Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gynėjams advokatui Justui Jankauskui, advokatei Ievai Darandei,

nuteistosios bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N., nuteistojo R. N., nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko, nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės, nuteistosios bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio, nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jos gynėjo advokato Justo Jankausko, nukentėjusiojo G. V. ir nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo: V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio, t. y. 7 534 Eur, baudos bausme.

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio, t. y. 7 534 Eur, bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 100 MGL dydžio, t. y. 3 767 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta 250 MGL dydžio, t. y. 9 417,50 Eur, baudos bausmė.

Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį įmonės likvidavimo bausme.

Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, pagal 182 straipsnio 2 dalį 800 MGL dydžio, t. y. 30 136 Eur, bauda; pagal 300 straipsnio 3 dalį 500 MGL dydžio, t. y. 18 830 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant paskirta galutinė 1 000 MGL dydžio, t. y. 37 660 Eur, baudos bausmė.

Nukentėjusiesiems R. P., G. V. ir civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. priteista solidariai 1 752 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. P..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimis, paliktas galioti iki tol, kol bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N., apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala; apgaule, kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, būtent:

1.1. V. N., veikdamas bendrininkų grupe su R. N., siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti svetimą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijas, priklausančias R. P. ir G. V., nebūdamas nuo 2002-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir neįgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, prieš pastarųjų valią ne vėliau kaip 2012 m. Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikalstamu būdu organizavo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai įmonės direktoriui R. N.. R. N., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau kaip 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų, parduoda jas už 25000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. Pagaminus R. N. šį netikrą dokumentą, jį (V. N.) pasirašė su R. N. ne anksčiau kaip 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi V. N., veikdamas bendrininkų grupe su R. N., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

1.2. V. N., veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir G. G., apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, būtent:

1.2.1. V. N., veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir G. G., siekdamas apgaule G. G. vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, nebūdamas nuo 2002-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir neįgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią ne vėliau kaip 2012 metais Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikalstamu būdu organizavęs 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N., o pastarasis vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2012-06-13 16.52 val. VĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbuotojai N. L., patvirtinęs savo parašu, pateikė dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką – bendrovę „(duomenys neskelbtini)“; 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 100 procentų akcininkė, bei 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. – paskyrimo.

1.2.2. VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, pateiktus dokumentus perdavė VĮ (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei M. V., kuri, nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, 2012-06-14 įregistravo Juridinių asmenų registre.

1.2.3. R. N., neteisėtai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nekilnojamojo turto agentūroje), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad R. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ne anksčiau kaip 2012-06-29 (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas) sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K., nesuvokdamas R. N. nusikalstamų ketinimų) įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 279,85 m² ploto pastatui – sanatorijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 71,64 m² ploto pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

1.2.4. R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant V. N., neteisėtai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ (duomenys neskelbtini) apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. Po to 2012-06-15, laikotarpiu tarp 10 val. ir 11 val., minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., R. N. pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį anksčiau minimą nekilnojamąjį turtą. Nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, notarė S. L. 2012-06-15 minėtame notarų biure paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1 020 000 Lt parduoda pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kurią pasirašė sandorio šalys.

1.2.5. R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 2012-06-22 kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sudarytą 2012-06-15 pirkimo–pardavimo sutartį, ne anksčiau kaip 2012-07-10 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika atspausdino bei pasirašė 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012-06-15 pirkimo–pardavimo sutartį už 970 000 Lt ir tokiu būdu V. N., veikdamas bendrininkų grupe su R. N. bei G. G., pastarojo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę.

2. R. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininku grupe, apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala; apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę; neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo atspaudą, dėl to padarė didelę žalą juridiniam asmeniui, būtent:

2.1. R. N., veikdamas bendrininkų grupe su V. N., siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti svetimą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijas, priklausančias R. P. ir G. V., žinodamas, kad V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nėra įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią ne vėliau kaip 2012 m. Kaune (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, V. N. nusikalstamu būdu organizavus 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo pats R. N., jis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau kaip 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų, parduoda jas už 25000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį pasirašė su V. N. ne anksčiau kaip 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)

Taigi R. N., veikdamas bendrininkų grupe su V. N., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt – vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

2.2. R. N., veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir G. G., apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę:

2.2.1. R. N., veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir G. G., siekdamas apgaule G. G. vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, žinodamas, kad V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nėra įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią ne vėliau kaip 2012 m. Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, V. N. nusikalstamu būdu organizavus 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo pats R. N., jis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2012-06-13 16.52 val. VĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., darbuotojai N. L., patvirtinęs savo parašu, pateikė dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką – bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 100 procentų akcininkė, bei 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. – paskyrimo.

2.2.2. VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, pateiktus dokumentus perdavė VĮ (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registravimo skyriaus vyresniajai specialistei M. V., kuri nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, 2012-06-14 įregistravo Juridinių asmenų registre.

2.2.3. R. N., neteisėtai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nekilnojamojo turto agentūroje), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ne anksčiau kaip 2012-06-29 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K., nesuvokdamas R. N. nusikalstamų ketinimų) įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 279,85 m² ploto pastatui – sanatorijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 71,64 m² ploto pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

2.2.4. R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant V. N., neteisėtai pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ (duomenys neskelbtini) apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. Po to 2012-06-15, laikotarpiu tarp 10 val. ir 11 val., minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., jis (R. N.) pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį anksčiau minimą nekilnojamąjį turtą. Nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, notarė S. L. 2012-06-15 minėtame notarų biure paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1 020 000 Lt parduoda pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, sutartį pasirašė sandorio šalys.

2.2.5. R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 2012-06-22 kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sudarytą 2012-06-15 pirkimo–pardavimo sutartį, ne anksčiau kaip 2012-07-10 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika atspausdino ir pasirašė 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria jis (R. N.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012-06-15 pirkimo–pardavimo sutartį už 970 000 Lt ir tokiu būdu R. N., veikdamas bendrininkų grupe su V. N. bei G. G., pastarojo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę.

2.3. R. N. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

2.3.1. R. N. tyčia turėdamas išankstinį tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.(duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtą, žinodamas, jog VĮ (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre pagal jo (R. N.) pateiktus dokumentus yra užregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, 2012-06-15 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) AB (duomenys neskelbtini) banko Vakarų regiono filialo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klientų aptarnavimo vadybininkei K. L. pateikęs Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2012-06-15 elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąją dalį ir sutarties priedą Nr. 1 „(duomenys neskelbtini)“, tuo pagrindu jam (R. N.) buvo suteikta galimybė neteisėtai vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų.

2.3.2. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-18 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektronine bankininkyste, pervedė 30 600 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigų pervedimo pagrindą „Už tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį 2012 m. birželio 14 d.“. Tą pačią dieną (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš minėtos sąskaitos pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt, nurodydamas pinigų pervedimo pagrindą „Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“.

2.3.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-19 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektronine bankininkyste pervedė 4 900,50 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigų pervedimo pagrindą „Apmokėjimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)“.

2.3.4. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-19 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), vyr. klientų vadybininkei L. G. pateikė Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2012-06-19 „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos teikimo sutartį juridiniams asmenims Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, tuo pagrindu jam (R. N.) buvo suteikta galimybė neteisėtai vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos.

2.3.5. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-20 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektronine bankininkyste, pervedė 23 000 Lt į advokato V. M. kontoros banko AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigų pervedimo pagrindą „Avansinis mokėjimas pagal (duomenys neskelbtini)“.

2.3.6. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-26 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektronine bankininkyste, pervedė 112 Lt į valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) priklausančią banko AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigų pervedimo pagrindą „(duomenys neskelbtini)“.

2.3.7. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. N. neteisėtai 2012-06-26 (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektronine bankininkyste, pervedė 150 Lt į antstolės V. D. priklausančią banko AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodydamas pinigų pervedimo pagrindą „PVM sąskaita – faktūra VD Nr. (duomenys neskelbtini)“.

2.3.8. Taigi R. N. nurodytų asmenų naudai įgijo didelės – 59 762 Lt – vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2.4. R. N., veikdamas bendrininkų grupe su A. P., apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala:

2.4.1. R. N., veikdamas bendrininkų grupe su A. P., siekdamas apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtą, žinodamas, kad 2012-06-22 Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, yra uždrausta sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimu bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat neprisiimti bendrovės vardu jokių skolinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, kad pagal šią teismo nutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai kaip direktorius atstovauja jis (R. N.), yra uždrausta priimti sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimu bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims bei prisiimti skolinius įsipareigojimus, bei žinodamas, kad 2012-07-05 Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratore yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo L. L. K., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau kaip 2012-09-05 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną 1 000 000 Lt vekselį, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį paprastąjį vekselį iki 2012-08-31 be sąlygų įsipareigoja sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną milijoną litų. Pagaminus R. N. šį netikrą dokumentą, jį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė ir perdavė A. P. netikrą dokumentą.

2.4.2. A. P., toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas aiškiai netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 1 003 030 Lt sumą. 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) minėtame biure notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini), kurį A. P. minėtą dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, perdavė antstoliui M. P. vykdyti. Nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, 2012-09-06 antstolis M. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų – 1 003 030 Lt – išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01 iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į antstolio M. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, išieškojo 574 163,46 Lt, iš kurių 2012-09-26 pervedė 200 000 Lt į bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB.

2.4.3. R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad 2012-06-21 paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), už 3 000 000 Lt iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį pasirašė kartu su A. P., 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)

2.4.4. Tokiu būdu R. N., veikdamas bendrininkų grupe su A. P., bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt vertės turtinę teisę, pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.

2.5. R. N., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo antspaudą, dėl to padarė didelę žalą juridiniam asmeniui: R. N. 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas, jog VĮ (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre pagal jo (R. N.) pateiktus dokumentus yra užregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, Klaipėdos atstovybės vadovei L. P. pateikęs Juridinių asmenų trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) nuo 2012-06-14 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei užpildęs prašymą dėl antspaudo pagaminimo, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, kurį neteisėtai laikė su savimi (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje) iki jį neteisėtai panaudojo advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2012-06-21 akcijų pasirašymo sutartyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimo uždėdamas grafoje „Bendrovės vardu“; 2012-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, uždėdamas grafoje „Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. N.“; 2012-06-21 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje dėl įsipareigojimo už 3 000 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, uždėdamas grafoje „Pirkėjo vardu“; 2012-06-21 paprastajame neprotestuotiname vekselyje uždėdamas grafoje „Paprastojo vekselio davėjo parašas“, šiais neteisėtais veiksmais padarė didelę – 3 040 000 Lt žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3. A. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė didelę žalą, būtent:

3.1. A. P., veikdamas bendrininkų grupe su R. N., siekdamas apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtą, kuris (R. N.) ne anksčiau kaip 2012-09-05 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną 1 000 000 Lt vekselį, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį paprastąjį vekselį iki 2012-08-31 be sąlygų įsipareigoja sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Kaunas, vieną milijoną litų, jį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir perdavė šį aiškiai netikrą dokumentą A. P., kuris toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas aiškiai netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 1 003 030 Lt sumą. 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) minėtame biure notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini), kurį A. P. minėtą dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, perdavė antstoliui M. P. vykdyti. Nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, 2012-09-06 antstolis M. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų 1 003 030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01 iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į antstolio M. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, išieškojo 574 163,36 Lt, iš kurių 2012-09-26 pervedė 200 000 Lt į bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB.

3.2. R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad 2012-06-21 paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), už 3 000 000 Lt iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą –kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį kartu su A. P. pasirašė 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)

3.3. Taigi A. P., veikdamas bendrininkų grupe su R. N., bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt vertės turtinę teisę bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.

4. G. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę, būtent:

4.1. G. G., veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir V. N., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, žinodamas, kad V. N. nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir neįgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią ne vėliau kaip 2012 m. Kaune (tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nusikalstamu būdu organizavo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo R. N.. Pastarasis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2012-06-13 16.52 val. VĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., darbuotojai N. L., patvirtinęs savo parašu, pateikė dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2012-06-13 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkę – bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 100 procentų akcininkė bei 2012-06-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. – paskyrimo.

4.2. VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. L., nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, pateiktus dokumentus perdavė VĮ (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registravimo skyriaus vyresniajai specialistei M. V., kuri nesuvokdama R. N. nusikalstamų ketinimų, 2012-06-14 įregistravo Juridinių asmenų registre.

4.3. R. N., neteisėtai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nekilnojamojo turto agentūroje), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriui R. K. pateikęs 2012-06-14 Juridinių asmenų registro trumpąjį išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (R. N.) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ne anksčiau kaip 2012-06-29 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012-06-14 tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K., nesuvokdamas R. N. nusikalstamų ketinimų) įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugas, t. y. surasti pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, būtent: 0,1175 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 279,85 m² ploto pastatui – sanatorijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 71,64 m² ploto pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

4.4. R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-06-14 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant V. N., neteisėtai pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi notarei S. L., išreiškė norą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei paprašė pastarosios užsakyti duomenis VĮ (duomenys neskelbtini) apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, reikalingus planuojamam sandoriui įvykdyti. Po to 2012-06-15, laikotarpiu tarp 10 val. ir 11 val., minėtame notarų biure, dalyvaujant V. N., jis (R. N.) pasirašė 2012-06-15 įgaliojimą, kuriuo neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K. įgaliojo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį anksčiau minimą nekilnojamąjį turtą. Nesuvokdama R. N. nusikalstamo sumanymo, notarė S. L. 2012-06-15 minėtame notarų biure paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus T. M., už 1 020 000 Lt parduoda pastatą – sanatoriją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, sutartį pasirašė sandorio šalys.

4.5. R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. sužinojus apie areštuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir 2012-06-22 kreipusis per notarę S. L. su pareiškimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sudarytą 2012-06-15 pirkimo–pardavimo sutartį, ne anksčiau kaip 2012-07-10 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika atspausdino bei pasirašė 2012-06-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria jis (R. N.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininkę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už parduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą pagal 2012-06-15 pirkimo–pardavimo sutartį už 970 000 Lt ir tokiu būdu G. G., veikdamas bendrininkų grupe su V. N. bei R. N., savo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę.

5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, būtent:

5.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, bendrovei atstovaujančiam direktoriui R. N. veikiant bendrininkų grupe su V. N., siekiant apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti svetimą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijas, priklausančias R. P. ir G. V., R. N. žinant, kad V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nėra įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų R. P. ir G. V. vardu, prieš pastarųjų valią ne vėliau kaip 2012 m. Kaune (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, V. N. nusikalstamu būdu organizavus 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo pats R. N., jis (R. N.) toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne anksčiau kaip 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. N., turintis 100 vienetų paprastų vardinių emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų, parduoda jas už 25000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N.. R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį pasirašė su V. N. ne anksčiau kaip 2012-06-29 advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)

5.2. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.

6. Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala, būtent:

6.1. Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), atstovaujama generalinio direktoriaus A. P., kuris vadovaudamas bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikdamas bendrovės vardu jos naudai ir interesais, bendrovei atstovaujančiam direktoriui A. P. veikiant bendrininkų grupe su R. N., siekiant apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtą, kuris (R. N.) ne anksčiau kaip 2012-09-05 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną 1 000 000 Lt vekselį, kuriame įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2012-08-31 be sąlygų įsipareigoja sumokėti bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną milijoną litų, jį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir perdavė šį aiškiai netikrą dokumentą A. P., kuris toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas aiškiai netikrą dokumentą – 2012-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, su prašymu sudaryti vykdomąjį įrašą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti 1 003 030 Lt sumą bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2012-09-06 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) minėtame biure, notaras D. G., nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, išdavė vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini), kurį A. P. minėtą dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, perdavė antstoliui M. P. vykdyti. Nesuvokdamas A. P. nusikalstamų ketinimų, 2012-09-06 antstolis M. P. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų 1 003 030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laikotarpiu nuo 2012-09-18 iki 2012-10-01 iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, į antstolio M. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, išieškojo 574 163,36 Lt, iš kurių 2012-09-26 pervedė 200 000 Lt į bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, AB.

6.2. R. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, siekdamas, kad 2012-06-21 paprastajam neprotestuotinam vekseliui būtų pagrindas egzistuoti, 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą dokumentą – 2012-06-21 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai įtvirtino aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), už 3 000 000 Lt iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. N. pagaminus šį netikrą dokumentą, jį kartu su A. P. pasirašė 2012-09-21 (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) advokato V. M. kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)

6.3. Tokiu būdu bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo didelės – 1 000 000 Lt vertės turtinę teisę bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir dėl V. N. priimti išteisinamąjį nuosprendį arba kitokiu būdu sušvelninti jo padėtį.

7.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl akcijų pardavimo, pripažino kaip teisingą nukentėjusiojo G. V. nurodytą aplinkybę, kad jis, 2002 m. lapkričio 10 d. sudaręs rašytinę sutartį, iš V. N. už 5 000 Lt įsigijo 100 procentų, t. y. visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Todėl, teismo nuomone, nuteistasis V. N., nebūdamas akcininkas, apgaule kartu su R. N. pagamino 2012 m. birželio 13 d. sutartį, pardavė akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to padarė didelę žalą nukentėjusiesiems. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi R. P., V. T., R. R. parodymais ir konstatavo, kad nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo šioje bendrovėje akcijų sertifikatai nebuvo pagaminti, faktiškai akcijos buvo nematerialios, todėl nukentėjusysis G. V. galėjo jas įsigyti, sudarydamas su nuteistuoju V. N. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos.

7.1.1. Apeliantas teigia, kad jis akcijų nukentėjusiajam G. V. neperleido (nei padarant įrašą akcijoje (indosamentą), nei rašytine sutartimi, kurios egzistavimo fakto visiškai niekas, išskyrus patį G. V., nepatvirtino). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. gruodžio 20 d. steigimo sutarties pagrindu 100 bendrovės paprastųjų vardinių akcijų savininkais po 50 vnt. akcijų tapo steigėjai M. ir V. N.. Bendrovės įstatų (įregistruoti 1999 m. gruodžio 21 d.) 5.1 papunktyje nustatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra materialios, o akcijų savininkas yra tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas sertifikate ir įrašytas į akcininkų knygą. Galiojusiame teisiniame reguliavime buvo nustatyta, kad visi įrašai akcijų apskaitos registruose daromi pagal dokumentus ir konkrečiai – darant įrašą perleidus materialią akciją (indosamentas). Šis įrašas liudija akcijos savininko pasikeitimą. Aptariamų įvykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 2 dalies 11 punkte buvo nustatyta, kad tik išimtinai visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą keisti vienos rūšies ar klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką. Byloje esantis 2003 m. birželio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko nukentėjusiojo G. V. sprendimas Nr. 1 patvirtina, kad buvo pakeisti bendrovės įstatai (jie įregistruoti Juridinių asmenų registre 2003 m. birželio 25 d.), jų 4.1 papunktyje nustatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra nematerialios bei akcijų nuosavybės teisės įrodymu yra įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko pati bendrovė. Taigi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo 1999 m. gruodžio 20 d. iki 2003 m. birželio 25 d., kai buvo įregistruoti įstatų pakeitimai, akcijos buvo materialios, o ne nematerialios. Nukentėjusysis G. V., kaip vienintelis akcininkas, savo sprendimu pats ir nustatė, kad tik nuo 2003 m. birželio 25 d. akcijos yra nematerialios ir kad nuo tos dienos akcijų nuosavybės teisės įrodymai yra atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Tai, kad akcijos buvo materialios, teismui patvirtino kaip liudytojas apklaustas M. N.. Jei būtų galima laikyti teisingais nukentėjusiojo G. V. paaiškinimus apie akcijų įsigijimą sudarant rašytinę sutartį siekiant vystyti verslą, tai jis, kaip būsimas verslininkas, turėjo žinoti, kad jos yra materialios, nes jos tokios tuo metu ir buvo. Tačiau jo parodymai prieštarauja tuomet galiojusio ABĮ 49 straipsnio 1 daliai, kurioje buvo nustatyta, kad materialios vardinės akcijos perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą, kurio formai ir vardinių akcijų savininko indentifikavimui taikomos Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo nuostatos. Materialios akcijos nuosavybės teisės perėjimas kitam asmeniui buvo galimas tik vienu būdu – padarant atitinkamus įrašus (indosamentą) pačioje akcijoje. Nukentėjusysis G. V. teigia, kad akcijas pirko pagal rašytinę sutartį, kurią jis yra praradęs, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir teisės aktams, nes jo nurodytu būdu nebuvo galima įgyti nuosavybės teisių į materialias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

7.1.2. Apeliantas pažymi, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos 2005 m. ir 2007 m., kelia abejonių. Anot jo, jos yra netikros, nes jose kalbama ne apie nukentėjusiajam G. V., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių akcijų pardavimą.

7.1.3. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jokio akcijų perleidimo G. V. nuosavybėn 2002 metais nebuvo:

7.1.3.1. Nukentėjusysis G. V. teigia, kad jis pirko bendrovės akcijas, nes ketino užsiimti verslu, bet tolimesni jo veiksmai to nepatvirtina, nes jis jokiu verslu nei tuo laikotarpiu, nei vėliau iki pat 2007 metų taip ir neužsiėmė.

7.1.3.2. „Sodros“ duomenys patvirtina: 1) kad iš darbo KŪB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu 2005 m. spalio 31 d. buvo atleisti 32 žmonės ir 2005 m. lapkričio 2 d. beveik tie patys žmonės, iš viso 30, buvo priimti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp jų ir R. P. bei G. V.; 2) kad vėlesniu laiku iš KŪB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelti dar 6 žmonės, iš viso iš KŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelti 38 darbuotojai; 3) kad 2007 metų balandžio mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti 38 žmonės, tarp jų ir R. P. bei G. V..

7.1.3.3. Tai, kad V. N. tik išviešino akcijas G. V. vardu dėl skolų ir siekdamas išvengti turto praradimo, tačiau ir toliau jis realiai vadovavo įmonei, patvirtina: 1) M. N., kuris parodė, kad V. N. buvo priverstas slėpti savo turtą; 2) H. C., kuris parodė, kad nukentėjusiojo G. V. nepažįsta, o visus verslo reikalaus derino tik su nuteistuoju V. N., kurį laikė vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, į nuteistojo indėlį šiame versle buvo atsižvelgiama skirstant pelną KŪB „(duomenys neskelbtini)“.

7.1.3.4. Iš KŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. gegužės 27 d. narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog bendrijos narių sprendimu, tarp jų ir tikrosios narės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės sprendimu, 66 procentai gautų pajamų, iš viso 317 023,01 Lt, buvo paskirta V. N.;

7.1.3.5. 2009 m. liepos 27 d. paskolos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžia teigti, kad nuteistasis V. N., būdamas faktiniu abiejų bendrovių savininku, nurodė sudaryti tokią sutartį, t. y. pervesti pinigus iš vienos jo kompanijos į kitą, gautais pinigais, apie 160 tūkst. litų, buvo apmokėtos palūkanos bankui už paskolą turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti, o likusi dalis paskolos buvo išleista asmeninėms reikmėms.

7.1.4. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje daroma išvada, jog jis sukčiavimo būdu pasisavino didelės vertės turtą – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė – 3 067 610 Lt, tai pagal oficialų keitimo kursą sudaro 888 441,26 Eur. Minėta akcijų vertė nustatyta remiantis nukentėjusiųjų į bylą pateiktais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę-turtinę padėtį 2012 m. birželio mėn., tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas. Pareikšto kaltinimo dalykas buvo ne įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) jos turto užvaldymas, bet dviem fiziniams asmenims priklausančių vertybinių popierių – akcijų – pasisavinimas, todėl negalima sutapatinti šių dviejų skirtingų dalykų jų vertės požiūriu. Byloje nėra įrodyta, kad akcijų vertė 2012 m. birželio 13 d. buvo 3 067 610 Lt. Anot apelianto, viso akcijų paketo nominali vertė sudarytų 2 896,00 Eur. 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje visos akcijos įvertintos 25 000 Lt (7240,50 Eur), o tai neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios 250 MGL dydžio sumos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šiuo klausimu dėl akcijų vertės visiškai nepasisakė ir byloje nėra nustatyta, kad 2012 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų paketo vertė viršijo 250 MGL.

7.1.5. Apeliantas nesutinka su tuo, kad neteisėtai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tai darė pagal iš anksto parengtą planą siekiant per nuteistąjį G. G. (jo vardu) įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog iki aptariamų įvykių jis su nuteistuoju G. G. būtų pažįstami. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pats poreikis R. N. sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su nuteistuoju G. G. atsirado dėl kilusių nenumatytų ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių – dėl turto pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmų sužinojus apie turto areštą, o ne dėl to, kad tokį veiksmų planą iš anksto buvo aptarę visi trys asmenys, įvardijami kaip bendrininkai.

7.1.6. Apeliantas teigia, kad jis visiškai nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimu, sutarčių sudarymu, nes visus šiuos klausimus sprendė naujai paskirtas įmonės vadovas R. N., o nuteistasis V. N., sudarydamas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo sutartį, veikė teisėtai. Pažymi, kad turi būti nustatyta, ar jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas po 2002 m. lapkričio 10 d.

7.2. Apeliantas nurodo, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pagrįstai laikė ne svetimu, o savo turtu. Todėl būtų galima svarstyti galimybę jo atliktus veiksmus kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą, jeigu būtų įrodyti visi BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai – didelė žala, nesilaikymas įstatymų nustatytos tvarkos ir kad nukentėjusiųjų asmenų teisių nebuvo galima apginti civilinio proceso tvarka.

7.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog byloje yra sprendžiamas ginčas dėl įmonės akcijų nuosavybės ir bet kuriuo atveju šis bei kiti teismai, nagrinėjantys civilines bylas dėl to paties dalyko, įvertins visas aplinkybes ir atkurs asmenų, kurių interesai buvo pažeisti, teises. Todėl realūs nuostoliai niekam nebus padaryti. Jis dirba, turi tris mažamečius vaikus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad apeliantas vis dėlto padarė jam inkriminuojamas veikas, tai, anot apelianto, jam galėtų būti taikoma paskirta bausmė, kuri nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

8.1. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje darė neteisingą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo nematerialios savo esme nuo pat įmonės įsteigimo dienos.

8.1.1. Apeliantas paaiškina, kad konsolidavo savo valią dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su V. N.. Teigia, jog registro, kuris, pagal teismų praktiką atlieka asmens teisių išviešinimo, o ne teises nustatančią funkciją, duomenimis bei faktiniu ginčijamų akcijų nuosavybės teisių disponavimo, valdymo ir naudojimo duomenimis, taip pat nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu galima daryti išvadą, kad jo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Ginčijamos akcijos G. V. įsigijimo momentu buvo materialios, todėl įformintos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atlikti koresponduojatys įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra neteisėti, nes neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2005 m. lapkričio 10 d. bei 2007 m. vasario 2 d. akcijų pardavimo sutartimis G. V. sulygo su R. P. dėl perdavimo nuosavybėn turto, kurio negalėjo perduoti, nes neturėjo nuosavybės teisės. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis G. V. iš V. N. įgijo nuosavybės teisę į materialias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

8.1.2. Apeliantas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių valia dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų formos buvo įforminta 1999 m. gruodžio 21 d. registruotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, dokumentuose, kuriais bendrovė vadovaujasi savo veikloje (ABĮ 4 straipsnio 1 dalis) ir kuriais privalo vadovautis ir akcininkai bei akcinių bendrovių vadovai. Akcijos ir akcijų sertifikatai, kaip nematerialių akcijų forma, iš tiesų reikalingi tik sudarant nematerialių akcijų perleidimo sandorį, o akcininkams įsteigus ir valdant akcinę bendrovę, materialių akcijų nuosavybės teisę įforminančio dokumento egzistavimas nėra aktualus.

8.2. Apeliantas teigia, kad jis nuo 2012 m. birželio 13 d., kai vienintelės akcininkės sprendimu buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iki 2014 m. kovo 17 d., kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atšauktas ir atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, teisėtai ir pagrįstai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas.

8.3. Apeliantas teigia, kad teisėtos ir pagrįstos 2012 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis atliko tokius veiksmus:

8.3.1. Teisėtai ir pagrįstai parengė ir pasirašė 2012 m. birželio 13 d. sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. M. atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. – paskyrimo, 2012 m. birželio 13 d. akcininkų sąrašą, pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) prašymą įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti duomenis valstybės įgaliotai institucijai.

8.3.2. Teisėtai ir pagrįstai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pradėjo veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvės ir naudos gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių apsauga, t. y. užsakė ir gavo naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl trumpalaikės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo turto fizinės apsaugos valdymo perėmimo laikotarpiu, su antstole V. D. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas ir įteikė R. M. akcininkės sprendimą dėl atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų ir įpareigojimą perduoti turtą, dokumentus ir seną antspaudą.

8.3.3. Teisėtai ir pagrįstai sudarė 2012 m. birželio 15 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei 2012 m. birželio 19 d. paslaugos teikimo sutartį juridiniams asmenims su finansų įstaigomis ir tokiu būdu teisėtai ir pagrįstai gavo leidimą vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių banko sąskaitų.

8.3.4. Teisėtai ir pagrįstai sudarė su advokato V. M. kontora teisinių paslaugų sutartį, nes buvo pagrindas manyti, jog neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdantys G. V. ir R. P. gali siekti perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslą, savintis turtą ir piniginę naudą, kadangi 100 proc. akcijų turinčio įmonės dalyvio sprendimai neturėtų būti ignoruojami.

8.3.5. Teisėtai ir pagrįstai sudarė atlygintinų paslaugų pirkimo–pardavimo sandorius ir sumokėjo už suteiktas paslaugas: 2012 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 30 600 Lt, 2012 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 000 Lt, 2012 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4 900,50 Lt, VĮ (duomenys neskelbtini) sumokėjo 112 Lt, 2012 m. birželio 26 d. antstolei V. D. sumokėjo 1 150 Lt, 2012 m. birželio 20 d. advokato V. M. kontorai sumokėjo 23 000 Lt.

8.3.6. Teisėtai ir pagrįstai sudarė 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartį su L. G..

8.4. Apeliantas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentą, kad dėl nuteistojo V. N. realaus vadovavimo bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jis nesiėmė S. B. (S. B.) pažeistos teisės gynybos, o su nuteistuoju V. N. suderino tyčią perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą. Liudytojų parodymai ir nuteistojo V. N. veiksmai patvirtina, kad jis palaikė ryšį su S. B., aplinkybė, kad bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ teisiškai įforminti vadovai sprendimus dėl bendrovės veiklos derino su nuteistuoju V. N., rodo, kad nuteistasis V. N. buvo ne faktinis bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o S. B. įgaliotu asmeniu, tačiau duomenų, kad 2012 metais šie atstovavimo teisiniai santykiai dar veikė, byloje nėra. Pažymi, kad 2012 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neparengė.

8.5. Apeliantas teigia, kad neegzistuoja nė vieno jo neteisėto veiksmo, nukreipto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį žlugdymą.

8.5.1. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes bendrovės veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas turėjo virsti piniginėmis lėšomis, kurias norėta panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai reikalingo turto įsigijimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuosavybės teise disponuojamą ir nuteistojo V. N. valdomą ir naudojamą pastatą pardavė už su teismo eksperto ir nekilnojamojo turto kvalifikuoto vertintojo M. K. nustatytą su rinkos verte sugretintą rinkos kainą. Todėl akivaizdu, kad pardavimo dieną parduoto turto vertė atitiko sandorio kainą.

8.5.2. Su nuteistuoju G. G. buvo sutarta dėl 1 020 000 Lt paskolos suteikimo siekiant įvykdyti būsimą skolos prievolę pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų savo piniginės prievolės. Turtas iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytas gaminamos elektros įrangos gamybai Kauno mieste. Kainos sumokėjimas – tai kita pirkimo–pardavimo sutarties prievolė, o sandoriams (prievolėms) dėl pinigų sumokėjimo įstatymai nenumato privalomos notarinės formos, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.103 straipsnio reikalavimai netaikomi. 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimo sutarties dalykas buvo teisės reikalauti piniginių prievolių vykdymo ar pinigų sumokėjimo, tai lemia notarinės formos sutarties neprivalomumą.

8.5.3. Tam, kad būtų įvykdyta 2 000 000 Lt sutarties su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu sukurta piniginė atsiskaitymo prievolė, buvo būtina įforminti su L. G. suderintą valią dėl 40 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujos akcijų emisijos.

8.5.4. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei S. B. naudai veiksmus atliko operatyviai, tačiau tai nepagrindžia jo veiksmų neteisėtumo. Šie veiksmai buvo atlikti siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. ūkinės komercinės veiklos ir akcijų materialių teisių naudos. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti sandoriai buvo sudaryti iki 2012 m. birželio 27 d., o už iki šio momento sudarytus sandorius, kuriuos sudarant apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones nežinojo, atsakomybės neturi. Pažymi, kad nuo 2012 m. birželio 22 d. sudarė tik du atsiskaitymo negrynaisiais pinigais sandorius su VĮ (duomenys neskelbtini) ir antstole V. D..

8.6. Apeliantas pažymi, jog V. N. komunikavimas su juo po 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka sutarčių vykdymo kooperacijos principą ir nurodo, kad V. N. po 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties su juo bendradarbiavo atliekant tris veiksmus: 1) ištaisant dėl trumpalaikės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo turto fizinės apsaugos vykdymo kilusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių prievolių vykdymo galimybių pažeidimus; 2) derinant 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas pas notarę; 3) iš antstolio paimant jam reikalingą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

8.7. Apeliantas teigia, kad G. G. su juo komunikavo tik po 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir tik dėl 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės į skolininką perleidimo sutartimi įforminto cesijos sandorio, užtikrinusio būsimos sąlyginės skolinės prievolės įvykdymą. Nurodo, kad nuteistasis V. N. sudarant 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį nei su juo, nei su nuteistuoju G. G. nebendrininkavo.

8.8. Apeliantas teigia, kad nebuvo jokių ribojimų perleisti reikalavimo teisę G. G. 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. pateikė pareiškimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį vėliau negu buvo perleista reikalavimo teisė. Apeliantas nurodo, kad T. M. valios pareiškimas nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo oferta UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsoliduoti valią dėl sutarties nutraukimo sandorio sudarymo, su kuriuo jis nesutiko.

8.9. Apeliantas teigia, kad susitarė su G. G. dėl 1 020 000 Lt paskolos suteikimo siekiant įvykdyti būsimą skolos prievolę pagal su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygtą pateikti avansinės įmokos negrynaisiais pinigais priemonę – vertybinį popierių – vekselį, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų savo piniginės prievolės pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę dėl 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties parengimo ir jos pasirašymo patvirtina PVM sąskaita faktūra, išrašyta advokato V. M. kontoroje, bei liudytojas L. G., kuris patvirtino, kad pasirašytą sutartį matė 2012 m. birželio 21 d.

8.10. Apeliantas teigia, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai notarinė forma neturėjo būti taikoma, nes, anot jo, notarinės formos reikalavimas galioja vykdant nekilnojamojo daikto perdavimo prievolę, tačiau kita pirkimo–pardavimo sutarties prievolė yra kainos sumokėjimas ir šiai prievolei jokia notarinė forma neturi būti taikoma.

8.11. Apeliantas teigia, kad siekė įsigyti turtą iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti turtinės nuomos sutartį dėl šios bendrovės turto, todėl 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir 2012 m. birželio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis. O aplinkybę, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei 2012 m. birželio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtina advokato V. M. kontoros išrašyta PVM sąskaita faktūra bei liudytojos J. D. parodymai, kad ji 2012 m. birželio mėn. matė pasirašytą ginčijamą sutartį ir vekselį.

8.12. Apeliantas pažymi, jog tarp šios bylos proceso dalyvių vyksta civiliniai ginčai. Tokiu būdu neišsprendus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuteistojo V. N. reikalavimų, baudžiamojoje byloje gali būti remiamasi civilinių teisinių santykių šalių sąžiningumo prezumpcija. Civiline tvarka neišsprendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitų bei akcijų pardavimo sutarčių teisėtumo klausimo, priimtu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pažeisti baudžiamojo proceso tikslai ir paskirtų bausmių vykdymo forma nepagrįstai varžytos nuteistojo R. N. teisės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitų ir akcijų pardavimo sutarčių teisėtumo klausimų sprendimas po apkaltinamojo teismo nuosprendžio byloje priėmimo pažeistų civilinius materialinius protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, nes, atliekant nuoseklų nagrinėjamose civilinėse bylose reikalavimų vertinimą, akivaizdu, kad kilusiame kompleksiniame šioje byloje ir civilinėse bylose dalyvaujančių asmenų ginče pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo ir nuteistojo V. N. reikalavimo civilinėse bylose.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. ir jo gynėjas advokatas A. J. su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti dėl G. G. išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.

9.1. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nustatant G. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodo, jog G. G. kaltė nustatyta nuteistojo R. N. 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisiamojo posėdžio metu pasakyta fraze: „V. N. man dar kartą patvirtino, kad niekada ir niekas nepateiks jokio rašytinio dokumento dėl jam priklausančių akcijų ir akcijų nuosavybės teisių perleidimo, tačiau jau įspėjo, kad tarp jo ir R. P. yra kilęs konfliktas dėl jo naujų šeimyninės partnerystės santykių su V. T., todėl R. P. jau bandė jį išmesti iš jam nupirko namo. Supratau, jog susidūriau su klasikiniu atveju, kai akcininkui (V. N.) nedalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, o tik kaupiant bendrovės naudą, vadovams bei su jais susijusiems asmenims kyla nusikalstamos idėjos priskirti veiklos teikiamą naudą sau“. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos.

9.1.1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė G. G. bendrininkavimo požymio kartu su nuteistaisiais V. N. bei R. N. ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų bendrininkavimą atliekant sukčiavimo požymių turinčius veiksmus, nukreiptus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar R. P. bei G. V. turtą ar turtines teises.

9.1.1.1. Apeliantai nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis G. G. būtų žinojęs: 1) apie aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokio sandorio įregistravimu VĮ (duomenys neskelbtini); 2) apie aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartimi; 3) apie aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliantai teigia, kad sudarant minėtą sutartį G. G. nedalyvavo ir apie jos sudarymą jis nežinojo, ja turtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispozicijon. Tai reiškia, kad G. G. tariama apgaulė dėl svetimo turto užvaldymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar fizinių asmenų R. P. bei G. V. visiškai atmestina, nes nuo 2012 m. birželio 15 d. turtu disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9.1.1.2. Apeliantai teigia, kad G. G. kaltė bendroje veikoje kartu su V. N. bei R. N. teismo nepagrįstai įvertinta atskirame nuosprendžio motyvuojamosios dalies skyriuje, o ne kartu su V. N. bei R. N..

9.1.1.3. Apeliantai pažymi, kad byloje nėra nustatyti visi bendrininkų bendrieji ir specialieji požymiai, kurie turi būti nustatyti inkriminuojant bendrininkavimą.

9.1.1.4. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino kaltinamojo akto teiginius, kad N. L., M. V., R. K., S. L., atlikdami teismo skundžiamu nuosprendžiu G. G. inkriminuotus veiksmus, nesuvokė R. N. nusikalstamų sumanymų. Pažymi, jog šie asmenys bent jau atliko kažkokius veiksmus. Tuo tarpu apeliantas G. G. jokių veiksmų nėra atlikęs. Visi kaip liudytojai apklausti asmenys patvirtino, kad G. G. net nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų, kad G. G. būtų žinojęs ar atlikęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus veiksmus.

9.1.1.5. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai nustatė G. G. kaltę padarydamas išvadą, kad tokiu būdu G. G., veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais R. N. ir V. N., savo vardu įgijo didelės vertės turtinę teisę, nes tokia išvada padaryta iš teismo aprašytų kitų nuteistųjų veiksmų.

9.1.2. Apeliantai teigia, jog 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis nebuvo panaikinta ar pripažinta niekine, todėl nepagrįstas nuosprendžio motyvas, jog G. G. įgijo didelės vertės turtinę teisę, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Priešingai, nuteistojo G. G. įgyta reikalavimo teisė yra teisėta.

9.1.2.1. 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta tarp perleidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus R. N.) ir perėmėjo G. G.. R. N. nurodytu laiku buvo įregistruotas VĮ (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriumi. Toks įregistravimas patvirtina juridinį faktą ir galioja, kol nepaneigtas teisės aktuose nustatyta tvarka. Nurodytu laiku suvokti, kad R. N. galėtų būti neteisėtas direktorius, G. G. negalėjo. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

9.1.2.2. G. G. sutartį sudarė su juridiniu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiame dokumente neįrašyta jokių jo apgaulę prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. P., G. V. patvirtinančių duomenų. G. G. sutartimi įsipareigojo finansuoti (t. y. paskolinti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis finansavimo lėšų maksimalia suma 1 020 000 Lt ir šia finansuotų lėšų suma turėjo būti mažinamas perėmėjo (t. y. G. G.) įsiskolinimas perleidėjui (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“). G. G. buvo informuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo planų įgyti nekilnojamąjį turtą Kaune. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagos duomenų visetas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi fiksuota, kad G. G. reikalauja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties kainos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir iš to 970 000 Lt G. G. sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vieną mėnesį nuo visų pinigų iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimo dienos.

9.1.2.3. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. birželio 15 d., tačiau pirkėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – absoliučiai jokių lėšų už įgytą ir jo nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą turtą nebuvo sumokėjęs. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. G. nurodyta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi išimtinai veikė tik juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, nesant jokių apgaulės požymių.

9.1.2.4. Išreikalautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą nekilnojamąjį turtą lėšas G. G. turėjo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir byloje nesurinkta jokių faktinių duomenų, kad jis būtų turėjęs tikslą šias lėšas apgaule užvaldyti, pasisavinti ar su jomis atlikti kokius nors kitus nusikalstamus veiksmus. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi G. G. įgijo teisę ir kartu pareigą išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įgytą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą sutarties kainą ir ją visą, išskyrus 50 000 Lt, numatytoms jo paties išlaidoms bei sutartiniam uždarbiui finansuoti, išreikalavus perduoti ar net anksčiau suteikti (paskolinti) ne fiziniams asmenims R. N., V. N., bet juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje buvo numatyta, kad G. G. finansuos būsimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Tad dėl finansavimo aktyvioji pusė buvo juridinis asmuo, o ne G. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl finansavimo į G. G. nesikreipė, todėl šis sutarties punktas ir nebuvo vykdomas.

9.1.2.5. Skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai yra teigiama, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo pasirašyta ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d. Specialistų L. R. bei J. B. nustatytų aplinkybių, duotų paaiškinimų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų nukopijuoti elektroniniai duomenys nepaneigia, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti atspausdinta ir pasirašyta 2012 m. birželio 21 d. Be to, nė vienam iš nuteistųjų nebuvo inkriminuotas 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties datos suklastojimas. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie minėtos sutarties, kaip sukčiavimo elemento, egzistavimą.

9.2. Apeliantai teigia, kad tarp proceso dalyvių kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, reikalavimo teisės perleidimo sutarties yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjamoje byloje teisiniai santykiai yra civiliniai, o ne baudžiamieji.

Nurodo, kad 2013 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Panaikinus areštą civilinėje byloje nekilnojamasis turtas buvo grąžintas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispozicijon.

9.3. Apeliantai teigia, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra perrašytos iš kaltinamojo akto, tai prieštarauja konstituciniam principui – teisingumą vykdo tik teismai.

9.4. Apeliantai nesutinka su skundžiamame teismo nuosprendyje civilinių ieškinių bei procesinių išlaidų priteisimo klausimų išsprendimu.

Apeliantai pažymi, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusieji G. V. ir R. P. civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje G. G. pareiškė jau pradėjus įrodymų tyrimą teisme ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 daliai. Pagal G. G. inkriminuotą veiką jis yra susijęs teisiniais santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisę R. P., G. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, bei priteisė iš G. G. solidariai su V. N., R. N. ir A. P. 1 752 Eur proceso išlaidų R. P. naudai.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir dėl A. P. priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymių.

10.1. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, prieš sudarydamas sandorį, nesidomėjo, ar nuteistasis R. N. yra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ar ši bendrovė yra pajėgi įsigyti nekilnojamąjį turtą už 3 000 000 Lt, kad jis turėjo pasirūpinti, jog jo sudarytas sandoris būtų realus ir bendrovė gautų pinigus. Tačiau, anot apeliantų, nuteistajam A. P. negalėjo kilti abejonių, kad: 1) nuteistasis R. N. nėra įmonės direktorius, jeigu toks jis prisistatė; 2) nuteistasis R. N. negali pasirašyti preliminarios sutarties ir išduoti vekselio įmonės vardu bei derėtis ir sulygti dėl sutarties sąlygų, jeigu sutartį rašėsi ir derėjosi dėl sutarties sąlygų. Liudytojo D. G. parodymai patvirtina aplinkybę, kad sutarties pasirašymo ir vekselio išdavimo metu nuteistasis R. N. buvo minėtos įmonės direktorius. Jeigu notarui, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, nekilo įtarimas dėl nuteistojo R. N. galėjimo pasirašyti sutartį ir išduoti vekselį, nesuprantama, kodėl nuteistajam A. P. turėjo kilti įtarimas dėl nuteistojo R. N. galėjimo įmonės vardu tartis dėl turto įsigijimo, rašytis preliminarią sutartį, priimti pasirašytą vekselį kaip užtikrinimo priemonę, juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal byloje esančius duomenis, tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto pardavimu bei nekilnojamojo turto nuoma. Skundžiamo teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia apgaulės panaudojimo ir siekio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

10.2. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad paprastas neprotestuotinas vekselis buvo atspausdintas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Tačiau, anot apeliantų, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Nė vienas iš apklaustų baudžiamojoje byloje specialistų neteigė, kad failai – dokumentai – buvo atspausdinti rugsėjo mėnesį, todėl teigti, kad ginčijamas vekselis buvo atspausdintas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., negalima.

10.3. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nuteistojo R. N. išduotą 1 000 000 Lt vekselį įforminimo. Tačiau, anot apeliantų, nuteistasis A. P., atsižvelgiant į sutarties sąlygas dėl išduoto ginčijamo vekselio, turėjo teisę kreiptis į notarą ir toks veiksmas negali būti vertinamas kaip nusikalstamas.

10.4. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl 1 003 030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o antstolis, ignoruodamas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt bei rezervavo 1 047 897,19 Lt. Tačiau, apeliantų vertinimu, šalims pasirašius sutartį ir sulygus dėl jos sąlygų bei vykdymo ir vienai iš sutarties šalių nevykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kita šalis turi teisę imtis veiksmų, kurie šalių buvo aptarti. Vadinasi, nuteistasis A. P., kreipdamasis į notarą dėl ginčijamo vekselio, o vėliau kreipdamasis ir į antstolį, elgėsi teisėtai, nes turėjo teisę taip veikti, o antstolio atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip A. P. kaltės įrodymas.

10.5. Apeliantai teigia, kad A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ginčijamo nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už tą, už kurią nuteistasis pardavė turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, anot apeliantų, teismas tokią išvadą darė, remdamasis 2009 m. kovo 6 d. verte, o preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 metais ir 2009 metų turto vertė negali pagrįsti aplinkybės, kad turtas buvo pardavinėjamas per didele kaina.

10.6. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas remiantis liudytojo J. R. duotų parodymų dalimi. Tuo tarpu įvertinus šio liudytojo parodymų turinį galima teigti, kad A. P. veikoje nebuvo jokio apgaulės požymio bei susitarimo su nuteistuoju R. N. daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. P., rašydamasis preliminarią nekilnojamojo turto sutartį, veikė kaip įmonės direktorius, veikė jos vardu ir interesais. A. P. akcininko sprendimu buvo pavesta parduoti nekilnojamąjį turtą ir toks preliminarios sutarties sudarymas negali būti laikomas nusikaltimu, o pirmosios instancijos teismo argumentas, kad po šio įvykio daugiau sklypas nebuvo pardavinėjamas, nieko nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą įsigijo išsimokėtinai, todėl pagal sutartį perleisti tretiesiems asmenims gali tik tuo atveju, jei šie asmenys sutinka perimti visus pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus bei apmokėti hipotekos išlaidas. Apklaustas teisme nuteistasis R. N. patvirtino, kad rašantis preliminarią sutartį vertino ir minėtas aplinkybes dėl žemės įsigijimo.

10.7. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltus ir nuteistas už tai, kad nekilnojamasis turtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas už 3 600 000 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad A. P., pasirašinėdamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį atgaline data ir kitą dieną pateikęs notarui, suvokė, kad sudarydamas preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tikrosios valios neišreiškia ir neįgyvendina, o dirbtinai siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą. Apeliantai nurodo, kad teismo argumentas, jog pasirašydamos preliminariąją sutartį šalys tikrosios valios neišreiškė ir neįgyvendino, o dirbtinai siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą, yra nepagrįstas, ir pažymi: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo parduotas, o tik buvo susitarta dėl turto pardavimo ateityje pasirašant preliminariąją sutartį; 2) nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pasirašytas atgaline data.

10.8.1. Nuteistojo R. N. parodymai, kurie visiškai patvirtina A. P. nurodytas aplinkybes, susijusias su turto pirkimu–pardavimu, sutarties sudarymu bei ginčijamo vekselio pasirašymu.

10.8.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkės liudytojos J. D. parodymai, kurie patvirtina, kad ginčijamas vekselis buvo pasirašytas 2012 m. birželio mėnesį, taip paneigiant laiką, kuris nurodytas – ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d.

10.8.3. Liudytojo V. M. parodymai, kurie patvirtina, kad: 1) sutartis ir vekselis advokatų buvo ruošti 2012 m. birželio mėnesį, taip paneigiant laiką, kuris nurodytas – ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d.; 2) advokato V. M. kontoros advokatai rengė sutartį ir vekselį, o ne, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tai padarė nuteistasis R. N..

10.8.4. Rašytinis įrodymas – 2012 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio turinys leidžia teigti, kad įmonės direktorius A. P. įpareigojamas už 3 000 000 Lt parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad A. P. buvo įpareigotas parduoti turtą prieš kelis mėnesius iki preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

10.9. Apeliantai teigia, kad A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, kai šias nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininku grupe, tačiau byloje nėra nustatytas bendrininkų grupės požymis. Apklaustas A. P. parodė, kad jis nesitarė su R. N. daryti nusikalstamų veikų. Tokias aplinkybes patvirtino ir R. N.. Kitų duomenų, patvirtinančių susitarimo buvimą, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.

10.10. Apeliantai teigia, kad tarp proceso dalyvių kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio ir pažeistas teises galima būtų užtikrinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

11. Apeliaciniu skundu nuteistoji BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nesutinka ir prašo: 1) konstatavus kaltinamojo akto trūkumus perduoti bylą prokurorui; 2) jeigu pagrindas perduoti bylą prokurorui nebūtų nustatytas, panaikinti teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti išteisinamąjį nuosprendį.

