Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. (dabar – V.) ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. priešieškinį ieškovei A. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu iš kito asmens banko sąskaitos grąžino ieškovei 36 306,03 Eur sumą.

2015 m. birželio 2 d. ieškovė raštu patvirtino, kad gavo nurodytą pinigų sumą, prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad iš atsakovo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos procese dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nes šis procesas buvo pradėtas dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinėjo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, t. y. procesas pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ne dėl atsakovo kaltės, niekada nebuvo ginčo dėl sumokėtos pinigų sumos pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 grąžinimo. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji būtų prašiusi atsakovo grąžinti minėtą pinigų sumą, o jis vengtų tą padaryti. Atsakovas galėjo bet kada grąžinti ieškovei 36 306,03 Eur (125 357,48 Lt), dėl to nebuvo ginčo, tačiau ieškovė pati neprašė jų grąžinti, sutiko už ½ namo dalį, priklausančią atsakovui, sumokėti papildomai (šiuo metu vyksta turto vertinimas šios papildomos sumos nustatymui), tačiau tuo pat metu kreipėsi į teismą su nepagrįstu pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 įvykdymo atgręžimo. Tai yra akivaizdus ieškovės nesąžiningumas. Nurodytas aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovas 2015 m. gegužės 27 d., t. y. kitą dieną po ieškovės 2015 m. gegužės 4 d. pareiškimo gavimo, grąžino ieškovei reikalaujamą sumą. Teismas nepriėmė sprendimo ieškovės naudai, ieškovei buvo grąžinta pinigų suma, dėl kurios grąžinimo ji kreipėsi su pareiškimu į teismą, todėl pareiškimas nebuvo nagrinėtas. Neatsižvelgta į priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos, tuo pažeidžiant CPK 94 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš vienos šalies kitai šaliai negalimas, nes sprendžiamas ne ginčo klausimas, kurį pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį turėjo išspręsti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vien dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįvykdė procesinės pareigos, atsakovas neprivalo dengti papildomų ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, ji savo teisėmis naudojosi nesąžiningai, sąmoningai klaidino atsakovą, siekdama jį nepagrįstai įtraukti į teisminį procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2015 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 įvykdymo atgręžimo, prašydama grąžinti jai 36 306,03 Eur dydžio sumą, kuri kaip kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį buvo sumokėta atsakovui, įvykdant Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu iš kito asmens banko sąskaitos grąžino ieškovei 36 306,03 Eur sumą. 2015 m. birželio 2 d. ieškovė raštu patvirtino, kad gavo nurodytą pinigų sumą, prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi nutraukė procesą pagal ieškovės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Eur atstovavimo išlaidas.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog procesas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo buvo pradėtas dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neišnagrinėjo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, t. y. procesas pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ne dėl atsakovo kaltės, be to, ieškovė neprašė atsakovo grąžinti jai 36 306,03 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. CPK 762 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas.

Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, neišsprendė Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo, todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą ieškovė įgijo teisę pasinaudoti CPK 762 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir prašyti pirmosios instancijos teismo, kad šis išspręstų įvykdytos teismo nutarties atgręžimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Pirmąja instancija tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo Kauno apylinkės teismas, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į šį teismą dėl procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimo.

Atsakovui 2015 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu grąžinus ieškovei 36 306,03 Eur sumą ir dėl to pirmosios instancijos teismui nutraukus procesą pagal ieškovės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Šioje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo paruošimą) buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 panaikinus Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, ir pakeitus Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, atsakovui tapo žinoma, kad jis ieškovei turi grąžinti 36 306,03 Eur dydžio sumą, kuri kaip kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį buvo sumokėta atsakovui, įvykdant Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014. Ieškovei nereikėjo papildomai raginti ar prašyti atsakovo, kad šis grąžintų jam nepriklausančią pinigų sumą, todėl atsakovas, nevykdydamas prievolės grąžinti ieškovei nurodytą pinigų sumą, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas pinigines lėšas ieškovei sumokėjo tik 2015 m. gegužės 27 d., t. y. po pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo padavimo teismui. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje (nepagrįstai pareikšto pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo), piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2015 m. gegužės 4 d. išrašą iš 2015 m. balandžio 27 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. V-13, 2015 m. gegužės 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. V-13-33, banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį sąskaitos už teisines paslaugas apmokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, kad procesas pagal ieškovės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo buvo nutrauktas dėl to, kad atsakovas patenkino ieškovės reikalavimą, ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos (CPK 98 str. 1 d.), ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 str. 4 d.), prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį.