Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškovė savo poziciją procesiniuose dokumentuose grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: 2020 m. gruodžio 13 d. ieškovė grįžo į Lietuvą iš Danijos su dviem ieškovės ir atsakovo nepilnamečiais vaikais dėl nuolat šeimoje patiriamo fizinio ir psichologinio smurto. Vaikų tėvas (atsakovas) liko gyventi Danijoje. Ieškovė deklaravo savo ir vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šį būstą ieškovė nuomojasi pagal 2020 m. gruodžio 13 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios jų interesus, jų amžių, pomėgius. Ieškovė rūpinasi vaikų ugdymu: vaikai lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, dukra lanko priešmokyklinę grupę, sūnus – penktą klasę. Vaikai prie motinos yra prisirišę, ieškovė jais nuolat rūpinosi nuo gimimo, prižiūrėjo, augino. Kadangi šalys gyvena skyrium, o ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, ugdytis, nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina (ieškove) atitiktų vaikų interesus. Vykstant mediacijai ginčo šalys sutarė, kad nėra reikalinga formaliai numatyta griežta bendravimo su vaikais tvarka, t. y. tėvas su vaikais gali bendrauti tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu tėvui ir vaikams patogiu metu, tačiau ieškovės nuomone, yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais vaikų atostogų metu ir per didžiąsias metų šventes. Teigė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį yra būtina mažiausiai 600 Eur suma, atsakovas turėtų teikti bent pusę šios sumos. Vaikų poreikius detalizavo. Papildomai pažymėjo, kad dukra turi sunkų dermatitą, ieškovei daug laiko ir pinigų tenka išleisti vaistams ir procedūroms. Tai liudija su ieškiniu teikiama mergaitės AD ligos sunkumo laipsnio nustatymo pagal SCORAD indeksą pažyma, iš kurios matyti, kad mergaitei yra nustatyta sunki ligos forma. Ieškinio pateikimo metu vaikai būrelių dar nelankė, bet ketino užsirašyti ir lankyti ateityje. Ieškovė gyvendama Danijoje dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, jos atlyginimas kas mėnesį sudarė apie 1750-2200 Eur. Ieškovei nuo 2020 m. gruodžio mėnesio pateikus U2 formos bedarbio pašalpos perkėlimą iš Danijos, tris mėnesius buvo mokama po 1750 Eur. 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovė su atsakovu pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) iš šio sandorio, remiantis pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punktu, ieškovė grynais gavo 3455 Eur. Nuo 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje. Ieškinio pateikimo metu ieškovė turėjo santaupų, nes dirbdama Danijoje gaudavo pakankamai gerą atlyginimą, todėl gali pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, ieškovei padeda ir tėvai. Iš atsakovo priteistinas ne tik išlaikymas periodinėmis išmokomis, tačiau ir išlaikymo įsiskolinimas, kuris skaičiuotinas nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios, 2019 m. rugpjūčio 7 d., nes ieškovė savo lėšomis išlaiko šalių vaikus apmokėdama visas jų būtiniausias išlaidas. Atsakovas prie vaikų išlaikymo faktiškai neprisidėjo, išskyrus keturis mokėjimus po 200 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 4 d.), įvertinus atsakovo sumokėtus 800 Eurm, sudaro 11 926 Eur (21 mėn. x 606 Eur – 800) (2021 m. gegužės 4 d. CBP-12519; 2021 m. gegužės 17 d. DOK-93426). Papildomai ieškovė teikė vaikų poreikių tenkinimui patiriamų išlaidų įrodymus: pirkinių kvitus, savo banko sąskaitos išrašus, taip pat įrodymus apie dukros ligos eigą: 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. birželio 2 d., 2021 m. liepos 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus (2021 m. rugsėjo 9 d. DOK-167644). Bylos nagrinėjimo eigoje teikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vienam vaikui yra reikalinga 751,60 Eur per mėnesį, paaiškino, kad vaikų poreikius tikslina, nes kurį laiką pagyvenusi Lietuvoje juos gali geriau įvertinti. Pažymėjo, kad 6 mėnesius kartu su atsakovu mokėjo banko paskolą ir mokesčius už namą Danijoje, tai liudija atsakovo į bylą pateikti jo banko sąskaitos išrašai. Atsakovas ieškovei šių sumų nekompensavo, nors galutinai namas atiteko jam. Visų patirtų išlaidų vaikams pagrįsti įrodymais negali, nes dalis pirkinių čekių išbluko, dalis paramos buvo gauta iš artimųjų. Ieškovės sugyventinis M. Š. apmoka buto nuomos, komunalinius mokesčius, kai kurias vaikų išlaidas, jis verčiasi individualia veikla, gauna nemažas pajamas. Ieškovei finansiškai padeda jos tėvas J. R., apie 100 Eur per mėnesį, sesuo J. D., apie 60-100 Eur per mėnesį, tai liudija jų rašytiniai paaiškinimai. Nagrinėjant bylą pakilo būsto nuomos kaina nuo 350 Eur iki 420 Eur per mėnesį, didėja komunaliniai mokesčiai. Ieškovės santaupos senka, o įsidarbinimo galimybės nėra didelės, už analogišką darbą, kurį dirbo Danijoje, čia mokamas nepalyginamai mažesnis atlyginimas. Ieškovei tenka kasdienė vaikų išlaikymo našta, atsakovui netenka kasdien rūpintis vaikais, jis gali dirbti, todėl turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė turi taip pat trečią vaiką, paauglę dukrą, kurią taip pat turi išlaikyti. Ta aplinkybė, kad atsakovas moka bankui kredito įmokas nelaikytina pagrindu spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, nes jis moka už jam asmeninės nuosavybės teise po skyrybų Danijoje atitekusį namą. Teigė, kad gyvenant kartu atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtavo, tai liudija šalių sūnaus apklausa 2020 m. lapkričio 26 d. vaiko mokykloje Danijoje, kurios protokolas su vertimu teikiamas teismui (2021 m. lapkričio 19 d. DOK-214882). Pažymėjo, kad socialiniuose tinkluose atsakovas skelbia, kad Danijoje nuomoja kubilą, taip pat gyrėsi, kad atvykęs į Lietuvą pasidarė akių viršutinių vokų operaciją, tai liudija, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jis teigia. Nėra suprantama, kaip atsakovas, gaudamas per mėnesį 16 000 DKK darbo užmokestį ir mokėdamas bankui 14 000 DKK, pragyvena už 2 000 DKK, kas sudaro 268,95 Eur, kuomet dar moka vaikams šiuo metu po 400 Eur alimentų. Galimai atsakovo pajamos yra didesnės (2021 m. gruodžio 30 d. DOK-241080).

4. Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad siekė taikaus susitarimo, tačiau tarp šalių liko pozicijų skirtumų, todėl taikos sutarties nepavyko sudaryti. Mano, kad ji privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, ji turi rūpintis vaikais, todėl negali daryti nepagrįstų nuolaidų atsakovui. Ieškovei vaikus išlaikyti padeda jos sugyventinis, kuris šiuo metu pilnai ir ją išlaiko, tačiau sūnų ir dukrą išlaikyti yra atsakovo pareiga. Nurodė, kad vyresniosios dukros išlaikymui gauna nedideles sumas iš mergaitės tėvo artimųjų. Paaiškino, kad atsakovas Danijoje gyveno apie 8 metus, o visa šeima ten gyveno apie 6-7 metus. Danijoje ieškovė dirbo valytoja, savo darbo užmokestį leisdavo šeimos poreikiams, pirkdavo atsakovui drabužius ir pan. Patvirtino, kad važiuodavo automobiliu į Lietuvą. 2020 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais ieškovė mokėjo lygiomis dalimis su atsakovo paskolos įmokas, vieną įmoką mokėdavo vienas, kitą – kitas. Grįžusi į Lietuvą registravosi Užimtumo tarnyboje, neilgai dirbo ledų barmene, pradėjo sirgti, šiuo metu nedirba, ketina mokytis socialinio darbuotojo profesijos. Danijos institucijos jai išmokėjo permoką, kurią dabar dalimis ieškovė turi grąžinti. Patvirtino, kad atsakovui grįžus į Lietuvą 2021 m. gruodžio šventėms ginčų dėl jo bendravimo su vaikais nekilo. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys gyveno atskirai. Nurodė kad dukros pratyboms rugsėjo mėn. išleido apie 70 Eur, sūnaus – virš 60 Eur. Mokykloje yra įvairų rinkliavų, ne tik vaikų gimtadieniams. Paaiškino, kad dukrai yra reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra dėl odos ligos, o sūnui reikalingi akiniai. Svarsto galimybę kreiptis, kad dukrai būtų nustatytas dalinis neįgalumas. Mergaitė lanko choro, šokių repeticijas, sūnus – chemijos, gamtos būrelius. Gyvenant Danijoje, valstybės išmoka buvo paie 121 Eur per mėnesį vienam vaikui. Šiuo metu būsto nuoma kainuoja 420 Eur, komunaliniai mokesčiai – apie 200 Eur per mėnesį. Ieškovės atstovas advokatas akcentavo, kad tėvo pajamos yra didesnės, todėl ir jo indėlis turi būti didesnis. Būsto kreditas yra skirtas turtui sukaupti, jis nėra priežastis mažinti išlaikymą.

5. Posėdžio metu atsakovas palaikė savo dokumentuose išdėstytą poziciją. Teigė, kad bandė pardavinėti namą, tačiau miestelis Danijoje, kur stovi namas, yra nedidelis, todėl nedaug besidominčių pirkti. Neišgalėdamas dengti būsto kredito ir pragyventi pasiėmė papildomą kreditą, kurio lėšomis dengia būsto paskolą. 2021 m. gegužės mėn. Danijoje vyko teismas, kuriame buvo padalintas namas ir paskola, nuo 2021 m. birželio 1 d. namas yra jo nuosavybė. Namo įsigijimo pradiniam įnašui pardavė iki tol turėtą turtą – kubilą, sauną, automobilį. Jei atsakovas dabar parduotų namą už mažesnę sumą, nei likusi paskolos suma, tai abu su ieškove turėtų dengti paskolos likutį, jis to nenori nei sau, nei ieškovei, todėl visomis išgalėmis stengiasi mokėti. Išnuomoti dalies namo ir taip gauti lėšų negali, nes paprastai žmonės nori nuomotis visą namą, tuomet jam treikėtų ieškotis kur gyventi. O įsileidus laikinai atvykusius statybininkus ar pan., nukentėtų namo būklė. Namas apie 100 kv m ploto. Kubilą įsigijo irgi iš papildomos paskolos, nuomai, tačiau klientų srautas irgi nėra visada garantuotas. Iš kubilo nuomos per savaitgalį gali gauti iki 120 Eur. Artimieji iš Lietuvos jam siunčia maisto siuntinius, dešras, lašinius, daržoves ir pan., taip sugeba pragyventi. Jo pajamos, įvertinus algą ir kubilo nuomą, sudaro apie 2300-2400 Eur per mėnesį, o paskolų grąžinimui išleidžia apie 1920 Eur per mėnesį. Į Lietuvą nevyktų, jei nebūtų Lietuvoje vaikų, o kai yra vaikai, tai planuoja grįžti 3-4 kartus per metus. Planuotų liepos mėn. trims savaitėms ir gruodžio mėn. dviem savaitėm. Ieškovė atsakinga už tai, kad išsivežė vaikus, jis patiria išlaidų kelionėms, ji turėtų tai bent dalinai kompensuoti. Operacija buvo seniau suplanuota. Danijoje dirba bendrovėje, kuri kasa šildymo trasas, darbas nuo pirmadienio iki penktadienio. Paaiškino, kad kuomet buvo grįžęs į Lietuvą 2021 m. gruodžio šventėms, su sūnumi praleido vieną dieną, vaikas pasiprašė būti grąžinamas mamai (mamos tėvams), o su dukra praleido laiką nuo Kalėdų iki Naujų metų. Su dukra kasdien bendrauja telekomunikacijų pagalba, o sūnus su juo nelinkęs bendrauti. Vasarą grįžęs pirko dukrai batukus, suknelę. Sūnui buvo suradęs karate trenerį, mano, kad vaikui būtų naudinga sportuoti, tačiau ieškovė neužtikrino vaiko lankomumo. Sūnui pirko nešiojamą kompiuterį už 200 Eur, dukrai – planšetę už 150 Eur. Daugiausia, kiek galėtų teikti išlaikymo – po 250 Eur vienam vaikui per mėnesį, ir tai tuo atveju padėtų jo tėvai sumokėti (vaikų seneliai). Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, netiesa, kad 2019-2020 m. šalys gyveno atskirai. Atsakovas tik 2020 m. vasarą sužinojo, kad žmona turi draugą (kitą vyrą) Lietuvoje, tuomet šeimoje ir prasidėjo nesutarimai, ji iniciajavo skyrybas, jis pareikalavo, kad ji prisidėtų prie namo paskolos mokėjimo. Galutinai dėl turto Danijos teisme buvo sprendžiama 2021 m. gegužės mėn., o skyrybos įvyko 2020 m. rugsėjo mėn. Apie gyvenimą skyrium galima kalbėti nuo 2020 m. gruodžio mėn., kuomet ieškovė su vaikais galutinai išvyko gyventi į Lietuvą. Iki tol ji maždaug kartą per mėnesį važiuodavo automobiliu į Lietuvą. Mano, kad gyvenant kartu ieškovė galėjo paslapčia taupytis pinigus išėjimui. Ieškovė gavo ne tik daniškus vaikų pinigus, bet ir atostoginius. Teigė, kad atsakovė turėjo draugę, kuri ją primokė kaip elgtis skyrybų atveju, kaip provokuoti, kelti konfliktus. Mano, kad ieškovės nurodomi vaikų poreikiai padidinti. Atsakovo atstovas advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės šeimoje augant trims vaikams, jų visų išlaikymui, jei remtis ieškovės skaičiavimais, turėtų būti skiriama apie 2000 Eur, ieškovė tokių sumų negauna, kad galėtų išleisti. Taip pat būsto nuomos ir kitos išlaidos turėtų būti dalijamos 5-iems asmenims, vienam vaikui tenkantis dalis būtų mažesnė nei nurodo ieškovė savo dokumentuose. Atsakovo turto balansas yra iš esmės minusinis, nes namo kaina rinkoje yra mažesnė už būsto paskolos likutį.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. birželio mėn. išvadą „Dėl nepilnamečių M. M. ir M. M.“, 2021 m. vasario 10 d. vaikų situacijos vertinimo anketas, 2021 m. vasario 18 d. pagalbos šeimai planą, kitus dokumentus. Išvadoje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaikų interesais, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams. Tarnybos atstovams lankantis ieškovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis. Bute buvo visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai. Vaikai buvo švariai apsirengę. Dokumentuose taip pat nurodyta, kad šeima Tarnybai yra žinoma: Tarnyboje 2021 m. vasario 1 d. buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame jis prašė išsiaiškinti, ar dėl buvusios žmonos L. M. elgesio nėra pažeidžiami vaikų interesai. Pranešime atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. Danijos Karalystėje buvo nutraukta jo ir ieškovės santuoka, kad turi santuokoje gimusius du nepilnamečius vaikus – M. M. ir M. M., kad 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė vienasmeniškai nusprendė važiuoti gyventi į Lietuvą ir kartu išsivežė vaikus. Tarnybos specialistai su ieškove bendravo 2021 m. vasario 5 d. jos gyvenamojoje vietoje. Vaikų motinos teigimu, ji į Lietuvą su vaikais grįžo 2020 m. gruodžio 12 d., ji su vaikais bei sugyventiniu M. Š. išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jos sugyventinis labai gerai sutaria su jos vaikais. Moteris teigė planuojanti kreiptis į buto šeimininką su prašymu prideklaruoti juos prie šio adreso, nes tada vaikus galės užrašyti į ugdymo įstaigas. Ieškovės teigimu, kol kas prie gydymo įstaigos vaikai taip pat nėra prirašyti, tačiau tai planuoja greitu metu padaryti. Moteris įvardijo, kad mažąją dukrą nuo gimimo beria, jai dermatitas, todėl ji dažnai nusikaso odą. Pasak ieškovės, dukra vienintelė bendrauja su tėčiu, sūnus kažkodėl nebendrauja, pasak vaiko, jis pyksta ant tėčio ir nenori su juo kalbėtis. Ieškovė pažymėjo, jog ji su vaikų tėvu išsiskyrė ganėtinai draugiškai, pasirašė taikos sutartį, vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų. Pasak moters, gyvenant kartu su vaikų tėvu Danijoje, vyras smurtaudavo prieš ją, 2020 m. lapkričio 25 d. namuose vyko konfliktas, vaikų tėvas pakėlė prieš ją ir vaikus ranką, vyras vaikus mušė, nes jie norėjo ją apginti. Po minėto įvykio vaikai buvo apklausiami psichologų, jai vėliau iš socialinių tarnybų buvo pasakyta, jog vaikai negali gyventi aplinkoje, kurioje yra smurtaujama ir ji turi kažką daryti, kad užtikrintų vaikams saugią aplinką, rekomendavo išsikraustyti su vaikais. Anot ieškovės, 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą dviem savaitėm ir per visą tą laiką su vaikais matėsi tik 20 min., kai važiavo visi pas notarą, vyras daugiau neišreiškė noro matytis su vaikais. Pridūrė, kad atsakovas šaipydavosi iš sūnaus antsvorio, sūnui tai būdavo skaudu girdėti. Pasak ieškovės, jos dukrai I. L., kuri yra iš pirmos santuokos, atsakovas ne kartą yra paėmęs už užpakalio, dėl šito ji kreipėsi su vaiku į policiją, tačiau jie teigė, jog neužtenka faktų. Tarnybos specialistai su atsakovu 2021 m. vasario 10 d. bendravo telefonu. Atsakovo teigimu, kartu su buvusia žmona ir vaikais išgyveno 15 metų ir niekada jokių problemų nekildavo, kol 2020 m. vasarą ieškovė susirado draugą. Pasak atsakovo, gyvenant kartu su šeima, jis niekada nėra smurtavęs nei prieš buvusią žmoną, nei prieš vaikus. Vyro teigimu, ieškovės dukrą iš pirmos santuokos jis augino nuo 8 mėnesių amžiaus, ji jam yra kaip dukra, jis niekada nėra jai ėmęs už užpakalio ar kaip kitaip netinkamai elgęsis. Pasak atsakovo, žmona susiradusi naują draugą labai pasikeitė, ji pradėjo jį provokuoti, išvedinėti iš kantrybės, specialiai sukeldavo konfliktą. Atsakovas nurodė, kad bandydavo raminti ieškovę, prašydavo išeiti kur kitur pasikalbėti, išsiaiškinti viską neįtraukiant vaikų į konfliktines situacijas, tačiau ieškovė specialiai prie vaikų keldavo konfliktus, „apsukdavo“ taip, jog vaikai manydavo, kad jis kelia ranką prieš jų motiną, nors tai būdavo netiesa. Pasak vyro, šiuo metu jis su dukra bendrauja kiekvieną dieną, palaiko su ja ryšį, jam labai apmaudu, jog sūnus su juo nebendrauja. Vaikų tėvas teigė, kad sūnus yra labai nuteikinėjamas ieškovės, todėl vaikas ir nebendrauja su juo, sūnui yra prikalbėta daug netiesos apie jį. Atsakovas neslėpė, jog jam yra labai skaudu, kai 15 metų išgyvenęs su moterimi, jį nori buvusi žmona paversti blogiečiu, nors viskas santuokoje buvo gerai, jokio smurto nebuvo, tačiau jai susiradus kitą vyrą viskas pasikeitė ir dabar nori jį apjuodinti. Atsakovo teigimu, vaikams reikalinga psichologinė pagalba, nes jie yra traumuoti skyrybų proceso, vaikų motina juos nuolat įtraukinėjo į konfliktines situacijas, kurias pati sukeldavo, taip pakenkdama jų psichinei ir emocinei būklei. Su nepilnamečiais individualiai bendrauta 2021 m. vasario 5 d. jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). M. M., gim. (duomenys neskelbtini), teigimu, ji su tėčiu bendrauja kiekvieną dieną, jie susiskambina per Skype programą. Pasak mergaitės, ji gerai sutaria su visais šeimos nariais. Vaikas įvardijo, kad pasiilgsta tėčio. Mergaitės teigimu, kai visa šeima gyveno kartu Danijoje, ji matydavo, kai tėvai mušdavosi tarpusavyje. Pokalbio metu mažametė kalbėjo linksmai nusiteikusi, nelabai susikoncentruodavo į klausimus, tekdavo kartoti tą patį klausimą kelis kartus. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), teigimu, kai visa šeima gyveno kartu Danijoje, jo tėtis dažnai mušdavo mamą, tada jis bandydavo ginti ją, tačiau tėtis ir jį mušdavo dėl to, šaukdavo ant jo ir dėl šito jis labai pyksta ant tėčio. Vaikas sakė, kad smurtą iš tėvo patirdavo gal prieš pusmetį ar mažiau. Berniukas nurodė, kad tėtis yra išrovęs mamai plaukų. Nepilnametis pasakojo, kad jis dažnai užsidėdavo ausines, kai tėvai bardavosi, nes nenorėdavo to klausytis. Pasak vaiko, jis visiškai nenori bendrauti su tėčiu, nes „jis isterikas, daro daug durnų dalykų“. Mato teigimu, jis gerai sutaria su patėviu, norėtų, kad jis būtų jo tėtis. Pasak vaiko, mama išvis alkoholio nevartoja, su ja sutaria gerai.

7. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. M. bei (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą M. M. (Šakių rajono CMS 2008 m. liepos 14 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 8 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra 13 metų, mergaitei – 7 metai. Nustatyta, kad ieškovė L. M. taip pat augina nepilnametę dukrą iš ankstesnių santykių I. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu 16 metų. Iš šalių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena Lietuvoje, atsakovas – Danijos Karalystėje.

8. Remiantis Danijos Karalystės šeimos teisės rūmų skyrybų liudijimu, reg. Nr. 2020-72969, Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Šakių rajono CMS) (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašu, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje. Santuoka nutraukta šalims gyvenant Danijoje.

13. Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, su juo sutiko. Byloje nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti šalių sūnaus ir dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta esant ginčui gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktus dokumentus, nenustatęs, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių M. M. ir M. M. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove L. M., teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

14. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

15. Ieškovė teigė, kad esminių nesutarimų dėl bendravimo su vaikais nėra, nurodė, kad nedarys kliūčių tėvui bendrauti su vaikais. Prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja: 1) sausio 1-ąją-Naujųjų Metų dieną – neporiniais metais; 2) sekmadienį – krikščioniškų Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją (pirmąją) dieną – poriniais metais; 3) pirmadienį – krikščioniškų Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją (antrąją) dieną – poriniais metais; 4) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis – neporiniais metais; 5) kasmetinių vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų liepos mėnesį ir ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų rugpjūčio mėnesį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

16. Atsakovas atsiliepimu prašė įtvirtinti tokias nuostatas dėl bendravimo su vaikais: 1) ieškovė įsipareigoja nuolat teikti atsakovui el. paštu duomenis apie vaikų gyvenamosios vietos adresus (jų pasikeitimus), mokyklų adresus, auklėtojų vardus, pavardes ir jų kontaktinius duomenis, vaikų telefono numerius (jų pasikeitimus) siekiant, kad atsakovas turėtų galimybę savarankiškai domėtis ir dalyvauti vaikų ugdyme bendraujant su vaikais ir jų auklėtojomis; 2) ieškovė įsipareigoja nuolat teikti atsakovui M. M. el. paštu apie vaikų sveikatos būklę, kokioje gydymo įstaigoje priregistruoti ir koks šeimos gydytojas gydo, nurodant kontaktinius duomenis; 3) ieškovė įsipareigoja iš karto el. paštu informuoti atsakovą M. M. vaikams susirgus, nurodyti ligos diagnozę, kaip ji yra gydoma, vaikų poreikius ligos atveju, o atsakovas M. M. atitinkamai – informuoti vaikų buvimo pas tėvą laikotarpiu; 4) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja telefonu, „Viber“, „Skype“, „Facebook“ ir kitomis ryšio priemonėmis neribotai, jam ir vaikams patogiu metu. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti bendravimui skirtas priemones; 5) savaitgaliniams bendravimams, taip pat ilgalaikiam bendravimui Kalėdų laikotarpiu atsakovas grįš į Lietuvą ir bendravimas su vaikais vyks jo tėvų (nepilnamečių vaikų senelių) gyvenamojoje vietoje, kurioje vaikų tėvas apsistos; vaikus į bendravimui į Šakių miestą atveža jų motina. Vaikus parvežti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą po savaitgalinio bendravimo ar ilgalaikio bendravimo Kalėdų laikotarpiu įsipareigoja tėvas; 6) ilgalaikiams bendravimams Šv. Velykų laikotarpiu ir vasaros laikotarpiu vaikai su tėvu bendraus atsakovo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Danijos Karalystėje, į kurią vaikai vyks oro linijomis, pasinaudojant oro linijų bendrovių teikiamomis „Vaikų/nepilnamečių palydos“ paslaugomis, o vaikui sulaukus atitinkamo amžiaus, vaikas bendravimui gali vykti be palydos. Vaikams vykstant pas tėvą į Danijos Karalystę, vaikų motina įsipareigoja nupirkti lėktuvo bilietus į abi puses. Vaikų nuvežimą ir pasiėmimą iš oro uosto įsipareigoja organizuoti tas iš tėvų, su kuriuo vaikai tuo metu yra; 7) Vaikų tėvas M. M. su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja vieną kartą per mėnesį (ne mažiau 10 kartų, neįskaitant liepos mėnesio ir šventiniu laikotarpiu vyksiančių ilgalaikių tėvo ir vaikų bendravimų) grįždamas į Lietuvą savo tėvų ir vaikų senelių gyvenamojoje vietoje, nuo penktadienio 17 valandos vakaro iki sekmadienio 17 valandos vakaro; 8) apie tai, kurį savaitgalį vaikų tėvas planuoja grįžti savaitgaliniams bendravimui su savo vaikais, vaikų motiną el. paštu informuoja prieš dvi savaites. Kadangi dėl didelio atstumo ir nuolatinio darbo tėvas turi ribotą galimybę atvykti į Lietuvą susitikti su vaikais, o dėl vaikų amžiaus tik savaitgaliui jiems skristi į Danijos Karalystę būtų neprotinga, vaikų tėvas turi pirmenybę pasirinkti savaitgalį, kurį parvyks į Lietuvą susitikimui; 9) apie vaikų negalėjimą (dėl ligos) bendrauti su tėvu savaitgalį, vaikų motina atsakovą informuoja el. paštu likus ne mažiau nei dviem dienoms iki jo suplanuoto išvykimo (penktadienio) į Lietuvą, nurodant priežastis, dėl kurių abu vaikai negali bendrauti su tėvu. Kitu atveju įsipareigoja apmokėti jo parvykimo į Lietuvą išlaidas. Neįvykus savaitgaliniam tėvo ir vaikų bendravimui (turi negalėti atvykti abu iš vaikų), tėvas per tris dienas informuoja motiną kurį kitą savaitgalį jis parvyks su vaikais bendrauti savaitgaliui; 10) Vaikų tėvui (dėl įvairių priežasčių: vaikų ligos, tėvo ligos ir t.t.) nepavykus per mėnesį susitikti su vaikais, kitą mėnesį jis turi teisę su vaikais bendrauti du kartus. Apie tai ar jis tokia teise naudosis, vaikų motiną informuoja per tris dienas el. paštu po paskutinio neįvykusio savaitgalinio tėvo ir vaikų bendravimo ir informuoja kurį kitą savaitgalį planuoja parvažiuoti į Lietuvą; 11) Vaikų tėvas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja visais nelyginiais metais (2021, 2023, 2025, 2027 ir t.t.) per Kalėdų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo grafikus, tačiau ne mažiau nei 7 dienas. Konkretų laikotarpį šalys el. paštu suderina likus dviem savaitėms iki Kalėdų: – vaikų motina informuoja vaikų tėvą apie vaikų atostogų laikotarpį, o vaikų tėvas vaikų motiną – kada planuoja grįžti į Lietuvą; 12) Vaikų tėvas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja visais lyginiais metais (2022, 2024, 2026, 2028 ir t.t.) per Šv. Velykų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo grafikus, tačiau ne mažiau nei 7 dienas. Kadangi pavasario atostogos yra kintamos, prie atostogų grafiko derinsis vaikų tėvas. Konkretų laikotarpį šalys el. paštu suderina likus dviem savaitėms iki Šv. Velykų atostogų: – vaikų motina informuoja vaikų tėvą apie vaikų atostogų laikotarpį, o vaikų tėvas vaikų motiną – kada planuoja grįžti į Lietuvą; 13) M. M. su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais liepos mėnesį (dėl pradėjimo ruoštis mokyklai vaikams rugpjūtį tikslingiau būti Lietuvoje) per vasaros atostogas, kurių vieta (Lietuva ar Danijos Karalystė) nustatoma tėvo sprendimu likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui, tam, kad vaikų motina turėtų galimybę laiku nupirkti vaikams lėktuvo bilietus.

17. Įvertinus ieškovės reikalavimą, pastebėtina, kad ieškovės nurodomos tvarkos 2-e arba 3-e punkte yra padarytas rašymo apsirikimas (abiem atvejais nurodomi poriniai metai), todėl ieškovės reikalavimas negali būti besąlygiškai patvirtintas. Įvertinus atsakovo poziciją, pastebėtina, kad atsakovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje yra daug įpareigojimų ieškovei (pavyzdžiui, „vaikų motina įsipareigoja nupirkti lėktuvo bilietus į abi puses“ ir kt.). Atsakovas, atstovaujamas advokato, byloje nesinaudojo teise reikšti priešieškinį, savo poziciją dėstė atsiliepime, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieškovei pareigos atsikirsti į atsakovo prašymus (reikalavimus). Vertintina, kad atsakovo prašymai taip pat negali būti patvirtinti visa apimtimi, nes į juos ieškovė nėra tinkamai atsiliepusi.

23. Ieškovė prašė priteisti kiekvienam vaikui iš atsakovo po 300 Eur. Ieškinyje teigė, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga mažiausiai 606 Eur, šiuos poreikius sudaro: maistas – 200 Eur; drabužiai ir avalynė – 85 Eur; dienpinigiai – 60 Eur; kanceliarines prekes ir knygos – 30 Eur; būstas – 117 Eur; komunalines išlaidos – 50 Eur; kuras – 30 Eur; gydymo paslaugos (įskaitant odontologo paslaugas), vaistai, vitaminai – 70 Eur, higienos reikmenys – 10 Eur, laisvalaikio pramogos, draugų gimtadieniai – 50 Eur, interneto paslaugos - 6,6 Eur (20 Eur/ 3 asm.); stovyklos ir ekskursijos – 15 Eur; žaislai – 10 Eur; kitos išlaidos (kompiuteris, spausdintuvas, mokyklinė uniforma) – 20 Eur (2021 m. gegužės 17 d. DOK-93426). Bylos nagrinėjimo metu papildomuose dokumentuose patikslino vaikų poreikius, nurodydama, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 741,60 Eur, o dukros – 751,60 Eur, šiuos poreikius sudaro: maistas – 200 Eur; drabužiai ir avalynė – 85 Eur; dienpinigiai – 40 Eur; kanceliarines prekes ir knygos – 30 Eur; būstas ir komunaliniai mokesčiai – 150 Eur; kuras – 30 Eur; gydymo paslaugos (įskaitant odontologo paslaugas), vaistai, vitaminai – 70 Eur (sūnui) ar 80 Eur (dukrai); higienos reikmenys – 15 Eur, laisvalaikio pramogos, draugų gimtadieniai, būreliai – 50 Eur; klasės fondas – 5 Eur; interneto paslaugos - 6,6 Eur; telefono sąskaita – 10 Eur; žaislai – 20 Eur; kitos išlaidos (kompiuteris, spausdintuvas, mokyklinė uniforma) – 30 Eur (2021 m. lapkričio 19 d. DOK-214882). Nurodė, kad mergaitė turi odos ligą, berniukui reikalingi akinukai. Atsakovas nesutiko su prašomomis sumomis, ieškinyje teigė, kad galėtų mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, posėdžio metu nurodė, kad po 250 Eur. Akcentavo, kad patiria išlaidų vykti į Lietuvą bendrauti su vaikais. Teigė, kad ieškovei tenka atsakomybė už vaikų išvežimą iš Danijos, kur vaikai lankė ugdymo įstaigas, gerai kalbėjo daniškai, buvo integravęsi. Kvestionavo atskiras ieškovės nurodomų vaikų poreikių tenkinimo išlaidas.

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų ir ieškovės parodymų nustatyta, kad ieškovė gyvena iš santaupų, jai padeda artimieji, daugiausia – sugyventinis M. Š.. Ieškovės pateiktas sugyventinio banko sąskaitos išrašas liudija, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021 m. spalio mėn. (per pusę metų) gavo 27 658 Eur pajamų, arba vidutiniškai po 4610 Eur per mėnesį (2021 m. lapkričio 19 d. DOK-214882). Atsižvelgiant į ieškovės teiginius, kad M. Š. verčiasi individualia veikla, vertinant, kad vykdant individualią veiklą mokesčiai sudaro ne mažiau kaip 20 proc., laikytina, kad yra tikėtina, kad ieškovės sugyventinio faktinės pajamos nurodytu laikotarpiu buvo apie 3680 Eur per mėnesį. Nors ieškovė į bylą teikė rašytinius artimųjų raštelius, liudijančius gaunamą paramą, tačiau teismas pažymi, kad šie rašteliai nelaikytini įrodymais, nes jų tikrumas nepatvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, šie asmenys nedalyvavo byloje liudytojais, neteikė parodymų teismo posėdyje, prisiekę sakyti tiesą. Nustačius, kad ieškovės šeimoje gyvena penki asmenys (ieškovė, jos sugyventinis ir trys ieškovės vaikai), spręstina, kad galimai vieno asmens poreikių tenkinimui nurodytu laikotarpiu ir galėjo būti skiriama virš 700 Eur per mėnesį (3680 /5). Tačiau čia svarbu pažymėti ir tai, kad pakankamai ženklios M. Š. gaunamos pajamos nereiškia, kad būtent tokia apimtimi prie vaikų išlaikymo turi prisidėti atsakovas. Sutiktina su atsakovu, kad vaikų poreikiai gali būti tenkinami ir mažesne apimtimi. Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui skiriama būsto nuomos ir komunalinių išlaidų dalis sudaro 150 Eur, kai tuo tarpu realiai ji yra (420 + 200) / 5 = 124 Eur. Taip pat visuotinai žinoma, kad vieno asmens kasdienio pragyvenimo išlaidos (maistas, higienos priemonės) didesnėje šeimoje yra mažesnės nei mažesniame namų ūkyje, taigi šiuo atveju ieškovės 5 asmenų ūkyje pigiau atsieina bendro naudojimo išlaidos (higienos, švaros prekės ir pan.), taip pat ir maistas vienam asmeniui, nei pavyzdžiui atsakovui, gyvenančiam vieno asmens ūkyje.

26. Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

27. Ieškovė nurodė gaunanti socialines išmokas ir vaikų išmokas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš viso gavo 440 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Atsakovas nurodė gaunantis apie 2300-2400 Eur pajamų per mėnesį, paskolų grąžinimui išleidžia apie 1920 Eur per mėnesį, teigė, kad jį paremia artimieji. Abi šalys turi transporto priemones (ieškovė – 2007 m. gamybos Peugeot). Nekilnojamojo turto Lietuvoje šalys neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso apie 100 kv. m ploto namas Danijoje. Atsakovas moka įmokas už abiejų šalių 2019 m. birželio 26 d. paimtą 943 000 DKK (126 747 Eur) dydžio kreditą, kurio grąžinimo terminas – 2049 m. Atsakovas teigė, kad namo likvidumas mažame Danijos miestelyje yra ribotas, namo vertė iš esmės lygi negrąžinto paskolos likučio vertei. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Nors iš dalies sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovas mokėdamas įmokas bankui įsigyja turtą, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad turtas buvo įgytas abiejų šalių bendru sprendimu gyventi šeimai su trimis vaikais (dviem bendrais ir vienu ieškovės), taigi atsakovas nėra išimtinai vienasmeniškai atsakingas už susiklosčiusią situaciją, kad ieškovei išvykus, jam vienam liko paskolos našta ir jam vienam per didelis nelikvidus namas. Į šias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.

28. Įvertinus vaikų, kuriems turi būti teikiamas išlaikymas, skaičių, vaikų sveikatos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūros našta, kas riboja jos galimybes dirbti ilgas darbo valandas, taip pat įvertinus, kad atsakovui tenka atvykimo bendrauti su vaikais išlaidos, spręstina, kad iš atsakovo kiekvienam jo nepilnamečiui vaikui priteistina po 260 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

29. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė L. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovo po 2021 m. gegužės 4 d. sumokėtos sumos įskaičiuotinos į šiuo sprendimu priteistas mokėti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas.

30. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kurį ieškinyje skaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 21 mėnesį. Posėdžio metu ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios.