Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) teismui pateikė ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau kartu – atsakovai) dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. 2025 m. balandžio 25 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų.

11. Ieškovas 2025 m. liepos 29 d. prie atskirojo skundo pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė aplinkybes, susijusias su ieškinio surašymu. Pažymėjo, kad ieškinį surašyti jam padėjo advokatas. Ieškovo teigimu, advokatas jam diktavo, kokias aplinkybes reikia nurodyti ieškinyje, tačiau patį ieškinį surašė ieškovas.

12. Be kita ko, ieškovas prie papildomų paaiškinimų pridėjo ir 2025 m. liepos 28 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kuriuo grindžia, kad už advokato suteiktą konsultaciją sumokėjo 100 Eur. Taip pat pateikė 2025 m. gegužės 2 d. susirašinėjimus tarp advokato bei SD atminties kortelę su dviem failais.

13. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

15. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų papildomų paaiškinimų turinį bei juose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog visos nurodytos aplinkybės galėjo ir turėjo būti pateiktos kartu su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl advokato veiksmų (nekompetentingumo) iš esmės jau buvo išdėstytos atskirajame skunde, todėl vėliau pateikti paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, kuris, pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui, yra draudžiamas.

16. Taip pat, įvertinęs kartu su papildomais paaiškinimais pateiktų įrodymų turinį, teismas sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų teikęs minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismui, o šis būtų atsisakęs juos priimti, ar kad įrodymų pateikimo būtinybė būtų atsiradusi tik apeliacinės instancijos proceso metu.

17. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 500 Eur dydžio neturtinę žalą.

19. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovui nustatė ieškinio trūkumus. Pažymėjo, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. neaišku, ar ieškovas prašo iš atsakovų priteisti neturtinę žalą solidariai, dalinai ar subsidiariai, be kita ko, ieškovo suformuluotas ieškinio pagrindas yra nesuprantamas ir nenuoseklus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neaišku, kokiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ieškovas grindžia neturtinės žalos atsiradimą, ir nepateikė argumentų bei įrodymų dėl pačios neturtinės žalos dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir papildomus ieškinio trūkumus – nesumokėtą žyminį mokestį; netinkamą ieškinio bei priedų kopijų skaičių.

20. 2025 m. balandžio 25 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Kartu su ieškiniu pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą bei papildomas ieškinio bei priedų kopijas.

21. 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškinį ieškovui, argumentuodamas, kad 2025 m. balandžio 11 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų ieškovas neištaisė, tik sumokėjo žyminį mokestį bei pateikė reikiamą skaičių ieškinio ir priedų kopijas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškus pats ieškinio reikalavimas bei ieškovas ieškinio faktinį pagrindą suformulavo nesuprantamai, painiai ir nenuosekliai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydamas, jog ieškinio trūkumai iš esmės buvo neištaisyti dėl advokato kaltės, nes patikslintas ieškinys buvo surašytas paties ieškovo, tačiau būtent advokatui nurodant aplinkybes, kurias jis turi įtraukti į ieškinį. Be to, iš esmės ieškovas prašo apeliacinio teismo peržiūrėti ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį ir įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl neištaisytų ieškinio trūkumų.

23. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama.

24. Pasisakydamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais ieškovo patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

25. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 27 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, privalo laikytis CPK įtvirtintos kreipimosi į teismą tvarkos, pateikti teismui procesinius dokumentus, kurie atitinka CPK nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti, siekiant pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimą, suformuluojant tokį, kuris būtų konkretus, aiškus, apibrėžtas ir galimas nagrinėti civilinio proceso tvarka, aiškiai suformuoti ieškinio faktinį pagrindą, taip pat sumokėti žyminį mokestį. Kartu teismas pasiūlė ieškovui ieškinį patikslinti, tiksliai nurodant, kaip ieškovas prašo iš atsakovų priteisti neturtinę žalą (solidariai, dalinai, subsidiariai).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas tinkamai nepašalino 2025 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Ieškovas nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, o pareikštus reikalavimus grindė abstrakčiais, nekonkrečiais ir neapibrėžtais asmenų veiksmais, t. y. nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, jo teigimu, atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kokių veiksmų ar priemonių šie, ieškovo manymu, turėjo imtis, ir kaip būtent jų veiksmai galėjo lemti ieškovo sveikatos pablogėjimą ar sukelti kitą jam padarytą žalą. Nors iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų galima spręsti apie tam tikras aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu tyrimu, teismas pažymi, jog pagal civilinio proceso principus visos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės turi būti aiškiai ir nuosekliai išdėstytos pačiame ieškinyje, laikantis sąsajumo ir vientisumo principų. Pažymėtina, kad ieškovas nurodo neišsamias ir deklaratyvias aplinkybes, teigdamas, jog yra persekiojamas, patiria psichologinį smurtą, iš jo tyčiojamasi bei jo atžvilgiu vykdoma nusikalstama veika, tačiau ieškovas nepateikia jokių išsamesnių duomenų: nei kas konkrečiai (kokie asmenys ar institucijos) vykdo nurodytus veiksmus, kada tokius veiksmus atliko, nei kaip tiksliai šie veiksmai pasireiškia, nei kaip jie yra susiję su ieškinio dalyku ar įvardintais atsakovais šioje byloje.

28. Kaip jau apeliacinės instancijos teismo minėta, pagal civilinio proceso teisės normas pagrindiniai ieškinio elementai yra jo dalykas ir pagrindas, kurie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Todėl ieškinio pagrindas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai ir nuosekliai. Nors civiliniame procese asmuo, neturintis atstovo (advokato), nėra įpareigotas nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, tačiau jis privalo suprantamai ir išsamiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, kad asmenys, turintys pareigą pagal pareikštus reikalavimus atsikirsti, galėtų suprasti, į ką konkrečiai jie turi atsikirsti, kaip jie pažeidė ieškovo teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškinio trūkumų neištaisymo, todėl priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teikia argumentus dėl pasirinkto advokato nekompetentingumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pačio ieškovo veiksmus (ar neveikimą) šalinant ieškinio trūkumus.

30. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į gynybą, kuri gali būti įgyvendinama, be kita ko, per atstovavimą pasitelkiant profesionalaus advokato pagalbą. Tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokia atstovavimo sutartis ar įgaliojimas, patvirtinantis, kad ieškovą šioje byloje atstovavo advokatas. Pats ieškovas pripažįsta, kad ieškinį surašė savarankiškai, tik pasikonsultavęs su advokatu, todėl akivaizdu, jog jis veikė savo nuožiūra ir nebuvo advokato atstovaujamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui tenka atsakomybė už netinkamai ištaisytus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus. Be to, įvertinęs savo teisinių žinių trūkumą bei tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne vieną ieškinio trūkumą, rūpestingas ir savo teisėmis suinteresuotas asmuo objektyviai galėjo ir turėjo kreiptis į profesionalų teisininką, kad šis savarankiškai parengtų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą. Ieškovas, nurodydamas tariamą advokato atsakomybę už netinkamai surašytą ieškinį, nepateikia jokių argumentų ar objektyvių priežasčių, kodėl negalėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, t. y. kad ieškinį surašytų kvalifikuotas advokatas, o ne pats ieškovas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakomybės perkėlimas advokatui, kuris net nebuvo įpareigotas ieškovo atstovauti jį byloje, yra nepagrįstas, neproporcingas ir vertintinas kaip bandymas pateisinti savo netinkamai įgyvendintas teises bei pareigas.

31. Ieškovas atskiruoju skundu taip pat prašo leisti jam su profesionalia advokato pagalba ištaisyti pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus, kitu atveju ieškovas negalės ginti savo pažeistų teisių, pasibaigus ieškinio senaties terminui.

32. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad subjektinė teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir yra ribojama terminu, per kurį gali būti apginama teismine tvarka. Pažymėtina, jog ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124–1.135 straipsniuose. Ieškinio senatį reguliuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai, nustatydami ieškinio senaties sutrumpintus terminus arba jų eigos pradžią atskirų rūšių reikalavimams pareikšti (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

33. Šiuo atveju ieškovo reikalavimą dėl naujo termino suteikimo ištaisyti ieškinio trūkumus, pasinaudojant profesionalia advokato pagalba, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo matyti, jog nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), sutiktina su ieškovu, jog teikiant naują ieškinį, šis terminas galimai bus pasibaigęs, taip apribojant ieškovo galimybę ginti pažeistas teises. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir suinteresuotas savo pažeistų teisių gynimu – ieškinys buvo pateiktas paskutinę termino dieną (2025 m. kovo 31 d.), be to, su trūkumais. Pirmosios instancijos teismui leidus šiuos trūkumus ištaisyti tam, kad būtų išsaugota ieškovo teisė į teisminę gynybą, ieškovas elgėsi nerūpestingai: žinodamas savo teisinį nepasirengimą ir gebėjimų stoką, jis nesiėmė pakankamų priemonių, kad ieškinį savarankiškai parengtų profesionalus advokatas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas galėjo ir turėjo numatyti, kad jo pasirinkti veiksmai gali lemti neigiamas pasekmes.

34. Be to, akcentuotina, jog pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį ieškinį teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, ir pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to, ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminui asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

35. Taigi, atsižvelgus į tai, iš esmės ieškovui nėra užkirstas kelias iš naujo kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Ieškinio senaties terminas bus taikomas tik kitai šaliai (atsakovams) to pareikalavus. Be kita ko, ieškovas turi teisę kreiptis dėl ieškinio termino atnaujinimo, teismui nurodant svarbias termino praleidimo priežastis.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo instituto taikymą ir pasekmes. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.