Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-95-618/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: e2A-95-618/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02647-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vandteka“

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-95-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02647-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 2.6.18.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandteka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Intkaitra“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vandteka“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priteisti 15 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), jos pagrindu ieškovė įsipareigojo atlygintinai atlikti darbus pagal darbo projektą / techninį projektą ir technines specifikacijas objekte – mokyklos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. už atliktus darbus ieškovė atsakovei išrašė aštuonias pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė siekia 42 349,79 Eur sumą. Atsakovė pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovei liko skolinga 15 000 Eur sumą. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė ieškovės raginimų nepaisė. Atsakovė objektyvių pretenzijų ieškovei dėl darbų kokybės nepareiškė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad Sutarties 1.2 punktas nustatė, jog darbai apima šias projekto dalis: vidaus vandentiekio įrengimo darbus, vidaus nuotekų šalinimo darbus, šildymo ir vėdinimo darbus, šilumos punkto įrengimo darbus, dokumentų sutvarkymą valstybinėse institucijose. Teismui teikiamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 21 d. raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) naujai įrengtoje katilinėje sumontuotas tūrinis vandens šildytuvas nėra kombinuotas, karštas vanduo gaminamas tik veikiant granulių katilams. Rangos darbų pirkimo konkurso metu buvo pridėti reikalavimai katilinės įrangai, juose buvo nurodyta, kad tūrinis vandens šildytuvas privalo būti kombinuotas, t. y. karšto vandens gamyba veikiant granulių katilams ir elektra. Pagal katilinės tinklų schemą katilinės patalpoje nėra sumontuotas cirkuliacinis siurblys karšto vandens linijoje ir automatinis sistemos papildymo vožtuvas Nr. 4. Atsakovės teigimu, šie darbai turėjo (ir turi) būti atlikti ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vandteka“ savo sutartinių įsipareigojimų dar nėra tinkamai įvykdžiusi, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti visą Sutarties kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškovei UAB „Vandteka“ 14 999,93 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 14 999,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias rangos ir statybos rangos teisinius santykius, ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovės pareigą sumokėti rangovei už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovės aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovės informavimo apie tai, užsakovės valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties sąlygos taip pat patvirtina suderintą šalių valią užsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, t. y. atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės jos atliktus darbus ir per 5 darbo dienas pasirašyti pateiktą darbų atlikimo aktą, už tinkamai ir laiku atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo (Sutarties 4.1.2 papunktis). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, atlikusi Sutarties 1.2 punkte aptartus darbus, siekdama paminėtų darbų apmokėjimo, vadovaudamasi Sutarties 4.1.2 papunkčiu, atliktus darbus turėjo aiškią pareigą perduoti atsakovei abiejų Sutarties šalių suderinta valia – abiejų Sutarties šalių pasirašytais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais.

