- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1856-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01683-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- K. E.
- Ieškovas
- A. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. (dabar – V.) ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. priešieškinį ieškovei A. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, panaikinęs Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, pakeitęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, taip pat Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 3,5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 29,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Atsakovas pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą atleisti jį nuo dalies išlaidų valstybei atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013. Nurodė, kad yra sumokėjęs 10 Eur sumą iš 32,55 Eur priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo. Nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis jo pajamos yra 362,34 Eur dydžio darbo užmokestis, gaunamas (duomenys neskelbtini), jam priklauso nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 37 016,35 Eur, nuosavybės teisė į šį sklypą atsakovui nėra apribota, jis gali laisvai juo disponuoti savoms reikmėms. Sprendė, kad kitos atsakovo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies išlaidų valstybei atlyginimo. Padarė išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo pajamas ir nekilnojamąjį turtą leidžia manyti, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių iš atsakovo nėra galima išieškoti likusių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie atspindėtų atsakovo turtinę padėtį – nekilnojamojo turto registro, kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymų, turto ir pajamų deklaracijų ir kitų dokumentų, kurie yra informatyvūs asmens turtinei padėčiai įvertinti. Vertino, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, nėra tokia bloga, kad dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš esmės pablogėtų jo ar jo šeimos turtinė padėtis, ir būtų pagrindas jį atleisti nuo išlaidų valstybei atlyginimo (22,55 Eur už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimo. Sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad negali sumokėti išlaidų valstybei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, abstrakčiai teigiant, kad nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Nenurodyta duomenų apie tai, kad atsakovo sunki turtinė padėtis gali ateityje pagerėti, spendimas grįstas subjektyvia prielaida, taip nukrypstant nuo formuojamos praktikos. Nesivadovauta logikos dėsniais, padarytos šališkos išvados. Neatsižvelgta į atsakovo prašymą leisti nepateikti daugiau duomenų, t. y. nekilnojamojo turto registro, kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra pažymų, turto ir pajamų deklaracijų ir kitų dokumentų dėl to, kad tokių dokumentų gavimo iš nurodytų įstaigų sąnaudos žymiai viršytų sumą, nuo kurios sumokėjimo atsakovas prašo jį atleisti. Be to, duomenys apie atsakovo turtinę padėtį yra byloje. Skundžiama nutartis yra priimta civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, teisėjos S. V. nagrinėtoje nuo 2011 m. vasario mėn., todėl jai turi būti žinomos visos šalių santuokos nutraukimo aplinkybės ir atsakovo turtinė padėtis, kurią teisėja S. V. pablogino 2013 m. birželio 11 d. sprendimu. Atsakovas buvo priverstas įvykdyti nepagrįstą sprendimą sumokėti ieškovei 10 839,37 Eur kompensaciją už namo statybai tariamai panaudotas jos asmenines lėšas, o ieškovė buvo nepagrįstai atleista nuo savo įstatyminių prievolių. Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1230-259/2015 pripažino negaliojančiu niekinį ieškovės ir jos tėvo A. V. dovanojimo sandorį. Ieškovė apskundė minėtą sprendimą apeliacine tvarka. Už atsiliepimą į nepagrįstą ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas sumokėjo 500 Eur, kuriuos pasiskolino. Dėl to atsakovo sąskaitoje liko apie 15 Eur ir atsakovas negali sumokėti valstybei 22,55 Eur. Atsakovo pajamos ir galimybių/įsipareigojimų perspektyvos rodo, kad atsakovas negalės šių išlaidų sumokėti ir ateityje. Pagal ieškovės melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neteisėtai taikytos kardomosios priemonės, dėl kurių atsakovas turėjo pasinaudoti teisinėmis paslaugomis ir už jas sumokėti 3 000 Eur. Be to, atsakovas turi ir daugiau bylinėjimosi išlaidų procesuose, į kuriuos jis yra įtrauktas prieš savo valią. Atsakovo atlyginimas (duomenys neskelbtini) yra 362,34 Eur, jo išlaidos žymiai viršija pajamas. Dėl atsakovui taikytos kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti – jis negali išvažiuoti į užsienį užsidirbti pinigų. Neturėdamas pinigų net pragyvenimui, atsakovas yra priverstas jų skolintis iš savo sergančios motinos pensininkės, pažįstamų žmonių ir labai taupyti. Teisėja S. V. prievolę atsiskaityti su šalių gyvenamojo namo statybų kreditoriais nepagrįstai nustatė atsakovo asmenine prievole, dėl to atsakovas turi mokėti ne tik einamuosius įsipareigojimus, bet ir 82 107,27 Eur dydžio įsipareigojimus namo statybą kreditavusiems asmenims, 4 344,3 Eur dydžio įsipareigojimus asmenims, paskolinusiems pinigų kitoms šeimos reikmėms patenkinti, o 42 000 Lt grynųjų pinigų ieškovė pasisavino kartu su iš atsakovo 2010 m. gruodžio 15 d. neteisėtai atimtu automobiliu. Dėl neteisingo turto ir įsipareigojimų padalijimo nagrinėjant bylą atsakovo skolos yra beveik 112 223 Eur, o turėtų būti tik pusė šios sumos. Dėl neteisingų Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties kasacinėje instancijoje atsakovo išlaidos sudarė beveik 7 000 Lt, kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriteisė iš ieškovės. Kad galėtų atiduoti visas skolas, atsakovas turės parduoti jam priteistą ½ dalį namo, kuris yra specialiai pritaikytas atsakovo verslui, ir žemės sklypą, kuriame atsakovas ketino įsikurti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, kaip ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimas, yra nepagrįsta, nesuderinama su teisingumo vykdymo samprata. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendime įrašyti melagingi, išgalvoti arba tendencingai ieškovės naudai iškraipyti duomenys, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1588-784/2013 neužtikrintas tinkamas teismo procesas, ignoruotos proceso teisės normas ir teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti teisėjos S. V. objektyvumu, sąžiningumu, jos kompetencija, jos priimti sprendimai, taip pat ir 2015 m. birželio 17 d. nutartis pažeidžia proporcingumo principą ir turėtų būti vertinami kaip neleistinas atsakovo konstitucinių teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, panaikinęs Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, pakeitęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, taip pat Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, be kita ko, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 3,5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 29,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Atsakovas pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą atleisti jį nuo dalies išlaidų valstybei atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, argumentuodamas tuo, kad yra sumokėjęs 10 Eur sumą, likusios sumos negali sumokėti dėl sunkios turtinės padėties, neteisėto ir nepagrįsto Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, o pateikti duomenys leidžia manyti, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių iš atsakovo nėra galima išieškoti likusių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Atsakovas atskirąjį skundą grindžia pirmosios instancijos teismo nekompetencija nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1588-748/2013, tuo, jog nebuvo atsižvelgta į atsakovo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo atsakovo turtinės padėties vertinimo.
Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, o asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Atsakovas šiuo atveju nepateikė visų įrodymų apie turimą bet kokio pobūdžio turtą (CPK 12, 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių duomenų nepateikimas sudaro pagrindą netenkinti atsakovo prašymo, kadangi nėra įrodymų, jog atsakovas dėl turtinės padėtis negali sumokėti visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovo argumentas, kad duomenys apie jo turtinę padėtį yra byloje, pripažintinas nepagrįstu, kadangi šie duomenys yra per seni spręsti apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas atskirajame skunde patvirtina, kad įvairiuose teisminiuose procesuose šiuo metu jis naudojasi profesionalių teisininkų teisine pagalba, jam nėra skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog jis negalėtų sumokėti bylinėjimosi išlaidų valstybei ir todėl būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo šių išlaidų atlyginimo. Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl nuolat tarp šalių kylančių konfliktų, iškeliamų vis naujų bylų taip pat nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kadangi atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai išsprendžiami tose konkrečiose bylose.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes šis teismo sprendimas nėra nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas (CPK 320, 338 str.). Taip pat apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl minėto teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, civilinės bylos Nr. 2-1588-748/2013 nagrinėjimo eigos nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl atsakovo atleidimo nuo dalies išlaidų valstybei atlyginimo, o su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį.