Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovui Aleksandrui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pareiškė ieškinį dėl neteisėtais teismo veiksmais nagrinėjant ci­vilines bylas padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 074,70 Eur turtinės žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė 2015-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 1588-748/2013 tenkino A. V. prašymą priteisti 100 Eurų jos patirtų išlaidų pateikiant pareiški­mą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-86- 555/2014 įvykdymo atgręžimo. Ši nutartis negali būti laikoma teisėta, nes priimta pažeidus imperatyvias teisės normas. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas spren­dimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju teismas nepriėmė sprendimo A. E. (V.) naudai, nes nebuvo jokio ginčo, pinigų suma, dėl kurios grąžinimo A. V. nesąžiningai, sąmoningai klaidindama K. E. ir jo atstovą kreipėsi su pareiškimu į teismą, A. V. buvo tuoj pat grąžinta, tą ji per atstovą patvirtino 2015-06-02 raštu teismui. Todėl pareiš­kimas nebuvo nagrinėtas. Šias aplinkybes patvirtino pati teisėja Vilutienė paminėtoje 2015-06-15 nu­tartyje.

2. Teisėja S.Vilutienė neteisėtai, nesant jokio teisinio pagrindo, išdavė 2017-10-12 vykdomąjį doku­mentą Nr. 2-1588-748/2013 (EPP Nr. CB-198022-2-05-3-01683-2011-2), tokiu būdu K. E. atžvilgiu pradėjo neteisėtą išieškojimo procesą. 2017-10-17 K. E. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą panaikinti neteisėtą vykdomąjį dokumentą. Teisėja Snieguolė Vilutienė 2017-10-27 nutartimi prašymą atmetė, nurodydama, kad ši nutartis neskundžiama. 2017-11-08 K. E. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017-10-27 nutarties. 2017-11-10 nutartimi teisėja atsisakė jį priimti. 2017-11-18 atskiruoju skundu K. E. skundė 2017-11-10 nutartį. 2018-01-25 nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino teisėjos S.Vilutienės veiksmų neteisėtumą. 2018-02-06 nutartimi S.Vilutienė panaikino savo vykdomąjį raštą. Paminėtų sąmoningų neteisėtų teisėjos Vilutienės veiksmų pasėkoje dėl vykusio vykdomojo proceso iš vienintelio K. E. pa­jamų šaltinio - atlyginimo Kauno technologijos universitete 2017 m. lapkričio mėnesį buvo padary­tas 199,67 Eur atskaitymas, o 2017 m. gruodžio mėn. - 124,80 Eur atskaitymas. Neteisėtai išskaitytų ieškovo pinigų niekas jam iki šiol negražino.

Motyvuojamoji dalis

S.Vilutienės veiksmų sąmonin­gumą patvirtina ir kitas nurodytas faktas - 2015-06-15 nutartis, kuria iš K. E. priteista 100 Eurų A. V. išlaidų, kurios negalėjo būti priteistos, nes susidarė ne dėl K. E. kaltės. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš vienos šalies kitos šalies naudai buvo negalimas, nes buvo sprendžiamas ne ginčo klausimas, kurį pagal CPK 762 str. 1 d. nustatytas normas turėjo išspręsti teismas. K. E. tam neprieštaravo, dėl vykdymo atgręžimo niekada nebuvo jokio ginčo. Todėl, vien dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįvykdė procesinės pareigos išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, K. E. neprivalėjo dengti papildomų A. V. bylinėjimosi išlaidų, kurių ji būtų nepatyrusi, jei nebūtų siekusi pakenkti, o vykdžiusi savo procesines pareigas.

5. Ieškovas teigia, kad dėl nurodytų neteisėtų teismų veiksmų jis patyrė 1074,70 Eurų turtinę žalą: 324,47 Eur išskaičiuota iš atlyginimo, 100 (+0,23) Eur sumokėtų A. V., bei turėjo 650 Eur išlaidų advokato paslaugoms už konsultacijas bei procesinių dokumentų surašymą ginantis nuo neteisėtų teisėjos S.Vilutienės veiksmų.

6. Ieškovas nurodė, kad priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir teisėjų kaltų veiksmų taip pat akivaizdus, jei nebūtų neteisėtai išduotas vykdomasis dokumentas (arba padarius klaidą būtų sustabdytas išieškojimo procesas), nebūtų ne­teisėtų atskaitymų faktų.

7. Ieškovas teigia patyręs didelę neturtinę žalą, kurią vertina 300 000 Eur, dėl to, kad teismai, kurie turėtų vykdyti teisingumą, jo at­žvilgiu sąmoningai priiminėja aiškiai neteisingus sprendimus, absoliučiai ignoruoja įstatymų nuostatas, lei­džia sau nesilaikyti reikalavimų elgtis protingai ir sąžiningai, atvirai demonstruoja savo siekį padėti suintere­suotiems asmenims susidoroti su pareiškėju. Moralinė žala padaryta šiurkščiai pažeidus jo tei­ses, įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose, bet ir Europos Žmogaus teisių konvencijoje, ES pagrindinių teisių chartijoje, Visuotinėje Žmogaus teisių deklaracijoje. Ženkliai pablogėjo K. E. sveikata, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl to, kad pakirstas jo pasitikėjimas Lietuvos teismais, teisingumu ir valstybe, jis nebegali gyventi ir dirbti Lietuvoje, kur teismai vykdo ne teisingumą, o genocidą, nes yra nuolatinėje baimėje, kad teismai bet kuriuo metu gali iš jo dar ką nors kam nors priteisti, jie tie kas nors pareikš tokį pageidavimą ir sugebės įtikinti teismą, kad jis turi tapti susidorojimo įrankiu jų rankose. K. E. yra priverstas palikti savo Tėvynę ir su savo šeima ieškoti prieglobsčio svetur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovė nurodė su reikalavimais nesutinkanti. Pažymėjo, kad:

1. tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą be jau minėtų civilinės atsakomybės sąlygų turi būti dar viena civilinės atsakomybės sąlygą - teismo ar kito teismo pareigūno kaitė. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo (teismo) kaltės įrodymas. Teismo klaidos, pasireiškiančios netinkamu tesės aktų taikymu arba byloje esančių įrodymų vertinimu yra pagrindu panaikinti procesinį sprendimą instancine tvarka, tačiau tai nėra pagrindu daryti išvados apie neteisėtus ir kaltus teismo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą priimant joje procesinį sprendimą.

2. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas i tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjos A. V. reikalavimus ieškovas įvykdė jau po bylos iškėlimo teisme. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškimas pareikštas nepagrįstai, todėl galima teigti, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovo kaltės. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas geranoriškai įvykdė Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį, o duomenų, kad ją skundė atskiruoju skundu, nėra.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies išdėstymas leidžia manyti, kad prieš išduodant vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1588/748/2013, pirmosios instancijos teismas įvertino tik minėtos nutarties rezoliucinę dalį, kurioje buvo nurodyta kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, taip pat nurodant, kad likusias apeliacinės instancijos teismo dalis paliktos nepakeistos, t. y., buvo galima manyti, kad ir dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo A. V. liko nepakeista. Todėl Kauno apylinkės teismas išdavęs vykdomąjį raštą padarė klaidą, nes sutiktina, kad pagal minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvuojamąją dalį bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nebuvo priteistos. Minėtu atveju teismo neteisto veikimo egzistavimas nėra kvestionuojamas, tačiau teismo veiksmuose nėra kaltės elemento, nes pirmosios instancijos teismo padaryta klaida nebuvo akivaizdi ir galėjo būti teismo pastebėta tik išsamiai įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 motyvuojamąją ir rezoliucinę dalį. Mažiau nei per 4 mėnesius ši klaida buvo pastebėta, o teismas pats panaikino išduotą 2017-10-12 vykdomąjį raštą.

4. Ieškovo teiginiai, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai netaikė A. V. CPK 95 straipsnyje numatytų sankcijų už piktnaudžiavimą, pateikiant prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmestini. Klaidingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties supratimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas ir Kauno apygardos teismo teisėjas A. Rudzinskas neturėjo pagrindo išvadai, kad A. V. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

5. Ieškovas neįrodė, kad 650 Eur suma civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 advokatui sumokėta ginčijant nepagrįstai išduotą vykdomąjį raštą. Pinigų priėmimo kvite - serija LAT Nr. 930638 nurodyta, kad sumokėtą už dokumentų surašymą ir patarimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atskiruosius skundus teismui teikė pats ieškovas, jie nėra pasirašyti advokato. Todėl nėra aišku, kokius dokumentus surašė advokatas bei kokiais klausimais jis patarinėjo Ieškovui. Toje civilinėje byloje nuo 2012 metų buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai ir teikiami įvairūs procesiniai dokumentai. Be to, advokatui sumokėta 650 Eur suma aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių.

6. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą. Nėra pagrindo manyti, kad dėl nepagrįstai išduoto vykdomojo dokumento ieškovas patyrė tokio masto dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kad už tai jam turi būti atlyginta žala pinigais. Atsižvelgus į ieškovo galimus nepatogumus, laikotarpį, kurį truko tokie nepatogumai, ieškovo elgesį paaiškėjus klaidai bei į tai, kad Kauno apylinkės teismas panaikino išduotą vykdomąjį raštą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad galimi nepatogumai gali būti kompensuojami teisių pažeidimo pripažinimu.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2017-10-12 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 (proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2) dėl 670 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš K. E. A. V. naudai (el.b.l. 6).

Pagal 2017-10-12 Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą pradėta vykdomoji byla Nr. 0114/17/01552 baigta 2018-01-09 antstolės S.Vaicekauskienės patvarkymu Nr. S-18-114-454 visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, bendra išieškota suma 324,47 Eur (194,04 Eur skola ir 130,43 Eur vykdymo išlaidos).

2017-10-17 K. E. kreipėsi į teismą su prašymu vykdomąjį raštą panaikinti, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartimi (el.b. l. 33).

2017-10-27 nutartimi Kauno apylinkės teismas prašymą atmetė, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas A. V. išduotas pagrįstai ir teisėtai (el.b. l. 29-30).

2017-11-10 nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti K. E. atskirąjį skundą dėl 2017-10-27 nutarties (el.b. l. 23), argumentuodamas tuo, jog nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, yra neskundžiama (el.b. l. 20-21).

2018-01-25 nutartimi Kauno apygardos teismas patenkindamas K. E. atskirąjį skundą, nutarė Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir atsakovo K. E. 2017 m. lapkričio 8 d. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (el.b. l. 9-12).

2018-02-06 nutartimi Kauno apylinkės teismas, sutikdamas su K. E. atskiruoju skundu dėl 2017-10-27 nutarties, ją pasinaikino, taip pat panaikino 2017-10-12 A. V. išduotą vykdomąjį raštą (el.b. l. 13-14).

2018-02-06 nutartį atskiruoju skundu apskundė A. V. (el.b. l. 16). Atsiliepdamas į šį atskirąjį skundą K. E. prašė taikyti A. V. CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas, pusę baudos priteisiant K. E. naudai (el.b. l. 18).

2018-03-20 Kauno apygardos teismo nutartimi A. V. atskirasis skundas atmestas, 2018-02-06 Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista (el.b. l. 24-28). Nutartimi teismas atmetė prašymą dėl baudos skyrimo A. V. už piktnaudžiavimą procesu.

2015-06-15 nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė procesą pagal ieškovės A. V. 2015-05-04 pateiktą pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nutraukti, motyvuodamas tuo, kad K. E. 2015-05-27 grąžino pareiškėjai A. V. 36 306,03 Eur sumą. Ta pačia nutartimi teismas nutarė priteisti iš K. E. A. V. 100 Eur atstovavimo išlaidų (el.b. l. 31-32). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Kauno apygardos teismas 2015-10-30 nutartimi civilinėje byloje 2S-1855-221/2015 paliko nepakeistą 2015-06-15 Kauno apylinkės teismo nutartį, atmesdamas dėl jos K. E. paduotą atskirąjį skundą.

Į bylą pateikta mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad 2015-11-10 K. E. pervedė A. V. 100 Eur, nurodydamas, kad tai yra Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2015 priteista bylinėjimosi išlaidų suma (el.b. l. 22).

Į bylą pateiktas 2018-04-27 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 930638, patvirtinantis, kad D. R. K. E. sumokėjo 650 Eur už „dokumento surašymą, patarimą“ (el.b.t. I, l. 5). Į bylą taip pat pateikta 2018-04-11 sąskaitos užteisinę pagalbą kopija, pagal kurią K. E. įsipareigojo sumokėti advokato padėjėjui Mariui Ruzui 300 Eur už susipažinimą su civilinės bylos Nr. 2-1588-748/2013 medžiaga; 350 Eur už konsultacijas dėl procesinių dokumentų surašymo, iš viso 650 Eur (el.b.l. 153).

VšĮ Kauno centro poliklinika pažymoje (el.b.t. I, l. 68) nurodyta, kad 2017-09-04 K. E. kreipėsi dėl streso sukelto nerimo ir miego sutrikimo bei sunkiai kontroliuojamo spaudimo, konsultuotas gydytojo kardiologo ir psichiatro. Skirtas gydymas (el.b.t. I, l. 60-67).

Dėl valstybės atsakomybės

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

Byloje dėl tokios žalos atlyginimo ieškovui tenka pareiga įrodyti visas būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus teismo veiksmus (neteisėtą neveikimą), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšį ir teismo ar teisėjo kaltę (CK 6.246 - 6.249 str., CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja šių teismų veiksmų galimą neteisėtumą: 1. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. Vilutienės veiksmus išduodant 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir jo, gavus 2017-10-17 ieškovo prašymą, nepanaikinant; 2. Kauno apygardos teismo teisėjo A. Rudzinsko veiksmus 2018-03-20 nutartyje neskiriant A. V. baudos už nesąžiningą elgesį procese; 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neveikimą nevykdant CPK 762 straipsnyje nurodytos procesinės pareigos išspręsti vykdymo atgręžimo klausimą ir Kauno apylinkės teismo teisėjos S. Vilutienės veiksmus, priteisiant iš ieškovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų A. V. naudai pareiškimo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nagrinėjimo procese.

Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teismai (teisėjai) būtų atlikę kokius nors įstatymų draudžiamus veiksmus. Pagrindo teigti, kad teismai neatliko įstatymuose jiems numatytų pareigų, taip pat nėra.

Teisėjų procesinių veiksmų teisėtumui patikrinti egzistuoja speciali instancinė tvarka, o įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai galioja visiems. 2018-03-20 nutartimi atmesdamas A. V. atskirąjį skundą Kauno apygardos teismas be kita ko nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog teismų priimti procesiniai sprendimai byloje buvo kelis kartus keičiami, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą taip pat nebuvo nuoseklus, todėl tai, kad trečiasis asmuo pasinaudojo CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis ir pareiškė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl jo manymu įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Padarė išvadą, kad nenustačius apelianto A. V. nesąžiningumo nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas (CPK 18 str.).

Sutiktina, kad pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui; šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Šiuo atveju būtent tokia proceso įstatymo nustatyta tvarka ir buvo priimtas nagrinėti A. V. pareiškimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, o K. E. reikalavimus įvykdžius jau po pareiškimo jam įteikimo, nesutiktina, kad teismas bylinėjimosi išlaidas iš jo priteisė neteisėtai (CPK 94 str. 1 d.). Svarbu pažymėti ir tai, jog šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas.

Nėra pagrindo ir išvadai, kad Kauno apylinkės teismui išduodant 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir jo, gavus 2017-10-17 ieškovo prašymą, nepanaikinant, prašymus nagrinėjusi teisėja neatliko jai įstatymo nustatytų pareigų ar atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, nors byloje nėra ginčo, kad šiaip veiksmais buvo padaryta teismo klaida. Svarbu pažymėti, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti be kita ko ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko teisės normas, tačiau jais buvo pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis raštas buvo išduotas išsamiai neįsigilinus į 2015-04-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties (el.b.l. 78-102) turinį. Pagal teismuose visuotinai susiklosčiusią praktiką vykdomuosius raštus rengia techniniai teismo darbuotojai, todėl žmogiškosios klaidos galimybė padidėja. Tačiau aplinkybė, kad minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinys nebuvo tinkamai išsiaiškintas 2017-10-27 nutartimi atmetant ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo, suponuoja išvadą, kad taip buvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai sąlygoja teismo veiksmų pripažinimą neteisėtais.

dėl teismo ir/ar teisėjo kaltės kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Jau konstatuota, kad teismas, išduodamas 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir 2017-10-27 atmesdamas ieškovo prašymą jį panaikinti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismams ir teisėjams keliami ypač dideli atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas neturėjo daryti jokių savarankiškų išvadų dėl to, kokios sumos kokiems asmenims priteistos, tam nereikėjo atlikti teisinio vertinimo, todėl atidumo vertinant 2015-04-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinį stoką galima vertinti kaip pakankamai akivaizdžią ir šiurkščią klaidą, kurios padarymas lemia išvadą, jog aukščiau nurodyti neteisėti veiksmai padaryti esant teismo kaltei.

Ieškovo reikalavimas priteisti jam 100 Eur, kuriuos jis sumokėjo A. V., vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį, nesusijęs priežastiniu ryšiu su veiksmais, kuriuos teismas kontatavo esant neteisėtais ir kaltais, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas pažymi, kad nepagrįstai išieškotoms sumoms susigrąžinti skirtas vykdymo atgręžimo institutas. Todėl ieškovo vykdymo procese pagal nepagrįstai išduotą vykdomąjį raštą išieškota suma negali būti laikoma jo dėl neteisėtų teismo veiksmų patirta žala. Ieškovas patvirtino, kad į teismą dėl įvykdymo vėliau panaikinto vykdomojo dokumento atgręžimo nesikreipė. Pažymėtina, kad susigrąžinti nepagrįstai išieškotas sumas ieškovas pirmiausia gali ir turi būtent įstatyme nustatyta procesine tvarka. Teismas sprendžia, kad tik papildomos, jau pasinaudojus vykdymo atgręžimo institutu, neigiamos turtinės pasekmės, ieškovui kilusios dėl teismo neteisėtų veiksmų, nepagrįstai išduodant vykdomąjį raštą, galėtų būti laikomos jo patirta žala. Esamomis faktinėmis aplinkybėmis tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš valstybės 324,47 Eur atmestinas, nenustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygo viseto.

Ieškovas nurodo, kad siekadamas nepagrįstai išduoto vykdmojo rašto panaikinimo, patyrė 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šią aplinkybę ieškovas privalo įrodyti (CPK 178 str.).

Ieškovas šį reikalavimą grindžia dviem pateiktais dokumentais: advokato padėjėjo jam išrašyta sąskaita ir pinigų priėmimo kvitu. Pateiktoje advokato padėjėjo M. Ruzo ieškovui išrašytoje 2018-04-11 sąskaitoje nurodytas teisinės pagalbos pobūdis: susipažinimas su civilinės bylos Nr. 2-1588-748/2013 medžiaga – 300 Eur; konsultacijos dėl procesinių dokumentų surašymo – 350 Eur. Pateiktame pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 650 Eur sumokėta už dokumento surašymą, patarimą civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013. Sąskaitoje nėra nurodyta, kiek valandų advokato padėjėjas sugaišo teikdamas šias paslaugas. Detali suteiktų paslaugų ataskaita į bylą nėra pateikta.

Vykdomasis raštas išduotas ir procesas dėl jo panaikinimo vyko būtent civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013. Tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina atsakovės atstovo teiginius apie tai, kad šis advokato padėjėjas atstovavo K. E. minėtoje byloje ne tik ginantis nuo nepagrįstai išduoto vykdomojo rašto. Pavyzdžiui, 2017-12-05 tas pats atstovas ieškovo vardu teikė teismui didelės apimties dokumentą – prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 atnaujinimo, 2018-01-02 teikė pareiškimą dėl teismo nustatytų prašymo trūkumų pašalinimo, procesas tebevyksta iki šiol.

Be to, teismas sutinka su atsakovės atstove ir dėl to, kad nurodytos išlaidos, jei jos būtų patirtos aptariamame procese, įvertinus tai, kad tas pats advokato padėjėjas atstovavo ieškovą atliekant ir kitus procesinius veiksmus toje pačioje civilinėje byloje, taigi su jos turiniu buvo susipažinęs, objektyviai įvertinus jo galimai sugaištą laiką papildomiems klausimams įvertinti ir konsultacijoms suteikti, žymiai viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius advokato padėjėjo pagalbos įkainius (Rekomendacijų 5, 8.19, 8.20 punktai).

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pateikti įrodymai nepakankami spręsti, jog 650 Eur išlaidas advokato pagalbai ieškovas patyrė būtent gindamasis nuo nepagrįstai jo atžvilgiu išduoto vykdomojo rašto, todėl šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti 650 Eur jam iš valstybės atmestinas kaip neįrodytas (CPK 176, 178, 185 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina visiškai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Šioje byloje konstatuotas teismo veiksmų, išduodant 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir priimtant 2017-10-27 nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas nepagrįstai išduotą vykdomąjį raštą panaikinti, neteisėtumas.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, šiai bylai aktualiais kriterijais: neteisėto sprendimo, priimto asmens atžvilgiu galiojimo trukmė, ieškovui dėl jo kilusios turtinės pasekmės, kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovo ieškinyje nurodyti patirti neturtiniai neigiami padariniai yra gana abstraktaus pobūdžio. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo sveikatos sutrikimus nesudaro pagrindo spręsti, kad negalavimai kilo būtent dėl to, kad teismas nepagrįstai išdavė 2017-10-12 vykdomąjį raštą, nes sveikatos įstaigos duomenimis dėl jų ieškovas kreipėsi dar 2017-09-04. Teismo posėdžio metu ieškovas be kita ko nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis ypač išgyveno, jį neigiamai paveikė supratimas, kad teismas nėra teisingas, jis negalėjo normaliai dirbti, bendrauti, nes galvojo apie tai, kas įvyko, sprendė, kaip gintis. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus, sutinka, kad neturtinės žalos, esančios priežastiniame ryšyje su neteisėtais teismo veiksmais, ieškovas patyrė. Vadovaudamasis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą dėl teismo veiksmų, išduodant 2017-10-12 vykdomąjį raštą ir priimtant 2017-10-27 nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas nepagrįstai išduotą vykdomąjį raštą panaikinti, vertina 350 eurų suma, kuri jam priteistina iš valstybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nuo žyminio mokesčio byloje atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ieškinyje išdėstęs prašymą atlyginti jam visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas jokių įrodymų apie tokias išlaidas, patirtas šioje byloje, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.