Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Albino Bielskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Justo Jankausko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Justo Jankausko skundas, paduotas Lietuvos apeliaciniam skundui dėl neskundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties buvo grąžintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį buvo pripažinta kalta ir nuteista UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas mokėjimo nurodymas Nr. 3322, kurio mokėtojas A. K. pervedė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 60 000 Eur nurodęs mokėjimo paskirtį – „pagal preliminarią NT pirkimo-pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), baudžiamoji byla Nr. 1-934-659/2013, civilinio ieškinio užtikrinimui“.Nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjas advokatas J. Jankauskas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB (duomenys neskelbtini) turtui, t. y. 60/100 daliai pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir taikyti 60 000 Eur dydžio į apygardos teismo depozitinę sąskaitą A. K. vardu įmokėtą užstatą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo prašymą atmetė nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybių piniginę įmoką panaudoti civiliniam ieškiniui užtikrinti, teismas taip pat pažymėjo, kad užstatą įmokėjo su UAB (duomenys neskelbtini) nesusijęs asmuo, o civilinių ieškinių dydis dar gali keistis.Nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą padavė skundą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. raštu jį grąžino nuteistosios gynėjui tuo pagrindu, kad BPK 439 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės skųsti tokią nutartį.Nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. rašto, kuriuo jam buvo grąžintas paduotas skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 29 d. rašte Klaipėdos apygardos teismui nurodė, kad teismas turėjo priimti procesinį sprendimą – nutartį, kurią nuteistosios gynėjas turėtų teisę apskųsti BPK X dalyje nustatyta tvarka.Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. priėmė nutartį, kuria nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. grąžino jį padavusiam asmeniui.Nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti, priimti nuteistosios gynėjo 2018 m. gegužės 30 d. skundą ir jį išnagrinėti iš esmės: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) prašymą – panaikinti 2013 m. spalio 31 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Nuteistosios gynėjo nuomone, nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis yra nurodyta kaip neskundžiama, tačiau tokia teismo pozicija - neleisti pasinaudoti apskundimo teise prieštarauja ne tik imperatyvioms BPK normoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei tarptautiniam teisės aiškinimui. Anot nuteistosios gynėjo, šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas išvis nemotyvavo savo atsisakymo priimti UAB (duomenys neskelbtini) skundą, t. y. tinkamai net neišnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) pateikto skundo, jo motyvų (kokiu pagrindu yra prašoma panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą), o tiesiog formaliai konstatavo, jog skundas grąžinamas, kadangi juo yra skundžiama neskundžiama nutartis.Remdamasis proporcingumo principo aiškinimu teismų praktikoje nuteistosios gynėjas teigia, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. civilinių ieškinių reikalavimų užtikrinimui. Nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. pareikštų ieškinių suma yra 57 924 Eur. Anot gynėjo, UAB (duomenys neskelbtini) jokiu būdu nesiekia išvengti civilinių ieškinių padengimo ir tai įrodydama į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 60 000 Eur užstatą, kuris yra didesnis nei pareikštų reikalavimų suma.Nuteistosios gynėjas skunde teigia, kad gyvenamojo namo nuosavybės teisės apribojimas labai smarkiai pažeidžia UAB (duomenys neskelbtini) teises, nes šio turto vertė yra žymiai didesnė ir neproporcinga civilinių ieškinių dydžiui. Anot gynėjo, nekilnojamojo turto rinkos kainoms šiuo metu esant labai aukštoms, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra didelė, tuo tarpu rinkos situacijai pasikeitus ir nekilnojamojo turto vertėms nukritus UAB (duomenys neskelbtini) patirtų nuostolių. Todėl, nuteistosios gynėjo nuomone, procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga civilinių ieškinių dydžiui. Skunde nurodoma, kad tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.Nuteistosios gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Skunde pabrėžiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesiekia išvengti civilinių ieškinių padengimo, pasunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties motyvus nuteistosios gynėjas pažymi, kad įstatymas nenumato būtinybės pinigus pervesti pačiam nuteistajam, užstatą gali mokėti ir kitas asmuo. Gynėjo nuomone, pinigus sumokėjęs asmuo negali prašyti jų grąžinti, nes jie sumokėti ne per klaidą, o aiškiai nurodyta jų sumokėjimo paskirtis. Pinigai iš teismo depozitinės sąskaitos gali būti grąžinami tik teismo nutartimi, todėl jų grąžinimo klausimą bet kokiu atveju spręstų teismas ir jis atsižvelgdamas į tai, ar civiliniai ieškiniai patenkinti, spręstų ką su minėtais pinigais daryti.Nuteistosios gynėjas skunde taip pat nurodo, kad BPK 113 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Skunde pažymima, kad CPK 148 straipsnis, kuriame reglamentuojamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Tokia teise, anot gynėjo, nuteistoji UAB (duomenys neskelbtini) ir siekia pasinaudoti.Nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civiliniai ieškovai R. P. ir G. V. teismo prašė civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, nes negalėjo nustatyti civilinių ieškinių dydžio. Taip pat civilinė ieškovė UAB „H. E.