Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ gynėjo advokato Justo Jankausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ (buvusi (duomenys neskelbtini) UAB „B.“) bei nukentėjusiųjų R. P., G. V. ir civilinės ieškovės UAB „H. E.“ prašymas panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „T.“ ir A. P. turtui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, be kita ko, UAB „T.“ buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. P., kuris buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (9 417,50 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiesiems R. P., G. V. ir civilinei ieškovei UAB „H. E.“ pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimis, paliktas galioti iki tol, kol bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas.

1.1. Šiuo nuosprendžiu A. P. ir juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ (šiuo metu UAB „T.“) nuteisti tik už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su R. N., siekdami apgaule (duomenys neskelbtini)UAB „B.“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. P., vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „H. E.“ turtą, R. N. žinodamas, kad 2012 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi jam, kaip UAB „H. E.“ direktoriui, yra uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „H. E.“ turto perleidimu, bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat kad jis yra įpareigotas neprisiimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kad jo kaip direktoriaus atstovaujamai UAB „R. D.“ yra uždrausta priimti sprendimus, susijusius su UAB „H. E.“ turto perleidimu bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms, sudarymu, ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, bei prisiimti skolinius įsipareigojimus, bei žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „H. E.“ turto administratore yra paskirta UAB P.A.A. įgaliotas asmuo L. L. K., ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. advokato V. M. kontoroje kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. birželio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) vekselį, kuriame įtvirtino netikrus duomenis, kad UAB „H. E.“ pagal šį paprastąjį vekselį iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. be sąlygų įsipareigoja (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ sumokėti 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), kaip UAB „H. E.“ direktorius pasirašė ir perdavė šį aiškiai netikrą dokumentą A. P., kuris 2012 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Kauno 18-ąjį notarų biurą, pateikdamas šį aiškiai netikrą 2012 m. birželio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „H. E.“ išieškoti 1 003 030 Lt (290 497,57 Eur) sumą. Notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini), kurį A. P. tą pačią dieną perdavė vykdyti nesuvokiančiam jo nusikalstamų ketinimų antstoliui M. P., kuris tą pačią dieną pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 003 030 Lt (290 497,57 Eur) išieškojimo iš UAB „H. E.“ ir laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. spalio 1 d. iš bendrovės sąskaitų bankuose į antstolio M. P. sąskaitą banke išieškojo 574 163,46 Lt (166 289,23 Eur), iš jų 200 000 Lt (57 924 Eur) pervedė 2012 m. rugsėjo 26 d. į (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ sąskaitą banke. Siekdami, kad 2012 m. birželio 21 d. paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012 m. rugsėjo 21 d. advokato V. M. kontoroje R. N. kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. birželio 21 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „H. E.“ už 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur) iš (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ įsipareigojo pirkti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ir ją kartu su A. P. pasirašė, taip (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) vertės turtinę teisę, dėl to padarė UAB „H. E.“ didelę žalą.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės I. B., nuteistosios UAB „T.“ ir jos gynėjo advokato Justo Jankausko, nukentėjusiojo G. V. ir nukentėjusiosios R. P. apeliaciniai skundai atmesti. Tuo pačiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalintos formuluotes: „Šiuo atveju A. P. už parduotą bendrovės turtą apskritai pinigų negavo“, „Iš <...>išrašo matyti, kad <...>nekilnojamojo turto <...>vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už tą, kurią pardavė A. P. „H. E.“, kaip neatitinkančias nustatytų aplinkybių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista solidariai iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. 752 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. P.; priteista iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. po 438 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. P.. Ištaisyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta klaida, nustatant, kad R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį. Ištaisyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, nustatant, kad BUAB „R. D.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis: panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties dalis dėl nukentėjusiųjų R. P., G. V. ir civilinės ieškovės UAB „H. E.“ civilinių ieškinių, taip pat nukentėjusiajai R. P. priteistų proceso išlaidų ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

4. 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjimui apeliacine tvarka gauta V. N., G. G., A. P. ir kitų asmenų baudžiamoji byla Nr. 1A-317-3417/2019 (teisminio proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4). Tenkinus laikinai einančio Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas prašymą, Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį šią baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teisme ši baudžiamoji byla (Nr. 1A-55-316/2020) apeliacine tvarka nagrinėjama iki šiol.

5. Perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme, siekiant užtikrinti galima civilinį ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai UAB „T.“ priklausančiam turtui –200 000 Lt sumai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios UAB „T.“ turtą – 200 000 Lt ir nustatyta, kad šis apribojimas taikomas bendrovei priklausančiai 60/100 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu. Turto saugotoju paskirta UAB „T.“.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. teismo nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir kaltinamajam A. P. priklausančiam turtui: jo banko sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms AB „Swedbank“; banko sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms AB SEB banke; į A. P. ir R. P. bendros nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant išimti pinigines lėšas ir uždraudžiant disponuoti nekilnojamuoju turtu. Vėlesnėmis teismo nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi, paliktas galioti iki tol, kol bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas.

6. Nukentėjusieji R. P., G. V. ir civilinė ieškovė UAB „H. E.“ bei nuteistieji A. P. ir UAB „T.“ Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuteistųjų UAB „T.“ ir A. P. turtą.

7. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ bei nukentėjusiųjų R. P., G. V. ir civilinės ieškovės UAB „H. E.“ prašymai panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „T.“ ir A. P. turtui atmesti motyvuojant tuo, kad dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems buvo padaryta materialinė žala, kuri privalo būti atlygina, tačiau apeliacine tvarka iki šiol nagrinėjimas klausimas dėl pareikštų ieškinių atlyginimo, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo panaikinti nuteistųjų UAB „T.“ ir A. P. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiųjų ir nuteistųjų sudarytas susitarimas dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų atlyginimo taip pat neduoda pagrindo tenkinti minėtą prašymą.

8. Nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ gynėjas advokatas Justas Jankauskas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į abiems nuteistiesiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta pažeidžiant BPK 11 straipsnio, 151 straipsnio nuostatas, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas ignoravo BPK 11 straipsnio reikalavimą, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų tikslų.

8.1. Šioje baudžiamojoje byloje sprendžiami išimtinai tik su žalos atlyginimu susiję klausimai. Nors iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. P. ir UAB „T.“ buvo paskirtas siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo pareikštus civilinius ieškinius (bendrais R. N., A. P. ir UAB „T. veiksmais UAB „H. E.“ buvo padaryta 133 864,50 Lt dydžio turtinė žala), tačiau po baudžiamosios bylos perdavimo Šiaulių apygardos teismui nagrinėti bylą iš naujo, situacija iš esmės pasikeitė. Nukentėjusieji G. V. ir R. P. bei UAB „H. E. “su nuteistaisiais A. P. ir UAB „T.“ susitarė dėl žalos atlyginimo, žala jiems buvo atlyginta, A. P. ir UAB „T.“ laisva valia grąžino visas nepagrįstai gautas pinigines lėšas, todėl nukentėjusieji atsisakė ieškinio, susijusio su turtinėmis pretenzijomis A. P. ir UAB „T.“, ir prašė panaikinti pastarųjų turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šiai dienai nukentėjusieji reiškia turtines pretenzijas visai kitiems nuteistiesiems, be kita ko R. N., ir tai nurodė patikslintame ieškinyje. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16-265/2020 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tarp A. P., UAB „T.“, UAB „H. E.“ ir nukentėjusiųjų buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią UAB „H. E.“ atlyginta 18 000 Eur dydžio turtinė ir 3 000 Eur dydžio neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji geranoriškai atlygo žalą nukentėjusiesiems, pastarieji daugiau jokių pretenzijų šiems asmenims neturi. Likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 115 864,50 Eur reikalaujama priteisti iš kito nuteistojo R. N.. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų / civilinių ieškovų pareikštus reikalavimus, galėtų būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas tik R. N.. Patys nukentėjusieji ir civilinis ieškovas prašo panaikinti A. P. ir UAB „T.“ turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Nukentėjusiųjų prašymo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. P. ir UAB „T.“ turtui patenkinimas nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo teisių nepažeis ir neturės jokios įtakos apeliacine tvarka nagrinėjamai baudžiamajai bylai.

8.2. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikštas civilinis ieškinys. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. BPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. CPK 293 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. CPK 294 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kaip minėta, nuteistieji A. P. ir UAB „T.“ bei nukentėjusieji ir civilinė ieškovė susitarė dėl šių nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos jiems atlyginimo ir žala buvo atlyginta, nukentėjusieji G. V. ir R. P. bei civilinė ieškovė UAB „H. E.“ baudžiamojoje byloje atsisakė civilinio ieškinio, reikšto A. P. ir UAB „T.“. Todėl priešingai nei nutartyje nurodo Šiaulių apygardos teismas, šių asmenų civilinės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas, nes jis jau yra išspręstas šalims dėl žalos atlyginimo susitarus taikiai. A. P. ir UAB „T.“ nebegali būti taikoma ši procesinė prievartos priemonė, kadangi ji nebeatitinka tikslo, dėl kurio buvo paskirta.

8.3. A. P. ir UAB „T.“ turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas itin varžo nuteistųjų teises. UAB „T.“ iki šiol negali naudotis jam priklausančiu turtu – pastatu (60/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)), kuris yra negyvenamas, kitaip neeksploatuojamas, prastos būklės. Nors pastato būklė yra prasta, tačiau jį šiuo metu dar galima būtų parduoti ir taip UAB „T.“ išvengtų nuostolių, kuriuos bendrovė ir taip jau patiria beveik septynerius metus, negalėdama juo naudotis dėl taikytos procesinės prievartos priemonės. A. P. negali naudotis savo banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Akivaizdu, jog šiuo atveju procesinės prievartos taikymas yra visiškai neproporcingas, kadangi A. P. ir UAB „T.“ už padarytas nusikalstamas veikas yra nuteisti, sumokėję jiems nuosprendžiu paskirtas baudas ir atlyginę nukentėjusiesiems / civilinei ieškovei padarytą žalą.

9. Atsiliepimuose į nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ gynėjo skundą nukentėjusiosios R. P. bei civilinės ieškovės UAB „H. E.“ atstovė advokatė G. M. ir nukentėjusiojo G. V. atstovas advokatas E. K. prašo nuteistųjų gynėjo skundą tenkinti ir panaikinti A. P. ir UAB „T.“ turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nurodo, kad nukentėjusiesiems ir civilinei ieškovei žala yra visiškai atlyginta, todėl reikalavimas panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę yra pagrįstas.

Nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ gynėjo skundas tenkinamas.

10. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

11. Žemesnės instancijos teismas neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo tikslingumu bei reikalingumu turtui, į kurį nebus nukreipiamas išieškojimas, taip pat netinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-59-202/2015, 1N-45-396/2015).

12. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Pažymėtina, kad taikant BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinės prievartos priemonę apribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumas, todėl, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galima tik siekiant proceso tikslų. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

13. Nuosavybės teisių apribojimas turi būti siejamas išimtinai su nagrinėjama byla ir, taikant laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, būtina laikytis proporcingumo principo. Taigi, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai.

14. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad „nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus“ (2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, apribojant teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, visada turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (2008 m. spalio 9 d. sprendimas Forminster E. L. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 38238/04, par. 75). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir tuo aspektu, kad ,,turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

15. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo. Tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas). Tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13). Be kita ko, iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės numatytos CPK 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

16. Remiantis bylos medžiaga, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. P. ir UAB „T.“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – pastatus, žemės sklypus, sąskaitas bankuose, taikytas nukentėjusiosios R. P. (UAB „H. E.“ akcininkės) pareikštam ieškiniui dėl 3 036 934 Lt (879 556,88 Eur) turtinės ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei G. V. (UAB „H. E.“ akcininko) pareikštam ieškiniui dėl 30 676 Lt (8 884,38 Eur) turtinės ir 50 000 Lt (14 458,39 Eur) neturtinės žalos atlyginimo užtikrinti (t. 2, b. l. 2–3, 13, 15–16, 17). Kaip nurodyta 5 punkte, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą turtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paliktas galioti iki tol, kol bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas.

17. Iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškinio atlyginimo, nukentėjusieji R. P., G. V. ir civilinės ieškovė UAB „H. E.“ bei nuteistieji A. P. ir UAB „T.“ kreipėsi į teismą su prašymais panaikinti nuosavybės teisės apribojimą į A. P. ir UAB „T.“ turtą, nes visa šių asmenų veiksmais padaryta žala nukentėjusiesiems buvo atlyginta. Teismas tokį prašymą atmetė ir savo sprendimą motyvavo iš esmės tuo, kad būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir tai bus padaryta tik galutiniame teismo procesiniame sprendime, išnagrinėjus šį klausimą iš esmės. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti.

18. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais prašoma atlyginti žala buvo padaryta ne tik bendrais R. N., A. P. ir UAB „T.“, bet ir kitais R. N., V. N. ir G. G. nusikalstamais veiksmais, t. y. iš viso prieš nukentėjusiuosius buvo padarytos penkios nusikalstamos veikos, lėmusios vienokio ar kitokio dydžio žalos atsiradimą. Tuo tarpu bendrais R. N., A. P. ir UAB „T.“ nusikalstamais veiksmais buvo padaryta tik viena veika, dėl kurios UAB „H. E.“ buvo padaryta 574 163,46 Lt (166 289,23 Eur) dydžio žala, nes dėl netikro dokumento – 2012 m. birželio 21 d. paprasto neprotestuotino vekselio 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), suteikiančio teisę į didelės vertės UAB „H. E.“ turtinės teisės įgijimą – pagaminimo, kurį pagamino R. N., A. P. kreipėsi į notarą su prašymu pradėti vykdomąją bylą ir išduoti vykdomąjį raštą, pagal kurį vėliau antstolis iš UAB „H. E.“ sąskaitų bankuose į antstolio sąskaitą banke išieškojo 574 163,46 Lt (166 289,23 Eur), iš jų 200 000 Lt (57 924 Eur) pervedė į UAB „T.“ sąskaitą. Taigi iš dėl penkių nusikalstamų veikų daugiau kaip 888 440 Eur dydžio nukentėjusiems padarytos turtinės žalos, bendrais R. N., A. P. ir UAB „T.“ veiksmais padaryta žala sudaro tik vieną jos penktadalį, t. y. 574 163,46 Lt (166 289,23 Eur).

19. Nuteistieji A. P. ir UAB „T.“ bei nukentėjusieji teigia, kad aukščiau nurodoma pastarųjų veiksmais nukentėjusiems padaryta žala yra visiškai atlyginta, nukentėjusieji šioje dalyje atsisakė ieškininio reikalavimo ir jokių pretenzijų nei A. P., nei UAB „T.“ nebeturi. Tai patvirtina ir prie baudžiamosios bylos pridėta tarp šalių sudaryta 2020 m. kovo 2 d. taikos sutartis. Kaip matyti iš šios byloje esančios taikos sutarties, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams UAB „H. E.“, UAB „M.“, UAB „R. D.“, R. N., L. G., V. N., VĮ Registrų centrui, UAB „T.“ ir kt. dėl šioje baudžiamojoje byloje kaltinime nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, taip pat dėl kaltinime nurodyto vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, atsakovai A. P. ir UAB „T.“ bei ieškovė R. P. ir trečiasis asmuo G. V. (toliau – ir Šalys) taikiai išsprendė ginčą ir pateikė teismui patvirtinti Šalių sudarytą taikos sutartį, kurią teismas 2020 m. kovo 26 d. patvirtino (t.29, b. l. 148–150, 151–153). Iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė ne tik dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, bet ir bylinėjimosi išlaidų R. P. ir G. V. atlyginimo. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad UAB „T.“ ir A. P. sutinka, kad būtų pripažinti negaliojančiais 2012 m. birželio 21 d. UAB „H. E.“ išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis vieno milijono litų sumai ir notaro D. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomasis įrašas. 3 punkte nustatyta, kad atsakovai (t. y. A. P. ir UAB „T.“), atsižvelgdami į tai, kad Šiaulių apygardos teisme dalyje dėl civilinio ieškinio yra grąžinta iš naujo nagrinėti, baudžiamoji byla Nr. lA-55-316/2020, ir šioje civilinėje byloje yra pareikšti ieškovės R. P. ir trečiojo asmens G. V. reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei siekiant, kad ginčas tarp šalių būtų išspręstas kuo greičiau, įsipareigoja sumokėti UAB „H. E.“ 21 000 Eur, pervesdami šią sumą į UAB „H. E.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 7 punkte nustatyta, kad atsakovai įsipareigoja per penkias kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo grąžinti į UAB „H. E.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 57 924 Eur sumą, kuri buvo pervesta UAB „T.“ vykdant išieškojimą iš UAB „H. E.“ pagal Kauno miesto 18–ojo notaro biuro notaro D. G. 2012 m. rugsėjo rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini). 8 punkte nustatyta, kad atsakovai įsipareigoja per penkias kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo atšaukti vykdomąjį įrašą ir nutraukti vykdomojąją bylą (duomenys neskelbtini) pas antstolį M. P., kurio depozitinėje sąskaitoje yra išieškota 133 864,50Eur suma iš UAB „H. E.“ pagal Kauno miesto 18–ojo notaro biuro notaro D. G. 2012 m. rugsėjo rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą. 10 punkte numatyta, kad tik įvykdžius visas sąlygas, ieškovė (t. y. R. P.) neturės jokių turtinių pretenzijų atsakovams baudžiamojoje byloje ir kreipsis į Šiaulių apygardos teismą, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo atsakovų turtui panaikinimo. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų nukentėjusiųjų ir nuteistųjų A. P. bei UAB „T.“ gynėjo paaiškinimų ir pareiškimų teismui (t. 29, b. l. 158–164), visos šios aukščiau išvardintos taikos sutarties sąlygos buvo įvykdytos. Tai patvirtina ir teismui pateikti UAB „T.“ atliktų mokėjimų nurodymai UAB „H. E.“ 21 000 Eur ir 57 924 Eur sumoms, G. V. ir R. P. po 800 Eur ir 175 Eur (t. 29, b. l. 224–229). Taigi akivaizdu, kad bent jau pagal vieną šioje byloje nuteistiesiems inkriminuotą nusikalstamos veikos epizodą UAB „H. E.“ akcininkams G. V. ir R. P. žala buvo visiškai atlyginta.

20. Kaip nurodyta 12 punkte, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galimas tik siekiant proceso tikslų. Įprastai laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas pareikštam ar galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti tuo atveju, kai yra tikimybė, jog turtas bus sugadintas, sunaikintas, perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį ir pan. Laikinu nuosavybės teisių apribojimu iš esmės siekiama nurodytą turtą išsaugoti, kad jis nebūtų įkeistas, juo laiduota, kitaip suvaržytas ir bet kokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju anksčiau ištirtos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiami tikslai konkrečiu atveju jokiu būdu nebus įgyvendinami, nes nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padaryta žala, kuri nurodyta jų civiliniuose ieškiniuose, jau yra visiškai atlyginta (t. 14, b. l. 108–109). T. A. teismo vertinimu, gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad atlyginus priteistą žalą, kurios užtikrinimui buvo taikytos aptariamos procesinės prievartos priemonės, ši priemonė yra nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ gynėjo skundas tenkintinas, apskųstoji nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nuteistųjų A. P. ir UAB „T.“ gynėjo advokato Justo Jankausko prašymą patenkinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „T.“ priklausantį turtą – 60/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. P. priklausantį turtą: jo banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“; banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke; į A. P. ir R. P. bendros nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini)

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.