11.1. Apeliantai nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas teisme apibrėžia kaltinamasis aktas. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai: 1) jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius; 2) jame nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas; 3) jis turi esminių trūkumų ir jame nurodyti duomenys nesutampa su bylos medžiaga. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

11.1.1. Apeliantai teigia, kad nėra surinkta jokių duomenų: 1) ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą; 2) ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai); 3) ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas; 4) ar juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai neanalizavo, netyrė ir nepasisakė. Anot apeliantų, byloje nėra surinkta būtinų duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti ir teismas negali savo nuožiūra pradėti rinkti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės ir kitus įrodymus, nes tai yra įmanoma tik perdavus bylą prokurorui papildomiems veiksmams atlikti.

11.1.2. Apeliantai nurodo, kad nuteistiesiems R. N., V. N., A. P., G. G., inkriminuojant veikimą bendrininkų grupe, nėra nurodytos ar aprašytos nei bendrininkų rūšys, nei jų statusas, nėra įvardytas nusikalstamos veikos vykdytojas ir tokiu būdu neįmanoma gintis nuo pareikštų kaltinimų. Nagrinėjamu atveju nė vienam iš nuteistųjų fizinių asmenų nebuvo inkriminuota bendrininkų rūšis.

11.2. Apeliantai teigia, jog tarp proceso dalyvių susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio ir pažeistos teisės gali būti užtikrintos civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos tuometinio vadovo R. N. veiką pripažino nusikalstama, o tuo tarpu tokia veika nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro.

11.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nustatant R. N. kaltę.

11.3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai R. N. kaltė grindžiama liudytojų I. T., V. V., R. J. parodymais, kurie patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo nuteistasis V. N.. Visi teismo nurodyti liudytojai patvirtino, kad V. N. laikė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir tai įvyko daug anksčiau nei buvo sudaryta akcijų pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo V. N.. Tačiau nė vienas iš jų nenurodė ir negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, kad 2012 metų birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nuteistasis V. N. buvo kaip nors susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos dukterine įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11.3.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo nuteistojo R. N., kaip akcijų pirkėjo, veiksmus sąžiningumo bei atidumo požiūriu. Nuteistasis R. N. nustatė, kad nuteistasis V. N. skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs į Kauną, nuteistasis V. N. susitiko su nuteistuoju R. N. ir paaiškino, kad grynųjų pinigų jis neturi, tačiau pasiūlė atsiskaityti vertybiniais popieriais – UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijomis, kurios visos jam priklausė nuosavybės teise. Galima būtų vertinti, kad galbūt nuteistasis R. N. galėjo atidžiau vertinti jam nuteistojo V. N. pateiktą informaciją, kad galbūt nuteistajam R. N. turėjo susidaryti kitoks teisinis vertinimas dėl akcijų nuosavybės statuso, tačiau šios aplinkybės niekaip nesąlygoja nuteistojo R. N. bendrininkavimo atsiradimo, kaltės kilimo ir bendrai baudžiamosios atsakomybės. Apeliantų vertinimu, nuteistojo R. N. pasiskyrimo savęs direktoriumi momentu tyčia turėjo būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį. Kaltininko susiformavusią tyčią, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nepagrįstai nuteistojo R. N. veiksmus, paskyrus save UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vertino kaip nusikalstamus ir nukreiptus į šios bendrovės finansinį sužlugdymą. Tai, kad paskyręs save vadovu nuteistasis R. N. ėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto apsaugos ir turto, kuris nenaudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, realizavimo, yra logiški ir normalią ūkinę-komercinę veiklą atitinkantys veiksmai ir neatitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

11.3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. parodymus ar jų pateiktus dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimą, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi:

11.3.3.1. Nukentėjusiojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Nukentėjusysis parodė, kad jis maždaug 2007 metais 50 procentų akcijų pardavė R. P.. Tačiau, anot apeliantų, nukentėjusioji R. P. 50 procentų akcijų įsigijo ne 2007 metais, kaip teigia nukentėjusysis G. V., o 2005 m. lapkričio 10 d. Nukentėjusysis parodė, kad 2009 metais jis R. P. pardavė 49 procentus įmonės akcijų. Tačiau, anot apeliantų, įmonės akcijas nukentėjusioji R. P. įsigijo ne 2009 metais, o 2007 m. vasario 2 d.

11.3.3.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) jos grafoje „Akcininko duomenys“ nurodyti R. P. duomenys, kartu pateikiant adresą – (duomenys neskelbtini). Tačiau Nekilnojamojo turto registro išraše su istorija matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turtinio vieneto, adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo.

11.3.3.3. 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėja nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne nukentėjusysis G. V.. Todėl jis negalėjo parduoti akcijas, kurios priklausė ne jam, o bendrovei.

11.3.3.4. 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje prie pardavėjo rekvizitų yra nurodytas akcijų pardavėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje pateiktas 2004 m. rugsėjo 28 d. Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimas patvirtina, kad toks kodas buvo suteiktas įmonei laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 21 d. iki 2004 m. rugsėjo 28 d., o nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas naujas įmonės kodas, susidedantis iš 9 skaičių – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis galimai buvo pasirašyta ne sutartyje nurodytu laikotarpiu, o tik siekiant galbūt neteisėtai R. P. įteisinti nuosavybę į ginčijamas akcijas.

12. Apeliaciniu skundu nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi bendra Lietuvos ir Kanados įmonė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) ir jos gynėjas nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir prašo: 1) atnaujinti įrodymų tyrimą; 2) panaikinti teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti išteisinamąjį nuosprendį.

12.1. Apeliantų vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista nepagrįstai, nes nėra įrodyta bendrovės kaltė. Skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl juridinio asmens kaltės, juridinio asmens santykio, ryšio su fiziniu asmeniu, veikusiu juridinio asmens vardu, – nuteistuoju A. P..

12.1.1. Apeliantai teigia, kad vien tai, kad nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens vadovas, nereiškia juridinio asmens atsakomybės neįrodžius jo kaltės. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens atsakomybės turi būti nustatyta ne tik tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie fizinio asmens daroma ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, tos fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y juridiniam asmeniui nežinomas.

12.1.2. Nagrinėjamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, kurio akcininkai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo du asmenys: J. R., turintis 299 akcijas, ir firma „(duomenys neskelbtini)“, turinti 29 akcijas. Taigi ir nekilnojamasis turtas, kuris, kaip nustatyta byloje, neva neteisėtai buvo bandomas parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitaip tariant du jo akcininkams. Taigi būtent anksčiau paminėti akcininkai yra suinteresuoti tiek bendrovės turtu, tiek bendrovės pelnu, vykdoma veikla. Šios bendrovės vadovas – A. P., kuriam buvo suteikti įgaliojimai teisės aktų nustatyta tvarka, su jais A. P. buvo supažindintas. Apeliantai teigia, kad A. P. padarytos nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes A. P. nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, darė savarankiškai ir savavališkai, nusikalstamas veikas darė neatsižvelgdamas į tai, jog joms būtų nepritarę bendrovės akcininkai, jos jis šiuo atveju su jam svetimu bendrovės turtu elgėsi savo nuožiūra, nepaisydamas bendrovės akcininkų valios ir pačios bendrovės interesų. Nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio ryšio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. šiam darant nusikalstamas veikas.

12.1.3. Nukentėjusieji teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi su A. P. nusikalstamomis veikomis ir tai patvirtina byloje esantys duomenys – liudytojo J. R. parodymai, iš kurių turinio galima daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteista už nusikalstamas veikas, apie kurias jos akcininkai nieko nežinojo, jų patys nepadarė, bendrovės direktoriaus neskatino jų daryti, bendrovė nebuvo įkurta siekiant daryti nusikalstamas veikas, o nuteisimo pagrindas yra vien tai, kad tam tikras nusikalstamas veikas padarė bendrovės direktorius – fizinis asmuo, kuris šiuo atveju akivaizdžiai veikė savo nuožiūra, savarankiškai, savo rizika sudarinėjo sandorius su kita įmone ir t. t.

12.2. Apeliantai nesutinka su nuteistojo A. P. veikos kvalifikavimu.

12.2.1. Apeliantai teigia, kad R. N. nusikalstama veika objektyviai pasireiškė dokumentų klastojimu, o A. P. nusikalstama veika pasireiškė tik disponavimu (panaudojimu) suklastotu dokumentu – vekselio pateikimu antstoliui vykdyti ir taip pradėti išieškojimo procedūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismų praktikoje aiškiai netikrų ar aiškiai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Tokiu būdu A. P. padaryta nusikalstama veika atitinka tik BK 182 straipsnio 2 dalies požymius, papildomai nekvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

12.2.2. Apeliantai teigia, kad nebuvo padaryta sukčiavimo nusikalstama veika. A. P. savo kaltės nepripažino, o jo nurodytos aplinkybės patvirtintos:

12.2.2.1. 2012 m. balandžio 23 d. eilinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), jame matyti, kad A. P. yra įpareigojamas už 3 000 000 Lt parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tai padaryta prieš kelis mėnesius iki preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o tai rodo, kad A. P. veiksmuose jokios apgaulės nebuvo.

12.2.2.2. Nuteistojo R. N. parodymais, kurie patvirtina A. P. parodymus apie nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo aplinkybes bei preliminarios sutarties ir vekselio pasirašymo aplinkybes.

12.2.2.3. Liudytojo L. G. parodymais, kurie parodo, kad nekilnojamojo turto pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo slepiamas nuo trečiųjų asmenų, o įsigijus minėtą turtą R. N. vis dėlto, kaip jis teigia, planavo tam tikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtojimą Kaune.

12.2.2.4. Liudytojos J. D. parodymais, kurie parodo, jog nagrinėjamu atveju tiek pats sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisėtai (pasirašant tam skirtus tam tikros formos dokumentus), tiek ir jos apskaitos vedimas gavus pajamas, tai įrodo šio sandorio realumą. Be to, šios liudytojos parodymai patvirtina A. P. ir R. N. parodymus apie preliminarios sutarties ir vekselio pasirašymo datą ir paneigia kaltinime nurodytą fakto aplinkybę, kad vekselis buvo pasirašytas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., o preliminari sutartis – 2012 m. rugsėjo 21 d., kadangi akivaizdu, jog liudytoja dar 2012 m. birželio mėnesį matė pasirašytą preliminarią sutartį bei vekselį, jį net įtraukė į bendrovės vedamą apskaitą.

12.2.2.5. Liudytojo D. G. parodymais, kurie patvirtina A. P. parodymus, taip pat iš jų turinio matyti, kad viešajame registre buvo duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo įregistruotas R. N., todėl akivaizdu, kad jeigu jau notarui, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, nekilo įtarimas dėl R. N. galėjimo pasirašyti ir išduoti vekselį, todėl yra nesuprantama, kodėl A. P. turėjo kilti įtarimas dėl R. N. galėjimo įmonės vardu tartis dėl turto įsigijimo, rašytis preliminarią sutartį, priimti nepasirašytą vekselį kaip užtikrinimo priemonę ir panašiai, juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal byloje esančius duomenis tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto pardavimu bei nekilnojamojo turto nuoma. Akivaizdu, kad A. P. nei sandoris, nei vekselio išdavimas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokio įtarimo.

12.2.2.6. Liudytojo J. R. parodymais, kurie visiškai patvirtina A. P. parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, kad tam buvo priimtas akcininko sprendimas. Tokiu būdu A. P., rašydamasis preliminarią sutartį, veikė kaip įmonės direktorius, jos vardu ir įmonės interesais. Tokio sandorio sudarymas savaime negali būti laikomas nusikalstama veika, nes tai yra visiškai įprastinis, praktikoje labai dažnai pasitaikantis sandoris, kuris sudaromas tarp šalių, kurios siekia pirkti ir (ar) parduoti nekilnojamąjį turtą.

12.2.2.7. Liudytojo V. M. parodymais, kuriais patvirtinta, kad preliminari sutartis, vekselis advokatų kontoroje ruošti 2012 m. birželio mėnesį, o ne, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai visiškai paneigia kaltinime nurodytas fakto aplinkybes apie dokumentų klastojimą ir kas šiuos dokumentus suklastojo. Byloje esantys duomenys rodo, kad V. M. kontoros advokatai parengė preliminarią sutartį ir vekselį ruošti tam tikro pobūdžio sutartis – tai įprastinis advokatų kontoros advokatų darbas.

12.2.2.8. Rašytiniai įrodymai – V. M. kontoros išrašyta išankstinė PVM sąskaita faktūra, kur buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos apmokėta 2012 m. birželio 20 d., patvirtinant aplinkybę, kad parengti teisiniai dokumentai buvo parengti būtent 2012 m. birželio 21 d., o ne vėlesne data.

12.2.2.9. Byloje esančios dvi prieštaringos išvados, kurios neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados dėl dokumentų sukūrimo laiko.

12.3. Apeliantai teigia, jog byloje nėra nustatytas bendrininkavimo požymis. Tai, kad A. P. ir R. N. nesitarė daryti nusikalstamas veikas, patvirtina jų parodymai ir byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų bendrininkavimo požymį. Vienintelis A. P. ir R. N. veikos bendrumas yra derybos dėl nekilnojamojo turto pardavimo, preliminarios sutarties sudarymo, vekselio, kaip sutarties užtikrinimo priemonės, pasirašymas, tačiau tai nelaikoma nusikalstama veika ir toks asmenų veiksmų bendrumas nelaikomas bendrininkavimu baudžiamojo įstatymo prasme. Be to, skundžiamame nuosprendyje: 1) nėra atskleistas nuteistųjų A. P. ir R. N. bendrininkavimo turinys; 2) nėra nustatytas nuteistųjų A. P. ir R. N. veikos tikslas, kuris turėjo būti bendras – turtinės teisės įgijimas, tačiau ne asmeniniams tikslams, naudai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o šiuo atveju tai yra nesuprantama, nes R. N. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra niekuo nesusijęs; 3) nuteistasis R. N. nuslėpė nuo A. P. faktą, kad jis negali sudaryti sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes neturi tam reikalingų įgaliojimų – nėra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti pagal sudaromą sandorį, yra nemoki; 4) nuteistojo A. P. teisėti veiksmai, kuriais jis negavęs apmokėjimo pagal vekselį kreipėsi į R. N., o pastarajam nesureagavus – į notarą dėl vykdomojo rašto ir į antstolių kontorą dėl išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12.4. Apeliantai nesutinka su skundžiamo teismo nuosprendžio argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino parduoti nekilnojamąjį turtą, t. y. preliminarios sutarties pasirašymas neišreiškia tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios, o yra laikoma tik dirbtiniu siekiu įgyti didelės vertės svetimą turtą.

12.4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ net negalėjo parduoti nekilnojamojo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo gavusi sutikimo iš (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) šį nekilnojamąjį turtą parduoti. Tačiau toks sutikimas nebuvo reikalingas nagrinėjamoje situacijoje.

12.4.1.1. Pačioje preliminarioje sutartyje buvo įtraukta sąlyga, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2012 m. spalio 30 d. nesuderina su (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo pagal 2006 m. birželio 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį dydžio ir negauna jos sutikimo perleisti šį sutartinį įsipareigojimą pirkėjui, tai nelaikoma šios sutarties pažeidimu ir dėl šios priežasties pagrindinės sutarties sudarymo terminas gali būti atidėtas, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nesuderinus pardavėjo minėtų sutartinių įsipareigojimų ir (ar) negavus (duomenys neskelbtini) sutikimo perleisti įsipareigojimus, pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., o pirkėjas neturės teisės reikalauti jam perduoti pardavėjo įsipareigojimus pagal 2006 m. birželio 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, kaip dalinį turto pardavimo kainos apmokėjimą.

12.4.1.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų kreipusis į (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą su tam tikrais jo įsiskolinimais, nes tam buvo numatytas terminas iki 2012 m. spalio 30 d., tačiau šio atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. laiku neapmokėjo vekselio, kaip preliminarios sutarties užtikrinimo priemonės. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo davimo leisti parduoti žemės sklypą trečiajam asmeniui, neįrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ to net neketino daryti ateityje.

12.4.1.3. Sutikimas reikalingas iki perleidžiant žemės sklypą trečiajam asmeniui, o ne pasirašant preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes po preliminarios sutarties pasirašymo turtas dar nėra perleidžiamas. Tačiau nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo derybos nutrūko daug anksčiau nei preliminarioje sutartyje buvo numatytas terminas kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo gavimo ir jos nutrūko dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, t. y. šiai neatsiskaičius pagal vekselį iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

12.4.2. Pagal vekselį, kaip sutarties užtikrinimo priemonę, neįvykus sandoriui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, įsipareigotus sumokėti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo dalį jų – 200 000 Lt, taip pat būtų gavusi ir visus 1 000 000 Lt, tačiau išieškojimo procedūra buvo sustabdyta.

12.5. Apeliantai teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo svetimą didelės vertės turtą, bet šios dienos duomenimis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi 200 000 Lt ir šia pinigų suma ji disponuoti negali, nes yra areštuota. Apeliantų vertinimu, yra akivaizdu, kad dėl paties sandorio sudarymo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimai galėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip ir kilęs tarp asmenų ginčas dėl akcijų priklausomybės, taip pat ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

12.6. Apeliantų vertinimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi būti atliktas įrodymų tyrimas:

12.6.1. Turi būti pakartotinai apklaustas nuteistasis R. N., liudytojas V. M., taip pat apklausti jo kontoros darbuotojai apie neva suklastotų dokumentų atsiradimo aplinkybes, kurios nėra aiškios: 1) nėra žinoma, kas suklastojo ginčijamus dokumentus; 2) nėra nustatyta, ar ginčijami dokumentai buvo suklastoti; 3) nėra žinoma, kuriuo V. M. kontoroje naudotu kompiuteriu buvo pagaminti ginčijami dokumentai; 4) kompiuteris, kuriuo pagal kaltinimą buvo padarytas nustatytas klastojimo faktas, nėra R. N. asmeninis kompiuteris ar kompiuteris, priskirtas R. N..

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. P. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir prašo jį pakeisti: 1) V. N., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal 300 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, o šias bausmes subendrinus vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams; 2) R. N., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, o šias bausmes subendrinus vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistai pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirti 2500 MGL dydžio baudą; pagal 300 straipsnio 3 dalį paskirti 2000 MGL dydžio baudą, o šias bausmes subendrinus vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4000 MGL dydžio, t. y. 152 000 Eur, baudą.

13.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra paskirta pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė ir taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta aukščiausiu organizuotumo lygiu, siekiant užvaldyti įmonę ir jos turtą, ignoruojant akcininkų, bet ir visiškai pašalinių asmenų – bendrovės darbuotojų – interesus. Bendrovėje buvo nutraukta veikla, uždaryta jos teritorija, užgrobtos piniginės lėšos banke, nutraukti visi ryšiai tiek su partneriais, tiek ir su tiekėjais. Buvo perregistruoti bendrovės įstatai, pagamintas kitas bendrovės antspaudas. Nuteistųjų veiksmai privedė prie to, kad bendrovei reikėjo paskirti turto administratorių. Nuteistieji ne tik iššvaistė didelės vertės bendrovės turtą, bet taip pat dėl to, kad iki šiol yra areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, antstolio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose nepagrįstai yra sulaikyta 574 163,46 Lt, areštuoti bankų sąskaitose esantys pinigai, kuriuos bendrovė galėjo sėkmingai panaudoti savo veikloje ir nepatirti piniginio nuvertėjimo.

13.2. Apeliantės vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra adekvačios padarytam nusikaltimui.

13.2.1. Nurodo, jog nuteistasis V. N. galėjo pradėti organizuoti įvykdyti tokio pobūdžio nusikaltimus, nes jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, jis yra privedęs prie bankroto ne vieną įmonę, yra ne kartą teistas už sukčiavimą, teistumas jam nėra išnykęs, bausmių jis taip pat neatlikęs. Jis nedaro jokių išvadų iš padarytų nusikalstamų veikų, nesigaili, nėra nė vienam nukentėjusiajam atlyginęs žalos, nėra sumokėjęs ir valstybės paskirtų baudų.

13.2.2. Nurodo, jog nuteistasis R. N. yra pagrindinis nusikalstamų veikų vykdytojas, naudojosi nusikalstamai veikai vykdyti advokatų kontora, taip žemindamas šios profesijos atstovus visuomenės akyse. Turėdamas teisinį išsilavinimą, jis puikiai suprato savo veikų padarinius, tačiau nusikalstamos veikos nenutraukė. Nuteistasis R. N. įvykdė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama prie sunkių, o už sunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas jau nenumato galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

12.2.3. Nurodo, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė savanaudiškais tikslais, sudarė fiktyvų sandorį, mėgindama už menkaverčius pastatus gauti 3 000 000 Lt dydžio sumą. Šį turtą tik laimėjus teisminius ginčus toliau pardavinėja, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžina nepagrįstai gautų 200 000 Lt. Tokį patį sandorį jau buvo sudariusi anksčiau, tai tik įrodo, kad tokį veiklos būdą bendrovė naudoja ne pirmą kartą.

14. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. V. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir prašo jį pakeisti: 1) V. N. taikyti BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas; 2) R. N. netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir jam paskirti realią laisvės atėmimo bausmę.

14.1. Apeliantas teigia, kad nuteistasis V. N. teistas penkis kartus, esant neišnykusiam teistumui. Vadovaujantis BK 27 straipsniu, jis laikytinas recidyvistu. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas neįvertino, skirdamas V. N. bausmę, kad V. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas) ir tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl nebuvo pagrindo teismui taikyti BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytos bausmių skyrimo tvarkos, o turėjo būti taikoma BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmių skyrimo tvarka, juolab, jog nuteistajam V. N., nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o esant tik atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, buvo paskirta mažesnė, negu BK 182 straipsnio 2 dalies bei 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo vidurkis. Mano, kad teismas, paskirdamas švelnesnę bausmę, iš esmės nemotyvavo nuosprendyje nuteistajam V. N. paskirtos švelnesnės bausmės skyrimo pagrindų, taip pat netinkamai įvertino jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

14.2. Apeliantas pažymi, jog nuteistasis R. N. įvykdė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos padarytos tiesiogine apibrėžta tyčia. Nuteistojo R. N. vaidmuo darant nusikaltimus buvo pagrindinis, kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. Tai leidžia teigti, kad savo elgesio kritiškai nevertina. Nusikaltimai padaryti buvo veikiant bendrininkų grupe, o tai, pagal BK 60 straipsnio l dalies l punktą, laikytina kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas atidedant bausmės vykdymą ir nepaskyrė realaus laisvės atėmimo bausmės, nes nuteistojo veiksmais sukelti sunkūs padariniai – padaryta didelė turtinė žala, jis suklastojo nemaža dokumentų, o tai rodo jo pavojingumą visuomenėje bei neginčijamai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

15. Atsiliepimu į nuteistųjų V. N., R. N., G. G., A. P., BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus nukentėjusioji R. P. su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.

15.1. Nukentėjusiosios R. P. vertinimu, nuteistasis V. N. nepagrįstai ginčija savo kaltę dėl jam skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nepagrįstai savo veiksmus vertina kaip atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje, požymius.

15.1.1. Nukentėjusioji teigia, jog nuteistasis V. N. nepagrįstai įrodinėja, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, plačiai aptarinėdamas akcijų rūšis, nes tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. V. N. pats pripažino, kad akcijas perrašė G. V. vardu, siekdamas išvengti mokestinių prievolių įvykdymo.

15.1.2. Aplinkybės, susijusios su R. N. paskyrimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir iškart UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovės valdymo užgrobimas iškart sudarant nekilnojamojo turto, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, perleidimo sandorį kitiems asmenims, įrodo, kad V. N., veikdamas grupe su kitais asmenimis, apgaulės būdu padarė didelės žalos nukentėjusiesiems. Veiksmai iki 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo sutarties sudarymo rodo, kad jau buvo domimasi šiuo turtu ir tai darė būtent R. N.. Dokumentai patvirtina, jog buvo imti išrašai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą advokato V. M. kontoroje, kurioje dirba R. N. žmona, turi atskirą kabinetą. Be to, R. N. taip pat patvirtino, kad jo darbo vieta yra advokato V. M. kontoroje, nors jis nėra šios kontoros darbuotojas. Poėmio metu rasti dokumentai patvirtina V. N. kaltę. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo rimto ketinimo tapti pastato savininku, o sandoris buvo fiktyvus, rodo teismo posėdyje nustatytos aplinkybės: 1) sutarties pasirašymo aplinkybės, kai visas pirkimo ir pardavimo sąlygas aptarinėjo išimtinai tik V. N. ir R. N. kartu pas notarę; 2) paties T. M. elgesys dėl sudaromos sutarties; 3) telefoninių pokalbių išklotinės tarp R. N. ir notarės S. L.; 4) T. M. paaiškinimai, kad jis nemokėjo jokių pinigų už sutarties sudarymą ir jos įregistravimą; 5) pinigų judėjimo sąskaitoje išrašas patvirtina, kieno pinigais buvo sumokėta už nekilnojamojo turto įregistravimą; 6) antstolės M. T. veiksmai, kurie sudarė pagrindą T. M. manyti, kad jis nebuvo išsamiai informuotas apie sandorio visas aplinkybes ir jam galbūt realiai reikės mokėti pinigus už nekilnojamąjį turtą.

15.1.2. Nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis V. N. nepagrįstai įrodinėja, kad buvo KŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariu-komanditoriumi, po to veikė per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t., nes jis nebuvo šių bendrovių akcininkas, šios bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys ir nėra susiję su prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktomis V. N. nusikalstamomis veikomis. V. N. pateiktas 2003 m. gegužės 27 d. KŪB narių susirinkimo protokolas dėl 317 023,01 Lt skyrimo (paskolos dengimui) V. N. patvirtina, kad teismo areštai nepagrindžia V. N. teiginio, kad akcijų pardavimas G. V. buvo apsimestinis ir turto areštas buvo pretekstas fiktyviai parduoti akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis tuo metu buvo nuostolinga ir tai patvirtina bendrovės akcininkų protokolai apie jos finansinę padėtį 2000–2003 metais.

15.1.4. Nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis V. N. nepagrįstai pateikia faktą apie 340 000 Lt dydžio paskolą, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusioji nurodo, jog V. N. nebuvo šios sutarties šalis. Byloje esantys įrodymai paneigia V. N. argumentą, kad jis faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

15.2. Nukentėjusiosios R. P. vertinimu, nuteistasis R. N. nepagrįstai ginčija savo kaltę dėl jam skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų.

15.2.1. Nukentėjusioji teigia, jog nuteistasis R. N. išsamiai analizuoja teisinį reguliavimą, susijusį su bendrovės akcijomis, tačiau tai neturi reikšmės, kadangi nuteistasis V. N. pripažino, kad jis akcijas perrašė G. V., siekdamas išvengti mokestinių prievolių. Tai, kad R. N. žinojo, jog V. N. vardu nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, savo apeliaciniame skunde nurodo ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas, todėl jau sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį R. N. elgėsi neteisėtai, sudarė sutartį su nesamu bendrovės akcininku ir skubiai įregistravo duomenų pasikeitimą VĮ (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre. Pats V. N. iki akcijų pardavimo sutarties sudarymo niekada neginčijo sudarytų sandorių tarp jo ir G. V., tarp G. V. ir R. P. ir tik, kai pastaroji kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl neteisėtų akcijų ir nekilnojamojo turto sandorių panaikinimo, V. N. pateikė priešieškinį. Savo apeliaciniame skunde V. N. pripažįsta, kad akcijas užgrobė, ir prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnį.

15.2.2. Nukentėjusioji pažymi, jog nuteistasis R. N. nepateikė jokių dokumentų, kurie rodytų, kad būtų sumokėjęs V. N. 25 000 Lt, t. y. pinigų sumą, kuri nurodyta 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. Tai, kad pinigai nebuvo sumokėti, ir ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė ir jokių pajamų neturėjo, rodo, kad bendrovė negalėjo sumokėti V. N.. Tai, kad sudarytas sandoris buvo fiktyvus siekiant užgrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip pat rodo R. N. ir V. N. atliktų veiksmų tempas. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų norėjusi įsigyti tik akcijas, ji nebūtų po dviejų dienų sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio, negaudama pagal jį jokių pinigų ir pati apmokėdama visas sandorio sudarymo išlaidas. Taip pat R. N. nebūtų surašęs 2012 m. rugsėjo 6 d. neatšaukiamą vekselį ir apmokėjimą nustatęs per mėnesį, žinodamas, kad įmonė turi kreditą bankui ir sumokėti tokią sumą iškart neturės galimybės.

15.2.3. Nukentėjusioji nesutinka su R. N. apeliacinio skundo argumentu, kad jis su V. N. „komunikavo tik siekdamas konsoliduoto sutartinių veiksmų rezultato“. Šį argumentą paneigia: 1) R. N. kartu su V. N. lankėsi pas notarę, kartu vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti bendrovės buhalterinių dokumentų, išvaryti iš darbo direktorę ir kitus darbuotojus; 2) telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d.

15.2.4. Nukentėjusioji nesutinka su R. N. argumentu, jog jis sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamo nekilnojamojo turto naudingą sandorį. Sandoris negali būti vertinamas kaip naudingas, jeigu jo sudarymo metu pirkėjas nesumoka net menkos sumos ir tai, kad sandoris buvo nenaudingas, patvirtino Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Sudaryta atgaline data reikalavimo perleidimo sutartis su G. G. patvirtina išankstinę tyčią apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Abu būdami teisininkai ir žinodami tokios sutarties sudarymo tvarką, jos tinkamai neįformino ir bandė ją pateikti kaip tikrą.

15.2.5. Nukentėjusioji negali sutikti su nuteistojo R. N. apeliacinio skundo argumentu, kad jis sąžiningai ir bendrovės interesais panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, jam reikėjo kvalifikuotos advokatų pagalbos, todėl jis iškart pervedė V. M. kontorai 23 000 Lt avansą. Tačiau iki šiol nėra aišku, kokias paslaugas advokatas V. M. suteikė, kokias paslaugas jis suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ne R. N. savo lėšomis sumokėjo šiuos pinigus, o jie buvo pervesti ir sutartis buvo pasirašyta būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, advokatas bendrovei pranešė, kad su juo nutraukia sutartį, avanso negrąžino ir jis toliau neteisėtai tikrina bendrovės turto būklę VĮ (duomenys neskelbtini).

15.2.6. Nukentėjusioji teigia, kad R. N. nepaaiškino, kodėl jis ginčijamą byloje vekselį, jau žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu negali sudarinėti jokių sandorių, pats sukūrė atgaline data ir pasirašė.

15.3. Nukentėjusiosios R. P. vertinimu, nuteistasis G. G. nepagrįstai ginčija savo kaltę dėl jam skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo G. G. kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupe, nustatyta tinkamai:

15.3.1. Nuteistasis žinojo apie 2012 m. birželio 15 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašydamas reikalavimo perleidimo sutartį žinojo turto įgijimo aplinkybes. Tai patvirtina, kad: 1) dokumentų ruošiniai G. G. rasti R. N. kompiuteryje ir sudaryti atgaline data; 2) atgaline data sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį ne tik kad negalėjo nežinoti, bet ir privalėjo išsiaiškinti, kam yra reikalinga reikalavimo perleidimo sutartis, kai jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai; 3) G. G. ir R. N. buvo geri pažįstami ir abu teisininkai; 4) G. G., žinodamas reikalavimo perleidimo teisės teisinę sampratą notariškai registruotoms sutartims ir jų esminėms sąlygoms ar ir pačioje pardavimo–pirkimo sutartyje nurodytoms sąlygoms ir sutikdamas su R. N. pasiūlymu perimti mokėjimo reikalavimą, privalėjo pareikalauti laikytis įstatymo nuostatų, notariškai registruoti sutarties pakeitimus; 5) reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo pasirašyta atgaline data, nes notarine tvarka nebuvo galimybės jos sudaryti.

15.3.2. Nukentėjusioji teigia, jog teismas neprivalo kartoti tų pačių motyvų, kuriuos jis jau yra išdėstęs aptardamas veikų kvalifikavimą, o nagrinėjamu atveju – veikos įvykdymą bendrininkų grupe. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika apie bendrininkavimą patvirtina, kad G. G. veikė bendrininkų grupe, nes bendrininkavimas gali būti išreikštas bet kokia forma, bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje ir pakanka, kad tokiam požymiui inkriminuoti būtų bent du iš jų vykdytojai. Aplinkybė, kad, kaip teigia G. G., nepažįsta V. N., bendrininkavimo kvalifikavimui jokios įtakos neturi.

15.4. Nukentėjusiosios R. P. vertinimu, nuteistasis A. P. nepagrįstai ginčija savo kaltę dėl jam skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

15.4.1. Nukentėjusioji teigia, kad preliminari sutartis ir ginčijamas vekselis buvo fiktyvūs. Tai rodo tokie duomenys:

15.4.1.1. Liudytoja J. D. nepatvirtino nuteistojo A. P. parodymų apie tai, kad ji matė preliminarią sutartį ir vekselį 2012 m. birželio mėnesį. Vekselio fiktyvumą patvirtina teiginys, kad jis galėjo būti pas R. N., o vekselis pas skolininką, anot nukentėjusiosios, negali būti laikomas.

15.4.1.2. Poėmio protokolas patvirtina, kad R. N. sukūrė preliminarią sutartį ir vekselį, o ne, kaip nurodo A. P., advokatų kontoroje dirbantys advokatai. Faktiniai duomenys rodo, kad preliminari sutartis buvo parengta po to, kai buvo suklastotas vekselis ir išleistas į apyvartą 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. rugsėjo 18 d. jau buvo pradėtas antstolio priverstinis išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

15.4.1.3. Preliminarios sutarties turinys ir jos sudarymo laikas 2012 m. rugsėjo 21 d. bei kitos aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamojo turto parduoti neketino, o buvo siekiama užvaldyti be pagrindo 1 000 000 Lt ir juos legalizuoti sutarties nevykdymo netesybomis. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) raštų turiniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikusi prašymo duoti sutikimą perleisti jų nuosavybes teise valdomą žemės sklypo dalį.

15.4.1.4. Byloje esantis apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys tarp telefono abonentų numerių, leidžia teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. A. P. nebuvo susitikęs su R. N. ir nepasirašė sutarties joje nurodytu laiku 2012 m. birželio 21 d. advokato V. M. advokatų kontoroje, nes jo buvimo vieta buvo kitur.

15.4.1.5. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo A. P. parodymais, kad jis 2012 m. liepos mėnesį galėjo pasirašyti pataisytą preliminarią sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini).

15.4.2. Nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis A. P. nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo pažįstamas su nuteistuoju R. N.. Tai, kad minėti asmenys pažįstami, rodo:

15.4.2.1. Ginčijamą byloje nekilnojamąjį turtą R. N. ir A. P. jau ne kartą pardavinėjo, nesiekdami jį realiai parduoti, o tik norėdami legalizuoti pirkimo avansinius mokėjimus. Kitoje byloje, kurioje yra priimtas teismo procesinis sprendimas, R. N. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jau nuo tada R. N. turėjo ginčijamos preliminarios sutarties ruošinį ir jį pakoregavęs panaudojo parduodant nekilnojamąjį turtą ir nuomos teisę į žemę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Preliminari sutartis ir vekselis buvo parengti tuomet, kai dar vyko teisminis ginčas dėl 500 000 Lt avanso priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal analogišką tų pačių pastatų pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

15.4.2.2. Nuteistojo A. P. parodymai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. A. P., duodamas parodymus, paaiškino, kad bendrovėje dirba keturi darbuotojai, įmonė užsiima patalpų nuoma, tralus nuomojo daugiausia UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų buhalterė dirbo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja J. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. N. nepažįsta, nors Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi atliekant kratą R. N. vairuojamame automobilyje buvo užfiksuota, kad jo vairuojamas automobilis „Toyota“ yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Byloje buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp J. D. ir R. N.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais, kurių melagingumą įrodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

15.4.2.3. Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas. Jame nurodyta, kad 100 proc. akcininkas yra bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad su R. N. yra pažįstamas apie porą metų, su juo susipažino tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus. R. N. yra advokatas ir tvarkė minėtos įmonės teisinius reikalus, o jis pats dirbo komercijos direktoriumi.

15.4.3. Nukentėjusioji teigia, jog nuteistieji A. P. ir R. N. bendrininkavo suruošiant vekselį ir sutartį bei pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui. Tai patvirtina byloje esantys duomenys: 1) dokumentai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – buvo pradėti ruošti tuo pačiu metu kaip vekselio dokumentas ir užbaigti tokiu pačiu laiku kaip vekselio dokumentas. Šiuos dokumentus atspausdino R. N.; 2) A. P. specialiomis priemonėmis užfiksuotas judėjimas 2012 m. rugsėjo 6 d.; 3) Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis, kurioje teismas pažymi: „R. N. nagrinėjamoje byloje yra įtrauktas atsakovu, tačiau prašymą pateikia kaip ieškovo direktorius, be to, prašymas pasirašytas dviem skirtingais parašais, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių R. N. siekiamais tikslais“.

15.5. Nukentėjusiosios R. P. vertinimu, nuteistoji BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjas nepagrįstai ginčija bendrovės kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

15.5.1. Nukentėjusioji teigia, jog apeliantai nenurodė aplinkybių, kurios būtų susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne su nagrinėjamos bylos dalyviais ir iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kuri kaltinamojo akto dalis neatitinka BK 219 straipsnio reikalavimų.

15.5.2. Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusiesiems padaryta žala gali būti vertinama kaip civilinis deliktas. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nuteistųjų veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį: 1) tyčia, nežinant nukentėjusiesiems, buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; 2) parduotas nekilnojamasis turtas; 3) pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis; 4) pasirašyta preliminari sutartis ir vekselis. Šie veiksmai buvo atliekami netgi tada, kai nukentėjusieji kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Tokius veiksmus nuteistieji atliko būtent todėl, kad norėjo užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir sudaryti tokią situaciją, kad netgi panaikinus sandorius, tą turtą būtų buvę neįmanoma susigrąžinti, o gauti piniginį ekvivalentą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįmanoma. Tai ir pasitvirtino, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti ir neturi jokio turto. Be to, akcijas nupirko neveikianti įmonė, neturinti jokio turto, nors tai galėjo padaryti R. N. kaip fizinis asmuo. Tokiu būdu apgaulė buvo esminė ir tokia veika negali būti vertinama kaip civilinis ginčas.

15.5.3. Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistasis V. N. nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir akcijų pardavimas šiai bendrovei buvo atsitiktinis kaip ir nuteistojo R. N. paskyrimas tą pačią dieną tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nukentėjusioji teigia, kad dar prieš akcijų pardavimą iš advokato V. M. kontoros buvo imami išrašai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o ne akcininkus. Tai tik patirtina, kad R. N. tikslas buvo būtent bendrininkaujant su V. N. užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

15.5.4. Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistasis R. N. nežinojo, kad nuteistasis V. N. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Tai paneigia, kad: 1) R. N. yra teisininkas, verslininkas, kuris turėjo ne vieną bendrovę ir vykdė bankroto procedūras; 2) remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) išrašais prieš parduodant akcijas 2012 m. birželio 13 d. jokie išrašai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinį asmenį ir jo akcininkus, finansines ataskaitas nebuvo imami. Pirmas domėjimasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu buvo 2012 m. birželio 13 d. 16.00 val. R. N. žmonos prisijungimo vardu, o pagal byloje esančius duomenis tuo laiku R. N. jau buvo VĮ (duomenys neskelbtini) ir pateikinėjo suklastotus dokumentus: vienintelio bendrovės akcininko sprendimą, naują bendrovės akcininkų sąrašą; 3) bendrovės akcijos nuperkamos neveikiančios įmonės, kuri neturi jokio turto; 4) bendrovės turtas parduodamas iškart po to, kai nuperkamos akcijos, ir jos buvo nupirktos R. N. net neapsilankius UAB „(duomenys neskelbtini)“, iškart blokavo visas bendrovės sąskaitas, telefonus. Visa tai necharakterizuoja R. N. kaip rūpestingo bendrovės vadovo, o priešingai, rodo jo siekį perimti įmonės valdymą ir patvirtina, kad akcijos nebuvo perkamos siekiant plėtoti bendrovės veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama nusikalstamų sumanymų realizavimui.

15.6. Nukentėjusiosios R. P. vertinimu, nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjas nepagrįstai ginčija bendrovės kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

15.6.1. Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė. Anot nukentėjusiosios, juridinio asmens kaltę įrodo:

15.6.1.1. Nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jis veikė kaip bendrovės direktorius pagal jam suteiktus įgalinimus, jam buvo išduotas įgaliojimas parduoti nekilnojamąjį turtą, jis buvo aptaręs kainą su akcininku ir veikė išimtinai bendrovės interesais.

15.6.1.2. Liudytojo J. R. parodymai, kurie iš dalies patvirtina nuteistojo A. P. anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus.

15.6.1.3. Aplinkybė, jog nuteistoji iki šiol negrąžina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų iš antstolio 200 000 Lt, nors žinojo apie iškeltą teisme civilinę bylą, kur ginčijami sudaryti sandoriai, žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau tik po priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio atsiribojo nuo A. P. veiklos prieš bendrovę. Taigi akcininkas, žinodamas apie keliančius abejones sudarytus sandorius, negrąžindamas neteisėtai gautų pinigų nukentėjusiajam, savo veiksmais pritarė įvykdytai nusikalstamai veikai, jį tenkino A. P. atlikti veiksmai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus 200 000 Lt naudojo savo bendrovės reikmėms, gavo pelno.

15.6.1.4. Bendrovės ryšį su R. N. patvirtinta tokios aplinkybės: 1) R. N. žmona atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vienoje civilinėje byloje; 2) R. N. važinėjo automobiliu, kuris yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o šios įmonės yra tarpusavyje susijusios per akcininkus; 3) R. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. D. telefoniniai pokalbiai.

15.6.2. Nukentėjusiosios vertinimu, netikslinga apklausti apeliantų apeliaciniame skunde nurodytus asmenis ir ištirti jų pateiktus rašytinius duomenis, kadangi:

15.6.2.1. Apeliantų nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybės jau yra nustatytos byloje: 1) atliekant poėmį V. M. kontoroje pats R. N. parodė, kuriuo kompiuteriu dirba ir kur yra jo sukaupta informacija; 2) nė vienas iš poėmio metu buvusių kontoros darbuotojų nepareiškė pastabų, kad šiuo kompiuteriu naudojasi ne vien tik R. N.; 3) kompiuteryje rasta informacija akivaizdžiai patvirtina, kad ja naudojosi R. N., nes visur failų sukūrimo autorius yra R. N.; 4) pats R. N. šio fakto niekada ir neginčijo.

15.6.2.2. Apeliantų išreikštas ketinimas apeliacinės instancijos teismui pateikti tam tikrus dokumentus yra akivaizdus bylos vilkinimas. Apeliaciniame skunde nėra nurodytos priežastys, kodėl šie duomenys negali būti pateikti kartu su apeliaciniu skundu.

16. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atmesti; prokurorė prašė nuteistųjų ir gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų tenkinti; nukentėjusieji ir jų atstovai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Nuteistojo V. N., nuteistojo R. N., nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato A. J., nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės, nuteistosios bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio, nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jos gynėjo advokato Justo Jankausko, nukentėjusiojo G. V. ir nukentėjusiosios R. P. apeliaciniai skundai netenkintini.

18. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniai skundai yra paduoti: 1) nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir jo gynėjo, A. P. ir jo gynėjos, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjo; 2) nukentėjusiųjų R. P. bei G. V. nuteistųjų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Nuteistieji V. N., R. N., G. G. ir jo gynėjas, A. P. ir jo gynėja, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jos gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl:

- nuteistųjų V. N., R. N., G. G., A. P., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje;

- nuteistiesiems V. N., R. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų bausmių pagrįstumo;

Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

19. Nagrinėjamoje byloje visi nuteistieji ir jų gynėjai yra padavę apeliacinės instancijos teismui apeliacinius skundus, ginčydami pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei šio teismo nustatytas aplinkybes. Siekdamas tinkamai atsakyti į teismui paduotų apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą.

19.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti: liudytoja L. J. B., ekspertas J. B., specialistas M. Č..

19.1.1. Liudytoja L. J. B. teismo posėdyje parodė, kad nuteistųjų, išskyrus A. P., nepažįsta, giminystės ryšių neturi. A. P. kreipėsi į ją dėl objekto pardavimo. Paaiškino, kad ji netyčia rado sutartį, A. P. kreipėsi į ją, norėjo pardavinėti objektus, buvo 2,5 ha žemės ir pastatai, pasirašė tarpininkavimo sutartį, užtikrintai tvirtina, kad tą objektą pardavinėjo, nes daug klientų vedžiojo. Nuo 2006 metų dirba su nekilnojamuoju turtu, turi individualios veiklos pažymą. A. P. kreipėsi į ją 2010 metais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, yra uždėtas jo antspaudas. Buvo labai didelis susidomėjimas, rodė objektą susidomėjusiems, atsirado vienas pirkėjas, kuris buvo kelis kartus atvažiavęs, norėjo susitikti ir rimtai pasikalbėti su pardavėjais. Tada atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pirkėju, A. P. rodė visus dokumentus. Atsimena tą pirkėją – „(duomenys neskelbtini)“, turi jų telefono numerį. Jie labai susidomėjo, paskui sakė, kad toliau veiklos neplės, pasiliks savo pastatuose. Tai buvo vienintelis pirkėjas, kurią liudytoja nuvežė A. P.. Liudytojai atrodo, kad pirkėjas buvo A., jos telefone įvestas kaip „(duomenys neskelbtini)“, pavardės neprisimena. Kadangi atsisakė pirkti, jokia sutartis nebuvo sudaryta. Kada pasirašė tarpininkavimo sutartį, dėjo į internetą. Prieš 3 metus keitėsi visa sistema, tų objektų, kuriuos išimdavo, nebėra. Objektas buvo pardavinėjamas už 3 450 000 Lt, bet buvo kalbama apie 3 000 000 Lt. Turi preliminarią sutartį, suma buvo didelė. Jai, kaip tarpininkei, būtų vienas procentas nuo pardavimo. Liudytojos manymu, žemė buvo ne visa jų ar neišpirkta, jiems reikėjo atsiskaityti ir norėjo didesnio avanso tam, kad sumokėtų už žemę. Objektas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte apytiksliai buvo 2,5 ha žemės, visa teritorija aptverta, dešinėje pusėje metalinis karkasas ir keli mūriniai pastatai. Žino, kad jie turėjo skolą, bet kam (ar valstybei) ir kokia tai skola, nesigilino. Jos tikslas buvo tik surasti pirkėją, kai atsirasdavo pirkėjas, ji veždavo pas direktorių A. P.. Turtas nebuvo parduotas. Tą skelbimą laikė virš metų. Prisimena, kad tada buvo kaina tarp 13 000 Lt ir 17 000 Lt už arą. Ji labai norėjo parduoti, bendrai nutarė laikytis vidurio – 14 000 Lt už arą. Tuo metu buvo tokia rinkos kaina. A. P. kreipėsi į ją, nes internete matė, kad pas ją yra komerciniai objektai, ir kreipėsi į ją. Turto vertę nustato remdamiesi VĮ (duomenys neskelbtini), pardavimų portalo (duomenys neskelbtini) duomenimis, kiek nori pardavėjas, ir tada sprendžia kartu. Didelę dalį sudarė žemės 2,5 ha plotai. Buvo vertintas visas bendras objektas. Ji atvesdavo pirkėją ir pirkėjas kalbėjo su pardavėju. Tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta 2010 metų vasario mėnesį. O dėl ginčo objekto ji prisimena, kad buvo dokumentai: sklypo ir karkaso planas, buvo pateikta VĮ (duomenys neskelbtini) pažyma. Daugiausiai visi nagrinėdavo sklypą, karkasą ir namus. Dėl pačios žemės, tai žino, kad jie buvo kažkiek skolingi. Tik ji pardavinėjo šį objektą, nes tik jos skelbimas buvo. Nieko nežino apie aplinkybes, kaip buvo aptartas avanso apmokėjimas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejį ir tai, kad 2010 metais buvo pardavinėjamas ginčijamas objektas, nieko nežino. Sakė, kad jie kažkokį lyg ir avansą yra gavę ir kad turi išimti skelbimą, bet ar parduotas, ar neparduotas turtas, nesidomėjo, tuo metu, kai ji pardavinėjo, jai nebuvo pasakyta, kad vyksta teisminiai ginčai dėl to objekto. Liudytoja nežino, kas vyksta šiuo metu su ginčijamu objektu, lyg ir matė internete, kad pardavinėja už 4 000 Eur už arą, skelbimą matė portale (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kad nutraukė sutartį su A. P.. Neatsimena, ar jai buvo minėta aplinkybė, kad 2008 metais buvo atliktas turto vertinimas.

19.1.2. Specialistas M. Č. parodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, informatikos magistro laipsnį, dirba su kompiuteriais pastaruosius 10 metų, dirba su kompiuterių duomenų atkūrimu, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nėra ekspertų sąraše, teismui teikė išvadą pirmą kartą. Advokatė prašė ištirti kelis failus. Jam buvo pateiktas kompaktinis diskas ir klausimai. Jis nagrinėjo du failus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ar saugojant tą failą per „Save ase“ funkcijos programą metaduomenys gali pasikeisti, ar galima nustatyti, kad pateiktas failas yra pirminė dokumento kopija. Nustatė, kad saugant per „Save ase“ funkciją, metaduomenys tuo metu nusistato kompiuterio datą ir laiką ir persirašo visi prieš tai buvę parametrai, redagavimo skaičius pasikeičia, o pirminis dokumento autorius lieka. Šiuo atveju vieno dokumento autorius pavadintas R., kitas skaičius yra (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą dokumentą redagavo R. N.. Tai buvo pagrindiniai klausimai. Buvo dar klausiama, ar galima nustatyti, kad dokumentas buvo spausdintas. Nustatė, kad metaduomenyse matomi tik to dokumento paskutinis spausdinimo laikas ir data, nei spausdinimo kartai, nei turinys metaduomenyse nematomi. Pagal metaduomenis nustatyti neįmanoma, kada dokumentas buvo atspausdintas pirmą kartą. Negalima nustatyti, kada buvo sukurtas pirminis dokumentas. Iš kopijos negalima nustatyti, kelinta yra kopija. Jei būtų redagavimo skaičius 1, tada galima daryti prielaidą, kad tai yra pirminis failas, redagavimo skaičius yra didesnis, dėl to prielaidos negalima daryti. Redagavimo skaičius, kiek kartų buvo pakeistas failo turinys, padėjus papildomą tarpelį ir išsaugojus, pasikeičia. Jei dokumente pakeitimų nedaroma, tai nesikeičia redagavimų skaičius. Matomas tik paskutinio spausdinimo laikas. Dokumento spausdinimo data ir laikas parodomas to failo paskutinė spausdinimo data ir laikas, kurie yra kompiuteryje. Vartotojas pats gali nustatyti laiką kompiuteryje. Pats kompiuteris nebuvo pateiktas apžiūrai. Nesimato dokumento turinio, matosi tik failo pavadinimas ir kada paskutinį kartą buvo spausdintas, ar failo turinys po atspausdinimo buvo pakeistas ar ne, to nesimato. Galėjo pakeisti tekstą, atspausdinti, bet jo neišsaugoti. Saugojimo laukelis liks nepakitęs, bet pagrindinė versija bus pakeista. Kompakto tyrimą reikia daryti detalesnį. Jei dublikatas buvo padarytas ir daug nekeista, gali būti 5 tokie patys dokumentai identiški iki pikselio, bet spausdinimo laikas bus skirtingas. Jis nagrinėjo tik du failus, pirminės dokumento versijos sukūrimo laiko ir parametrų nustatyti negalima. Jam bylos medžiaga nebuvo pateikta. Buvo pateikti klausimai, diskas, kitų specialistų išvadas vėliau paprašė pateikti iš bylos.

