- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- eA2-3347-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01683-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- K. E.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Ieškovas
- A. E.
- Atsakovas
- K. E.
- Advokatai
- Vilius Masiulis, Marius Ruzas
sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Kamilei Trainei, Ievai Valatkevičiūtei, Erikai Mosteikaitei, Marijai Tamošauskaitei, Mildai Gailiūtei, Danguolei Muravjovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. E. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. patikslintą ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. patikslintą priešieškinį ieškovei A. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu prašymu prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1588-784/2013 procesą dalyje dėl turto padalijimo; atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-1588-784/2013 procesą ir išnagrinėjus bylą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013 dalį, kuria K. E. ir A. E. priteista po 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); atmestas K. E. reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) bei iš K. E. A. E. naudai priteista 36651,38 Lt (10614,97 Eur) kompensacija ir šioje dalyje priimti tokį sprendimą: priteisti K. E. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti K. E. 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti A. V. 17435 Eur kompensaciją už 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad civilinės bylos Nr. 2-1588-784/2013 procesas dalyje dėl turto padalijimo turi būti atnaujintas dėl to, jog bylose, kuriuose pareikšti reikalavimai dėl daiktų, kurių padalijimo klausimas nebuvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, teismai pasisakė, jog šis klausimas gali būti sprendžiamas tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylos procesą – pirmą kartą tai paaiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1692-435/2017. Be to, procesą būtina atnaujinti ir dėl to, jog A. V. ir A. V., elgdamiesi nesąžiningai ir nepateikdami teismui visų įrodymų dėl lėšų panaudojimo, nuslėpė svarbias aplinkybes, kurių nenustatymas byloje turėjo itin didelės reikšmės sprendžiant turto įgijimo klausimus, sudarant dalintino turto balansą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl nekilnojamųjų daiktų įsigijimo, kurios nebuvo žinomos nei K. E., nei santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiems teismams, darytina išvada, kad A. V. sąmoningai vengė pateikti teismui jai priklausančių banko sąskaitų išrašus, nes tuomet būtų paaiškėjusios aplinkybės dėl to, jog A. V. nepanaudojo jos nurodomų lėšų namo statybai bei kito turto įsigijimui. Kitu atveju ji tuos išrašus būtų pateikusi. Be to, teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėje byloje, iškeltoje pagal K. E. ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, akivaizdžiai patvirtina, kad A. V. ir A. V. veikė prieš teisingą, objektyvų ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą, ėmėsi neteisėtų priemonių ir veiksmų išvengti galimai jiems nepalankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Todėl neatmestina tai, kad A. V. ir A. V. neteisėtų priemonių ir veiksmų ėmėsi ir santuokos nutraukimo byloje. Šias aplinkybes būtina patikrinti ir nustatyti tikrąsias aplinkybes. Pateikdami atsiliepimus į šį prašymą A. V. ir A. V. privalo pateikti įrodymus, paneigiančius šiame prašyme nurodytas aplinkybes, o ne vengti tai padaryti. Be to, paaiškėjo, kad A. V. tėvas A. V. galimai klaidino teismą, įrodinėdamas, kad pavedimais dovanojo pinigus savo dukrai A. V. ir taip prisidėjo prie ginčo namo statybos ir namų apyvokos ir apstatymo daiktų įsigijimo. Be to, A. V. ir A. V. įrodinėjo, kad A. V. pervedamos lėšos įvairioms įmonėms buvo skirtos ginčo namo statybai, nors pats A. V. remontavo jam priklausantį, gretimame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantį namą ir lėšas pervedinėjo už jam priklausančio namo remontą. A. V. iš esmės neprisidėjo prie ginčo namo statybų, nenaudojo asmeninių lėšų namo apstatymo daiktams ir buitinėms reikmenims įsigyti, o gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas asmeninėmis skolintomis K. E. lėšomis. Todėl gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas K. E.. Be to, priteistinas gyvenamasis namas stovi ant A. V. šiuo metu priklausančio 0,0830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris taip pat priteistinas K. E., A. V. priteisiant kompensaciją už šį žemės sklypą.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą tik dalyje dėl turto padalijimo. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą toje dalyje, kurioje buvo sprendžiami žemės sklypo, namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir kompensacijos už turtą priteisimo klausimai. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 nusprendė priteisti K. E. ir A. E. po 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). K. E. reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) teismas atmetė, taip pat priteisdamas iš K. E. A. E. naudai 36651,38 Lt (10614,97 Eur) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas pastatant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis. Teismui atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą teismas turėtų pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013 dalį, kuria K. E. ir A. E. priteista po 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atmestas K. E. reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei iš K. E. A. E. naudai priteista 36651,38 Lt (10614,97 Eur) kompensacija ir šioje dalyje priimtinas toks sprendimas: priteisti K. E. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti K. E. 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant A. V. 17435 Eur kompensaciją už 0,0830 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo atsisakyti atnaujinti procesą byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime nurodė, jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad tai, jog kitoje civilinėje byloje teismas išaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas tokį reikalavimą turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios turi būti atnaujintas procesas santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl turto padalijimo. Pareiškėjui aplinkybės, kad nekilnojamieji daiktai (kiti inžineriniai statiniai, tokie kaip tvoros, varteliai, šulinys, dengtas baseinas, atraminės sienelės ir pan.) jau buvo pastatyti iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, buvo žinomos, nes jis teigia, kad juos pastatant pats dalyvavo. Be to, nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši. Taigi šios aplinkybės neatitinka vieno iš būtinų požymių, jog pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priimant sprendimą.
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai ar teismų praktika. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio ir teismų praktikos žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Todėl įstatymų ar teismų praktikos nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, kitoje civilinėje byloje yra priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. po santuokos nutraukimo bylos proceso. Tai reiškia, kad jo nebuvo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Todėl ir dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas neatitinka vieno iš būtinų naujos aplinkybės požymių. Be to, įstatymas numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas į teismas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje kreipėsi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo, o tai taip pat sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Tai, jog civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teismas išaiškino, kad šioje byloje ieškovas neturi teisės kelti klausimo dėl šio turto padalijimo, nes buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendė klausimų, su ginčo įrankių padalijimu, tačiau turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, negali būti pagrindu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl turto padalijimo. Tai, jog kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teismas išaiškino, jog pareiškėjas turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, reiškia tik tai, jog jis turi procesinę teisę kreiptis į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl turto padalijimo, bet tai nereiškia, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi atitikti jam keliamų reikalavimų ir jame neturi būti nurodytas bent vienas proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pareiškėjas remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, kitoje civilinėje byloje yra priimta 2017 m. spalio 10 d., t. y. po santuokos nutraukimo bylos proceso. Tai reiškia, kad šios nutarties nebuvo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Todėl ir dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis neatitinka vieno iš būtinų naujos aplinkybės požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog 2017 m. spalio 28 d. A. V. savo Facebook paskyroje atsakydama į vieno asmens teiginį „Nupirkai ten žemės“ atsakė: „Taip“, susijusi su po santuokos nutraukimo proceso pabaigos, kuris baigėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, atliktu A. V. veiksmu 2017 m. spalio 28 d. Facebook paskyroje yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi. Todėl vien dėl šios priežasties ji neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei keliamo vieno iš požymių. Reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, neatitinka ir kiti pareiškėjo teiginiai, grindžiami prielaidomis. Pareiškėjas teigia, kad jam paaiškėjo, jog A. V. yra netiesiogiai pirkusi butą Kaune ir yra perdavusi pinigus kitiems asmenims butui įsigyti ir kad tam galėjo būti panaudotos jos sąskaitose buvusios lėšos, kurias santuokos nutraukimo byloje ji teigė panaudojusi namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Teismui nėra pateikta duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjo teiginiai, kurie beje yra abstraktūs ir formuluojami kaip tikimybė vartojant sąvoką galimai, yra objektyviai pagrįsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės.
Santuokos nutraukimo byloje buvo aiškinamasi ir nustatinėjama kokias lėšas šalys panaudojo namo statybai. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. V. patvirtino pinigų perdavimo ir gavimo faktą, be to, A. V. nurodė, kad tų lėšų, kurios buvo paskolintos, neprašo dukters grąžinti ir dovanoja jai, todėl tokie neatlygintinio lėšų perdavimo šalių teisiniai santykiai atitinka dovanojimo sutarties sampratą. Taigi, santuokos nutraukimo byloje buvo išsamiai aiškinamosios aplinkybes dėl A. V. ieškovei A. V. į sąskaitas pervestų sumų panaudojimo namo statybai. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo aplinkybių matyti, kad pareiškėjui santuokos nutraukimo bylos metu buvo žinoma apie tokio įrodymo, kaip A. V. sąskaitos išrašai, egzistavimą, nes jis tokius įrodymus prašė išreikalauti. Dėl jų įrodomosios reikšmės byloje teismas pasisakė. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad prašomi išreikalauti A. V. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 11 d., neatitinka reikalavimų, keliamų naujoms aplinkybėms, nes vienas iš jų: bylos nagrinėjimo metu tas įrodymas pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Be to, A. V. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 11 d., kurie nurodyti kaip bylos proceso atnaujinimo pagrindas, neturi esminės reikšmės bylai, nes dėl jų jau buvo pasisakyta santuokos nutraukimo byloje.
Tai, jog po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo kitoje civilinėje byloje buvo pripažintas negaliojančiu nekilnojamojo turto, kurio padalijimo klausimas buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, dovanojimo sandoris, sudarytas po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes nurodyto turtas padalinimo klausimas santuokos nutraukimo byloje vis tiek buvo išspręstas. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, nors tuo metu nurodyto turto dovanojimo sandoris buvo ginčijamas kitoje civilinėje byloje ir formaliai sutuoktiniams nepriklausė. Taigi, galima konstatuoti, kad kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu neturėjo jokios reikšmės santuokos nutraukimo byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje kreipėsi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo, o tai taip pat sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau yra nustatytos teismų sprendimais ir jie yra įsiteisėję. Nekilnojamasis turtas įgytas Norvegijoje po santuokos nutraukimo ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas patikslintu prašymu prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1588-784/2013 procesą, pakeičiant dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą dėl turto padalijimo. Atnaujinti procesą prašė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis. Naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodė, jog nebuvo išspręsti reikalavimai dėl daiktų padalijimo santuokos nutraukimo byloje; A. V. ir A. V., elgdamiesi nesąžiningai ir nepateikdami teismui visų įrodymų dėl lėšų panaudojimo, nuslėpė svarbias aplinkybes, kurių nenustatymas byloje turėjo itin didelės reikšmės sprendžiant turto įgijimo klausimus, sudarant dalintino turto balansą; buvo įgytas nekilnojamasis turtas užsienyje. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismas pasisakęs, kad šie klausimai gali būti sprendžiami tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylos procesą.
Nustatytina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.
Pareiškėjas nurodė, kad kiemo statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, nebuvo išspręsta dėl baseino, esančio sklype. Tačiau išnagrinėtoje byloje jau buvo reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros t1, tvoros t2, tvoros su varteliais t3) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinerinių statinių (šulinio k2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinerinių statinių (dengto baseino c1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinerinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b4) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas paaiškino, jog Kauno apylinkės teismui priėmus 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad ieškovo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo negali būti tenkinamas, jam paaiškėjo nauja aplinkybė, kad nepareiškus reikalavimų santuokos nutraukimo byloje dėl nekilnojamųjų daiktų (kitų inžinerinių statinių), kurie nebuvo įregistruoti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, padalinimo, šie daiktai negali būti dalinami teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ir dėl to būtina atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą dalyje dėl turto padalijimo.
Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Paminėti daiktai jau egzistavo bei dėl jų buvo reiškiamas reikalavimas. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė, jog neteisingai buvo sudarytas turto balansas, A. V. nepateikus išrašų iš bankų sąskaitų, panaudojant lėšas asmeninių poreikių tenkinimui, o ne statyboms ar nekilnojamojo turto pirkimui užsienyje. Santuokos nutraukimo byloje išsamiai išnagrinėta apie lėšų panaudojimą bei priimant sprendimą dėl turto ir prievolių įvykdymo. Šioje byloje pateikti išrašai iš A. V. banko sąskaitų nepatvirtina, jog lėšos galėjo būti panaudotos išskirtinai asmeninių poreikių tenkinimui ar nekilnojamojo turto pirkimui Norvegijoje. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas jau po santuokos nutraukimo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad A. V. lėšas naudojo ne statybinių medžiagų pirkimui paremtos jo įsitikinimais bei prielaidomis, remiantis įvairiais išrašais iš pateiktų bankų sąskaitų. Atlikti įvairūs mokėjimai bei grynų pinigų nuėmimas nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad A. V. lėšas nukreipė ne statyboms, o nekilnojamojo turto pirkimui užsienyje. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Taigi, siekiant, kad civilinis procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pirma, be kita ko, turi būti įrodyta, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, ir kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; antra, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, t. y. įrodyta, nuo kokio momento asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Taigi tiek nustatant naujai paaiškėjusias aplinkybes, tiek aplinkybę, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas subjektyvusis ir objektyvusis sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentas.
Pareiškėjas nurodė, jog Kauno apylinkės teismui priėmus 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad ieškovo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo negali būti tenkinamas, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad nepareiškus reikalavimų santuokos nutraukimo byloje dėl nekilnojamųjų daiktų (kitų inžinerinių statinių), kurie nebuvo įregistruoti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, padalinimo, šie daiktai negali būti dalinami teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ir dėl to būtina atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą dalyje dėl turto padalijimo.
Tai, kad kitoje civilinėje byloje teismas išaiškino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas tokį reikalavimą turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios turi būti atnaujintas procesas santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl turto padalijimo.
Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas remiasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, kitoje civilinėje byloje yra priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d., tai yra, jau po santuokos nutraukimo bylos proceso. Tai reiškia, kad jo nebuvo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Todėl ir dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas neatitinka vieno iš būtinų naujos aplinkybės požymių. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo, o tai taip pat sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Darytina išvada, kad prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Pareiškėjo reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų bei teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, visumą, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų. Esant šioms aplinkybėms, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Taip pat pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo A. V. patyrė 850,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsisakius atnaujinti procesą, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui A. V. priteistinos 850,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 14,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte (nauja redakcija 10 punkte) nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, iš jo valstybei priteistinos 7,46 Eur (14,92 Eur / 2) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013.
Priteisti iš pareiškėjo K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjo K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.