Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2017-08-03 gimė ieškovės ir atsakovo dukra V. R.. Su atsakovu negyvena nuo 2019-04-01. Nepilnametė dukra gyvena su ja. Atsakovas teikia išlaikymą dukrai, tačiau nereguliariai ir nepakankamai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Nepilnametis vaikas yra aprūpinamas tik būtiniausiomis-priemonėmis, rūbais, higienos reikmėmis, maistu. Vaikas auga, keičiasi, jam reikia vis naujų tiek viršutinių, tiek apatinių drabužių, avalynės. Be to, turi užtikrinti augančio vaiko organizmui reikalingų maisto produktų ir medžiagų poreikio patenkinimą, todėl patiria išlaidas maisto įvairovei. Be to, turi skirti pakankamai lėšų jo lavinimui, ugdymo reikmėms. Nepilnamečio vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia 300 Eur mėnesiui (buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams - 75 Eur; sauskelnės - 30 Eur; rūbai, batai - 50 Eur; higienos priemonės - 5 Eur; maistas - 50 Eur; vaistai, vitaminai - 20 Eur; žaislai - 10 Eur; pramogos - 10 Eur, darželis - 50 Eur). Vaikui išlaikymą teikia viena, tėvas prisideda laikas nuo laiko nupirkdamas vaikui būtinų priemonių, tačiau visų vaiko poreikių tenkinimui jos skiriamų lėšų dalies ir kartais atsakovo nupirktų priemonių neužtenka. Sumažinti išlaikymo dydžio negalima, nes tokiu būdu nukentės nepilnamečio vaiko interesai. Šeimoje dar auga jos nepilnamečiai vaikai: G. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, dabartinės jos mėnesio pajamos - 200 eur, išmoka vaikui - 70 Eur. Kitų pajamų neturi. Jokio turto (kilnoj. ir nekiln.) neturi. Gyvena nuomojamame bute, buto mėnesio nuomos mokestis - 167 Eur, be to moka komunalinius mokesčius kas mėnesį. Vaikams sudaryta saugi ir sveika aplinka jų vystymuisi. Dukra V. R. nuo gimimo gyvena su ieškove, kuria rūpinasi, dukra prie jos prisirišusi, su ja jaučiasi saugiai, vaikui yra sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Todėl dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Kadangi dukra V. R. dar maža, prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį pasiimti dukrą šeštadienį nuo 11 val., vaiką paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir su juo praleidžiant laiką iki sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, prieš tai iš anksto, ne vėliau nei prieš 1 d., suderinant su vaiko motina apie vaiko pasiėmimą.

Atsakovui ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu, deklaruotu adresu dokumentų įteikti nepavyko. Ieškovės atstovės pateiktais duomenimis atsakovas ieškinį matė, ieškovė perdavė jam ieškinį, bandė prieš tai tartis taikiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį atsakovas žinojo, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 kovo pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas kažkiek rėmė ir nustojo. Atsakovas sakė, kad į teismą neis, jam viskas pranešta, jis sakė neturi galimybės mokėti alimentus, prašė neuždrausti matytis su vaiku. Atsakovas sakė, kad dabar nedirba. Atsakovas yra dirbęs miškuose, prie šulinių kasimo, važiavo į užsienį. Jo profesija – pjūklininkas. Atsakovas yra sveikas, turi šiek tiek problemų su alkoholio vartojimu. Atsakovas nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Atsakovas turėjo skolų, apie kelis tūkstančius. Skolos dėl avarijos, muštynių, kreditai, ligonių kasa. Skolos ne šeimos labui. Ji nuomojasi būstą, nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Kaip supranta, atsakovas kažkur dirbantis. Buto nuoma jai atsieina 168 Eur, mokesčiai už praeitą mėnesį buvo apie 90 Eur. Kol kas pagelbėja seneliai, maistu, mėsa, bulvėmis.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo nurodė, kad ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas (b. l. 8). Atsakovė augina tris vaikus (b. l. 9-10, 16). Pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį, pajamas (b. l. 11-14, 25). Atsakovė nuomojasi būstą (b. l. 17-20).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į atsakovo nusišalinimą nuo vaiko auginimo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją apie vaiko gyvenimo sąlygas šeimoje, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji nedirba, turto neturi gauna minimalias pajamas iš pašalpų. Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė augina vaiką. Atsakovas oficialiai nedirba, tačiau ieškovės pateiktais duomenimis buvo dirbantis, kai jie kartu gyveno, neturi jokių sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų dirbti, vyko dirbti į užsienį, galimai dirba ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Apie atsakovo įsipareigojimus, kitus išlaikytinius duomenų nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas nėra, todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikui.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Tačiau ieškovė dar augina ne tik šalių vaiką, bet ir kitus du savo vaikus, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų yra labai apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų. Nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, atsakovas yra jaunas vyras, galintis ir privalantis dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikui išlaikyti. Be to, atsakovas teismo procese yra pasyvus, ieškovės reikalavimui neprieštaravo.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia 300 Eur mėnesiui (buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams - 75 Eur; sauskelnės - 30 Eur; rūbai, batai - 50 Eur; higienos priemonės - 5 Eur; maistas - 50 Eur; vaistai, vitaminai - 20 Eur; žaislai - 10 Eur; pramogos - 10 Eur, darželis - 50 Eur. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimo priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, reikalinga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos iš esmės nurodytos pagrįsto dydžio, nebent tos pačios bendros sumos ribose jas būtų galima perskirstyti skirtingoms paskirtims, pavyzdžiui, išlaidas maistui ieškovė nurodė labai nedideles, be to, vaikui augant jos akivaizdžiai didės. Jokių abejonių dėl ieškovės nurodytų išlaidų iš esmės nėra. 50,00 Eur per mėnesį vaikui rūbams bei avalynei gali atrodyti nemažai, tačiau vaikas yra augantis, ir rūbus bei avalynę gali greitai išaugti. 50,00 Eur maistui atrodo netgi maža suma. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Pagal ieškovės paskaičiavimą vaikui reikia apie 300,00 Eur išlaikymui, o ieškovė iš atsakovo prašo 150,00 Eur, taigi, ieškovė prašo pusės reikalingos sumos. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, atitinka ir šalių matomą turtinę padėtį bei galimybes tą padėtį pasigerinti, dirbti ir gauti pakankamų pajamų. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2019 m. MMA sudaro 555 Eur. Tačiau nereikia pamiršti, kad toks jos dydis atsirado automatiškai dėl mokesčių reformos, dėl kurios visi mokesčiai perkelti ant darbuotojo. Faktiškai skaičiuojant MMA iki 2019-01-01 buvusia tvarka, jos padidėjimas būtų tik iki 430 Eur. Taigi, negalima teigti, kad MMA nuo 400 Eur buvo pakelta iki 555 Eur, nes didžiąją dalį šio padidėjimo sudaro anksčiau pačiam darbdaviui už darbo vietą skaičiuoti mokesčiai, kurie į MMA sampratą neįsiskaičiuodavo. Taigi, skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA abejais metodais, ji sudarytų atitinkamai 215,00 Eur arba 277,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 150,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, duomenų, kad atsakovas išlaikymą šiuo laikotarpiu teikė, į bylą nepateikta, todėl išlaikymas priteistinas nuo nurodytos datos.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas su vaiku bendrauti pageidauja, nėra duomenų, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku kyla nesutarimų, tačiau siekiant išvengti galimų teisinių ginčų ateityje nustatytina atitinkama atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą sudaro 41,00 Eur, kiti reikalavimai yra susiję arba ginčo dėl jų nėra, todėl žyminis mokestis už juos neskaičiuotinas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovei byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės atstovė posėdžio metu prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 229,58 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 229,58 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamų kas mėnesį nuo 2019-10-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. D. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko V. R. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad tėvas V. R. su nepilnamečiu vaiku V. R. bendrauja tokia tvarka: atsakovas V. R. turi teisę kas antrą savaitgalį pasiimti dukrą V. R. šeštadienį nuo 11 val., vaiką paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir su juo praleidžiant laiką iki sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, prieš tai iš anksto, ne vėliau nei prieš 1 d., suderinant su vaiko motina apie vaiko pasiėmimą.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno Eur) žyminį mokestį ir 5,24 Eur (penkis Eur 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 229,58 Eur (du šimtus dvidešimt devynis Eur 58 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.