Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims M. D. (M. D.), V. J. (V. J.),

administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovams advokatui Aivarui Raišučiui ir advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) ir V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15109-2025 (ROIK: 24259967354).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas galutine 500 Eur dydžio bauda, jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių terminui. M. D. nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.27 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, niekindamas elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydamas savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudamas su kitu šalia važiuojančiu automobilio vairuotoju, kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., važiavo ne mažesniu kaip 178 km/val greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 118 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti. Šiais veiksmais vairuotojas sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui.

V. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15109-2025 (ROIK: 24259967354) buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas galutine 500 Eur dydžio bauda, jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių terminui. V. J. nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.27 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, niekindamas elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydamas savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudamas su kitu šalia važiuojančiu automobilio vairuotoju, kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., važiavo ne mažesniu kaip 189 km/val greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 129 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti. Šiais veiksmais vairuotojas sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui.

M. D. padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) toje dalyje, kuria Institucija M. D. skyrė administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už veikas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. 200 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėn., ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. 500 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėn., neįrodžius objektyviosios inkriminuotų administracinio nusižengimo sudėčių dalies, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) grąžinti iš naujo nagrinėti Institucijai, kas sudaro pagrindą Institucijai arba teismui šioje byloje pačiam be bylos grąžinimo Institucijai peržiūrėti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėn., sumažinant skirtą galutinę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) iki 3 mėn., prieš tai panaikinus skundžiamo nutarimo dalis nurodytose dalyse.

M. D. skunde taip pat akcentuojama, kad nutarime nurodoma, kad „pagal ANK 420 str. 2 d., aministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.“, bei tiesiog cituojama teismų praktika, t. y. „Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016).“ Tuo tarpu iš nutarime aprašytos bylos medžiagos galima susidaryti vaizdą, kad M. D. iš ties važiavo viršydamas greitį ir pateko į autoįvykį po to, kai prie jo priartėjęs kito automobilio vairuotojas nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, trenkėsi į M. D. vairuojamą transporto priemonę, po ko ir įvyko eismo įvykis, ko pasekoje eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vertėsi ir nevaldomai išriedėjo (ne išvažiavo) į priešingo eismo juostą. Iš to seka, kad M. D. nėra ir negali būti pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį, o tik dėl leistino greičio viršijimo, ne daugiau. Todėl iš nutarimo taip ir lieka neaišku, kodėl M. D. viršytas leistinas greitis yra ir gali būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme, nes tokiai veikai kvalifikuoti nepakanka vien pacituoti ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties ar pacituoti teismų praktikos išvadų tokio pobūdžio bylose. Teigiama, kad remiantis nurodytu, nutarimo dalis dėl M. D. nubaudimo tiesiog pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra visiškai be motyvų ir naikintina bei šioje dalyje byla perduotina iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities VPK, nes Vilniaus apskrities VPK taip ir nenurodė skundžiame nutarime iš ko gi dar konkrečiai be leistino greičio viršijimo galima daryti objektyviai pagrįstą išvadą, kad M. D. veika gali būti pripažinta chuliganišku vairavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir kodėl.

Atitinkamai dėl to, kad M. D. pateko į autoįvykį po to, kai prie jo priartėjęs kito automobilio vairuotojas nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, trenkėsi į M. D. vairuojamą transporto priemonę, po ko ir įvyko eismo įvykis, ko pasekoje eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vertėsi ir nevaldomai išriedėjo (ne sąmoningai išvažiavo) į priešingo eismo juostą per skiriamąją juostą, yra nesuprantama, kokiu būdų esant tokiai įvykio pasekmei buvo inkriminuotas KET 118 punkto pažeidimas, kur numatyta, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti, nes tokiam veiksmui nebuvo susiformavusi jokia M. D. valia, to niekas sąmoningai nesiekė, nes tai buvo nevaldoma eismo įvykio pasekmė po susidūrimo su kita transporto priemone, nebuvo jokios M. D. tyčios taip elgtis, o ir kontroliuoti nevaldomų įvykių M. D. neturėjo galimybės. Taip pat, nutarime tarp Vilniaus apskrities VPK analizuojamu įrodymų nėra kartu su M. D. automobiliu važiavusio keleivio parodymų analizės, apie šį įrodymą apskritai nutylima, todėl darytina išvada, kad Vilniaus apskrities VPK neištyrė visų įrodymų, pasirinko tirti tik tuos įrodymus, kurie kaltina M. D., tuo tarpu kai tyrimą privalėjo vykdyti objektyviai ir nešališkai bei aiškiai pasisakyti dėl visų į bylą surinktų įrodymų bei jų įrodomosios galios tiek tų, kurie kaltina M. D., tiek tų, kurie švelnina jo atsakomybę ar teisina apskritai nepadarius jam inkriminuotos veikos ar jų dalies.

