Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-29 · Civilinė byla Nr. e2S-862-392/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-03Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
e2S-862-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30489-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-862-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30489-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Rinkevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A30-2993/21, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Admeo“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2993/21 (toliau – Įsakymas) apskundimui; 2) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2993/21 neteisėtu ir jį panaikinti; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo taikyti 1 mėnesio terminą ir ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti ieškovę trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

3. Trečiasis asmuo UAB „Admeo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes tai administratoriaus vilkinimas perduoti namus naujai paskirtam administratoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A30-2993/21 apskundimui atnaujinimo. Civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A30-2993/21 panaikinimo, nutraukė. Grąžino ieškovei 85 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto skundžiamo įsakymo kopijos matyti, kad jis per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Ginčijamo įsakymo apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Nagrinėjamu atveju nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo, kaip ir buvo nurodyta pačiame ginčijamame įsakyme.

6. Teismas nustatė, kad ginčijamo įsakymo apskundimui taikytinas vieno mėnesio terminas, ieškinio pateikimo metu (2021 m. lapkričio 10 d.) jau buvo suėjęs. Ieškovės poziciją, kad pats paskelbimas savaime nereiškia, kad skundžiamas aktas pareiškėjui tapo žinomas jo paskelbimo dieną, laiko neaktualia. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad įsakymo turinys turėjo ir galėjo būti žinomas iš karto po paskelbimo, t. y. 2021 m. spalio 1 dieną, jį gavus elektroninių paštų adresais iš atsakovės. Teismas sprendė, kad net ir skaičiuojant terminą nuo akto turinio sužinojimo, o ne nuo akto paskelbimo momento, 1 mėnesio terminas skundui paduoti yra ženkliai praleistas.

7. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą atnaujinti įsakymo apskundimo terminą, atsižvelgė į ieškovės nurodytas priežastis ir pažymėjo, jog ieškovės darbuotojų ir (ar) atstovų neatidumas ar nerūpestingumas laikytinas pačios ieškovės neatidumu ar nerūpestingumu. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta. Teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių egzistavusias svarbias priežastis, dėl kurių ieškovė praleido terminą apskųsti 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2993/21. Teismas ieškovės nurodytas priežastis (didelis gaunamos informacijos, korespondencijos kiekis, darbuotojų darbas iš nuotolio dėl ekstremalios situacijos dėl Covid-19 ir kt.) nelaikė svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą. Pažymėjo, jog pandemijos dėl Covid-19 aplinkybė nėra nauja, ieškovė turėjo pakankamai laiko suorganizuoti darbą taip, kad gaunama informacija būtų apdorojama laiku ir tinkamai. Pažymėjo, kad ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, kuri iš esmės pastoviai yra atstovaujama profesionalių teisininkų, dirbančių įmonėje arba advokatų, advokatų padėjėjų (tiek šioje, tiek ir kitose bylose) keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

8. Procesinis terminas pasibaigė, prašymas dėl praleisto nustatyto procesinio termino atnaujinimo, atmestas, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį. Kadangi civilinė byla iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, nors to nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Teismų praktikoje yra nurodoma, jog nei CPK 293 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Tai yra teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas ieškiniui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, galėjo priimti vienintelį sprendimą – ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-696-265/2020). Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog teismas nukrypo nuo teismų precedento, kuriuose pažymėta, jog jokiame teisės akte nėra numatyta, jog yra prielaidos nutraukti bylą, motyvuojant ieškinio senaties (apskundimo) termino praleidimu. Dėl šių priežasčių, net nevertinant kitų argumentų, yra akivaizdu, jog skundžiama nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant procesines teisės normas, todėl yra naikintina.

9.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. T-23/2018 konstatuota, jog ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl reikalavimai dėl įsakymo panaikinimo, susijusio su administratoriaus pakeitimu, ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dėl šių priežasčių, apelianto vertinimu, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo (netaikymo) klausimas šioje byloje iš viso nebuvo aktualus, kadangi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato skundų padavimo administraciniam teismui terminus; reikalavimas atsakovui yra civilinio teisinio, o ne administracinio teisinio pobūdžio, todėl jam (reikalavimui) yra taikomi ieškinio senaties, o ne administracinių bylų teisenos terminai.

9.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. e2A-403-640/2020, kurioje itin formaliai pasisakyta, jog yra taikytinas 1 mėn. apskundimo terminas, pirmiausiai nepaneigia, o iš esmės prieštarauja ankščiau suformuotai teismų praktikai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis Nr. e2A-399-803/2020.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, nenurodė dėl kokių priežasčių laikosi pozicijos dėl 1 mėn. apskundimo termino, visiškai nemotyvavo kodėl ginčo atveju nėra taikytinas 3 mėn. sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Apeliantės nuomone, teismo lakoniškas bei nemotyvuotas išaiškinimas nėra ir negali būti taikomas kaip precedentas sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties terminų. Pažymi, kad bylos šalių ginčas nagrinėtinas pagal civilinio pobūdžio ginčams taikytinas taisykles (kadangi yra civilinio pobūdžio), įskaitant CK normas dėl ieškinio senaties instituto, todėl teismas priėmė visiškai nepagrįstą bei neteisėtą nutartį.

