- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2597-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06021-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „AON statyba“, A. N., V. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AON statyba“ (skolininkė), A. N., V. V. (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Dainius Šidlaukas (toliau – antstolis) kreipėsi į teismą prašydamas spręsti skolininkės UAB „AON statyba“ (toliau – įmonė, skolininkė) įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės skolininkei ir / ar jos vadovui A. N. taikymo klausimą.
Šalies argumentai
2. Antstolis nurodė, kad vykdo 2023 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) nutarimą Nr. 10G-330 (toliau – Nutarimas), kuriuo skolininkė UAB „AON statyba“ įpareigota išieškotojai V. V. (toliau – išieškotoja, suinteresuotas asmuo, apeliantė) nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, nustatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95. Skolininkė dalį durų ir jų montavimo darbų trūkumų pašalino, tačiau liko neištaisyti šie trūkumai: 1) miegamojo kambario varčios dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5–6 mm tarpelis; 2) iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį; 3) žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka apie 3–4 mm tarpelis; 4) miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra; 5) vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2–3 mm; 6) stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3–4 mm; 7) žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm.
Atsiliepimas
3. Skolininkė UAB „AON statyba“ atsiliepime su pateiktu pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad Nutarime nustatytus esminius trūkumus pašalino, o mažareikšmiai trūkumai liko nepašalinti, nes įmonė neteikia montavimo paslaugų. Pirkėjų patogumui įmonė gali rekomenduoti asmenis, turinčius reikiamus įgūdžius ir įrankius montavimo darbams atlikti. Montavimo darbus išieškotojai taip pat atliko trečias asmuo, dirbantis pagal individualią veiklą. Išieškotojos bute ne visos sienos yra standartinio pločio, todėl montavusiam asmeniui reikėjo atlikti apvadų siaurinimą. Be to, išieškotojos bute grindys tarp vonios kambario ir svetainės yra skirtingo lygio, yra nedidelis horizontalus statybinis grindų nelygumas, todėl kai kuriose vietose tarp grindų ir apvadų atsirado tarpeliai, kuriuos įprastai nesunkiai sutvarko apdailininkai. Apvadai yra standartinio ilgio ir montavimo metu jie nebuvo trumpinami. VVTAT nurodė, kad šie trūkumai mažareikšmiai, t. y. netrukdantys ir neturintys įtakos durų kokybei ir eksploatacijai. Trūkumų pobūdis yra smulkus, tad visų konstrukcijų permontavimas yra rizikingas ir gali padaryti realios žalos išieškotojos turtui (reikėtų plėšti prie sienos priklijuotus apvadus, ardyti grindjuostes, nuimti techniškai netvarkingai sumontuotą vonią).
4. Taip pat nurodė, kad išieškotoja yra kategoriškas ir į jokius kompromisus neinantis asmuo. Tai, kad įmonė norėjo, ieškojo būdų ir daug kartų siekė pašalinti trūkumus buvo nustatyta jau keliose teismo nutartyse. Pati išieškotoja apsunkina trūkumų šalinimo procesą, bendrauja tik raštu, telefonu atsisako bendrauti. Įmonė siūlė atsakovei ištaisyti esminius trūkumus, o už mažareikšmius išmokėti kompensaciją, tačiau susitarti nepavyko. VVTAT neišaiškino, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti pašalinti mažareikšmiai trūkumai, tačiau pabrėžė, kad trūkumų šalinimas turi būti kuo efektyvesnis, verslui bendradarbiaujant su antstoliu, išieškotoja, ieškant abiem šalims konstruktyvaus ir tinkančio sprendimo. Įmonė 2025 m. sausio 27 d. kreipėsi į išieškotoją ir prašė suderinti jai patogią dieną ir laiką, kad įmonės atstovai su specialiai šiam klausimui išspręsti