19.1.3. Ekspertas J. B. parodė, kad tyrė visus kompaktiniame diske pateiktus failus, pateikė išvadą. Atliekant šią ekspertizę reikėjo išaiškinti dėl kai kurių datų, datos buvo senesnės nei dokumento sukūrimo data, atsirandanti automatiškai. Buvo išanalizuoti visi failai ir datos, metaduomenys, pastebėta, kad kartais datos nesutampa su sukūrimo data ir spausdinimo data. Kai kurie failai buvo sukurti ankstesnio failo pagrindu, dėl to spausdinimo data yra ankstesnė negu naujo failo sukūrimo data. Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) autorius yra R. N., paskutinis dokumento išsisaugojimas atliktas 2012-09-21, o sukurtas 2012-08-27 ir išspausdintas po paskutinio išsaugojimo. Dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą spausdintas 2010 metais, o sukurtas 2012 metais. Prieš tai ankstesnio dokumento pagrindu buvo sukurtas šis dokumentas, bet nėra metaduomenų, kad jis buvo išspausdintas. Išsaugotas tas failas 2012-09-06. Toliau viskas eina nuosekliai, visi 3 dokumentai sukurti 2012-09-05, jie yra išsaugoti paskutinį kartą 2012-09-06. Dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdinti vienas po kito 2012-09-06. Pagal redagavimo skaičių matosi, kad (duomenys neskelbtini) dokumento redagavimo skaičius yra 10, pradedant redaguoti dokumentą užsirašo skaičius 2, redagavimo laikas yra 2 valandos 40 minučių. Kitų dokumentų redagavimo laikas trumpesnis. Lentelėje matyti, kad pradinis autorius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, šito šablono pagrindu buvo sukurtas ir paskutinis autorius R. N.. Matosi, kad sukurtas failas 2012-06-21, paskutinį kartą išsaugotas yra 2012-06-25, išspausdintas anksčiau nei paskutinis išsaugojimas. Duomenų, kad buvo išspausdintas 2012-06-21, nėra. Lentelėje 7 matosi, kad dokumento paskutinis autorius R. N.. (duomenys neskelbtini) dokumentas buvo atspausdintas 2012 m. balandžio mėn., o sukurtas 2012-07-05, matosi, kad sukurtas kito dokumento pagrindu. (duomenys neskelbtini) dokumentas sukurtas 2011 metais. (duomenys neskelbtini) dokumento redagavimo laikas yra 1 valanda, (duomenys neskelbtini) dokumento redagavimo laikas yra 13 minučių, (duomenys neskelbtini) dokumento redagavimo laikas yra 20 minučių. Redagavimo skaičius yra 6. Matosi sukūrimo laikas – liepos 5 d. ir liepos 16 d. Apie šių konkrečių failų spausdinimą duomenų nesimato, kad jie būtų išspausdinti po sukūrimo to paties vartotojo, galėjo būti išsiųsti iš kitur ir išspausdinti. Paskutinio vartotojo redagavimo laikas yra 1 valanda. (duomenys neskelbtini) dokumentas neturi duomenų, kad jis būtų išspausdintas, ar jis buvo kitur išspausdintas, to teigti negali. Jis išaiškino, kad to failo paskutinis išspausdinimas buvo 2012 m. balandžio mėn., kai failas buvo sukurtas, jo pagrindu kitas failas sukurtas 2012 m. liepos mėn., ar jis buvo kur nors spausdintas, tokių duomenų nėra. Jis negali teigti, kad šis failas buvo perkeltas į kitą kompiuterį ir išspausdintas. Šiame faile įrašų, kad buvo išspausdintas po 2012 m. liepos 5 d., nėra. Informacinių technologijų ekspertai lygina dokumentus pagal kontrolinį failo atstumą, netiria popierinio varianto, lygina kompiuterinius failus. Išspausdinus ir sulyginus tarpelius, turinį, galima nustatyti, kad tai yra identiškas dokumentas. Dokumentas buvo sukurtas ir išsaugotas, suvedant ir paspaudžiant „Save ase“, kompiuteryje yra nustatyta data iš operacinės sistemos, niekas techniškai nesuvedinėja. Operacinės sistemos fiksuojama data yra tikra data, jei sutampa ar nesutampa, reikia atlikti kompiuterio tyrimą, tada tyrimo objektas yra kompiuteris, o ne SD diskas. Buvo nustatyta, kad spausdinimo data yra ankstesnė, negu failo sukūrimo. Iš to išeina, kad šis failas buvo sukurtas ankstesnio failo pagrindu. Kopijuojant ir perkeliant metaduomenis į kitą kompiuterį, duomenys nesikeičia.

Dėl nuteistojo V. N. apeliacinio skundo argumentų

20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. N. yra nuteistas už tai, kad:

jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės 3 067 610 Lt vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą;

jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir G. G., apgaule pastarojo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę perleidus reikalavimo teisę dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už 970 000 Lt 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, pagrindu, kai V. N. ir R. N. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) naudai įgijo prieš nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. valią jiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (kuriame gyvena V. N.) už 1 020 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus T. M.) 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią, o reikalavimo teisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleista G. G..

21. Pirmosios instancijos teisme V. N. kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, veikiant bendrininkų grupe, už kurias buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nepripažino. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl V. N. nuteisimo pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius ir jų dalis.

22. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. N. pardavė ginčijamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, priklausančias nukentėjusiesiems R. P. bei G. V., t. y. svetimas akcijas, 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo tarp V. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi neteisėtai. Apeliantas V. N. apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir teigia, kad parduotos akcijos iki 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė jam, jis G. V. jokia forma ginčijamų bendrovės akcijų, kurios buvo materialios, neperdavė. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apelianto argumentu, nes to nepatvirtina byloje esantys duomenys.

23. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas V. N. turi dvejopą santykį su ginčijamomis akcijomis. Iš vienos pusės, jis teigia, kad akcijos priklauso jam, jis šių akcijų nukentėjusiajam G. V. nebuvo perdavęs jokia forma, o tik jas išviešino G. V. vardu, nes, kaip nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, jis buvo „priverstas“ slėpti savo turtą dėl skolų ir gresiančių išieškojimų, t. y. nenorėdamas mokėti to, kas priklauso pagal savo sutartinių prievolių praeityje neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, apeliantas V. N. buvo „priverstas“ slėpti savo turtą vietoj to, kad sumokėtų skolas pagal turimus įsiskolinimus, ir taip, anot jo, išviešino ginčijamas akcijas nukentėjusiojo G. V. vardu. Taigi turto slėpimo prasme ir įsipareigojimų nevykdymo prasme ginčijamos akcijos V. N. nepriklauso. Iš kitos pusės, akcijų pirkimo–pardavimo sandorio tarp apelianto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasme ginčijamos akcijos jau priklauso apeliantui V. N.. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip apeliantas vertintų savo santykį su ginčijamomis akcijomis, byloje esami duomenys teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie abejonių nekeliančios išvados, kad ginčijamos akcijos V. N. nuosavybės teise 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu nepriklausė, t. y. V. N. pardavinėjo svetimas akcijas ir V. N. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu akcijos priklausė būtent jam.

24. Apeliantas aplinkybę, jog akcijos priklausė jam, mėgina įrodyti tuo, kad akcijos buvo materialios ir G. V., įgydamas ginčijamas bendrovės akcijas, turėjo įgyti jas materialia jų forma, o to jis nepadarė. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad akcijos buvo materialios.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1999 m. gruodžio 20 d. steigimo sutartimi, jos steigėjai buvo V. N. ir M. N. (t. 2, b. l. 131–134). 1999 m. gruodžio 21 d. bendrovės įstatų 5.1 papunktyje yra nustatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra materialios (t. 2, b. l. 139–148). Remiantis 1999 m. gruodžio 20 d. steigiamuoju akcininkų susirinkimo protokolu, galima teigti, kad bendrovės akcininkai yra V. N. ir M. N., kuriems priklauso po 50 vnt. (50 proc.) bendrovės akcijų. Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė M. N., matyti, kad pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 50 vnt. bendrovės akcijų buvo perleista korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. N. (t. 5, b. l. 97). Tai taip pat patvirtina: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos žurnalas (t. 4, b. l. 50–51); 2) Vertybinių popierių sąskaita numeriu (duomenys neskelbtini), kurioje matosi, kad V. N. įgijo 50 vnt. akcijų iš korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančios M. N.), o turimų akcijų skaičius yra 100 vnt. (t. 5, b. l. 96); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimas „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotai institucijai, kuriame nurodyta, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi visas bendrovės akcijas įgijo V. N. (t. 2, b. l. 149). Taigi 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu padarant atitinkamą įrašą vertybinių popierių sąskaitoje V. N. nuosavybės teise priklausė 100 vnt. (100 proc.) bendrovės akcijų. Nuteistasis V. N. šios aplinkybės neginčija.

26. Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso nukentėjusiajam G. V., matyti, kad 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir G. V. įgijo 100 vnt. (100 proc.) akcijų iš korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios nuteistajam V. N. (t. 5, b. l. 98). Tai taip pat patvirtina: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos žurnalas (t. 4, b. l. 50–51); 2) Vertybinių popierių sąskaita numeriu (duomenys neskelbtini), kurioje matosi, kad V. N. perleido 100 vnt. turimų akcijų korespondentinės Vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti G. V.) (t. 5, b. l. 96); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimas „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotai institucijai, kuriame nurodyta, kad 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi visas bendrovės akcijas įgijo G. V. (t. 2, b. l. 150). Taigi 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu padarant atitinkamą įrašą vertybinių popierių sąskaitoje G. V. nuosavybės teise priklausė 100 vnt. (100 proc.) bendrovės akcijų. Apeliantas šią aplinkybę ginčija ir teigia, kad akcijų G. V. jokia forma neperdavė, bei nurodo, kad akcijos jau buvo materialios.

27. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2003 m. birželio 25 d. redakcijos 4.1 papunkčiu, bendrovės išleistos akcijos yra nematerialios (t. 2, b. l. 153–159). Tai leidžia teigti: 1) bendrovės materialios akcijos buvo pakeistos nematerialiomis akcijomis; 2) akcijų išraiškos forma pasikeitė po to, kai G. V. įgijo akcijas; 3) jeigu bendrovės akcijos G. V. įgijimo metu buvo materialios, tai G. V. turėjo įgyti materialias akcijas. Apeliantas teigia, kad akcijų perdavimo metu ginčijamos akcijos buvo būtent materialios, kurios perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą.

28. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. gruodžio 21 d. įstatų patvirtinimo metu galiojusio ABĮ (1999 m. spalio 5 d. redakcija) nuostatas, uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios (išspausdinti pagal vertybiniams popieriams nustatytus reikalavimus dokumentai) arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Uždarosios akcinės bendrovės gali naudoti sertifikatus (32 straipsnio 1 dalis). Įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debetiniu įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kreditiniu įrašu jų įgijėjo sąskaitoje (32 straipsnio 6 dalis). Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. gruodžio 21 d. įstatų 5.1 papunkčiu, akcijos savininkas yra tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra nurodytas sertifikate ir yra įrašytas į bendrovės akcininkų registracijos knygą (t. 2, b. l. 139–148). Taigi bendrovės akcininkams turėjo būti išduotas akcijų sertifikatas. Aplinkybę, kad akcijos buvo materialios ir bendrovės akcininkams buvo išduotas akcijų sertifikatas, nurodo nuteistasis V. N. ir liudytojas M. N., nors, kaip rodo akcijų operacijos tarp vertybinių popierių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti V. N.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti M. N.), V. N. iš M. N. įsigijo ginčijamas akcijas būtent nematerialia, o ne materialia jų forma.

29. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas M. N. parodė, kad savo akcijas pardavė V. N., V. T. parengė akcijų sertifikatą, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, „akcijų sertifikatas buvo išrašytas tuo metu, kai įmonė buvo įsteigta. Pardavimo metu buvo padaryti įrašai“, akcijas pardavė su akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodė, kad jis pasirašė „sertifikatą ir akcijas“ (t. 16, b. l. 195). V. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad M. N. jam akcijas perdavė: „<...> akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, akcijų pažymėjimas indosuotas ir, matyt, viskas <...>“ (Teisiamojo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas: 1 val. 29 min. 39 sek. – 1 val. 29 min. 48 sek.). Taigi teigia priešingas aplinkybes negu jos yra užfiksuotos V. N. ir M. N. vertybinių popierių sąskaitose, tai leistų teigi, kad akcijos V. N. įsigijimo iš M. N. metu buvo nematerialios.

30. Minėta, 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 50 vnt. bendrovės akcijų M. N. buvo perleistos V. N.. ABĮ (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad materialios vardinės akcijos perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 328 patvirtintos Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą, bendrovėje, kuri yra išleidusi materialias akcijas, akcijos apskaitomos atliekant bendrovės akcininkų registravimą akcininkų registre. Už akcijų apskaitą bendrovėje atsako bendrovės administracijos vadovas, kuris gali pats vykdyti akcijų apskaitą arba įgalioti kitą bendrovės darbuotoją (Tvarkos 17 punktas). Visus įrašus akcijų apskaitos registruose akcijų apskaitos tvarkytojas daro atitinkamų dokumentų, patvirtinančių bendrovės akcininkus ir jų turimą bendrovės akcijų skaičių, rūšį ir klasę, pagrindu (Tvarkos 19 punktas). Tam, kad būtų įrašyta apie materialios akcijos perleidimą, akcijų apskaitos tvarkytojui turi būti pateikta materiali akcija, kurioje padarytas įrašas (indosamentas), patvirtinantis akcijos savininko pasikeitimą (Tvarkos 19.9 papunktis). V. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, atsisakė atsakyti į klausimą, kodėl nebuvo tokio pobūdžio įrašas (indosamentas), patvirtinantis akcijos savininko pasikeitimą, pateiktas V. T. patvirtinti, kuri darydavo įrašus apie akcijų perleidimą.

31. Taigi, remiantis apelianto V. N. ir jo brolio M. N. paaiškinimais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, ginčijamos bendrovės akcijos buvo materialios. Tačiau aplinkybę, kad akcijos buvo materialios, paneigia:

31.1. Aplinkybė, kad buvo nesilaikyta teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl vertybinių popierių formos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1147 patvirtintų Vertybinių popierių, dokumentų blankų ir banderolių apdorotam tabakui, etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams ženklinti spausdinimo licencijavimo taisyklių (toliau – Vertybinių popierių taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad įmonės gali įsigyti licenciją spausdinti, be kita ko, vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai – tai materialios formos akcijos, akcijų sertifikatai bei kiti šių taisyklių papunktyje nurodyti ir nenurodyti dokumentai, patvirtinantys jų turėtojų turtines teises (2.2 papunktis). Taigi vertybinių popierių spausdinimas yra licencijuojama ūkinė veikla, todėl materialios formos akcijos, akcijų sertifikatai turėjo būti spausdinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. N. parodė, kad akcijų sertifikatą parengė V. T.. Teisėjų kolegijos vertinimu, to V. T. objektyviai negalėjo padaryti, nes vertybinių popierių spausdinimas buvo licencijuojama ūkinė veikla, kurią vykdyti galėjo tik licencijas turintys ūkio subjektai, o ne fizinis asmuo V. T..

31.2. Liudytojos V. T. parodymai. V. T. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad materialių akcijų (akcijų sertifikatų) kaip tokių bendrovėje iš viso nebuvo, jų nebuvo nuo bendrovės įsteigimo momento, akcijos buvo materialios tik bendrovės įstatuose. Liudytoja, duodama parodymus, išsamiai paaiškino, kodėl akcijos nebuvo materialios, jos parodymai yra išsamiai atskleisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija jų nebekartoja (t. 10, b. l. 12–13; t. 13, b. l. 43–44).

31.3. Byloje esančios vertybinių popierių sąskaitos priklausė V. N. ir M. N.. Iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė M. N., matyti, kad pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 50 vnt. bendrovės akcijų buvo perleista korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. N. (t. 5, b. l. 97). Tai patvirtina liudytojos V. T. paaiškinimus, kad bendrovės akcijos nuo pat pradžių buvo nematerialios, o ne materialios.

32. Remiantis ABĮ (2002 m. birželio 27 d. redakcija; 2002 m. spalio 8 d. redakcija) 41 straipsnio 1 ir 5 dalimis, galima teigti, kad nematerialios akcijos yra tokios akcijos, kurios yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias uždarosios akcinėse bendrovėse tvarko jas išleidusi bendrovė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 328 patvirtintos Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punkte nustatyta, kad bendrovėje, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, akcijos apskaitomos pažymint jas kiekvieno bendrovės akcininko sąskaitose. Bendrovė privalo kiekvienam bendrovės nematerialias akcijas įsigijusiam asmeniui (bendrovės akcininkui) atidaryti jo vardu sąskaitą. Byloje yra pateiktos šiai apeliacinio skundo daliai reikšmingi dokumentai – V. N. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. V. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 96–98). Pirmasis įrašas šiose vertybinių popierių sąskaitose buvo padarytas 2001 m. lapkričio 15 d., t. y. kai įsigaliojo specialiu teisės aktu nustatyta šių sąskaitų tvarkymo tvarka. Aplinkybė, kad akcijos įtraukiamos į apskaitą pažymint jas akcininko sąskaitoje, leidžia teigti, kad akcijos nuo bendrovės įsteigimo buvo nematerialios, todėl akcijas V. N. iš M. N. įgijo nematerialias ir tokias pačias nematerialias akcijas jis perleido G. V..

33. ABĮ (2002 m. birželio 27 d. redakcija; 2002 m. spalio 8 d. redakcija) 49 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. Pagal Tvarkos 6 punktą, nematerialių akcijų perleidimas pažymimas dviejose koresponduojančiose sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijas, sąskaitoje – akcijų įgijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitose – akcijų perleidimas, pagal Tvarkos 7.5.6 papunktį, kai įrašas daromas akcijų perleidimo atveju, vertybinių popierių sąskaitoje turi būti nurodomas koresponduojančios sąskaitos numeris. Minėta, kad akcijų perleidimas tarp: 1) V. N. ir M. N. vyko įrašų vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. N., ir vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso V. N., padarymu (t. 5, b. l. 96–97); 2) V. N. ir G. V. vyko įrašų vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso G. V., ir vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso V. N., padarymu (t. 5, b. l. 96, 98).

34. Teismų praktikoje laikoma, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku asmuo tampa nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Kitaip tariant, nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Akcijų perleidimo faktas buvo užfiksuotas: 1) akcijas perleidusio – M. N. – ir akcijas įgijusio – V. N. – vertybinių popierių sąskaitose tarp šalių sudarytos 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 2) akcijas perleidusio – V. N. – ir akcijas įgijusio – G. V. – vertybinių popierių sąskaitose tarp šalių sudarytos 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tokio pobūdžio akcijų perleidimas vyksta tik tais atvejais, kai akcijos yra nematerialios.

35. V. N. teigia, kad tarp jo ir G. V. nebuvo sudaryta jokia akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Nukentėjusysis G. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir daugiau dokumentų, pirkdamas akcijas, jis nepasirašė, negali pasakyti, kur yra akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 10, b. l. 152). Nors nukentėjusysis G. V. negalėjo pateikti sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau būtent šios sutarties pagrindu buvo padarytas įrašas akcijų vertybinių popierių sąskaitose, kuriose buvo užfiksuotas akcijų perleidimo faktas tarp V. N. ir G. V..

36. Siekdamas paneigti G. V. nuosavybės teisės į ginčijamas akcijas įgijimą iš V. N., pastarasis apeliaciniame skunde teigia, kad teisinis reguliavimas nustatė, jog materialios akcijos nuosavybės teisės perėjimas kitam asmeniui buvo galimas tik vienu būdu – padarant atitinkamus įrašus (indosamentą) pačioje akcijoje, o G. V. argumentas, kad jis akcijas pirko pagal rašytinę sutartį, yra nepagrįstas, nes, kaip nurodo apeliantas, tokiu būdu negalima buvo įgyti nuosavybės teisių į materialias akcijas. Tačiau nagrinėjamu atveju akcijoms esant nematerialioms, apelianto nurodyto įrašo pačioje akcijoje daryti nereikėjo. Tai, kad akcijos buvo nematerialios, tam tikra apimtimi patvirtina ir nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde.

37. R. N., norėdamas įrodyti, kad nėra jokių duomenų, jog G. V. įgijo nuosavybės teisę į materialias bendrovės akcijas ir nepagrįstai aiškindamas materialių akcijų (akcijų sertifikatų) neatitiktį Vertybinių popierių taisyklių reikalavimams, nurodo, kad nesant įrodymų, kad buvo paruoštas Vertybinių popierių taisyklių reikalavimus atitinkantis bendrovės akcijų sertifikatas, „taip pat tik pagrindžia faktinę aplinkybę, kad tarp V. N. ir G. V. nebuvo konsoliduota valia dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nuosavybės teisių perleidimo, nes imperatyviai privalomam akcijų sertifikato indosamentu įforminti nematerialių akcijų perleidimo sandoriui faktinis dokumentas neabejotinai būtų buvęs paruoštas“. Taigi sandorio dalykas, remiantis R. N. apeliacinio skundo argumentais, buvo nematerialios akcijos ir skirtingai, nei teigia R. N., nematerialių akcijų perleidimo sandoriui jo nurodyto dokumento paruošti nereikia, nes nuosavybės teisės perleidimas vyksta kitokiu būdu – sutarties pagrindu užfiksuojant akcijų perleidimo faktą akcijas perleidusio ir akcijas įgijusio asmens vertybinių popierių sąskaitose.

38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, 2003 m. birželio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), juo priimti bendrovės įstatai (nauja redakcija). Bendrovės įstatų 2003 m. birželio 25 d. redakcijos 4.1 papunktyje yra nustatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra nematerialios, o akcijų nuosavybės įrodymas – tai įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko bendrovė (t. 2, b. l. 153–159). Kaip bendrovės įstatuose akcijos buvo perregistruotos iš materialių į nematerialias akcijas, nors nuo bendrovės steigimo visos akcijos buvo nematerialios, paaiškino liudytoja V. T. ir teismas jų nebekartoja. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iš V. N. sužinojo faktines aplinkybes, be kita ko, kad V. N. „2003 m. birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. R. nurodė pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, pakeičiant akcijų formą iš materialių į nematerialias“. Taigi toks akcijų formos pakeitimas, remiantis R. N. apeliacinio skundo argumentais, įvyko V. N. iniciatyva. Tuo tarpu V. N. apeliaciniame skunde teigiama, kad „G. V., kaip vienintelis akcininkas, savo sprendimu pats ir nustatė, kad tik nuo 2003 m. birželio 25 d. akcijos yra nematerialios ir kad nuo tos dienos akcijų nuosavybės teisės įrodymu yra atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose“. Taigi tiek V. N., tiek R. N. yra susipainioję savo paaiškinimuose dėl nagrinėjamo įvykio – akcijų formos keitimo – aplinkybių. Tai, kad V. N. neperdavė materialių akcijų G. V., tvirtina tiek V. N., tiek R. N., o V. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad būtent G. V. savo sprendimu ir pakeitė akcijų formą, nustatęs, kad akcijų nuosavybės įrodymas tapo ne asmuo, nurodytas sertifikate ir įrašytas į akcininkų knygą, bet atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose, o R. N. apeliaciniame skunde ginčijant vertybinių popierių sąskaitas (teigiant, kad jos suklastotos), pas V. N. turėjo likti dokumentai – materialios akcijos (akcijų sertifikatai) – išspausdinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Arba, kaip teigia R. N. apeliaciniame skunde, V. N. „neindosavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sertifikato, G. V. neįgijo jų nuosavybėn“, tai neindosuotų akcijų sertifikatas turėjo likti pas V. N.. Byloje tokių dokumentų nėra pateikta. Taip pat išeitų, kad 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyku turėjo būti būtent materialios akcijos (nes, kaip teigia V. N. apeliaciniame skunde, jis jokia forma akcijų G. V. neperdavė), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir apeliantų V. N. ir R. N. argumentų apeliaciniuose skunduose, 2012 m. birželio 13 d. sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tarp akcijų pardavėjo V. N. ir akcijų pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus R. N.) dalykas yra ne materialios akcijos, o nematerialios (t. 2, b. l. 82–84).

39. ABĮ (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) – tai asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo V. N. vardu buvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita ir jo turimos akcijos, kurios, pagal 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, buvo nematerialios, būtų fiksuotos įrašais akcininko asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje.

40. ABĮ (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 5 punktą, nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitose – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Šių taisyklių 6.7.7 papunktyje numatyta, kad akcijų perleidimo atveju vertybinių popierių sąskaitoje turi būti nurodoma – korespondentinės sąskaitos numeris. Nagrinėjamu atveju to visiškai nėra.

41. Tai reiškia, kad jeigu 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvo nematerialios akcijos, tai V. N. taip pat turėjo turėti akcijas vertybinių popierių sąskaitoje (nors teigiama, kad jo turimos akcijos buvo materialios) ir turėjo būti užfiksuota operacija tarp V. N. vertybinių popierių sąskaitos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovės akcininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. 100 vnt. bendrovės akcijų yra įsigytos (ir turimos) 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau šioje vertybinių popierių sąskaitoje nėra nurodyta koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos, kuri turėtų priklausyti akcijų perleidėjui – V. N. – numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87). Byloje vertybinių popierių sąskaitos, kuri priklausytų V. N. ir kurioje būtų fiksuotas jo turimų, kaip jis nurodo, ginčijamų akcijų perleidimas nurodant koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos numerį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra. Tuo tarpu byloje esančioje vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė V. N., nėra nurodytas koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos numeris, kuris priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šioje vertybinių popierių sąskaitoje nėra fiksuotas 100 vnt. ginčijamų akcijų perleidimas šiai bendrovei (t. 5, b. l. 96), o vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra nurodyta koresponduojanti vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė V. N. ir iš kurios ši bendrovė būtų įsigijusi 100 vnt. ginčijamų akcijų (t. 2, b. l. 87).

42. Taigi ginčijamų akcijų, kurios pagal 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo ne materialios, o nematerialios, operacija galėjo būti atlikta tik iš V. N. asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, tačiau to nebuvo padaryta, nes V. N. savo vertybinių popierių sąskaitoje jokių akcijų neturėjo ir nebuvo ginčijamų akcijų savininkas. Jeigu ginčijamos akcijos, kaip teigia V. N., buvo materialios, tai jis turėjo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias akcijas indosuotas, tačiau nėra suprantama, kokiu būdu materialios akcijos buvo įtrauktos į apskaitą kaip nematerialios ir byloje nėra jokių duomenų, kad V. N. turėjo akcijas, kurių, pažymėtina, dalį jis pats įgijo iš M. N. nematerialia jų forma 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Aplinkybę, kad V. N. neturėjo jokių teisių į ginčijamas akcijas, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

42.1. Liudytoja V. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. N. perleido visas bendrovės akcijas (t. 10, b. l. 12), taip pat liudytoja patvirtino byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų žurnale darytus įrašus, susijusius su M. N., V. N. ir G. V. akcijomis ir su jomis susijusiomis operacijomis (t. 4, b. l. 50–51).

42.2. Liudytoja G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. N. visas savo akcijas pardavė G. V., o pastarasis buvo vienintelis bendrovės akcininkas iki tol, kol ji dirbo, t. y. 2005 m. liepos mėn., bendrovėje buvo pildomos vertybių popierių sąskaitos (t. 13, b. l. 41), taip pat liudytoja patvirtino, kad darė įrašus vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. N. (t. 5, b. l. 96), vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje M. N. (t. 5, b. l. 97), vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., tiek, kiek tai yra susiję su 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 5, b. l. 98).

42.3. Iš liudytojos R. R. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio matyti, kad G. V. buvo 100 procentinis akcininkas (t. 10, b. l. 39; t. 13, b. l. 45).

42.4. Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. N. nebuvo akcininkas, R. P. ir G. V. visur buvo žymimi akcininkais, jie niekada nekalbėjo, kad ketina perleisti akcijas (t. 10, b. l. 22–23).

42.5. Liudytoja L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki 2012 m. birželio 14 d. bendrovės akcininkai buvo R. P. (99 proc. akcijų) ir G. V. (1 proc. akcijų), V. N. nėra nei akcininkas, nei darbuotojas, bendrovės veikloje nedalyvavo. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ji parengė 2010 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sąrašą, kurį buvo privalu pateikti valstybės įgaliotai institucijai – VĮ (duomenys neskelbtini) – ir kuriame nurodyti du akcininkai – R. P. (99 vnt. akcijų) ir G. V. (1 vnt. akcijų) (t. 10, b. l. 20–21).

42.6. Nukentėjusioji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė: „G. tada pasakė, kad jis yra 100 proc. akcininkas įmonėje, kurią jam 2002 metais pardavė V. N. ir kurioje veikla nevykdoma ir gali man parduoti 50 proc. akcijų ir vykdyti veiklą kartu. Aš pasitikrinau pas R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę, ar tikrai G. V. yra vienintelis akcininkas toje įmonėje, ar popieriai yra tvarkingi. Man buvo parodytas akcininkų žurnalas ir akcininkų sąskaitos“ (t. 10, b. l. 155).

42.7. Teismas netikėti minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais neturi jokio pagrindo, visi jie davė nuoseklius ir vienam papildančius kito parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Duomenų, kad jie siektų apkalbėti V. N., byloje nėra. Tuo tarpu tiek nuteistasis V. N., tiek liudytojas M. N., aiškindami jiems žinomas aplinkybes dėl akcijų formos, jų įsigijimo bei perleidimo, painiojasi savo paaiškinimuose, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl teisėjų kolegija turi pagrindo laikyti tokius parodymus nepatikimais ir juos atmeta.

42.8. Aplinkybę, kad ginčijamos akcijos buvo perleistos G. V., patvirtina ir pats nuteistasis V. N., nors ir teigia, kad jokia forma akcijų G. V. neperleido, jų „neperrašė“, bet tik jas „išviešino“, kad „jam būtų saugiau“. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu V. N., duodamas parodymus, pasakė: „<....> tuo metu, kai akcijos buvo išviešintos V. vardu, aš maniau, kad teisminis procesas ilgiausiai užtruks apie metus <...> aš tada vėl, kadangi jau rizika bus praėjusi, akcijas persirašysiu, taip sakyt, perimsiu atgal <...>“ (Teisiamojo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas: 1 val. 28 min. 10 sek. – 1 val. 28 min. 37 sek.). Vadinasi, tam, kad akcijos būtų „persirašytos“ ar „perimtos atgal“, jos pirmiausiai turėjo būti perduotos, o tai, kad jos buvo perduotos akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu padarytais įrašais vertybinių popierių sąskaitose, patvirtina byloje esantys duomenys. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. V. būtų naudojęs neteisėtus veiksmus prieš V. N., kuris prieš savo valią būtų perleidęs ginčijamas akcijas G. V..

42.9. Aplinkybę, kad ginčijamos akcijos visiškai nepriklausė V. N., patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė: „<...> planas buvo gauti akcijas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Šį planą pasiūlė V. N.. Aš nesigilinau į smulkmenas. Pagrindinis reikalas buvo patvirtinti mūsų skolą tarp V. N., manęs ir pono B.. <...> V. N. buvo skolingas man asmeniškai. Nenorėjau įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. <...> Kai lankiausi pas R. N. ėjo kalba, kad B. įsigys „(duomenys neskelbtini)“ kompaniją. Tikslių detalių dėl R. N. tapimo įmonės direktoriumi nežinau, jis vėliau ir tapo įmonės direktoriumi. Tai pasiūlė S. B.“ (t. 17, b. l. 31–32).

42.10. Aplinkybę, kad ginčijamos akcijos visiškai nepriklausė V. N., patvirtina ir byloje esantis 2010 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sąrašas, kuriame nurodyti du akcininkai – R. P. (99 vnt. akcijų) ir G. V. (1 vnt. akcijų) (t. 2, b. l. 190), t. y. bendrovės akcininkų sąraše V. N. nėra.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad V. N. nurodytos aplinkybės apie tai, jog ginčijamos akcijos buvo materialios, jog 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perduotos akcijos trečiajam asmeniui priklausė V. N., vertinama kaip pastarojo gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje yra pakankamai įrodymų teigti, kad V. N. ginčijamos akcijos nepriklausė, ir V. N. manyti, kad jis, realizuodamas ginčijamas akcijas, įgyvendino savo tariamą teisę, nebuvo jokio pagrindo. V. N. sudarydamas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį žinojo, kad ginčijamos akcijos jam nepriklausė, jis neįgyvendino nei savo teisėtos teisės, nei savo tariamos teisės į ginčijamas akcijas.

44. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog jis neperleido akcijų G. V., patvirtina tai, kad pastarasis nerealizavo savo ketinimo užsiimti verslu, nors būtent tam tikslui ir pirko akcijas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad savo ketinimo nukentėjusysis iki 2007 metų nerealizavo, nepaneigia fakto, kad jis ginčijamas akcijas buvo įsigijęs. Taigi šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

45. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog jis neperleido akcijų G. V., patvirtina „Sodros“ duomenys apie darbuotojų judėjimą tarp KŪB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitant R. P. bei G. V.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepatvirtina to, kad G. V. V. N. nebuvo perleidęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. N. būtų perleidęs savo ginčijamas akcijas. Taigi šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

46. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog jis neperleido akcijų G. V., patvirtina: 1) liudytojas H. C., kuris parodė, kad G. V. nepažįsta, o visus verslo reikalus derino tik su V. N. ir laikė jį vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku; 2) aplinkybė, kad į jo indėlį šiame versle buvo atsižvelgiama skirstant pelną KŪB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo paskirti bendrijos narių sprendimu 66 procentai gautų pajamų. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu negali sutikti, nes minėtas liudytojas pirmosios instancijos teisme aiškino aplinkybes, susijusias su KŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikroji narė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas H. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė (t. 16, b. l. 194). Aplinkybė, kad į apelianto indėlį versle buvo atsižvelgiama skirstant pelną KŪB „(duomenys neskelbtini)“, neturi jokio ryšio su apelianto teisėmis į akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų perdavimu G. V. ir jų perdavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

47. Apeliantas teigia, jog būtina įvertinti 2009 m. liepos 27 d. paskolos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji patvirtina apelianto paaiškinimus, kad jis, būdamas faktiniu abiejų bendrovių savininku, nurodė sudaryti tokią sutartį, o gautais pinigais buvo apmokėtos palūkanos bankui už paskolą turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti, o likusi paskolos dalis buvo išleista jo asmeninėms reikmėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos.

47.1. 2009 m. liepos 27 d. paskolos sutarties, kurios dalykas 340 000 Lt paskola, šalys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktorės R. R.) – paskolos davėja – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus D. M.) – paskolos gavėja (t. 16, b. l. 187). Taigi V. N. nėra šios sutarties šalis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai tuo metu buvo R. P. (99 vnt. akcijų) ir G. V. (1 vnt.). Taigi V. N. nepriklausė bendrovės akcijos. Bendrovės vadovė – vienasmenis bendrovės valdymo organas – R. R., kuri bendrovės santykiuose su kitais asmenimis veikė vienvaldiškai bendrovės vardu ir turėjo teisę vienvaldiškai bendrovės vardu sudaryti sandorius (2009 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 6 skyriaus 1, 5, 11 punktai, t. 2, b. l. 172–179; t. 4, b. l. 167–171). Ir jeigu V. N. asmeninių santykių paveikti asmenys veikė taip, kad galiausiai buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios šalis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto, taigi yra svetimas jos akcininkams, tai neturi jokios įtakos faktui, kad G. V. V. N. buvo perleidęs ginčijamas akcijas, tokiu būdu V. N. nebuvo šių akcijų savininkas ir neturėjo teisės jų perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

47.2. Tad apelianto argumentas dėl paskolos sutarties reikšmingumo byloje atmetamas kaip nepagrįstas.

48. Apeliantas pažymi, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos 2005 m. ir 2007 m., kelia abejonių. Anot jo, jos yra netikros, nes jose kalbama ne apie nukentėjusiajam G. V., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių akcijų pardavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu.

48.1. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog buvo sudarytos dvi akcijų pirkimo–perdavimo sutartys.

48.1.1. Viena apelianto nurodyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2005 m. lapkričio 10 d. Šios sutarties dalykas – 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą sudarančios akcijos, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 100 Lt. Sutarties šalys: G. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėjas ir R. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėja. Sutartį pasirašė G. V. (akcijų pardavėjas) ir R. P. (akcijų pirkėja) (t. 4, b. l. 56–57). Vadinasi, šioje sutartyje kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą, kurios priklausė G. V., o ne, kaip nurodo apeliantas, – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl būtent nukentėjusysis G. V. pardavė 50 proc. jam priklausančių bendrovės akcijų.

48.1.2. Kita apelianto nurodyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. vasario 2 d. Šios sutarties dalykas – 49 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą sudarančios akcijos, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 100 Lt. Sutarties šalys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėja – ir R. P. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėja. Sutartį pasirašė G. V. (akcijų pardavėjas) ir R. P. (akcijų pirkėja) (t. 4, b. l. 54–55). Vadinasi, šioje sutartyje kaip akcijų pardavėja buvo įrašyta pati bendrovė, kuri akcijų nuosavybės teise nebuvo įgijusi. Atsižvelgiant į sudarytos sutarties patį turinį akivaizdu, jog bendrovės akcijų pardavėjas buvo G. V., kuris ir pasirašė sutartį kaip šių akcijų pardavėjas. Tai, kad G. V. buvo ginčijamų akcijų pardavėjas, patvirtina kiti byloje esantys duomenys: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. 2002 m. gruodžio 16 d. pranešė valstybės įgaliotai institucijai, kad bendrovėje pasikeitė pagrindinis akcininkas ir pagal 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį visas bendrovės akcijas įsigijo G. V. (t. 2, b. l. 150); 2) V. N. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo perleistos 100 vnt. akcijos nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 96), pastarasis sąskaitos numeris priklausė G. V.; 3) G. V. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo įgytos 100 vnt. akcijos (t. 5, b. l. 98), pastaroji vertybinių popierių sąskaita patvirtina, jog G. V. perleido ginčijamas akcijas R. P.. 2005 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo perleista 50 vnt. ginčijamų akcijų nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) pasiliekant 50 vnt. ginčijamų likusių akcijų. Taip pat 2007 m. vasario 2 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo perleista 49 vnt. ginčijamų akcijų nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), pasiliekant 1 vnt. ginčijamų likusių akcijų. Nurodytas vertybių popierių sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) priklausė nukentėjusiajai R. P.; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. 2005 m. lapkričio 14 d. pranešė valstybės įgaliotai institucijai, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. V. perleido 50 vnt. arba 50 proc. ginčijamų akcijų R. P. (t. 2, b. l. 163). Nukentėjusioji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. T., kuri parengė 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, informavo, kad direktorius turi pranešti įgaliotai institucijai tik tada, kai yra vienintelis akcininkas, o kadangi įmonėje yra du akcininkai, tai pranešti papildomai nebereikia (t. 10, b. l. 156); 5) R. P. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis ji įgijo 50 vnt. ir 49 vnt. akcijų nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. V. ir taip iš viso įgyjant 99 vnt. ginčijamų akcijų (t. 1, b. l. 21; t. 5, b. l. 99); 6) liudytojos R. R. parodymai pirmosios instancijos teisme, patvirtinant aplinkybę, jog 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje yra padaryta klaida, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo akcijų, todėl jų negalėjo parduoti (t. 13, b. l. 45); 7) liudytojos V. T. parodymai pirmosios instancijos teisme nurodant, kad „aiškiai matosi, kad spausdinta ant kitos kažkokios sutarties ir yra suklydimas“ ir pagrindas yra parašai (Teisiamojo posėdžio 2015 m. gegužės 11 d. garso įrašas: 35 min. 31 sek. – 35 min. 38 sek.).

48.2. Tad abejoti apelianto nurodytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tikrumu nėra jokio pagrindo, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

49. Apeliantas nesutinka su teisiniu vertinimu, kad visų perleistų akcijų vertė viršijo 250 MGL, kai 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyko akcijos įvertintos 25 000 Lt (7 240,50 Eur). Apelianto vertinimu, negalima sutapatinti dviejų skirtingų dalykų – turto užvaldymą ir akcijų pasisavinimą, byloje nėra jokių įrodymų, kad akcijų vertė 2012 m. birželio 13 d. buvo 3 067 610 Lt. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka ir mano, jog tai, kad visos ginčijamos akcijos V. N. buvo įvertintos 25 000 Lt suma, nereiškia, kad tokia jų vertė buvo akcijų perleidimo metu, t. y. sudarant 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcijų reali vertė priklauso ne nuo to, už kokią kainą V. N. nusprendė parduoti akcijas, bet nuo įvairių veiksnių, be kita ko, bendrovės vertės. V. N. nepagrįstai mano, kad parduodamas akcijas už 25 000 Lt bendrovės, kurios apskaitoje yra 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi realizuotas bendrovės turtas, kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis 2012 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pateiktais 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, buvo didesnė negu 1 020 000 Lt (t. 4, b. l. 141–153), o, remiantis 2011 m. lapkričio 28 d. šio nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai perduodamo turto kaina buvo 1 650 000 Lt (t. 5, b. l. 196–197), kad jų vertė neviršijo 250 MGL. Nukentėjusiosios R. P. pateiktame civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad akcijų rinkos vertė sudaro ne mažiau kaip 3 067 610 Lt. Ši suma yra nustatyta atsižvelgiant į tuo metu bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus, t. y. nukentėjusioji ne pati nustatė akcijų vertę, bet nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyta akcijų vertė yra pagrįsta objektyviai egzistuojančiais duomenimis – turimas bendrovės turtas ir įsipareigojimai. Byloje esančioje 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitoje (balanse) yra nurodyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sudaro 3067610 Lt, grynąjį pelną – 1250067 Lt. Liudytoja L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bendrovė 2010 ir 2011 metais buvo pelninga, 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvarta buvo apie 6 000 000 Lt (t. 10, b. l. 21–22). Šie skaičiai leidžia teigti: 1) V. N. nurodyta akcijų vertė negalėjo atitikti tos akcijų vertės, už kurią V. N. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) akcijų vertė negali neviršyti 250 MGL. Tad apelianto argumentas dėl sukčiavimo didelės vertės svetimo turto požymio atmetamas kaip nepagrįstas.

50. Apeliantas teigia, kad jis yra visiškai nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimu, sutarčių sudarymu, nes visus šiuos klausimus sprendė naujai paskirtas įmonės vadovas R. N.. Tačiau byloje esantys duomenys neleidžia sutikti su šiuo apelianto argumentu.

50.1. Byloje yra pateikta 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas: 1) pastatas – sanatorija (esantis (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)); 2) pastatas – sandėlis (esantis (duomenys neskelbtini)); 3) 1/3 kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (esantys (duomenys neskelbtini)); 4) žemės sklypas (esantis (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)). Sutarties šalys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama sandorio metu įgalioto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“) – turto pardavėja – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus T. M.) (t. 4, b. l. 141–153). Remiantis byloje esančia 2012 m. birželio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi, paslaugos teikėjas įsipareigojo atstovauti savo klientui 2012 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko pardavime. Tarpininkavimo paslaugų sutarties šalys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus R. K.) – paslaugos teikėja – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus R. N.) – klientė (t. 5, b. l. 110–111). Taigi R. N., kaip bendrovės direktorius, sudarė sandorius dėl ginčijamo turto. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. N. buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamo turto pardavimu.

50.2. Liudytoja notarė S. L. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pas ją atvyko bendrovės vadovas (t. y. R. N.) ir jį lydėjo V. N.. Jie norėjo parduoti turtą, sutarties sąlygas derino V. N. ir R. N. (t. 10, b. l. 17, 19). Taigi asmuo, kuris teigia, kad nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimu, aktyviai dalyvavo derinant sutarties, kurios pagrindu ketinamas parduoti turtas, sąlygas.

50.3. Liudytojas T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis nederino pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, sutartis jau buvo paruošta (t. 10, b. l. 17). Taigi asmuo, kuris, kaip parduodamo jam turto pirkėjos atstovas turėtų būti aktyvus derinant parduodamo turto sutarties sąlygas, derinant šias sąlygas elgėsi pasyviai, t. y. visiškai nedalyvavo ir jam buvo pateiktos kažkieno, o būtent R. N. ir V. N. suderintos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju ne turto pirkėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo T. M., bet su šia sutartimi nesusijęs asmuo – V. N. – derino ginčijamo turto pardavimo sąlygas su turto pardavėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo R. N..

50.4. Remiantis liudytojos S. L. parodymais, ginčijamą turtą norėjo parduoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo R. N., bet „jie“ – R. N. ir V. N., kai pastarasis, jeigu jis būtų, kaip nurodo V. N. apeliaciniame skunde, nesusijęs su ginčijamo turto pardavimu, iš viso neturėtų derinti sutarties dėl ginčijamo turto pardavimo sąlygų.

50.5. Tad teigti, kad V. N. nėra susijęs su ginčijamo turto realizavimu, nėra pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

51. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis neteisėtai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tai darė pagal iš anksto parengtą planą siekiant per nuteistąjį G. G. (jo vardu) įgyti turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu.

51.1. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad didelės vertės turtinės teisės įgijimo veikoje G. G. prisijungė prie V. N. ir R. N. po to, kai į jį kreipėsi R. N.. Bendrininkų grupė gali bendrininkauti be išankstinio susitarimo, t. y. nereikalaujama, kad bendrininkai turėtų susitarti iki objektyviosios nusikalstamos veikos pusės realizavimo pradžios. Svarbu tai, kad susitarimas būtų pasiektas iki nusikalstamos veikos pabaigos. Kaip jau minėta, 2012 m. birželio 13 d. buvo sudaryta akcijų pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. N., o kartu šis asmuo tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadovu. 2012 m. birželio 15 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. N., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. M., jos pagrindu realizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas, kuriame taip pat gyvena ir V. N., ir kuris, kaip teigia R. N., yra V. N.. Šis turtas realizuotas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį nebuvo įvykęs 1 020 000 Lt atsiskaitymas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad G. G. šiuose veiksmuose nedalyvavo, o dalyvavo R. N. ir V. N.. Tačiau tam, kad G. G. galėtų įgyti didelės 1 020 000 Lt vertės turtinę teisę, nukreiptą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atimdamas reikalavimo teisę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau nurodyti V. N. ir R. N. veiksmai turėjo būti atlikti ir jie buvo atlikti pagal iš anksto parengtą susitarimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. išreiškus ketinimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, šios sutarties dalykas, kuriame taip pat gyvena V. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukusi nuomos sutartį su juo, turėjo būti sugrąžintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o į šį turtą, dėl kurio bendrovė ne tik buvo nutraukusi nuomos sutartį su V. N., bet dėl šio turto taip pat buvo nukreiptas ir R. P. išieškojimas. Kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo, R. N. kreipėsi į G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji akcininkai negalėtų nutraukti sutarties. Sutikdamas sudaryti atgaline data reikalavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į 1 020 000 Lt perleidimo sutartį, G. G. prisijungė prie R. N. ir V. N. sukčiavimo veikos ir taip buvo sujungtos bendros R. N., V. N. ir G. G. pastangos dėl realizuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto, kuriame gyvena V. N., ir dėl šio turto su V. N. buvo nutraukta nuomos sutartis, G. G. įgyjant didelės vertės turtinę teisę.

51.2. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, 2K-316-699/2015). Aplinkybė, kad V. N. G. G., kaip teigia V. N. apeliaciniame skunde, nepažinojo, bendrininkavimo požymiui reikšmės neturi, nes byloje esantys duomenys rodo, kad V. N., R. N. ir G. G. pastangos buvo sutelktos, kad pastarasis įgytų didelės vertės turtinę teisę atgaline data sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, kai jau buvo pritaikytos teismo sprendimu laikinosios apsaugos priemonės, kai T. M. buvo išreiškęs valią dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. G. G. didelės vertės turtinės teisės nebūtų įgijęs, jeigu nebūtų atlikti ankstesni R. N. ir V. N. pagal išankstinį susitarimą veiksmai iki T. M. valios nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto, kuriame gyvena V. N., pirkimo–pardavimo sutarties, pareiškimo.

51.3. Tad apelianto argumentas dėl turtinės teisės įgijimo veikiant kartu su G. G. atmetamas kaip nepagrįstas.

52. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, nes yra per griežta. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu negali sutikti.

52.1. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialioje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip jau minėta, V. N. yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

52.2. Tiek BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tiek BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagrindo skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teismas pagrįstai paskyrė V. N. laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas, skirdamas bausmę V. N., įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų tiesiogine apibrėžta tyčia, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, kas yra laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertindamas V. N. asmenybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. N. kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, o tai rodo, kad savo elgesio jis kritiškai nevertina, jis teisiamas penktą kartą, du teistumai yra susiję su svetimo turto pasisavinimu bei iššvaistymu, kas, be kita ko, rodo, kad šie nusikaltimai nėra atsitiktiniai V. N. gyvenime. Taip pat nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį pirmosios instancijos teismas nustatė jos dydį mažesnį negu normų sankcijose nustatytas vidurkis, nors yra V. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, tai pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę 3 metams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, – laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams. Tad skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra per griežta ir dėl to yra neteisinga.

52.3. Apeliantas mano, kad jam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Jis dirba, turi tris mažamečius vaikus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nagrinėjamu atveju.

52.4. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuoti pagal visų BK 41 straipsnių nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

52.5. Nagrinėjamu atveju V. N. yra nuteistas, kaip jau minėta, už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Formaliu požiūriu nuteistajam V. N. galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet turi būti tenkinama viena sąlyga – jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys vis dėlto neleidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis V. N. savo elgesiu išvadų nėra padaręs, jis, kaip tinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisiamas penktą kartą, du teistumai yra susiję su svetimo turto pasisavinimu bei iššvaistymu, kas, be kita ko, rodo, kad šie nusikaltimai nėra atsitiktiniai V. N. gyvenime. Dar daugiau, mėgindamas nuginčyti savo kaltę dėl to, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, V. N. teigia, kad jis buvo „priverstas“ slėpti savo turtą dėl skolų ir gresiančių išieškojimų, t. y. nenorėdamas mokėti to, kas priklauso pagal savo sutartinių prievolių praeityje neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, apeliantas V. N. buvo „priverstas“ slėpti savo turtą vietoj to, kad sumokėtų skolas pagal turimus įsiskolinimus, tai rodytų, kad su nagrinėjama nusikalstama veika susiję veiksmai yra įprastinė nuteistojo praktika. Teisėjų kolegija nemano, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistasis V. N. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus pakankamai apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis V. N. teigia, kad jis turi tris mažamečius vaikus, tačiau mažamečių vaikų turėjimas nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, vaikų turėjimas nesustabdė jo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą iš savo vaiko mamos nukentėjusiosios R. P., atimant iš jos turtą, kuris neatsiejamai susijęs ir su jo paties vaiko gerove. Aplinkybių, kurios leistų nuteistajam V. N. pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra jokio pagrindo.

52.7. Tad apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, nes yra per griežta, teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.

53. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo V. N. veikų ir atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo V. N. veikų yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šio nuosprendžio priimant dėl to V. N., kaip prašoma apeliaciniame skunde, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymių, arba keisti skundžiamą nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir, kaip prašoma apeliaciniame skunde, sušvelninti V. N. teisinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas su jame išdėstytais motyvais dėl nuteistojo V. N. veikų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo R. N. apeliacinio skundo argumentų

54. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. N. yra nuteistas už tai, kad:

jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. N., apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą;

jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir G. G., apgaule pastarojo vardu įgijo didelės – 1 020 000 Lt vertės turtinę teisę perleidus reikalavimo teisę dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už 970 000 Lt 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, pagrindu, kai V. N. ir R. N. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) naudai įgijo prieš nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. valią jiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (kuriame gyvena V. N.) už 1 020 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus T. M.) 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią, o reikalavimo teisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleista G. G.;

jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt – vertės turtinę teisę pagaminto netikro dokumento – 2012 m. birželio 21 d. 1 000 000 Lt paprastojo neprotestuotino vekselio, kaip avanso, dėl kurio mokėjimo buvo nukreiptas antstolio išieškojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu, t. y. pagaminto ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Šis vekselis buvo pagamintas iki savo egzistavimo pagrindo – 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto (kuris nuosavybės teise priklausė bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“) pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos atgaline data (tarp bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus A. P.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus R. N.), pagaminimo. T. y. pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pradėjo egzistuoti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. Tokiais veiksmais buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelė žala;

jis apgaule kitų asmenų naudai įgijo didelės – 59 762,00 Lt – vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą;

jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo antspaudą ir dėl to padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

55. Pirmosios instancijos teisme R. N. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, veikiant bendrininkų grupe, bei nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, už kurias buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nepripažino. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu dėl R. N. nuteisimo pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius ir jų dalis.

56. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. N. pardavė ginčijamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, priklausančias nukentėjusiesiems R. P. bei G. V., t. y. svetimas akcijas, 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo tarp V. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi, neteisėtai, jam nuosavybės teise šios akcijos nepriklausė. Apeliantas R. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jis išsiaiškino, jog V. N. nuosavybės teise tikrai disponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis, konsolidavo valią dėl 100 vnt. paprastų emitento UAB „(duomenys neskelbtini)“ nematerialių akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ir sudarė 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu negali sutikti ir teigia, kad R. N. žinojo, kad perka akcijas, kurios nuosavybės teise V. N. nepriklausė, ir pastarasis neturėjo jokios teisės šių akcijų parduoti.

57. Apeliantas teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad iš V. N. jis sužinojo faktines aplinkybes, kurios susijusios su akcijomis ir jų priklausymu V. N.. Taigi akcijų nuosavybės teisės turėjimo šaltinis buvo V. N. ir jo papasakotos aplinkybės ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri patvirtina, jog akcijos iš tiesų priklausė V. N.. Apeliantas aplinkybę, jog akcijos priklausė V. N., mėgina įrodyti tuo, kad akcijos buvo materialios, ir G. V., įgydamas ginčijamas bendrovės akcijas, turėjo įgyti jas materialia jų forma, o to jis nepadarė. Tai, kad akcijos buvo materialios, nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

58. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1999 m. gruodžio 20 d. steigimo sutartimi, jos steigėjai buvo V. N. ir M. N. (t. 2, b. l. 131–134). 1999 m. gruodžio 21 d. Bendrovės įstatų 5.1 papunktyje yra nustatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra materialios (t. 2, b. l. 139–148). Remiantis 1999 m. gruodžio 20 d. steigiamuoju akcininkų susirinkimo protokolu, galima teigti, kad bendrovės akcininkai yra V. N. ir M. N., kuriems priklauso po 50 vnt. (50 proc.) bendrovės akcijų. Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė M. N., matyti, kad pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 50 vnt. bendrovės akcijų buvo perleista korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. N. (t. 5, b. l. 97). Tai taip pat patvirtina: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos žurnalas (t. 4, b. l. 50–51); 2) Vertybinių popierių sąskaita numeriu (duomenys neskelbtini), kurioje matosi, kad V. N. įgijo 50 vnt. akcijų iš korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančios M. N.), o turimų akcijų skaičius yra 100 vnt. (t. 5, b. l. 96); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimas „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotai institucijai, kuriame nurodyta, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi visas bendrovės akcijas įgijo V. N. (t. 2, b. l. 149). Taigi 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu padarant atitinkamą įrašą vertybinių popierių sąskaitoje V. N. nuosavybės teise priklausė 100 vnt. (100 proc.) bendrovės akcijų. Nuteistasis V. N. šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčijo.

59. Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso nukentėjusiajam G. V., matyti, kad 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir G. V. įgijo 100 vnt. (100 proc.) akcijų iš korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios nuteistajam V. N. (t. 5, b. l. 98). Tai taip pat patvirtina: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos žurnalas (t. 4, b. l. 50–51); 2) Vertybinių popierių sąskaita numeriu (duomenys neskelbtini), kurioje matosi, kad V. N. perleido 100 vnt. turimų akcijų korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti G. V.) (t. 5, b. l. 96); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimas „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotai institucijai, kuriame nurodyta, kad 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi visas bendrovės akcijas įgijo G. V. (t. 2, b. l. 150). Taigi 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu padarant atitinkamą įrašą vertybinių popierių sąskaitoje G. V. nuosavybės teise priklausė 100 vnt. (100 proc.) bendrovės akcijų. Apeliantas šią aplinkybę ginčija ir teigia, kad V. N. ginčijamų akcijų G. V. neperdavė ir teigia, kad akcijos buvo materialios.

60. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 2003 m. birželio 25 d. redakcijos 4.1 papunkčiu, bendrovės išleistos akcijos yra nematerialios (t. 2, b. l. 153–159). Tai leidžia teigti: 1) bendrovės materialios akcijos buvo pakeistos nematerialiomis akcijomis; 2) akcijų išraiškos forma pasikeitė po to, kai G. V. įgijo akcijas; 3) jeigu bendrovės akcijos G. V. įgijimo metu buvo materialios, tai G. V. turėjo įgyti materialias akcijas. Apeliantas teigia, kad akcijų perdavimo metu ginčijamos akcijos buvo būtent materialios, kurios perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą.

61. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. gruodžio 21 d. įstatų patvirtinimo metu galiojusio ABĮ (1999 m. spalio 5 d. redakcija) nuostatas, uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios (išspausdinti pagal vertybiniams popieriams nustatytus reikalavimus dokumentai) arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Uždarosios akcinės bendrovės gali naudoti sertifikatus (32 straipsnio 1 dalis). Įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debetiniu įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kreditiniu įrašu jų įgijėjo sąskaitoje (32 straipsnio 6 dalis). Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. gruodžio 21 d. įstatų 5.1 papunkčiu, akcijos savininkas yra tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra nurodytas sertifikate ir yra įrašytas į bendrovės akcininkų registracijos knygą (t. 2, b. l. 139–148). Taigi bendrovės akcininkams turėjo būti išduotas akcijų sertifikatas. Aplinkybę, kad akcijos buvo materialios ir bendrovės akcininkams buvo išduotas akcijų sertifikatas, nurodo nuteistasis V. N. ir liudytojas M. N., nors, kaip rodo akcijų operacijos tarp vertybinių popierių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti V. N.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausanti M. N.), V. N. iš M. N. įsigijo ginčijamas akcijas būtent nematerialia, o ne materialia jų forma.

62. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas M. N. parodė, kad savo akcijas pardavė V. N., V. T. parengė akcijų sertifikatą, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, „akcijų sertifikatas buvo išrašytas tuo metu, kai įmonė buvo įsteigta. Pardavimo metu buvo padaryti įrašai“, akcijas pardavė su akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodė, kad jis pasirašė „sertifikatą ir akcijas“ (t. 16, b. l. 195). V. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad M. N. jam akcijas perdavė: „<...> akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, akcijų pažymėjimas indosuotas ir, matyt, viskas <...>“ (Teisiamojo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas: 1 val. 29 min. 39 sek. – 1 val. 29 min. 48 sek.). Taigi teigia priešingas aplinkybes negu jos yra užfiksuotos V. N. ir M. N. vertybinių popierių sąskaitose, tai leistų teigti, kad akcijos V. N. įsigijimo iš M. N. metu buvo nematerialios.

63. Minėta, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 50 vnt. bendrovės akcijų M. N. buvo perleistos V. N.. ABĮ (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad materialios vardinės akcijos perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn padarant atitinkamą įrašą akcijoje – indosamentą. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 328 patvirtintos Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą, bendrovėje, kuri yra išleidusi materialias akcijas, akcijos apskaitomos atliekant bendrovės akcininkų registravimą akcininkų registre. Už akcijų apskaitą bendrovėje atsako bendrovės administracijos vadovas, kuris gali pats vykdyti akcijų apskaitą arba įgalioti kitą bendrovės darbuotoją (Tvarkos 17 punktas). Visus įrašus akcijų apskaitos registruose akcijų apskaitos tvarkytojas daro atitinkamų dokumentų, patvirtinančių bendrovės akcininkus ir jų turimą bendrovės akcijų skaičių, rūšį ir klasę, pagrindu (Tvarkos 19 punktas). Tam, kad būtų įrašyta apie materialios akcijos perleidimą, akcijų apskaitos tvarkytojui turi būti pateikta materiali akcija, kurioje padarytas įrašas (indosamentas), patvirtinantis akcijos savininko pasikeitimą (Tvarkos 19.9 papunktis). V. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, atsisakė atsakyti į klausimą, kodėl nebuvo tokio pobūdžio įrašas (indosamentas), patvirtinantis akcijos savininko pasikeitimą, pateiktas V. T. patvirtinti, kuri darydavo įrašus apie akcijų perleidimą.

64. Taigi remiantis nuteistojo V. N. ir jo brolio M. N. parodymais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, ginčijamos bendrovės akcijos buvo materialios. Tačiau aplinkybę, kad akcijos buvo materialios, paneigia:

64.1. Aplinkybė, kad buvo nesilaikyta teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl vertybinių popierių formos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1147 patvirtintų Vertybinių popierių, dokumentų blankų ir banderolių apdorotam tabakui, etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams ženklinti spausdinimo licencijavimo taisyklių (toliau – Vertybinių popierių taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad įmonės gali įsigyti licenciją spausdinti, be kita ko, vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai – tai materialios formos akcijos, akcijų sertifikatai bei kiti šių taisyklių papunktyje nurodyti ir nenurodyti dokumentai, patvirtinantys jų turėtojų turtines teises (2.2 papunktis). Taigi vertybinių popierių spausdinimas yra licencijuojama ūkinė veikla, todėl materialios formos akcijos, akcijų sertifikatai turėjo būti spausdinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. N. parodė, kad akcijų sertifikatą parengė V. T.. Teisėjų kolegijos vertinimu, to V. T. objektyviai negalėjo padaryti, nes vertybinių popierių spausdinimas buvo licencijuojama ūkinė veikla, kurią vykdyti galėjo tik licencijas turintys ūkio subjektai, o ne fizinis asmuo V. T..

64.2. Liudytojos V. T. parodymai. V. T., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad materialių akcijų (akcijų sertifikatų) kaip tokių bendrovėje iš viso nebuvo, jų nebuvo nuo bendrovės įsteigimo momento, akcijos buvo materialios tik bendrovės įstatuose. Liudytoja, duodama parodymus, išsamiai paaiškino, kodėl akcijos nebuvo materialios, jos parodymai yra išsamiai atskleisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija jų nebekartoja (t. 10, b. l. 12–13; t. 13, b. l. 43–44).

64.3. Byloje esančios vertybinių popierių sąskaitos priklauso V. N. ir M. N.. Iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė M. N., matyti, kad pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 50 vnt. bendrovės akcijų buvo perleista korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. N. (t. 5, b. l. 97). Tai patvirtina liudytojos V. T. paaiškinimus, kad bendrovės akcijos nuo pat pradžių buvo nematerialios, o ne materialios.

65. Remiantis ABĮ (2002 m. birželio 27 d. redakcija; 2002 m. spalio 8 d. redakcija) 41 straipsnio 1 ir 5 dalimis, galima teigti, kad nematerialios akcijos yra tokios akcijos, kurios yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarko jas išleidusi bendrovė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 328 patvirtintos Akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punkte nustatyta, kad bendrovėje, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, akcijos apskaitomos pažymint jas kiekvieno bendrovės akcininko sąskaitose. Bendrovė privalo kiekvienam bendrovės nematerialias akcijas įsigijusiam asmeniui (bendrovės akcininkui) atidaryti jo vardu sąskaitą. Byloje yra pateiktos šiai apeliacinio skundo daliai reikšmingi dokumentai – V. N. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. V. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 96–98). Pirmasis įrašas šiose vertybinių popierių sąskaitose buvo padarytas 2001 m. lapkričio 15 d., t. y. kai įsigaliojo specialiu teisės aktu nustatyta šių sąskaitų tvarkymo tvarka. Aplinkybė, kad akcijos apskaitomos pažymint jas akcininko sąskaitoje, leidžia teigti, kad akcijos nuo bendrovės įsteigimo buvo nematerialios, todėl akcijas V. N. iš M. N. įgijo nematerialias ir tokias pačias nematerialias akcijas jis perleido G. V..

66. ABĮ (2002 m. birželio 27 d. redakcija; 2002 m. spalio 8 d. redakcija) 49 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. Pagal Tvarkos 6 punktą, nematerialių akcijų perleidimas pažymimas dviejose koresponduojančiose sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijas, sąskaitoje – akcijų įgijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitose – akcijų perleidimas, pagal Tvarkos 7.5.6 papunktį, kai įrašas daromas akcijų perleidimo atveju, vertybinių popierių sąskaitoje turi būti nurodomas koresponduojančios sąskaitos numeris. Minėta, kad akcijų perleidimas tarp: 1) V. N. ir M. N. vyko įrašų vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. N., ir vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso V. N., padarymu (t. 5, b. l. 96–97); 2) V. N. ir G. V. vyko įrašų vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso G. V., ir vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso V. N., padarymu (t. 5, b. l. 96, 98).

67. Teismų praktikoje laikoma, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku asmuo tampa nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Kitaip tariant, nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Akcijų perleidimo faktas buvo užfiksuotas: 1) akcijas perleidusio – M. N. – ir akcijas įgijusio – V. N. – vertybinių popierių sąskaitose tarp šalių sudarytos 2002 m. rugsėjo 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 2) akcijas perleidusio – V. N. – ir akcijas įgijusio – G. V. – vertybinių popierių sąskaitose tarp šalių sudarytos 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tokio pobūdžio akcijų perleidimas vyksta tik tais atvejais, kai akcijos yra nematerialios.

68. R. N. teigia, kad tarp V. N. ir G. V. nebuvo sudaryta jokia akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Nukentėjusysis G. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir daugiau dokumentų, pirkdamas akcijas, jis nepasirašė, negali pasakyti, kur yra akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 10, b. l. 152). Nors nukentėjusysis G. V. negalėjo pateikti sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau būtent šios sutarties pagrindu buvo padarytas įrašas akcijų vertybinių popierių sąskaitose, kuriose buvo užfiksuotas akcijų perleidimo faktas tarp V. N. ir G. V..

69. Siekdamas paneigti G. V. nuosavybės teisės į ginčijamas akcijas įgijimą iš V. N., apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teisinis reguliavimas nustatė, jog materialios akcijos nuosavybės teisės perėjimas kitam asmeniui buvo galimas tik vienu būdu – padarant atitinkamus įrašus (indosamentą) pačioje akcijoje, o to nagrinėjamoje situacijoje nebuvo padaryta. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, akcijoms esant nematerialioms, apelianto nurodyto įrašo pačioje akcijoje daryti nereikėjo. Tai, kad akcijos buvo nematerialios, tam tikra apimtimi patvirtina ir pats apeliantas R. N..

70. R. N., norėdamas įrodyti, kad nėra jokių duomenų, jog G. V. įgijo nuosavybės teisę į materialias bendrovės akcijas ir nepagrįstai aiškindamas materialių akcijų (akcijų sertifikatų) neatitiktį Vertybinių popierių taisyklių reikalavimams, nurodo, kad nesant įrodymų, kad buvo paruoštas Vertybinių popierių taisyklių reikalavimus atitinkantis bendrovės akcijų sertifikatas, „taip pat tik pagrindžia faktinę aplinkybę, kad tarp V. N. ir G. V. nebuvo konsoliduota valia dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nuosavybės teisių perleidimo, nes imperatyviai privalomam akcijų sertifikato indosamentu įforminti nematerialių akcijų perleidimo sandoriui faktinis dokumentas neabejotinai būtų buvęs paruoštas“. Taigi sandorio dalykas, remiantis R. N. apeliacinio skundo argumentais, buvo nematerialios akcijos ir skirtingai, nei teigia R. N., nematerialių akcijų perleidimo sandoriui jo nurodyto dokumento paruošti nereikia, nes nuosavybės teisės perleidimas vyksta kitokiu būdu – sutarties pagrindu užfiksuojant akcijų perleidimo faktą akcijas perleidusio ir akcijas įgijusio asmens vertybinių popierių sąskaitose.

71. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, 2003 m. birželio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), juo priimti bendrovės įstatai (nauja redakcija). Bendrovės įstatų 2003 m. birželio 25 d. redakcijos 4.1 papunktyje yra nustatyta, kad bendrovės išleistos akcijos yra nematerialios, o akcijų nuosavybės įrodymas – tai įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko bendrovė (t. 2, b. l. 153–159). Kaip bendrovės įstatuose akcijos buvo perregistruotos iš materialių į nematerialias akcijas, nors nuo bendrovės steigimo visos akcijos buvo nematerialios, paaiškino liudytoja V. T. ir teismas jų nebekartoja. Apeliantas nurodo, kad jis iš V. N. sužinojo faktines aplinkybes, be kita ko, kad V. N. „2003 m. birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. R. nurodė pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, pakeičiant akcijų formą iš materialių į nematerialias“. Taigi toks akcijų formos pakeitimas, remiantis R. N. apeliacinio skundo argumentais, įvyko V. N. iniciatyva. Tuo tarpu V. N. apeliaciniame skunde teigiama, kad „G. V., kaip vienintelis akcininkas, savo sprendimu pats ir nustatė, kad tik nuo 2003 m. birželio 25 d. akcijos yra nematerialios ir kad nuo tos dienos akcijų nuosavybės teisės įrodymu yra atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose“. Taigi tiek V. N., tiek R. N. yra susipainioję savo paaiškinimuose dėl nagrinėjamo įvykio – akcijų formos keitimo – aplinkybių. Taip pat V. N. neperdavus materialių akcijų G. V., tai tvirtina tiek V. N., tiek R. N., o V. N. apeliaciniame skunde nurodant, kad būtent G. V. savo sprendimu ir pakeitė akcijų formą, nustatęs, kad akcijų nuosavybės įrodymas tapo ne asmuo, nurodytas sertifikate ir įrašytas į akcininkų knygą, bet atitinkami įrašai vertybinių popierių sąskaitose, o R. N. apeliaciniame skunde ginčijant vertybinių popierių sąskaitas (teigiant, kad jos suklastotos), tai pas V. N. turėjo likti dokumentai – materialios akcijos (akcijų sertifikatai) – išspausdinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Arba, kaip teigia apeliantas, V. N. „neindosavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sertifikato, G. V. neįgijo jų nuosavybėn“, tai neindosuotų akcijų sertifikatas turėjo likti pas V. N.. Byloje tokių dokumentų nėra pateikta. Taip pat išeitų, kad 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyku turėjo būti būtent materialios akcijos (nes, kaip teigia V. N. apeliaciniame skunde, jis jokia forma akcijų G. V. neperdavė), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir apeliantų V. N. ir R. N. argumentų apeliaciniuose skunduose, 2012 m. birželio 13 d. sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tarp akcijų pardavėjo V. N. ir akcijų pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus R. N.) dalykas yra ne materialios akcijos, o nematerialios (t. 2, b. l. 82–84).

72. ABĮ (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) 40 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) – tai asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo V. N. vardu buvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita ir jo turimos akcijos, kurios, pagal 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, buvo nematerialios, būtų fiksuotos įrašais akcininko asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje.

73. ABĮ (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 5 punktą, nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitose – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Šių taisyklių 6.7.7 papunktyje numatyta, kad akcijų perleidimo atveju vertybinių popierių sąskaitoje turi būti nurodoma – korespondentinės sąskaitos numeris. Nagrinėjamu atveju to visiškai nėra.

74. Tai reiškia, kad jeigu 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvo nematerialios akcijos, tai V. N. taip pat turėjo turėti akcijas vertybinių popierių sąskaitoje (nors teigiama, kad jo turimos akcijos buvo materialios) ir turėjo būti užfiksuota operacija tarp V. N. vertybinių popierių sąskaitos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovės akcininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. 100 vnt. bendrovės akcijų yra įsigytos (ir turimos) 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau šioje vertybinių popierių sąskaitoje nėra nurodytas koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos, kuri turėtų priklausyti akcijų perleidėjui – V. N. – numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87). Byloje vertybinių popierių sąskaitos, kuri priklausytų V. N. ir kurioje būtų fiksuotas jo turimų, kaip jis nurodo, ginčijamų akcijų perleidimas nurodant koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos numerį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra. Tuo tarpu byloje esančioje vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė V. N., nėra nurodytas koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos numeris, kuris priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šioje vertybinių popierių sąskaitoje nėra fiksuotas 100 vnt. ginčijamų akcijų perleidimas šiai bendrovei (t. 5, b. l. 96), o vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra nurodytas koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė V. N. ir iš kurios ši bendrovė būtų įsigijusi 100 vnt. ginčijamų akcijų (t. 2, b. l. 87).

75. Taigi ginčijamų akcijų, kurios pagal 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo ne materialios, o nematerialios, operacija galėjo būti atlikta tik iš V. N. asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, tačiau to nebuvo padaryta, nes V. N. savo vertybinių popierių sąskaitoje jokių akcijų neturėjo ir nebuvo ginčijamų akcijų savininkas. Jeigu ginčijamos akcijos, kaip teigia R. N., buvo materialios, tai V. N. turėjo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias akcijas indosuotas, tačiau nėra suprantama, kokiu būdu materialios akcijos buvo įtrauktos į apskaitą kaip nematerialios ir byloje nėra jokių duomenų, kad V. N. turėjo akcijas, kurių, pažymėtina, dalį jis pats įgijo iš M. N. nematerialia jų forma 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Aplinkybę, kad V. N. neturėjo jokių teisių į ginčijamas akcijas, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

31.1. Liudytoja V. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. N. perleido visas bendrovės akcijas (t. 10, b. l. 12), taip pat liudytoja patvirtino byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų žurnale darytus įrašus, susijusius su M. N., V. N. ir G. V. akcijomis ir su jomis susijusiomis operacijomis (t. 4, b. l. 50–51).

31.2. Liudytoja G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. N. visas savo akcijas pardavė G. V., o pastarasis buvo vienintelis bendrovės akcininkas iki tol, kol ji dirbo, t. y. 2005 m. liepos mėn., bendrovėje buvo pildomos vertybių popierių sąskaitos (t. 13, b. l. 41), taip pat liudytoja patvirtino, kad darė įrašus vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. N. (t. 5, b. l. 96), vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje M. N. (t. 5, b. l. 97), vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., tiek, kiek tai yra susiję su 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 5, b. l. 98).

31.3. Iš liudytojos R. R. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinio matyti, kad G. V. buvo šimtaprocentinis akcininkas (t. 10, b. l. 39; t. 13, b. l. 45).

31.4. Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. N. nebuvo akcininkas, R. P. ir G. V. visur buvo žymimi kaip akcininkai, jie niekada nekalbėjo, kad ketina perleisti akcijas (t. 10, b. l. 22–23).

31.5. Liudytoja L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki 2012 m. birželio 14 d. bendrovės akcininkai buvo R. P. (99 proc. akcijų) ir G. V. (1 proc. akcijų), V. N. nėra nei akcininkas, nei darbuotojas, bendrovės veikloje nedalyvavo. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ji parengė 2010 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sąrašą, kurį buvo privalu pateikti valstybės įgaliotai institucijai – VĮ (duomenys neskelbtini) – ir kuriame nurodyti du akcininkai – R. P. (99 vnt. akcijų) ir G. V. (1 vnt. akcijų) (t. 10, b. l. 20–21).

31.6. Nukentėjusioji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė: „G. tada pasakė, kad jis yra 100 proc. akcininkas įmonėje, kurią jam 2002 metais pardavė V. N. ir kurioje veikla nevykdoma ir gali man parduoti 50 proc. akcijų ir vykdyti veiklą kartu. Aš pasitikrinau pas R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę, ar tikrai G. V. yra vienintelis akcininkas toje įmonėje, ar popieriai yra tvarkingi. Man buvo parodytas akcininkų žurnalas ir akcininkų sąskaitos“ (t. 10, b. l. 155).

31.7. Teismas netikėti minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais neturi jokio pagrindo, visi jie davė nuoseklius ir vienam papildžius kito parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Duomenų, kad jie siektų apkalbėti V. N., byloje nėra. Tuo tarpu tiek nuteistasis V. N., tiek liudytojas M. N., aiškindami jiems žinomas aplinkybes dėl akcijų formos, jų įsigijimo bei perleidimo, painiojasi savo paaiškinimuose, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl teisėjų kolegija turi pagrindo laikyti tokius parodymus nepatikimais ir juos atmeta.

31.8. Aplinkybę, kad ginčijamos akcijos buvo perleistos G. V., patvirtina ir pats nuteistasis V. N., nors ir teigia, kad jokia forma akcijų G. V. neperleido, jų „neperrašė“, bet tik jas „išviešino“, kad „jam būtų saugiau“. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu V. N., duodamas parodymus, pasakė: „<....> tuo metu, kai akcijos buvo išviešintos V. vardu, aš maniau, kad teisminis procesas ilgiausiai užtruks apie metus <...> aš tada vėl, kadangi jau rizika bus praėjusi, akcijas persirašysiu, taip sakyt, perimsiu atgal <...>“ (Teisiamojo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas: 1 val. 28 min. 10 sek. – 1 val. 28 min. 37 sek.). Vadinasi, tam, kad akcijos būtų „persirašytos“ ar „perimtos atgal“, jos pirmiausiai turėjo būti perduotos, o tai, kad jos buvo perduotos akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu padarytais įrašais vertybinių popierių sąskaitose, patvirtina byloje esantys duomenys. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. V. būtų naudojęs neteisėtus veiksmus prieš V. N., kuris prieš savo valią būtų perleidęs ginčijamas akcijas G. V..

31.9. Aplinkybę, kad ginčijamos akcijos visiškai nepriklausė V. N., patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė: „<...> planas buvo gauti akcijas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Šį planą pasiūlė V. N.. Aš nesigilinau į smulkmenas. Pagrindinis reikalas buvo patvirtinti mūsų skolą tarp V. N., manęs ir pono B.. <...> V. N. buvo skolingas man asmeniškai. Nenorėjau įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. <...> Kai lankiausi pas R. N. ėjo kalba, kad B. įsigys „(duomenys neskelbtini)“ kompaniją. Tikslių detalių dėl R. N. tapimo įmonės direktoriumi nežinau, jis vėliau ir tapo įmonės direktoriumi. Tai pasiūlė S. B.“ (t. 17, b. l. 31–32).

31.10. Aplinkybę, kad ginčijamos akcijos visiškai nepriklausė V. N., patvirtina ir byloje esantis 2010 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sąrašas, kuriame nurodyti du akcininkai – R. P. (99 vnt. akcijų) ir G. V. (1 vnt. akcijų) (t. 2, b. l. 190), t. y. bendrovės akcininkų sąraše V. N. nėra.

76. Apeliantas teigia, kad byloje esančios vertybinių popierių sąskaitos buvo suklastotos ir nebuvo sudarytas materialių bendrovės akcijų nuosavybės teisių perleidimo sandoris, o tai patvirtina: 1) aplinkybė, jog G. V. neturi akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalo ir jos kopijos, akcijų sertifikato indosamento originalo ir jo kopijos; 2) G. V. neteisingų duomenų nurodymas valstybės įgaliotai institucijai pateikiant deklaracijas dėl mokesčių. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti, nes G. V. neteisingų duomenų nurodymas valstybės įgaliotai institucijai yra jo mokestinis teisinis santykis su valstybės įgaliota institucija ir neteisingų duomenų nurodymas mokesčių deklaracijose neleidžia daryti išvados, kad tiek ginčijamos sutartys, tiek vertybinių popierių sąskaitos yra suklastotos. Be to, nukentėjusysis G. V. pats patvirtino, kad įrašė neteisingus duomenis deklaracijose (t. 10, b. l. 152), o tai, kad ginčijamos akcijos V. N. nepriklausė ir jis jas buvo perleidęs G. V., patvirtina kiti anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai. Kartu pažymėtina, kad apeliantas, viena vertus, teigia, kad vertybinių popierių sąskaitos yra suklastotos, tačiau, kita vertus, taip pat teigia, kad 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo nematerialios akcijos, kai jos turėjo būti materialios, ir tokiu būdu V. N., turėdamas materialias akcijas, turėjo jas perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialia, o ne nematerialia jų forma. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo nematerialia jų forma, ką teigia apeliantas, tai jos turėjo būti įgyjamos per vertybinių popierių sąskaitas ir tokia sąskaita turėtų būti V. N., t. y. sąskaita, kurią apeliantas teigia, kad yra suklastota kartu su kitomis vertybinių popierių sąskaitomis, kurios aptartos šioje byloje. Tai, kad G. V. įgijo iš V. N. akcijas nematerialia jų forma, patvirtina anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai ir vien ta aplinkybė, kad G. V. neturi akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalo ar jos kopijos nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo pripažinti, kad toks sandoris tarp nurodytų šalių nebuvo sudarytas. Taip pat aplinkybė, kad G. V. neturi akcijų sertifikato indosamento originalo ir jo kopijos neleidžia teigti, kad tarp V. N. ir G. V. nebuvo sudarytas akcijų nuosavybės teisių perleidimo sandoris, nes byloje nustatyta, kad ginčijamos akcijos buvo nematerialios, o ne materialios.

77. Apeliantas teigia, kad 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį parengė 2012 m. birželio 13 d., o ne nuo 2012 m. birželio 29 d., tačiau nepagrindžia savo argumento šiuo klausimu, nes byloje esančiame 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad šis dokumentas buvo sukurtas 2012 m. birželio 29 d. (eilutė Nr. 1, pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 99–100). Specialistas J. B. 2016 m. rugsėjo 23 d. Specialisto išvadoje (t. 15, b. l. 179–198) paaiškino, kad šis dokumentas buvo sukurtas 2012 m. birželio 29 d. panaudojus funkciją – „Save As“ ir jame nebuvo atliekamas koregavimas, nes paskutinio saugojimo data sutampa su sukūrimo data, o redagavimo laikas yra nepakitęs. Kadangi šis dokumentas buvo sukurtas kito dokumento pagrindu, tai šio dokumento sukūrimo pirmas autorius yra „(duomenys neskelbtini)“, paskutinis autorius – „R. N.“. Dokumentas nebuvo koreguojamas. Jo spausdinimo datos atributas „2012.06.14“ ankstesnis nei sukūrimo atributas, kadangi dokumentas buvo išsaugotas pasinaudojus funkcija „Save As“. Dokumento paskutinio peržiūrėjimo datos atributas – „2012.08.29 14:43“ (t. 15, b. l. 188).

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad R. N. nurodytos aplinkybės apie tai, jog 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perduotos akcijos trečiajam asmeniui priklausė V. N., vertinamos kaip R. N. gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl R. N. argumentas, kad 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis G. V. sulygo su R. P. dėl perdavimo nuosavybėn turto, kurio negalėjo perduoti dėl neturėjimo nuosavybės teisės ir negalėjimo turėti ateityje, sudarė imperatyviai įstatymo normai prieštaraujančius sandorius, atmetamas kaip nepagrįstas, nes tokią nuosavybės teisę G. V. turėjo.

79. Apeliantas teigia, kad jis nuo 2012 m. birželio 13 d., kai vienintelės akcininkės sprendimu buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iki 2014 m. kovo 17 d., kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atšauktas ir atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, teisėtai ir pagrįstai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, t. y. ir teisėtai bei pagrįstai įgijo, laikė ir naudojo antspaudą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, šį apelianto skundą atmeta kaip nepagrįstą, nes jis tapo bendrovės vadovu neteisėtai, t. y. darant nusikalstamas veikas.

80. Apeliantas teigia, kad teisėtos ir pagrįstos 2012 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis atliko tokius veiksmus:

- teisėtai ir pagrįstai parengė ir pasirašė 2012 m. birželio 13 d. sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. M. atšaukimo ir naujo vadovo – R. N. – paskyrimo, 2012 m. birželio 13 d. akcininkų sąrašą, pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) prašymą įregistruoti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ir pateikti duomenys valstybės įgaliotai institucijai buvo teisingi;

- teisėtai ir pagrįstai tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pradėjo veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvės ir naudos gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių apsauga, t. y. užsakė ir gavo naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl trumpalaikės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo turto fizinės apsaugos valdymo perėmimo laikotarpiu, su antstole V. D. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas ir įteikė R. M. akcininkės sprendimą dėl atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų ir įpareigojimą perduoti turtą, dokumentus ir seną antspaudą;

- teisėtai ir pagrįstai sudarė 2012 m. birželio 15 d. elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei 2012 m. birželio 19 d. paslaugos teikimo sutartį juridiniams asmenims su finansų įstaigomis ir tokiu būdu teisėtai ir pagrįstai gavo leidimą vykdyti pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių banko sąskaitų;

- teisėtai ir pagrįstai sudarė su advokato V. M. kontora teisinių paslaugų sutartį, nes buvo pagrindas manyti, jog neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdantys G. V. ir R. P. gali siekti perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslą, savintis turtą ir piniginę naudą, kadangi 100 proc. akcijų turinčio įmonės dalyvio sprendimai neturėtų būti ignoruojami;

- teisėtai ir pagrįstai sudarė atlygintinų paslaugų pirkimo–pardavimo sandorius ir sumokėjo už suteiktas paslaugas: 2012 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 30 600 Lt, 2012 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 000 Lt, 2012 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4 900,50 Lt, VĮ (duomenys neskelbtini) sumokėjo 112 Lt, 2012 m. birželio 26 d. antstolei V. D. sumokėjo 1 150 Lt, 2012 m. birželio 20 d. advokato V. M. kontorai sumokėjo 23 000 Lt;

- teisėtai ir pagrįstai sudarė 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartį su L. G..

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau aptarta, atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes tokių veiksmų atlikimui apeliantas neturėjo jokio teisėto pagrindo.

81. Apeliantas mano, kad teiginys, jog V. N. komunikavimas su juo po 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka sutarčių vykdymo kooperacijos principą, yra nepagrįstas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose nėra šalis.

82. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentu, kad dėl nuteistojo V. N. realaus vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. N. nesiėmė S. B. pažeistos teisės gynybos, o su nuteistuoju V. N. suderino tyčią perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą, tačiau, apelianto vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog 2012 metais V. N. buvo S. B. įgaliotu asmeniu. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad V. N. asmuo buvo susijęs su minėtomis bendrovėmis, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įgijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o kartu ir nekilnojamąjį turtą, kuriame gyveno V. N., realizavo nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai realizuojant šį turtą dalyvavo pats V. N. ir 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas derino ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turto pirkėja) atstovas, bet nuteistieji V. N. ir R. N..

83. Apeliantas savo skunde pažymi, kad 2012 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neparengė, bet kompiuteriu rinko visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusius Word formato dokumentus, kuriuos po to naudodavo „Save As“ ir / ar „Copy / Paste“ būdais rengti kitus dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip R. N. gynybos poziciją racionalizuojant 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nustatytas aplinkybes (eilutė Nr. 38 pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 99–100) bei specialisto J. B. 2016 m. rugsėjo 23 d. Specialisto išvadoje (t. 15, b. l. 179–198) nustatytas aplinkybes. Specialistas J. B. specialisto išvadoje nurodo, kad šis dokumentas buvo sukurtas 2012 m. birželio 12 d. pasinaudojus funkcija – „Save As“, ir jame neatliktas koregavimas, nes paskutinio saugojimo datos ir laiko atributai sutampa su sukūrimo datos ir laiko atributais. Dokumentas buvo sukurtas kitų dokumentų pagrindu, todėl šio dokumento spausdinimo datos atributas yra ankstesnis nei dokumento sukūrimo atributas. Šio dokumento paskutinis autorius – „R. N.“ (t. 15, b. l. 189).

84. Apeliantas teigia, kad konsolidavo valią su G. G. dėl 1 020 000 Lt paskolos suteikimo siekiant įvykdyti būsimą skolos prievolę pagal su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygtą pateikti avansinės įmokos už sulygtą įsigyti turtą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę – vertybinį popierių – vekselį, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų savo piniginės prievolės pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija negali su tuo sutikti.

84.1. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis apelianto yra pateikiama kaip sudaryta 2012 m. birželio 21 d. Analizuojant pačią reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir nevertinant jos sudarymo aplinkybių, G. G. vykdant savo įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį bendrovė būtų turėjusi lėšų apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Jeigu G. G. skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki liepos 15 d. būtų sumokėjusi už įgytą turtą sutartyje sulygtą kainą, tai G. G. būtų sumokėjęs 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu uždirbęs 50 000 Lt. Arba G. G. galėjo finansuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius (arba paskolinti pinigines lėšas) ir tokiu būdu iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. būtų buvę galima sumokėti 1 000 000 Lt už paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

84.2. Pirmosios instancijos teisme R. N. parodė, kad jis susitarė su G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo, nes nebuvo tikras, ar gaus sutartus 1 020 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokės ir jam nereikės imti iš G. G.. G. G. jam būtų davęs iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 1 000 000 Lt, kad galėtų šį vekselį apmokėti, ir nurodė: „negalėjau iš jo skolintis, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Būčiau apmokėjęs, jeigu ne laikinosios apsaugos priemonės“ (t. 15, b. l. 82, 85, 117), kurios remiantis byloje esančiais duomenimis, buvo pritaikytos 2012 m. birželio 22 d., t. y. po to, kai buvo sudaryta 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Šis argumentas pateisintų tai, kodėl G. G. nefinansavo ir negalėjo finansuoti vekselio apmokėjimo, nes, kaip teigia G. G. apeliaciniame skunde, kad jis nesuteikė 1 000 000 Lt paskolos, t. y. nefinansavo būsimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl finansavimo į G. G. nesikreipė. Šioje situacijoje, anot G. G., aktyvioji pusė buvo juridinis asmuo, o ne G. G., kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes naudos gavėja pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatas buvo būtent ši bendrovė.

84.3. Taigi išeitų, kad R. N. objektyviai negalėjo kreiptis į G. G., nes, kaip nurodo jis, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pastarosios buvo pritaikytos po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu G. G. objektyviai negalėjo įgyvendinti reikalavimo teisės perleidimo sutarties konkrečios sąlygos dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių finansavimo, nes juridinio asmens atstovas į jį nesikreipė. Tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina ir leidžia teisėjų kolegijai teigti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad į G. G. buvo kreipiamasi ne dėl 1 000 000 Lt siekiant apmokėti ginčijamą vekselį, bet dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji akcininkai negalėtų nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai nustatė, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ne 2012 m. birželio 21 d., kaip mėginama teigti apeliantų, o ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d. Tai reiškia, kad G. G. ir R. N. (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), sulygdami dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, sąlygų, aiškiai suvokė, kad G. G. ne įgyja didelės vertės turtinę teisę, naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, bet įgyja didelės vertės turtinę teisę, sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto aktyvą.

84.4. Kaip jau minėta, sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d., tiek G. G., tiek R. N. jau buvo žinomos minėtos aplinkybės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. M. pareikštos valios nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, jau paskirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriaus. Šias aplinkybes žinant reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygų suderinimas ir sutarties sudarymas reiškia, kad G. G. įgyja didelės vertės turtinę teisę iš anksto žinodamas, kad R. N. nesikreips į jį dėl taip vadinamosios paskolos suteikimo vekselio apmokėjimui ir jam nereikės suteikti 1 000 000 Lt paskolą būsimiems nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriams finansuoti. R. N., aiškindamas reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo tikslą, nurodo, kad jis nepažinojo turto pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nesijautė užtikrintai, kad 2012 m. liepos 15 d. gaus sutartus 1 020 000 Lt (t. 15, b. l. 82), bet tuo pat metu jis teigia, kad tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokės ir jam net nereikės imti iš G. G.. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią G. G. turėjo paskolinti 1 000 000 Lt, buvo garantija, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galės apmokėti vekselį (t. 15, b. l. 117). Tačiau sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data jau buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netgi neketina vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius užginčijo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta su tikslu tam, kad būtų užtikrintas 2012 m. rugpjūčio 31 d. paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimas, nes nei 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nei jos pagrindu išrašytas 2012 m. birželio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas neegzistavo 2012 m. birželio 21 d., taip pat neegzistavo ir 2012 m. liepos 10 d.

84.5. Byloje yra nustatyta, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ir pasirašyta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., o jos pagrindu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas buvo išrašytas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., t. y. avansinis mokėjimas vekselio forma buvo sukurtas anksčiau negu pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu turėjo būti atliktas avansinis mokėjimas vekselio forma, o pats avansas vekselio forma turėjo būti apmokėtas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki paties ginčijamo vekselio egzistavimo pradžios. Paties kreipimosi į G. G. tikslo nei 2012 m. liepos 10 d., nei 2012 m. birželio 21 d. netgi nebuvo. G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo informuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. N., turėjo planų įgyti nekilnojamąjį turtą Kaune, tačiau sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data G. G. buvo žinoma, kad bendrovė tokio ketinimo, kuris buvo sukurtas tik ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., neturėjo ir negalėjo turėti, todėl jis negalėjo būti informuotas apie ketinimą pirkti nekilnojamąjį turtą Kaune.

84.6. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalis G. G. ir šalies atstovas R. N. sudarydami šią sutartį atgaline data jau žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys savo mokėjimo už nekilnojamąjį turtą, įgytą 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pareigos ir G. G. neturės sumokėti 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. N. nurodytam tikslui, kurio nebuvo, užtikrinti. Sudarydami reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data tiek G. G., tiek R. N. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią nutraukti sudarytą 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nutraukimas reiškia, kad turtas, kuris buvo šios pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, kuris R. N. įvardytas kaip V. N., turės grįžti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, t. y. turtas, kuriame gyvena V. N., su kuriuo buvo nutraukta nuomos sutartis ir dėl kurio R. P., kaip išieškotoja, norėjo nukreipti išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip kreditorės dėl 1 020 000 Lt, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykis su R. P. buvo kaip skolininkės dėl išieškotinos 171 000 Eur sumos, o išieškojimas nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, esantį pas trečiuosius asmenis. Tuo tarpu turtas, kaip 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo dalykas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neturėjo būti, nes, kaip teigia R. N., jis siekė šį turtą, kuriame kartu gyvena ir V. N. (su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukusi nuomos sutartį), realizuoti, bet ne tam, kad, kaip teigia R. N., už gautas pinigines lėšas jis galėtų įsigyti turto iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, nes tokio tikslo nebuvo, ir tai patvirtina tiek paprastojo neprotestuotino vekselio ir preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties parengimo ir pasirašymo aplinkybės, tiek paties įsigyjamo turto būklė, jis buvo netinkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Tad tiek G. G., tiek R. N. jau žinojo, kad T. M. užginčijo sandorį ir mokėjimų vykdyti neketino, todėl 2012 m. liepos 15 d. 1 020 000 Lt už įsigytą neįknojamąjį turtą nemokės ir tokiu būdu G. G. negaus 1 020 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatas tam, kad jis galėtų 970 000 Lt perversti bendrovei (užsidirbdamas 50 000 Lt), iš kurių bendrovė turėtų lėšų apmokėti R. N. nurodytam vekseliui iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nors pats vekselis tuo laiku nebuvo netgi sukurtas. Tačiau G. G. galės 1 020 000 Lt išsireikalauti naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir, pagal sutarties nuostatas, uždirbdamas 50 000 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. šiomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis naudojosi, nors tam neturėjo jokio pagrindo.

84.7. Taigi apelianto argumentas, kad jis konsolidavo valią su G. G. dėl 1 020 000 Lt paskolos suteikimo siekiant įvykdyti būsimą skolos prievolę pagal su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygtą pateikti avansinės įmokos iš sulygtą įsigyti turtą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę – vertybinį popierių – vekselį, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų savo piniginės prievolės pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, yra deklaratyvaus pobūdžio, jo nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.

85. Apeliantas teigia, kad nebuvo jokių ribojimų perleisti reikalavimo teisę G. G. 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. pateikė pareiškimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį vėliau negu buvo perleista reikalavimo teisė, tačiau teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu negali sutikti.

851.1. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis pateikiama kaip sudaryta 2012 m. birželio 21 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, T. M. valios dėl sutarties nutraukimo pareiškimo, taip pat turto administratoriaus paskyrimo, tačiau R. N. jau žinant apie antstolės M. T. patvarkymą dėl turto, kuris buvo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Taigi 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu galima sakyti, kad R. N. jau žinojo apie kilusį ginčą dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas ir kuris buvo perduotas trečiajam asmeniui nuosavybės teise, bet dėl kurio nebuvo įvykęs atsiskaitymas. Tai taip pat reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto aktyvas buvo sumažėjęs, nes bendrovė pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas neteko nuosavybės teisės į parduotą turtą nuo sutarties pasirašymo ir notaro patvirtinimo momento (4.1 papunktis), t. y. turtas jau buvo realizuotas, bet už jį nebuvo atliktas atsiskaitymas, kuris turėjo būti padarytas iki 2012 m. liepos 15 d. Tai, kad tarp R. P. ir V. N. buvo kilęs ginčas dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, patvirtino ir pats nuteistasis R. N..

85.2. Pirmosios instancijos teisme R. N. parodė, kad V. N. jį įspėjo, kad tarp jo ir R. P. yra kilęs konfliktas ir pastaroji jį mėgino išmesti iš jam nupirkto namo ir tai leido R. N. suprasti, kad susidūrė su klasikiniu atveju, kai „akcininkui nedalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, o tik kaupiant bendrovės naudą, vadovams bei su jais susijusiems asmenims kyla nusikalstamos idėjos priskirti veiklos teikiamą naudą sau“. Tokiu būdu jis susitarė su G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo siekiant garantuoti tinkamą išleisto vekselio apmokėjimą (t. 15, b. l. 82). Apeliaciniame skunde R. N. nurodo, kadangi jokių ribojimų gauti reikalavimo patenkinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iki 2012 m. birželio 21 d., tai G. G. apie antstolės patvarkymą neinformavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimas nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo padarytas po to, kai buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis su G. G.. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina šių R. N. paaiškinimų, nes pati reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d., t. y. kai kilo ginčas dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. išreiškus ketinimą šią sutartį nutraukti, taip pat nebuvo paties reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo tikslo – siekio apmokėti ginčijamą vekselį, nes pats vekselis nei 2012 m. birželio 21 d., nei 2012 m. liepos 10 d. nebuvo sukurtas, nebuvo sukurta ir šio vekselio egzistavimo prielaida – preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

85.3. Sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d. tiek G. G., tiek R. N. jau buvo žinomos kelios aplinkybės: 1) jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. jau buvo išreiškęs valią dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo; 3) jau buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratorius.

85.4. Tad apelianto argumentas, kad nebuvo jokių ribojimų perleisti reikalavimo teisę G. G. 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. pateikė pareiškimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį vėliau negu buvo perleista reikalavimo teisė, teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.

86. Apeliantas teigia, kad T. M. valios pareiškimas nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo oferta UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsoliduoti valią dėl sutarties nutraukimo sandorio sudarymo, su kuriuo jis nesutiko. Tačiau pagal bylos aplinkybes toks R. N. nesutikimas buvo pareikštas 2012 m. liepos 4 d., t. y. kai tokios valios pareikšti jis negalėjo, nes: pirma, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties sampratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tapti buvusiu kreditoriumi prievoliniuose teisiniuose santykiuose 2012 m. birželio 21 d. ir būti pasitraukusi iš pirminės prievolės; antra, jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ši aplinkybė T. M. nebuvo paaiškinta.

87. Apeliantas teigia, kad sudarant 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį su G. G. V. N. nei su apeliantu, nei su G. G. nebendrininkavo. Tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys.

87.1. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad didelės vertės turtinės teisės įgijimo veikoje G. G. prisijungė prie V. N. ir R. N. po to, kai į jį kreipėsi R. N.. Bendrininkų grupė gali bendrininkauti be išankstinio susitarimo, t. y. nereikalaujama, kad bendrininkai turėtų susitarti iki objektyviosios nusikalstamos veikos pusės realizavimo pradžios. Svarbu tai, kad susitarimas būtų pasiektas iki nusikalstamos veikos pabaigos. Nagrinėjamoje byloje 2012 m. birželio 13 d. buvo sudaryta akcijų pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. N., o kartu šis asmuo tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadovu. 2012 m. birželio 15 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. N., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. M., jos pagrindu realizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas, kuriame taip pat gyvena ir V. N. ir kuris, kaip teigia R. N., yra V. N.. Šis turtas buvo realizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį nebuvo įvykęs 1 020 000 Lt atsiskaitymas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad G. G. šiuose veiksmuose nedalyvavo, o dalyvavo R. N. ir V. N.. Tačiau tam, kad G. G. galėtų įgyti didelės 1 020 000 Lt vertės turtinę teisę, nukreiptą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atimdamas reikalavimo teisę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau nurodyti V. N. ir R. N. veiksmai turėjo būti atlikti ir jie buvo atlikti pagal iš anksto parengtą susitarimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. išreiškus ketinimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, šios sutarties dalykas, kuriame taip pat gyvena V. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukusi nuomos sutartį su juo, turėjo būti sugrąžintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o į šį turtą, dėl kurio bendrovė ne tik buvo nutraukusi nuomos sutartį su V. N., bet dėl šio turto taip pat buvo nukreiptas ir R. P. išieškojimas. Kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo, R. N. kreipėsi į G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji akcininkai negalėtų nutraukti sutarties. Sutikdamas sudaryti atgaline data reikalavimo teisės perleidimo sutartį į 1 020 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. G. prisijungė prie R. N. ir V. N. sukčiavimo veikos ir taip buvo sujungtos bendros R. N., V. N. ir G. G. pastangos dėl realizuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto, kuriame gyvena V. N., ir dėl šio turto su V. N. buvo nutraukta nuomos sutartis, G. G. įgyjant didelės vertės turtinę teisę.

87.2. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, 2K-316-699/2015). Aplinkybė, kad V. N. G. G., kaip nurodo V. N. apeliaciniame skunde, nepažinojo, bendrininkavimo požymiui reikšmės neturi, nes byloje esantys duomenys rodo, kad V. N., R. N. ir G. G. pastangos buvo sutelktos, kad pastarasis įgytų didelės vertės turtinę teisę atgaline data sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, kai jau buvo pritaikytos teismo sprendimu laikinosios apsaugos priemonės, kai T. M. buvo išreiškęs valią dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. G. G. didelės vertės turtinės teisės nebūtų įgijęs, jeigu nebūtų atlikti ankstesni R. N. ir V. N. pagal išankstinį susitarimą veiksmai iki T. M. valios nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto, kuriame gyvena V. N., pirkimo–pardavimo sutarties, pareiškimo.

87.3. Tad apelianto argumentas, kad sudarant 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį su G. G. V. N. nei su apeliantu, nei su G. G. nebendrininkavo, atmetamas kaip nepagrįstas.

88. Apeliantas teigia, kad aplinkybę dėl 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties parengimo ir jos pasirašymo patvirtina PVM sąskaita faktūra, išrašyta advokato V. M. kontoroje, bei liudytojas L. G., kuris patvirtino, kad pasirašytą sutartį matė 2012 m. birželio 21 d. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

88.1. Apeliantas R. N. remiasi minėta PVM sąskaita faktūra, tačiau nutyli, kad byloje yra ir kita PVM sąskaita faktūra tokiu pačiu numeriu, ir jos buvimas kelia abejonių dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo (pasirašymo) 2012 m. birželio 21 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokato V. M. kontoros buvo parengtos dvi PVM sąskaitos faktūros: 1) 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 1, b. l. 147); 2) 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties parengimą ir už 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir vekselio parengimą, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 10, b. l. 51). Taigi turimos dvi vienodais numeriais sąskaitos faktūros, bet skirtingomis dienomis, už suteiktas skirtingas teisinio pobūdžio paslaugas, kurios įvertintos vienoda pinigine išraiška, kur suteiktų juridinių ir kitų paslaugų sąvoka pagal 2012 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūrą gali būti aiškinama labai plačiai.

88.2. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje įvardytas juridines ir kitas paslaugas suteikė D. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji suteikė minėtas paslaugas, kurios apėmė: dokumentų paruošimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo padidinimo, paruoštų dokumentų nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini), įregistruotų dokumentų įteikimą R. N.. Taip pat, anot liudytojos D. M., ji padėjo R. N. sutvarkyti akcininkų registrą, užpildė operacijų akcijomis žurnalą ir vertybinių popierių sąskaitas (t. 10, b. l. 24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis (t. 2, b. l. 70–71). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. birželio 29 d. (t. 2, b. l. 75–79), t. y. vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir įstatų pakeitimą ir nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini). Vertybinių popierių sąskaitoje Nr. 2, priklausančioje akcininkui L. G., matyti įrašai: akcijos įgytos didinant įstatinį kapitalą, 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, 2012 m. birželio 29 d. įstatai. Įgytos (ir turimos) akcijos yra 400 vnt., apmokėta ¼ didinamo įstatinio kapitalo dalis – 10 000 Lt. Likusią sumą – 30 000 Lt – reikia apmokėti iki 2013 m. birželio 20 d. Nurodyta, kad balsavimo teisę turi tik visiškai apmokėtos akcijos. Įrašo padarymo data 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 88), t. y. įrašas vertybinių popierių sąskaitoje padarytas vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir vertybinių popierių sąskaitų užpildymą. Taip pat operacijų akcijomis registravimo žurnale paskutinis įrašas padarytas 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 89–94), o operacijų akcijomis žurnalą, remiantis liudytojos D. M. parodymais, pildė būtent D. M.. Vadinasi, D. M. juridines ir kitas paslaugas, už kurias PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2012 m. birželio 22 d., taip pat dar ir teikė 2012 m. liepos 2 d. Kitaip tariant, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iki visų paslaugų (PVM sąskaitoje faktūroje įvardytų kaip juridinės ir kitos paslaugos) suteikimo fakto.

88.3. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo kontoroje klientui sąskaita faktūra yra išrašoma tik po to, kai yra atliktas darbas (t. 18, b. l. 37), t. y. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta po PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų suteikimo ir tai nebuvo padaryta. R. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas turi būti išrašyta „nedelsiant suteikus paslaugas“. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog to padaryta nebuvo. PVM sąskaita faktūra 2012 m. birželio 22 d. leidžia teigti, kad ji buvo išrašyta atgaline data. Vadinasi, 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra taip pat galėjo būti išrašyta atgaline data ir sudaro pagrindą teigti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta po 2012 m. birželio 21 d., o šią dieną buvo tik išrašyta PVM sąskaita faktūra siekiant patvirtinti R. N. aiškinamas aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties.

88.4. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad PVM sąskaita faktūra, kuria remiasi apeliantas, negali patvirtinti, jog 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, o liudytojas L. G. negalėjo matyti, kad ši sutartis buvo parengta ir sudaryta būtent 2012 m. birželio 21 d. Be to, aplinkybę, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo parengta ir sudaryta ginčijama reikalavimo teisės sutartis, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties notarinės formos nebuvimas; parodymai liudytojos notarės S. L., kuri pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad po to, kai T. M. pareiškė pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo, į šį pranešimą niekas nereagavo ir, kaip teigė notarė, nereagavo gana ilgą laiko tarpą ir tik tuomet, kai jie pradėjo gauti duomenis iš civilinės bylos, pradėjo dėliotis detalės (t. 10, b. l. 18); 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokolas ir jame užfiksuoti duomenys eilutėse Nr. 30 ir Nr. 31 (t. 2, b. l. 99–100), specialistų L. R. ir J. B. pateiktose išvadose nustatytos aplinkybės (t. 14, b. l. 110–115; t. 15, b. l. 179–198), liudytojo T. M. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad gavo reikalavimo perleidimo sutartį su inicijuojamo bankroto dokumentais (t. 10, b. l. 19); liudytojos L. L. K. parodymai, ji pirmosios instancijos teisme parodė, kad netgi nematė reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos su G. G. (t. 10, b. l. 40–41), nors jai ši sutartis kaip turto administratorei turėjo būti pateikta. Visa tai yra plačiau šio teismo atskleista nutarties motyvuose dėl G. G. ir jo gynėjo apeliacinio skundo, todėl teisėjų kolegija dar kartą jų nebekartoja. Kartu pažymėtina, kad aplinkybę, jog 2012 m. birželio 21 d. nebuvo parengta ir sudaryta ginčijama reikalavimo teisės sutartis, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje nustatyta kita aplinkybė – 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., o jos pagrindu atliktas avansinis mokėjimas vekselio forma buvo sukurtas ne 2012 m. birželio 21 d. ir ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Todėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindo reikalavimo teisės perleidimo momentu, kuris pateikiamas kaip įvykęs 2012 m. birželio 21 d., netgi nebuvo. Kitaip tariant, reikalavimo teisės perleidimo G. G. siekiant apmokėti vekselį tikslo būti negalėjo, nes pats vekselis pradėjo egzistuoti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Tai reiškia, kaip jau minėta, jog G. G. sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data jau žinojo, kad jokių būsimų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių jis finansuoti neturės.

89. Apeliantas teigia, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai notarinė forma neturėjo būti taikoma, nes, anot jo, notarinės formos reikalavimas galioja vykdant nekilnojamojo daikto perdavimo prievolę, tačiau kita pirkimo–pardavimo sutarties prievolė yra kainos sumokėjimas ir šiai prievolei jokia notarinė forma neturi būti taikoma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas savaip aiškina sutarčių teisę, nes CK 6.103 straipsnyje eksplicitiškai (aiškiai) įstatymų leidėjo nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Pagrindinė prievolė yra kilusi iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuri, remiantis CK nuostatomis, turi būti notarinės formos. Taigi, skirtingai nei mano apeliantas, reikalavimo teisės perleidimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma ir dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios R. P. atsiliepime išsakytu argumentu, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo pasirašyta atgaline data, nes notarine tvarka nebuvo galimybės jos sudaryti.

90. Apeliantas teigia, kad siekė įsigyti turtą iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti turtinės nuomos sutartį dėl šios bendrovės turto, todėl 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir 2012 m. birželio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis. Tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys.

90.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose ir savo veiksmais siekti, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Tačiau nagrinėjamoje byloje abiejų sutarties šalių atstovai neturėjo jokio ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, o turėjo tikslą – bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės – 1 000 000 Lt – vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nebuvo siekiama sukurti jokių civilinių teisinių santykių, bet civilinės teisinės priemonės buvo instrumentalizuotos darant nusikalstamas veikas bendrininkų grupe.

90.2. Įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

90.3. Nagrinėjamoje byloje A. P., kaip jo atstovaujamos įmonės direktorius, neatliko veiksmų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesikreipė, remiantis NŽT teismui pateiktais raštais, į NŽT dėl sutikimo perleisti žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)) tretiesiems asmenims, taip pat neprašė NŽT subnuomoti žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)), kuria bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš valstybės (t. 13, b. l. 27–29). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodyta, kad bendrovė būtų kreipusis į NŽT, nes ji galėjo tai padaryti iki 2012 m. spalio 30 d., ir nagrinėjamu atveju ji to nepadarė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo vekselio. Tačiau kreditoriaus veiksmai negali priklausyti nuo to, kaip skolininkas vykdo savo prievoles ikisutartiniuose santykiuose ir kreditoriaus toks pat neveikimas ikisutartiniuose santykiuose neteikia pagrindo konstatuoti skolininko kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Be to, pagal šalių sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, skolininkė turėjo visiškai apmokėti ginčijamą vekselį iki 2012 m. spalio 10 d., nuo kurios laikoma, kad pagrindinė sutartis yra nesudaroma dėl skolininkės kaltės, ir nuo šios datos turėjo būti taikomos pasekmės, todėl kreditorė (jos atstovas) turėjo tinkamai vykdyti savo bendradarbiavimo pareigą ir turėjo atlikti veiksmus (jos atstovas), kurie rodytų, kad jis ketina sudaryti pagrindinę sutartį, įskaitant jo kreipimąsi į NŽT dėl sutikimo perleisti žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims. Taip pat A. P., kaip jo atstovaujamos bendrovės direktorius, nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar atliko kitus veiksmus, kurie patvirtintų jo (bendrovės) siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Nuteistasis A. P. pirmosios instancijos teisme parodė: „laukiau pinigų, nesulaukęs atspausdinau raginimus“ (t. 15, b. l. 119). Taigi nuteistasis A. P., laukdamas pinigų, nesiėmė jokių veiksmų, kurie duotų pagrindo manyti, kad jis (bendrovė) iš viso siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Nuteistasis A. P. taip pat pirmosios instancijos teisme parodė: „Sužinojau, kad turtas yra areštuotas, kadangi pagal jį (R. N.), ne dėl jo kaltės įvyko kažkoks nesusipratimas su akcininkais. Aš į situaciją nesigilinau“ (t. 15, b. l. 119). Kaip suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį šalies atstovas, tinkamai vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, A. P. turėjo pareigą gilintis į situaciją ir svarstyti visas galimybes dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Tačiau jo nesigilinimo į situaciją veiksmai taip pat rodo, kad jau ikisutartiniuose santykiuose turto pardavėjos atstovas nebuvo suinteresuotas sudaryti pagrindinės sutarties.

90.4. Preliminarioje sutartyje šalys gali susitarti dėl atsakomybės už šios sutarties nevykdymą, numatydamos netesybas (baudą). Bauda iš esmės reiškia, kad tokiu būdu atlyginami dėl kitos šalies neįvykdymo padaryti nuostoliai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2004). Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas avanso sumokėjimas ir avanso, kaip priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, įskaitymo į netesybas galimybė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001). Iš šalių sudarytos 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė dėl avanso sumokėjimo ir šio avanso apmokėjimo būdas – išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1 000 000 Lt, kurio apmokėjimo terminas numatytas 2012 m. rugpjūčio 31 d. (2.5 papunktis). Taip pat šalys susitarė, kad iki 2012 m. spalio 10 d. iki galo neapmokėjus išrašyto 1 000 000 Lt vekselio pagrindinė sutartis nebus sudaroma dėl pirkėjos kaltės ir laikomos 1 000 000 Lt netesybomis (4.2 ir 4.5 papunkčiai).

90.5. Teismų praktikoje pažymėta, turto pardavėjas, kuris negali pagrįsti, kad jis bendradarbiavo su turto pirkėju, ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, tai toks pat turto pirkėjo neveikimas neteikia pagrindo konstatuoti pirkėjo kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nes abi sandorio šalys nesiėmė iniciatyvos ir neatliko veiksmų, patvirtinančių siekį sudaryti pagrindinę sutartį. Pardavėjo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas leidžia pirkėjui manyti, kad ir pardavėjas neteko suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl tai paneigia skolininko kaltės prezumpciją (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-213-701/2015).

90.6. Nagrinėjamoje situacijoje pirkėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kai pati kreditorė savo veiksmais nerodė ketinimo sudaryti pagrindinės sutarties, nebuvo. Nesant skolininkės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo išieškojimas dėl avanso apmokėjimo, kai dar nebuvo įvykdytas visiško jo atsiskaitymo terminas, negalėjo būti nukreiptas į skolininkę. Išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkę, kai tokio avanso neapmokėjimas ikisutartiniuose santykiuose gali būti vertinamas kaip pirkėjos susidomėjimo sudaryti pagrindinę sutartį praradimas. Tai, kad pati kreditorė (jos atstovas) neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jos bendradarbiavimo pareigos vykdymą, leidžia teigti, kad ji nebuvo suinteresuota pagrindinės sutarties sudarymu, paneigiant skolininkės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

90.7. Tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokio bendradarbiavimo pareigos vykdymo ir preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo siekiama sudaryti pagrindinės sutarties, rodo ir tai, kad pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pristatoma kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2012 m. birželio 21 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš tiesų buvo sudaryta atgaline data, taip suteikiant galimybę: pirma, R. N., kaip bendrovės direktoriui, pateisinti savo veiksmus, t. y. jo išreikštą negalėjimą apmokėti ginčijamo vekselio, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apie kurių taikymą jis sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti; antra, A. P., kaip bendrovės direktoriui, pateisinti savo veiksmus, t. y. įgijimą didelės vertės turtinės teisės jo atstovaujamos bendrovės vardu, nes pagrindinė sutartis formaliu požiūriu nebuvo sudaryta dėl skolininkės kaltės, o apie turto areštą jam niekas nepranešė; trečia, abiem nuteistiesiems visiškai nepagrįstai gintis tuo, kad tarp šalių susiklostę santykiai buvo viso labo tik civilinio pobūdžio. Taigi buvo sukurtas neteisėtas ir neatlygintinas teisinis santykis, pagal kurį buvo įgyta didelės vertės turtinė teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

90.8. Tad siekio įsigyti turtą iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryti turtinės nuomos sutartį dėl šios bendrovės turto R. N. veiksmuose nebuvo. Todėl remiantis tuo galima teigti, kad apelianto argumentas, jog siekiant įvykdyti 2 000 000 Lt sutarties su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu sukurtą piniginę atsiskaitymo prievolę buvo būtina įforminti su L. G. suderintą valią dėl 40 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujos akcijų emisijos, yra deklaracinio pobūdžio teiginys siekiant racionalizuoti savo neteisėtus veiksmus, kai siekio įsigyti ginčijamą turtą nebuvo.

91. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei 2012 m. birželio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtina byloje esanti anksčiau minėta PVM sąskaita faktūra. Tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą remdamasi tais pačiais anksčiau minėtais argumentais, pateiktais dėl 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, dėl kurios buvo pateikta ta pati PVM sąskaita faktūra, todėl teisėjų kolegija šių motyvų dar kartą nebekartoja.

92. Taip pat apeliantas teigia, kad jo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojos J. D. parodymai, kad ji 2012 m. birželio mėn. matė pasirašytą ginčijamą sutartį ir vekselį. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti, nes šios liudytojos parodymus leidžia atmesti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo sukurti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. ir ši liudytoja 2012 m. birželio mėn. ginčijamos sutarties ir vekselio matyti negalėjo, t. y. 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokolas ir jame užfiksuoti duomenys eilutėse Nr. 21, Nr. 25, Nr. 29, Nr. 39 (t. 2, b. l. 99–100); specialistų J. B. ir M. Č. pateiktose išvadose gauti rezultatai (t. 15, b. l. 179–198; t. 21, b. l. 60–62); 2013 m. sausio 24 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys tarp telefonų abonentų leido nustatyti, kad A. P. 2012 m. birželio 21 d. netgi nebuvo advokato V. M. kontoroje, o visą dieną leido kitur (t. 2, b. l. 115, 117–118). Teismas plačiau aptarė šių įrodymų turinį dalyje dėl A. P. ir jo gynėjos apeliacinio skundo, todėl dar kartą jų nebekartoja. Kartu pastebėtina, kad liudytoja J. D. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji nepažįsta nei nuteistojo R. N., nei nuteistojo V. N., negali paaiškinti, kaip jos elektroniniame laiške atsirado R. N. pavardė (t. 10, b. l. 131–132). Tačiau, anot A. P., bendra Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dirbo taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad R. N. vairuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įvairiais sutartiniais santykiais yra susijusi su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu (duomenys iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, t. 2, b. l. 45–46). Taip pat 2012 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp R. N. ir J. D. 2012 m. rugpjūčio 27 d. bei 2012 m. rugsėjo 6 d. (t. 2, b. l. 105). Todėl teigti, kad liudytoja J. D. nepažįsta R. N., negalima. Tad šios liudytojos parodymai visiškai nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių.

93. Apeliantas teigia, kad neegzistuoja nė vieno jo neteisėto veiksmo, nukreipto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį žlugdymą. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

93.1. Apeliantas teigia, kad 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes bendrovės veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas turėjo virsti piniginėmis lėšomis, kurias norėta panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai reikalingo turto (t. y. turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) įsigijimui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, to nepatvirtina byloje esantys duomenys – antstolės S. V. 2012 m. lapkričio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pridėtos fotonuotraukos.

93.2. Protokole užfiksuota: „baltų plytų pastatas, kurio durys praviros, jokia veikla pastate nevyksta, netvarkingas, mėtosi daug šiukšlių; medinis apgriuvęs pastatas be langų, durų, dalis stogo nuardyta, viduje netvarkinga, visur daug šiukšlių, pastate jokia veikla nevykdoma; gulinti sena stogo danga (šiferis), pagal pateiktą planą šioje vietoje turėtų būti pastatas, kurio nėra; trys konteineriai; metalinis statinys, jame veikla nevykdoma, užrakintas; baltų plytų, vieno aukšto pastatas – garažas, jame remontuojami automobilių varikliai ir automobiliai; baltų plytų, vieno aukšto pastatas, jame vyksta veikla, pastatas prikrautas įvairių mašinų; metalinės konstrukcijos; kiemo statiniai – asfaltuota kiemo aikštelė, lauko tualetas, prožektoriaus bokštas; teritorija aptverta tinklo tvora, prie įvažiavimo metaliniai vartai; Julijanavos gatvė ir įvažiavimas į teritoriją neasfaltuota, duobėtas“ (t. 4, b. l. 20–40).

93.3. Taigi, kas yra užfiksuota antstolės, negali būti vertinama kaip turtas, kuris buvo pritaikytas bendrovės veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad tam, kad būtų galima pritaikyti turtą veiklai vykdyti, bendrovė būtų turėjusi patirti tam tikrus finansinius kaštus, o tai negali būti vertinama kaip veikimas bendrovės naudai, ypač kai R. N. netgi nežinojo (nors turėjo žinoti) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą iš Europos Sąjungos finansavimą mokslinių tyrimų centrui (duomenys neskelbtini). Šis turtas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, turėjo būti nupirktas už 3 000 000 Lt, pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, kuris buvo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, už 1 020 000 Lt, nors pastarasis nekilnojamasis turtas bendrovės buvo įsigytas už 1 650 000 Lt. Taigi R. N. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą už kainą, kuri buvo mažesnė negu ta, už kurią bendrovė šį turtą įsigijo, todėl finansinė prasme ši operacija bendrovei buvo nuostolinga ir nerodo, kad R. N. veikė bendrovės naudai ir interesais. Kaip jau minėta, bendrovė turėjo įsigyti turto, kaip teigiama apeliaciniame skunde, už 3 000 000 Lt, kuris nebuvo tinkamas veiklai vykdyti, o tai reiškia, kad turėjo būti patirti papildomi kaštai. Apelianto naudojamas argumentas, kad 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes bendrovės veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas turėjo virsti piniginėmis lėšomis, kurias norėta panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai reikalingo turto įsigijimui, yra visiškai nepagrįstas, nes norimas įsigyti turtas, kuriam būtų reikalingos papildomos investicijos, negali būti vertinamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai reikalingas turtas ir apeliantas visiškai nepagrindė, kodėl būtent iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamas turtas buvo reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir kodėl bendrovė šios veiklos ir toliau sėkmingai negalėjo vykdyti savo ankstesnėje vietoje.

93.4. Apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą nekilnojamąjį turtą už 1 650 000 Lt, neįrodo, kad jis privalėjo vadovautis šių sandorių rezultatu, o ne kvalifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo išvada dėl rinkos vertės, tačiau šis sandoris bendrovei buvo nuostolingas ir kaip atsakingas bendrovės vadovas R. N. turėjo siekti, kad šis sandoris bendrovei finansine prasme būtų naudingas, t. y. jis atsipirktų, o ne būtų nuostolingas. Įvertinus tai, kad kvalifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo nustatyta ginčijamo turto kaina, kaip nurodo apeliantas, buvo 980 000 Lt, tai reiškia, kad parduodant bendrovės turtą už šią kainą bendrovė patiria 670 000 Lt nuostolį. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris už 1 020 000 Lt bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine prasme buvo nuostolingas. Dar daugiau, 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis su G. G., nevertinant šios sutarties sudarymo aplinkybių, savo esme taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolinga, nes G. G. turėjo iš šios sutarties uždirbti 50 000 Lt grynaisiais. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 650 000 Lt įsigytą turtą galiausiai turėjo gauti 970 000 Lt ir tai negali būti vertinama, kad buvo veikta šios bendrovės interesais ir jos naudai. Be to, R. N. sukūrė 1 000 000 Lt skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastojo neprotestuotino vekselio forma, nevertinant šio vekselio sukūrimo aplinkybių, apie kurios egzistavimą bendrovė netgi nežinojo ir tai negali būti vertinama kaip veiksmas, kuris nebuvo nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį žlugdymą. Teisinių paslaugų sutartis su advokato V. M. kontora už 23 000 Lt, kai byloje yra tik dvi PVM sąskaitos faktūros 484 Lt už kiekvieną, nevertinant jų turinio, ir nėra aišku, kur ir kokioms paslaugoms suteikti buvo panaudota likusi pinigų suma, negali būti vertinama kaip veikimas bendrovės naudai ir interesais ir t. t. O įvertinus visas aplinkybes, t. y. tai, kad 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria neteisėtai buvo įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kartu ir nekilnojamasis turtas, buvęs 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, kurio vertė 1 650 000 Lt ir kuriame gyveno nuteistasis V. N., su kuriuo bendrovė taip pat buvo nutraukusi nuomos sutartį; tai, kad atgaline data buvo sudaryta 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis su G. G. jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai suteikiant reikalavimo teisę į 1 020 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis mėgino įgyti nesumokėdamas nieko, bet sutarties turinio prasme turėdamas uždirbti 50 000 Lt; tai, kad atgaline data buvo sudaryta 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tą pačią dieną buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kai vekselis buvo pagamintas anksčiau negu jo egzistavimo prielaida – preliminarioji sutartis – ir turėjo būti apmokėtas anksčiau negu jis buvo pagamintas, o pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto nebuvo šalių tikslas ir buvo nukreiptas išieškojimas į neapmokėtą paprastąjį neprotestuotiną vekselį tam neturint jokio teisėto pagrindo; tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis, preliminarioji sutartis ir vekselis buvo pagaminti tuomet, kai jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžia teigti, kad civilinės teisinės priemonės buvo naudojamos nusikalstamiems ketinimams realizuoti ir visa tai leidžia paneigti R. N. argumentą, kad neegzistuoja nė vieno jo neteisėto veiksmo, nukreipto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį žlugdymą. Tai, ką atliko R. N. tiek vertinant jo veiksmus tik kaip civilinius teisinius santykius, tiek įvertinant jo veiksmus, apėmus neteisėtų veiksmų kontekstą, neleidžia daryti išvados, kas jis veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir jos interesais ir patvirtina tai, kad jo veiksmai buvo nukreipti tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį žlugdymą.

94. Apeliantas teigia, kad turto iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, o buvo tik sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Jis nebuvo nuteistas už tai, kad šį turtą įgijo. Iš tiesų iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas savo motyvuose naudoja tokias daromų išvadų formuluotes: „Šiuo atveju A. P. už parduotą bendrovės turtą apskritai pinigų negavo“, „Iš <...> išrašo matyti, kad <...> nekilnojamojo turto <...> vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už tą, kurią pardavė A. P. „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys duomenys rodo, kad buvo sudaryta tik preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ginčijamas turtas iš tiesų nebuvo nupirktas. Tad anksčiau aptartos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, kaip jau minėta, ginčijamas bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo parduotas, tačiau siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą buvo sukurti neegzistuojantys ikisutartiniai santykiai dėl ginčijamo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Nors tokios neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados nuosprendyje neužkirto kelio šiam teismui teisingai nuspręsti dėl nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų veikų, tačiau tokių formuluočių darymas vis dėlto neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

95. Apeliantas teigia, kad tarp šalių vyksta civiliniai ginčai, kurie gali būti išspręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes R. N. darė nusikalstamas veikas instrumentalizuodamas civilines teisines priemones ir tai negali būti vertinama kaip civilinis ginčas, spręstinas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

96. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo R. N. veikų ir atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo R. N. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, veikiant bendrininkų grupe, bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šio nuosprendžio priimant dėl to, kaip prašoma apeliaciniame skunde, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nurodytų nusikaltimų požymių, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinio skundo argumentų

97. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. G. yra nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir V. N., apgaule įgijo didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę perleidus reikalavimo teisę dėl 1 020 000 Lt skolos perėmimo už 970 000 Lt 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, pagrindu, kai V. N. ir R. N. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) naudai įgijo prieš nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. valią jiems priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (kuriame gyveno V. N.) už 1 020 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus T. M.) 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią, o reikalavimo teisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleista G. G..

98. Pirmosios instancijos teisme G. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, veikiant bendrininkų grupe, už kurią jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nepripažino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu įvertinimu dėl G. G. nuteisimo pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį ir jo dalį.

99. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl G. G. apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės neturint tam teisėto pagrindo. Apeliantai teigia, kad G. G. įgyta reikalavimo teisė yra teisėta. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

100. Iš byloje esančios 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties (t. 1, b. l. 49; t. 16, b. l. 106, 109) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus R. N.) šia sutartimi perleido G. G. reikalavimo teisę į skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus T. M.). G. G., kaip reikalavimo teisės perėmėjas, nuosavybėn perėmė reikalavimo teisę, kurios dydis yra 1 020 000 Lt. Reikalavimo teisės pagrindas – 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turto pardavėja) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turto pirkėja) (1.1 papunktis). Šia sutartimi reikalavimo teisės perėmėjas – G. G. – įsipareigojo: 1) sumokėti 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vieną mėnesį nuo visų pinigų iš skolininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – gavimo dienos (1.3 papunktis); 2) finansuoti būsimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis maksimalia finansavimo lėšų suma 1 020 000 Lt ir faktiškai finansuotų lėšų suma mažinti G. G. įsiskolinimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kai skolininkė įvykdys sutartinį įsipareigojimą sumokėti 1 020 000 Lt; 3) jeigu skolininkė neįvykdys savo pareigos tinkamai ir laiku sumokėti G. G. 1 020 000 Lt, nuo sulygtos finansuoti lėšų sumos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmėjo G. G. naudai bus skaičiuojamos 12 proc. metinės palūkanos (2.2.3 papunktis). Kitaip tariant, remiantis reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatomis, G. G., kaip reikalavimo teisės perėmėjas, įsipareigojo sumokėti 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip reikalavimo teisės perleidėjai, per vieną mėnesį nuo visų pinigų iš skolininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – gavimo dienos arba finansuoti būsimus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius už maksimalią 1 020 000 Lt pinigų sumą ir faktiškai finansuotų lėšų suma turėjo būti mažinamas perėmėjo – G. G. – įsiskolinimas perleidėjai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdys sutartinį įsipareigojimą sumokėti 1 020 000 Lt.

101. Reikalavimo teisės perleidimas suprantamas kaip susitarimas tarp pirminio kreditoriaus ir trečiojo asmens, kuris, remdamasis tokia sutartimi, tampa prievolinio teisinio santykio kreditoriumi, o buvęs kreditorius pasitraukia iš prievolinio teisinio santykio. Reikalavimo teisės perleidimas gali būti atlygintinis arba neatlygintinis. Nagrinėjamu atveju pirminis kreditorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – perleido reikalavimo teisę į skolininkę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – trečiajam asmeniui G. G. ir tokiu būdu turėjo pasitraukti iš prievolinio teisinio santykio. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido visas jai priklausančias teises pagal pirminę sutartį G. G. ir pasitraukė iš pirminės prievolės. Įvykus šalies pasikeitimui prievoliniuose teisiniuose santykiuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą sumokėti už jai parduotą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą G. G., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatas G. G. turėjo sumokėti 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip reikalavimo teisės perleidėjai, per vieną mėnesį nuo visų pinigų iš skolininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – gavimo dienos arba jis turėjo finansuoti būsimus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius už maksimalią 1 020 000 Lt pinigų sumą ir faktiškai finansuotų lėšų suma turėjo būti mažinamas jo įsiskolinimas perleidėjai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai skolininkė įvykdys sutartinį įsipareigojimą sumokėti 1 020 000 Lt (2.2.3 papunktis), t. y. ne laukti, kol skolininkė įvykdys savo įsipareigojimus ir tada finansuoti nurodytus sandorius, bet juos apmokėti iš anksto arba, remiantis apeliaciniu skundu, paskolinti pinigines lėšas minėtiems sandoriams. Vadinasi, pati reikalavimo teisės perleidimo sutartis savo esme buvo atlygintinė.

102. Analizuojant pačią reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir nevertinant jos sudarymo aplinkybių, G. G. vykdant savo įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį bendrovė būtų turėjusi lėšų apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir išeitų, kad turėtų primokėti 30 000 Lt, nes mokėtina suma pagal vekselį – 1 000 000 Lt. Jeigu G. G. skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki liepos 15 d. būtų sumokėjusi už įgytą turtą sutartyje sulygtą kainą, tai G. G. būtų sumokėjęs 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu uždirbęs 50 000 Lt. Arba G. G. galėjo finansuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius (arba paskolinti pinigines lėšas) ir tokiu būdu iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. būtų buvę galima sumokėti 1 000 000 Lt už paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

103. Apeliantai teigia, kad G. G. pateikė į bylą įrodymus, kad jis tokią pinigų sumą turėjo galimybę surinkti ir ją paskolinti juridiniam asmeniui. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pagrįstai konsolidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valią su G. G. dėl 1 020 000 Lt paskolos suteikimo siekiant įvykdyti būsimą skolos prievolę pagal vekselį, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neįvykdytų savo prievolės pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teisme R. N. parodė, kad jis susitarė su G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo, nes nebuvo tikras, ar gaus sutartus 1 020 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokės ir jam nereikės imti iš G. G.. G. G. jam būtų davęs iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 1 000 000 Lt, kad galėtų šį vekselį apmokėti, ir nurodė: „negalėjau iš jo skolintis, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Būčiau apmokėjęs, jeigu ne laikinosios apsaugos priemonės“ (t. 15, b. l. 82, 85, 117), kurios, remiantis byloje esančiais duomenimis, buvo pritaikytos 2012 m. birželio 22 d., t. y. po to, kai buvo sudaryta 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Šis argumentas pateisintų tai, kodėl G. G. nefinansavo ir negalėjo finansuoti vekselio apmokėjimo.

104. G. G. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis nesuteikė 1 000 000 Lt paskolos, t. y. nefinansavo būsimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl finansavimo į G. G. nesikreipė. Šioje situacijoje, anot apeliantų, aktyvioji pusė buvo juridinis asmuo, o ne G. G., kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes naudos gavėja, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatas, buvo būtent ši bendrovė.

105. Taigi išeitų, kad R. N. objektyviai negalėjo kreiptis į G. G., nes, kaip nurodo jis, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pastarosios buvo pritaikytos po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu G. G. objektyviai negalėjo įgyvendinti reikalavimo teisės perleidimo sutarties konkrečios sąlygos dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių finansavimo, nes juridinio asmens atstovas į jį nesikreipė. Tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina ir leidžia teisėjų kolegijai teigti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad į G. G. buvo kreipiamasi ne dėl 1 000 000 Lt siekiant apmokėti ginčijamą vekselį, bet dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji akcininkai negalėtų nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai nustatė, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ne 2012 m. birželio 21 d., kaip mėginama teigti apeliantų, o ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d., o tai reiškia, kad G. G., sulygdamas dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos atgaline data, sąlygų, aiškiai suvokė, kad jis ne įgyja didelės vertės turtinę teisę naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, bet įgyja didelės vertės turtinę teisę, dalyvauja darant nusikalstamą veiką, instrumentalizuojant civilines teisines priemones, t. y. jis dalyvauja sukuriant neteisėtą teisinį santykį sumažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto aktyvą.

106.1. 2012 m. birželio 19 d. buvo išduotas antstolės M. T. patvarkymas dėl skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotinų piniginių lėšų pagal išieškotojos R. P. vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teisme antstolė M. T. parodė, kad buvo išieškomi 171 000 Eur (590 428,80 Lt) pagal R. P. vykdomąjį dokumentą. Ji priėmė reikalavimą tretiesiems asmenims, pas kuriuos yra skolininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turto arba lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. antstolė paaiškino, kad atsiskaitant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turės pervesti jai į sąskaitą pinigus (t. 10, b. l. 34–35), t. y. sudaryto sandorio prasme niekas nesikeičia, bet ji turėtų užtikrinti pinigus išieškotojai R. P.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi R. P. suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 171 000 Eur (590 428,80 Lt) paskolą (t. 5, b. l. 76–77). Tai, kad nurodyta pinigų suma buvo paskolinta, patvirtina: mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 80), banko sąskaitos išrašas (t. 5, b. l. 81), valstybės įgaliotai institucijai pateikta deklaracija už 2008 ataskaitinius metus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą paskolą iš fizinių asmenų (t. 5, b. l. 83–84).

106.2. 2012 m. birželio 20 d. ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2012 m. birželio 19 d. R. P. ir R. M. pareiškimus ir gautas 2012 m. birželio 22 d. prokurorės pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1–2).

106.3. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kuris buvo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas; 2) uždrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimu, bei sandorių, mažinančių bendrovės turtą ar kitaip galinčių turėti įtakos bendrovės turtinėms teisėms ir priimti sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims bei prisiimti skolinius įsipareigojimus; 3) uždrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. N. sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perleidimu, bei sudarinėti kitokius sandorius, kurie mažintų bendrovės turtą, taip pat neprisiimti bendrovės vardu jokių solinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, nepriimti įsakymų dėl bendrovės darbuotojų atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva.

106.4. T. M. (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. birželio 19 d. gavo antstolės reikalavimą bei patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, ir remdamasis tuo, jog turi pagrindo manyti, kad sudarant 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo apgautas, taip pat tuo, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, galintis turėti įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytam turtui, 2012 m. birželio 22 d. pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 50; t. 3, b. l. 169; t. 5, b. l. 25).

106.5. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. priimta nutartis, ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta turto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotas asmuo – L. L. K..

107. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis pateikiama kaip sudaryta 2012 m. birželio 21 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, T. M. valios dėl sutarties nutraukimo pareiškimo, taip pat turto administratoriaus paskyrimo, tačiau R. N. jau žinant apie antstolės M. T. patvarkymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kartu ir 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi realizuoto. Taigi 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu galima sakyti, kad R. N. jau žinojo apie kilusį ginčą dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas ir kuris buvo perduotas trečiajam asmeniui nuosavybės teise, bet dėl kurio nebuvo įvykęs atsiskaitymas, o antstolė buvo nukreipusi R. P. išieškojimą. Tai taip pat reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto aktyvas buvo sumažėjęs, nes bendrovė pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas neteko nuosavybės teisės į parduotą turtą nuo sutarties pasirašymo ir notaro patvirtinimo momento (4.1 papunktis), t. y. turtas jau buvo realizuotas, bet už jį nebuvo atliktas atsiskaitymas, kuris turėjo būti padarytas iki 2012 m. liepos 15 d. Tai, kad tarp R. P. ir V. N. buvo kilęs ginčas dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, patvirtino ir pats nuteistasis R. N..

108. Pirmosios instancijos teisme R. N. parodė, kad V. N. jį įspėjo, kad tarp jo ir R. P. yra kilęs konfliktas ir pastaroji jį mėgino išmesti iš jam nupirkto namo ir tai leido R. N. suprasti, kad susidūrė su klasikiniu atveju, kai „akcininkui nedalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje, o tik kaupiant bendrovės naudą, vadovams bei su jais susijusiems asmenims kyla nusikalstamos idėjos priskirti veiklos teikiamą naudą sau“. Tokiu būdu jis susitarė su G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo siekiant garantuoti tinkamą išleisto vekselio apmokėjimą (t. 15, b. l. 82). Apeliaciniame skunde R. N. nurodo, kadangi jokių ribojimų gauti reikalavimo patenkinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iki 2012 m. birželio 21 d., tai G. G. apie antstolės patvarkymą neinformavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimas nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo padarytas po to, kai buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis su G. G.. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina šių R. N. paaiškinimų, nes pati reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d., t. y. kai jau buvo kilęs ginčas dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. išreiškus ketinimą šią sutartį nutraukti, taip pat nebuvo paties reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo tikslo – siekio apmokėti ginčijamą vekselį, nes pats vekselis nei 2012 m. birželio 21 d., nei 2012 m. liepos 10 d. nebuvo sukurtas, kaip ir nebuvo sukurta šio vekselio egzistavimo prielaida – preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

109. Sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d. tiek G. G., tiek R. N. jau buvo žinomos kelios aplinkybės: 1) jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. jau buvo išreiškęs valią dėl 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo; 3) jau buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratorius.

110. Šias aplinkybes žinant reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygų suderinimas ir sutarties sudarymas reiškia, kad G. G. įgyja didelės vertės turtinę teisę iš anksto žinodamas, kad R. N. nesikreips į jį dėl taip vadinamosios paskolos suteikimo vekselio apmokėjimui ir jam nereikės suteikti 1 000 000 Lt paskolą būsimiems nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriams finansuoti. R. N., aiškindamas reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo tikslą, nurodo, kad jis nežinojo turto pirkėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nesijautė tvirtai, kad 2012 m. liepos 15 d. gaus sutartus 1 020 000 Lt (t. 15, b. l. 82), bet tuo pat metu jis teigia, kad tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokės ir jam net nereikės imti iš G. G.. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią G. G. turėjo paskolinti 1 000 000 Lt, buvo garantija, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galės apmokėti vekselį (t. 15, b. l. 117). Tačiau sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data jau buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netgi neketina vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius užginčijo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta siekiant užtikrinti 2012 m. rugpjūčio 31 d. paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimą, nes nei 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nei jos pagrindu išrašytas 2012 m. birželio 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas neegzistavo 2012 m. birželio 21 d., taip pat neegzistavo ir 2012 m. liepos 10 d.

111. Byloje yra nustatyta, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ir pasirašyta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., o jos pagrindu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas buvo išrašytas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., t. y. avansinis mokėjimas vekselio forma buvo sukurtas anksčiau negu pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu turėjo būti atliktas avansinis mokėjimas vekselio forma, o pats avansas vekselio forma turėjo būti apmokėtas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki paties ginčijamo vekselio egzistavimo pradžios. Paties kreipimosi į G. G. tikslo nei 2012 m. liepos 10 d., nei 2012 m. birželio 21 d. netgi nebuvo. G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo informuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. N., turėjo planų įgyti nekilnojamąjį turtą Kaune, tačiau sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data G. G. buvo žinoma, kad bendrovė tokio ketinimo, kuris buvo sukurtas tik ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., neturėjo ir negalėjo turėti, todėl jis negalėjo būti informuotas apie ketinimą pirkti nekilnojamąjį turtą Kaune. G. G. negali remtis tuo, kad jis nepaskolino 1 000 000 Lt, nes juridinis asmuo į jį nesikreipė, kadangi sudarydamas atgaline data reikalavimo teisės perleidimo sutartį jis jau žinojo, kad juridinis asmuo nesikreips į jį ir jam nereikės paskolinti 1 000 000 Lt R. N. nurodytam tikslui, kurio nebuvo, užtikrinti.

112. G. G. negali remtis tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir jis įgyvendino savo teisę pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nes sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data jis jau žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdys savo apmokėjimo už nekilnojamąjį turtą, įgyto 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pareigos ir G. G. neturės sumokėti 970 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. N. nurodytam tikslui, kurio nebuvo, užtikrinti. Sudarydami reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data tiek G. G., tiek R. N. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. buvo išreiškęs valią nutraukti sudarytą 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nutraukimas reiškia, kad turtas, kuris buvo šios pirkimo–pardavimo sutarties dalykas ir kuris R. N. įvardytas kaip V. N., turės grįžti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, taigi turtas, kuriame gyvena V. N., su kuriuo buvo nutraukta nuomos sutartis ir dėl kurio R. P., kaip išieškotoja, norėjo nukreipti išieškojimą iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip kreditorės dėl 1 020 000 Lt, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai su R. P. buvo kaip skolininkės dėl išieškotinos 171 000 Eur sumos, o išieškojimas nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tuo tarpu turtas, kaip 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo dalykas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neturėjo būti, nes, kaip teigia R. N., jis siekė šį turtą, kuriame kartu gyvena ir V. N. (su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukusi nuomos sutartį), realizuoti, bet ne tam, kad, kaip teigia R. N., už gautas pinigines lėšas jis galėtų įsigyti turto iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, nes tokio tikslo nebuvo ir tai patvirtina tiek paprastojo neprotestuotino vekselio ir preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties parengimo ir pasirašymo aplinkybės, tiek paties įsigyjamo turto būklė, kuris buvo netinkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Tad tiek G. G., tiek R. N. jau žinojo, kad T. M. užginčijo sandorį ir mokėjimų vykdyti neketino, todėl 2012 m. liepos 15 d. 1 020 000 Lt už įsigytą nekilnojamąjį turtą nemokės ir tokiu būdu G. G. negaus 1 020 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuostatas tam, kad jis galėtų 970 000 Lt perversti bendrovei (užsidirbdamas 50 000 Lt), iš kurių bendrovė turėtų lėšų apmokėti R. N. nurodytam vekseliui iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nors pats vekselis tuo laiku nebuvo netgi sukurtas. Tačiau G. G. galės 1 020 000 Lt išsireikalauti naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir, pagal sutarties nuostatas, uždirbdamas 50 000 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. G. šiomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis naudojosi, nors tam neturėjo jokio pagrindo.

113. G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimu 2012 m. birželio 22 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės R. N., kuriam buvo uždrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti bet kokius sandorius ar veiksmus. Ši aplinkybė, anot apelianto, patvirtina, kad nuo nurodytos datos jis (G. G.) dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygų galėjo turėti teisinius santykius su kitais bendrovės atstovais, bet tik ne su R. N.. Tačiau, kaip rodo byloje esantys duomenys, G. G. sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, dėl kurios sąlygų jis su R. N. buvo išsamiai sutaręs (t. 15, b. l. 121), atgaline data (t. y. ne 2012 m. birželio 21 d.) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriai atstovavo R. N.), bet kuriam, kaip nurodo pats apeliantas, buvo teismo uždrausta atlikti bet kokius sandorius ar veiksmus bendrovės vardu, vis dėlto sukūrė teisinius santykius, kuriems sukurti neturėjo jokio teisinio pagrindo ir šie santykiai negali būti vertinami kaip civilinio pobūdžio, jis aiškiai suprato, kad R. N., kaip juridinio asmens atstovas, nesikreips į jį dėl finansavimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygos, kurią jie abu išsamiai buvo aptarę kartu su kitomis, vykdymo. Kartu pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d., buvo sudaryta tuo laiku, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas turto administratorius. R. N. 2012 m. liepos 10 d. neturėjo teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutarties, o G. G. derindamas su R. N. sutarties, sudarytos atgaline data, sąlygas, kurias jie išsamiai buvo aptarę, jokių civilinio pobūdžio teisinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesukūrė ir suvokė, kad neteisėtai įgyja didelės 1 020 000 Lt vertės turtinę teisę sumažindamas bendrovės turto aktyvą ir, mėgindamas šią pinigų sumą išsireikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau atliko neteisėtus veiksmus neteisėtos sutarties pagrindu.

114. Apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, jog nuteistasis G. G. reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė visiškai nesiaiškindamas ir nežinodamas tariamų ar tikrų aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime, nes to G. G. pagal sutarties turinį visiškai nereikėjo žinoti ar dėl nurodyto atlikti kokius nors veiksmus. Tačiau su tuo negalima sutikti, nes kaip asmuo, kuris užsiima panašaus pobūdžio veikla nuo 2006 metų (t. 15, b. l. 121), G. G. žinojo visas su nagrinėjama reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta atgaline data ir kurios sąlygas, kaip nurodė G. G. pirmosios instancijos teisme, jis su R. N. buvo išsamiai aptarę (t. 15, b. l. 121), susijusias aplinkybes. G. G. negali pateisinti savo neteisėtus veiksmus remdamasis sutarties nuostatomis, nes šios sutarties nuostatos santykyje su sutarties sudarymo aplinkybėmis rodo, kad G. G. žinojo apie visus V. N. ir R. N. neteisėtus veiksmus iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo (pasirašymo) ir savo veiksmais prisijungė prie didelės vertės turtinės teisės įgijimo nusikalstamos veikos darymo. G. G., sudarydamas atgaline data reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sulygdamas dėl sutarties sąlygų su R. N. ir be pagrindo įgydamas reikalavimo teisę į 1 020 000 Lt veikė nusikalstamai.

115. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentą, jog G. G. veiksmai buvo teisėti, nepatvirtina byloje esantys duomenys, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

116. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. liepos 4 d. pranešimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turinyje nurodyti duomenys.

Byloje yra pateiktas 2012 m. liepos 4 d. pranešimas, juo UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1) informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytos aplinkybės, siekiant nutraukti sudarytą 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nesudaro objektyvaus pagrindo tai padaryti; 2) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketina šios sutarties nutraukti; 3) informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad perleido naujajam kreditoriui G. G. reikalavimo teisę gauti 1 020 000 Lt pagal 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 171; t. 16, b. l. 107, 110). Tokiu pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. N. išreiškė savo valią dėl sutarties likimo, kai pagal reikalavimo teisės perleidimo sutarties sampratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tapti buvusiu kreditoriumi prievoliniuose teisiniuose santykiuose 2012 m. birželio 21 d. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. liepos 4 d. dar negalėjo būti perleidusi visas jai priklausančias teises pagal pirminę sutartį G. G. ir nebuvo pasitraukusi iš pirminės prievolės. Taip pat R. N. galėjo informuoti, kad negali sutarties nutraukti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2012 m. birželio 22 d. teismo nutartimi, bet jis išreiškė valią, kad šios sutarties nenutraukia. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pranešimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ momentu reikalavimo teisės perleidimo sutartis dar nebuvo parengta ir pasirašyta.

117. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties notarinės formos nebuvimas, kaip to reikalauja įstatymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.103 straipsnyje yra nustatyta, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Pagrindinė prievolė yra kilusi iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuri, remiantis CK nuostatomis, turi būti notarinės formos. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios R. P. atsiliepime išsakytu argumentu, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo pasirašyta atgaline data, nes notarine tvarka nebuvo galimybės jos sudaryti.

118. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia liudytojos notarės S. L. parodymai.

Pirmosios instancijos teisme notarė paaiškino, kad po to, kai T. M. pareiškė pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo, į šį pranešimą niekas nereagavo ir, kaip teigė notarė, nereagavo pakankamai ilgą laiko tarpą ir tik tuomet, kai jie pradėjo gauti duomenis iš civilinės bylos, pradėjo dėliotis detalės (t. 10, b. l. 18).

119. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia advokato V. M. kontoros pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

119.1. Apeliantas R. N. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pavedimu advokato V. M. kontora parengė 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir tai pagrindžia 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau R. N. nutyli, kad byloje yra ir kita PVM sąskaita faktūra tokiu pačiu numeriu ir kurios buvimas kelia abejonių dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo (pasirašymo) 2012 m. birželio 21 d.

119.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokato V. M. kontoros buvo parengtos dvi PVM sąskaitos faktūros: 1) 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 1, b. l. 147); 2) 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties parengimą ir už 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir vekselio parengimą, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 10, b. l. 51). Taigi turimos dvi vienodais numeriais sąskaitos faktūros, bet skirtingomis dienomis, už suteiktas skirtingas teisinio pobūdžio paslaugas, kurios įvertintos vienoda pinigine išraiška, kur suteiktų juridinių ir kitų paslaugų sąvoka pagal 2012 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūrą gali būti aiškinama labai plačiai.

119.3. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje įvardytas juridines ir kitas paslaugas suteikė D. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji suteikė minėtas paslaugas, kurios apėmė: dokumentų paruošimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo padidinimo, paruoštų dokumentų nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini), įregistruotų dokumentų įteikimą R. N.. Taip pat, anot liudytojos D. M., ji padėjo R. N. sutvarkyti akcininkų registrą, užpildė operacijų akcijomis žurnalą ir vertybinių popierių sąskaitas (t. 10, b. l. 24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis (t. 2, b. l. 70–71). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. birželio 29 d. (t. 2, b. l. 75–79), t. y. vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir įstatų pakeitimą, ir nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini). Vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje akcininkui L. G., matyti įrašai: akcijos įgytos didinant įstatinį kapitalą, 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, 2012 m. birželio 29 d. įstatai. Įgytos (ir turimos) akcijos yra 400 vnt., apmokėta ¼ didinamo įstatinio kapitalo dalis – 10 000 Lt. Likusią sumą – 30 000 Lt – reikia apmokėti iki 2013 m. birželio 20 d. Nurodyta, kad balsavimo teisę turi tik visiškai apmokėtos akcijos. Įrašo padarymo data 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 88), t. y. įrašas vertybinių popierių sąskaitoje padarytas vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir vertybinių popierių sąskaitų užpildymą. Taip pat operacijų akcijomis registravimo žurnale paskutinis įrašas padarytas 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 89–94), o operacijų akcijomis žurnalą, remiantis liudytojos D. M. parodymais, pildė būtent D. M.. Vadinasi, D. M. juridines ir kitas paslaugas, už kurias PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2012 m. birželio 22 d., taip pat dar ir teikė 2012 m. liepos 2 d. Kitaip tariant, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iki visų paslaugų (PVM sąskaitoje faktūroje įvardytų kaip juridinės ir kitos paslaugos) suteikimo fakto.

119.4. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo kontoroje klientui sąskaita faktūra yra išrašoma tik po to, kai yra atliktas darbas (t. 18, b. l. 37), t. y. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta po PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų suteikimo ir tai nebuvo padaryta. R. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas turi būti išrašyta „nedelsiant suteikus paslaugas“. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog to padaryta nebuvo. PVM sąskaita faktūra 2012 m. birželio 22 d. leidžia teigti, kad ji buvo išrašyta atgaline data. Vadinasi, 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra taip pat galėjo būti išrašyta atgaline data ir sudaro pagrindą teigti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta po 2012 m. birželio 21 d., o šią dieną buvo tik išrašyta PVM sąskaita faktūra siekiant patvirtinti R. N. aiškinamas aplinkybes dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties.

119.5. Liudytojas advokatas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo perduota 2012 m. birželio 21 d., tačiau jis šią aplinkybę nustatė tik pagal dokumentus. Taip pat liudytojas advokatas aplinkybę, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo pasirašyta šią dieną, pagrindė tik savo vidiniu įsitikinimu teigiant: „Mano vidiniu įsitikinimu, sutartis buvo pasirašyta 2012 m. birželio 21 d.“ (t. 18, b. l. 37). Tad pats liudytojas advokatas V. M. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo aplinkybės nematė, bet patvirtino aplinkybę, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis, tačiau byloje esančios PVM sąskaitos faktūros leidžia teigti, kad ši sutartis galėjo buvo parengta vėliau negu 2012 m. birželio 21 d.

120. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia byloje esantis 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 99–100), kurio Priedo Nr. 1 eilutėse Nr. 30 ir Nr. 31 užfiksuoti tokie duomenys:

120.1. Eilutė Nr. 30. Pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, failo plėtinys – „doc“, failo sukūrimo data ir laikas – „2012.08.28 14:38“, paskutinio failo atidarymo data ir laikas – „2012.08.28 14:43“, redagavimų skaičius – „2“, paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas – „2012.04.13 14:06“, dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.08.28 14:38“, paskutinio dokumento išsaugojimo data ir laikas – „2012.08.28 14:38“, dokumento autorius – „X“, paskutinį kartą redagavęs asmuo – „R. N.“.

120.2. Eilutė Nr. 31. Pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, failo plėtinys – „docx“, failo sukūrimo data ir laikas – „2012.07.10 09:45“, paskutinio failo atidarymo data ir laikas – „2012.09.10 11:51“, redagavimų skaičius – „15“, paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas – „2012.04.13 14:06“, dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.07.05 12:19“, paskutinio dokumento išsaugojimo data ir laikas – „2012.07.10 09:45“, dokumento autorius – „X“, paskutinį kartą redagavęs asmuo – „R. N.“.

121. Apeliantai teigia, kad, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto L. R., taip pat specialisto J. B. išvadomis, failo plėtinys „docx“, esantis kompaktinėje plokštelėje, buvo sukurtas kaip naujas ir nukopijuotas 2012 m. liepos 5 d., o pirminio dokumento, kurio autorius yra vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ ir kurio data yra anksčiau nei 2012 m. balandžio 13 d., pagrindu. Operacijų, susijusių su failų kopijavimu, perkėlimu iš vienos kompiuterio vietos į kitą ar kopijavimu iš ir į kompiuterį, iš kurio jie buvo nukopijuoti į kompaktinę plokštelę, nustatyti negalima, kadangi patys dokumentai tokios informacijos savyje nesaugo ir tam reikalingas detalus paties kompiuterio tyrimas. Dokumento „(duomenys neskelbtini).docx“ spausdinimo atributai ankstesni nei sukūrimo, nes dokumentai buvo sukurti kitų dokumentų pagrindu arba nukopijuoti su išlikusiais paskutiniais spausdinimo atributais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų duomenys nepaneigia, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti atspausdinta ir pasirašyta 2012 m. birželio 21 d. Tačiau, remiantis nurodytų specialistų išvadose pateiktais rezultatais, to negalima teigti.

121.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto L. R. pateiktoje 2015 m. spalio 6 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 110–115) yra nustatyta, kad dokumentas „(duomenys neskelbtini).docx“, esantis pateiktoje kompaktinėje plokštelėje 2012 m. liepos 5 d., buvo sukurtas kaip naujas dokumentas arba sukurta kopija pirminio dokumento, kurio autorius yra vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ ir kurio sukūrimo data yra ankstesnė nei jo paskutinio atspausdinimo data 2012 m. balandžio 13 d., pagrindu. Paskutinis vartotojas, kuris redagavo šį dokumentą, yra „R. N.“. Dokumentas „(duomenys neskelbtini).doc“ yra dokumento „(duomenys neskelbtini).docx“ kopija galimam tikslui – perkelti jį į kitą kompiuterį, kuris naudoja senesnę dokumentų redagavimo programos versiją (t. 14, b. l. 113).

121.2. Specialisto J. B. pateiktoje 2016 m. rugsėjo 23 d. Specialisto išvadoje (t. 15, b. l. 179–198) yra nustatyta, kad dokumento „(duomenys neskelbtini).docx“ spausdinimo datos ir laiko atributai ankstesni nei sukūrimo, nes dokumentai buvo sukurti kitų dokumentų pagrindu arba nukopijuoti su išlikusiais paskutinio spausdinimo atributais (t. 15, b. l. 186).

121.3. Šiose specialisto išvadose nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad dokumentas „(duomenys neskelbtini).docx“ buvo sukurtas remiantis jau anksčiau esančiu reikalavimo teisės perleidimo dokumento projektu. Liudytojas advokatas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad projektų pradinės versijos galėjo būti pradėti ruošti ir 2004 metais. Projektų versijas apibūdino kaip ruošinius, kurie naudojami kuriant naujus sutarčių projektus (t. 18, b. l. 37).

121.4. Remiantis specialisto J. B. išvada, dokumentas „(duomenys neskelbtini).docx“ buvo sukurtas 2012 m. liepos 5 d. (sukūrimo datos atributai – „2012/07/05“) (t. 15, b. l. 186). Aiškinant faile esančių duomenų sukūrimo datos ir laiko atributą, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidaromas naujas dokumentas. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcija „Save As“ (t. y. kaip naujo dokumento sukūrimas) šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182). Šį paaiškinimą patvirtina dokumentas „(duomenys neskelbtini).doc“, kuris, kaip nurodo specialistas L. R., yra dokumento „(duomenys neskelbtini).docx“ kopija. Remiantis specialisto J. B. išvada, dokumento sukūrimo data keičiasi tik kai dokumentas išsaugotas su funkcija „Save As“ (t. 15, b. l. 183). Iš apžiūros protokolo priedo duomenų matyti, kad dokumentas „(duomenys neskelbtini).doc“ buvo sukurtas 2012 m. rugpjūčio 28 d. (dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.08.28 14:38“) nurodant redagavimų skaičių „2“ (t. 2, b. l. 100). Specialisto išvadoje J. B. taip pat paaiškino, kad jeigu dokumentas išsaugotas su funkcijas „Save As“, tai metaduomenų reikšmei „Redagavimų skaičius“ priskiriamas skaičius 2 (t. 15, b. l. 183).

121.5. Remiantis specialisto J. B. išvada, dokumentas „(duomenys neskelbtini).docx“ paskutinį kartą buvo išsaugotas 2012 m. liepos 10 d. 9.45 val. (paskutinio išsaugojimo laiko atributai – „2012/07/10 09:45“) (t. 15, b. l. 186). Aiškindamas datos ir laiko atributą, kai aktyvuojama funkcija „Save“, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidarius failą paleidžiama funkcija „Save“. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcijomis „Save“ ir „Save As“, šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182–183).

121.6. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti pasirašyta ir vėlesne data negu 2012 m. liepos 10 d., nes buvo sukurtas naujas dokumentas – „(duomenys neskelbtini).doc“, kuris buvo, kaip nurodo specialistas L. R., dokumento – „(duomenys neskelbtini).docx“ –kopija darant neabejotiną išvadą, kad šių dokumentų turinys yra tas pats, bet kurių sukūrimo datos skiriasi (t. 14, b. l. 112).

121.7. Tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta ir vėlesniu laiku, patvirtintų liudytojos notarės S. L. parodymai. Ši liudytoja, minėta, paaiškino, kad po to, kai T. M. pareiškė pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo, į šį pranešimą niekas nereagavo ir, kaip teigė notarė, nereagavo gana ilgą laiko tarpą ir tik tuomet, kai jie pradėjo gauti duomenis iš civilinės bylos, pradėjo dėliotis detalės (t. 10, b. l. 18).

121.8. Tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta ir vėlesniu laiku, patvirtintų taip pat ir liudytojo T. M. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad gavo reikalavimo perleidimo sutartį su inicijuojamo bankroto dokumentais (t. 10, b. l. 19).

121.9. Tad ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios data nurodyta 2012 m. birželio 21 d., šią dieną negalėjo būti atspausdinta ir sudaryta (pasirašyta), ji galėjo būti atspausdinta ir sudaryta (pasirašyta) ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 10 d.

121.10. Kartu pažymėtina, jog liudytojas advokatas V. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino priešingas aplinkybes. Jis parodė, kad ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. (t. 18, b. l. 37). Tačiau teisėjų kolegija abejoja šio liudytojo parodymų objektyvumu ir negali juos laikyti patikimais remiantis tuo, kad advokato V. M. kontoroje dirba nuteistojo R. N. sutuoktinė; remiantis tuo, kad pats R. N. 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nurodytas kaip asmuo, kuris redagavo ginčijamos sutarties projektus, nors buvo advokato V. M. kontoros paslaugos gavėjas (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius); remiantis tuo, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos abejotinomis aplinkybėmis ir neleidžia kartu su kitais byloje esančiais parodymais patvirtinti liudytojo parodymų teisingumo, todėl jie atmetami.

122. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia nustatyta aplinkybė, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., o jos pagrindu atliktas avansinis mokėjimas vekselio forma buvo sukurtas ne 2012 m. birželio 21 d., o ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Todėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindo reikalavimo teisės perleidimo momentu, kuris pateikiamas kaip įvykęs 2012 m. birželio 21 d., netgi nebuvo. Kitaip tariant, reikalavimo teisės perleidimo G. G. siekiant apmokėti vekselį tikslo būti negalėjo, nes pats vekselis pradėjo egzistuoti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Tai reiškia, kaip jau minėta, jog G. G. sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data jau žinojo, kad jokių būsimų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių jis finansuoti neturės.

123. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia ir liudytojos, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriaus įgalioto asmens L. L. K. parodymai. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji netgi nematė reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos su G. G. (t. 10, b. l. 40–41), nors jai ši sutartis, kaip turto administratorei, turėjo būti pateikta.

124. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog N. L., M. V., R. K., S. L. savo veiksmuose nesuvokė R. N. nusikalstamų ketinimų, tačiau šie asmenys bent jau atliko kažkokius veiksmus, o G. G. jokių veiksmų nebuvo atlikęs. Tačiau anksčiau aptarti teismo argumentai leidžia paneigti G. G. teiginį apie jokių veiksmų nebuvimo nepagrįstumą. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

125. Apeliantai apeliacinio skundo motyvuose teigia, kad nuteistojo G. G. veiksmuose nebuvo bendrininkavimo požymio ir jis nebuvo teismo nustatytas. Tačiau su tokiu G. G. veiksmų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

125.1. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad didelės vertės turtinės teisės įgijimo veikoje G. G. prisijungė prie V. N. ir R. N. po to, kai į jį kreipėsi R. N.. Bendrininkų grupė gali bendrininkauti be išankstinio susitarimo, t. y. nereikalaujama, kad bendrininkai turėtų susitarti iki objektyviosios nusikalstamos veikos pusės realizavimo pradžios. Svarbu tai, kad susitarimas būtų pasiektas iki nusikalstamos veikos pabaigos. Nagrinėjamu atveju būtent toks bendrininkavimas ir buvo dėl G. G. veikos.

125.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 13 d. buvo sudaryta akcijų pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. N., o kartu šis asmuo tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadovu. 2012 m. birželio 15 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. N., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama T. M., jos pagrindu realizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas, kuriame taip pat gyvena ir V. N., o su pastaruoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukusi nuomos sutartį, ir šis turtas, kaip teigia R. N., yra V. N.. Minėtas turtas realizuotas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį nebuvo įvykęs 1 020 000 Lt atsiskaitymas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad G. G. šiuose veiksmuose nedalyvavo, o dalyvavo R. N. ir V. N.. Tačiau tam, kad G. G. galėtų įgyti didelės 1 020 000 Lt vertės turtinę teisę, nukreiptą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atimdamas reikalavimo teisę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau nurodyti V. N. ir R. N. veiksmai turėjo būti atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. M. išreiškus ketinimą nutraukti 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, šios sutarties dalykas, kuriame taip pat gyvena V. N., turėjo būti sugrąžintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri su V. N. buvo nutraukusi nuomos sutartį, apskaitą, o dėl šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto taip pat buvo nukreiptas ir R. P. išieškojimas. Kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo, R. N. kreipėsi į G. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji akcininkai negalėtų nutraukti sutarties. G. G., sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data, derindamas su R. N. sutarties sąlygas, atliko bendrus nusikalstamus veiksmus įgyjant didelės vertės turtinę teisę. Sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data, G. G. aiškiai suvokė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlyga dėl būsimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių nebus vykdoma, bendrovė neturėjo jokio ketinimo įsigyti nekilnojamojo turto Kaune nei 2012 m. birželio 21 d., nei 2012 m. liepos 10 d. G. G., sudarydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį atgaline data ir sulygdamas dėl jos sąlygų, jau žinojo apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kad R. N. sudaryti tokios sutarties neturėjo jokios teisės. Sutikdamas sudaryti atgaline data reikalavimo teisės perleidimo sutartį į 1 020 000 Lt, G. G. prisijungė prie R. N. ir V. N. sukčiavimo veikos ir taip buvo sujungtos bendros R. N., V. N. ir G. G. pastangos dėl realizuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto, kuriame gyvena V. N., su kuriuo buvo nutraukta nuomos sutartis, G. G. įgyjant didelės vertės turtinę teisę.

125.3. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, 2K-316-699/2015). Tai, kad G. G. nepažinojo V. N. ir su juo asmeniškai nebuvo aptaręs daromos nusikalstamos veikos detalių, bendrininkavimo požymiui nustatyti neturi jokios reikšmės, nes tai patvirtina anksčiau aptarti visų nuteistųjų atlikti veiksmai. Be to, G. G. nebuvo nuteistas už tai, kad jis įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo sutarties pagrindu didelės – 3 067 610,00 Lt – vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Todėl apeliantų argumentai, kad byloje nėra nustatyta, jog G. G. žinojo apie aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio sandorio įregistravimo VĮ (duomenys neskelbtini), jog jis žinojo apie aplinkybes, susijusias su tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymu, jog jis žinojo apie aplinkybes, susijusias su 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, atmetami kaip nepagrįsti.

125.4. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe, padaryta iš šio teismo aprašytų kitų nuteistųjų veiksmų. Tačiau su tuo negalima sutikti, nes G. G. veiksmai yra susiję su kitų nuteistųjų veiksmais, kurie gali būti įvardyti kaip pirmesni lyginant su G. G., prie kurių pastarasis prisijungė.

125.5. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nenustatė G. G. bendrininkavimo požymio kartu su nuteistaisiais V. N. bei R. N., o jo kaltė bendroje veikoje kartu su V. N. ir R. N. teismo įtvirtinta atskirame nuosprendžio motyvuojamosios dalies skyriuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kaip teismas sudėlioja argumentus nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, neleidžia teigti, kad tai rodo, jog G. G. veikoje nėra kaltės ir bendrininkavimo požymio. Išvada dėl G. G. kaltės ir bendrininkavimo daroma iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies struktūrinės dalies, skirtos V. N. ir R. N. nusikalstamų veikų aptarimui, ir teismas labai glaustai aptarė G. G. veikos aspektus kitoje nuosprendžio motyvuojamosios dalies struktūrinėje dalyje, nesudarydamas pagrindo nei paneigti G. G. kaltės, nei bendrininkavimo požymio buvimo. Tai, kad nuteistųjų bendrininkavimo požymis įžvelgiamas sistemiškai skaitant dvi struktūriškai atskirtas dalis, galėtų būti įvertinta kaip teismo argumentacijos trūkumas, kuris nėra savarankiškas ir pakankamas pagrindas išvadai, kad teismas bendrininkavimo požymio iš viso nenustatė.

125.6. Tad apeliacinio skundo argumentas, jog G. G. veikoje nebuvo bendrininkavimo požymio ir skundžiamame nuosprendyje teismas šio požymio nenustatė, atmetamas kaip nepagrįstas.

126. Apeliantai teigia, kad tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris gali būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

126.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, jis turi kilti iš civilinio pobūdžio teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju tarp asmenų nebuvo atsiradusių jokių civilinių teisinių santykių, o buvo sukurtas neteisėtas teisinis santykis darant nusikalstamą veiką prisidengiant civiliniais teisiniais instrumentais, o nusikalstamos veikos mėginimas legalizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba asmenų nusikalstamų veiksmų instrumentalizavimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka.

126.2. Tad apeliantų argumentas, kad tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, kuris turi būti sprendžiamas naudojant civilines teisines priemones, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

127. Apeliantai teigia, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra perrašytos iš kaltinamojo akto, o tai prieštarauja konstituciniam principui – teisingumą vykdo tik teismai. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

127.1. Baudžiamojo proceso logika yra tokia, kad pranešimas apie įtarimą (galutinis), kaltinamasis aktas ir apkaltinamasis nuosprendis turi būti apie tą patį. Įstatymas nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia atsižvelgdamas į subjektus, dėl kurių nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis turinys. Įstatyme yra nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Teisiamajame posėdyje tiriant įrodymus gali paaiškėti aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų, taip pat gali paaiškėti, kad prokuroras kaltinamajame akte netiksliai suformulavo kaltinimą ir kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Esant šiai situacijai įstatymas taip pat numato galimybę teisme pakeisti kaltinimą vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis keičiant tiek bylos faktines aplinkybes, tiek veikos kvalifikavimą. Tai, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės sutampa su kaltinamajame akte išaiškintomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos procesinės taisyklės, pagal kurias turi vykti baudžiamasis procesas, taip pat prieštarauja apeliantų nurodytam konstituciniam principui – teisingumą vykdo tik teismai.

127.2. Tad nagrinėjamu atveju apeliantų nurodyto pažeidimo nėra, todėl argumentas, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra perrašytos iš kaltinamojo akto, o tai prieštarauja konstituciniam principui – teisingumą vykdo tik teismai, atmetamas kaip nepagrįstas.

128. Apeliantai teigia, kad civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys G. G., taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. P. bei G. V. civiliniai ieškiniai yra pareikšti pradėjus įrodymų tyrimą ir tai prieštarauja BPK 112 straipsnio 1 daliai. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

128.1. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys gali būti paduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi vėliau reiškiamas civilinis ieškinys turi būti nepriimamas, nes pradėjus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme turi būti aiškios įrodinėjimo ribos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu tuo požiūriu, kad pradėjus įrodymų tyrimą civilinis ieškinys turi būti nepriimamas. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje apeliantų nurodyta BPK norma nebuvo pažeista.

128.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji R. P. ir G. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė buvo pateikę civilinius ieškinius (t. 2, b. l. 2–3; 15–16; 18–23). Taigi civiliniai ieškiniai buvo pareikšti iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė bylą nagrinėjant teisme ir teismui jau pradėjus įrodymų tyrimą pateikė civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą civilinį ieškinį (t. 13, b. l. 20–26). Taigi nukentėjusieji R. P. bei G. V. nepateikė civilinių ieškinių pažeidus BPK 112 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė patikslino civilinį ieškinį įrodymų tyrimo metu.

128.3. Remiantis kasacinio teismo praktika galima teigti, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios ir jis ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Tačiau tam tikrais atvejais, kasacinio teismo vertinimu, ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2008).

128.4. Iš 2015 m. gegužės 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja paklausė proceso dalyvių dėl galimumo pridėti prie bylos patikslintą civilinį ieškinį. G. G. ir jo gynėjas turėjo galimybę išsakyti savo poziciją dėl ieškinio ir civilinės ieškovės atstovės patikslintam civiliniam ieškiniui paprieštaravo (t. 13, b. l. 46–47). Teisėja, atsižvelgdama į proceso dalyvių pateiktas nuomones dėl patikslinto ieškinio priėmimo ir pridėjimo prie bylos, nutarė jį priimti ir pridėti nurodant, kad civilinis ieškinys nepridedamas prie bylos tada, kai suma yra didinama, tačiau ieškinį tikslinti galima (t. 13, b. l. 48). Iš civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio turinio matyti, kad reikalaujama suma liko nepakitusi, t. y. 2 084 070,27 Lt (603 588 Eur) (t. 2, b. l. 15–16; t. 13, b. l. 20–26). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad G. G. gynėjas nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu, kai G. G. pagal ieškinį buvo neatlygintinai perleista 1 020 000 Lt reikalavimo teisė į turtą, kuriuo civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau disponuoja (t. 13, b. l. 46–47). Šis klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išspręstas vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino tai, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo aplinkybė, jog dalis turto civilinei ieškovei yra grąžinta, tačiau tikslios sumos nesuskaičiuotos ir dokumentais nepagrįstos, o teismas negali tiksliai apskaičiuoti pareikšto civilinio ieškinio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme civilinis ieškinys buvo nagrinėtas ir nuteistojo G. G. (civilinio atsakovo) teisės buvo užtikrintos, jam buvo suteiktos visos procesinės galimybės gintis nuo patikslinto civilinio ieškinio, todėl teigti, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, nėra pagrindo.

128.5. Tad apeliantų argumentas, kad civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys G. G., taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. P. bei G. V. civiliniai ieškiniai yra pareikšti pradėjus įrodymų tyrimą ir tai prieštarauja BPK 112 straipsnio 1 daliai, atmetamas kaip nepagrįstas.

129. Apeliantai teigia, kad G. V. ir R. P. civilinio ieškinio G. G. nereiškia, jis yra susijęs teisiniais santykiais tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino civiliniams ieškovams R. P., G. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, ir priteisė iš G. G. solidariai su kitais nuteistaisiais atlyginti proceso išlaidas nukentėjusiajai R. P.. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies.

129.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostata, kuria pripažįstama teisė R. P., G. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, gali būti vertinama kaip bendro pobūdžio, kuria nėra nustatoma, kad G. G. yra civilinis atsakovas G. V. ir R. P.. Šia nuostata teismas tik pripažįsta G. V. ir R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į jų pareikštų ieškinių patenkinimą, neatsižvelgiant ir nesprendžiant G. G. atvejo, nes tolesnis žalos atlyginimo klausimas bus nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant ir į G. G. santykį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat į tai, kad R. P. ir G. V. G. G. ieškinių baudžiamajame procese nebuvo pareiškę. Tad ši apeliacinio skundo argumentų dalis yra atmetama kaip nepagrįsta.

129.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuspręsta solidariai iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. priteisti 1 752 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokatės dalyvavimu šioje byloje, R. P., tenkinus jos prašymą. R. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė akcininkė, buvo įtraukta į procesą dėl taip pat ir G. G. nusikalstamų veiksmų, nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, G. G. yra tik teisiniais santykiais susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. P. patį civilinį ieškinį yra pareiškusi tik R. N.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti R. P. proceso išlaidas, susijusias su advokatės dalyvavimu šioje byloje, ir G. G. (kartu su V. N., R. N. ir A. P.). Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skolininko prievolės rūšies proceso išlaidų, susijusių su advokatės dalyvavimu, požiūriu. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso išlaidos, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš kaltininkų priteisiamos ne solidariai, o dalimis. Todėl iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. priteisiamos lygiomis dalimis po 438 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis tuo, skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

130. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo G. G. veikos ir atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad naikinti skundžiamą teismo nuosprendį priimant dėl to G. G., kaip prašoma apeliaciniame skunde, išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinio skundo argumentų

131. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. yra nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N., apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt – vertės turtinę teisę pagaminto netikro dokumento – 2012 m. birželio 21 d. paprastojo neprotestuotino 1 000 000 Lt vekselio, kaip avanso, dėl kurio apmokėjimo buvo nukreiptas antstolio išieškojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu, t. y. pagaminto ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Šis buvo pagamintas iki savo egzistavimo pagrindo – 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto (kuris nuosavybės teise priklausė bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“) pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos atgaline data (tarp bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus A. P.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus R. N.)), pagaminimo. T. y. pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pradėjo egzistuoti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. Tokiais veiksmais buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelė žala.

132. Pirmosios instancijos teisme A. P. kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, veikiant bendrininkų grupe, už kurias buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nepripažino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu įvertinimu dėl A. P. nuteisimo pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius ir jų dalis.

133. Apeliantai teigia, kad skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai nepagrindžia apgaulės panaudojimo ir siekio bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, A. P. veikė teisėtai. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti, nes to nepatvirtina byloje esantys duomenys.

134. Byloje yra pateikta 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjos – bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus A. P.) – ir pirkėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus R. N.) (t. 2, b. l. 72–74).

135. Preliminarioji sutartis – tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. 2012 m. birželio 21 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi sulygta:

135.1. Sutarties dalykas – turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir turtinė nuomos teisė į jį, be kita ko, į: 1) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.4695 ha, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, valdymo pagrindas – 2009 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 16 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1.9 papunktis); 2) nuomos teisė į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,4695 ha, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, valdymo pagrindas 2008 m. kovo 17 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2009 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2.1.10 papunktis).

135.2. Turto kaina be PVM – 3 000 000 Lt (2.2 papunktis).

135.3. Pirkėja prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo pardavėjai 1 000 000 Lt avansą, išrašydama paprastąjį neprotestuotiną 1 000 000 Lt vekselį, vekselio apmokėjimo terminas – 2012 m. rugpjūčio 31 d., šis avansas bus įskaitomas į turto pardavimo kainą (2.5 papunktis).

135.4. Pagrindinė parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas notariškai bus pasirašyti ne vėliau kaip 2012 m. spalio 30 d. Prieš pasirašant pagrindinę sutartį pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai 2 000 000 Lt arba atsiskaityti perimdama pardavėjos įsipareigojimus pagal 2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir sumokėdama skirtumą tarp pardavėjos sutartinio įsiskolinimo valstybei pagal minėtą 2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį ir turto pardavimo kainos (3.1 papunktis).

135.5. Jeigu turto pirkimo–pardavimo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas nepasirašomi iki 2012 m. spalio 30 d. dėl pirkėjos kaltės, avansas negrąžinamas ir laikomas 2012 m. spalio 30 d., o pagrindinės sutarties sudarymo termino atidėjimo atveju (dėl NŽT atsisakymo duoti sutikimą perleisti sutartinį įsipareigojimą pagal 2006 m. birželio 29 d. Valstybinio žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį) 2012 m. gruodžio 31 d. pirkėjos sumokėtomis pardavėjui 1 000 000 Lt netesybomis (4.2, 4.4 papunkčiai).

135.6. Jeigu pardavėja iki 2012 m. spalio 30 d. nesuderina su NŽT įsiskolinimo pagal 2006 m. birželio 29 d. Valstybinio žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį dydžio ir negauna jos sutikimo perleisti šį sutartinį įsipareigojimą pirkėjai, tai nelaikoma šios sutarties pažeidimu ir dėl šios priežasties pagrindinės sutarties sąlygos sudarymo terminas gali būti atidėtas, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nesuderinus pardavėjos minėtų sutartinių įsipareigojimų ir (ar) negavus NŽT sutikimo perleisti įsipareigojimus, pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o pirkėja neturės teisės reikalauti perduoti jai pardavėjos įsipareigojimus pagal 2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, kaip dalinį turto pardavimo kainos apmokėjimą (4.4 papunktis).

135.7. Pirkėjai iki 2012 m. spalio 10 d. iki galo neapmokėjus išrašyto 1 000 000 Lt dydžio paprastojo neprotestuotino vekselio, pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaroma ir bus laikoma nesudaryta dėl pirkėjos kaltės. Šiuo atveju pirkėjai taikomos pasekmės – avansas (išrašytas vekselis) – laikomas 2012 m. spalio 10 d. pirkėjos sumokėtomis pardavėjai 1 000 000 Lt dydžio netesybomis (4.5 papunktis).

136. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog A. P., pasirašinėdamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį atgaline data ir kitą dieną pateikęs notarui, suvokė, kad sudarydamas preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tikrosios valios neišreiškia ir neįgyvendina, o dirbtinai siekia įgyti didelės vertės svetimą turtą. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka.

137. Apeliantai sutinka, kad ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose šalys turi elgtis sąžiningai, taip pat šalys turi elgtis sąžiningai ir sudarant sutartis, todėl A. P. negalėjo kilti abejonių, kad R. N. nėra įmonės direktorius ir jis negali įmonės vardu tartis dėl turto įgijimo, rašytis preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, priimti vekselį kaip užtikrinimo priemonę, juolab, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu vertėsi nekilnojamojo turto pardavimu bei nekilnojamojo turto nuoma. Iš tiesų šis argumentas tiktų, jeigu A. P. būtų veikęs kaip sąžiningas turto pardavėjos atstovas, o to nepatvirtina byloje esantys duomenys.

138. Šalys turi pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose ir savo veiksmais siekti, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Tačiau nagrinėjamoje byloje abiejų sutarties šalių atstovai neturėjo jokio ketinimo sudaryti pagrindinės sutarties, o turėjo tikslą – bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės – 1 000 000 Lt – vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nebuvo siekiama sukurti jokių civilinių teisinių santykių, bet civilinės teisinės priemonės buvo instrumentalizuotos darant nusikalstamas veikas bendrininkų grupe.

139. Įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

140. Nagrinėjamoje byloje A. P., kaip jo atstovaujamos įmonės direktorius, neatliko veiksmų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesikreipė, remiantis NŽT teismui pateiktais raštais, į NŽT dėl sutikimo perleisti žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)) tretiesiems asmenims, taip pat neprašė NŽT subnuomoti žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)), kuria bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš valstybės (t. 13, b. l. 27–29). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodyta, kad bendrovė būtų kreipusis į NŽT, nes ji galėjo tai padaryti iki 2012 m. spalio 30 d., ir nagrinėjamu atveju ji to nepadarė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo vekselio. Tačiau kreditoriaus veiksmai negali priklausyti nuo to, kaip skolininkas vykdo savo prievoles ikisutartiniuose santykiuose ir kreditoriaus toks pat neveikimas ikisutartiniuose santykiuose neteikia pagrindo konstatuoti skolininko kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Be to, pagal šalių sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, skolininkė turėjo visiškai apmokėti ginčijamą vekselį iki 2012 m. spalio 10 d., nuo kurios laikoma, kad pagrindinė sutartis yra nesudaroma dėl skolininkės kaltės ir nuo šios datos turėjo būti taikomos pasekmės, todėl kreditorė (jos atstovas) turėjo tinkamai vykdyti savo bendradarbiavimo pareigą ir turėjo atlikti veiksmus (jos atstovas), kurie rodytų, kad jis ketina sudaryti pagrindinę sutartį, įskaitant jo kreipimąsi į NŽT dėl sutikimo perleisti žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims. Taip pat A. P., kaip jo atstovaujamos bendrovės direktorius, nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar atliko kitus veiksmus, kurie patvirtintų jo (bendrovės) siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Nuteistasis A. P. pirmosios instancijos teisme parodė: „laukiau pinigų, nesulaukęs atspausdinau raginimus“ (t. 15, b. l. 119). Taigi nuteistasis A. P., laukdamas pinigų, nesiėmė jokių veiksmų, kurie duotų pagrindo manyti, kad jis (bendrovė) iš viso siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Nuteistasis A. P. taip pat pirmosios instancijos teisme parodė: „Sužinojau, kad turtas yra areštuotas, kadangi pagal jį (R. N.), ne dėl jo kaltės įvyko kažkoks nesusipratimas su akcininkais. Aš į situaciją nesigilinau“ (t. 15, b. l. 119). Kaip suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį šalies atstovas, tinkamai vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, A. P. turėjo pareigą gilintis į situaciją ir svarstyti visas galimybes dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Tačiau jo nesigilinimo į situacijos veiksmai taip pat rodo, kad jau ikisutartiniuose santykiuose turto pardavėjos atstovas nebuvo suinteresuotas sudaryti pagrindinės sutarties.

141. Preliminarioje sutartyje šalys gali susitarti dėl atsakomybės už šios sutarties nevykdymą, numatydamos netesybas (baudą). Bauda iš esmės reiškia, kad tokiu būdu atlyginami dėl kitos šalies neįvykdymo padaryti nuostoliai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2004). Preliminarioje sutartyje gali būti numatytas avanso sumokėjimas ir avanso, kaip priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, įskaitymo į netesybas galimybė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001). Iš šalių sudarytos 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė dėl avanso sumokėjimo ir šio avanso apmokėjimo būdas – išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1 000 000 Lt, kurio apmokėjimo terminas numatytas 2012 m. rugpjūčio 31 d. (2.5 papunktis). Taip pat šalys susitarė, kad iki 2012 m. spalio 10 d. iki galo neapmokėjus išrašyto 1 000 000 Lt vekselio, pagrindinė sutartis nebus sudaroma dėl pirkėjos kaltės ir laikomos 1 000 000 Lt netesybomis (4.2 ir 4.5 papunkčiai).

142. Teismų praktikoje pažymėta, turto pardavėjas, kuris negali pagrįsti, kad jis bendradarbiavo su turto pirkėju, ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, tai toks pat turto pirkėjo neveikimas neteikia pagrindo konstatuoti pirkėjo kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nes abi sandorio šalys nesiėmė iniciatyvos ir neatliko veiksmų, patvirtinančių siekį sudaryti pagrindinę sutartį. Pardavėjo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas leidžia pirkėjui manyti, kad ir pardavėjas neteko suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl tai paneigia skolininko kaltės prezumciją (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-213-701/2015).

143. Nagrinėjamoje situacijoje pirkėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kai pati kreditorė savo veiksmais nerodė ketinimo sudaryti pagrindinės sutarties, nebuvo. Nesant skolininkės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo išieškojimas dėl avanso apmokėjimo, kai dar nebuvo įvykdytas visiško jo atsiskaitymo terminas, negalėjo būti nukreiptas į skolininkę. Išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkę, kai tokio avanso neapmokėjimas ikisutartiniuose santykiuose gali būti vertinamas kaip pirkėjos susidomėjimo sudaryti pagrindinę sutartį praradimas. Pačios kreditorės (jos atstovo) neatlikimas jokių veiksmų, kurie rodytų jos bendradarbiavimo pareigos vykdymą, leidžia teigti, kad ji nebuvo suinteresuota pagrindinės sutarties sudarymu, paneigiant skolininkės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

144. Tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokio bendradarbiavimo pareigos vykdymo ir preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo siekiama sudaryti pagrindinės sutarties, rodo ir tai, kad pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pristatoma kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2012 m. birželio 21 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš tiesų buvo sudaryta atgaline data, taip suteikiant galimybę: pirma, R. N., kaip bendrovės direktoriui, pateisinti savo veiksmus, t. y. jo išreikštą negalėjimą apmokėti ginčijamo vekselio, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apie kurių taikymą jis sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti; antra, A. P., kaip bendrovės direktoriui, pateisinti savo veiksmus, t. y. įgijimą didelės vertės turtinės teisės jo atstovaujamos bendrovės vardu, nes pagrindinė sutartis formaliu požiūriu nebuvo sudaryta dėl skolininkės kaltės, o apie turto areštą jam niekas nepranešė; trečia, abiem nuteistiesiems visiškai nepagrįstai gintis tuo, kad tarp šalių susiklostę santykiai buvo viso labo tik civilinio pobūdžio. Taigi buvo sukurtas neteisėtas ir neatlygintinis teisinis santykis, pagal kurį buvo įgyta didelės vertės turtinė teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

145. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia byloje esantis 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 99–100), kurio Priedo Nr. 1 eilutėse Nr. 21, Nr. 25, Nr. 29 ir Nr. 39 užfiksuoti tokie duomenys:

24.1. Eilutė Nr. 21. Pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, failo plėtinys – „doc“, failo sukūrimo data ir laikas – „2012.09.06 10:11“, paskutinio failo atidarymo data ir laikas – „2012.09.06 12:52“, redagavimų skaičius – „3“, paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas – „2010.12.20 11:33“, dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.09.05 16:36“, paskutinio dokumento išsaugojimo data ir laikas – „2012.09.06 10:11“, dokumento autorius – „L. M.“, paskutinį kartą redagavęs asmuo – „R. N.“.

24.2. Eilutė Nr. 29. Pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, failo plėtinys – „doc“, failo sukūrimo data ir laikas – „2012.09.06 10:13“, paskutinio failo atidarymo data ir laikas – „2012.09.06 12:52“, redagavimų skaičius – „5“, paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas – „2012.09.06 10:07“, dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.09.05 16:39“, paskutinio dokumento išsaugojimo data ir laikas – „2012.09.06 10:13“, dokumento autorius – „J.“, paskutinį kartą redagavęs asmuo – „R. N.“.

24.3. Eilutė Nr. 39. Pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, failo plėtinys – „doc“, failo sukūrimo data ir laikas – „2012.09.06 09:51“, paskutinio failo atidarymo data ir laikas – „2012.10.18 10:54“, redagavimų skaičius – „5“, paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas – „2012.09.06 09:51“, dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.09.05 16:41“, paskutinio dokumento išsaugojimo data ir laikas – „2012.09.06 09:51“, dokumento autorius – „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą redagavęs asmuo – „R. N.“.

24.4. Eilutė Nr. 25. Pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, failo plėtinys – „doc“, failo sukūrimo data ir laikas – „2012.09.21 08:59“, paskutinio failo atidarymo data ir laikas – „2012.10.09 15:59“, redagavimų skaičius – „10“, paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas – „2012.09.21 08:53“, dokumento sukūrimo data ir laikas – „2012.08.27 10:09“, paskutinio dokumento išsaugojimo data ir laikas – „2012.09.21 08:59“, dokumento autorius – „R.“, paskutinį kartą redagavęs asmuo – „R. N.“.

146. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo paruošti ir pasirašyti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d., yra nepagrįsti ir teigia, kad tiek preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, tiek paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo paruošti ir pasirašyti būtent 2012 m. birželio 21 d. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados neleidžia daryti apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei specialistų J. B. ir M. Č. pateiktose išvadose nustatytos aplinkybės.

146.1. Specialisto J. B. pateiktoje 2016 m. rugsėjo 23 d. Specialisto išvadoje (t. 15, b. l. 179–198) yra nustatyti galbūt susiję dokumentai – „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“, nes jų sukūrimo laiko atributai yra: 1) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.09.05 16:36“; 2) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.09.05 16:39“; 3) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.09.05 16:41“ (t. 15, b. l. 184). Aiškindamas faile esančių duomenų sukūrimo datos ir laiko atributą, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidaromas naujas dokumentas. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcija „Save As“ (t. y. kaip naujo dokumento sukūrimas) šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182). Tai, kad dokumento sukūrimo data ir laikas keičiasi, patvirtina ir specialistas M. Č., teikęs 2018 m. kovo 12 d. Specialisto išvadą (t. 21, b. l. 60–62).

146.2. Apžiūros protokole yra užfiksuota, kad: 1) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio išsaugojimo data ir laikas yra „2012.09.06 10:11“; 2) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio išsaugojimo data ir laikas yra „2012.09.06 10:13“; 3) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio išsaugojimo data ir laikas yra „2012.09.06 09:51“. Aiškindamas datos ir laiko atributą, kai aktyvuojama funkcija „Save“, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidarius failą paleidžiama funkcija „Save“. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcijomis „Save“ ir „Save As“, šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182–183). Specialistas J. B. taip pat nustatė, jog šią dieną nurodyti dokumentai buvo spausdinami ir spausdinimo laiko intervalas: 1) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo data ir laikas yra „2012.09.06 10:07“; 2) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo data ir laikas yra „2012.09.06 09:51“ (t. 15, b. l. 184). Tokias pačias aplinkybes dėl pastarojo dokumento, kuris taip pat buvo ir specialisto M. Č. tyrimo objektas, patvirtino ir šis specialistas (t. 21, b. l. 60–62). Tuo tarpu dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo laiko atributas yra „2010.12.20 11:33“. Specialisto J. B. išvadoje yra nustatyta, kad šis dokumentas buvo sukurtas kito dokumento pagrindu su išsaugotu paskutinio spausdinimo atributu (t. 15, b. l. 185). Specialistas M. Č. paaiškino, kad failų metaduomenys nesaugo informacijos apie atspausdinimų skaičių ir laikus, tačiau yra saugomas paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas (t. 21, b. l. 60–62).

146.3. Kartu pažymėtina, jog prašymas įforminti vykdomąjį įrašą notarui D. G. dėl išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 6 d. (t. 3, b. l. 194). Fiksuotas duomenų tikrinimas registre buvo 14.09 val., o dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo data ir laikas, minėta, yra „2012.09.06 10:07“. Tad laiko atributų prasme prieštaravimų nėra.

146.4. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai nustatė, jog paprastasis neprotestuotinas 1 000 000 Lt vekselis buvo pagamintas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d.

146.5. Apžiūros protokole užfiksuota, jog dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.08.27 10:09“. Aiškindamas faile esančių duomenų sukūrimo datos ir laiko atributą, minėta, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidaromas naujas dokumentas. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcija „Save As“ (t. y. kaip naujo dokumento sukūrimas) šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182). Paskutinio šio dokumento išsaugojimo laiko atributas yra užfiksuotas „2012.09.21 08:59“. Aiškindamas datos ir laiko atributą, kai aktyvuojama funkcija „Save“, minėta, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidarius failą paleidžiama funkcija „Save“. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcijomis „Save“ ir „Save As“ šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182–183). Remiantis apžiūros protokolo duomenimis, paskutinį kartą šis dokumentas buvo spausdinamas 2012 m. rugsėjo 21 d. 08.53 val., nes užfiksuoti laiko atributai yra „2012.09.21 08:53“. Kaip jau minėta, specialistas M. Č. paaiškino, kad failų metaduomenys nesaugo informacijos apie atspausdinimų skaičių ir laikus, tačiau yra saugoma paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas (t. 21, b. l. 60–62). Pirmasis šio dokumento autorius yra užfiksuotas „R.“. Specialistas J. B. išvadoje nustatė, jog dokumento autorius „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesikeičia (t. 15, b. l. 189).

146.6. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai nustatė, jog 2012 m. birželio 21 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pagaminta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. kaip pagrindas 2012 m. birželio 21 d. paprastajam neprotestuotinam vekseliui, pagamintam ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., egzistuoti.

146.7. Tad apeliantų argumento, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo parengti ir pasirašyti 2012 m. birželio 21 d., nepatvirtina byloje esančiame apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir specialistų J. B. bei M. Č. pateiktose išvadose nustatytos aplinkybės.

146.8. Šie duomenys kartu leidžia teigti, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išrašytas anksčiau negu buvo parengta pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tokiu būdu preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi sulygtas avansas įgijęs netesybų formą egzistavo iki pačios preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Pats avansas vekselio forma turėjo būti apmokėtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki paties avansinio mokėjimo sukūrimo. Už šį neapmokėtą 2012 m. rugpjūčio 31 d. vekselį, kuris šią dieną netgi neegzistavo, buvo nukreiptas antstolio išieškojimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis M. P. jau 2012 m. rugsėjo 18 d. taikė priverstinio vykdymo priemones – lėšų ir turto areštą (t. 1, b. l. 42), kai pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. Visa tai negali būti vertinama kaip civilinio pobūdžio deliktas, kuris gali būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

147. Apeliantai teigia, kad specialisto L. R. išvada bei jo duoti parodymai pirmosios instancijos teisme leidžia teigti, kad apžiūros protokole užfiksuoti duomenys neįrodo skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl paprastojo neprotestuotino vekselio sukūrimo ir atspausdinimo laiko. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto L. R. 2015 m. spalio 6 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 110–115), kurioje specialistas L. R. teikė išvadą dėl apžiūros protokolo eilutės Nr. 30, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, ir eilutės Nr. 31, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Taigi specialisto atlikto tyrimo objektas buvo ne apžiūros protokolo eilutės, skirtos preliminariajai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai bei paprastajam neprotestuotinam vekseliui. Todėl specialisto L. R. nustatytos ir teisme paaiškintos aplinkybės neįrodo, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo parengti ir pasirašyti būtent 2012 m. birželio 21 d.

148. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo paruošti ir pasirašyti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d., yra nepagrįsta, ir teigia, kad tiek preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, tiek paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo paruošti ir pasirašyti būtent 2012 m. birželio 21 d. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, arba teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, leidžia advokato V. M. kontoros pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

148.1. Apeliantas R. N. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pavedimu advokato V. M. kontora parengė 2012 m. birželio 21 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo bus atliktas avanso už ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais sandoris ir tai pagrindžia 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau R. N. nutyli, kad byloje yra ir kita PVM sąskaita faktūra tokiu pačiu numeriu ir jos buvimas kelia abejonių dėl ginčijamos sutarties ir vekselio parengimo bei pasirašymo būtent 2012 m. birželio 21 d.

148.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokato V. M. kontoros buvo parengtos dvi PVM sąskaitos faktūros: 1) 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 1, b. l. 147); 2) 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties parengimą ir už 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir vekselio parengimą, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 10, b. l. 51). Taigi turimos dvi vienodais numeriais sąskaitos faktūros, bet skirtingomis dienomis, už suteiktas skirtingas teisinio pobūdžio paslaugas, kurios įvertintos vienoda pinigine išraiška, kur suteiktų juridinių ir kitų paslaugų sąvoka pagal 2012 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūrą gali būti aiškinama labai plačiai.

148.3. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje įvardytas juridines ir kitas paslaugas suteikė D. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji suteikė minėtas paslaugas, kurios apėmė: dokumentų paruošimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo padidinimo, paruoštų dokumentų nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini), įregistruotų dokumentų įteikimą R. N.. Taip pat, anot liudytojos D. M., ji padėjo R. N. sutvarkyti akcininkų registrą, užpildė operacijų akcijomis žurnalą ir vertybinių popierių sąskaitas (t. 10, b. l. 24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis (t. 2, b. l. 70–71). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. birželio 29 d. (t. 2, b. l. 75–79), t. y. vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir įstatų pakeitimą, ir nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini). Vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje akcininkui L. G., matyti įrašai: akcijos įgytos didinant įstatinį kapitalą, 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, 2012 m. birželio 29 d. įstatai. Įgytos (ir turimos) akcijos yra 400 vnt., apmokėta ¼ didinamo įstatinio kapitalo dalis – 10 000 Lt. Likusią sumą – 30 000 Lt – reikia apmokėti iki 2013 m. birželio 20 d. Nurodyta, kad balsavimo teisę suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Įrašo padarymo data 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 88), t. y. įrašas vertybinių popierių sąskaitoje padarytas vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir vertybinių popierių sąskaitų užpildymą. Taip pat operacijų akcijomis registravimo žurnale paskutinis įrašas padarytas 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 89–94), o operacijų akcijomis žurnalą, remiantis liudytojos D. M. parodymais, pildė būtent D. M.. Vadinasi, D. M. juridines ir kitas paslaugas, už kurias PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2012 m. birželio 22 d., taip pat dar ir teikė 2012 m. liepos 2 d. Kitaip tariant, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iki visų paslaugų (PVM sąskaitoje faktūroje įvardytų kaip juridinės ir kitos paslaugos) suteikimo fakto.

148.4. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo kontoroje klientui sąskaita faktūra yra išrašoma tik po to, kai yra atliktas darbas (t. 18, b. l. 37), t. y. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta po PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų suteikimo ir tai nebuvo padaryta. R. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas turi būti išrašyta „nedelsiant suteikus paslaugas“, ir tai, kaip minėta, nebuvo padaryta. PVM sąskaita faktūra 2012 m. birželio 22 d. leidžia teigti, kad ji buvo išrašyta atgaline data. Vadinasi, 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra nerodo, kad šią dieną buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir parengtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, bet, priešingai, leidžia teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis galėjo būti parengti po 2012 m. birželio 21 d., o šią dieną buvo tik išrašyta PVM sąskaita faktūra, siekiant patvirtinti tiek R. N., tiek apeliantų aiškinamas aplinkybes dėl 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio.

149. Teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. nebuvo parengta ir pasirašyta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, leidžia byloje esantis 2013 m. sausio 24 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys tarp telefonų abonentų (t. 2, b. l. 115, 117–118). Šių duomenų pagrindu galima teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. A. P. nebuvo advokato V. M. kontoroje, nes jo buvimo vieta buvo kitur, todėl pasirašyti ginčijamos parengtos sutarties, už kurios rengimo paslaugas buvo išrašyta sąskaita faktūra, 2012 m. birželio 21 d. jis negalėjo. Minėtame apžiūros protokole yra užfiksuota, kad A. P. 2012 m. birželio 21 d. buvo celėse: 5847 ((duomenys neskelbtini)), 521E ((duomenys neskelbtini)), 5A47 (duomenys neskelbtini), 584B ((duomenys neskelbtini)), 504B (duomenys neskelbtini), t. y. A. P. visą dieną nebuvo nei celėje 500A (duomenys neskelbtini), nei celėje 515A (duomenys neskelbtini), o visą dieną jis praleido kitur.

150. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nuteistojo A. P. nurodytas aplinkybes, kad preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį rašėsi 2012 m. birželio 21 d. ir šią dieną buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtina liudytojo advokato V. M. parodymai, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo parengti 2012 m. birželio mėnesį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad advokato V. M. kontoroje dirba nuteistojo R. N. sutuoktinė, kad pats R. N. 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nurodytas kaip asmuo, kuris redagavo ginčijamos sutarties ir vekselio projektus, nors buvo advokato V. M. kontoros paslaugos gavėjas (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos abejotinomis aplinkybėmis ir neleidžia kartu su kitais byloje esančiais parodymais patvirtinti šio liudytojo parodymų teisingumo, negali laikyti liudytojo V. M. duotų parodymų objektyviais ir patikimais bei jais vadovautis darydama galutines išvadas. Taigi advokato V. M. parodymai nepatvirtina, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo parengta ir pasirašyta ginčijama preliminarioji sutartis ir vekselis ir šis apeliacinio skundo argumentas teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.

151. Apeliantai teigia, kad nuteistojo A. P. nurodytas aplinkybes, kad preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį rašėsi 2012 m. birželio 21 d. ir šią dieną buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtina liudytojos J. D. parodymai, kad įmonės direktorius jai 2012 m. birželio mėnesį padavė pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei vekselį. Tačiau teisėjų kolegija abejoja šios liudytojos parodymų objektyvumu ir darydama galutines išvadas negali jais vadovautis, todėl šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Liudytojos parodymus leidžia atmesti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo sukurti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. Todėl šių dokumentų liudytoja 2012 m. birželio mėnesį matyti negalėjo. Pastebėtina, kad minėta liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji nepažįsta nei nuteistojo R. N., nei nuteistojo V. N., negali paaiškinti, kaip jos elektroniniame laiške atsirado R. N. pavardė (t. 10, b. l. 131–132). Tačiau, anot A. P., bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dirbo taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad R. N. vairuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įvairiais sutartiniais santykiais yra susijusi su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu (duomenys iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, t. 2, b. l. 45–46). Taip pat 2012 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp R. N. ir J. D. 2012 m. rugpjūčio 27 d. bei 2012 m. rugsėjo 6 d. (t. 2, b. l. 105). Todėl teigti, kad liudytoja J. D. nepažįsta R. N., negalima, taip pat teigti, kad ginčijami dokumentai buvo sukurti 2012 m. birželio mėnesį, negalima, nes ši liudytoja ginčijamų dokumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, matyti negalėjo.

152. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nuteistojo A. P. nurodytas aplinkybes, kad preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį rašėsi 2012 m. birželio 21 d. ir šią dieną buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtina nuteistojo R. N. parodymai, kadangi jo duotų parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir paaiškintas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

153. Apeliantai teigia, kad nuteistojo A. P. nurodytas aplinkybes, kad preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį rašėsi 2012 m. birželio 21 d. ir šią dieną buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, patvirtina ir byloje esantis 2012 m. balandžio 23 d. bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad įmonės direktorius A. P. įpareigojamas už 3 000 000 Lt parduoti įmonei priklausantį ginčijamą nekilnojamąjį turtą, t. y. prieš kelis mėnesius iki ginčijamos 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.

Byloje ginčas dėl to, kad A. P. atstovaujama bendrovė ginčijamo nekilnojamojo turto neturėjo ir neturėjo teisės jo parduoti, nekyla. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, ar bendrovė iš tiesų turėjo ketinimą šį turtą parduoti, ar užsiėmė veikla, kuria buvo siekiama nepagrįstai įgyti didelės vertės turtinę teisę naudojantis ikisutartinių santykių civilinės teisės institutu, o nagrinėjamu atveju darant nusikalstamas veikas, t. y. aiškiai peržengiant civilinių teisinių santykių ribas. Eilinio akcininkų susirinkimo įpareigojimas A. P. parduoti turtą yra valios pareiškimas, kuris neatspindi realaus bendrovės ketinimo parduoti turtą, dėl kurio yra išreikšta valia parduoti. Nagrinėjamoje situacijoje bendrovės pagrindinis akcininkas J. R., kuriam priklauso 91 proc. bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, visiškai nesirūpina įmonės veikla, jos apyvarta, jo vertinimu, jis negauna dividendų, jis nežino, kas konkrečiai yra kiti akcininkai ir, anot jo, parduoti žemės sklypą iniciatyvą rodė bendrovės direktorius (t. 10, b. l. 36–37). Tad pats akcininkas savo abejingumu, nesuinteresuotumu ir nerūpestingumu, kas vyksta bendrovėje, neužtikrino A. P. veiksmų veiksmingos kontrolės ir leido jam veikti savo nuožiūra ir iniciatyva pripažįstant bendrovės gautą naudą. Taip pat iš 2012 m. balandžio 23 d. eilinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nuspręsta parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą Julijanavos g. 5, nedetalizuojant parduodamo turto turinio ir apsiribojant viso labo tik bendro pobūdžio sprendimu apie tokio turto pardavimą. Toks sprendimas, kai A. P. buvo įgaliotas parduoti bendrovės turtą, gali būti įvertintas kaip formalaus pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nerodo bendrovės realaus siekio ginčijamą nekilnojamąjį turtą iš tiesų parduoti, bet formaliu požiūriu įgalina A. P. veikti ir formaliu požiūriu pateisinti savo veikimą, tačiau tai nepateisina nusikalstamo veikimo, kurio gautą naudą bendrovė nagrinėjamoje byloje vis dėlto pripažino. Ir tai, kad toks formalus sprendimas buvo, niekaip neįrodo A. P. nurodytas aplinkybes, kad preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį rašėsi būtent 2012 m. birželio 21 d. ir šią dieną buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis.

154. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. nepadarė sukčiavimo nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Teigti, kad susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio ir pažeistas teises galima būtų užtikrinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nėra jokio pagrindo. Tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis jis turi kilti iš civilinio pobūdžio teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju tarp asmenų nebuvo atsiradusių jokių civilinių teisinių santykių, o buvo sukurtas neteisėtas teisinis santykis darant nusikalstamas veikas prisidengiant civiliniais teisiniais instrumentais, o nusikalstamos veikos mėginimas legalizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba asmenų nusikalstamų veiksmų instrumentalizavimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka.

155. Apeliantai teigia, kad A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ginčijamo nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už tą, už kurią nuteistasis A. P. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra aišku, ką tai pagrindžia, nes jis nėra nuteistas už tai, kad per brangiai ar už nerealią kainą pardavinėjo nekilnojamąjį turtą.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šią išvadą daro remdamasis byloje esančiu rašytiniu įrodymu – 2013 m. gegužės 29 d. VĮ (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame pateikta ginčijamo turto rinkos vertė, nustatyta 2009 metais (t. 16, b. l. 37–42). Teismo argumentacijoje teiginys, kad ginčijamo nekilnojamojo turto vertė yra žymiai mažesnė už tą, už kurią nuteistasis A. P. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra padaryta remiantis rašytiniu įrodymu, ir teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2012 metais ir 2009 metų turto vertė negali pagrįsti aplinkybės, kad turtas buvo pardavinėjamas per didele kaina, juolab, kad šalys yra laisvos sulygti dėl turto kainos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo naudojama argumentacija nėra faktinės aplinkybės konstatavimas, už kurią A. P. būtų nuteistas. Ši teismo išvada, įvertinus minėtą rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismui leido prieiti prie galutinės išvados, jog A. P., sudarydamas preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašinėdamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį atgaline data ir kitą dieną jį pateikęs notarui, suvokė, kad tikrosios valios neišreiškia ir neįgyvendina, o dirbtinai siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą ir tokia jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Teismo argumentacijos trūkumas turto vertės požiūriu nedaro galutinės išvados neteisingos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

156. Apeliantai nurodo, kad teismo argumentas, kad pasirašydamos preliminariąją sutartį šalys tikrosios valios neišreiškė ir neįgyvendino, o dirbtinai siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą, yra nepagrįsti ir pažymi: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo parduotas, o tik buvo susitarta dėl turto pardavimo ateityje pasirašant preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; 2) nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pasirašytas atgaline data. Šis apeliacinio skundo argumentas laikomas pagrįstu tik iš dalies.

Remiantis anksčiau pateiktais argumentais yra nustatyta, kad ginčijamas vekselis buvo pasirašytas atgaline data, todėl teisėjų kolegija išsakytų motyvų nebekartoja. Kita vertus, apeliantai savo argumentuose pažymi, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. P., turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, o buvo tik susitarta dėl turto pardavimo ateityje. Tuo tarpu iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas savo motyvuose naudoja tokias daromų išvadų formuluotes: „Šiuo atveju A. P. už parduotą bendrovės turtą apskritai pinigų negavo“, „Iš <...> išrašo matyti, kad <...> nekilnojamojo turto <...> vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už tą, kurią pardavė A. P. „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys duomenys rodo, kad buvo sudaryta tik preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ginčijamas turtas iš tiesų nebuvo nupirktas. Tad anksčiau aptartos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, kaip jau minėta, ginčijamas bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo parduotas, tačiau siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą buvo sukurti neegzistuojantys ikisutartiniai santykiai dėl ginčijamo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Nors tokios neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados nuosprendyje neužkirto kelio šiam teismui teisingai nuspręsti dėl A. P. kaltės dėl jam inkriminuotų veikų, tačiau tokių formuluočių darymas vis dėlto neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Remiantis tuo, skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas ne apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.

157. Apeliantai teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. P. ir R. N. darė nusikalstamas veikas veikdami bendrininkų grupe, kai patys nuteistieji parodė, kad jie nesitarė daryti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes byloje esantys duomenys rodo, kad A. P. ir R. N. dalyvavo kartu darant nusikalstamas veikas veikdami bendrininkų grupe.

157.1. A. P. ir R. N. sulygo dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Sutartis buvo parengta ne 2012 m. birželio 21 d., kaip mėgina įtikinti apeliantai, bet ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. po to, kai šios sutarties pagrindu padarytas avansinis mokėjimas vekselio forma. Kitaip tariant, pats vekselis kaip sutarties sąlyga dėl avansinio mokėjimo pradėjo egzistuoti anksčiau už pačią preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį – ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. Šio vekselio pagrindu buvo nukreipti antstolio veiksmai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taigi atgaline data sudarydami preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir išrašydami paprastąjį neprotestuotiną vekselį nuteistieji atliko bendrus suderintus veiksmus siekdami įgyti bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir tai peržengia civilinių teisinių santykių ribas, nes tokiais veiksmais pažeidžiami tie teisiniai gėriai, kuriuos saugo ir gina baudžiamasis įstatymas. Tai, kad tiek ginčijama sutartis, tiek ginčijamas vekselis buvo parengti ir pasirašyti atgaline data, patvirtina byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai. Tam, kad šie dokumentai galėtų būti pristatyti kaip parengti 2012 m. birželio 21 d., negalėjo būti apsieita be R. N. pagalbos rengiant šiuos dokumentus advokato V. M. kontoroje. Jeigu A. P. ir R. N. būtų sąžiningi jų atstovaujamų bendrovių atstovai, tai 2012 m. birželio 21 d. realiai sudarius preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu būtų išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas, ir iškilus aplinkybei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2012 m. birželio 22 d. jie abu būtų atlikę veiksmus, kurie rodytų tolesnių derybų vedimo tęstinumo galimybes ir galimybes sudaryti pagrindę sutartį dėl turto, kuris buvo preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. R. N. sužinojęs, jog 2012 m. birželio 22 d. yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų galėjęs informuoti A. P. ir spręsti klausimą dėl tolesnių derybų galimumo, kai paties vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2012 m. rugpjūčio 31 d., o galutinis vekselio apmokėjimo, kurio neatlikus tik tada yra laikoma, kad pagrindinė sutartis bus nesudaroma dėl skolininkės kaltės, terminas buvo numatytas 2012 m. spalio 10 d. R. N. pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis negalėjo apmokėti vekselio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jis turėjo visas galimybes informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie jos prisiimtus įsipareigojimus pagal išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris pristatomas kaip išrašytas 2012 m. birželio 21 d. To padaryta nebuvo. Šis bendrovės įsipareigojimas turėjo būti įtrauktas į apskaitą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie šį įsipareigojimą sužinojo tik po to, kai atidariusi bendrovės sąskaitą pamatė 1 000 000 Lt rezervaciją ir „pradėjusi ieškoti galų“ galiausiai gavo iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės sutarties kopiją, iš kurios turinio sužinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ „nusipirko“ iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus (t. 10, b. l. 21). Taigi ši liudytoja sužinojo apie bendrovės įsiskolinimus po antstolio atliktų veiksmų ir ne iš nuteistojo R. N.. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriaus įgaliotas asmuo – liudytoja L. L. K. (t. 10, b. l. 40–41). Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N. atlikti tokius veiksmus ir negalėjo, nes pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ir sudaryta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., o jos pagrindu mokamas avansas vekselio forma buvo parengtas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., jis turėjo būti apmokėtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. anksčiau negu jis buvo sukurtas. Jeigu preliminarioji nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta 2012 m. birželio 21 d. ir jos pagrindu būtų išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas, tai A. P. negavęs vekselio apmokėjimo 2012 m. rugpjūčio 31 d., turto pirkėjui rodant pasyvumą, turėjo domėtis, kodėl šią dieną nebuvo apmokėtas vekselis, t. y. elgtis taip, kaip elgiasi pagrindinę sutartį suinteresuotas sudaryti bendrovės atstovas, o ne tas atstovas, kuris suinteresuotas užsidirbti iš avansinio mokėjimo formaliai išsiųsdamas raginimą R. N., kai jis turėjo visas galimybes su juo kontaktuoti kitomis priemonėmis. Bet jis ir negalėjo veikti kaip pagrindinę sutartį sudaryti suinteresuotas bendrovės atstovas, nes jis sulygo dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų atgaline data, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo įforminimo ir pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl neapmokėto vekselio, kai preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas dėl avansinio mokėjimo vekselio forma, derino po to, kai kreipėsi į notarą ir antstolį dėl neapmokėto avansinio mokėjimo, kuris dar tuo metu neegzistavo, o derino šias sąlygas kartu su R. N.. Be to, pats R. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. P. jam skambino, kad baigėsi laikas, o jis (R. N.) pasakė, kad atvažiuotų surašyti pranešimą, taip ir buvo padaryta (t. 15, b. l. 88), t. y. nebuvo jokių veiksmų, kurie rodytų suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. P., remiantis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis, turėjo tokią teisę kreiptis į notarą ir antstolį, yra nepagrįstas. A. P., remiantis tuo, kokiomis aplinkybėmis buvo parengta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir kokiomis aplinkybėmis buvo parengtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, neturėjo jokio pagrindo ir jokios juridinės teisės to padaryti, o tai darydamas jis realizavo ne savo teisę, bet kartu su R. N. darė nusikalstamas veikas padarydami didelę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi visa tai realizuoti be susitarimo negalima. Todėl apeliantai yra neteisūs sakydami, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. P. ir R. N. darė nusikalstamas veikas bendrininku grupe. Šis apeliantų argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

157.2. Kartu pažymėtina, jog R. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kartu parodė, kad jis nežinojo, jog bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. kreipėsi į notarą dėl skolos išieškojimo (t. 15, b. l. 88), kai byloje esantys duomenys rodo, kad tai nėra tiesa, nes R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo pateikęs prašymą Kauno apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. N. ir bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo prašymu R. N. prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdytą išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą dėl 1 003 030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (t. 16, b. l. 115). Šie duomenys rodo, kad R. N. ne tik kad žinojo apie A. P. kreipimąsi į notarą dėl skolos išieškojimo, bet ir pats aktyviais veiksmais siekė, kad ši skola būtų išieškota iš anksto žinant, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, nes jos sudarymas nebuvo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų noras, nei R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nei A. P., kaip bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, siekis, nes tikslas buvo uždirbti iš dirbtinai nusikalstamais veiksmais sukurtų ikisutartinių teisinių santykių arba, kaip nurodė nukentėjusioji R. P. savo atsiliepime, šie asmenys nesiekė realiai parduoti ginčijamą turtą, bet norėjo legalizuoti pirkimo avansinius mokėjimus.

157.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bendrininkavimo požymį, tačiau iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jis nebuvo tinkamai teismo motyvuotas. Teismo nustatytas bendrininkavimo požymis gali būti nustatytas skaitant sistemiškai dvi struktūriškai atskirtas teismo motyvuojamąsias dalis, ir tai nėra tinkamas argumentavimas, siekiant pagrįsti bendrininkavimo požymio buvimą A. P. ir R. N. kartu daromose nusikalstamose veikose. Kita vertus, šis teismo nuosprendžio argumentacijos trūkumas nedaro skundžiamo nuosprendžio nepagrįsto nustatant bendrininkavimo požymį. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. P. ir R. N. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas veikdami bendrininkų grupe ir teigti, kad bendrininkavimo požymio jų veiksmuose nėra ir to nepatvirtina byloje esantys duomenys, nėra jokio pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismo argumentacijos trūkumas, siekiant pagrįsti bendrininkavimo požymį, neleidžia prieiti prie išvados, jog teismas šio požymio iš viso nenustatė.

158. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo A. P. veikų ir atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo A. P. nuteisimo pagal BK BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais priimant dėl to išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nurodytų nusikaltimų požymių, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinio skundo argumentų

159. Tiek baudžiamosios teisės moksle, tiek teismų praktikoje jau yra aiškiai suformuota pozicija, kad juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkelta juridiniam asmeniui. Įrodyta fizinio asmens, kuris padarė nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nustatė R. N. kaltę veikoje dėl apgaule įgyto R. P. ir G. V. priklausančio didelės – 3 067 610 Lt – vertės turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – bei pagaminto netikro dokumento ir dėl to buvo padaryta R. P. bei G. V. didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo nuosprendį dėl šių R. N. nusikalstamų veikų jo veiksmuose nustatymo laiko teisėtu ir pagrįstu, o teismo motyvai yra atkleisti šio nuosprendžio dalyje, skirtoje R. N. apeliacinio skundo argumentams, todėl jie yra nebekartojami. Tokiu būdu R. N., kaip fizinio asmens, įrodyta kaltė yra tik prielaida BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės nustatymui.

160. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteista už tai, kad apgaule įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt –vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės.

161. Apeliantai su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimu nesutinka ir mano, kad kaltinamasis aktas yra su trūkumais. Apeliantai teigia, kad byloje yra visiškai nesurinkta jokių duomenų, kurie rodytų iš esmės fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu, tai, ar juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai akcininkai fizinio asmens veiksmus suvokė ir skatino arba suvokė ir juos toleravo, taip pat, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas visiškai to neanalizavo, netyrė ir nuosprendyje dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija galėtų sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies, tačiau tai nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės.

162. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas, aptardamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl fizinio asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu, nustatė, kad: 1) R. N., tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o to rezultatas – padaryta didelė žala tikriesiems bendrovės akcininkams; 2) R. N. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams ir turėjo teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai priklausė V. N., kuris viskam ir vadovavo. Iš teismo nuosprendžio motyvų turinio akivaizdu, kad šios aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima nustatyti fizinio asmens – R. N. – ir jo padarytų nusikalstamų veikų ryšį su juridiniu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje esantys duomenys leidžia šį ryšį nustatyti, skirtingai nei mano apeliantai.

163. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai atskleidė V. N. ir R. N. tyčios įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priešistorę, todėl teisėjų kolegija to nebekartoja. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad V. N. vis dėlto buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapo vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Taip pat V. N. buvo susijęs ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė.

163.1. 2008 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktorės S. G.) nusprendė įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 43–45). Byloje yra pateiktas dokumentas – prašymas laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą. Laikinai įtraukiamo juridinio asmens pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, steigėja, teikianti prašymą registrui, – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 32). Prašymo registruoti Juridinių asmenų registre juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – užpildymo data 2008 m. rugsėjo 23 d. (t. 3, b. l. 33–36). Bendrovės vienasmenis valdymo organas nurodytas V. V., jo paskyrimo data – 2008 m. rugsėjo 22 d. (t. 3, b. l. 37), R. J., jo paskyrimo data – 2010 m. vasario 11 d. (t. 3, b. l. 71), R. N., jo paskyrimo data – 2012 m. birželio 12 d. (t. 3, b. l. 78). Bendrovės akcininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 38), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 183–185, 196).

163.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 2 d. pranešime VĮ (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 1 d. perleido 100 paprastųjų vardinių akcijų: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios vadovu laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d., taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. buvo A. S.) – 40 paprastųjų vardinių akcijų; 2) (duomenys neskelbtini) – 60 paprastųjų vardinių akcijų (t. 3, b. l. 68; t. 16, b. l. 178). Tai patvirtina byloje esantis Akcininkų registras, iš kurio matyti, kad akcijos nebuvo apmokėtos ir akcijų sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) anuliuotas 2009 m. liepos 20 d., ir akcijų sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) anuliuotas 2009 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 183–185).

163.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktoriaus D. M. (D. M.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama direktorės R. R.) 2009 m. liepos 27 d. sudarė paskolos sutartį dėl 340 000 Lt (98 470 Eur) paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 16, b. l. 187–188). Taip pat AB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 9 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį dėl kreditavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 29 d. Šia sutartimi AB (duomenys neskelbtini) suteikė skolininko interesais ir naudai 1 599 989,35 Lt (patikslintas – 1 600 116,24 Lt) dydžio kreditą. Skolininkė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nevykdė savo įsipareigojimų ir kreditorius nutraukė sutartį pareikalaudamas grąžinti visą negrąžintiną kreditą. Naujoji kreditorė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – perėmė pradinės kreditorės – AB (duomenys neskelbtini) – turimą reikalavimą skolininkui. Šia reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius patvirtino naujam kreditoriui, kad skolininko įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas turtu (t. 16, b. l. 12–25), kuris nagrinėjamoje byloje pirma, 2011 m. lapkričio 28 d. turto priėmimo–perdavimo aktu perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 158–159; t. 5, b. l. 196–197); antra, buvo 2012 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas; trečia, buvo turtas, kuriame gyveno nuteistasis V. N.. V. N., remiantis liudytojo A. S. parodymais pirmosios instancijos teisme, paprašė A. S. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes pas jį buvo kažkokių problemų su kreditais 2000 metų pradžioje (t. 17, b. l. 32), nors, remiantis liudytojos R. P. parodymais pirmosios instancijos teisme, jis nebuvo šios bendrovės akcininkas, tačiau ši liudytoja pažymėjo, kad peržiūrint sandorius buvo V. N. skola, už ką, ji teisme negalėjo pasakyti (t. 10, b. l. 11). Ši liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš dokumentų buvo matyti, kad V. N. 2008 metais buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 363 000 Lt, bet, pagal skolos perkėlimo sutartį, kurią pasirašė A. S., V. N. ir V. T., ši skola iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 136). Iš valstybės įgaliotos institucijos – „Sodra“ – pateiktos pažymos apie asmens įdarbinimus už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. matyti, kad V. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2012 m. vasario 21 d. (t. 6, b. l. 177). Tai, kad V. N. asmuo buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodo ir pats V. N. apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis savininkas.

163.4. 2009 m. rugsėjo 11 d. Latvijos Respublikos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ steigia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Steigėjas SIA „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. B. (S. B.) (t. 3, b. l. 97–100). 2009 m. rugsėjo 15 d. sudaryta teisių į laikiną pavadinimą perleidimo sutartis, pagal kurią V. N. perleido neatlygintinai Latvijos įmonei, SIA, „(duomenys neskelbtini)“ visas savo, kaip steigėjo, teises į laikinai įtrauktą į Juridinių asmenų registrą įmonės pavadinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 91). Byloje yra pateiktas dokumentas – prašymas laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą, kur laikinai įtraukiamas juridinio asmens pavadinimas yra nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame prašyme nurodytas steigėjas, teikiantis prašymą registrui, yra V. N. (t. 3, b. l. 84). Prašymo registruoti Juridinių asmenų registre juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – užpildymo data – 2009 m. rugsėjo 22 d. (t. 3, b. l. 87–90), bendrovės įregistravimo data – 2009 m. rugsėjo 29 d. (t. 3, b. l. 111). Bendrovės vienasmenis valdymo organas – I. T., jos paskyrimo data – 2009 m. rugsėjo 21 d. (t. 3, b. l. 95), D. S., jo paskyrimo data – 2011 m. gruodžio 12 d. (t. 3, b. l. 119). Bendrovės akcininkas – SIA „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 92).

163.5. 2010 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registras ir akcijų sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 183–185, 196), o R. N. pateiktame 2012 m. birželio 13 d. akcininkų sąraše yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo 2010 m. sausio 29 d. (t. 3, b. l. 79).

163.6. Liudytoja I. T., kuri 2009 metais pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai darbą šioje bendrovėje pasiūlė V. N., kuris buvo akcininkų atstovas (t. 10, b. l. 23).

163.7. Liudytojas V. V., kuris ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir, kaip nurodo pats liudytojas, tik formalaus direktoriaus pareigas nuo 2008 iki 2010 metų, pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. N. nusprendė, kad jis (V. V.) bus šios bendrovės vadovu (t. 10, b. l. 8).

163.8. Liudytojas R. J., iki 2012 m. vasario mėnesio buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų atstovas, visus sprendimus derino ir bendravo su V. N. (t. 10, b. l. 9–10).

163.9. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde patvirtino aplinkybę, kad V. N. buvo, kaip nurodo R. N. apeliaciniame skunde, „ryšyje su S. B.“ ir, remdamasis liudytojų parodymais, teigia, kad V. N. buvo ne faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o S. B. įgaliotas asmuo. Ir nors R. N. teigia, jog duomenų nėra, kad būtent 2012 metais šie atstovavimo teisiniai santykiai dar veikė, tačiau tai rodo, kad V. N. asmuo buvo susijęs su šiomis bendrovėmis.

163.10. Remiantis liudytojos I. T. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo latviai (t. 10, b. l. 23). Liudytojas D. S., šios bendrovės direktorius, pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas jį atvyko S. B., kuris: 1) priėmė jį į darbą; 2) yra Latvijoje įregistruotos bendrovės, kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, vadovas; 3) pateikė liudytojui sprendimą, įgaliojimą ir prašė padėti parašus, kuriuose jis (D. S.) įgalioja R. N. (t. 1, b. l. 119; t. 10, b. l. 134). Taigi Latvijos įmonės, kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, vadovas pats nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometiniam vadovui D. S. paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. N.. Iš byloje esančio 2012 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sprendimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. tenkina R. J. 2012 m. birželio 11 d. prašymą, kuris, pažymėtina, buvo parašytas, anot R. J., 2012 m. vasario mėnesį, ir atšaukia jį iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2012 m. birželio 12 d., nutraukia su juo darbo sutartį, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. birželio 12 d. skiria R. N. (t. 3, b. l. 77). Iš valstybės įgaliotos institucijos – „Sodra“ – pateiktos pažymos apie asmens įdarbinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. matyti, kad D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012m. birželio 28 d. (t. 6, b. l. 175), t. y. išeitų, kad 2012 m. birželio 11 d. nedirbo.

163.11. Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo trys žmonės, veiklos nevykdė, apyvartos nebuvo. V. N. pasakė, kad reikia laikinai perimti jo skolą, „užkelti ant įmonės“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, skola buvo apie 880 000 Lt, pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį 2010 metais, buvo atliktas vienas pavedimas skolai padengti, įplaukė iš kitos įmonės skolos padengimui (t. 10, b. l. 9–10). Tai, kad V. N., kaip fizinio asmens, skolą nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas P. P. (t. 10, b. l. 11–12). Iš byloje esančios 2010 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinio matyti, kad asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (kurios vadovu buvo V. N.) už 22 500 Lt perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į 880 000 Lt skolos išieškojimą iš skolininko V. N. (t. 1, b. l. 182). Tad iš esmės tai rodo, kad su bendrovių turtu buvo elgiamasi kaip su savo nuosavu.

163.12. Taip pat V. N. buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, turto, kuriame gyvena pats V. N., su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė nuomos sutartį, pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarčių sudarymu, t. y. jis, ne šio turto pirkėjos atstovas, kartu su R. N. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dalyvavo sulygstant dėl turto, kuris jam visiškai nepriklauso, pardavimo sąlygų. Tai patvirtinta liudytojos notarės S. L. parodymai pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 17, 19), liudytojo T. M. parodymai pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 17). Taip pat, anot liudytojos S. L., ginčijamą turtą norėjo parduoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo R. N., bet „jie“ – R. N. ir V. N., kai pastarasis iš viso neturėtų derinti sutarties dėl ginčijamo turto pardavimo sąlygų.

164. Liudytojas V. V., kuris įvardija save buvus formaliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo direktoriavimo metu bendrovė jokios veiklos nevykdė, nepaisant to, kad buvo vienintelė sutartis (t. 10, b. l. 8). Kaip minėta, liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, apyvartos nebuvo (t. 10, b. l. 9), todėl visiškai nėra aišku tai, kokiomis lėšomis ši bendrovė galėjo įsigyti reikalavimo teisę į 880 000 Lt iš V. N. už 22 500 Lt. Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai patvirtinti pirmosios instancijos teisme) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia veikla neužsiima, žmonių nedirba, patalpų neturi (t. 1, b. l. 118; t. 10, b. l. 134). Liudytoja I. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ši bendrovė praktiškai nepradėjo veiklos (t. 10, b. l. 23–24). Tad bendrovių vadovai dirbo formaliai, bendrovės veiklos nevykdė, bet operavo piniginėmis lėšomis ir su piniginėmis lėšomis, kurios kaip bendrovės turtas jiems buvo svetimos, elgėsi taip, lyg šios piniginės lėšos priklausytų jiems, o be viso to, nėra aišku, iš kokios veiklos ir iš kokių šaltinių šios piniginės lėšos apskritai buvo gautos.

165. Byloje esantys duomenys rodo, kad fiziniai asmenys naudojosi juridiniais asmenimis, kurie nevykdė jokios veiklos, juose vadovaujamas pareigas ėjo formalūs direktoriai tam, kad fiziniai asmenys galėtų atlikinėti abejotinus sandorius ir vykdyti abejotinas pinigines operacijas, kai pačios piniginės lėšos nėra aišku, kokiais pagrindais yra įgytos, elgiantis su juridinių asmenų turtu, kuris jiems yra svetimas, kaip su nuosavu. Iš liudytojo A. S. parodymų turinio matyti, kad tokio pobūdžio finansinės operacijos yra netgi įgijusios terminą, pavadinimu skolų restruktūrizavimas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis skolų restruktūrizavimas atliekamas abejotinomis aplinkybėmis. Minėtas liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė: „<...> planas buvo gauti akcijas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Šį planą pasiūlė V. N.. Aš nesigilinau į smulkmenas. Pagrindinis reikalas buvo patvirtinti mūsų skolą tarp V. N., manęs ir pono B.. <...> V. N. buvo skolingas man asmeniškai. Nenorėjau įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. <...> Kai lankiausi pas R. N. ėjo kalba, kad B. įsigys „(duomenys neskelbtini)“ kompaniją. Tikslių detalių dėl R. N. tapimo įmonės direktoriumi nežinau, jis vėliau ir tapo įmonės direktoriumi. Tai pasiūlė S. B.“ (t. 17, b. l. 31–32). Taigi veiksmai buvo nukreipti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir turto įgijimą. Byloje esantys duomenys taip pat rodo tai, kad R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paskyrė D. S., kuris, kaip jau minėta, yra šios bendrovės akcininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovas, 2012 m. birželio 12 d. įgaliojimo pagrindu atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams valstybės įgaliotoje institucijoje tvarkant bendrovės vadovo atšaukimą ir naujo vadovo paskyrimo dokumentus, rašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašymus, pareiškimus, pateikiant ir priimant kitus reikalingus dokumentus bei atliekant visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 5, b. l. 72), t. y. R. N. suteikia įgaliojimus asmeniui, kurio sprendimu jis ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 11 d. sprendimo turinio matyti, kad būtent D. S. šiuo sprendimu įgaliojo R. N. informuoti valstybės įgaliotą instituciją apie bendrovės vadovo atšaukimą ir naujo vadovo paskyrimą (t. 3, b. l. 77), o pagal „Sodros“ pateiktus duomenis D. S. tuo laiku nedirbo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, vidaus procedūros sudarė prielaidas juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai ir pripažino jo naudai padarytos žalos nusikalstamomis veikomis rezultatus. Šio juridinio asmens savininkas (akcininkas), kurio asmuo yra susijęs su V. N., neužtikrino veiksmingos R. N. kontrolės ir sudarė visas sąlygas šiam asmeniui vykdyti nusikalstamas veikas ir tokiu būdu naudojant apgaulę įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 25 000 Lt ir užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė yra 3 067 610 Lt, įskaitant ir šios bendrovės apskaitoje esantį nekilnojamąjį turtą, su kuriuo vėlgi yra susijęs V. N., nes jame gyvena ir su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išreiškusi valią dėl nuomos sutarties nutraukimo. Kitaip tariant, už 25 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje dėl R. N., kaip šios bendrovės vadovo, ir V. N. bendrų nusikalstamų veiksmų atsirado, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas, kurio, remiantis 2011 m. lapkričio 28 d. šio nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktu, kaina buvo 1 650 000 Lt (t. 5, b. l. 196–197). Tad visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrovės naudai ir jos interesais ir bendrovės savininkai (akcininkas) tokius R. N. veiksmus suvokė ir skatino.

166. Tad teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų fizinio asmens – R. N. – bei jo padarytos veikos ryšį su juridiniu asmeniu – BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl šia prasme nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis aktas yra su trūkumais, sudarančiais pagrindą grąžinti bylą prokurorui. Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo nuosprendyje savo išvadas dėl juridinio asmens kaltės, tačiau motyvacijos nepakankamumas neleidžia paneigti galutinės išvados dėl juridinio asmens kaltės teisingumo, juolab kad šią motyvacijos stoką galėjo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tinkamai juridiniam asmeniui – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – inkriminavo BK 20 straipsnio 2 dalį, tačiau to nepadarė rezoliucinėje dalyje. Tai teisėjų kolegija vertina kaip rašymo klaidą, kuri, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti ištaisyta, nekeičiant paties nuosprendžio, nurodant – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

167. Apeliantai teigia, kad byloje nėra surinkta būtinų duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti ir teismas negali savo nuožiūra pradėti rinkti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės ir kitus įrodymus, nes tai, jų vertinimu, yra įmanoma tik perdavus bylą prokurorui papildomiems procesiniams veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

167.1. Baudžiamajame procese teisėjas nėra tik pasyvus nagrinėjamos bylos stebėtojas, jo priimtas sprendimas turi būti savo turiniu teisingas ir jis negali priklausyti nuo proceso dalyvių pateiktos medžiagos. Siekdamas nustatyti materialiąją (ar konstitucinės jurisprudencijos požiūriu objektyviąją) tiesą byloje, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas turi ne tik teisę, bet kartu ir pareigą būti aktyvus baudžiamajame procese.

167.2. BPK 287 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį veiksmą BPK XIV skyriaus antrajame (apklausa), trečiajame (parodymų patikrinimo veiksmai), ketvirtajame (proceso veiksmai su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas), penktajame (objektų tyrimas ir apžiūra) skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teismui dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai sunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 97 straipsnyje yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

167.3. Tad, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliantų pateiktą argumentą, jog teismas negali savo nuožiūra pradėti rinkti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės ir kitus įrodymus, nes tai, jų vertinimu, yra įmanoma tik perdavus bylą prokurorui papildomiems procesiniams veiksmams atlikti, atmeta kaip nepagrįstą.

168. Apeliantai teigia, kad nuteistiesiems R. N., V. N., A. P., G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos veikiant bendrininkų grupe, tačiau nėra nurodytos ar aprašytos nei bendrininkų rūšys, nei jų statusas, nėra įvardytas nusikalstamos veikos vykdytojas ir tokiu būdu neįmanoma gintis nuo pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

168.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. N. ir R. N. yra nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama R. N.) naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt – vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą. Už šias R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, veikas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nuosprendžiu V. N. ir R. N. veikė kaip bendravykdžiai, todėl padarytos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį ar dalis.

168.2. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu: 1) V. N., R. N. ir G. G. yra nuteisti už tai, kai jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo G. G. vardu didelės – 1 020 000 Lt – vertės turtinę teisę; 2) R. N. ir A. P. yra nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt – vertės turtinę teisę. Už kokias R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, veikas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas yra aiškiai nurodyta.

168.3. Tad apeliacinio skundo argumentas, kad visiems byloje nuteistiesiems fiziniams asmenims inkriminuotos nusikalstamos veikos veikiant bendrininkų grupe, tačiau nėra nurodytos ar aprašytos nei bendrininkų rūšys, nei jų statusas, nėra įvardytas nusikalstamos veikos vykdytojas ir tokiu būdu neįmanoma gintis nuo pareikštų kaltinimų, teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.

169. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija teigia, kad kaltinamajame akte nėra trūkumų, sudarančių pagrindą perduoti bylą prokurorui. Taigi tenkinti apeliantų prašymo perduoti bylą prokurorui teisėjų kolegija negali, nes tam nėra jokio pagrindo.

170. Apeliantai teigia, kad kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl tiek byloje ginčijamos akcijos, tiek tarp asmenų pasirašyti vekseliai yra turtas ir jeigu šis turtas buvo perleistas ar vekselis buvo išrašytas neturint tam teisinio pagrindo, šie sandoriai visiškai gali būti nuginčyti civiline tvarka ir, atitinkamai, žala nukentėjusiesiems asmenims gali būti atlyginta civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos tuometinio vadovo R. N. veiką pripažino nusikalstama, kai tokia veika nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

170.1. Kaip minėta, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteista už tai, kad apgaule įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt – vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas – bei pagamino netikrą dokumentą, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą. Šiuos veiksmus atliko jos vadovas R. N., veikdamas bendrininkų grupe su V. N.. Pirmosios instancijos teismas bendrovės veiką kvalifikavo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Taigi bendrovė nėra nuteista už tai, kad jos vadovas R. N. ir A. P., veikdami bendrininkų grupe, apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės – 1 000 000 Lt – vertės turtinę teisę. Taigi ji nėra nuteista už apeliaciniame skunde nurodytų asmenų pasirašytą vekselį 1 000 000 Lt, todėl dėl to teisėjų kolegija nepasisako.

170.2. Byloje yra nustatyta, kad V. N. neteisėtai, tam neturėdamas jokios teisės, pardavė sau nepriklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai R. N.. Teisėjų kolegija motyvų šiuo klausimu nebekartoja ir norėtų pažymėti, jog tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, jis turėtų kilti iš civilinio pobūdžio teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju tarp asmenų nebuvo atsiradusių jokių civilinių teisinių santykių, o buvo sukurtas neteisėtas teisinis santykis darant nusikalstamas veikas, prisidengiant civiliniais teisiniais instrumentais, o nusikalstamų veikų mėginimas legalizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba asmenų nusikalstamų veiksmų instrumentalizavimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka.

170.3. Tad apeliacinio skundo argumentas dėl ginčo sprendimo galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.

171. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nustatant R. N. kaltę.

171.1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. N. kaltę remdamasis liudytojų I. T., V. V., R. J. parodymais, nes jie patvirtino aplinkybes, kurios buvo anksčiau, negu buvo sudaryta ginčijamų akcijų pardavimo sutartis su V. N.. Tą patį teigia ir R. N. apeliaciniame skunde, pažymėdamas, kad nėra jokių duomenų, kad V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo teisiniai santykiai dar veikė 2012 metais. Šiuo konkrečiu teiginiu visi apeliantai yra teisūs, tačiau būtent šių liudytojų parodymai kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais parodo tyčios formavimosi ištakas, susiformavusių santykių perpleksiją (susipynimą, persiraizgymą) darant nusikalstamas veikas prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuteistojo V. N. ryšį su minėtomis bendrovėmis.

171.2. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nuteistojo R. N. veiksmus, paskyrus save UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje direktoriumi, vertino kaip nusikalstamus ir nukreiptus į šios bendrovės finansinį sužlugdymą. Tai, kad paskyrus save vadovu, nuteistasis R. N. ėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto apsaugos ir turto, kuris nenaudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, realizavimo, yra logiški ir normalią ūkinę komercinę veiklą atitinkantys veiksmai ir neatitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas pirmiausiai yra visiškai nesusijęs su tuo, už kokius R. N. veiksmus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteista. Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto pardavimas už 1 020 000 Lt, kai, remiantis 2011 m. lapkričio 28 d. šio nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamo turto kaina buvo 1 650 000 Lt (t. 5, b. l. 196–197), t. y. finansine prasme darant nuostolį bendrovei, šio turto realizavimas nuosavybės teise trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai už jį nebuvo įvykęs atsiskaitymas ir kai šios bendrovės atstovas visiškai nedalyvavo derinant dėl turto pirkimo–pardavimo sąlygų, o pastarąsias sąlygas derino nuteistieji V. N. ir R. N., bendrovės reikalavimo teisės atgaline data perleidimas į 1 020 000 Lt trečiajam asmeniui – G. G., kai pastarasis iš šio sandorio turinio prasme turėjo uždirbti 50 000 Lt, ir tokiu būdu darant finansine prasme nuostolį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neketinant suteikti jokios paskolos bendrovei, turtinės prievolės 1 000 000 Lt sukūrimas atgaline data ir neinformavimas bendrovės apie šio skolinio įsipareigojimo sukūrimą, įstatinio kapitalo padidinimas, advokato V. M. paslaugų apmokėjimas 23 000 Lt, kai byloje tėra tik dvi PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas po 484 Lt už kiekvieną iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 147; t. 10, b. l. 51), nieko nedarymas dėl bendrovės gauto 5 000 000 Lt Europos Sąjungos finansavimo mokslinių tyrimų centrui (duomenys neskelbtini) zonoje, apie kuriuos R. N. teigia nieko nežinojęs, nors tai žinoti vadovas turėjo, nurodomas siekis įsigyti ginčijamą turtą iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai pats turtas yra tokios būklės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdyti negalėtų ir šios investicijos pareikalautų papildomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pritaikyti bendrovę vykdyti veiklą, dėl kurios ir buvo perkamas turtas, t. y. finansine prasme darant nuostolį bendrovei ir kt., nėra logiški ir normalią ūkinę komercinę veiklą atitinkantys veiksmai (ar neveikimas). Tačiau, kaip minėta, visa tai yra susiję su R. N. veiksmais, už kuriuos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nuteista.

171.3. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. parodymus ar jų pateiktus dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimą, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

171.3.1. Apeliantai nurodo, kad nukentėjusiojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Nukentėjusysis parodė, kad jis maždaug 2007 metais 50 procentų akcijų pardavė R. P.. Tačiau, anot apeliantų, nukentėjusioji R. P. 50 procentų akcijų įsigijo ne 2007 metais, kaip teigia nukentėjusysis G. V., o 2005 m. lapkričio 10 d. Nukentėjusysis parodė, kad 2009 metais jis R. P. pardavė 49 procentus įmonės akcijų. Anot apeliantų, įmonės akcijas nukentėjusioji R. P. įsigijo ne 2009 metais, o 2007 m. vasario 2 d. Tačiau teisėjų kolegija negali laikyti tai argumentu, kuris sudarytų pagrindą laikyti nukentėjusiojo G. V. parodymus prieštaringais ir nepatikimais, nes: pirma, skaičių neatitikimai (1 proc. akcijų prasme ir metuose) duodant parodymus, kai praėjo nemažai laiko po tam tikro įvykio, nėra ta aplinkybė, kuri leistų daryti išvadą, kad parodymai yra prieštaringi ir jais negalima pasitikėti; antra, pirmosios instancijos teisme G. V. buvo nurodęs, kad 2005 metais R. P. pardavė 50 proc. akcijų, o 2007 metais, t. y. ne 2009 metais, – 49 proc. akcijų, t. y. ne 50 proc. akcijų (t. 10, b. l. 151–154). Tad šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

171.3.2. Apeliantai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), jos grafoje „Akcininko duomenys“ nurodyti R. P. duomenys, kartu nurodant adresą – (duomenys neskelbtini). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turtinio vieneto, adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija negali laikyti tai argumentu, kuris sudarytų pagrindą vertinti nukentėjusiosios R. P. duotus parodymus prieštaringais ir nepatikimais, nes: pirma, šioje vietoje nurodytas adresas yra pateikiamas tik korespondentiniais tikslais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklių 6.6.1 papunktyje nustatyta, kad sąskaitoje turi būti nurodomi duomenys apie akcininką – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas. Toks adresas nei patvirtina ar nustato asmens tapatumą, nei nustato jo teises ir pareigas, nei nustato jo buvimo, kaip registracijos, vietą, jis tėra skirtas korespondencijai; antra, nukentėjusioji R. P. yra pateikusi dokumentus, kurie patvirtina, jog R. P. buvo savininkė namo (buto), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 157–159). Iš pastarųjų duomenų matyti, kad vertybinių popierių sąskaitoje nurodytas skaičius 84 neatitinka nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose nurodyto skaičiaus 82. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vertybinių popierių sąskaitoje vietoje skaičiaus 2 (duomenys neskelbtini) yra įrašytas skaičius 4 (duomenys neskelbtini) rodo, jog buvo padaryta įrašo klaida ir tokia įrašo klaida nedaro vertybinių popierių sąskaitos neteisėtos. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

171.3.3. Apeliantai nurodo, kad 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėja nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne nukentėjusysis G. V.. Todėl jis negalėjo parduoti akcijas, kurios priklausė ne jam, o bendrovei. Teisėjų kolegija negali laikyti tai argumentu, kuris sudarytų pagrindą laikyti nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. duotus parodymus prieštaringais ir nepatikimais.

Iš byloje esančios 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (t. 4, b. l. 54–55) turinio galima teigti, kad šioje sutartyje kaip akcijų pardavėja buvo įrašyta pati bendrovė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri akcijų nuosavybės teise nebuvo įgijusi. Atsižvelgiant į sudarytos sutarties patį turinį akivaizdu, jog bendrovės akcijų pardavėjas buvo G. V., kuris ir pasirašė sutartį kaip šių akcijų pardavėjas. Tai, kad G. V. buvo ginčijamų akcijų pardavėjas, patvirtina kiti byloje esantys duomenys: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. 2002 m. gruodžio 16 d. pranešė įgaliotai institucijai, kad bendrovėje pasikeitė pagrindinis akcininkas ir pagal 2002 m. lapkričio 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį visas bendrovės akcijas įsigijo G. V. (t. 2, b. l. 150); 2) V. N. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo perleistos 100 vnt. akcijos nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 96), pastarasis sąskaitos numeris priklausė G. V.; 3) G. V. Vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2002 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo įgytos 100 vnt. akcijos (t. 5, b. l. 98), pastaroji vertybinių popierių sąskaita patvirtina, jog G. V. perleido ginčijamas akcijas R. P.. 2005 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo perleista 50 vnt. ginčijamų akcijų nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) pasiliekant 50 vnt. ginčijamų likusių akcijų. Taip pat 2007 m. vasario 2 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ja buvo perleista 49 vnt. ginčijamų akcijų nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) pasiliekant 1 vnt. ginčijamų likusių akcijų. Nurodytas vertybių popierių sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) priklausė nukentėjusiajai R. P.; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. R. 2005 m. lapkričio 14 d. pranešė įgaliotai institucijai, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. V. perleido 50 vnt. arba 50 proc. ginčijamų akcijų R. P. (t. 2, b. l. 163). Nukentėjusioji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. T., kuri parengė 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, informavo, kad direktorius turi pranešti įgaliotai institucijai tik tada, kai yra vienintelis akcininkas, o kadangi įmonėje yra du akcininkai, tai pranešti papildomai nebereikia (t. 10, b. l. 156); 5) R. P. vertybinių popierių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis ji įgijo 50 vnt. ir 49 vnt. akcijų nurodant korespondentinės vertybinių popierių sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. V., ir taip iš viso įgyjant 99 vnt. ginčijamų akcijų (t. 1, b. l. 21; t. 5, b. l. 99); 6) liudytojos R. R. parodymai pirmosios instancijos teisme, patvirtinant aplinkybę, jog 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje yra padaryta klaida, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo akcijų, todėl jų negalėjo parduoti (t. 13, b. l. 45); 7) liudytojos V. T. parodymai pirmosios instancijos teisme nurodant, kad „aiškiai matosi, kad spausdinta ant kitos kažkokios sutarties ir yra suklydimas“ ir pagrindas yra parašai (Teisiamojo posėdžio 2015 m. gegužės 11 d. garso įrašas: 35 min. 31 sek. – 35 min. 38 sek.). Taigi G. V. perleido nukentėjusiajai R. P. savo akcijas, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

171.3.4. Apeliantai nurodo, kad 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje prie pardavėjo rekvizitų yra nurodytas akcijų pardavėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje pateiktas 2004 m. rugsėjo 28 d. Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimas patvirtina, kad toks kodas buvo suteiktas įmonei laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 21 d. iki 2004 m. rugsėjo 28 d., o nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas naujas įmonės kodas, susidedantis iš 9 skaičių – (duomenys neskelbtini). Anot apeliantų, 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis galbūt buvo pasirašyta ne sutartyje nurodytu laikotarpiu, o tik siekiant galbūt neteisėtai R. P. įteisinti nuosavybę į ginčijamas akcijas. Tačiau teisėjų kolegija negali laikyti tai argumentu, kuris sudarytų pagrindą laikyti nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. duotus parodymus prieštaringais ir nepatikimais, nes tai gali būti vertinama tik kaip spausdinimo klaida.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas pažymėjimas, kuriame suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas, susidedantis iš 9 skaičių – (duomenys neskelbtini), o buvęs kodas buvo – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 162). Taigi ankstesniame kode nėra vieneto pačiame kodo priekyje ir nėra nulio kodo pačioje pabaigoje, o visi kiti skaičiai sutampa. 2007 m. vasario 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje prie pardavėjo rekvizitų yra nurodytas akcijų pardavėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Iš šio kodo matyti, kad jo priekyje yra įrašytas skaičius vienas ir šio kodo gale nėra skaičiaus nulis. Todėl tai gali būti vertinama tik kaip padaryta spausdinimo klaida ir šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

172. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų ir atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų nėra, taip pat nėra ir pagrindo naikinti skundžiamą teismo nuosprendį priimant dėl to, kaip prašoma apeliaciniame skunde, išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neįrašyta BK 20 straipsnio 2 dalis yra vertinama kaip rašymo klaida, kuri ištaisoma nekeičiant paties nuosprendžio, nurodant – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jos gynėjo advokato Justo Jankausko apeliacinio skundo argumentų

173. Tiek baudžiamosios teisės moksle, tiek teismų praktikoje jau yra aiškiai suformuota pozicija, kad juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkelta juridiniam asmeniui. Įrodyta fizinio asmens, kuris padarė nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. P. kaltę veikoje dėl apgaule bendros Lietuvos ir Kanados įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytos didelės – 1 000 000 Lt vertės turtinės teisės bei pagaminto netikro dokumento. Dėl to buvo padaryta didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“.

174. Nors apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija, remdamasi ankstesniais motyvais dėl nuteistojo A. P. ir jo gynėjos apeliacinio skundo, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu dėl A. P. nuteisimo pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius ir jų dalis, todėl mano, kad nuteistojo A. P. kaltė yra nustatyta ir motyvai dėl A. P. kaltės šioje nutarties dalyje yra nebekartojami, o atsakoma tik į konkrečius bendrovės ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie susiję su nustatyta A. P. kalte, bei į argumentus, kurie yra susiję su šiame apeliaciniame skunde ginčijama bendrovės išvestine kalte.

175. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės 1 000 000 Lt vertės turtinę teisę pagaminto netikro dokumento – 2012 m. birželio 21 d. paprastojo neprotestuotino 1 000 000 Lt vekselio, kaip avanso, dėl kurio apmokėjimo buvo nukreiptas antstolio išieškojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pagamintas atgaline data, t. y. ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., ir kuris taip pat pagamintas iki savo egzistavimo pagrindo – 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto (kuris nuosavybės teise priklausė bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“) pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos atgaline data (tarp bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus A. P.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos direktoriaus R. N.), pagaminimo. T. y. pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pradėjo egzistuoti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. Tokiais veiksmais buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelė žala.

176. Apeliantai su bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė iš esmės fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu, tai, ar juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai akcininkai fizinio asmens veiksmus suvokė ir skatino arba suvokė ir juos toleravo, taip pat, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais.

177. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nors apeliantų netenkina nuosprendžio motyvai, tačiau tai nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės.

178. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas, aptardamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl fizinio asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu, nustatė, kad: 1) A. P. patvirtino, kad jis bendrovės vadovas, jis surado pirkėją nekilnojamajam turtui, pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei paprastąjį neprotestuotiną vekselį; 2) A. P. ir J. R. parodymai patvirtina, kad A. P. buvo įgaliotas parduoti sklypą ir tokiu būdu A. P. veikė įmonės naudai ir jos vardu įgijo turtinę teisę į 1 000 000 Lt.