Dėl kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, Institucija atkreipia dėmesį, kad skunde keliama abejonė, kad nebuvo aiškiai identifikuota, kuri iš penkių alternatyvių veikų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo pritaikyta konkrečiu atveju. Tai yra formali, bet neesminė pastaba. Remiantis administracinių nusižengimų teisės principais, nutarimo turinys vertintinas ne izoliuotai, o visumoje su bylos medžiaga, t. y. atsižvelgiant į faktų kontekstą ir surinktus įrodymus. Tiek įvykio eiga, tiek vaizdo medžiaga, tiek ekspertizės išvados akivaizdžiai rodo, kad buvo padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys KET pažeidimai vienu metu: važiuota gerokai viršijus greitį, neatsižvelgta į eismo sąlygas, sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams bei pažeistas KET 118 punktas – įvažiuota į priešpriešinę eismo juostą, kas, nepriklausomai nuo tyčios, priskirtina prie pavojingų KET pažeidimų, jei tai įvyko dėl prarastos automobilio kontrolės, kuri savo ruožtu kilo iš neteisėto veikimo. Taigi, kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas būtent tuo alternatyviu požymiu – „pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas“ – ir toks situacijos vertinimas atitinka susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Dėl kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Institucija nurodo, kad byloje yra pateiktas tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-9357 (surašytas Policijos departamento Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. G.). Tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad 2024 m. spalio 11 d. įvykęs eismo įvykis kėlė didžiulį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, sukėlė turtinių nuostolių tretiesiems asmenims ir stipriai sutrikdė viešąją tvarką – transporto eismą mieste. Ne mažiau svarbu tai, jog šis įvykis susilaukė plataus visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, o toks rezonansinis atvejis dar labiau sustiprina būtinybę į tokius pažeidimus žiūrėti atsakingai ir principingai. Kaip pažymima minėtame tarnybiniame pranešime, egzistavo akivaizdūs požymiai, leidžiantys manyti, kad įvykio metu: buvo viršytas leistinas važiavimo greitis kelis kartus, egzistavo chuliganiško vairavimo požymiai, galėjo vykti nelegalios gatvės lenktynės. Šie požymiai nėra formalūs – jie grindžiami ne tik vaizdo įrašais, bet ir specialistų išvadomis, kurios nustatė, kad Pareiškėjo vairuotas automobilis judėjo tokiu greičiu, kuris, remiantis eismo sąlygų vertinimu, buvo objektyviai pavojingas ir nesuderinamas su KET reikalavimais. Tokie veiksmai nėra paprasti administraciniai pažeidimai – tai sąmoningas teisės aktų ignoravimas, pasižymintis piktybiniu elgesiu, kas yra esminis chuliganiškų paskatų požymis. Rezonansinio pobūdžio eismo įvykiai, kuriuose dalyvaujantys asmenys veikia demonstratyviai, iššaukia visuomenės pasipiktinimą, turi poveikį eismo saugumui mieste ir skatina analogiško elgesio kartojimą, jei nėra adekvačios atsakomybės. Administracinio poveikio priemonės šiuo atveju veikia ne tik kaip individuali prevencija, bet ir bendrosios prevencijos įrankis, siekiant parodyti, kad tokie pažeidimai nebus toleruojami. Atsižvelgiant į tai, net jeigu Pareiškėjas ginčija konkrečius inkriminuojamos veikos aspektus (pvz., dėl judėjimo į priešpriešinę juostą valios), tai nekeičia bendro vertinimo – veika buvo padaryta dėl objektyviai pavojingo ir neleistino elgesio, sukėlusio pasekmes, kurios buvo nuspėjamos ir kurios atitinka chuliganiško vairavimo esmę. Skunde nurodoma, kad chuliganiškos paskatos nebuvo įrodytos ir tik deklaratyviai remtasi teismų praktika. Su šia pozicija nesutinkama, nes chuliganiško vairavimo kvalifikavimui būtina vertinti ne tik paskatas siaurąja prasme, bet ir bendrą elgesio modelį, kuris rodo akivaizdų socialinių elgesio normų pažeidimą, demonstratyvumą, abejingumą kitų žmonių saugumui, o ne tik vien leistino greičio viršijimą. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., nutartis byloje Nr. 2AT-50-788/2016) konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas gali būti konstatuotas ir tuomet, kai vairuotojas vairuoja itin dideliu greičiu, agresyviai keičia važiavimo kryptį, viršija leidžiamą greitį kelis kartus, nesilaiko eismo taisyklių ir akivaizdžiai ignoruoja kitų eismo dalyvių saugumą. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas Pareiškėjo (M. D.) elgesys – lenktyniavimas su kitu automobiliu, viršytas greitis, kuris, remiantis ekspertų išvada, kelis kartus viršijo leistiną, visiškai nesaugus manevravimas – atitinka šiuos požymius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tai vyko intensyvaus eismo gatvėje ir vakaro metu, galima pagrįstai daryti išvadą, kad tai buvo sąmoningas, socialines normas ignoruojantis elgesys. Tai leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėjo veiksmai buvo nulemti chuliganiškų paskatų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas G. Vaitkevičius parodė, kad turime du asmenis V. J. ir M. D., kurie patraukti administracinėn atsakomybėn už šiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, nuobaudos paskirtos pagrįstai ir proporcingai. 2024 m. spalio 11 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) susidūrė du automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo abu automobiliai dideliu greičiu slydo, kirto ištisinę juostą, vertėsi ir galutinai sustojo priešpriešinio eismo juostoje prieš tai susidūrė ir taip privertė priešpriešoje važiavusį automobilį stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiais veiksmais buvo kilęs didelis pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. Byloje yra ekspertų išvados dėl greičio. Byloje buvo surinkti duomenys, yra vaizdo įrašai, atliktos techninės ekspertizės, yra ekspertizių aktai, kurie neginčijamai patvirtina, kad abu vairuotojai važiavo daug kartų viršydami leistiną greitį. Pagal vaizdo medžiagą V. J. vairuotas (duomenys neskelbtini) judėdamas trečia juosta 53,6 metrų atstumą įveikė maždaug nuo 189 iki 197 km/val. vid. greičiu, o M. D. vairuotas (duomenys neskelbtini) judėdamas antra uosta 50,5 m. atkarpą įveikė nuo 178 iki 186 km/val. greičiu. Miesto gatvėje, kur leistinas greitis 60 km/val., abu vairuotojai lėkė tris kart didesniu greičiu. Tai institucijos nuomone, toks milžiniškas greitis, negali būti traktuojamas kaip normalus eismas. Darytina išvada, kad abu vairuotojai varžėsi tarpusavyje, lenktyniavo ir kelio vingyje, nesuvaldžius automobilių ir jiems susidūrus, šie nulėkė nuo kelio. Byloje yra vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas abiejų automobilių pavojingas vairavimas ir susidūrimas, ir iš šių įrašų akivaizdu, kad automobiliai važiavo greta vienas kito dideliu greičiu miesto gatvėje. Tai patvirtina lenktyniavimo faktą. Taip pat svarbu, kad apklausti asmenys nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių bent iš dalies būtų pateisinamas toks milžiniškas greitis. Taip pat tai patvirtina, kad lenktyniavimas buvo norint prieš pastatyti save, pademonstruoti įstatymų negerbimą. Taip pat tokiu vairavimu buvo sukeltas milžiniškas pavojus tiek vairuojančiam asmeniui, tiek kitiems dalyviams. Iš byloje esančio taksi vairuotojo paaiškinimo, kuris buvo apklaustas, matyti, kad būtent automobilio vairuotojas nurodė, kad buvo priverstas staigiai reaguoti siekiant išvengti susidūrimo. Jis turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir nurodė, kad nuolaužos atskriejo iki jo automobilio. Šie duomenys patvirtina, kad ne tik buvo viršytas greitis, bet ir situacija buvo pavojinga tiek lenktyniaujantiems asmenims, tiek ir kitiems dalyviams. J. paaiškinime buvo bandyta teigti, kad buvo sprogusi automobilio padanga, dėl to buvo sukeltas eismo įvykis, tačiau tai paneigė LD ekspertinė pažyma, kurioje nurodyta, kad po įvykio, apžiūrėjus automobilius, apžiūrint automobilių padangas, požymių būdingų sprogstant padangoms nebuvo nustatyta. Iš padarytų foto nuotraukų nėra jokių požymių, kad būtų sprogusi padanga ir būtent tai sukėlė eismo įvykį. Pagrindinė priežastis – per didelis greitis ir automobilių nesuvaldymas. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal tris ANK straipsnius ir atitinkamus KET punktus. Kalbant apie 416 straipsnio 6 dalies dispoziciją, abu vairuotojai viršijo greitį daugiau nei 50 km./val., todėl turi atsakyti pagal 416 straipsnio 6 dalį. Akivaizdu, kad šiais veiksmais buvo pažeistas KET 127 punktas. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant pažeidimus ir numatyta atsakomybė už vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Iš bylos medžiagos matyti, kad vairuotojai vis tik nedalyvavo neteisėtai organizuotose lenktynėse, nes kvalifikuotas organizuotumo požymis nebuvo įrodytas, tokių duomenų nebuvo nustatyta, tačiau ši aplinkybė įrašyta tiek nutarime, tiek protokole, kaip aplinkybė aprašanti pačią vieką, nors esminės įtakos kvalifikacijai ir baudos skyrimui neturi. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą ir vienu metu padarant kelis, eismo saugumui ir grėsmei keliančius taisyklių pažeidimus, o būtent, transporto priemonių vairuotojai, padarę KET pažeidimus ir privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį, stabdyti, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas jo ir keleivio saugumas. Tai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir 420 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pavojingą vairavimą, kuris sukelia pavojingą situaciją įvažiuojant į priešpriešinę eismo uostą pažeidžiant kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas ir buvo nustatyta. Abi transporto priemonės buvo nesuvaldytos, kirto priešpriešinio eismo juostą ir sukėlė pavojingą situaciją.

Taip pat inkriminuota ANK 420 straipsnio 2 dalis. Byloje nustatyta, kad abiejų dalyvių veiksmai motyvuoti chuliganiškomis paskatomis. ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai KET pažeidimai daromi dėl chuliganiškų paskatų keliant pavojų kitų žmonių saugumui. Vairuotojai sąmoningai ignoravo elementarias saugumo normas, siekė pasipuikuoti savo išskirtinumu. Jokių pateisinančių priežasčių nebuvo pateikta. Nebuvo pateikta bent jau kokia nors dingstis, kuri pateisintų tokio milžiniško greičio miesto gatvėse laikomasi. Abu automobiliai lenktyniavo, nekreipė dėmesio į įstatymo normas. Tai tyčinis, šiurkštus teisės normų nepaisymas. LAT yra pažymėjęs, chuliganiškų paskatų vedamas elgesys neturi jokio pateisinimo ar požymių kurie yra įprasti, rūpestingo vairuotojo požymiai. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitų žmonių saugumui. Ši jurisprudencija tiesiogiai taikytina ir mūsų atveju. J. ir D. vairavimas miesto gatvėmis viršijant 180 km./val. greitį varžantis tarpusavyje yra klasikinis chuliganiško vairavimo pavyzdys. Pažymėtina, kad būtent toks vairuotojų elgesys pažeidė fundamentalius KET punktus, t. y. 4 ir 9 punktą, kurie numato pareigą eismo dalyviams elgtis atsargiai ir pagarbiai. LAT yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos yra tokios paskatos, kai veikos darymo priežastys apima atvejus, kai asmuo elgiasi dėl akivaizdaus visuomenės negerbimo, siekia pademonstruoti viršenybę ar panieką aplinkiniams ir elgesys yra atviras iššūkis viešajai tvarkai. (LAT nutartis Nr. 2AT-37-507/2015 ir 2AT-50-788/2016). Šis įvykis buvo plačiai nuskambėjęs žiniasklaidoje ir sukėlė visuomenės pasipiktinimą.

Skundą padavusio asmens M. D. atstovas adv. A. Raišutis teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje turima klasikinė situacija, kur institucija inkriminuoja veikai skirtingas ANK normas, nepaisant jokių motyvų taiko dvigubas sankcijas. Ši veika kvalifikuojama pagal 416 straipsnio 6 dalį, dėl to ginčo nėra. Kad greitis buvo viršytas įrodo spec. išvados. Jeigu analizuoti 420 straipsnio 1 ir 2 dalis, tai matoma, kad 1 dalis numato atsakomybę už pavojingą situaciją sukėlusį eismo įvykį, 2 dalis numato už pavojingą situaciją sukėlusį eismo įvykį dėl chuliganiškų paskatų. Tai yra kvalifikuojantis požymis užtraukiantis atsakomybę. Negali būti vienu ir tuo pačiu metu taikoma ir 1 dalis ir 2 dalis. Iš institucijos baigiamosios kalbos paaiškinimų akivaizdu, kad institucija pripažino, jog nelegalių lenktynių nebuvo, todėl šis argumentas iš nutarimo naikintinas ir išbrauktinas. Jei būtų įrodyta, kad tai buvo chuliganiškos paskatos - turima 2 dalis. Kodėl negalima taikyti 1 dalies? Todėl, kad institucija nurodo, kad buvo neteisėtas išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. To irgi nebuvo. Įvažiuoti į priešpriešinio juostą objektyviai buvo neįmanoma, nes tai buvo įvykio pasekmė. Tai buvo įslydimas po įvykio. Vertinant visas 420 straipsnio 1 dalies alternatyvas, matomas tik vienas požymis – buvo didelis greitis sukėlęs pavojingą situaciją. Nebuvo kelių pažeidimų vienu metu, nebuvo vairavimo neteisėtose lenktynėse, nebuvo pavojingos situacijos sukėlimo įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Atstovas šioje dalyje prašė teismo keisti skundžiamą nutarimą ir nurodyti ar buvo 1 ar 2 dalis. Jų įsitikinimu, egzistuoja tik 1 dalis, nes vien pacitavimas LAT nutarčių neduoda tokių išvadų. Faktinės aplinkybės – važiuoja viena dideliu greičiu, prie jos priartėja kita. Antrąją transporto priemonę sumėto, abi transporto priemonės sukasi, verčiasi ir išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, tai yra išslysta į priešpriešinę eismo juostą ir sukelia atitinkamas pasekmes. Chuliganiškų paskatų, kaip nurodo institucija, iš šio įvykio sekos ir liudytojų paaiškinimų, nebuvo. Palaikė savo skundą ir prašė nutarimą dalyje dėl chuliganiškų paskatų atitinkamai koreguoti, perkvalifikuoti veiką pagal 420 straipsnio 1 dalį dėl pavojingą situaciją sukėlusio eismo įvykio. Tas lenktyniavimas, kurį mini kaip požymį, nepatenka į ANK 1 dalies motyvaciją. Lenktyniavimas pagal ANK turi labai griežtą ir specifinę prasmę. Tai yra neteisėtos ir organizuotos transporto priemonių lenktynės. To nebuvo, todėl lenktyniavimo, kaip argumento, dėti kvalifikuojant pagal 14 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta. Bet kurios transporto priemonės, judėdamos kelyje, lenktyniauja. Vienu metu viena kitą lenkia, apvažiuoja ir pan.