9.5. Apeliantė nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, jog ginčo atveju yra taikytinas 1 mėn. terminas (su tokia pozicija ieškovė nesutiktų), ji nebuvo praleidusi apskundimo terminų. Nurodo, kad į bylą nebuvo pateikti el. laiškai, jų ieškovė niekada nebuvo gavusi, todėl patikrinti šių aplinkybių teisingumo, nėra jokių objektyvių galimybių. Ieškovės vertinimu, nėra atmestina tikimybė, jog atsakovės valdoma bei administruojama programa galėjo būti koreguojama, keičiama, pildoma ir pan., tokiais veiksmais siekiant įrodyti, jog ieškovei neva ankščiau tapo žinomas įsakymo turinys. Atsakovės programoje užfiksuoti duomenys nepatvirtina, jog buvo išsiųstas ginčijamas įsakymas, kadangi joje tik formaliai nurodyta „Laba diena!, Siunčiame Jums Vilniaus miesto savivaldybės dokumentą“. Be to, nėra aišku, ar „dokumentas“ yra ginčijamas įsakymas. Ieškovė administratorės paslaugas teikia daugelyje daugiabučių namų, todėl nėra atmestina tikimybė, jog siunčiamas dokumentas netgi nebuvo susijęs su ginčo daugiabučio namu. Byloje neegzistuoja jokie objektyvūs įrodymai, kurie pagrįstų, jog apie ginčijamą įsakymą ieškovė galėjo sužinoti ankščiau nei 2021 m. spalio 10 d.

9.6. Teismui sprendžiant, jog buvo praleisti ieškinio senaties terminai, tiek civilinės teisės, tiek administracinės teisės prasme, apeliantė mano, jog egzistuoja objektyvūs pagrindai atnaujinti praleistą terminą, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus argumentus bei teismų praktiką, kurioje yra akcentuojama, jog ieškovei neturėtų būti sudaroma našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą bei ginti pažeistas teises bei teisėtus lūkesčius.

Atsiliepimas

10. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties panaikinimo atmesti. Nurodo, kad ieškovė atskiruose procesiniuose dokumentuose laikosi nenuoseklios ir viena kitai prieštaraujančios pozicijos dėl ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju taikymo. Viena vertus, teikdama ieškinį ieškovė nurodė prašanti atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, kita vertus, atskirajame skunde ieškovė jau nurodo, jog teisinių santykių iš kurių kilo ginčas pobūdis yra civilinis, todėl ieškovės reikalavimui panaikinti ginčijamą įsakymą yra taikomas ne 1, o 3 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi. Ginčijamas 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymas yra priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, pasirašytas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nekyla jokių abejonių, jog tai – administracinis aktas. Pati ieškovė nepateikia jokių tokias išvadas paneigiančių aplinkybių, todėl nekyla abejonių ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Tokiais kaip šis atvejais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis dėl nagrinėjamu atveju taikomo 1 mėnesio termino ginčyti Administracijos direktoriaus įsakymą. Atsakovė teismui yra pateikusi originalų vaizdą iš Administracijos dokumentų valdymo sistemos @vilys, kurios dėka ieškovei ir buvo siųsti automatiniai el. laiškai dėl susipažinimo su priimtu įsakymu, todėl ieškovės argumentai kvestionuojant išsiųstų el. laiškų autentiškumą yra visiškai deklaratyvūs, neįrodyti ir laikytini ieškovės gynybine pozicija. Nėra jokio teisinio pagrindo manyti, jog ieškovei apie ginčijamą įsakymą galėjo tapti žinoma vėliau nei 2021 m. spalio 1 d., kadangi byloje yra pateikti aiškus ir nenuginčyti įrodymai apie tai, kada ir kokiais el. pašto adresais ieškovė buvo informuota apie priimtą įsakymą. Taigi todėl būtent 2021 m. spalio 1 d. laikytina diena, kai ieškovei tapo žinoma apie jos tariamai pažeistas subjektines teises ir interesus. Atsakovės nuomone, ieškovės dėstomos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, priklausiusios tik nuo pačios ieškovės valios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl termino Administracijos direktoriaus įsakymo apskundimo atnaujinimo ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, nors to nenumato CPK. Pasak apeliantės, teismų praktikoje yra nurodoma, jog nei CPK 293 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti, t. y. teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas ieškiniui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, galėjo priimti vienintelį sprendimą – ieškinį atmesti. Akivaizdu, jog teismas nukrypo nuo teismų precedento, kuriuose pažymėta, jog jokiame teisės akte nėra numatyta, jog yra prielaidos nutraukti bylą, motyvuojant ieškinio senaties (apskundimo) termino praleidimu. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant procesines teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

12. Ieškinio senaties ir procesiniai terminai atlieka skirtingas funkcijas, sukelia skirtingas teisines pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuos terminus nepagrįstai tapatina. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negalėtų nutraukti bylos tokiu atveju, jei būtų praleistas ne procesinis (t. y. procesinio teisinio pobūdžio), tačiau ieškinio senaties (t. y. materialiojo teisinio pobūdžio) terminas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido procesinį terminą, įtvirtiną ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, todėl atsirado pagrindas nutraukti bylą dėl tokios procesinio pobūdžio priežasties.

13. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pagrįstai pripažino ne ieškinio senaties, tačiau procesiniu.

14. Apeliantė nurodo, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo (netaikymo) klausimas šioje byloje iš viso nebuvo aktualus, kadangi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato skundų padavimo administraciniam teismui terminus; reikalavimas atsakovui yra civilinio teisinio, o ne administracinio teisinio pobūdžio, todėl jam (reikalavimui) yra taikomi ieškinio senaties, o ne administracinių bylų teisenos terminai.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010).

16. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčijo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2993/21. Minėtas įsakymas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, todėl, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, taikytini būtent ABTĮ nurodyti administracinių bylų teisenos procesiniai terminai (įskaitant ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ginčijame akte taip pat nurodyta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakovės veiksmų apskundimo tvarka, t. y. atsakovės įsakymas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka.

17. Taigi, nors ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ši aplinkybė niekaip nekeičia ginčijamo įsakymo, kaip administracinio akto, prigimties. Taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtiems sprendimams apskųsti taikytinas kitas, nei ABTĮ nustatytas terminas. Kasacinis teismas išaiškino, kad terminas viešojo administravimo subjekto sprendimams apskųsti negali priklausyti nuo to, dėl kokio teisinio santykio nustatymo, pasikeitimo ar pasibaigimo priimtas konkretus šio subjekto sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-532-687/2018).

18. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020. Naujausioje ir vyraujančioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pat pobūdžio atsakovės priimti įsakymai skundžiami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jiems apskųsti nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-855/2022; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-588-779/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-631-967/2022). Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aktualiausios ir vyraujančios teismų praktikos.

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ieškovei teisę kreiptis į teismą nustatantis terminas yra procesinis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę neišsprendęs bylos iš esmės vertinti tai, ar tokio termino ieškovė nepraleido.

20. Apeliantė nurodo, kad termino nepraleido, nes ieškovė niekada nebuvo gavusi atsakovės el. laiškų. Byloje neegzistuoja jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog apie ginčijamą įsakymą ieškovė galėjo sužinoti ankščiau nei 2021 m. spalio 10 d.

10. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 1 d. atsakovė apie priimtą ginčijamą įsakymą informavo ieškovę el. laiškais – (duomenys neskelbtini) (įmonės vadovės el. pašto adresas). Duomenų, kad ieškovė atsakovės pranešimų apie priimtą įsakymą negavo ar dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo susipažinti su jų turiniu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, į bylą pateiktas vaizdas iš atsakovės dokumentų valdymo sistemos @vilys, kurios dėka ieškovei ir buvo siųsti automatiniai el. laiškai dėl susipažinimo su priimtu įsakymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apie ginčijamą aktą ir jo turinį turėjo ir galėjo sužinoti el. laiško gavimo metu, t. y. 2021 m. spalio 1 d. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad objektyvią galimybę susipažinti su skundžiamu įsakymu įgijo vėliau nei 2021 m. spalio 1 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas įsakymas išsiųstas ieškovei 2021 m. spalio 1 d., todėl paskutinė diena jo apskundimui buvo 2021 m. lapkričio 1 d. Ieškovė teismui ieškinį dėl įsakymo ginčijimo pateikė 2021 m. lapkričio 10 d., taigi, praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą šiam įsakymui apskųsti.

11. Konstatavus, jog procesinis terminas kreiptis į teismą praleistas, o pagrindo atnaujinti jį nėra, laikytina, kad asmuo neturi procesinio subjektiškumo, taigi negali ginti savo teisių teisme, o tokia byla negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ieškinys jau buvo priimtas, teismas turėjo pagrindą bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

12. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su administracinio akto apskundimo teismui termino praleidimu, bylos nutraukimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDainius RinkevičiusTatjana Žukauskienė