- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-696-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2018 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072 panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – E. C., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP- 30-180730-00072 (toliau –ginčijamas privalomas nurodymas). Nurodė, kad vieno mėnesio terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, ieškiniui paduoti nėra praleistas, nes apie ginčijamą privalomo nurodymo surašymą sužinojo iš atsakovės rašto, kurį gavo 2019 m. vasario 19 d., o privalomasis nurodymas jam buvo įteiktas tik 2019 m. kovo 20 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. siunta, registracijos Nr. RN485936731LT, ieškovui neįteikta. Taip pat nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2019 m. kovo 19 d. ieškiniu dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, kartu prašydamas teismo išreikalauti iš Inspekcijos skundžiamą privalomąjį nurodymą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad jis teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Jei teismas manytų, kad ieškinio padavimo terminas praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio procesinį terminą pareikšti reikalavimui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir nėra jokio pagrindo šio termino atnaujinti. Atsakovės teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas tinkamai vykdė savo funkcijas ir pareigas, informuodamas ieškovą apie priimtus administracinius aktus, pateikdamas juos tiek elektroniniu paštu (kuriuo naudojasi ieškovas), tiek ir registruotu paštu ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas jam siunčiamų dokumentų per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė, todėl jie buvo grąžinti Inspekcijai. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2018 m. spalio 2 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir interneto tinklalapyje www.planuoiustatyti.lt buvo paskelbtas pranešimas apie tai, jog ieškovui surašytas Privalomasis nurodymas bei informacija apie numatomą Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui visi dokumentai buvo siunčiami gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu, kuriuo pastarasis naudojasi bei iš kurio ieškovas 2018 m. lapkričio 28 d. Inspekcijos Klaipėdos departamentui pateikė paaiškinimą, nurodydamas aplinkybes apie konstatuotą savavališką statybą adresu Duomenys neskelbtini, dėl savavališkai pastatyto privažiavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Ieškovui grąžino 75 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2018 m. liepos 30 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovui surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180730-00072. 2018 m. liepos 30 d. atsakovė, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (J Duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (Duomenys neskelbtini), kurį jis naudojo, išsiųstas lydraštis ir dokumentai. Ginčijamame privalomame nurodyme nurodyta, kad privalomas nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lydraščiu ieškovas buvo informuotas, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. 10.00 val. jis yra kviečiamas atvykti adresu Plytų g. 61, Palanga, administracinio nusižengimo protokolo surašymui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 3 dalį (dėl savavališkai įvykdytų statybos darbų). Taip pat minėtame lydraštyje ieškovas informuojamas apie 2019 m. sausio 30 d. 10.00 val. organizuojamą Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, adresu Duomenys neskelbtini, bei išdėstomos Priežiūros įstatymo nuostatuose įtvirtintos ieškovo teisės dėl savavališkos statybos įteisinimo galimybės (parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą). 2018 m. rugsėjo 10 d. minėtas lydraštis ir dokumentai nebuvo įteikti, ieškovas per siuntos saugojimo pašte laiką šios siuntos neatsiėmė, todėl siunta buvo grąžinta atsakovei. Registruotos pašto siuntos neįteikus, informacija apie privalomąjį nurodymą buvo paskelbta 2018 m. spalio 2 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt.
Šalies argumentai
5. Vadovaudamasis Reglamento 123, 123.1, 125 punktais, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo privalomojo nurodymo įteikimo pareiškėjui diena laikytina 2018 m. spalio 10 d. Įvertinęs, jog ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą 2019 m. kovo 19 d., tačiau 2019 m. kovo 21 d. nutartimi teismas ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad jis teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, o į Klaipėdos apylinkės teismą ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2019 m. kovo 26 d., padarė išvadą, kad praleido kreipimosi į teismą specialųjį procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė savo funkcijas ir pareigas, informuodama ieškovą apie priimtus administracinius aktus ne tik elektroniniu paštu, kuriuo naudojosi ieškovas, bet ir pateikdama juos registruotu paštu ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas privalomasis nurodymas buvo paskelbtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija spaudoje bei internetinėje svetainėje prieinama kiekvienam asmeniui, todėl nusprendė, jog ieškovas nebuvo pakankamai atidus, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises.
7. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovui apie ginčijamo privalomojo nurodymo priėmimą ir jame suformuluotus įpareigojimus buvo žinoma žymiai anksčiau, nei nurodo ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas dar 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovei elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, nurodydamas aplinkybes apie konstatuotą savavališką statybą, adresu Duomenys neskelbtini, dėl savavališkai pastatyto privažiavimo. Iš pareiškėjo paaiškinimo turinio sprendė, jog ieškovas buvo tinkamai ir visapusiškai informuotas apie Inspekcijos atliktą patikrinimą bei surašytus administracinius aktus dėl savavališkai pastatyto II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio, adresu Kopų g. 33, Palanga, prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių. Taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. atsakovė raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą „Dėl A. K. paieškos paskelbimo“, nurodydama, jog jam du kartus buvo siųsti kvietimai dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, abu kartus siuntos atsiimtos nebuvo, todėl vadovaujantis ANK 596 straipsnio 2 dalimi buvo prašoma paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. paiešką.
8. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovas neabejotinai žinojo apie atsakovės, nustačiusios savavališkos statybos faktą, veiksmus ir administracinio pobūdžio sprendimus, todėl ieškovas galėjo elgtis rūpestingai ir pats privalėjo būti aktyvus ir domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius atsakovės veiksmus ar sprendimus.
9. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovė turėjo galimybę, jei būtų norėjusi, įteikti ieškovui ginčijamą privalomąjį nurodymą teismo posėdžių metu, kuriuose tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas ginčijamas privalomasis nurodymas, buvo nagrinėjamos kitos jo ir atsakovės administracinė bei civilinė bylos. Nurodė, kad nei Priežiūros įstatyme, nei CPK, nei Reglamente, nei kitame įstatyme, tokia administracinių aktų įteikimo tvarka nenumatyta.
10. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis tik 2019 m. kovo 19 d. padavė ieškinį teismui, ginčydamas privalomąjį nurodymą, padarė išvadą, jog ieškovas terminą ieškiniui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl netenkino ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio padavimo teismui terminą.
11. Nurodė, kad įstatyme įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą ieškiniui paduoti, CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Teismo vertinimu, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju civilinė byla jau yra iškelta, teismo vertinimu, šiuo atveju tai yra pagrindas civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas, nutraukęs bylą nesant įstatyme nustatyto pagrindo, padarė šiurkštų proceso teisės normos pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
12.2. Inspekcija neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos įteikti ieškovui privalomąjį nurodymą.
12.3. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji būtų siuntusi ieškovui Privalomąjį nurodymą ar(arba) jį lydinčius dokumentus registruotu paštu arba elektroniniu laišku ir kad jai nebūtų pavykę įteikti ieškovui šių dokumentų. Inspekcija nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos nurodyta siunta buvo siunčiamas būtent privalomasis nurodymas ir jį lydintys dokumentai.
12.4. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo siųsti ieškovui dokumentų el. paštu Duomenys neskelbtini, kuriuo ieškovas asmeniškai nesinaudoja ir kuriuo jis iš Inspekcijos jokių dokumentų negavo.
12.5. Šios pirmiau nurodytos atsakovės neišnaudotos privalomojo nurodymo įteikimo ieškovui aplinkybės eliminavo galimybę Inspekcijai skelbti pranešimą apie priimtą privalomąjį nurodymą spaudoje ir internete, nes šia subsidiaria alternatyva galima pasinaudoti tik tuomet, kai nepavyksta įteikti dokumentų Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka.
12.6. Inspekcija niekada nesikreipė į policiją dėl ieškovo paieškos paskelbimo siekiant įteikti privalomąjį nurodymą, todėl aplinkybė, kad Inspekcija kreipėsi į policiją dėl A. K. paieškos paskelbimo administracinio nusižengimo byloje siekiant jam surašyti administracinio nusižengimo protokolą, šioje byloje jokios teisinės reikšmės neturi.
12.7. Ieškovas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą nepraleido, nes apie esminius Privalomojo nurodymo elementus – aktą priėmusią instituciją, jo priėmimo datą, akto teisinį pagrindą, apskundimo tvarką, aktu nustatomas teises ir pareigas, jo nevykdymo teisines pasekmes jis sužinojo tik 2019 m. kovo 20 d.
12.8. Anksčiausiai procesinis 1 mėnesio terminas apskųsti Privalomąjį nurodymą galėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 19 d., kai ieškovas gavo Inspekcijos 2019 m. vasario 8 d. raštą, tačiau tai būtų neteisinga ir neatitiktų formuojamos teismų praktikos dėl akto įteikimo momento nustatymo, nes iš rašto ieškovas sužinojo ne apie visus esminius Privalomojo nurodymo elementus.
12.9. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad privalomojo nurodymo įteikimo ieškovui momentas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 28 d., kai ieškovas pateikė Inspekcijai paaiškinimą administracinio nusižengimo teisenoje dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo jis buvo kaltinamas savavališku įvažiavimo pastatymu. Ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės, nes administracinio nusižengimo teisena negali būti tapatinama su viešojo administravimo subjekto administracinės procedūros vykdymu.
12.10. Priešingai, nei nurodo teismas, ieškovas buvo atidus ir rūpestingas, nes jis 2019 m. vasario 19 d. gavęs raštą, 2019 m. vasario 27 d. pateikė Inspekcijai prašymą, kuriuo paprašė Inspekcijos pateikti privalomąjį nurodymą ir jį lydinčius dokumentus. Ieškovas, dar negavęs iš Inspekcijos prašomo privalomojo nurodymo ir jį lydinčių dokumentų (dokumentai gauti 2019 m. kovo 20 d.), nežinodamas apskundimo tvarkos ir kitų duomenų, vadovavosi savo asmeninėmis žiniomis ir operatyviai, siekdamas nepraleisti apskundimo terminų, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, ginčydamas Privalomąjį nurodymą ir taip pat prašydamas teismo įpareigoti Inspekciją jį pateikti.
12.11. Ieškovo vertinimu, teisėja, nagrinėdama šią bylą, buvo šališka, dėl to nutartis vien šiuo savarankišku pagrindu laikytina neteisėta.
Atsiliepimas
13. Atsakovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Apelianto teiginių, jog jis apie ginčijamą administracinį aktą sužinojo tik 2019 m. vasario mėn., nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Priešingai, byloje esantys dokumentai / rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Inspekcija, vadovaudamasi privalomais teisės aktais, surašiusi administracinius aktus ieškovui, teikė juos registruotu ieškovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei siuntė ieškovo naudojamu el. paštu.
13.2. Apelianto argumentai, kad jo 2018 m. lapkričio 28 d. paaiškinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovui buvo žinoma apie Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, veiksmus, savavališkos statybos fakto konstatavimą bei privalomojo nurodymo surašymo faktą, prieštarauja ne tik logikai, bet ir teismų praktikoje nurodytai pozicijai, jog asmuo turi būti pakankamai atidus, rūpestingas.
13.3. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 4 d. Inspekcija kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą „Dėl A. K. paieškos paskelbimo“. Šis kreipimasis / prašymas patvirtina, jog Inspekcija atliko visus privalomus veiksmus, siekdama susisiekti su ieškovu.
13.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės apie savavališkos statybos fakto konstatavimą, todėl, jei tokia situacija ieškovo teises pažeidė, jis, rūpestingai besirūpinantis savo teisių gynimu, turėjo laiku imtis priemonių privalomojo nurodymo ginčijimui.
13.5. Priešingai, nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, Inspekcijai ar Inspekcijos darbuotojui, dalyvaujančiam bylose, nėra suteikta teisė įteikti Inspekcijos priimtus administracinius aktus teismo posėdžiuose.
13.6. Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 293 straipsnio 1 punktu ir bylą nutraukė.
13.7. Pažymėtina, kad ieškovo pareiškimas dėl teisėjos V. R. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-113-995/2020 nagrinėjimo buvo išnagrinėtas ir netenkintas.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o ieškovo atskirojo skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti šios nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar konstatavus, jog ieškovas praleido terminą ieškiniui paduoti, civilinė byla gali būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą.
19. Bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 293 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju teismas civilinę bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą ieškiniui paduoti, prašymą CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Teismo vertinimu, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, kadangi ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o jeigu civilinė byla jau yra iškelta, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, civilinę bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
21. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog CPK 137 straipsnio 1 dalis nėra skirstoma į punktus. Tikėtina, jog teismas turėjo omenyje CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tačiau iš skundžiamos nutarties nėra galimybės nustatyti, kokią išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką teismas turėjo omenyje ir kokios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas šios tvarkos nesilaikė.
22. Iš šios nutarties 20 punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų galima teigti, jog teismas mano, kad konstatavus, jog ieškovas praleido terminą ieškiniui pateikti, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau kadangi byla jau iškelta, yra pagrindas bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.
23. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovo reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP- 30-180730-00072 yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, taigi tiek ieškinio priėmimo klausimas, tiek byla nagrinėjama vadovaujantis ne ABTĮ, o CPK normomis.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Atsisakyti priimti ieškinį teismas gali tik tada, kai: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
26. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo išaiškinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas atsisakyti ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nei pirmosios instancijos teismo paminėtame CPK 293 straipsniuose, nei kitose CPK normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Tai yra teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas ieškiniui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, galėjo priimti vienintelį sprendimą – ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kiti teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, taip pat laikosi pozicijos, jog termino ieškiniui pateikti praleidimas sudaro pagrindą ieškinį atmesti (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1113-676/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1007-861/2016). Ieškovas, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, turi teisę jį apskųsti apeliaciniu skundu.
28. Šiuo atveju taip pat paminėtina, jog CPK XVI skyriaus pirmame bei antrame skirsniuose nustatytos skirtingos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, t. y. nustatytos skirtingos taisyklės atskiriesiems skundams bei apeliaciniams skundams paduoti ir juos nagrinėti. Pažymėtina, jog skiriasi skundo ir atsiliepimų į jį pateikimo, procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminai (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 325 straipsnio 2 dalis, 318 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis, 336 straipsnio 3 dalis), teismo sudėtis (CPK 319 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 2 dalis, už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 2, 4 dalys, 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis) ir kt.).
29. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą, todėl dėl šio procesinės teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas nagrinėjamas klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Konstatavus šioje nutartyje aptartus proceso teisės normų pažeidimus pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo
31. 2020 m. gegužės 20 d. teisme gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi šalys siekia išspręsti ginčą taikiai. Apeliacinės instancijos teismas netenkina šio ieškovo prašymo ir nurodo, kad atskirojo skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties išnagrinėjimas neturės įtakos šalių galimybėms susitarti taikiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.