pasamdytu meistru galėtų atvykti į išieškotojos butą ir kartu geranoriškai apžiūrėti trūkumus, aptarti racionalius šalinimo būdus ir darbų eigą, priimtinus abiem šalims, tačiau išieškotojos toks variantas netenkino – ji nusprendė savarankiškai pasisamdyti meistrus, kurie demontuotų duris, ir už šiuos darbus reikalauja 1 000 Eur. Tokia suma, įmonės nuomone, yra neproporcingai didelė. Išieškotoja reikalauja grąžinti 1 050 Eur, sumokėti 1 000 Eur už buto atstatymą į pradinę padėtį, 100 Eur už specialisto išvados parengimą, nors išvada buvo parengta vienašališkai be įmonės žinios, 500 Eur už sugaišintą laiką ir už moralinę žalą. Atsižvelgiant į mažareikšmį trūkumų pobūdį išieškotojos reikalavimai yra neproporcingai dideli. Tai, kad išieškotoja yra kategoriška, į jokius kompromisus neinantis asmuo, konstatavo ir teismas. Bendro kompromiso ieškojimas yra apsunkintas dėl kategoriško išieškotojos charakterio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog skolininkė pašalino dalį VVTAT nutarime konstatuotų trūkumų: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują durų varčią, be skylės spragtukui, sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Iki šiol liko neištaisyti šie trūkumai: miegamojo kambario varčios dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5–6 mm tarpelis, iš miegamojo kambario pusės vidutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka 3–4 mm tarpelis, miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2–3 mm, stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3–4 mm žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis kreipėsi į VVTAT, prašydamas išaiškinti Nutarimo vykdymo tvarką. VVTAT pateikė išaiškinimą, kad reikalinga pakeisti miegamojo kambario varčią, sutvarkyti vonios kambario WC spragtuką. Neatsižvelgiant į tai, kad kiti trūkumai, t. y. miegamojo kambario durų trūkumai (dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5–6 mm tarpelis (2, 3 nuotraukos), iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka apie 3-4 mm tarpelis (4 nuotrauka), miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą (5 nuotrauka), tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra bei vonios kambario durų trūkumai (varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2–3 mm (6 nuotrauka), stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3–4 mm (7 nuotrauka), žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm (8 nuotrauka) laikytini mažareikšmiais, VVTAT nurodė, kad jie turėtų būti pašalinti kuo efektyvesniu būdu, t. y. verslui bendradarbiaujant su antstoliu bei vartotoja, konstruktyviai ieškant sprendimų, kurie būtų tinkami abiem šalims.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Nutarime nustatyti trūkumai neištaisyti dėl skolininkės kaltės. Pažymėjo, kad vis dar nėra pakankamai aiški durų montavimo darbų trūkumų šalinimo tvarka. Nors antstolis kreipėsi į VVTAT dėl Nutarimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau VVTAT pateiktas atsakymas negali būti laikomas sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu, nes VVTAT nenurodė, kokius konkrečius darbus turi atlikti skolininkė, kad mažareikšmius trūkumus būtų galima laikyti pašalintais. Tiek iš byloje esančios medžiagos, tiek iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad skolininkę ir išieškotoją sieja konfliktiniai santykiai, šalims nepavyksta nei bendradarbiauti, nei rasti konstruktyvių sprendimų, tinkančių abiem šalims. Taigi VVTAT neišsiaiškinus konkrečios mažareikšmių trūkumų šalinimo tvarkos, teismas vis dar negali spręsti dėl skolininkės ar jos vadovo atsakomybės dėl Nutarimo nevykdymo ar vykdymo netinkamumo.