179. Iš teismo nuosprendžio motyvų turinio akivaizdu, kad šios aplinkybės nėra pakankamos tam, kad galima būtų nustatyti fizinio asmens – A. P. – ir jo padarytų nusikalstamų veikų ryšį su juridiniu asmeniu – bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia šį ryšį nustatyti, skirtingai nei mano apeliantai.

180. Byloje esantys įrodymai (t. 4, b. l. 17; t. 22, b. l. 4–16) rodo, kad bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo:

180.1. 2011 metų pradžioje akcininkai buvo: RAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės S. A. K. (299 akcijos) ir Firm „(duomenys neskelbtini)“ (29 akcijos).

180.2. 2011 m. rugsėjo 29 d. RAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pardavė 299 akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktorės D. P. už 143 800,00 Eur.

180.3. 2011 m. gruodžio 1 d. J. R. nupirko 299 akcijas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės D. P., už 500 000 Lt.

181. Taigi 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės akcininkai buvo: J. R. (299 akcijos) ir Firm „(duomenys neskelbtini)“ (29 akcijos) ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. P..

182. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad bendroves bendrą Lietuvos ir Kanados įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pardavė akcijas J. R., siejo įvairaus pobūdžio nuomos bei pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai (t. 4, b. l. 10). Taip pat, anot A. P., bendra Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. bendrovėje, kurios vardu įregistruotas R. N. vairuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš 2012 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, t. 2, b. l. 45–46). Taip pat R. N. sutuoktinė M. V. atstovavo bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje dėl 2010 m. birželio 1 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (t. 16, b. l. 43–46), t. y. savo pobūdžiu panašiame ginče dėl teisinių santykių, kurie nagrinėjamoje byloje yra susiklostę tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo R. N., ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo A. P..

183. Iš byloje esančio 2012 m. balandžio 23 d. eilinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 16) matyti, kad A. P. yra įpareigojamas už 3 000 000 Lt parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tai padaryta prieš kelis mėnesius iki 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, ar bendrovė iš tiesų turėjo ketinimą šį turtą parduoti, ar užsiėmė veikla, kuria buvo siekiama nepagrįstai įgyti didelės vertės turtinę teisę naudojantis ikisutartinių santykių civilinės teisės institutu, o nagrinėjamu atveju darant nusikalstamas veikas, t. y. aiškiai peržengiant civilinių teisinių santykių ribas. Eilinio akcininkų susirinkimo įpareigojimas A. P. parduoti turtą yra valios pareiškimas, kuris savyje neatspindi realaus bendrovės ketinimo parduoti turtą, dėl kurio yra išreikšta valia parduoti. Nagrinėjamoje situacijoje bendrovės pagrindinis akcininkas J. R., kuriam priklauso 91 proc. bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, visiškai nesirūpina įmonės veikla, jos apyvarta, jo vertinimu, jis negauna dividendų, jis nežino, kas konkrečiai yra kiti akcininkai ir, anot jo, parduoti žemės sklypą iniciatyvą rodė bendrovės direktorius (t. 10, b. l. 36–37). Tad pats akcininkas savo nesuinteresuotumu, abejingumu ir nerūpestingumu, kas vyksta bendrovėje, neužtikrino A. P. veiksmų veiksmingos kontrolės ir leido jam veikti su savo nuožiūra ir iniciatyva. Iš 2012 m. balandžio 23 d. eilinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nuspręsta parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) nedetalizuojant parduodamo turto turinio ir apsiribojant viso labo tik bendro pobūdžio sprendimu apie tokio turto pardavimą. Toks sprendimas, kai A. P. buvo įgaliotas parduoti bendrovės turtą, gali būti įvertintas kaip formalaus pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nerodo bendrovės realaus siekio ginčijamą nekilnojamąjį turtą iš tiesų parduoti. A. P. neteisėti veiksmai buvo realiai naudingi bendrovės veiklos perspektyvai, bendrovė iš fizinio asmens padarytų nusikalstamų veikų gavo realią turtinę naudą – 200 000 Lt– ir buvo dedamos pastangos išieškoti likusią pinigų sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo pateikęs prašymą Kauno apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. N. ir bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo prašymu R. N. prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdytą išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą dėl 1 003 030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (t. 16, b. l. 115). Tad pati bendrovė gavo aiškią naudą ir šią naudą bendrovė pripažino. Apeliantės gynėjas remdamasis liudytojos J. D. parodymais, apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad bendrovė paprastąjį neprotestuotiną vekselį įtraukė į bendrovės apskaitą. Nagrinėjamu atveju visa juridinio asmens organizacinė struktūra ir jos valdymo organizavimas, vidaus procedūros, įskaitant ir formaliai įvykdytą procedūrą dėl bendrovės turto pardavimo, kai šis turtas jau buvo pardavinėjamas praeityje ir teisminis ginčas dėl panašaus pobūdžio sandorio dėl turto, kuris nagrinėjamoje byloje buvo pardavinėjamas, nebuvo pasibaigęs (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, t. 16, b. l. 40–48), paties akcininko vaidmuo bendrovėje, jo pasyvumas, abejingumas bendrovės reikaluose, visiškas nesuinteresuotumas jos veiklos rezultatais buvo sąmoningai sukurtos prielaidos neužtikrinti veiksmingos A. P. kontrolės ir sudaryti jam visas sąlygas realizuoti nusikalstamiems ketinimams visa tai pridengiant civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. veikė visiškai savarankiškai ir savavališkai, nusikalstamas veikas darė neatsižvelgdamas į tai, jog joms būtų nepritarę bendrovės akcininkai ir kad jis su svetimu turtu elgėsi savo nuožiūra, nepaisydamas bendrovės akcininkų valios ir pačios bendrovės interesų, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas nustatant juridinio asmens kaltę, tačiau motyvacijos nepakankamumas neleidžia paneigti galutinės išvados dėl juridinio asmens kaltės teisingumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį dėl argumentacijos stokos nėra jokio pagrindo.

184. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir teigia, kad R. N. nusikalstama veika objektyviai pasireiškė dokumentų klastojimu, o A. P. nusikalstama veika pasireiškė tik disponavimu (panaudojimu) suklastotu dokumentu – vekselio pateikimu antstoliui vykdyti ir taip pradėti išieškojimo procedūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantų vertinimu, A. P. padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, papildomai nekvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija su tokiu teisiniu apeliantų vertinimu nesutinka, nes R. N. ir A. P. pagamino netikrus dokumentus veikdami bendrininkų grupe ir dėl to nėra svarbu, kuris konkrečiai iš jų tik pagamino, o kuris iš jų tik disponavo.

185. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad iš 2012 m. balandžio 23 d. eilinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. P. yra įpareigojamas už 3 000 000 Lt parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tai padaryta prieš kelis mėnesius iki 2012 m. birželio 21 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o tai rodo, kad A. P. veiksmuose jokios apgaulės nebuvo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad buvo akcininkų sprendimas įpareigoti A. P. parduoti ginčijamą turtą, nereiškia, kad bendrovė siekė šį turtą iš tiesų parduoti ir tai, kad 2012 m. birželio 21 d. iš tiesų buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip jau minėta, bendrovė sudarė visas sąlygas A. P. veikti nusikalstamai sąmoningai neužtikrindama veiksmingos šio asmens veiksmų kontrolės, o gautą naudą pripažino.

186. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad nuteistojo R. N. parodymai patvirtina A. P. parodymus apie nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo aplinkybes bei preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, nes byloje esančių duomenų visetas paneigė R. N. parodymų patikimumą.

187. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad liudytojo L. G. parodymai patvirtina, kad nekilnojamojo turto pirkimas iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo slepiamas nuo trečiųjų asmenų, o įsigijus minėtą turtą R. N. vis dėlto, kaip jis teigia, planavo tam tikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtojimą Kaune. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes byloje yra nustatyta, jog R. N. jokiame etape nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties ir neturėjo jokio ketinimo perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą į Kauną, o atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai žalingus veiksmus, nukreiptus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį žlugdymą. Tad R. N. negalėjo turėti jokių planų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtojimo Kaune, išskyrus nieko nepagrįstą tokių planų deklaraciją racionalizuojant savo nusikalstamus veiksmus.

188. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad liudytojos J. D. parodymai parodo, jog nagrinėjamu atveju tiek pats sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisėtai (pasirašant tam skirtus tam tikros formos dokumentus), tiek ir jos apskaitos vedimas gavus pajamas įrodo šio sandorio realumą. Be to, šios liudytojos parodymai patvirtina A. P. ir R. N. parodymus apie preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo datą ir paneigia kaltinime nurodytą fakto aplinkybę, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., o preliminarioji nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis – 2012 m. rugsėjo 21 d., kadangi akivaizdu, jog liudytoja dar 2012 m. birželio mėnesį matė pasirašytą preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jį net įtraukė į bendrovės vedamą apskaitą. Tačiau teisėjų kolegija abejoja šios liudytojos parodymų objektyvumu ir negali, darydama galutines išvadas, jais vadovautis.

Liudytojos parodymus leidžia atmesti byloje esantys įrodymai, kurie aptarti nutarties dalyje, skirtoje A. P. apeliacinio skundo argumentams, jie patvirtina aplinkybę, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo sukurti ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. Todėl šių dokumentų liudytoja 2012 m. birželio mėnesį matyti negalėjo. Pastebėtina, kad ši liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji nepažįsta nei nuteistojo R. N., nei nuteistojo V. N., negali paaiškinti, kaip jos elektroniniame laiške atsirado R. N. pavardė (t. 10, b. l. 131–132). Tačiau, anot A. P., bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dirbo taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad R. N. vairuojamas automobilis „Toyota Land Cruiser“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įvairiais sutartiniais santykiais yra susijusi su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu (duomenys iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, t. 2, b. l. 45–46). Taip pat 2012 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp R. N. ir J. D. 2012 m. rugpjūčio 27 d. bei 2012 m. rugsėjo 6 d. (t. 2, b. l. 105). Todėl teigti, kad liudytoja J. D. nepažįsta R. N., negalima, taip pat teigti, kad ginčijami dokumentai buvo sukurti 2012 m. birželio mėnesį, negalima, nes ši liudytoja ginčijamų dokumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, matyti negalėjo.

189. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad liudytojo D. G. parodymų turinys leidžia teigti, kad A. P. nei preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nei paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokio įtarimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Byloje nustatyta, kad šalių atstovai nesiekė sudaryti jokios pagrindinės sutarties. Byloje esantys duomenys leido nustatyti, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išrašytas anksčiau negu buvo parengta pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi sulygtas avansas vekselio forma egzistavo iki pačios preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir jis turėjo būti apmokėtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki paties avansinio mokėjimo sukūrimo. Už šį neapmokėtą 2012 m. rugpjūčio 31 d. vekselį, kuris šią dieną netgi neegzistavo, buvo nukreiptas antstolio išieškojimas, kuris taip pat nukreiptas iki paties vekselio egzistavimo pagrindo sukūrimo – preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis M. P. jau 2012 m. rugsėjo 18 d. taikė priverstinio vykdymo priemones – lėšų ir turto areštą (t. 1, b. l. 42), kai pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. Todėl akivaizdu, kad A. P. suvokė, kokius veiksmus jis atlieka pasirašinėdamas ginčijamą sutartį ir vekselį, o apeliantų argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

190. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad liudytojo J. R. parodymai patvirtina A. P. parodymus, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, kad tam buvo priimtas akcininko sprendimas. Tokiu būdu A. P., rašydamasis preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį veikė kaip įmonės direktorius, jos vardu ir įmonės interesais. Tokio sandorio sudarymas savaime negali būti laikomas nusikalstama veika, nes tai yra visiškai įprastinis, praktikoje labai dažnai pasitaikantis sandoris, kuris sudaromas tarp šalių, kurios siekia pirkti ir (ar) parduoti nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, jos pagrindu turėjęs įvykti avansinis mokėjimas vekselio forma buvo sukurtas taip pat atgaline data ir iki savo egzistavimo pagrindo sukūrimo – preliminariosios nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties, pats avansinis mokėjimas turėjo būti apmokėtas iki šio avansinio mokėjimo vekselio forma sukūrimo, už šio vekselio neapmokėjimą, kai dar neegzistavo jo egzistavimo pagrindas, buvo nukreiptas antstolio išieškojimas, šalių atstovai savo veiksmais nesiekė sukurti jokios pagrindinės sutarties. Visa tai neleidžia prieiti prie išvados, kad ginčijama preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tėra tik įprastinis, praktikoje labai dažnai pasitaikantis sandoris, kuris sudaromas tarp šalių, kurios siekia pirkti ir (ar) parduoti nekilnojamąjį turtą, todėl apeliantų argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

191. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad liudytojo V. M. parodymai patvirtinta, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, paprastasis neprotestuotinas vekselis advokatų kontoroje ruošti 2012 m. birželio mėnesį, o ne, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai visiškai paneigia kaltinime nurodytas fakto aplinkybes apie dokumentų klastojimą ir kas šiuos dokumentus suklastojo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, nes byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo parengti ne 2012 m. birželio 21 d., o ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad advokato V. M. kontoroje dirba nuteistojo R. N. sutuoktinė, kad pats R. N. 2012 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nurodytas kaip asmuo, kuris redagavo ginčijamos sutarties ir vekselio projektus, nors buvo advokato V. M. kontoros paslaugos gavėjas (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos abejotinomis aplinkybėmis ir neleidžia kartu su kitais byloje esančiais parodymais patvirtinti šio liudytojo parodymų teisingumo, todėl negali laikyti juos objektyviais bei patikimais bei jais vadovautis darydama galutines išvadas.

192. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – advokato V. M. kontoros išrašyta išankstinė PVM sąskaita faktūra, ji buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos apmokėta 2012 m. birželio 20 d., taip patvirtinant aplinkybę, kad parengti teisiniai dokumentai buvo parengti būtent 2012 m. birželio 21 d., o ne vėlesne data. Tačiau teisėjų kolegija su tuo negali sutikti, nes byloje esančios PVM sąskaitos faktūros neleidžia daryti išvados, kad ginčijami dokumentai parengti nurodytą 2012 m. birželio 21 d.

192.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokato V. M. kontoros buvo parengtos dvi PVM sąskaitos faktūros: 1) 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 1, b. l. 147); 2) 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra ADV Nr. (duomenys neskelbtini) už 2012 m. birželio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties parengimą ir už 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir vekselio parengimą, šių paslaugų kaina nurodyta 484 Lt (t. 10, b. l. 51). Taigi turimos dvi vienodais numeriais sąskaitos faktūros, bet skirtingomis dienomis už suteiktas skirtingas teisinio pobūdžio paslaugas, kurios įvertintos vienoda pinigine išraiška, kur suteiktų juridinių ir kitų paslaugų sąvoka pagal 2012 m. birželio 22 d. sąskaitą faktūrą gali būti aiškinama labai plačiai.

192.2. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje įvardytas juridines ir kitas paslaugas suteikė D. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji suteikė minėtas paslaugas, kurios apėmė: dokumentų paruošimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo padidinimo, paruoštų dokumentų nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini), įregistruotų dokumentų įteikimą R. N.. Taip pat, anot liudytojos D. M., ji padėjo R. N. sutvarkyti akcininkų registrą, užpildė operacijų akcijomis žurnalą ir vertybinių popierių sąskaitas (t. 10, b. l. 24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 21 d. buvo pasirašyta Akcijų pasirašymo sutartis (t. 2, b. l. 70–71). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. birželio 29 d. (t. 2, b. l. 75–79), t. y. vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir įstatų pakeitimą ir nunešimą į VĮ (duomenys neskelbtini). Vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje akcininkui L. G., matyti įrašai: akcijos, įgytos didinant įstatinį kapitalą, 2012 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, 2012 m. birželio 29 d. įstatai. Įgytos (ir turimos) akcijos yra 400 vnt., apmokėta ¼ didinamo įstatinio kapitalo dalis – 10 000 Lt. Likusią sumą – 30 000 Lt – reikia apmokėti iki 2013 m. birželio 20 d. Nurodyta, kad balsavimo teisę turi tik visiškai apmokėtos akcijos. Įrašo padarymo data 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 88), t. y. įrašas vertybinių popierių sąskaitoje padarytas vėliau nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data už suteiktas juridines ir kitas paslaugas, kurios apėmė, remiantis liudytojos D. M. parodymais, ir vertybinių popierių sąskaitų užpildymą. Taip pat operacijų akcijomis registravimo žurnale paskutinis įrašas padarytas 2012 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 89–94), o operacijų akcijomis žurnalą, remiantis liudytojos D. M. parodymais, pildė būtent D. M.. Vadinasi, D. M. juridines ir kitas paslaugas, už kurias PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2012 m. birželio 22 d., taip pat dar ir teikė 2012 m. liepos 2 d. Kitaip tariant, PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iki visų paslaugų (PVM sąskaitoje faktūroje įvardytų kaip juridinės ir kitos paslaugos) suteikimo fakto.

192.3. Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo kontoroje klientui sąskaita faktūra yra išrašoma tik po to, kai yra atliktas darbas (t. 18, b. l. 37), t. y. 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta po PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų suteikimo ir tai nebuvo padaryta. R. N. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas turi būti išrašyta „nedelsiant suteikus paslaugas“, tai, kaip minėtai, nebuvo padaryta. PVM sąskaita faktūra 2012 m. birželio 22 d. leidžia teigti, kad ji buvo išrašyta atgaline data ir 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra nerodo, kad šią dieną buvo parengta 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir parengtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, bet, priešingai, leidžia teigti, kad 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis galėjo būti parengti po 2012 m. birželio 21 d., o šią dieną buvo tik išrašyta PVM sąskaita faktūra siekiant patvirtinti tiek R. N., tiek apeliantų aiškinamas aplinkybes dėl 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio.

192.4. Tad apeliantų nurodyti rašytiniai įrodymai negali patvirtinti, kad ginčijami dokumentai galėjo būti parengti 2012 m. birželio 21 d., todėl šis apeliacinio skundo argumentas teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.

193. Apeliantai nesutinka su A. P. nuteisimu pagal 182 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad byloje yra prieštaringos specialistų išvados dėl ginčijamų dokumentų sukūrimo laiko ir tokios abejonės turi būti aiškinamos nuteistųjų naudai. Teisėjų kolegija su tuo negali sutikti.

193.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo pateiktos specialisto išvados šių specialistų: 1) specialisto J. B. 2016 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada (t. 15, b. l. 179–198); 2) specialisto M. Č. 2018 m. kovo 12 d. specialisto išvada (t. 21, b. l. 60–62); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto L. R. 2015 m. spalio 6 d. specialisto išvada (t. 14, b. l. 110–115).

193.2. Specialisto J. B. tyrimo objektas dėl bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos buvo dokumentai – „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“. Specialisto M. Č. tyrimo objektas dėl bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos buvo dokumentai – „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“. Specialisto L. R. tyrimo objektas buvo dokumentai – „(duomenys neskelbtini).docx“, „(duomenys neskelbtini).doc“, t. y. pastarojo specialisto tyrimo objektu nebuvo dokumentai, kurie būtų susiję su bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Todėl, remiantis tuo, kas buvo nurodytų specialistų tyrimo objektas, galima teigti, kad apeliantai nepagrįstai remiasi specialisto L. R. išvada bei jo duotais parodymais pirmosios instancijos teisme, nes šio specialisto nustatytos aplinkybės nėra susijusios bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, o specialistų J. B. ir M. Č. nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip prieštaringos ir sudarančios pagrindą kilusias abejones vertinti nuteistųjų naudai.

193.3. Specialistas J. B. savo specialisto išvadoje nustatė galbūt susijusius dokumentus – „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“, „(duomenys neskelbtini).doc“, nes jų sukūrimo laiko atributai yra: 1) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.09.05 16:36“; 2) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.09.05 16:39“; 3) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.09.05 16:41“ (t. 15, b. l. 184). Aiškindamas faile esančių duomenų sukūrimo datos ir laiko atributą, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidaromas naujas dokumentas. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcija „Save As“ (t. y. kaip naujo dokumento sukūrimas) šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182). Tai, kad dokumento sukūrimo data ir laikas keičiasi, patvirtina ir specialistas M. Č., teikęs 2018 m. kovo 12 d. Specialisto išvadą (t. 21, b. l. 60–62).

193.4. Apžiūros protokole yra užfiksuota, kad: 1) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio išsaugojimo data ir laikas yra „2012.09.06 10:11“; 2) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio išsaugojimo data ir laikas yra „2012.09.06 10:13“; 3) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio išsaugojimo data ir laikas yra „2012.09.06 09:51“. Aiškindamas datos ir laiko atributą, kai aktyvuojama funkcija „Save“, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidarius failą paleidžiama funkcija „Save“. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcijomis „Save“ ir „Save As“ šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182–183). Specialistas J. B. taip pat nustatė, jog šią dieną nurodyti dokumentai buvo spausdinami ir spausdinimo laiko intervalas: 1) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo data ir laikas yra „2012.09.06 10:07“; 2) dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo data ir laikas yra „2012.09.06 09:51“ (t. 15, b. l. 184). Tokias pačias aplinkybes dėl pastarojo dokumento, kuris taip pat buvo ir specialisto M. Č. tyrimo objektas, patvirtino ir šis specialistas (t. 21, b. l. 60–62). Tuo tarpu dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo laiko atributas yra „2010.12.20 11:33“. Specialisto J. B. išvadoje yra nustatyta, kad šis dokumentas buvo sukurtas kito dokumento pagrindu su išsaugotu paskutinio spausdinimo atributu (t. 15, b. l. 185). Specialistas M. Č. paaiškino, kad failų metaduomenys nesaugo informacijos apie atspausdinimų skaičių ir laikus, tačiau yra saugomas paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas (t. 21, b. l. 60–62).

193.5. Kartu pažymėtina, jog prašymas įforminti vykdomąjį įrašą notarui D. G. dėl išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 6 d. (t. 3, b. l. 194). Fiksuotas duomenų tikrinimas registre buvo 14.09 val., o dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ paskutinio spausdinimo data ir laikas, minėta, yra „2012.09.06 10:07“. Tad laiko atributų prasme prieštaravimų nėra.

193.6. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai nustatė, jog paprastasis neprotestuotinas 1 000 000 Lt sumos vekselis buvo pagamintas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d.

193.7. Apžiūros protokole užfiksuota, jog dokumento „(duomenys neskelbtini).doc“ sukūrimo data ir laikas yra „2012.08.27 10:09“. Aiškindamas faile esančių duomenų sukūrimo datos ir laiko atributą, minėta, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidaromas naujas dokumentas. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcija „Save As“ (t. y. kaip naujo dokumento sukūrimas) šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182). Paskutinio šio dokumento išsaugojimo laiko atributas yra užfiksuotas „2012.09.21 08:59“. Aiškindamas datos ir laiko atributą, kai aktyvuojama funkcija „Save“, minėta, specialistas J. B. nurodė, kad šis atributas sukuriamas, kai atidarius failą paleidžiama funkcija „Save“. Kopijuojant ir perkeliant šis metaduomenų laukelio atributas nesikeičia. Išsaugant failą su funkcijomis „Save“ ir „Save As“ šis metaduomenų laukelio atributas keičiasi (t. 15, b. l. 182–183). Remiantis apžiūros protokolo duomenimis, paskutinį kartą šis dokumentas buvo spausdinamas 2012 m. rugsėjo 21 d. 08.53 val., nes užfiksuoti laiko atributai yra „2012.09.21 08:53“. Kaip jau minėta, specialistas M. Č. paaiškino, kad failų metaduomenys nesaugo informacijos apie atspausdinimų skaičių ir laikus, tačiau yra saugoma paskutinio dokumento spausdinimo data ir laikas (t. 21, b. l. 60–62). Pirmasis šio dokumento autorius yra užfiksuotas „R.“. Specialistas J. B. išvadoje nustatė, jog dokumento autorius „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesikeičia (t. 15, b. l. 189).

193.8. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai nustatė, jog 2012 m. birželio 21 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pagaminta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. kaip pagrindas 2012 m. birželio 21 d. paprastajam neprotestuotinam vekseliui, pagamintam ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., egzistuoti.

193.9. Taigi pagrindo išvadai, kad byloje yra prieštaringos specialistų išvados dėl ginčijamų dokumentų sukūrimo laiko ir tokios abejonės turi būti aiškinamos nuteistųjų naudai, nėra, todėl apeliantų argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

194. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl A. P. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, konstatuoja, kad A. P. kaltė yra tinkamai nustatyta ir tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais dėl šio nuteistojo kaltės nėra jokio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad apeliantai, mėgindami paneigti bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat patvirtina, kad fizinis asmuo – A. P. – padarė šias nusikalstamas veikas, kurias jis darė, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, savarankiškai ir savavališkai, jis savarankiškai ir savo rizika sudarinėjo sandorius su kita įmone, neatsižvelgdamas į tai, jog joms būtų pritarę bendrovės akcininkai, jis elgėsi su jam svetimu turtu savo nuožiūra, nepaisydamas bendrovės akcininkų valios ir pačios bendrovės interesų.

195. Apeliantai teigia, kad byloje nėra nustatytas bendrininkavimo požymis R. N. ir A. P. veiksmuose. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

195.1. Apeliantai teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nėra atskleistas bendrininkavimo turinys, tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra aiškiai nustatyti kiekvieno iš bendrininko veiksmai dalyvaujant darant nusikalstamas veikas bendrininkų grupe. R. N. pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. birželio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį atgaline data, kurį pasirašė ir perdavė A. P.. Pastarasis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo sudarymo ir šis dokumentas buvo perduotas antstoliui vykdyti (kai dar nebuvo sukurta pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis), kuris ėmėsi atitinkamų dėl to veiksmų. R. N. pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. birželio 21 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį kaip pagrindą ginčijamam vekseliui egzistuoti. Ši sutartis (atgaline data) buvo pasirašyta A. P. ir R. N. ir, remiantis A. P. parodymais pirmosios instancijos teisme, jis su R. N. derino sutartį, t. y. šios sutarties sąlygos šalių atstovų buvo derinamos, tačiau ne prieš Antanines, kaip teigia A. P. savo parodymuose (t. 15, b. l. 120), bet vėliau – ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., kaip rodo byloje esantys įrodymai. Vieno be kito nuteistųjų veiksmų nebūtų buvę galima realizuoti nusikalstamo sumanymo bendrovės, kuriai vadovavo A. P., vardu įgyti didelės vertės turtinę teisę.

195.2. A. P. ir R. N. sulygo dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Sutartis buvo parengta ne 2012 m. birželio 21 d., kaip mėgina įtikinti apeliantai, bet ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. po to, kai šios sutarties pagrindu buvo padarytas avansinis mokėjimas vekselio forma, į kurį buvo nukreiptas antstolio išieškojimas. Kitaip tariant, pats vekselis kaip sutarties sąlyga dėl avansinio mokėjimo pradėjo egzistuoti anksčiau už pačią preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį – ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., o turėjo būti apmokėtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. anksčiau iki jo paties egzistavimo pradžios ir anksčiau iki savo egzistavimo prielaidos – preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties – sukūrimo. Šio vekselio pagrindu buvo nukreipti antstolio veiksmai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taigi atgaline data sudarydami preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir išrašydami paprastąjį neprotestuotiną vekselį nuteistieji atliko bendrus suderintus veiksmus siekdami įgyti bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir tai peržengia civilinių teisinių santykių ribas, nes tokiais veiksmais pažeidžiami tie teisiniai gėriai, kuriuos saugo ir gina baudžiamasis įstatymas. Tai, kad tiek ginčijama sutartis, tiek ginčijamas vekselis buvo parengti ir pasirašyti atgaline data, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tam, kad šie dokumentai galėtų būti pristatyti kaip parengti 2012 m. birželio 21 d., negalėjo būti apsieita be R. N. pagalbos rengiant šiuos dokumentus advokato V. M. kontoroje. Jeigu A. P. ir R. N. būtų sąžiningi jų atstovaujamų bendrovių atstovai, tai 2012 m. birželio 21 d. realiai sudarius preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu būtų išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas, ir iškilus aplinkybei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2012 m. birželio 22 d., jie abu būtų atlikę veiksmus, kurie rodytų tolesnių derybų vedimo tęstinumo galimybes ir galimybes sudaryti pagrindę sutartį dėl turto, kuris buvo preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. R. N. sužinojęs, jog 2012 m. birželio 22 d. yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų galėjęs informuoti A. P. ir spręsti klausimą dėl tolesnių derybų galimumo, kai paties vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2012 m. rugpjūčio 31 d., o galutinis vekselio apmokėjimo terminas, iki kurio nesumokėjus tik tada yra laikoma, kad pagrindinė sutartis bus nesudaroma dėl skolininko kaltės, buvo numatytas 2012 m. spalio 10 d. R. N. pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis negalėjo apmokėti vekselio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jis turėjo visas galimybes informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie jos prisiimtus įsipareigojimus pagal išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris pristatomas kaip išrašytas 2012 m. birželio 21 d. To padaryta nebuvo. Šis bendrovės įsipareigojimas turėjo būti įtrauktas į apskaitą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie šį įsipareigojimą sužinojo tik po to, kai atidariusi bendrovės sąskaitą pamatė 1 000 000 Lt rezervaciją ir „pradėjusi ieškoti galų“ galiausiai gavo iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės sutarties kopiją, iš kurios turinio sužinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ „nusipirko“ iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus (t. 10, b. l. 21). Taigi ši liudytoja sužinojo apie bendrovės įsiskolinimus po antstolio atliktų veiksmų. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriaus įgaliotas asmuo – liudytoja L. L. K. (t. 10, b. l. 40–41). Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N. atlikti tokius veiksmus ir negalėjo, nes pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta ir sudaryta ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., o jos pagrindu mokamas avansas vekselio forma buvo parengtas ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., jis turėjo būti apmokėtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. anksčiau negu jis buvo sukurtas. Jeigu preliminarioji nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta 2012 m. birželio 21 d. ir jos pagrindu būtų išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis kaip avansinis mokėjimas, tai A. P., negavęs vekselio apmokėjimo 2012 m. rugpjūčio 31 d., turto pirkėjui rodant pasyvumą, turėjo domėtis, kodėl šią dieną nebuvo apmokėtas vekselis, t. y. elgtis taip, kaip elgiasi pagrindinę sutartį suinteresuotas sudaryti bendrovės atstovas, o ne tas atstovas, kuris suinteresuotas užsidirbti iš avansinio mokėjimo formaliai išsiųsdamas raginimą R. N., kai jis turėjo visas galimybes su juo kontaktuoti kitomis priemonėmis. Bet jis ir negalėjo veikti kaip pagrindinę sutartį sudaryti suinteresuotas bendrovės atstovas, nes jis sulygo dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų atgaline data, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo įforminimo ir pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl neapmokėto vekselio, kai preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas dėl avansinio mokėjimo vekselio forma, derino po to, kai kreipėsi į notarą ir antstolį dėl neapmokėto avansinio mokėjimo, kuris dar tuo metu neegzistavo, o derino šias sąlygas kartu su R. N.. Be to, pats R. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. P. jam skambino, kad baigėsi laikas, o jis (R. N.) pasakė, kad atvažiuotų surašyti pranešimą, taip ir buvo padaryta (t. 15, b. l. 88), t. y. nebuvo jokių veiksmų, kurie rodytų suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi apeliantų argumentas, kad bendrininkavimą paneigia aplinkybė, jog A. P. atliko teisėtus veiksmus, nes negavęs vekselio apmokėjimo, jis kreipėsi į R. N., t. y. tą patį asmenį, kuris ir buvo tas saugiklis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesužinotų apie jai sukurtą atgaline data įsiskolinimą, o tik po to, kai pastarasis nesureagavo, A. P. kreipėsi į notarą ir vėliau į antstolį, yra nepagrįstas. A. P., remiantis tuo, kokiomis aplinkybėmis buvo parengta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir kokiomis aplinkybėmis buvo parengtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, neturėjo jokio pagrindo ir jokios juridinės teisės to padaryti, o tai darydamas jis realizavo ne savo teisę, bet kartu su R. N. darė nusikalstamas veikas darydami didelę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi tam, kad visa tai realizuotų be susitarimo, negalima. Todėl apeliantai neteisūs sakydami, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių susitarimo buvimą tarp A. P. ir R. N..

195.3. Kartu pažymėtina, jog R. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kartu parodė, kad jis nežinojo, jog bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. kreipėsi į notarą dėl skolos išieškojimo (t. 15, b. l. 88), kai byloje esantys duomenys rodo, kad tai nėra tiesa, nes R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo pateikęs prašymą Kauno apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. N. ir bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo prašymu R. N. prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdytą išieškojimą pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą dėl 1 003 030 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (t. 16, b. l. 115). Šie duomenys rodo, kad R. N. ne tik kad žinojo apie A. P. kreipimąsi į notarą dėl skolos išieškojimo, bet ir pats aktyviais veiksmais siekė, kad ši skola būtų išieškota iš anksto žinant, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, nes jos sudarymas nebuvo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų noras, nei R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, nei A. P., kaip bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, siekis, nes tikslas buvo uždirbti iš dirbtinai nusikalstamais veiksmais sukurtų ikisutartinių teisinių santykių arba, kaip nurodė nukentėjusioji R. P. savo atsiliepime, šie asmenys nesiekė realiai parduoti ginčijamą turtą, bet norėjo legalizuoti pirkimo avansinius mokėjimus.

195.4. Apeliantai teigia, kad nėra suprantamas bendras tikslas daromų nusikalstamų veikų, nes R. N. visiškai niekuo nėra susijęs su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau R. N. vidinės paskatos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.

195.5. Apeliantai teigia, kad būtent R. N. nuslėpė nuo A. P. faktą, jog jis negali sudaryti sandorio su bendra Lietuvos ir Kanados įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes neturi tam reikalingų įgaliojimų – nėra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti pagal sudaromą sandorį ir yra nemoki. Tačiau netgi tarus, kad ši aplinkybė yra, tai nepaneigia to fakto, kad A. P. sudarė atgaline data preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios sąlygas jis derino su R. N., pateikė atgaline data išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį antstoliui, prieš tai, kai buvo sukurta pati ginčijama sutartis, o pats vekselis buvo sukurtas vėliau negu buvo nustatytas jo apmokėjimo terminas. Tokiais veiksmais A. P. dalyvavo kartu su R. N. darant nusikalstamas veikas, kai nuo pat pradžių nebuvo jokio ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

195.5. Tad apeliantų argumentas, kad nebuvo bendrininkavimo A. P. ir R. N. veiksmuose, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

196. Apeliantai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino parduoti nekilnojamąjį turtą, t. y. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas neišreiškia tikrosios bendrovės valios, o yra laikoma tik dirbtiniu siekiu įgyti didelės vertės svetimą turtą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais teismo argumentais ir apeliantų argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

196.1. Byloje esantys duomenys rodo, kad A. P., kaip jo atstovaujamos įmonės direktorius, neatliko veiksmų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesikreipė, remiantis NŽT teismui pateiktais raštais, į NŽT dėl sutikimo perleisti žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)) tretiesiems asmenims, taip pat neprašė NŽT subnuomoti žemės sklypo dalį ((duomenys neskelbtini)), kuria bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš valstybės (t. 13, b. l. 27–29). Apeliantai nurodo, kad bendrovė būtų kreipusis į NŽT, nes ji galėjo tai padaryti iki 2012 m. spalio 30 d., ir nagrinėjamu atveju ji to nepadarė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo vekselio. Taigi, anot apeliantų, kalta šiuo atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kreditoriaus veiksmai negali priklausyti nuo to, kaip skolininkas vykdo savo prievoles ikisutartiniuose santykiuose ir kreditoriaus toks pat neveikimas ikisutartiniuose santykiuose neteikia pagrindo konstatuoti skolininko kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Be to, pagal šalių sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, skolininkė turėjo visiškai apmokėti ginčijamą vekselį iki 2012 m. spalio 10 d., nuo kurios laikoma, kad pagrindinė sutartis yra nesudaroma dėl skolininkės kaltės, ir nuo šios datos turėjo būti taikomos pasekmės, todėl kreditorė (jos atstovas) turėjo tinkamai vykdyti savo bendradarbiavimo pareigą ir turėjo atlikti veiksmus (jos atstovas), kurie rodytų, kad jis ketina sudaryti pagrindinę sutartį, įskaitant jo kreipimąsi į NŽT dėl sutikimo perleisti žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims. Taip pat A. P., kaip jo atstovaujamos bendrovės direktorius, nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar atliko kitus veiksmus, kurie patvirtintų jo (bendrovės) siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Nuteistasis A. P. pirmosios instancijos teisme parodė: „laukiau pinigų, nesulaukęs atspausdinau raginimus“ (t. 15, b. l. 119). Taigi nuteistasis A. P., laukdamas pinigų, nesiėmė jokių veiksmų, kurie duotų pagrindo manyti, kad jis (bendrovė) iš viso siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Nuteistasis A. P. taip pat pirmosios instancijos teisme parodė: „Sužinojau, kad turtas yra areštuotas, kadangi pagal jį (R. N.), ne dėl jo kaltės įvyko kažkoks nesusipratimas su akcininkais. Aš į situaciją nesigilinau“ (t. 15, b. l. 119). Kaip suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį šalies atstovas, tinkamai vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, A. P. turėjo pareigą gilintis į situaciją ir svarstyti visas galimybes dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Tačiau jo nesigilinimo į situaciją veiksmai taip pat rodo, kad jau ikisutartiniuose santykiuose turto pardavėjos atstovas nebuvo suinteresuotas sudaryti pagrindinę sutartį.

196.2. Preliminariojoje sutartyje šalys gali susitarti dėl atsakomybės už šios sutarties nevykdymą, numatydamos netesybas (baudą). Bauda iš esmės reiškia, kad tokiu būdu atlyginami dėl kitos šalies neįvykdymo padaryti nuostoliai (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2004). Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas avanso sumokėjimas ir avanso, kaip priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, įskaitymo į netesybas galimybė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001). Iš šalių sudarytos 2012 m. birželio 21 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė dėl avanso sumokėjimo ir šio avanso apmokėjimo būdas – išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1 000 000 Lt, kurio apmokėjimo terminas numatytas 2012 m. rugpjūčio 31 d. (2.5 papunktis). Taip pat šalys susitarė, kad iki 2012 m. spalio 10 d. iki galo neapmokėjus išrašyto 1 000 000 Lt vekselio pagrindinė sutartis nebus sudaroma dėl pirkėjos kaltės ir laikomos 1 000 000 Lt netesybomis (4.2 ir 4.5 papunkčiai).

196.3. Teismų praktikoje pažymėta, turto pardavėjas, kuris negali pagrįsti, kad jis bendradarbiavo su turto pirkėju, ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, tai toks pat turto pirkėjo neveikimas neteikia pagrindo konstatuoti pirkėjo kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nes abi sandorio šalys nesiėmė iniciatyvos ir neatliko veiksmų, patvirtinančių siekį sudaryti pagrindinę sutartį. Pardavėjo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas leidžia pirkėjui manyti, kad ir pardavėjas neteko suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl tai paneigia skolininko kaltės prezumpciją (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-213-701/2015).

196.4. Nagrinėjamoje situacijoje pirkėjos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kai pati kreditorė savo veiksmais nerodė ketinimo sudaryti pagrindinės sutarties, nebuvo. Nesant skolininkės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, išieškojimas dėl avanso apmokėjimo, kai dar nebuvo įvykdytas visiško jo atsiskaitymo terminas, negalėjo būti nukreiptas į skolininkę. Išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkę, kai tokio avanso neapmokėjimas ikisutartiniuose santykiuose gali būti vertinamas kaip pirkėjos susidomėjimo sudaryti pagrindinę sutartį praradimas. Pačios kreditorės neatlikimas jokių veiksmų, kurie rodytų jos bendradarbiavimo pareigos vykdymą, leidžia teigti, kad ji nebuvo suinteresuota pagrindinės sutarties sudarymu, paneigiant skolininkės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

33.5. Tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokio bendradarbiavimo pareigos vykdymo ir preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo siekiama sudaryti pagrindinės sutarties, rodo ir tai, kad pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pristatoma kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2012 m. birželio 21 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš tiesų buvo sudaryta atgaline data – ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d., jos pagrindu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išrašytas anksčiau negu pati preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sukurta, t. y. ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 5 d., o pats vekselis turėjo būti apmokėtas anksčiau negu jis ir jo egzistavimo pagrindas (preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis) buvo sukurti, t. y. 2012 m. rugpjūčio 31 d., kai skolininkės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo siejama su 2012 m. spalio 10 d., nuo kurios taikomos pirkėjai sutartyje sulygtos pasekmės, o ne, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, neatsiskaičius pagal vekselį iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

196.6. Tad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė sukurti jokių teisėtų civilinių teisinių santykių, bet, priešingai, instrumentalizavo civilines teisines priemones nusikalstamoms veikoms daryti įgyjant didelės vertės turtinę teisę į svetimos bendrovės turtą. Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. P., naudojosi ikisutartinių santykių institutu ir nepagrįstai įgijyjant didelės vertės turtinę teisę į neteisėtai sukurtą avansinį mokėjimą. Tad apeliantai nepagrįstai ginčija skundžiamo nuosprendžio argumentą, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino parduoti nekilnojamąjį turtą.

197. Apeliantai teigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo svetimą didelės vertės turtą, bet šios dienos duomenimis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi 200 000 Lt ir šia pinigų suma ji disponuoti negali, nes yra areštuota. Apeliantų vertinimu, yra akivaizdu, kad paties sandorio sudarymo tarp bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčas galėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kaip ir ginčas tarp asmenų yra kilęs dėl akcijų priklausomybės, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kilęs ginčas tarp asmenų negali būti vertinamas kaip civilinio pobūdžio, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, jis turi kilti iš civilinio pobūdžio teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju tarp asmenų nebuvo atsiradusių jokių civilinių teisinių santykių, o buvo sukurtas neteisėtas teisinis santykis darant nusikalstamas veikas prisidengiant civiliniais instrumentais. Nusikalstamos veikos mėginimas legalizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba asmenų nusikalstamų veiksmų instrumentalizavimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip civilinio pobūdžio ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Todėl šį apeliantų argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

198. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų ir atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistosios bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais priimant dėl to, kaip prašoma apeliaciniame skunde, išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio pagrindo. Tad apeliantų skundas dėl nuteistosios bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų jame nurodytais motyvais nėra tenkinamas.

Dėl nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. apeliacinių skundų

199. Apeliaciniais skundais nukentėjusieji G. V. ir R. P. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir prašo jį pakeisti. Nukentėjusysis G. V. prašo V. N. paskirtas bausmes subendrinti, taikant BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, R. N. panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą ir paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusioji R. P. prašo paskirti V. N., R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonėi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) griežtesnes bausmes.

200. Teisėjų kolegija nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais bausmės skyrimo nuteistiesiems motyvais.

201. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems V. N. ir R. N. už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos mažesnės, nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmės. Bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skyrė mažesnę baudą negu BK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas juridiniam asmeniui skiriamos baudos vidurkis. Nukentėjusiųjų nuomone, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švelnios, neproporcingos ir neadekvačios nuteistųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms.

202. Teismas V. N., R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skyrė bausmes pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas).

203. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad V. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena priskiriama sunkių nusikaltimų, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai, R. N. padarė tris nusikalstamas veikas – vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų tiesiogine tyčia, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertindamas V. N. asmenybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, teisiamas penktą kartą. R. N. neteistas, turi šeimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji dirba, nenustatyta, kad būtų padarę naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teisiama pirmą kartą, ir skyrė baudą, mažesnę už juridiniam asmeniui skiriamos baudos vidurkį. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant V. N. ir R. N. straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį, įvertinęs kiekvieno vaidmenį, paskyrė mažesnį, nei straipsnių sankcijos vidurkiai.

204. Apeliantas G. V. teigia, kad nuteistasis V. N. teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, todėl vadovaujantis BK 27 straipsniu, jis laikytinas recidyvistu. Teismas neįvertino, kad V. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas), nepripažino to atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl apelianto manymu, paskirtas bausmes V. N. teismas turėjo subendrinti ne BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o turėjo bendrinti BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

205. Kolegija įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio l dalies 13 punkte. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tačiau atsakomybę griežtinantis ar asmens teisinę padėtį sunkinantis įstatymas grįžtamosios galios neturi. BK 60 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 13 punktu (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554, įsigaliojo 2015-03-24), nusikalstamų veikų padarymo metu šis įstatymas negaliojo, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nebuvo laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas.

206. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, įvertino visas nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunde nurodomas aplinkybes – tiek kaltininkų padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tiek tai, kad nusikaltimai tyčiniai, baigti, be kita ko, ir kiekvieno nuteistojo veiksmus, asmenybes, jų elgesį ir gyvenimo būdą po nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nepažeidė BK 54, 61 straipsnių reikalavimų. Visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės buvo įvertintos vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei bausmei keliamais tikslais ir nuteistiesiems motyvuotai paskirtos bausmės paskirtį atitinkančios bausmės. Nuosprendžio dalis dėl bausmių (dydžio) yra teisėta ir pagrįsta. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistuosius charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumą. Todėl su apeliacinių skundų teiginiais dėl netinkamo bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos vertinimo sutikti nėra pagrindo.

207. Nesutiktina ir su apeliacinių skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog inkriminuotas veikas nuteistieji padarė, veikdami grupe, tai buvo pripažinta ir nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kartu nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas turėjo skirti griežtesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Nurodant, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą (BK 61 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamasis įstatymas, nurodydamas bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio, reguliuoja bausmės dydžio skaičiavimo metodiką, o ne nustato bausmės dydžio taisyklę. Todėl vien aplinkybė, kad nuteistųjų veikos buvo padarytos, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant nustatytų lengvinančių aplinkybių, savaime nesuponuoja, kad nuteistiesiems besąlygiškai turi būti paskirtos griežtesnės, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės. Byloje teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir jas vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, skiriant joms vienodą dėmesį ir nė vienos iš jų nelaikant dominuojančia ar išskirtine.

208. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą minėtų aplinkybių, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos švelnesnės nei sankcijos vidurkis bausmės nėra aiškiai per švelnios, neprieštarauja teisingumo principui, atitinka tiek nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tiek jų asmenybes, todėl griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra pagrindo. Kitokia apeliantų nuomonė dėl bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių vertinimo negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

209. Nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu nuteistajam R. N.. Esminis skundų argumentas, kuriuo remiantis prašoma netaikyti BK 75 straipsnio, yra susijęs su jo vaidmeniu darant nusikaltimus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, asmenybę charakterizuojančiais duomenimis.

210. Vertindama BK 75 straipsnio, numatančio pagrindus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikymą nuteistajam R. N., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas vadovavosi 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusia iki 2017 m. spalio 6 d., kuri numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams, už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino formalius ir materialius kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms ir tai, kad šio instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

211. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). Kaltininko asmenybės įvertinimas yra vienas iš svarbesnių momentų, kuris reikšmingas nustatant, ar bausmės tikslai, paskirtis gali būti įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

212. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą R. N., įvertino visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių. R. N. neteistas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad bausmės tikslus nuteistajam atitiktų tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Pagal bylos duomenis, nuteistasis dirba, vedęs, turi vaikų. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo R. N. turimus socialinius ryšius. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus, o, jų nevykdant be pateisinamų priežasčių, kitų teisės pažeidimų darymas gali lemti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, pasiunčiant į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju R. N. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas maksimaliam terminui, kartu paskiriant įpareigojimą, kurio nesilaikymas gali lemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teisėjų kolegijos vertinimu, turės parodyti, kad pasitikėjimas nuteistuoju yra pagrįstas, kad jis daugiau nenusikals.

213. Apeliaciniuose skunduose nėra pateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar kurios nebuvo įvertintos skiriant nuteistiesiems bausmes. Todėl keisti nuteistiesiems paskirtas bausmes, nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

214. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pirkti iš bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, tačiau skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje naudoja tokias daromų išvadų formuluotes: „Šiuo atveju A. P. už parduotą bendrovės turtą apskritai pinigų negavo“, „Iš <...> išrašo matyti, kad <...> nekilnojamojo turto <...> vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už tą, kurią pardavė A. P. „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai rodo, kad buvo sudaryta tik preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ginčijamas turtas iš tiesų nebuvo nupirktas. Tad anksčiau aptartos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, kaip jau minėta, ginčijamas bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo parduotas, tačiau siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą buvo sukurti neegzistuojantys ikisutartiniai santykiai dėl ginčijamo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Nors tokios neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados nuosprendyje neužkirto kelio šiam teismui teisingai nuspręsti dėl nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų veikų, tačiau tokių formuluočių darymas vis dėlto neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Remiantis tuo, skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

215. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai R. P. priteista solidariai iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. 1 752 Eur proceso išlaidų. Tačiau teismas netinkamai įvertino skolininko prievolės rūšį, nes išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš kaltininkų priteisiamos ne solidariai, o išieškomos dalimis. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti R. P. turi būti priteistos iš nuteistųjų V. N., R. N., G. G. ir A. P. lygiomis dalimis po 438 Eur.

216. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nuosprendžio motyvuose buvo padaryta klaida, nurodant nuteistojo R. N. veikos kvalifikaciją, t. y. pirmosios instancijos teismas R. N. pripažindamas kaltu pagal BK 302 straipsnį, neteisingai nurodė šio baudžiamojo įstatymo straipsnio dalį, t. y. nurodė 1 dalį vietoje šio straipsnio 2 dalies, tai, atsižvelgus į skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, laikytina aiškia rašymo klaida.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad R. N. kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė, kad R. N. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo antspaudą, dėl to padarė didelę žalą juridiniam asmeniui, nors aprašomojoje dalyje, kalbant apie R. N. kaltę, yra pabrėžiama, kad yra šis veiką kvalifikuojantis požymis, tačiau klaidingai nurodoma BK 302 straipsnio 1 dalis. Taip pat rezoliucinėje dalyje nurodydamas R. N. skiriamą bausmę už šią veiką, pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, vietoj BK 302 straipsnio 2 dalies nurodydamas to paties straipsnio 1 dalį. Todėl šis netikslumas, kuris gali būti ištaisytas, nekeičiant nuosprendžio, ištaisomas, nurodant, kad R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį, juolab kad nenustatyta, jog minėta klaida turėjo įtakos nuteistajam paskirtai bausmei. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nustatytos klaidos skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas R. N. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu.

217. Skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 300 straipsnio 3 dalį, bet neįrašyta BK 20 straipsnio 2 dalis, tai vertinama kaip rašymo klaida, kuri ištaisoma nekeičiant paties nuosprendžio, nurodant – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N., nuteistojo R. N., nuteistojo G. G. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko, nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės, nuteistosios bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio, nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jos gynėjo advokato Justo Jankausko, nukentėjusiojo G. V. ir nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti formuluotes: „Šiuo atveju A. P. už parduotą bendrovės turtą apskritai pinigų negavo“, „Iš <...> išrašo matyti, kad <...> nekilnojamojo turto <...> vidutinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už tą, kurią pardavė A. P. „(duomenys neskelbtini)“, kaip neatitinkančias nustatytų aplinkybių;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. 1 752 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. P.;

priteisti iš V. N., R. N., G. G. ir A. P. po 438 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajai R. P..

Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą klaidą, nustatant, kad R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį.

Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, nustatant, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.