7. Teismas konstatavo, kad byloje esantys atliktų darbų aktai patvirtina tai, kad numatytą pareigą ieškovė įvykdė tinkamai. Ieškovė į bylą teismui pateikė: penkias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo arba apmokėjo tik iš dalies, bendra neapmokėtų sąskaitų faktūrų suma sudaro 14 999,93 Eur. Prie teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ieškovė pateikė darbų atlikimą patvirtinančius atliktų darbų aktus (toliau – ir Aktai), kuriais ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, kurie patvirtinti tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovų ir kurių pagrindu ieškovė atsakovei išrašė minėtas sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovė gavusi Sutarties ir Aktų pagrindu ieškovės išrašytas ir ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 14 999,93 Eur, atsakovei tenkančios sutartinės pareigos atsiskaityti su ieškove už pastarosios atliktus statybos rangos darbus neįvykdė. Be to, teismas konstatavo, jog ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų tinkamumą nustatytiems kokybės reikalavimams patvirtina ne tik atliktų darbų Aktai, bet ir Statybos darbų žurnalas, kurio 12 puslapyje yra nurodyti Objekte ieškovės atlikti šilumos punkto įrengimo darbai, kurių atlikimą savo parašais patvirtino ieškovės atstovas ir Objekto techninės priežiūros vadovas, taip pat antstolės R. V. 2020 m. sausio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F20-5.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ginčijo šalių patvirtintus atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, atsakovė priešieškinio dėl patvirtintų Aktų byloje nereiškė, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su atsakove už ieškovės atliktus statybos rangos darbus Objekte yra visiškai atsiskaičiusi. (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. vasario 13 d. prašyme, adresuotame atsakovei, minimos aplinkybės, būtent tai, kad šilumos punktas yra neveikiantis, vertintinos kaip nepatikimos, kadangi iš liudytojos R. M.-J., surašiusios prašymą, pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad liudytoja nėra kvalifikuota statybos darbų vertinimo ekspertė, galinti įvertinti ieškovės Objekte atliktų darbų kokybę. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio mėn. kreipimasis į atsakovę, prašant įjungti Objekte esantį šilumos punktą, nėra pretenzija dėl ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų ir, kaip patvirtino liudytoja R. S., dirbanti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriuje ir prižiūrėjusi atsakovės Objekte vykdomus darbus, tai tėra prašymas įjungti Objekte esantį šilumos punktą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. birželio mėn. prašymu dėl papildomų paaiškinimų, adresuotu atsakovei, nurodė pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau šiame prašyme nebėra minimi šilumos punkto įjungimo darbai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų kokybės trūkumus, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytus argumentus. Todėl atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų atmestini kaip nepagrįsti.

9. Teismas taip pat nustatė, jog 2019 m. sausio 31 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad paminėtą dieną atsakovė ieškovei buvo skolinga 18 000 Eur sumą. Atsakovė ginčija tik dalį ieškovės atliktų darbų, t. y. šilumos punkto įrengimo darbus, kurių suma, kaip nurodė šalys, siekia apie 6 000 Eur, tačiau likusios sumos – apie 9 000 Eur, kuri sudaro didžiąją dalį ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo, atsakovė ieškovei vis tiek ir toliau nesumoka. Tokia situacija laikytina nesąžininga ir iš esmės pažeidžiančia ieškovės finansinius interesus. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis rangos ir statybos rangos teisinius santykius, ir formuojama teismų praktika, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais privatinės teisės principais, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintinas visiškai. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 14 999,93 Eur skola už ieškovės Objekte atliktus statybos rangos darbus. Teismui priteisus 0,07 Eur skolos mažiau, nei ieškinyje nurodė ieškovė, dėl ypatingai mažo skirtumo tarp prašomos priteisti ir priteistos sumos, kuris, atsižvelgiant į skolos dydį, laikytinas nereikšmingu, nėra pagrindo laikyti, kad ieškinys nėra patenkintas visiškai. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu, patyrė 3 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 338 Eur žyminis mokestis, 3 141,70 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 181,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visa apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Teismui buvo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytas 2019 m. gegužės 21 d. raštas, kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) naujai įrengtoje katilinėje sumontuotas tūrinis vandens šildytuvas nėra kombinuotas, karštas vanduo gaminamas tik veikiant granulių katilams. Rangos darbų pirkimo konkurso metu buvo pridėti reikalavimai katilinės įrangai, juose buvo nurodyta, kad tūrinis vandens šildytuvas privalo būti kombinuotas, t. y. karštas vanduo gaminamas veikiant granulių katilams ir elektra. Pagal katilinės tinklų schemą katilinės patalpoje nėra sumontuotas cirkuliacinis siurblys karšto vandens linijoje ir automatinis sistemos papildymo vožtuvas Nr. 4. Šiuos darbus turėjo (ir turi) atlikti ieškovė. Kadangi UAB „Vandteka“ savo sutartinių įsipareigojimų nebuvo ir nėra tinkamai įvykdžiusi, ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti visos sutartų darbų kainos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buvo prašoma pateikti papildomus paaiškinimus dėl pozicijos dėl šilumos punkto veikimo mokyklos pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Į šį prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė oficialų atsakymą, jame patvirtino, kad šilumos punktas yra neveikiantis, ir pareikalavo pašalinti statybos trūkumus. Šis oficialus raštas gali būti traktuojamas kaip oficialus rašytinis įrodymas ir jame nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nėra tinkamai atlikusi visų jai pagal sutartį priklausančių atlikti darbų.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo liudytojos R. M.-J. paaiškinimų vertinimas kaip nepatikimų vien dėl to, kad ji nėra kvalifikuota statybos darbų vertinimo ekspertė, yra nepagrįstas, kaip ir neapgrįsta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas nėra pretenzija dėl ieškovės atliktų darbų, o tėra prašymas įjungti objekte esantį šilumos punktą. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens UAB „Intkaitra“ atstovo paaiškinimų, kuris nurodė, kad turi būti atlikti papildomi darbai ir nepakanka tik įjungti šilumos punktą tam, kad jis galėtų veikti. Atsakovė laikosi pozicijos, jog su ieškove ji atsiskaitys tada, kai ieškovė tinkamai atliks visus sutartyje numatytus darbus. Kol ieškovė vengia tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei neatsiranda prievolė sumokėti visą sutartyje numatytą darbų kainą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir priteisdamas sprendime nurodytas sumas iš ieškovės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendė iš esmės. Šioje nutartyje aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos bus priteistos priėmus galutinį sprendimą, tačiau jokių patirtų išlaidų atsakovei pirmosios instancijos teismas nepriteisė. Be to, priteistos visiškai nebūtinos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą.