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkė siekia nustatytus durų montavimo trūkumus pašalinti, teikia pasiūlymus išieškotojai, tačiau bendras sutarimas nėra randamas. Išieškotojos pozicija dėl trūkumų šalinimo būdo apskritai nėra aiški. Išieškotoja nori kad skolininkė vykdytų Nutarimą, tačiau tuo pačiu teigia, kad UAB „AON statyba“ nepasitiki, nori, kad darbus atliktų pačios išieškotojos nusamdyti meistrai. Išieškotoja taip pat nenori, kad jos bute lankytųsi skolininkės meistras. Pagal paskutinį susirašinėjimą išieškotoja siūlo skolininkei, kad ši grąžintų pinigus už darbus, sumokėtų 1 000 Eur už buto atstatymą į pradinę padėtį, 100 Eur už specialisto išvadą, atlygintų 500 Eur neturtinę žalą. Skolininkės vertinimu, toks pasiūlymas neproporcingas nustatytiems trūkumams. Skolininkės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad siūlo skolininkei išmontuoti duris, grąžinti 1 050 Eur už visą užsakymą, sumokėti 400 Eur kompensaciją ir kompensuoti 30 Eur už išvados parengimą. Toks pasiūlymas užfiksuotas ir susirašinėjime su išieškotoja, tačiau išieškotoja su tokiu pasiūlymų nesutinka, nurodydama, kad reikės perdažyti sienas, keisti grindjuostes, išmontuoti vonią, todėl skolininkės siūlomų sumų nepakaks grąžinti butą į pradinę padėtį. Iš paskutinio susirašinėjimo matyti, kad išieškotoja nurodė neberašyti jai nepasirašytų laiškų, nors visuose laiškuose, priešingai nei išieškotojos laiškuose, yra pateikiami jį rašiusio asmens rekvizitai.
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Nutarimas neįvykdytas išimtinai dėl skolininkės kaltės. Įvertinęs tai, kad skolininkė neatsisako vykdyti jai nustatytų įpareigojimų, tačiau skolininkė ir išieškotoja nesutaria dėl Nutarimo vykdymo tvarkos, o VVTAT aiškios vykdymo tvarkos nenurodo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudos skolininkei skyrimas neatitiktų baudos skyrimo tikslų, t. y. neskatintų ir nepadėtų skolininkei greičiau įvykdyti įpareigojimo, todėl antstolio prašymas atmetamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas bylą nagrinėjo itin atmestinai, vadovavosi tik skolininkės pateikiamais paaiškinimais, o ne realiais faktais ir pateiktais rašytiniais bei kitokiais įrodymais. Teismas ignoravo operatyvumo ir efektyvumo principus – susidūręs su informacijos trūkumu, neskyrė laiko jos gauti, apklausti reikalingus liudininkus, nors ir konstatavo, kad neturi būtinos informacijos.
11.2. Teismui yra pateiktas statybų eksperto E. J. parengtas statinio apžiūros aktas, kuriame itin detaliai aprašoma, kaip nustatyti trūkumai turėtų būti šalinami ir kodėl šalinimas užtepant sandarikliais, kaip siūlo skolininkė, yra neįmanomas. Jokių įrodymų, kurie paneigtų šį aktą, skolininkė teismui nėra pateikusi. Teismui taip pat yra pateiktas telefoninio pokalbio su VVTAT atstove specialiste J. G., kuri ir nagrinėjo ginčą, įrašas, kuriame ji teigia, kad trūkumai turėtų būti ištaisyti tokiu būdu, kokį nurodo ekspertas.
11.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog išieškotoja nebendradarbiauja, neteikia jokių pasiūlymų kaip spręsti situaciją. Taip pat teismas ignoruoja faktą, kad didžioji dalis skolininkės pateiktų pasiūlymų yra neadekvatūs, pavyzdžiui, pasiūlymas kompensuoti 100 Eur už E. J. parengtą aktą, o visus trūkumus išsitaisyti savo lėšomis. Išieškotojos visi pasiūlymai yra adekvatūs, pavyzdžiui, su skolininke buvo sutarta, kad bus permontuotos tik miegamojo durys, o vonios durys paliktos neliestos, tačiau po mėnesio įmonė persigalvojo. Taip pat skolininkei buvo pasiūlyta siekiant kuo greičiau išspręsti ginčą už trūkumų pašalinimą mokėti per pusę, tačiau toks pasiūlymas jos taip pat visiškai nesudomino. Skolininkė teikė vienokius bei kitokius pasiūlymus, tačiau nei vienas jų nebuvo sąžiningas, nes kiekvieno jų atveju visą arba didžiąją dalį trukumų pašalinimo kainos reikėtų sumokėti išieškotojai.
11.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog VVTAT nutarimas nėra įvykdytas išimtinai dėl skolininkės kaltės, todėl bauda neskirtina. Tačiau iš bylos medžiagos apskritai matyti, kad jokių kliūčių įvykdyti įpareigojimą nėra. Taip pat jei tokių kliūčių praeityje ir buvo, tai būtent skolininkė nedėjo absoliučiai jokių pastangų jas pašalinti. Skolininkė buvo į butą įleista daugybę kartų – viso su įvairiais skirtingais meistrais lankėsi jau 14 kartų, vedėsi vis skirtingus žmones, kartais apsilankydavo su itin dideliu skaičiumi žmonių, pvz., ateidavo keturiese arba penkiese, tačiau teigia, kad vis tiek dar nepakankamai apsižiūrėjo, o paprašius atsivesti statybų ekspertą, o ne įmonės kroviką, kaip yra kelis kartus padariusi, tai daryti atsisako. Taip pat įmonė daugybę kartų teismui tvirtino, kad nemoka, nežino kaip ištaisyti trūkumus, tačiau per tris metus taip ir nepasivargino pasisamdyti ekspertą, tai padaryti, supratus, kad to daryti skolininkė net ir neketina.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo UAB „AON statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Įmonė, siekdama išspręsti situaciją, kreipėsi į išieškotoją ir prašė suderinti jai patogią dieną ir laiką, kad įmonės atstovai su specialiai šiam klausimui išspręsti pasamdytu meistru galėtų atvykti į išieškotojos butą ir kartu geranoriškai apžiūrėti trūkumus, aptarti racionalius šalinimo būdus ir darbų eigą, priimtinus abiem šalims, tačiau išieškotojos toks variantas netenkino – ji apsisprendusi savarankiškai pasisamdyti meistrus, kurie demontuotų dvi duris, ir už šiuos darbus reikalauja 1 000 Eur. Tokia suma, įmonės nuomone, yra neproporcingai didelė. Tai taip pat reikštų sutarties nutraukimą, nors vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jei trūkumai yra nedideli. Įmonės teigimu, nuo pat Nutarimo priėmimo dienos ji ieškojo kompromiso su išieškotoja, tačiau jo rasti nepavyksta.
12.2. Šiai dienai įmonė, norėdama išspręsti situaciją taikiai, išieškotojai siūlo demontuoti duris įmonės sąskaita, grąžinti pilną užsakymo sumą (1 050,00 Eur), suteikti 400,00 Eurų kompensaciją už sukeltus nepatogumus ir 30,00 Eurų kompensaciją už išieškotojos vienašališkai parengtą trūkumų šalinimo planą.
12.3. Įmonė ieškojo ir siūlė išieškotojai sprendimo būdus mažareikšmiams trūkumams pašalinti – siūlė pašalinti trūkumus kosmetiniu būdu bei papildomai kompensuojant visą užsakymo sumą, išieškotojai pageidavus demontuoti duris – siūlė demontavimo darbus atlikti savo sąskaita bei be visos užsakymo sumos grąžinimo suteikti 430,00 Eur piniginę kompensaciją, kas ieškotojos taip pat netenkino. Negalėdama rasti kompromiso su ieškotoja, įmonė raštu pagalbos kreipėsi į byloje tarpininkaujantį antstolį, tačiau atsakymo iš jo negavo.
13. 2025 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teisme gauti apeliantės papildomi rašytiniai paaiškinimai. Apeliantė nurodė, kad pasiūlius skolininkei į butą atsivesti normalų, kvalifikaciją turintį ekspertą, o ne anoniminį „meistrelį“, kuris neturi nei išsilavinimo, nei tuo labiau, eksperto kvalifikacijos, skolininkė visiškai nereaguoja, į el. pašto laiškus, siųstus dar gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, neatsako. Taip pat įmonė kartas nuo karto pasiūlo neva alternatyvių nutarimo įvykdymo variantų, tačiau nei vienas jų nėra adekvatus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pateiktų papildomų paaiškinimų (ne)priėmimo
17. Apeliantė 2025 m. rugsėjo 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
18. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).