Skundą padavusio asmens V. J. atstovas adv. pad. D. Raišutis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pilna apimti atstovo paaiškinimus. Jog asmenys viršijo greitį ginčo nėra. Institucijos ekspertas, teismo ekspertas V. Venckus apklaustas nurodė, kad jis nevertino subjektyvių požymių ir nevertino chuliganiško vairavimo aplinkybių. Jis vertino ir aptarė klausimus dėl automobilių greičio viršijimo ir patvirtino, kad perkėlė užklausos duomenis ir nesirėmė išvadoje paaiškinimais, kad šiuo atveju jis neva tai teigė, kad buvo lenktynės. V. Venckus pateikdamas ekspertizę šių faktų nevertino, o institucija neįrodė, kad asmenys atliko kažkokius lenktyniavimo veiksmus. Pačių asmenų paaiškinimai nepatvirtino fakto, kad jie vienas kitą matė, tarėsi iš anksto, organizavo lenktynes. Tokių įrodymų, paaiškinimų byloje nėra. Kaip tik pareiškėjo V. J. sugyventinė patvirtino, kad sekė jį iš paskos, ties viaduku buvo šiek tiek atsilikusi, kalbėjo, kad jie abu grįžta namo ir nevažiuoja į jokius organizuotus renginius ir liudytojao patvirtino, kad tokių požymių, kaip lenktynių epizodų, šiuo atveju nėra. Institucija atsiliepimuose nesirėmė KET 23 straipsnio paaiškinimais. Šiandien byloje atstovas patvirtino, kad nekvalifikuoja organizuotų lenktynių ir kaip ir atsisako šios dalies kvalifikacijos, nors paskui patvirtina, kad yra lenktynės, nors lenktynės niekaip neįrodytos. Byloje yra vaizdo medžiaga, kurioje nesimato, kad asmenys keičia greitį, manevruoja pavojingai. Matosi abiejų automobilių važiavimo trajektorija, tiesiai, po susidūrimo automobilis, vairuojamas V. J., išlekia į priešingą eismo juostą ko pasėkoje vertinti, kad pats V. J. sukėlė eismo įvykį, negalima. Jis nebuvo įtakotas pačio valios veiksmų, todėl kvalifikuoti, kad asmuo savo noru išlėkė į priešingą eismo juostą, negalima. Pareiškėjas V. J. nežino ar jam sprogo padanga ar ne, ar galimai tai nutiko. Gal galimai po viaduku buvo drėgmė. Ekspertinėje išvadoje pastebima, kad nėra fiksuota nei viena automobilio padanga. (duomenys neskelbtini) automobilis fotografuotas tik iš galo ir fotografuotas tik iš priekio. (duomenys neskelbtini) automobilio visas kairys šonas pakrypęs į kairę pusę. Šie duomenys negali patvirtinti ar buvo sprogusios padangos. Matomas tik (duomenys neskelbtini) automobilio dvi padangos. Todėl tokie teiginiai nėra įrodyti. Pažymėjo, kad 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyti net 5 alternatyvūs nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo būdai, tuo tarpu nutarime nei apie vieną iš jų nėra aptarta. Yra tik labai lakoniškai pasisakyta, kad pažeistas straipsnis, bet kvalifikacija jo nėra įrodyta. Teismo prašė tinkamai perkvalifikuoti, panaikinant nurodytas neteisingas aptartas aplinkybes dėl ANK 420 straipsnio kvalifikavimo arba teismui pačiam dėl bylos grąžinimo išspręsti klausimą arba perduoti bylą nagrinėti institucijai iš naujo.

Byloje pateiktas 2025 m. kovo 27 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-236(25), kuriame nurodyta, kad:

Byloje pateiktas 2025 m. balandžio 11 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-1006(25), kuriame nurodyta, kad:

2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos draudimo Ekspertinė pažyma, kurioje pateikta išvada, jog padaryto tyrimo rezultatai suteikia pagrindą teigti, kad labiausiai tikėtina, jog automobiliai buvo sugadinti jų vairuotojams lenktyniaujant tarpusavyje ir kurį laiką judant žymiai didesniu greičiu (169 km/h) nei maksimalus leistinas (60 km/h) ir kelio vingyje nesuvaldžius automobilių, įvykus jų tarpusavio susidūrimui, dėl to nuvažiuojant nuo kelio ir virstant.

Byloje pateiktas 2024 m. spalio 21 d. K. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.22 val. išsikvietusi taksi per „Bolt“ programėlę, automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), važiavo automobilyje gale, keleivio vietoje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve išgirdo didelį trenksmą ir tuomet pamatė iš priešpriešos į taksi automobilį artėjančius kitus du automobilius, iš kurių vienas buvo vertimosi stadijoje, kadangi matėsi jo dugnas. Tai pastebėjęs taksi vairuotojas sureagavo ir bandė išvengti susidūrimo kaktomuša, sukdamas vairą į šoną. Taksi automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas nežymiai.

Byloje pateiktas 2024 m. spalio 28 d. S. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.30 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo kraštine kaire eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės viaduko link (duomenys neskelbtini) viaduko. Priekyje jo važiuojančių automobilių nebuvo ir staiga pastebėjo kaip iš priešingos pusės per skiriamąją eismo juostą (žaliąja veja), į jo pusę slystančius – važiuojančius automobilius. Bandydamas išvengti susidūrimo kiek įmanoma traukėsi į dešinę juostą. Susidūrimo išvengė, bet jo automobilis buvo apgadintas nuo krentančių detalių. <...>.

Tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-9357 dėl galimai padaryto šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje susidūrus dviem automobiliams, buvo kilęs didelis pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, padaryta žala tretiesiems asmenims ir sutrikdytas transporto priemonių eismas. Šis įvykis iššaukė audringą visuomenės reakcija. Apie jį rašė žymiausi internetiniai portalai: 1. (duomenys neskelbtini), (delfi.lt); 2. (duomenys neskelbtini), (15min.lt); 3. (duomenys neskelbtini), (diena.lt); 4. (duomenys neskelbtini), (kauno.diena.lt); 5. (duomenys neskelbtini), (inbox.eu). Taip pat šis įvykis buvo plačiai nušviestas televizijoje: 1. TV3 Žinios. (duomenys neskelbtini), (tv3.lt). Viešoje erdvėje pateikta informacija leidžia daryti prielaidas, kad leistinas važiavimo greitis buvo viršytas kelis kartus, yra chuliganiško ir neatsargaus vairavimo požymių, galėjo vykti nelegalios gatvės lenktynės ir pan. Norint patikrinti, ar aptariamu atveju nebuvo daromi tyčiniai grubūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ignoruojamos visuomenėje nusistovėjusios bendro elgesio taisyklės, sąmoningai keliama milžiniška grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, būtina atlikti išsamų šio įvykio tyrimą, o nustačius, kad minėti pažeidimai buvo - spręsti kaltų asmenų atsakomybės klausimą, kad atgrasyti juos nuo panašaus elgesio ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje nustatyta, kad M. D. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.27 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, niekindamas elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydamas savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudamas su kitu šalia važiuojančiu automobilio vairuotoju, kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., važiavo ne mažesniu kaip 178 km/val greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 118 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti.

Byloje taip pat nustatyta, kad V. J. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 23.27 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, niekindamas elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydamas savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudamas su kitu šalia važiuojančiu automobilio vairuotoju, kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., važiavo ne mažesniu kaip 189 km/val greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 129 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamo automobilio, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti.

ANK 416 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas – chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022 ir kt.).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys iš esmės neginčija ir sutinka, kad pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį atsakomybėn jie patraukti pagrįstai, taigi ženklaus greičio viršijimo fakto neneigia. Tiek M. D. ir jo atstovas, tiek V. J. ir jo atstovas nesutinka, kad jų abiejų padarytas pažeidimas būtų kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, be kita ko, ginčija ir tas nutarimų dalis, kuriomis asmenys nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes Institucija nenurodė, kuriuo konkrečiu alternatyviu būdu buvo padarytas nusižengimas. Vis dėl to, teismo posėdžio metu abiejų skundus padavusių asmenų atstovai prašė teismo nutarimus dalyje dėl chuliganiškų paskatų atitinkamai koreguoti, perkvalifikuoti administracinį nusižengimą pagal 420 straipsnio 1 dalį dėl pavojingą situaciją sukėlusio eismo įvykio, kas patvirtina aplinkybę, kad skundžiamuose nutarimuose pakankamai aiškiai nurodyti administracinėn atsakomybėn patrauktų M. D. ir V. J. neteisėti veiksmai, išskiriant juos iš alternatyvių veiksmų, nurodytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kokiu greičiu važiavo M. D. ir V. J. 2024 m. spalio 11 d., apie 23.27 val., nustatyta byloje esančiais ekspertizės aktais – 2025 m. kovo 27 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-236(25), ir 2025 m. balandžio 11 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-1006(25), todėl pareiškėjams neginčijant šių ekspertizės aktų ir pripažįstant jose nurodytus jų vairuotų automobilių greičius, teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

Taigi, dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų M. D. ir V. J. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

Pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

Vadovaudamasis teismų praktika, suformuota administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui transporto priemonių vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie M. D. ir V. J. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilius itin žymiai, net keletą kartų viršijant leistiną greitį. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nei M. D., nei V. J. ne tik nebuvo jokios būtinybės vairuoti tokiu greičiu, priešingai – nenustatyta jokių objektyviai galinčių pateisinti aplinkybių, t.y. nei vienas iš jų nebuvo persekiojamas galimai nusikalsti ketinančių asmenų, nei vienam iš jų ar jų artimųjų negrėsė pavojus gyvybei, kuomet neatidėliotinai būtų būtina gabenti į ligoninės priimamąjį, nelaukiant skubios specializuotos greitosios pagalbos ir pan. Važiuojant Vilniaus mieste, net ir vėlyvu metu, kuomet eismas vyksta visą parą, atitinkamai V. J. ne mažesniu kaip 189 km/val. greičiu, o M. D. – ne mažesniu kaip 178 km/val. greičiu, kuomet leidžiamas greitis yra 60 km/val., vidutiniškai protingas žmogus (standartas) geba suvokti, jog kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams tiek eismo dalyviams, tiek pėstiesiems, jų turtui. Tokie veiksmai yra ne tik įžūlūs, atkreipiantys šalia esančių asmenų dėmesį, bet ir pavojingi.

Kita vertus, akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju leistiną greitį viršijant atitinkamai 118 km/h (M. D.) ir 129 km/h (V. J.), buvo rungiamasi tarpusavyje. Pareiškėjams nėra inkriminuota veika dėl vairavimo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, nes nėra duomenų, nei kas organizavo, nei kada organizavo lenktynes, koks lenktyniavimo tikslas, tačiau teismui nekyla abejonių, jog dviem automobiliams važiuojant ta pačia gatve, tuo pačiu metu, labai panašiu ir itin dideliu greičiu, tokio važiavimo/vairavimo tikslas yra jokiu atstumu neapibrėžtas vairuotojų tarpusavyje pasivaržymas (greičio prasme) kelių eisme. Kadangi pareiškėjams nėra inkriminuojama aplinkybė dėl vairavimo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, teismas plačiau dėl to nepasisako, vertina pareiškėjų veiksmus varžantis tarpusavyje kaip atliktus spontaniškai, tačiau tokie veiksmai pripažįstami chuliganišku vairavimu, nes kiti eismo dalyviai pagrįstai tikisi, kad visi vairuos atidžiai laikydamiesi eismo taisyklių, nerungtyniaudami, nekeldami grėsmės sau ir kitiems, to reikalauja ir Kelių eismo taisyklių nuostatos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tiek M. D. ir V. J. nesuvaldė vairuojamų automobilių, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldami pavojingą situaciją ir priversdami priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismo vertinimu, M. D. ir V. J. savo veiksmais pademonstravo savo niekinantį požiūrį į elementarias elgesio normas bei abejingumą joms, visuomenės ir aplinkinių negerbimą. Tokiu elgesiu M. D. ir V. J. norėjo pabrėžti KET nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitiems asmenims ignoravimą, todėl ANK 420 straipsnio 2 dalis tiek M. D., tiek V. J. inkriminuota teisingai.

Vis dėlto teismo vertinimu, M. D. ir V. J. veiksmai viršijant nustatytą greitį įeina į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuoto nusižengimo sudėtį ir skundžiamuose nutarimuose jie nepagrįstai buvo kvalifikuoti atskirai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį ir ANK 416 straipsnio 6 dalį. Nustatytus veiksmus kvalifikuojant pagal atskirus ANK straipsnius, iš esmės lieka neaišku, kokie veiksmai sudaro ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Todėl teismas iš dalies sutinka su pareiškėjų prašymu perkvalifikuoti jų veiksmus toliau nurodytais motyvais. Jau minėta, kad atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai buvo padaryti anksčiau aptartais įrodytais veiksmais, kuriais M. D. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. J. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas savo išskirtinumą, šiurkščiai ignoruodami saugaus eismo reikalavimus, niekindami elementarias saugaus elgesio kelyje normas, keldamas grėsmę eismo saugumui, priešpastatydami savo menamus tikslus įstatymo normoms, lenktyniaudami vienas su kitu (važiuodami šalia vienas kito ta pačia (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa), kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 60 km/val., M. D. važiavo ne mažesniu kaip 178 km/val. greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį atitinkamai 118 km/h ir V. J. važiavo ne mažesniu kaip 189 km/val greičiu, viršijo leistiną važiavimo greitį 129 km/val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (miesto režimui skirtą eismo organizavimą, kuris nepritaikytas važiuoti tokiu dideliu greičiu), į kelio reljefą ir meteorologines sąlygas, po kontakto su kitu lenktyniaujančiu automobiliu nesuvaldė vairuojamų automobilių, kirto skiriamąją juostą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, sukeldami pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius (priešinga kryptimi važiavusio automobilio vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį savo saugumui užtikrinti.

Tokiu būdu M. D. ir V. J. savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams, pabrėždami Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdami žmonių, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitu žmonių sveikatai ar net gyvybei.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. D. ir V. J. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (dėl greičio viršijimo) ir 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją) inkriminuoti veiksmai kvalifikuotini kaip vienas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl M. D.ir V. J. administracinė teisena pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (dėl greičio viršijimo) ir 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją) nutrauktina.

Pažymėtina, jog būtent tokia praktika yra formuojama Lietuvos teismų, sprendžiant administracinių nusižengimų bylas, susijusias su transportu ir kelių ūkiu ( Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-454-932/2025).

Administracinėn atsakomybėn patraukti ir skundus padavę asmenys prašė teismo peržiūrėti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėn., sumažinant skirtą galutinę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) iki 3 mėn.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.

Teismas atkreipia dėmesį, kad abiem administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims Institucijos nutarimais baudos ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos remiantis padarytų administracinių nusižengimų straipsnių sankcijose numatytais baudos dydžiais, parenkant numatytos baudos vidurkį atitinkantį baudos dydį.

Pažymėtina, kad M. D. skundžiamame nutarime nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad M. D. paskutinių penkerių metų laikotarpyje 11 kartų baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (administracinių nusižengimų registro išrašas popierinis variantas, esantis fizinėje byloje, bylos sujungtos) 2021 m. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, baudos yra sumokėtos. Vis dėl to, šios aplinkybės M. D. charakterizuoja neigiamai.

Teismas vertina tai, kad V. J. skundžiamame nutarime taip pat nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. V. J. paskutinių penkerių metų laikotarpyje 6 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, be kita ko, 2025 m. spalio 9 d. (praėjus vieneriems metams po byloje nagrinėjamo nusižengimo) užfiksuotas greičio viršijimas (duomenys neskelbtini) (važiuota 132 kilometrais per valandą greičiu, kai leistinas greitis – 60 kilometrų per valandą), asmuo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui. Nors visos paskirtos baudos yra sumokėtos, išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja V. J.

Teismas taip pat reikšminga laiko tai, kad tiek M. D., tiek V. J. chuliganiškai vairuodami greitį viršijo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, t. y. kelio ruože, kuriame leistinas greitis 60 kilometrų per valandą, M. D. važiavo ne mažesniu kaip 178 kilometrai per valandą greičiu, o V. J. važiavo ne mažesniu kaip 189 kilometrai per valandą greičiu.

Apskritai toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, itin ženkliai viršijant leidžiamą greitį, įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. Nusižengimai padaryti Vilniaus mieste, vienoje judriausių miesto gatvių, spalio mėnesį, po 23 valandos, iš bylos medžiagos matyti, kad eismas nebuvo intensyvus ar apsunkintas. Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad abu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys automobiliais vyko ne vieni, kartu vyko kiti keleiviai, tai nurodyta jų pačių skunduose. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų elgesys rodo, kad jie abu nepadarė iš esmės jokių reikšmingesnių išvadų dėl ankstesnių administracinių nuobaudų ir neįvertino savo elgesio kritiškai. M. D. ir V. J. elgesys vairuojant transporto priemones nėra pavyzdingas, padaryti administraciniai nusižengimai, už kuriuos jiems atimta specialioji teisė, negali būti vertinami kaip atsitiktinio pobūdžio, matomas neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių saugumo taisykles, o dažnai pasikartojantis analogiškų teisės pažeidimų darymas leidžia daryti išvadą, kad vien tik baudų skyrimas neatgraso M. D. ir V. J. nuo neteisėto elgesio pasikartojimo.

Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Nagrinėjamu atveju, M. D. ir V. J. buvo numatytas 18 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad M. D. ir V. J. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei jiems patiems, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų elgesys neabejotinai leidžia teigti, jog jie yra linkę nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų nesilaikyti.

Taigi, įvertinus tiek padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir M. D. bei V. J. charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog nepaskyrus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, nebus užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, todėl M. D. ir V. J. skundžiamais nutarimais pagrįstai paskirtas privalomas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, jiems abiem nustatant 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą. Be kita ko, byloje surinktų duomenų visetas taip pat nesudaro pagrindo skirti minimalaus dydžio baudas už padarytus administracinius nusižengimus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, M. D. ir V. J. skundai tenkintini iš dalies, skundžiamus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15109-2025 (ROIK: 24259967354) keičiant anksčiau nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

M. D. (M. D.) skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) pakeisti:

– nutraukti M. D. administracinę teiseną pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (dėl greičio viršijimo) ir 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją);

– pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (dėl greičio viršijimo) ir 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją) inkriminuotus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13205-2025 (ROIK: 25270925909) palikti nepakeistą.

V. J. (V. J.) skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15109-2025 (ROIK: 24259967354) pakeisti:

– nutraukti V. J. administracinę teiseną pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (dėl greičio viršijimo) ir 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją);

– pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (dėl greičio viršijimo) ir 420 straipsnio 1 dalį (dėl KET pažeidimų sukėlusių pavojingą situaciją) inkriminuotus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15109-2025 (ROIK: 24259967354) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.