Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato Justo Jankausko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Justo Jankausko prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – 60/100 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

2. Siekiant užtikrinti galima civilinį ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamam turtui – 60/100 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi, paliktas galioti iki tol, kol bus išspręstas civilinių ieškinių klausimas.

3. 2018 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas mokėjimo nurodymas Nr. 3322, kurio mokėtojas A. K. pervedė į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 60 000 Eur nurodęs mokėjimo paskirtį – „pagal preliminarią NT pirkimo-pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio užtikrinimui“ (t. 21, b. l. 120).

4. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas J. Jankauskas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, t. y. 60/100 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad kreditorių G. V. ir R. P. reikalavimai užtikrinami Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančiu 60 000 Eur dydžio užstatu (t. 21, b. l. 118–119, 126–127).

5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo prašymą atmetė nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybių piniginę įmoką panaudoti civiliniam ieškiniui užtikrinti, teismas taip pat pažymėjo, kad užstatą įmokėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs asmuo, o civilinių ieškinių dydis dar gali keistis.

6. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas J. Jankauskas skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartis prieštarauja proporcingumo ir teisinės valstybės principams, pažeidžia nuteistosios bendrovės teises, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.

6.1. Gynėjo nuomone, nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis yra nurodyta kaip neskundžiama, tačiau tokia teismo pozicija – neleisti pasinaudoti apskundimo teise prieštarauja ne tik imperatyvioms BPK normoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei tarptautiniam teisės aiškinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-865, septintojo protokolo 2 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Tokia išvada patvirtinta Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacija Nr. R(95)5 dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo, kurioje teigiama, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose. Skundžiama nutartis neproporcingai pažeidžia nuteistosios teises, o negalėjimas skųsti teismo procesinį dokumentą ir ginti savo pažeidžiamą teisę prieštarauja jau minėtiems principams.

6.2. Remdamasis proporcingumo principo aiškinimu teismų praktikoje nuteistosios gynėjas teigia, kad, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. civilinių ieškinių užtikrinimui. Nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. pareikštų ieškinių suma už bendrovės veiksmais padarytą žalą yra 57 924 Eur. Gynėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiu būdu nesiekia išvengti civilinių ieškinių padengimo ir tai įrodydama į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 60000 Eur užstatą, kuris yra didesnis nei pareikštų reikalavimų suma.

6.3. Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad gyvenamojo namo nuosavybės teisės apribojimas labai smarkiai pažeidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises, nes šio turto vertė yra žymiai didesnė nei realiai padaryta žala. Anot gynėjo, nekilnojamojo turto rinkos kainoms šiuo metu esant labai aukštoms, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra didelė, tuo tarpu rinkos situacijai pasikeitus ir nekilnojamojo turto vertėms nukritus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nuostolių. Todėl, nuteistosios gynėjo nuomone, procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga civilinių ieškinių dydžiui. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

6.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje nustatytos iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Gynėjas pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekia išvengti civilinių ieškinių padengimo, pasunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.

6.5. Gynėjas nesutinka su teismo nutarties motyvais, jog minėto dydžio užstatą įmokėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs asmuo A. K., kuris dėl įvairių priežasčių gali pareikalauti juos grąžinti. Pasak gynėjo, įstatymas nenumato būtinybės pinigus pervesti pačiam nuteistajam, todėl užstatą gali mokėti ir kitas asmuo. Pinigus sumokėjęs asmuo negali prašyti jų grąžinti, nes jie sumokėti ne per klaidą, o aiškiai nurodant jų sumokėjimo paskirtį. Tai patvirtina, jog mokėtojas supranta tokio mokėjimo pasekmes. Pinigai iš teismo depozitinės sąskaitos gali būti grąžinami tik teismo nutartimi, todėl jų grąžinimo klausimą bet kokiu atveju spręstų teismas ir jis atsižvelgdamas į tai, ar civiliniai ieškiniai patenkinti, spręstų, ką su minėtais pinigais daryti.

6.6. BPK 113 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tuo tarpu CPK 148 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Būtent tokia teise nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekia pasinaudoti, įmokėdama atitinkamo dydžio užstatą.

6.7. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji R. P. ir G. V. teismo prašė civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, nes negalėjo nustatyti civilinių ieškinių dydžio. Taip pat civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, kad ieškinio suma turi būti mažesnė, nes dalis pasisavinto turto bendrovei yra grąžinta, tačiau tikslios sumos dar nesuskaičiavo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažino teisę į R. P., G. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Taigi akivaizdu, kad civiline tvarka reiškiant ieškinius jų sumos nebus didesnės nei buvo pareikštos baudžiamojoje byloje, netgi priešingai, civilinių ieškinių sumos bus mažesnės, todėl nuteistosios sumokėtas 60 000 Eur užstatas, gynėjo teigimu, garantuoja civilinių ieškinių patenkinimą, jeigu teismas nuspręstų juos tenkinti.

6.8. Gynėjo teigimu, pastatas, kuriam taikytas nuosavybės teisės apribojimas yra negyvenamas, prastos būklės, jis yra apleistas ir neeksploatuojamas, todėl tikėtina, kad praėjus tam tikram laikui, minėto pastato visai nebus įmanoma parduoti, nes jo būklė bus tokia bloga, kad jo niekas nepirks ir turės būti nugriautas. Šiuo metu pastatą dar galima būtų parduoti. Esant tokiai situacijai, gynėjo teigimu, nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ rizikuoja prarasti didelę pinigų sumą, juolab kad nėra aišku ar civiliniai ieškiniai apskritai bus pareikšti. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad teismo depozitinėje sąskaitoje yra įmokėtas 60 000 Eur užstatas labiau užtikrina nukentėjusiųjų teises į civilinio ieškinio patenkinimą, nei bendrovės turtui taikytas nuosavybės teisės apribojimas, nes kol bus išnagrinėti teisminiai procesai, jis bus nieko vertas ir visiškai nepadengs civilinių ieškinių.

6.9. Skunde nurodoma, jog civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, esant pačių nukentėjusių prašymui. Byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad civiliniai ieškiniai nebegali būti tikslinami. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą ir situaciją pradėjęs analizuoti iš civilinės teisės pusės, peržengė baudžiamosios bylos ribas, nors šioje byloje nesprendžiamas civilinių ieškinių pagrįstumo klausimas, kadangi pirmosios instancijos teismas minimus ieškinius paliko nenagrinėtus.

6.10. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte buvo nustatyta suma, į kurią pretenduoja civiliniai ieškovai, todėl ji negali būti tikslinama į didesnę pusę, kadangi priešingu atveju būtu išeinama už kaltinamojo akto ribų (BPK 255 straipsnis). Kadangi suma negali būti didesnė, todėl ir nuosavybės teisės apribojimo mastas, nuteistosios gynėjo nuomone, negali būti didesnis nei taikytas iki šiol.

6.11. Gynėjas pažymi, kad nukentėjusieji turi teisę, o ne pareigą pateikti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, nėra aišku ar apskritai nukentėjusieji planuoja reikšti reikalavimus civilinio proceso tvarka nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Šiai dienai civiliniai ieškiniai civilinio proceso tvarka dar nėra pareikšti ir nėra aišku kada bus pareikšti, jeigu apskritai bus pareikšti. Todėl palikus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nenagrinėtu, privalėjo būti panaikintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kadangi patys nukentėjusieji pasirinko savo teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka. Civilinio proceso normos suteikia teisę kreipiantis su ieškiniu į teismą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje. Priešingas vertinimas būtų ydingas, kadangi suteiktų prielaidas nesant jokio pagrindo riboti apelianto nuosavybės teises. Esant tokiai situacijai, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės yra suvaržomos labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti neribotam laikui.

6.12. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir prašymą patenkinti: panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, t. y. 60/100 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatant, kad kreditorių R. P. ir G. V. reikalavimai užtikrinami į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą A. K. vardu įmokėtu 60 000 Eur dydžio užstatu.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

8. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo skundas atmetamas.

8.1. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas atmesti nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas įvertino gynėjo prašyme nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino BPK 151 straipsnio normas, laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.

8.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties apskundimo galimybės šiai dienai yra neaktualūs, nes šį klausimą dar 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis dėl nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo prašymo panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir paskirti nuteistajai užstatą, priešingai nei jo rezoliucinėje dalyje nurodė teismas, yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo šia įstatymo numatyta galimybe, todėl minėtos nutarties argumentai nekartojami.

8.3. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo skaičius neribojamas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

8.4. Kaip matyti iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius.

8.5. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė) baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl 3 036 934 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, G. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas) – dėl 30 676 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 2–3, 13, 15–16, 17). Todėl bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

8.6. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo skunde išdėstyti argumentai, susiję su taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

8.7. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji neteisėtai pagal suklastotą vekselį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 200 000 Lt sumą ir tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę 200 000 Lt žalą. Tuo pačiu nuosprendžiu, atsižvelgiant į gautus nukentėjusiųjų prašymus, teismas pripažino teisę nukentėjusiajai R. P., G. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškinių patenkinimą, žalos dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (t. 19, b. l. 72–146). Šiai dienai nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nes yra apeliacine tvarka apskųstas Klaipėdos apygardos teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1A-45-380/2018). Todėl gynėjo teiginiai dėl nukentėjusiųjų valios išraiškos kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir, kad galimai nukentėjusioji į teismą nesikreips, vertinami kaip prielaidos, nesudarančios pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

8.8. Laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nepanaikina ir (ar) nepakeičia piniginio užstato 60 000 Eur sumai įmokėjimas į Klaipėdos teismo depozitinę sąskaitą (t. 21, b. l. 120). Iš tiesų, BPK 113 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tuo tarpu CPK 148 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Vadovaujantis CK 6.79 str., laidavimo sutarties forma turi būti rašytinė.

Viena vertus, pinigus į depozitinę sąskaitą pervedė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijęs asmuo A. K., kuris šioje byloje nėra atsakovas ir dėl įvairių priežasčių gali pareikalauti juos grąžinti ir, priešingai, nei skunde nurodo gynėjas, tokį prašymą gavęs teismas neturės jokių objektyvių pagrindų jo netenkinti. Esant tokiai situacijai, grąžinus įmokėtą sumą mokėtojui, byloje pareikštas ieškinys nebus užtikrintas, o žalos atlyginimas galės būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. Kita vertus, jokia laidavimo sutartis tarp nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. nesudaryta. Taigi, kaip teisingai nurodė ir prašymą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Gynėjo teiginiai dėl turto vertės sumažėjimo ir galimų nuostolių ateityje nesudaro pagrindo panaikinti šiam turtui pritaikytą procesinę prievartos priemonę.

8.9. Pažymėtina tai, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Pagal BPK 151 straipsnį, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje proporcingumo principas nepažeidžiamas. Atsižvelgiant į nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, civilinių ieškinių dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto – 60/100 daliai pastato, gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Ji priešingai, nei teigiama skunde, yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Esant nustatytoms aplinkybėms, šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

8.10. Gynėjo prašymas taikyti įstatymo analogiją negali būti tenkinamas, nes klausimas dėl civilinių ieškinių perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kurio metu, esant tam sąlygoms, gali būti taikomos minėto įstatymo nuostatos.

8.11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato Justo Jankausko skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.