19. Teismas, įvertinęs apeliantės pateiktų papildomų paaiškinimų turinį bei juose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog visos nurodytos aplinkybės galėjo ir turėjo būti pateiktos kartu su atskiruoju skundu, todėl vėliau pateikti paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, kuris, pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui, yra draudžiamas.
20. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus (DOK-29160).
Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
21. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) statybų eksperto E. J. parengtą statinio apžiūros aktą; 2) telefoninio pokalbio įrašą su VVTAT; 3) 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 5 d. susirašinėjimus su skolininke.
22. Taip pat, skolininkė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) mažareikšmių trūkumų nuotraukas; 2) įmonės el. susirašinėjimą su išieškotoja; 3) įmonės raštišką kreipimąsi į antstolį.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).
25. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).
26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės pateiktas statybų eksperto E. J. parengtas statinio apžiūros aktas, taip pat skolininkės visi pateikti įrodymai jau buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei yra priimti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pakartotinai spręsti aptariamų įrodymų priėmimo klausimo.
27. Pasisakant dėl apeliantės pateikto telefoninio pokalbio įrašo ir 2025 m. gegužės 30 d. ir 2025 m. birželio 5 d. susirašinėjimų su skolininke, visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus bei apskritai nepagrindė įrodymų priėmimo būtinumo. Minėtas garso įrašas darytas 2024 m. spalio 1 d. ir vienas laiškas rašytas 2025 m. gegužės 30 d., todėl akivaizdu, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu 2025 m. birželio 5 d. vykęs šalių susirašinėjimas nors ir vyko po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis neturės esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsikirtimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir bylos Nr. 0178/24/00276 duomenimis nustatyta, kad išieškotoja V. V. antstoliui Dainiui Šidlauskui 2024 m. vasario 1 d. pateikė vykdyti 2023 m. vasario 13 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą „Dėl V. V. prašymo“, kuriame nutarta patenkinti V. V. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu jos reikalavimą nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95, ir įpareigoti UAB „AON statyba“ vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
30. VVTAT 2023 m. sausio 26 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-95 nurodyti tokie išieškotojos bute sumontuotų durų trūkumai: 1) miegamojo kambario varčia yra sumontuota su skyle WC spragtukui, kurios varčioje neturėjo būti; trūkumas esminis (reikalinga pakeisti varčią); 2) vonios kambario WC spragtukas kertasi, stringa, negalima juo naudotis pagal paskirtį; trūkumas esminis (reikalinga sutvarkyti WC spragtuką); 3) durų montavimo darbai atlikti netinkamai dėl Išvados „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodytų trūkumų; trūkumai mažareikšmiai. Išvados „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodyta kad apžiūros metu VVTAT nustatė, kad miegamojo kambario varčia turi skylę WC spragtukui (1 nuotrauka), dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis (2, 3 nuotraukos), iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą apačioje lieka apie 3–4 mm tarpelis (4 nuotrauka), miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą (5 nuotrauka), tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm (6 nuotrauka), stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3–4 mm (7 nuotrauka), žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm (8 nuotrauka), WC spragtukas kertasi, stringa, negalima uždaryti patalpos.
31. Byloje nėra ginčo, kad skolininkė pašalino dalį VVTAT nuturime konstatuotų trūkumų: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują durų varčią, be skylės spragtukui, sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Iki šiol liko neištaisyti šie trūkumai: miegamojo kambario varčios dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5–6 mm tarpelis, iš miegamojo kambario pusės vidutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka 3–4 mm tarpelis, miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2–3 mm, stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3–4 mm žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9361-925/2023 antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkei (jos vadovui) netenkino, nurodydamas, kad UAB „AON statyba“ siekė ir dėjo pastangas įvykdyti VVTAT nutarimą, tačiau šalys iš esmės nesutarė dėl mažareikšmių trūkumų pašalinimo įmanomumo ir tinkamo (išieškotojai priimtino) tokių trūkumų pašalinimo būdo. Teismas pažymėjo, kad VVTAT išvadoje, priešingai nei dėl esminių trūkumų, kurių pašalinimas skolininkei aiškus, nėra nurodyta, kokiu būdu šie trūkumai turėtų būti pašalinti, t. y. nėra aišku, kokius konkrečius darbus turi atlikti skolininkė, kad mažareikšmius trūkumus būtų galima laikyti pašalintais. Išieškotoja teismo posėdžio metu nurodė, kad jos netenkina trūkumų šalinimas dalimis ir skolininkė turėtų per vieną kartą (vienu metu) pašalinti visuose trijuose VVTAT išvados punktuose nurodytus trūkumus – tiek esminius, tiek mažareikšmius. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog Nutarimas yra neįvykdytas dėl nepakankamo tokio nutarimo aiškumo (dalyje dėl mažareikšmių trūkumų šalinimo – nenurodyta, ką reikia atlikti), taip pat ir išieškotojos pozicijos jai laikant, jog trūkumai negali būti šalinami dalimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas neįvykdytas išimtinai dėl skolininkės kaltės.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023 antstolio pareiškimas dėl baudos kyrimo skolininkei taip pat nebuvo tenkintas. Teismas nurodė, kad Nutarimu nustatytų esminių trūkumų skolininkė negalėjo pašalinti ne dėl savo, o dėl išieškotojos kaltės. Teismas sprendė, kad mažareikšmių trūkumų šalinimo skolininkė nevengė vykdyti. Atsižvelgiant į trūkumų mažareikšmiškumą ir riziką juos šalinant, taip pat pasikeitusią faktinę situaciją dėl išieškotojos bute atlikto remonto, darbų vykdymas pasunkėjo lyginant su ankstesne situacija, skolininkė ne kartą siūlė kitą mažareikšmių trūkumų pašalinimo tvarką, tačiau skolininkė su tuo nesutiko.
34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9583-819/2024 antstolio prašymą skirti skolininkei baudą dėl VVTAT nutarimo nevykdymo taip pat atmetė. Teismas nurodė, kad esant akivaizdžiam ginčui tarp šalių dėl Nutarimo vykdymo tvarkos, jos nesant nurodytos Nutarime ar kituose VVTAT nutarimuose, pareiga imtis iniciatyvos, jog ši vykdymo tvarka būtų aiški (būtų nustatyta) tenka Nutarimą vykdančiam antstoliui, kreipiantis su atitinkamu prašymu į VVTAT. Tik antstoliui pašalinus tarp vykdymo proceso šalių kilusį ginčą dėl Nutarimo dalies dėl durų montavimo darbų trūkumų šalinimo tvarkos, tokią tvarką nustačius / išsiaiškinus, galima būtų spręsti dėl skolininkės ar jos vadovo atsakomybės dėl Nutarimo nevykdymo ar vykdymo netinkamumo. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2S-614-650/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
35. Antstolis, atsižvelgdamas į 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje teismo pateiktus išaiškinimus, kreipėsi į VVTAT, prašydamas išaiškinti Nutarimo vykdymo tvarką. VVTAT pateikė išaiškinimą, kad reikalinga pakeisti miegamojo kambario varčią, sutvarkyti vonios kambario WC spragtuką. Neatsižvelgiant į tai, kad kiti trūkumai, t. y. miegamojo kambario durų trūkumai (dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5–6 mm tarpelis (2, 3 nuotraukos), iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka apie 3-4 mm tarpelis (4 nuotrauka), miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą (5 nuotrauka), tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra bei vonios kambario durų trūkumai (varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2–3 mm (6 nuotrauka), stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3–4 mm (7 nuotrauka), žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm (8 nuotrauka) laikytini mažareikšmiais, VVTAT nurodė, kad jie turėtų būti pašalinti kuo efektyvesniu būdu, t. y. verslui bendradarbiaujant su antstoliu bei vartotoja, konstruktyviai ieškant sprendimų, kurie būtų tinkami abiem šalims.
36. 2025 m. vasario 20 d. išieškotoja kreipėsi į antstolį, prašydama kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo, nes ši iki šiol nėra ištaisiusi Nutarime nurodytų durų montavimo trūkumų.
37. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas spręsti skolininkės įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės skolininkei ir / ar jos vadovui A. N. taikymo klausimą.
38. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Nutarimas neįvykdytas išimtinai dėl skolininkės kaltės. Įvertinęs tai, kad skolininkė neatsisako vykdyti jai nustatytų įpareigojimų, tačiau skolininkė ir išieškotoja nesutaria dėl Nutarimo vykdymo tvarkos, o VVTAT aiškios vykdymo tvarkos nenurodo, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju baudos skolininkei skyrimas neatitiktų baudos skyrimo tikslų, t. y. neskatintų ir nepadėtų skolininkei greičiau įvykdyti įpareigojimo, todėl antstolio prašymą atmetė.
39. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) atskirajame skunde nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad skolininkė realiai Nutarimo neįvykdė (o tik imituoja Nutarimo vykdymą), ir toks neįvykdymas tęsiasi jau kelis metus, dėl ko yra pagrindas skolininkei skirti baudą. Išieškotojos teigimu, priešingai ne konstatavo pirmosios instancijos teismas, išieškotoja siūlė trūkumų šalinimo sprendimo būdus, o skolininkės pasiūlyti būdai yra neadekvatūs. Skolininkė atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės palaikė pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes.
Dėl pagrindo skirti skolininkei/jos vadovui baudą už įpareigojimo nevykdymą (ne)buvimo
40. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, faktinį šalių elgesį vykdymo procese, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką aktualiu ginčui klausimu, taip pat CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos paskirtį ir tikslus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, neegzistavo pagrindas skolininkės vadovui skirti baudą už Nutarimo neįvykdymą.
44. Pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pakartotinai sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, esminę reikšmę turi aplinkybės, susiklosčiusios po paskutinės teismo nutarties, kuria spręstas analogiškas klausimas, t. y. po 2024 m. rugpjūčio 26 d. Todėl šiuo atveju vertintinos tik aplinkybės, susijusios su šalių veiksmais nuo minėtos datos.
45. Antra, nors šalys nesutaria dėl Nutarimo vykdymo tvarkos ir VVTAT konkrečiai nenurodė kaip turėtų būti pašalinti likę trūkumai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bylos medžiaga patvirtina, jog skolininkė siekia nustatytus durų montavimo trūkumus pašalinti, teikia pasiūlymus išieškotojai, tačiau bendras sutarimas nėra randamas. Išieškotoja nori, kad skolininkė vykdytų Nutarimą, tačiau tuo pačiu teigia, kad UAB „AON statyba“ nepasitiki, nori, kad darbus atliktų pačios išieškotojos nusamdyti meistrai. Išieškotoja taip pat nenori, kad jos bute lankytųsi skolininkės meistras. 2025 m. sausio mėnesio šalių susirašinėjimo duomenimis, išieškotoja siūlė skolininkei, kad ši grąžintų pinigus už darbus, sumokėtų 1 000 Eur už buto atstatymą į pradinę padėtį, 100 Eur už specialisto išvadą, atlygintų 500 Eur neturtinę žalą. Tačiau skolininkės vertinimu, toks pasiūlymas neproporcingas nustatytiems trūkumams. Skolininkės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad siūlo skolininkei išmontuoti duris, grąžinti 1 050 Eur už visą užsakymą, sumokėti 400 Eur kompensaciją ir kompensuoti 30 Eur už išvados parengimą, t. y. atstatyti padėtį į buvusią prieš durų montavimą. Tokį pasiūlymą skolininkė teikė ir 2025 m. balandžio 29 d. el. laišku. Visgi, išieškotoja su tokiu pasiūlymu nesutinka, nurodydama, kad reikės perdažyti sienas, keisti grindjuostes, išmontuoti vonią, todėl skolininkės siūlomų sumų nepakaks grąžinti butą į pradinę padėtį. Tačiau išieškotojos teiginiai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, išieškotoja nepateikia jokių pagrindžiančių duomenų, kad buto atstatymas į pradinę padėtį kainuotų 1 000 Eur.
46. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad trūkumai turėtų būti šalinami išimtinai statybų eksperto E. J. parengtame statinio apžiūros akte nurodytu būdu. Šiuo atveju Nutarime pašalinti trūkumus yra įpareigota skolininkė, Nutarime nėra nurodyta konkrečių būdų, kaip trūkumai turėtų būti šalinami, todėl skolininkė turi teisę pati pasirinkti trūkumų šalinimo būdą ir priemones. Skolininkė 2025 m. gegužės 2 d. apeliantei siųstame el. laiške nurodė konkretų būdą, kaip įmonės darbuotojai atvykę pas ją į butą pašalintų trūkumus, tačiau apeliantė atsakydama į šį laišką tiesiog nurodė, jog neatsakinėja į nepasirašytus laiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdžio metu skolininkė taip pat nurodė, kad išieškotoja neįsileidžia įmonės darbuotojų į butą, todėl skolininkė apskritai neturi galimybės pašalinti likusių trūkumų. Išieškotoja šių aplinkybių neneigė, nurodydama, kad nenori jų įsileisti, nes jau įmonės darbuotojai buvo anksčiau ne kartą pas ją bute. Taigi skolininkei nesudarant galimybių patekti į išieškotojos butą, akivaizdu, kad skolininkė negali pašalinti trūkumų (įvykdyti įpareigojimo) dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išieškotojai manant, kad įmonės darbuotojams apsilankius pas ją bute šie gali daryti jai spaudimą ar kt., šalys gali pasitelkti antstolį, jog šis dalyvautų kartu apsilankant apeliantės bute.
47. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti papildomus įrodymus, kviesti apklausti liudytojus, teisiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Tokios bylos nagrinėjimo dalykas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas, yra antstolio surašytame akte nurodyti skolininko veiksmai (neveikimas), kuriais antstolis grindžia įpareigojimo neįvykdymo faktą ir tuo pagrindu prašo teismo skolininkui taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sankciją. Taigi šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra priežastys, dėl kurių neįvykdytas Nutarimas, o ne aplinkybės, kaip šis Nutarimas turėtų būti vykdomas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kilus tarp šalių ginčui, šiuo atveju būtent VVTAT turi išaiškinti kaip įpareigojimas turėtų būti vykdomas.
48. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį ir nesutikdama su bylą išnagrinėjusio teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo padarytų tuo klausimu teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 83 punktas).
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkė iš esmės nevengė įvykdyti Nutarimą, sutiko ir siekė ištaisyti nutarime nustatytus mažareikšmius trūkumus apsilankant pas išieškotoją bute, taip pat siūlė išmontuoti duris ir grąžinti visus pinigus bei sumokėti kompensaciją, tačiau išieškotoja nesutiko nei su vienu pasiūlytu ginčo sprendimo būdu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog iki antstolio kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo neįvykdymo skolininkė vengė vykdyti nutarimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimo neįvykdymą sąlygojo aplinkybė, jog šalims nepavyko susitarti dėl nutarime nurodyto mažareikšmio trūkumo įvykdymo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo skirti skolininkei (jos vadovui) baudą už Nutarimo neįvykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias baudos skyrimą vykdymo procese už įpareigojimo nevykdymą, dėl to pagrįstai priėmė nutartį, kuria atmetė antstolio prašymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atmesti apeliantės (suinteresuoto asmens) V. V. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.