroji sprogimo ir gaisro įmonės patalpose Radviliškio g.47, Šiauliuose priežastis. Ir įvykdyti šie jo veiksmai buvo būtent tam, kad jų rezultate buvo konstatuota visiškai kita sprogimo priežastis, kuri leistų įmonei gauti draudimo išmoką bei išvengti būtinų įmokų pagal sutartį, o būtent:

Dar vykdamas automobiliu į gaisravietę 2014-01-22 kaltinamasis A. Š. telefonu duoda nurodymus darbuotojams tylėti apie balionėlius ir tikrąją sprogimo priežastį:

1) 2014-01-22 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1176) A. Š. skambina A. Ž.. Pokalbio pradžioje kaltinamasis A. Š. klausia, kas atsitiko, o A. Ž. nurodo, kad „sprogo balioniukai“, taip pat bendrai nupasakoja, kokią žalą padarė sprogimas, o A. Š. papildo, jog jis perspėjo, kad negalima koncentruotos aplinkos sudaryti: „Nu aš gi perspėjau, kad negalima koncentruotos daryt tokį dalyką, nu.“. Tuomet A. Ž. pasako, kad galėjo sprogti nuo elektros instaliacijos (t.6, b.l.59);

2) 2014-01-22 (šifras: 140103,STT03, pokalbis Nr. 1186) kaltinamasis A. Š. skambina B. V.. Pokalbis vyksta apie tai, kad B. V. pasakoja A. Š., kokia bendra situacija, kokios tarnybos yra atvažiavę ir sako, kad su gaisrininkais turbūt bus galima susišnekėti: „Tai gal...su gaisrininkais turbūt galima bus sušnekėt“, tuomet A. Š. užtikrintai pasako, kad viską sutvarkys, kad niekas „čia šar...šaršalo nekeltų“ ir priduria „Tai.... tie žalieji, užsmauksim tuos žaliuosius, jiem čia. Ten nieko nėra, kad ten nėra dėl ko kelt tiem žaliesiem“ (t.6, b.l.105);

3) 2014-01-22 (šifras: 140103,STT03, pokalbis Nr. 1187) kaltinamasis A. Š. skambina L. D.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Š. duoda nurodymus jai kartu su O. (J.) važiuoti į įvykio vietą ir kalbėtis su gaisrininkais, kad jie neužfiksuotų realių faktų „Taip, tik davai O. imk, kad, reik gaisrininkus, kad užgesintų .... ir ne nekeltų šaršalo per daug. Tu supranti?“ (t.6, b.l.60);

4) 2014-01-22 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1189) kaltinamasis A. Š. skambina A. Ž.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Ž. pasakoja, jog sprogimas įvyko nuo balionėlių, o A. Š. jam duoda nurodymus niekam nepasakoti tikrosios sprogimo priežasties „Nu tai, nu tai gerai, išvartė, yra tai yra, bet.... viskas, balionėlių ne, apie balionėlius jokios kalbos negali net būt“, o A. Ž. prižadėjo niekam nepasakoti, tačiau jis sako, vis tiek gaisrininkai balionėlius pamatys. Tuomet A. Š. atsako „Tai (necenzūriniai žodžiai...), užčiaupsiu aš juos, davai sutvarkot, supratot mane? To daikto būt negali“ (t.6, b.l.106-107 );

Kaltinamasis A. Š. 2014-01-22 skambina tuometiniam Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui J. M.. Ir nors kaltinamasis teigia, kad skambino ir prašė pastarojo pasiaiškinti su saviškiais, t.y. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, kad negąsdintų žmonių, kadangi norėjo išvengti faktų apie įvykius iškraipymo spaudoje, užfiksuoto pokalbio turinys leidžia teigti, jog kaltinamasis prašo valdybos viršininko visiškai kito - kad „vyrai nepultų jo, intensyviai...“, žada su juo susitikti (2014-01-22, šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr.1243, t.6, b.l.117).

Kaip matyti iš liudytojo J. M. parodymų, jis buvo gaisro vietoje, priežastis jam buvo neaiški. Kitą dieną su juo buvo susitikęs A. Š., pokalbio turinio liudytojas neatsimena. Vėliau jis pasirašė darbuotojo D. Z. paruoštą raštą, kuriame buvo pasakyta, jog sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio. Kaip specialistas gali pasakyti, kad praduriant balionėlius patalpa yra uždūminama. Tokiems darbams keliami specifiniai reikalavimai, susidaro sprogimui pavojinga aplinka. Vykdant tokią veiklą reikia turėti leidimą, patalpa turi būti atitinkamai pritaikyta, darbuotojai apmokyti.

