- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-10018-952/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01532-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- B2Kapital
dalyvaujant ieškovei I. S.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui N. S., trečiajam asmeniui B2Kapital, UAB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. S. ir atsakovo N. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „S.“; 3) nustatyti santuokoje gimusių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros B. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S.; 4) priteisti iš atsakovo N. S. nepilnamečių vaikų - N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti uzufrukto teise vaikų motinai I. S.; 5) priteisti iš atsakovo N. S. išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, t. y. už tris metus iki ieškinio teismui padavimo dienos sūnui N. S. ir dukrai B. S. po 10 800 Eur kiekvienam vaikui; 6) priteisti iš atsakovo valstybei visas dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pačios ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje jiems gimė du vaikai: N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje palaipsniui tarp sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti, išsiskyrė požiūris į šeimą, pareigas šeimoje, vaikų auklėjimą, atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, dažnai negrįždavo namo po kelias paras. Šalys šeimą išsaugoti bandė, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi, santuokinio gyvenimo negyvena. Sutuoktiniai nuo 2020 m. birželio 20 d. gyvena skyrium, šeima yra faktiškai iširusi.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad jų santuoka iširo dėl smurto ir alkoholio. Nežino, ar atsakovas turi kokio turto, ar neturi, nežino ar jis yra dirbantis. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) fabrike. Prašo nutraukti santuoką su N. S., palikti jos turimą pavardę - „S.“, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja ir priteisti išlaikymą vaikams po 300 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nes kai kūrė gyvenimą kartu, viskas buvo gerai, po kurio laiko pradėjo skirtis požiūris į gyvenimą, prasidėjo namuose nesutarimai, ginčai. Nusprendė, kad nebesutinka jų požiūris į gyvenimą. Santuoka iširo, nes skirtingai vertino šeimos gerovę, namuose prasidėjo kivirčai. N. išlaikyti skiria per mėnesį apie 200 – 300 svarų taupant, vaikų poreikiai labai priklauso nuo mamos atlyginimo. Mano, kad per mėnesį jam reikia apie 300 svarų. Prašo priteisti po 300, o savo prisidėjimo ji neskaičiuoja. Į šią sumą įeina važinėjimas į koledžą, pramogos, apranga, maistas. Mano, kad vaikui 250-300 eurų per mėnesį užtenka. Mano, kad sūnui galėtų skirti daugiau, jei ir tėvas skirtų išlaikymą. Ji yra dirbanti, per savaitę gauna apie 385 svarus. Ji per mėnesį sūnui skiria apie 350 svarų. Dukrai reikia kiek mažiau, apie 200 svarų. Ji viena gali išleisti tiek, jei tėvas prisidėtų, galėtų skirti daugiau. Vaikai yra sveiki, papildomų išlaidų dėl sveikatos nėra. Dukra eina į pirmą klasę, o sūnus lanko koledžą. Dukra norėtų lankyti papildomus būrelius, sūnus būrelių šiuo metu nelanko. Ji pati nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą. Vaikus ji išlaiko viena, atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2020 m. birželio. 2021 m. buvo atvykęs pasveikinti B. su gimtadieniu, nupirko mašinytę ir dviratį. Atsakovas dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikus paskutinį kartą matė 2021 m. Santuokos išsaugoti nėra jokios galimybės, ji bandė daug kartų. Vaikai visą laiką gyvena su ja. Ji pati kreditorių neturi. B2Kapital yra likęs įsipareigojimas už parduotą namą. Kreditas buvo paimtas, namas įkeistas, pardavus namą, liko paskola, vykdomas išieškojimas. Kreditas buvo paimtas abiejų sutuoktinių. Ji gyvena nuomojamame bute. Per mėnesį moka 674 svarus už nuomą. Vaikams nuomos sumos nepaskaičiavo. Ji gauna paramą dėl nuomos, padengia 465 svarus, jai lieka mokėti apie 200 svarų. Anksčiau nesikreipė į teismą dėl finansinių sunkumų. Atsakovas nemoka vaikams net ir laikino išlaikymo. Vyresnis sūnus su tėčiu bendrauti nenori, nes jis yra skambinęs išgėręs ir vaikas bendrauti nenori. Su mergaite bendravo anksčiau per sūnaus telefoną. Atsakovas yra sakęs, kad gali nupirkti telefoną ir kortelę, kad galėtų bendrauti su juo. Ji, kaip mama, pasistengs paduoti dukrai telefoną, kad galėtų bendrauti su tėčiu, mano, kad ji su tėčiu bendraus. Yra žiūrėję albumą, ji prisiminė tėtį.
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovas L. G. su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui nors ir nedalyvaujant, bet jo poziciją per kelis posėdžius teko girdėti. Su atsakovu buvo aptarti visi galimi susitarimai. Dėl vaikų gyvenamosios vietos atsakovas sutinka, kad vaikai gyventų su mama, todėl ginčo nėra. Nekilo ginčas ir dėl bendravimo tvarkos, su berniuku bendraus pagal poreikį, su mergaite susiskambins pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, mama įsipareigojo pasakyti adresą, atsakovas atsiųs telefoną su SIM kortele. Mano, jei atsakovui nekilo klausimas dėl tiesioginio bendravimo, jis įsipareigojo teikti bendravimo tvarką raštu, bet nepateikė, ginčo dėl to nėra, tiek, kiek tinka atsakovui, neprieštarauja vaiko interesams. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šiai dienai pusė minimalios mėnesinės algos sudaro 316 Eur, ieškovė prašo nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti kiek mažesnę sumą. Mano, kad nors vaikų amžius ir yra skirtingas, bet mergaitei perspektyvoje teks išleisti daugiau. Nors ieškovė negalėjo pagrįsti išlaidų, tačiau praktika yra tokia, kad prašant priteisti minimalią sumą, ji nėra įrodinėjama. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir pati ieškovė buvo linkusi mažinti sumą, kuri turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į gyvenimo lygį. Ieškovės prašoma suma nėra pati didžiausia, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį buvo prisijungęs nuotoliniu būdu, dalyvavo posėdyje vairuodamas automobilį, nereagavo į teismo pastabas sustoti, galiausiai atsijungė ir nebedalyvavo posėdyje. Teismo manymu, atsakovas tokiu savo elgesiu pasirinko nedalyvauti teismo posėdyje, apie kurį jis buvo informuotas tinkamai, neatvyko, prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, nutrūkus vaizdo ryšiui, telefonu neatsiliepė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės I. S. ir atsakovo N. S. santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto, turi kreditorinį įsipareigojimą B2Kapital UAB. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena trejus metus, bendro ūkio neveda, ieškovė gyvena užsienyje, atsakovas - Lietuvoje, ieškovė nurodė, kad savo iniciatyva daug kartų bandė taikytis, tačiau nepavyko, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
9. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Ieškovė teigia, jog atsakovas šeima nesirūpina, dažnai pykdavosi ir bardavosi, dėl skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą kildavo nesutarimai, kas neigiamai veikė juos, jų vaikus, pavargo nuo tokio gyvenimo. Kartu su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena daugiau nei trejus metus ir nebeveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo, kaip sutuoktinių, pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
10. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „S.“, jos sutuoktiniui - jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „S.“, sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė – „S.“.
Dėl santuokinio turto padalijimo
12. Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo. Šalys turi kreditorinį įsiskolinimą B2Kapital UAB, kurį išieško antstolio A. Bložės kontora. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad skolos likutis yra 33 316,36 Eur, vykdymo išlaidų likutis - 2 191,42. Prašo po santuokos nutraukimo palikti solidariąją atsakomybę kreditoriui. Kreditorius B2Kapital UAB prašė skolą palikti solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš B2Kapital UAB sutuoktiniai buvo paėmę kreditą namo renovacijai, sutuoktiniams nevykdant įsipareigojimų, namas buvo parduotas iš varžytynių ir liko negrąžinta skola. Ieškovė sutiko, kad prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių, todėl po santuokos nutraukimo ieškovės I. S. ir atsakovo N. S. skola B2Kapital UAB paliktina solidaria abiejų šalių skola.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du vaikus N. S., (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikai šiuo metu gyvena su ja. VTAS išvadoje nurodyta, kad būtent I. S. rūpinasi nepilnamečių vaikų priežiūra, jų buitimi, poreikių tenkinimu, sveikata, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka vaikų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
14. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
15. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas telefonu bendrauja su dukra B. S. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 18 val. Telefoninio pokalbio trukmė negali būti ilgesnė kaip 1 val. Atsakovas N. S. įsipareigoja nupirkti dukrai mobilųjį telefoną, pasirūpinti SIM kortele ir jos papildymu, kurie bus skirti jo ir dukros telefoniniam bendravimui. Atsakovas N. S. telefonu bendrauja su sūnumi N. S. pagal poreikį. Telefoninis bendravimas vyksta ne anksčiau kaip 19 val. ir baigiasi ne vėliau kaip 21 val.
16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikų interesus turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Atsakovas neprieštaravo ieškovės teismui pateiktai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, savo siūlomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nepateikė. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaikais tvarkos nustatymo nėra. Ieškovė nurodė, kad ji sudarys atsakovui sąlygas bendrauti su dukra telefonu, o sūnus jau pats sprendžia kiek ir kada bendrauti su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių vaikų interesams.
17. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, t. y. nustatytina, kad atsakovas telefonu bendrauja su dukra B. S. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 18 val. Telefoninio pokalbio trukmė negali būti ilgesnė kaip 1 val. Atsakovas N. S. įsipareigoja nupirkti dukrai mobiliojo ryšio telefoną, pasirūpinti SIM kortele ir jos papildymu, kurie bus skirti jo ir dukros telefoniniam bendravimui. Atsakovas N. S. telefonu bendrauja su sūnumi N. S. pagal poreikį. Telefoninis bendravimas vyksta ne anksčiau kaip 19 val. ir baigiasi ne vėliau kaip 21 val.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
19. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 300 Eur kiekvienam vaikui, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 10 800 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams tenkinti ji kas mėnesį išleidžia 250-300 svarų, dukters poreikiams išleidžia apie 200 svarų, tačiau dukra ketina lankyti būrelį, kuris taip pat kainuos. Nurodė, kad ji nuomoja būstą, kuriuo nuomai, įskaičius valstybės kompensuojamą sumą, išleidžia virš 200 svarų. Sūnus lanko koledžą, į kurį vyksta visuomeniniu transportu, todėl kainuoja jo bilietas. Ieškovė nurodė, kad ji viena, nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą - 2020 m., rūpinasi vaikais, auklėja, rengia, maitina, o iš atsakovo priteisus išlaikymą, ji galėtų patenkinti didesnius vaikų poreikius. Nurodė, kad atsakovas, nuo momento, kai paliko šeimą, išlaikymo vaikams neteikia, tik vieną kartą pasveikino dukrą su gimtadieniu, kelis kartus yra davęs sūnui pinigų savo poreikiams, daugiau jokio išlaikymo atsakovas vaikams neteikė. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad vaikams išlaikymo neteikė ir nurodė, kad nesutinka su tokio dydžio išlaikymu, mano, kad jis per didelis, sutiko kiekvienam iš vaikų mokėti po 200 Eur.
21. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
23. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaikų tėvai privalo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris užtikrintų būtinų vaikų poreikių patenkinimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vidutiniškai vienam vaikui per mėnesį ji išleidžia 300 svarų, jos savaitės pajamos yra apie 380 svarų. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vaikai yra sveiki, jokių specialiųjų poreikių neturi, mokamų būrelių nelanko. Teismui patikrinus Sodros duomenis, nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, tačiau posėdžio metu (iki nutrūkstant ryšiui) atsakovas vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, teismą patikino, kad perkrausto draugą, šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų nustatytas nedarbingumo lygis.
24. Teismas atsižvelgia į ieškovės pateiktus vaikų poreikius, į vaikų amžių ir į tai, kad specialių ir didelių poreikių dėl sveikatos ar ugdymo vaikai neturi, todėl teismas sprendžia, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirba ir gauna kassavaitines pajamas bei tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovas negalėtų dirti dėl sveikatos problemų, todėl išlaikymą vaikams šalys turi teikti lygiomis dalimis. Toks išlaikymo dydis bus proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir nepažeis nepilnamečių vaikų poreikių. Teismo manymu, ieškovės prašoma priteisti suma neproporcingai didelė tokio amžiaus vaikams, todėl vaikams priteistino išlaikymo dydis mažintinas ir iš atsakovo N. S. nepilnamečiams jo vaikams priteistinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
25. Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia ir yra visiškai nusišalinęs nuo jų priežiūros nuo 2020 m. birželio mėnesio, vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas trejus metus (nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d). Atsakovas teismui nurodė, kad nesutinka su tokiu ieškovės prašomu išlaikymo įsiskolinimu, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad jis tuo laikotarpiu, kai nebegyveno su ieškove, teikė vaikams išlaikymą jį pervesdamas į ieškovės sąskaitą, ar grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad iš atsakovo N. S. priteistinas 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (250 Eur x 12 mėnesių x 3 metai).
26. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
27. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
29. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
30. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 353,00 Eur žyminį mokestį bei 985,80 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
31. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingais teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas 353,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį bei 985,80 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovę teisme, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkintus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismui tenkinant 93 procentus ieškovės reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tenkintai ieškinio daliai. Ieškovei iš atsakovo priteistina 328,29 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (353 Eur x 93 %) ir 916,79 Eur suma už advokato teisines paslaugas (985,80 Eur x 93 %).
34. Taip pat iš šalių turi būti priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra 19,92 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (93 proc. reikalavimų tenkinta), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui N. S. palikti pavardę „S.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 13 d.), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą pervedant į I. S. banko sąskaitą Lloyds Nr. 26528860, s. c. 30-99-32 iki einamojo mėnesio 10 dienos, pervestas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti I. S..
Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 13 d.), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą pervedant į I. S. banko sąskaitą Lloyds Nr. 26528860, s. c. 30-99-32 iki einamojo mėnesio 10 dienos, pervestas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti I. S..
Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 14 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9000 (devynių tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. S..
Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9000 (devynių tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai B. S..
Nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais N. S. gim. (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka: atsakovas telefonu bendrauja su dukra B. S. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 18 val. Telefoninio pokalbio trukmė negali būti ilgesnė kaip 1 val. N. S. įsipareigoja nupirkti dukrai mobiliojo ryšio telefoną, pasirūpinti SIM kortele ir jos papildymu, kurie bus skirti jo ir dukros telefoniniam bendravimui. Atsakovas N. S. telefonu bendrauja su sūnumi N. S. pagal poreikį. Telefoninis bendravimas vyksta ne anksčiau kaip 19 val. ir baigiasi ne vėliau kaip 21 val.
Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 328,29 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 29 ct) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 916,79 Eur (devynių šimtų šešiolikos eurų 79 ct) ieškovės patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (šiuo atveju – išsiųsti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui) santuokos nutraukimui užregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.