“ pripažino, kad ieškinio suma turi būti mažesnė, nes dalis pasisavinto turto bendrovei yra grąžinta, tačiau tikslios sumos dar nesuskaičiavo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 n. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažino teisę į R. P., G. V. ir UAB „H. E.“ ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Gynėjo nuomone, iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad civiline tvarka reiškiant ieškinius jų sumos nebus didesnės nei buvo pareikštos baudžiamojoje byloje, netgi priešingai, civilinių ieškinių sumos bus mažesnės, todėl nuteistosios sumokėtas 60 000 Eur užstatas, gynėjo teigimu, garantuoja civilinių ieškinių patenkinimą, jeigu teismas nuspręstų juos tenkinti.Gynėjo teigimu, pastatas, kuriam taikytas nuosavybės teisės apribojimas yra negyvenamas, prastos būklės, jis yra apleistas ir neeksploatuojamas, todėl tikėtina, kad praėjus tam tikram laikui, minėto pastato visai nebus įmanoma parduoti, nes jo būklė bus tokia bloga, kad jo niekas nepirks ir turės būti nugriaunamas. Esant tokiai situacijai, gynėjo teigimu, nuteistoji UAB (duomenys neskelbtini) rizikuoja prarasti didelę pinigų sumą, juolab, kad nėra aišku ar civiliniai ieškiniai apskritai bus pareikšti. Skunde nurodoma, kad taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad teismo depozitinėje sąskaitoje yra įmokėtas 60 000 Eur užstatas labiau užtikrina civilinių ieškovų teises į civilinio ieškinio patenkinimą, nei apelianto turtui taikytas nuosavybės teisės apribojimas, nes kol bus išnagrinėti teisminiai procesai, jis bus nieko vertas ir visiškai nepadengs civilinių ieškinių.UAB (duomenys neskelbtini) gynėjas skunde pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, esant pačių nukentėjusių prašymui. Byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl, gynėjo nuomone, akivaizdu, kad civiliniai ieškiniai nebegali būti tikslinami. Teismas, anot nuteistosios gynėjo, priimdamas ginčo sprendimą ir situaciją pradėjęs analizuoti iš civilinės teisės pusės peržengė baudžiamosios bylos ribas, nors šioje byloje nesprendžiamas civilinių ieškinių pagrįstumo klausimas, kadangi pirmosios instancijos teismas minimus ieškinius paliko nenagrinėtus.Gynėjo skunde nurodoma, kad kaltinamuoju aktu buvo nustatyta suma į kurią pretenduoja civiliniai ieškovai, todėl, gynėjo nuomone, ji negali būti tikslinama į didesnę pusę, kadangi priešingu atveju būtu išeinama už kaltinamojo akto ribų (BPK 255 straipsnis). Kadangi suma negali būti didesnė, todėl ir nuosavybės teisės apribojimo mastas, nuteistosios gynėjo nuomone, negali būti didesnis nei taikytas iki šiol. Nukentėjusiesiems norint tikslinti (didinti) civilinio ieškinio reikalavimus turėtų būti pakeistas ir pats kaltinimas. Taigi, nuteistosios gynėjo nuomone, reali nukentėjusiųjų patirta žala, kurią jie galėtų prašyti priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal byloje surinktus duomenis ir pareikštą kaltinimą, UAB (duomenys neskelbtini) pripažinimo kalta atveju, galėtų būti tik 57 924 EUR (200 000 Lt).Nuteistosios gynėjas pažymi, kad šiuo atveju nukentėjusieji turi teisę, o ne pareigą pateikti ieškinį, taigi nėra aišku ar jie apskritai planuoja reikšti reikalavimus civilinio proceso tvarka. Gynėjas nurodo, kad palikus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nenagrinėtu, privalėjo būti panaikintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) turtui, kadangi patys nukentėjusieji pasirinko savo teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis dėl nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo prašymo panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir paskirti nuteistajai užstatą yra neskundžiama. BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepaisant to, kad nuteistosios gynėjas pateikė prašymą, jo prašymas yra susijęs su procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesniu taikymu, o šio klausimo sprendimui yra taikomos BPK 151 straipsnio nuostatos. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bylą perdavus į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, o teismo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą patenka į BPK 151 straipsnio taikymo sritį. Dėl paminėtos priežasties nuteistoji ir jos gynėjas turėjo teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, taigi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, kuria nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis pripažįstama skundžiama.Kadangi nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjas skunde Lietuvos apeliaciniam teismui prašo išnagrinėti klausimą iš esmės bei pasisakyti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nusprendė grąžinti žemesnės instancijos teismui nuteistosios gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kad būtų išspręstas jo priėmimo klausimas, todėl dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kolegija iš esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Klaipėdos apygardos teismui spręsti nuteistosios UAB (duomenys neskelbtini) gynėjo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo klausimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.