2014-02-23 tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo“ inspektorius D. Z. nurodo, kad gaisro vieta Radviliškio g. 47, Šiauliuose, mūriniame garaže, naudojamame UAB „Ūrus ir Ko“. Iš nustatytų aplinkybių padaryta išvada, kad kilus gaisrui krovininiame mikroautobuse, jam degant ir kaupiantis dujoms iš suskystintųjų dujų baliono, jos sprogo, padarydamos žalą mūrinio garažo konstrukcijoms. Prie pranešimo pridedama fotolentelė su nuotraukomis iš įvykio vietos, kuriose matyti įvykio vietoje gausiai pasklidę aerozolio flakonėliai, dujų balionas, apdegęs mikroautobusas (t.3, b.l. 133-136).

Prie tarnybinio pranešimo taip pat pridėtas V. V. 2014-01-23 rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2014-01-22 jis remontavo automobilį Renault Master, šildė detales, naudojo dujinį šildytuvą su atviru ugnies šaltiniu, nuo atviros ugnies galėjo pradėti smilkti sukrauti autobusiuke čiužiniai, o sprogimas galėjo įvykti dėl dujų nuotėkio iš naudojamo dujų įrenginio (baliono) (t.3, b.l.132).

2014-01-24 administraciniu nurodymu V. V. už ATPK 192 str.1d. pažeidimą skirta 12,50 Lt bauda (t.8, b.l. 95).

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius D. Z., apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, kad, jo manymu, gaisro židinys buvo automobilio (mikroautobuso Renault Master) priekinėje dalyje, kur darbuotojas V. V. šildė detales, naudojo dujų balioną, buvo neatsargus, dėl ko užsidegus automobiliui įvyko susikaupusių dujų sprogimas. Kokia buvo dujų koncentracija, pasakyti negali, tačiau nemano, kad tai galėjo įvykti nuo balionėlių ardymo.

V. V. parodė, kad naudojo dujų (propano) balioną ir šildė automobilio Renault Master detales. Galėjo užsidegti nuo ugnies čiužiniai automobilyje, jis galėjo neužsukti baliono ir įvykti nutekėjimas bei sprogimas. Apie tai parašė direktoriui, kuris liepė jam nuvažiuoti pas gaisrininkus ir jiems surašyti paaiškinimą, ką jis ir padarė.

Kuomet suvirinimo darbus įmonėje vykdantis A. Š. į direktoriaus A. Š. klausimą, ar jis gerai užsuko dujų balioną (angliarūgštės), atsakė teigiamai, pastarasis numojo ranka ir nuėjo prie V. V.. Vėliau šis pasisakė bendradarbiams, jog direktorius prašė jo prisiimti kaltę dėl sprogimo. Apie tai parodė liudytojai M. D., A. Š..

Tokiu būdu, tai, kad sprogimo ir gaisro metu apdegė daugiausiai mikroautobusas Renault Master, yra paaiškinama ne tuo, kad ten gulėjo čiužiniai, kurie užsidegė pirmiausia, tačiau tuo, kad automobilyje buvo sukraunami tuštinami flakonėliai (balionėliai). Toje vietoje natūraliai susikaupė daugiausiai degios ir dar garuojančios medžiagos, kas natūraliai ir nulėmė, kad šis objektas (automobilis) po sprogimo daugiausiai apdegė. Kaip nurodė liudytojas A. Š., priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos pamainos vadovas, ugnis mikroautobuse buvo gesinama, tačiau ir vėl užsiliepsnodavo ir tai sąlygojo jame buvusi medžiaga – mikroautobuse buvo likę dar daug aerozolinių flakonėlių. Kita vertus, nuo sprogimo nukentėjo ne tik mikroautobusas, tačiau ir už jo stovintis automobilis Peugeot 406, priklausantis liudytojo M. D. motinai. Apie tai paliudijo teisme ne tik liudytojas M. D., bet ir liudytojas A. Š., teigdamas teisme, kad stovėjusio M. D. automobilio Peugeot variklio dangtis nuo bangos išsipūtė. Automobilis po gaisro užfiksuotas nuotraukose (t.8, b.l.83, 172). Kad nukentėjo ne tik Renault Master, matyti ir iš kaltinamojo A. Š. 2014-01-22 pokalbio su L. D., kai jis klausia apie apgadinimus Renault Master ir sužino, jog apgadintas ir kitas automobilis: „naujo automobilio nosis nunešta“ (telefoninis pokalbis Nr.1221).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant šio automobilio „suodžių nuosėdos“, aplink jį bei iš jo priekio - balionėliai (t.3, b.l.116-118). Sunaikinto, apgadinto turto 2014-01-24 apžiūros akte taip pat yra nurodyta, kad „įlenktas variklio gaubtas“ (t. 1, b.l. 42).

2016-05-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-2506 (15) nurodyta, kad tikėtina, jog tiriamuoju atveju sprogią atmosferą plovykloje G-3 pagrindinai sudarė tuštinamų aerozolinių balionėlių ingredientai - dujos ir etanolio garai, o garaže G-2 - minėtų ingredientų likučiai atgabentuose ištuštintuose aerozolių balionėliuose. Tiriamojo sprogimo tiesioginėmis priežastimis buvo patalpų uždujinimas ryšium su aerozolinių balionėlių tuštinimu (įskaitant jų laikymą po tuštinimo garaže G-2) ir nenustatyto uždegimo šaltinio poveikis susidariusiai sprogiai atmosferai. Šiaulių APGV VPPS inspektorius D. Z. išvadas dėl tiriamojo įvykio priežasčių padarė įvertinęs ne visas tiriamojo įvykio aplinkybes, jo išvados dėl tiriamojo įvykio priežasčių pripažįstamos neatitinkančiomis faktinės situacijos. Bylos medžiagoje yra požymių, kad tiriamojo įvykio atveju aerozolinių balionėlių tuštinimas neatitiko taisyklių [12] 82,116, 89 punktų reikalavimų (t.7, b.l. 49-63). Išvadoje taip pat teigiama, kad esant nuotėkiui SND balione laikomos dujos galėtų sudaryti degų mišinį su oru (sprogią atmosferą) ir sprogti esant uždegimo šaltiniui iš šalies. Tačiau yra konstatuojama, kad nei pareigūno L. Č. įvykio apžiūros metu, nei priešgaisrinės tarnybos atstovo D. Z. tarnybiniame pranešime nieko apie dujų balioną nėra pasisakyta, išvada pastarojo daroma tik iš V. V. paaiškinimų. Tiriant įvykį balionas nebuvo apžiūrėtas, jo čiaupo uždarymo padėtis, sandarumas, taip pat likutis dujų balione tiriami nebuvo.

Teisiamajame posėdyje apklausas ekspertas S. K. patvirtino atlikto tyrimo rezultatus (išvadą) ir parodė, kad įvykio vietos apžiūros metų suskystintų dujų baliono niekas neužfiksavo, tačiau vėliau priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas D. Z. kaip ir nufotografavo, nors nenurodė patalpos bei padarė išvadas, kad nutekėjimas buvo iš to baliono ir dėl to įvyko sprogimas. Medžiagoje buvo užfiksuoti aerozoliniai balionėliai, jų kapojimas, apie jų kiekį žinoma netiksliai, tik iš liudytojų parodymų. Fiksuoti du maišai balionėlių nenurodant kiekio. Apie sprogimo priežastį sprendė savo kompetencijos ribose ir pasisakė bei motyvavo, kodėl jo išvada skiriasi nuo kitos, byloje padarytos inspektoriaus D. Z. išvados. Vienas dalykas, kuris nekelia abejonių – sprogimas. Išskyrus dujas, patalpose nebuvo kam sprogti. Spręstina, kad sprogo oro mišinys su dujomis, todėl buvo ieškomas, nustatomas šaltinis. Dujų balionas buvo ar nebuvo, koks jo vaidmuo, tai yra tik iš dalies techninis klausimas, daugiau fakto klausimas - ar jis iš viso buvo patalpoje įvykio metu. Tokioje situacijoje, kaip buvo konstatuota įvykio apžiūros metu ir nufotografuota, atmetė dujų balioną ir konstatavo ir dabar teigia, kad nuotėkis buvo iš balionėlių. Dujų balionas turi tris apsaugas: du ventilius ir dar rankeną, kurią reikia paspausti. Baigęs darbą asmuo bent vieną iš ventilių tikrai užsuks. Jeigu būtų sprogimo banga į sieną, galėjo pažeisti dujų balioną, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos (nuotraukų), to neįvyko. Dujoms reikalingas uždegimo šaltinis, taigi veikė trys komponentai: mišinio susidarymas, tinkama koncentracija ir uždegimo šaltinis, pvz. elektros jungiklio kibirkščiavimas, kai išjungiama elektra. Kokie balionėliai buvo praduriami, duomenų nėra. Ar jie buvo pilni, ar pilni ir Lietuvos rinkai netinkami balionėliai, duomenų nėra. Iš praktikos gali pastebėti, prieš 10 metų buvo didelis sprogimas su gaisru Kirtimuose, kai buvo utilizuojami balionėliai. Netgi pusiau atviroje erdvėje susidarius koncentracijai tuomet įvyko dujų sprogimas.