Atsiliepimas

14. Ieškovė UAB „Vandteka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad klausimas dėl išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, šias panaikinus, turi būti išsprendžiamas pirmosios instancijos teismo priimant galutinį sprendimą, tai ir buvo padaryta. Skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visa apimtimi, todėl pagrįstai iš atsakovės buvo priteistos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog jis buvo sudarytas vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, taigi šis įrodymas byloje atsirado su bylą nagrinėjančio teismo žinia, teismas šiuo įrodymu grindė savo sprendimą, todėl teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą priteisimo klausimą.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė faktiškai ginčija ne visą sprendimo dalį (ne visą prašytos priteisti skolos sumą pagal laiku neapmokėtas sąskaitas), tačiau tik tą sprendimo dalį, kuri susijusi su atliktais ir perduotas darbais, susijusiais su šilumos punkto įrengimu, už bendrą 7 218,44 Eur sumą. Jokie kiti neapmokėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti perduoti ir priimti darbai nebuvo ginčijami pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra ginčijami ir apeliaciniu skundu.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl Sutarties sąlygų ir darbų apimties ir kad pagal Sutartį ieškovė tinkamai, laiku ir visiškai atliko ir atsakovei perdavė atliktų darbų rezultatus, dėl kurių jokių pretenzijų nebuvo. Byloje nėra ginčijami atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai ir neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Byloje nustatyta, jog ieškovės atlikti darbai buvo priimti atitinkamų savo srities specialistų ir apie tai atlikti įrašai statybos darbų žurnale, byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė iš ieškovės priėmusi atliktų darbų rezultatą šį perdavė užsakovei – trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, ji atliktų darbų rezultatą priėmė ir už tai visiškai su atsakove atsiskaitė, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Dar daugiau, byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, yra visiškai veikiantis ir dėl to pretenzijų nėra. Teismo posėdyje dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, jog savivaldybė, kaip darbų užsakovė, atliktų darbų rezultatą (šilumos punktą) priėmė, šis rezultatas tenkina savivaldybę, dėl perduoto ir priimto darbų rezultato jokių pretenzijų neturi, papildomai nurodė, jog šilumos punktas yra visiškai veikiantis, jį galima naudoti pagal jo paskirtį, tačiau šilumos punktas yra tiesiog neeksploatuojamas. Šios teismo išvados apeliaciniame skunde nėra ginčijamos.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog iš byloje esančių duomenų galima pamatyti, jog atsakovė pradėjo ginčyti atliktų ir perduotų darbų tinkamumą (dėl šilumos punkto) tik tuomet, kai ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei dėl skolos priteisimo. Savivaldybė jokių pretenzijų atsakovei dėl šilumos punkto nėra pareiškusi, taip pat nėra pareiškusi reikalavimų dėl sumokėtų sumų grąžinimo ar priteisimo, atsakovė savo lėšomis ir jėgomis nešalino jokių darbų trūkumų, neturėjo jokių išlaidų. Taigi, aptartas atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu pagrįstai teismo pripažintas kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis ieškovės finansinius interesus, tokios teismo išvados apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, vadinasi, su jomis atsakovė sutinka.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog apeliaciniame skunde nėra pateiktų minėtų savivaldybės raštų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant ir didesnę įrodomąją reikšmę turinčio įrodymo – faktinių konstatavimo protokolo, pranašumą prieš kitus rašytinius įrodymus patvirtinančių teisinių argumentų, nepateikta ir kitokio, nei teismo atliktas, įrodymų vertinimo. Minėti savivaldybės raštai niekaip negali būti laikomi ir prilyginami oficialiems rašytiniams įrodymams dėl to, kad šie neatitinka oficialiems rašytiniams įrodymams taikomų reikalavimų, be to, minėtų raštų turinys teismo posėdžių metu buvo paneigtas pačios institucijos – savivaldybės atstovo paaiškinimais.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad ne UAB „Intkaitra“ reikalas už ieškovę, atsakovę ar savivaldybę spręsti, kokius papildomus darbus ieškovė dar turi atlikti. Ieškovė visa apimtimi atliko Sutartyje numatytus darbus, poreikio atlikti papildomus darbus atsakovė ar savivaldybė neišreiškė, tokio poreikio nebuvo ir jo nėra dabar, nėra ir jokio šalių susitarimo dėl papildomų darbų. Ieškovė neturi jokių santykių su UAB „Intkaitra“, kiek tai susiję su ieškovės įrengtu šilumos punktu, todėl UAB „Intkaitra“ kokie nors paaiškinimai dėl ieškovės atliktų darbų neturi jokios reikšmės bylos išsprendimui. Užsakovė – savivaldybė taip pat nesutiko su UAB „Intkaitra“ atstovo paaiškinimais dėl to, jog ieškovė papildomai turi atlikti kokius nors darbus.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyta ir pateikta jokių reikšmingų teisinių skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų, kurie sudarytų pagrindą keisti ar naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodytos ne visos esminės bylos aplinkybės, patvirtinančios teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, apskritai nenurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos tokios aplinkybės.

22. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Vandteka“ ieškinys atsakovei UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir iš atsakovės ieškovei priteista 14 999,93 Eur skola, 6 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 14 999,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė neteisingas išvadas, jog ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal sutartį, netinkamai vertino raštu pateiktas atsakovės ir trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pretenzijas, netinkamai vertino liudytojų paaiškinimus, be pagrindo nesivadovavo trečiojo asmens UAB „Intkaitra“ atstovo paaiškinimais, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Vandteka“ ir atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2017 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta Darbų sutartis, pagal ją ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal darbo projektą / techninį projektą ir technines specifikacijas mokyklos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė atitinkamai įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje numatytais terminais ir tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutartį darbai apima šias projekto dalis: vidaus vandentiekis, vidaus nuotekų šalinimas, šildymas ir vėdinimas, šilumos punktas, dokumentų sutvarkymas su valstybinėmis / kitomis institucijomis (jei tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai). Sutarties kaina – 42 349,79 Eur su 21 procentų pridėtinės vertės mokesčiu, kuris sudaro toje sumoje 7 349,96 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Už tinkamai ir laiku atliktus darbus rangovei užsakovė sumoka ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 2.3 punktas). Užsakovė įsipareigojo: 1) organizuoti darbų priežiūrą, kontroliuoti darbų apimtis ir kokybę; pastebėjusi defektus, nedelsiant pranešti rangovei (Sutarties 4.1.1 punktas); 2) priimti iš rangovės atliktus darbus ir per 5 darbo dienas pasirašyti pateiktą darbų atlikimo aktą; už tinkamai ir laiku atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo (Sutarties 4.1.2 punktas). Užsakovė turi teisę nemokėti pagal rangovės pateiktą sąskaitą, jei išaiškėja, kad darbai atlikti nekokybiškai, deklaruoti darbų kiekiai neatitinka atliktų darbų kiekių ar kainos (Sutarties 4.2.1 punktas). Rangovė, be kita ko, įsipareigoja: laiku atlikti Sutartyje numatytus darbus (Sutarties 5.1.3 punktas); pasitikrinti visus darbų kiekius ir darbus vykdyti pagal statybos normų reikalavimus (Sutarties 5.1.9 punktas); savo lėšomis pašalinti defektus per 5 darbo dienas nuo defekto nustatymo momento darbų vykdymo metu bei garantiniu laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai technologiškai defekto šalinimo laikotarpis turi būti ilgesnis (Sutarties 5.1.10 punktas).

27. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

28. Į bylą ieškovė teismui pateikė aštuonias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš jų penkių atsakovė neapmokėjo arba apmokėjo tik iš dalies: 1) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN 001807, jos neapmokėta dalis sudaro 1 334,52 Eur sumą; 2) 2018 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001817 – 5 025,17 Eur sumą; 3) 2018 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001828 – 1 032,80 Eur sumą; 4) 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001839 – 1 251,64 Eur sumą; 5) 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAN001846 – 6 355,80 Eur sumą, bendra sąskaitų faktūrų neapmokėta suma sudaro 14 999,93 Eur. Pažymėtina tai, kad prie teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra pridėti ir atliktų darbų aktai, kuriais ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir kurių pagrindu ieškovė atsakovei išrašė minėtas sąskaitas. 2019 m. sausio 31 d. skolų suderinimo aktas, kurį patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai, patvirtina, kad paminėtą dieną atsakovė ieškovei buvo skolinga 18 000 Eur sumą. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui buvo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytas 2019 m. gegužės 21 d. raštas, kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) naujai įrengtoje katilinėje sumontuotas tūrinis vandens šildytuvas nėra kombinuotas, karštas vanduo gaminamas tik veikiant granulių katilams. Teigiama, kad rangos darbų pirkimo konkurso metu buvo pridėti reikalavimai katilinės įrangai, kuriuose buvo nurodyta, kad tūrinis vandens šildytuvas privalo būti kombinuotas, t. y. karštas vanduo gaminamas veikiant granulių katilams ir elektra. Nurodoma, kad pagal katilinės tinklų schemą katilinės patalpoje nėra sumontuotas cirkuliacinis siurblys karšto vandens linijoje ir automatinis sistemos papildymo vožtuvas Nr. 4. Teigiama, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė oficialų atsakymą, kuriame patvirtino, jog šilumos punktas yra neveikiantis, ir pareikalavo pašalinti statybos trūkumus. Šis oficialus raštas gali būti traktuojamas kaip oficialus rašytinis įrodymas ir jame nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nėra tinkamai atlikusi visų jai pagal sutartį priklausančių atlikti darbų. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo liudytojos R. M.-J. paaiškinimų vertinimas kaip nepatikimų vien dėl to, kad ji nėra kvalifikuota statybos darbų vertinimo ekspertė, yra nepagrįstas, kaip ir neapgrįsta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas nėra pretenzija dėl ieškovės atliktų darbų, o tėra prašymas įjungti objekte esantį šilumos punktą. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens UAB „Intkaitra“ atstovo paaiškinimų, kuris nurodė, kad turi būti atlikti papildomi darbai ir nepakanka tik įjungti šilumos punktą tam, kad jis galėtų veikti.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

32. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir, pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

33. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant prie teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstos išvados dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas, šaltinis. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011).

35. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys atliktų darbų aktai, Statybos darbų žurnalas, kurio 12 puslapyje yra nurodyti Objekte ieškovės atlikti šilumos punkto įrengimo darbai, kurių atlikimą savo parašais patvirtino ieškovės atstovas ir Objekto techninės priežiūros vadovas, ir antstolės R. V. 2020 m. sausio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F20-5 patvirtina tai, kad Sutartyje numatytas pareigas ieškovė įvykdė tinkamai. Antstolės R. V. 2020 m. sausio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F20-5 nurodoma, kad antstolė R. V. konstatavo šias faktines aplinkybes: „Apžiūrint šilumos punktą trečiame mokyklos aukšte ieškovės direktorius S. L. paaiškino, kad jo bendrovė čia įrengė šilumos punktą, kuriame yra du šilumokaičiai, šildymo sistema, karšto vandens sistema, cirkuliacinis siurblys karštam vandeniui ir cirkuliacinis siurblys šildymo sistemai, vandens papildymo vožtuvas. Sistema yra visiškai sumontuota, veikianti, todėl iš karto galima įjungti. Elektrikai neįrengė rozetės patalpoje, todėl sistemai įjungti iš kitos patalpos reikia atsinešti prailgintuvą. Įjungus matyti, kad sistema veikia. S. L. patvirtino, kad jo įmonė atliko visus projekte numatytus darbus. UAB „Klaipėdos rajono energija“ atstovas S. B., vykdantis šilumos katilinės eksploatavimo priežiūrą, patvirtino, kad šildymo punktas yra veikiantis.“ Apeliaciniame skunde šie skundžiamo sprendimo argumentai neginčijami, kitoks šių įrodymų vertinimas nepateikiamas ir apskritai dėl jų nepasisakoma. Atsakovė nenurodo, jog šiuo metu jos nurodomi ieškovės atliktų darbų trūkumai pasirašant Aktus buvo neakivaizdūs ar paslėpti. Atsakovė nenurodo, jog šiuos trūkumus būtų pašalinusi pati ar jiems pašalinti būtų pasitelkusi trečiuosius asmenis. Atsakovė reikalavimo įpareigoti ieškovę pašalinti šiuos trūkumus nereiškia, žalos atlyginimo už trūkumų šalinimą priteisti neprašo. Kitaip vertinti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. vasario 13 d. prašyme, adresuotame atsakovei, minimos aplinkybės, būtent tai, kad šilumos punktas yra neveikiantis, vertintinos kaip nepatikimos, kadangi iš liudytojos R. M.-J., surašiusios prašymą, pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad liudytoja nėra kvalifikuota statybos darbų vertinimo ekspertė, galinti įvertinti ieškovės Objekte atliktų darbų kokybę, taip pat kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio mėn. kreipimasis į atsakovę, prašant įjungti Objekte esantį šilumos punktą, nėra pretenzija dėl ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų ir, kaip patvirtino liudytoja R. S., dirbanti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriuje ir prižiūrėjusi atsakovės Objekte vykdomus darbus, tai tėra prašymas įjungti Objekte esantį šilumos punktą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. birželio mėn. prašymu dėl papildomų paaiškinimų, adresuotu atsakovei, nurodė pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau šiame prašyme nebėra minimi šilumos punkto pajungimo darbai. Kita vertus, šie įrodymai, kaip ir trečiojo asmens UAB „Intkaitra“ atstovo paaiškinimai, nevertintini kaip svaresni nei Aktai, Statybos darbų žurnalo duomenys bei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

39. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ieškovės atliktų šilumos punkto įrengimo darbų kokybės trūkumus, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytus argumentus. Todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, būtų pažeidęs įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neneigia aplinkybių, jog trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kuri iš esmės yra visų darbų užsakovė ir kuri pretenzijų nereiškia, su atsakove už ieškovės atliktus statybos rangos darbus Objekte yra visiškai atsiskaičiusi ir kad iš esmės atsakovė ginčija tik dalį neapmokėtų atliktų ir perduotų darbų.

40. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendė iš esmės ir šioje nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos bus priteistos priėmus galutinį sprendimą, tačiau jokių patirtų išlaidų atsakovei pirmosios instancijos teismas nepriteisė, be to, priteistos visiškai nebūtinos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

42. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Kaip ir nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog jis buvo sudarytas vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, taigi šis įrodymas byloje atsirado su bylą nagrinėjančio teismo žinia, teismas šiuo įrodymu grindė savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šios išlaidos vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos, todėl priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atmestini kaip nepagrįsti.

44. Kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, atsakovė nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Ieškovė 2021 m. sausio 27 d. prašymu prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos ir apmokėtos. Šios bylinėjimosi išlaidos atitinka ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl priteistinos.

47. Atsakovės 2021 m. sausio 27 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandteka“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė