Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atstovams direktoriui M. C. ir advokatui A. S.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui V. J.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Intkaitra“ įgaliotam atstovui Ž. I.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandteka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Intkaitra“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. tarp atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir ieškovės UAB „Vandeka“ buvo sudaryta Darbų sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal darbo projektą/techninį projektą ir technines specifikacijas mokyklos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), atitinkamai atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir apmokėti už juos Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Ieškovės pagal Sutartį vykdyti darbai apėmė šias sritis: vidaus vandentiekis; vidaus nuotėkų šalinimas; šildymas ir vėdinimas; šilumos punktas; dokumentacijos sutvarkymas. Sutarties kaina sudarė 42 349,79 Eur su PVM sumą. Į bylą ieškovė teismui pateikė penkias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo arba apmokėjo tik iš dalies: 1) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN 001807, kurios neapmokėta dalis sudaro 1 334,52 Eur sumą; 2) 2018 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001817 – 5 025,17 Eur sumai; 3) 2018 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001828 – 1 032,80 Eur sumai; 4) 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001839 – 1 251,64 Eur; 5) 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001846 – 6 355,80 Eur sumai, viso bendra sąskaitų faktūrų suma sudaro 14 999,93 Eur. Pažymėtina tai, kad prie teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra pridėti ir atliktų darbų aktai (toliau – Aktai), kuriais ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, ir kurių pagrindu ieškovė atsakovei išrašė paminėtas sąskaitas. Statybos darbų žurnalo 12 puslapyje yra nurodyti Objekte ieškovės atlikti šilumos punkto įrengimo darbai, kurių atlikimą savo parašais patvirtino ieškovės atstovas, o taip pat ir Objekto techninės priežiūros vadovas A. K.. 2019 m. sausio 31 d. Skolų suderinimo aktas patvirtina, kad paminėtai dienai atsakovė ieškovei buvo skolinga 18 000,00 Eur sumą. Paminėtą aktą patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai. 2020 m. vasario 13 d. Gargždų „Minijos“ progimnazijos Goberniškės skyriaus Prašyme, adresuotame atsakovei, yra nurodyta, kad Objekte esantis šilumos punktas yra neveikiantis, atsižvelgiant į tai, prašoma pajungti šilumos punktą. Atsižvelgiant į paminėtą prašymą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio mėn. kreipėsi į atsakovę, prašydama pajungti Objekte esantį šilumos punktą, kadangi po remonto darbų atlikimo jis nebuvo pajungtas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. birželio mėn. Prašymu dėl papildomų paaiškinimų, adresuotu atsakovei, nurodė pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau šiame prašyme nebėra minimi šilumos punkto pajungimo darbai. 2020 m. sausio 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F20-5, antstolė R. V. konstatavo šias faktines aplinkybes: apžiūrint šilumos punktą trečiame mokyklos aukšte ieškovės direktorius S. L. paaiškino, kad jo bendrovė čia įrengė šilumos punktą, kuriame yra du šilumokaičiai, šildymo sistema, karšto vandens sistema, cirkuliacinis siurblys karštam vandeniui ir cirkuliacinis siurblys šildymo sistemai, vandens papildytojas. Sistema yra visiškai sumontuota, veikianti, todėl iš karto galima įjungti. Elektrikai neįrengė rozetės patalpoje, todėl sistemai įjungti iš kitos patalpos reikia atsinešti prailgintuvą. Įjungus matyti, kad sistema veikia. S. L. patvirtino, kad jo įmonė atliko visus projekte numatytus darbus. UAB „Klaipėdos rajono energija“ atstovas S. B., vykdantis šilumos katilinės eksploatavimo priežiūrą, patvirtino, kad šildymo punktas yra veikiantis.

Dėl užsakovo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus statybos rangos darbus.

8. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 1-4 dalys). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-484/2007).

10. Tuo būdu, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovės pareigą sumokėti rangovei už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovės aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovės informavimo apie tai, užsakovės valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties sąlygos, taip pat patvirtina suderintą šalių valią užsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, t. y., atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės jos atliktus darbus ir per 5 darbo dienas pasirašyti pateiktą darbų atlikimo aktą, už tinkamai ir laiku atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo (Sutarties 4.1.2. papunktis). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, atlikusi Sutarties 1.2. punkte aptartus darbus, siekdama paminėtų darbų apmokėjimo, vadovaudamasi Sutarties 4.1.2. papunkčiu atliktus darbus turėjo perduoti atsakovei abiejų Sutarties šalių pasirašytais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais. Kaip jau buvo nurodyta 7 sprendimo punkte, ieškovė į bylą teismui pateikė: penkias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo arba apmokėjo tik iš dalies: 1) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN 001807, kurios neapmokėta dalis sudaro 1 334,52 Eur sumą; 2) 2018 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN001817 – 5 025,17 Eur sumai; 3) 2018 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN001828 – 1 032,80 Eur sumai; 4) 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN001839 – 1 251,64 Eur; 5) 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN001846 – 6 355,80 Eur sumai, viso bendrai neapmokėtų sąskaitų faktūrų suma sudaro 14 999,93 Eur. Prie teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ieškovė pateikė darbų atlikimą patvirtinančius atliktų darbų Aktus, kurie patvirtinti tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovų parašais.

11. Pabrėžtina, kad ieškovė prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo ir Sutarties pagrindu turėjo aiškią pareigą abiejų Sutarties šalių suderinta valia perduoti ieškovės atliktus darbus atsakovei, byloje esantys Aktai patvirtina tai, kad numatytą pareigą ieškovė įvykdė tinkamai. Tačiau, atsakovė gavusi Sutarties ir Aktų pagrindu ieškovės išrašytas ir ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė siekia 14 999,93 Eur sumą, atsakovei tenkančios sutartinės pareigos - atsiskaityti su ieškove už pastarosios atliktus statybos rangos darbus – neįvykdė.

12. Faktinės iš statybos rangos teisinių santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

13. Nagrinėjamu atveju, atsakovė ginčija ieškovės atliktų darbų kokybę, pažymėdama, kad Objekte, ieškovės įrengtas šilumos punktas nėra veikiantis. Šias aplinkybes atsakovė grindžia į bylą pateiktu 2020 m. vasario 13 d. Gargždų „Minijos“ progimnazijos Goberniškės skyriaus Prašymu, adresuotu atsakovei, kuriame yra nurodyta, kad Objekte esantis šilumos punktas yra neveikiantis ir atsižvelgiant į tai prašoma pajungti šilumos punktą. L. R. M. – J. teismui duodama žodinius paaiškinimus patvirtino, kad surašė 2020 m. vasario 13 d. Prašymą adresuotą atsakovei, pažymėjo, kad liudytojai nebuvo pavesta kuruoti ieškovės atliekamus darbus. Liudytoja paaiškino, kad šilumos punktas nuo 2019 metų nėra eksploatuojamas, apie šilumos punktui reikiamų elektros resursų panaudojimą liudytoja nieko nežino. Iš pateiktų liudytojos paaiškinimų darytina išvada, kad liudytoja R. M. – J., nėra kvalifikuota statybos darbų vertinimo ekspertė, galinti įvertinti ieškovės Objekte atliktų darbų kokybę, todėl liudytojos prašyme adresuotame atsakovei, minimos aplinkybės, būtent tai, kad šilumos punktas yra neveikiantis vertintinos kaip nepatikimos.

14. Atsakovė savo argumentus taip pat grindžia trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pranešimu, adresuotu atsakovei, apie nustatytus neatitikimus, kuriuo atsakovės prašoma pajungti šilumos punktą. L. R. S. teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad dirba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriuje. Pastaroji žino, apie Objekte atsakovės atliktus darbus, liudytoja prižiūrėjo darbų vykdymą. Pažymėjo, kad visi Objekte atliktų darbų Aktai yra pasirašyti, Klaipėdos rajono savivaldybė su atsakove yra pilnai atsiskaičiusi už atliktus rangos darbus. Objekte esantis renovuotas šilumos punktas yra neįjungtas, jis yra nenaudojamas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į atsakovę su prašymu įjungti šilumos punktą. Šiame objekte šilumos energija gali būti tiekiama dviem būdais – katilinės pagalba arba šilumos punktu. Objektas dažniausiai šildomas katilinės pagalba. Objekte darbus prižiūrėjęs techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva, šiuo atveju, techninis prižiūrėtojas, priimdamas atliktus darbus ir tai įrašu pažymėdamas statybos žurnale, patikrindavo ar darbai yra atlikti tinkamai, ar šilumos punktas yra veikiantis. Pažymėjo, kad prašymu, adresuotu atsakovei, savivaldybė neišreiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės trūkumų. Patvirtino, kad šilumos punktas yra nenaudojamas, kadangi jis yra neįjungtas. Iš pateikto matyti, kad priešingai nei nurodo atsakovė, trečiojo asmens prašymas adresuotas atsakovei nėra pretenzija dėl ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų, kaip patvirtino liudytoja, tai tėra prašymas įjungti Objekte esantį šilumos punktą.

16. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovė ginčijo šalių patvirtintus atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, atsakovė priešieškinio dėl patvirtintų Aktų byloje nereiškė, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su atsakove už ieškovės atliktus statybos rangos darbus Objekte yra visiškai atsiskaičiusi. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ginčija tik dalį ieškovės atliktų darbų, t. y. šilumos punkto įrengimo darbus, kurių suma, kaip nurodė šalys, siekia apie 6 000,00 Eur, tačiau likusios sumos – apie 9 000,00 Eur, kuri sudaro didžiąją dalį ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo, atsakovė ieškovei ir toliau nesumoka, tokia situacija laikytina nesąžininga ir iš esmės pažeidžianti ieškovės finansinius interesus.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika darytina išvada, kad ieškovės Objekte atlikti šilumos punkto įrengimo darbai yra atlikti tinkamai, šie darbai atsakovei yra perduoti, darbų perdavimo ir priėmimo faktas nėra nuginčytas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų kokybės trūkumus, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytus argumentus. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų, kaip nepagrįsti atmestini.

18. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams - šalių sudarytai Sutarčiai, atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktams, bei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis rangos ir statybos rangos teisinius santykius, bei prieš tai nurodyta formuojama teismų praktika ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais privatinės teisės principais, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintinas visiškai. Ieškovės UAB „Vandeka“ naudai iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priteistina 14 999,93 Eur skola už ieškovės Objekte atliktus statybos rangos darbus. Pažymėtina, teismui priteisus 0,07 Eur skolos mažiau, nei ieškinyje nurodė ieškovė, dėl ypatingai mažo skirtumo tarp prašomos priteisti ir priteistos sumos, kuris, atsižvelgiant į skolos dydį laikytinas nereikšmingu, nėra pagrindo laikyti, kad ieškinys nėra patenkintas visiškai.

19. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

20. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu patyrė 3 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 338,00 Eur žyminis mokestis, 3 141,70 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 181,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“, juridinio asmens kodas 302351346, 14 999,93 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 93 ct) skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 14 999,93 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 661,20 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandeka“, juridinio asmens kodas 300090260.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.