Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Betono zona“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tingis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Betono zona“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tingis“ prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., J. K., antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10635, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-440-538/2019 dėl 2 702,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos UAB „Betono zona“ naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10634, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-440-538/2019 dėl 1 457,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos UAB „Tingis“ naudai. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123322 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1d-123264 buvo areštuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota S. K. vardu; 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1d-123446 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123382 buvo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis S. K. ir J. K.; 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123486 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SI d-123456 buvo areštuotos S. K. nuosavybės teise priklausančios 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SI d-123579 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123546 buvo areštuotos J. K. nuosavybės teise priklausančios 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123653 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123614 buvo areštuotas J. K. mokamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1d-123264 buvo areštuotas S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: negyvenamoji patalpa – garažas, patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo ir 1/2 pastato – dviaukščio blokuoto namo, esančių (duomenys neskelbtini).

14. Iš vykdomosiose bylose esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad pagal antstolio pasiūlymą skolininkui nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolio padėjėjas 2019 m. gruodžio 17 d. pasiūlė išieškotojoms UAB „Betono zona“ ir UAB „Tingis“ kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotojos UAB „Betono zona“ ir UAB „Tingis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, juo prašė nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. K. su darbo santykiais susijusių pajamų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Apeliantės atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolai išieškoti pakanka skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Apeliančių teigimu, 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. S1d-123264 areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas taip pat yra areštuotas ir baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kol nebus panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros taikytas areštas, tol išieškojimas iš šio turto negalės būti vykdomas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas su sutuoktine būtų sudarę vedybų sutartį, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123653 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123614 areštuotas J. K. mokamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė skolininko S. K. ir jo sutuoktinės J. K. nuosavybė.

18. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį, asmeninės prievolės, visų pirma, privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise prikalausančio turto nepakanka skolai išieškoti. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad vykdomosiose bylose buvo areštuotas skolininkui S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo ir 1/2 pastato – dviaukščio blokuoto namo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad visą anksčiau nurodytą skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra areštavusi Klaipėdos apygardos prokuratūra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-45-360/2020, kurioje J. K. kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, S. K. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-360/2020 buvo nutarta pratęsti laikino nuosavybės tesės apribojimo terminą trims mėnesiams S. K. turtui: 1) garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 3) automobiliui Peugot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. K. turtui, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. K., t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-360/2020 taip pat buvo nutarta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą S. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

21. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą tais atvejais, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo ir 1/2 pastato – dviaukščio blokuoto namo, esančių (duomenys neskelbtini), yra areštuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, darytina išvada, kad išieškojimas į paminėtą turtą pagal pareiškėjų pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus šiuo metu negali būti nukreiptas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tai, jog skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, nagrinėjamu atveju nepaneigia antstolio teisės nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo atmesti pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vadinasi, tiek skolininko, tiek ir jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis vertintini kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia antstoliui išieškojimą nukreipti į kelių rūšių skolininko turtą, juolab, kad tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis patenka į tą pačią išieškojimo iš skolinininko fizinio asmens turto eilę (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, vien išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio dalį pagal vykdomosiose bylose esančius duomenis nesudarytų sąlygų operatyviai ir efektyviai vykdyti išieškojimą bei nepagrįstai užtęstų vykdymo procesą, didintų vykdymo išlaidas bei pažeistų išieškotojų teisėtus interesus.

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123653 ir 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. SId-123614 areštuotas J. K. mokamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė skolininko S. K. ir jo sutuoktinės J. K. nuosavybė, byloje nėra duomenų, paneigiančių sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, nustatytina, jog skolininkui S. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

24. Atskirajame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl skolininko prievolės pobūdžio. Skunde teigiama, kad vykdomosiose bylose išieškomos bylinėjimosi išlaidos susidarė skolininkui veikiant šeimos verslo ineteresais, todėl teismui nebuvo pagrindo skolininko prievolės vertinti kaip asmeninės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininko prievolės pobūdžio. Vadinasi, paminėti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantė UAB „Betono zona“ pateikė teismui prašymą iš suinteresuotų asmenų S. K. ir J. K. priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teismui taip pat pateikti apeliantės išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymo kopija.

27. Pažymėtina, kad pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu ypatumus reglamentuoja CPK 593 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje nustatyta, jog CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

28. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas yra vienas iš vykdymo proceso metu kylančių klausimų, darytina išvada, jog šios kategorijos bylose vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tokios pozicijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu nagrinėjant pareiškimus dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-475-372/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-177-324/2018). Įvertinus aptartus argumentus, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 593 straipsnio 2, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų.