Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo (apelianto) K. E. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2234-480/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2234-480/2018 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog kitose, su pareiškėjo interesais susijusiose bylose, šio teismo teisėjai pareiškėjo atžvilgiu priėmė nepalankius procesinius sprendimus. Be to, kitos proceso šalies atstovas visuose procesuose V. M. dirba kontoroje Milinis ir partneriai. Šioje kontoroje dirbantis advokatas A. M. buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas bei pirmininkas, taip pat kontoroje dirba kiti buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai, todėl šie asmenys gali daryti įtaką Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

Atsižvelgdama į tai, jog procesinių veiksmų atlikimas kitose bylose, kuriose dalyvavo pareiškėjas, savaime nesuponuoja pagrindo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją ar juo labiau visą apygardos teismą, bei nesant pateiktų kitų objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti teisėjos (teisėjų) šališkumą, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su šio teismo teisėjų procesiniais veiksmais atliktais kitose bylose, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentą dėl buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo ir pirmininko A. M. bei kartu su juo vienoje advokatų kontoroje dirbančių asmenų galimos įtakos Kauno apygardos teismo teisėjams aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėjas kelia abejones dėl Kauno apygardos teismo šališkumo, tačiau nušalinimo pareiškime nenurodo jokių kontoroje dirbančių asmenų ir Kauno apygardos teismo teisėjų esamų ryšių, galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir kurie egzistuotų šiuo metu. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodė. Kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio ryšiams paaiškėjus nėra užkirstas kelias reikšti nušalinimą, grindžiamą naujais argumentais. Taigi, pareiškime nenurodomos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo stokos.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo K. E. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2234-480/20187 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.